Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Civilinė byla Nr. e2A-271-407/2026Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00107-2025-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.3; 3.3.1.14 (S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 29 d.VilniusLietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Laimos Ribokaitės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Conlista“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2026 m. balandžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Anykščių rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Conlista“ dėl įpareigojimo pašalinti defektus, trečiasis asmuo mažoji bendrija „De Architektura“. Teisėjų kolegijan u s t a t ė :Ginčo esmėIeškovė Anykščių rajono savivaldybės administracija (toliau – ir užsakovė, ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Conlista“ (toliau – ir atsakovė, rangovė) per penkis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti nesudėtingų statinių – sūpynių – defektų šalinimo projektą, pateikti projektą ieškovei ir pagal projektą atlikti sūpynių defektų šalinimo darbus, t. y. pašalinti defektus sukėlusias priežastis; 2) priteisti iš atsakovės 300 Eur baudą už kiekvieną pavėluotą dieną įvykdyti teismo sprendimą dėl įpareigojimo pašalinti defektus; 3) priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė ir mažoji bendrija (toliau – MB) „De Architektura“ (toliau – ir projektuotoja) 2020 m. liepos 13 d. sudarė projekto parengimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 1-SU-321 (toliau – ir projektavimo sutartis), kuria projektuotoja įsipareigojo atlikti (duomenys neskelbtini) projekto (toliau – ir projektas), įskaitant projektinius pasiūlymus ir kitas su projektavimu susijusias paslaugas, parengimą. Šio projekto pagrindu užsakovė paskelbė viešąjį statybos rangos darbų pirkimą, kurį laimėjo rangovė. Užsakovė ir rangovė 2022 m. balandžio 15 d. sudarė rangos sutartį Nr. 6-310 (toliau – ir rangos sutartis, sutartis), kuria rangovė įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais atlikti (duomenys neskelbtini) statybos rangos darbus.Ieškovė pažymėjo, kad rangovė, vykdydama rangos darbus, neįvykdė jai tenkančių pareigų ir tinkamai neįgyvendino projekto sprendinių. Projektuotojos atsakyme buvo nurodyti konkretūs rangovės veiksmų trūkumai: 1) rangovė turėjo suderinti sūpynių prototipus su projektuotoja, tačiau šios pareigos neįvykdė; 2) rangovė privalėjo parengti detalius metalinių konstrukcijų brėžinius, tačiau to neatliko; 3) rangovė turėjo suderinti konstrukcijų sujungimo ir tvirtinimo mazgus su projektuotoja, tačiau toks derinimas nebuvo atliktas. Visos rangovės įrengtos sūpynės nėra stabilios, palietus viskas juda ir iš žemės pamatų, juda ir konstrukcijos sujungimo mazgai. Atitinkamai, nustačius aptartus trūkumus, ieškovė reikalauja, kad atsakovė savo lėšomis pašalintų šiuos garantiniu laikotarpiu nustatytus defektus.Darbų priėmimo – perdavimo aktas buvo pasirašytas 2023 m. liepos 21 d., o jau 2023 m. lapkričio 23 d. ieškovė informavo rangovę, kad „defektų einamajai dienai nėra“, todėl rangovės teiginys, kad defektas nustatytas „ne garantiniu laikotarpiu“, yra faktiškai klaidingas. Rangovė atsako už galutinį rezultatą ir pasirinktus techninius sprendinius, todėl privalėjo savarankiškai įvertinti projekto sprendinių atitikimą saugos reikalavimams ir užtikrinti darbų kokybę. Ieškovės teigimu, sūpynių defektai buvo nurodyti jau darbų priėmimo – perdavimo akte. Vėliau atsakovė ėmėsi šių defektų šalinimo ir 2023 m. lapkričio 23 d. defektai buvo pašalinti. Atsinaujinus defektams projektuotoja siūlė atsakovei papildomą techninį sprendinį. 2024 m. birželio 21 d. ieškovė pakartotinai dėl šių defektų kreipėsi į atsakovę. Atsakovė 2024 m. liepos 1 d. raštu atsakė, kad dėl nurodytų defektų yra atsakinga projektuotoja.Ieškovė, siekdama apginti savo pažeistas teises ir interesus, 2025 m. gegužės 5 d. išsiuntė rangovei ir projektuotojai pretenziją. 2025 m. birželio 2 d. iš projektuotojos atsakymo ieškovei tapo aišku, kad nurodyti defektai yra atsiradę ne dėl natūralaus nusidėvėjimo ar projektavimo klaidų, o dėl to, jog atsakovė tyčia ir sistemingai nevykdė savo imperatyvių sutartinių įsipareigojimų – nepagamino sūpynių prototipo ir jo nesuderino su projektuotoja, taip pat neatliko pareigos suderinti sūpynių sujungimo ir tvirtinimo mazgų. Atsakovė, atlikdama garantinius taisymus 2023 m., sukūrė klaidingą įspūdį, jog elgiasi sąžiningai, taip užkirsdama kelią ieškovei laiku identifikuoti tikrąją defektų priežastį ir atsakingą subjektą. Rangovė tik 2025 m. nurodė, kad defektų nešalins, o iki tol siūlė defektų šalinimo sprendinius. Ieškovės teigimu, ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas (arba atnaujinamas) nuo momento, kai ieškovei tapo žinoma tikroji defektų atsiradimo priežastis (t. y. nuo projektuotojos 2025 m. birželio 2 d. rašto), todėl vienerių metų ieškinio senaties terminas kreipiantis į teismą nebuvo praleistas. Jeigu teismas vertintų, kad ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2024 m. liepos 1 d. atsakovės rašto, prašė terminą atnaujinti, nes: 1) ieškinio senaties terminas praleistas nežymiai ir dėl rangovės neteisėtų veiksmų; 2) formaliai taikomas ieškinio senaties institutas šiuo atveju negali paneigti visuomenės intereso (nepilnamečių vaikų saugumo viešojoje erdvėje) turėti saugią viešąją infrastruktūrą; 3) ieškovė viso ginčo laikotarpiu veikė aktyviai ir nuosekliai siekė pašalinti trūkumus, todėl atsakovė neturėjo pagrįsto lūkesčio, kad ieškovė nesikreips į teismą.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėPanevėžio apygardos teismas 2026 m. balandžio 1 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, įpareigojo atsakovę UAB „Conlista“ per penkis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis parengti nesudėtingų statinių – sūpynių, atsakovės įrengtų pagal 2022 m. balandžio 15 d. rangos sutartį Nr. 6-310, defektų šalinimo projektą, pateikti projektą ieškovei ir pagal projektą atlikti sūpynių defektų šalinimo darbus, kitą ieškinio dalį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.Teismas vertino, kad nustatyti sūpynių defektai patenka į rangovės atsakomybės apimtį. Teismas nustatė, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog palietus sūpynių atramas konstrukcinis nestabilumas pasireiškia fiziškai – atramos kliba, juda visa sūpynių konstrukcija tiek iš žemės pamatų, tiek juda ir sūpynių konstrukcijos sujungimo mazgai, t. y. sūpynės nėra tinkamos kokybės dėl jų konstrukcinio nestabilumo. Teismo sprendime akcentuota, kad 2023 m. liepos 21 d. darbų priėmimo – perdavimo akte sūpynių defektai – nestabilumas, buvo užfiksuoti. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad rangos sutarties darbų rezultato kokybės penkerių metų garantinis terminas nėra pasibaigęs, o vien aplinkybė, jog 2023 m. lapkričio 23 d. rašte ieškovė nurodė, kad defektų tuo metu nebuvo, nepaneigia atsakovės atsakomybės, kadangi rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai.Teismas akcentavo, kad aplinkybė, jog 2023 m. rugsėjo 26 d. rašte ieškovė nurodė, jog galimą sprendimą dėl sūpynių sutvirtinimo turi pateikti projektuotojas, nesudaro pagrindo spręsti, kad šiuo aktu buvo nustatyta išimtinė projektuotojo atsakomybė dėl ginčo objektu esančių sūpynių defektų. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčo nėra, jog rangos darbai turėjo būti atlikti pagal projektą, atsakovė neįrodė, jog projektas turėjo techninių klaidų, kurios lėmė nustatytus sūpynių defektus. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad projekte numatyta, jog prieš SA-42, SA-42B, SA-43, SA-44 masinę paviljonų gamybą turi būti pagamintas vienas prototipas SA-42 tipo (sūpynių paviljonas) ir suderintas su projekto autoriais, be to, prie sūpynių brėžinio vizualizacijos pažymėta pastaba – „sujungimo ir tvirtinimo mazgus derinti su projekto autoriais“. Teismas, įvertinęs tai, kad rangos sutarties 5.8 papunktyje rangovė patvirtino, jog yra gavusi visą būtiną informaciją, kuri gali turėti įtakos darbams, įskaitant techninio projekto dokumentus, atmetė atsakovės argumentą, kad ji neįsipareigojo pagaminti sūpynių prototipo, kaip nepagrįstą.Teismas nustatė, kad atsakovei vykdant rangos sutartį nebuvo pagamintas ir su projekto autoriais suderintas vienas SA-42 (sūpynių) tipo paviljono prototipas, nors tai buvo numatyta projekte, taip pat atsakovė nesikreipė į projektuotoją, kad būtų parengti detalūs metalinių konstrukcijų brėžiniai, atsakovė neparengė detalių metalinių konstrukcijų (sūpynių) brėžinių ir nederino sujungimo ir tvirtinimo mazgų su projekto autoriais, nors tai buvo numatyta projekto sąlygose. Teismas akcentavo, kad atsakovė deklaratyviai teigė, jog projektas ir jame nurodyti sprendiniai buvo klaidingi, tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti nepateikė įrodymų. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nepasinaudojo galimybe pateikti papildomus įrodymus, neteikė prašymo skirti ekspertizę, nors 2025 m. lapkričio 17 d. nutartimi, 2025 m. gruodžio 5 d. ir 2026 m. sausio 28 d. posėdžių metu teismas siūlė šalims apsvarstyti ekspertizės skyrimo tikslingumo, papildomų įrodymų teikimo klausimus. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovės 2026 m. kovo 10 d. prašymas atidėti bylos nagrinėjimą 2026 m. kovo 12 d. 9.00 val. teismo posėdyje buvo gautas 2026 m. kovo 12 d., atsakovė prašė atidėti bylos nagrinėjimą tuo pagrindu, kad reikia įvertinti papildomų įrodymų pateikimo bei procesinių veiksmų atlikimo (specialisto tyrimo ar ekspertizės atlikimo) poreikio tikslingumą, tačiau teismas prašymą 2026 m. kovo 12 d. žodine nutartimi atmetė, kaip pateiktą ne laiku. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovė net ir 2026 m. kovo 10 d. prašyme nebuvo suformulavusi jokių konkrečių prašymų dėl papildomų įrodymų pateikimo ir (ar) ekspertizės skyrimo, o tik prašė atidėti bylos nagrinėjimą tuo pagrindu, kad reikia laiko įvertinti tokį poreikį, atsakovė nepagrindė, dėl kokių priežasčių tokio prašymo negalėjo pateikti anksčiau, todėl toks atsakovės elgesys nepripažintinas tinkamu įrodinėjimo pareigos vykdymu.Teismas pažymėjo, kad atsakovė, teigdama, jog projektas savo esme buvo aiškus, bet jame pateikti sprendiniai buvo neteisingi, nenurodė, kokie konkrečiai projekto sprendiniai buvo neteisingi. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendė, kad rangovė priėmė savarankišką, su projektuotoju nederintą sprendimą dėl sūpynių konstrukcijos, todėl veikė savo rizika. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė neįrodė aplinkybių, kurios atleistų rangovę nuo atliktų darbų trūkumų, todėl turi atsakyti už atlikto darbo defektus.Teismas sprendė, kad įtvirtintas vienerių metų senaties terminas dėl atliktų darbų trūkumų skaičiuotinas nuo 2024 m. birželio 21 d., kai ieškovė raštu kreipėsi į atsakovę dėl nebaigtų ir nekokybiškai atliktų darbų, be kita ko, ir dėl ginčo objektu esančių sūpynių defektų – nestabilumo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad ieškinys pareikštas 2025 m. rugsėjo 5 d., padarė išvadą, jog ieškovė praleido ieškinio senaties terminą šiek tiek daugiau nei du mėnesius.Teismas, spręsdamas dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, atsižvelgė į tai, kad vienerių metų ieškinio senaties terminas praleistas šiek tiek daugiau nei du mėnesius, pati atsakovė nurodė, kad tik 2024 m. liepos 1 d. galutinai informavo ieškovę, jog neketina šalinti sūpynių defektų, be to, tik 2025 m. birželio 2 d. rašte projektuotoja nurodė, kad nebuvo derinti sūpynių konstrukciniai brėžiniai ir sujungimo mazgai, kaip tai buvo numatyta projekte, o atsakovei neįvykdžius projekto sąlygų ir veikus savo rizika ji negali turėti teisėtų lūkesčių, kad ieškovė nesikreips dėl nustatytų sūpynių defektų. Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą atnaujinti ieškovės praleistą ieškinio senaties terminą.Teismas sprendė, kad statybos rangos darbų (sūpynių) trūkumų šalinimas, atsižvelgiant į šios prievolės prigimtį ir į nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes bei šalintinus trūkumus, nėra priskirtinas prie tokių veiksmų, kuriuos gali atlikti asmeniškai tik pati atsakovė, todėl ieškovės prašymą skirti atsakovei 300 Eur baudą už kiekvieną pavėluotą dieną įvykdyti teismo sprendimą dėl įpareigojimo pašalinti defektus atmetė.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentaiAtsakovė UAB „Conlista“ (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apygardos teismo 2026 m. balandžio 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: Ieškovė 2023 m. liepos 21 d. priėmė atsakovės atliktus darbus su akivaizdžiai pastebimu sūpynių nestabilumu, 2023 m. rugsėjo 26 d. nurodė, kad sprendinius tokiam trūkumui šalinti turi pateikti projektuotoja ir 2023 m. lapkričio 23 d. atsakovei neatlikus visiškai jokių trūkumų šalinimo darbų ir sūpynių nestabilumui vis dar egzistuojant patvirtino, jog atsakovė visus darbus yra atlikusi tinkamai. Po 2023 m. lapkričio 23 d., kuomet ieškovė patvirtino, kad atsakovė visus darbus yra atlikusi tinkamai, atsakovė defektų nešalino. Taigi, pareikštu ieškiniu ieškovė teismo prašo įpareigoti pašalinti trūkumą, kuris ieškovei buvo žinomas iki darbų priėmimo momento ir kuriam egzistuojant ieškovė priėmė atsakovės atliktus darbus kaip tinkamus. Ginčo trūkumai buvo nustatyti iki darbų rezultatų perdavimo ieškovei dienos. Nepaisant to, ieškovė 2023 m. liepos 21 d. pasirašė darbų priėmimo perdavimo aktą, o 2023 m. lapkričio 23 d., vis dar egzistuojant sūpynių nestabilumui, raštu patvirtino, kad atsakovė visus darbus yra atlikusi tinkamai.Ginčo trūkumas ieškovei buvo žinomas dar iki darbų priėmimo momento. Trūkumas buvo nustatytas ne garantinio termino metu, todėl senaties termino skaičiavimui taikytinos bendrosios tokio termino skaičiavimą numatančios nuostatos. Galutinis atsakovės atsakymas, kad atsakovė už tokius trūkumus nėra atsakinga, ieškovei buvo pateiktas 2024 m. liepos 1 d. Taigi, net ir laikant, kad apie tariamą teisių pažeidimą ieškovė sužinojo tuomet, kada atsakovė informavo, jog ieškovės reikalavimai nebus vykdomi, būtų laikoma, kad ieškovė apie teisių pažeidimą sužinojo vėliausiai 2024 m. liepos 1 d. Jeigu senaties termino pradžia būtų skaičiuojama nuo 2024 m. liepos 1 d., senaties terminas būtų baigęsis 2025 m. liepos 1 d. Ieškinys pareikštas tik 2025 m. rugsėjo 4 d., taigi praleidus senaties terminą. Praleistas senaties terminas atnaujintas nepagrįstai. Senaties terminas praleistas daugiau nei du mėnesius, tai nėra nežymus senaties praleidimas. Apie defektus ieškovė sužinojo dar iki darbų priėmimo 2023 m. liepos 21 d., tačiau pretenziją pateikė 2024 m. birželio 21 d. Ieškovė turėjo pakankamai laiko ir galimybių identifikuoti galimus pažeidimus bei įvertinti atsakomybės klausimą. Ieškovė neveikė aktyviai, nedėjo pastangų savo pažeistoms teisėms ginti ir ieškinio senatį praleido ne dėl objektyvių priežasčių, todėl nėra pagrindo praleistą senaties terminą atnaujinti. Teismas 2026 m. vasario 17 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą vien tik tam, kad ieškovė į bylą galėtų pateikti duomenis, grindžiančius sūpynių trūkumus, kurių į bylą anksčiau nebuvo pateikęs. Minėta 2026 m. vasario 17 d. nutartimi teismas, be kita ko, patikslino, kad atsakovė, įrodinėdama, jog ginčo trūkumai nėra garantiniai, taip pat turėtų papildomai įrodinėti aplinkybę, jog trūkumai atsirado dėl projektuotojos kaltės. Atsakovė ėmėsi atitinkamą kvalifikaciją turinčių ekspertų paieškos, tačiau, atsižvelgiant į klausimo specifiką (tai, kad ekspertizė būtų atliekama dėl projektinių klaidų identifikavimo), iki 2026 m. kovo 12 d. teismo posėdžio atsakovė nespėjo rasti ekspertizę galinčio atlikti eksperto bei suformuluoti aiškių klausimų atliktinam tyrimui. Atsižvelgiant į tai, atsakovė pateikė prašymą atidėti teismo posėdį sudarant galimybę pasinaudoti procesine teise pasitelkti specialiųjų žinių turintį specialistą ir jo parengta išvada įrodinėti projektinių klaidų faktą ir jų įtaką ginčo trūkumams. 2026 m. kovo 12 d. teismo posėdžio metu prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo teismas atmetė kaip pareikštą ne laiku. Tokiu būdu teismas užkirto galimybę atsakovei įgyvendinti įrodinėjimo pareigą savo pasirinktu būdu ir priemonėmis. Prašymas dėl ekspertizės skyrimo iki 2026 m. kovo 12 d. teismo posėdžio nebuvo pareikštas, kadangi atsakovė dar formulavo galimus klausimus ekspertui bei ieškojo galimos tinkamos eksperto kandidatūros.Ieškovė Anykščių rajono savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šalims perdavimo momentu fiksavus tinkamą darbų kokybę, vėlesnis nestabilumas, nors savo požymiais (nestabilumu) identiškas buvusiam, laikytinas nebe senuoju, o nauju defektu. Tiek ieškovės 2023 m. lapkričio 23 d. raštas, tiek atsakovės 2024 m. liepos 1 d. raštas patvirtina, kad defektai buvo realiai pašalinti, o vėliau pasikartojęs sūpynių nestabilumas laikytinas nauju defektu. Aplinkybė, kad sūpynių nestabilumas atsinaujino, įrodo ne tai, kad pirminis defektas niekada nebuvo ištaisytas, o tai, kokią darbų kokybę atsakovė užtikrino šį defektą šalindama – t. y. defektas buvo pašalintas taip nekokybiškai, kad po kurio laiko sūpynės vėl pradėjo klibėti.Atsakovė, neįvykdžiusi projekto sąlygų ir veikusi savo rizika, negalėjo turėti teisėtų lūkesčių, kad ieškovė per garantinį 5 metų terminą nesikreips teisminės gynybos dėl nustatytų sūpynių defektų. Terminas buvo praleistas neženkliai. Atsakovė, vykdydama rangos sutartį, neįvykdė jai pagal projektą tenkančių pareigų – nepagamino sūpynių prototipo ir jo nesuderino su projekto autoriais, neparengė detalių metalinių konstrukcijų brėžinių bei nederino sujungimo ir tvirtinimo mazgų. Atsakovė, neįvykdžiusi jai pagal projektą tenkančių pareigų, sukūrė sąlygas defektams atsirasti. Esant tokioms aplinkybėms leisti atsakovei remtis formaliu ieškinio senaties termino praleidimu kaip pagrindu išvengti atsakomybės už savo pačios sukeltus defektus būtų akivaizdžiai nesuderinama su teisingumo ir sąžiningumo principais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atnaujino praleistą ieškinio senaties terminą.Atsakovė bylos nagrinėjimo metu nepasinaudojo teismo ne kartą siūlytomis galimybėmis teikti papildomus įrodymus ar prašyti ekspertizės, o pateiktame prašyme nesuformulavo jokio konkretaus procesinio reikalavimo. Teismas 2025 m. lapkričio 17 d. nutartimi, 2025 m. gruodžio 5 d. ir 2026 m. sausio 28 d. teismo posėdžių metu siūlė šalims apsvarstyti ekspertizės skyrimo tikslingumo ir papildomų įrodymų teikimo klausimus. Pirmosios instancijos teismas ne kartą atkreipė atsakovės dėmesį į galimybę skirti ekspertizę ar pateikti papildomus įrodymus, tačiau atsakovė šia galimybe nepasinaudojo. Atsakovės 2026 m. kovo 10 d. prašymas atidėti bylos nagrinėjimą buvo gautas 2026 m. kovo 12 d. Taigi, prašymas buvo pateiktas iš esmės prieš posėdį. Be to, atsakovė 2026 m. kovo 10 d. prašyme nebuvo suformulavusi jokių konkrečių prašymų dėl papildomų įrodymų pateikimo ir (ar) ekspertizės skyrimo, o tik prašė atidėti bylos nagrinėjimą tuo pagrindu, kad reikia laiko įvertinti tokį poreikį. Atsakovė nepagrindė, dėl kokių priežasčių tokio prašymo negalėjo pateikti anksčiau. Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a :Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvadosBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių ir ginčo esmėsIeškovė Anykščių rajono savivaldybės administracija ir MB „De Architektura“ 2020 m. liepos 13 d. sudarė projekto parengimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 1-SU-321, kuria projektuotoja įsipareigojo atlikti (duomenys neskelbtini) projekto, įskaitant projektinius pasiūlymus ir kitas su projektavimu susijusias paslaugas, parengimą. Projektavimo sutarties pagrindu projektuotoja parengė supaprastintą projektą „(duomenys neskelbtini)“.2021 m. birželio 8 d. ieškovė išdavė leidimą statyti pagal projektą naujus statinius, registracijos numeris (duomenys neskelbtini).Projekte numatytiems darbams atlikti ieškovė 2022 m. vasario 4 d., paskelbė viešąjį statybos rangos darbų pirkimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį laimėjo atsakovė. Užsakovė Anykščių rajono savivaldybės administracija ir rangovė UAB „Conlista“ 2022 m. balandžio 15 d. sudarė rangos sutartį Nr. 6-310, kuria rangovė įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais atlikti (duomenys neskelbtini) statybos rangos darbus.2023 m. liepos 21 d. darbų priėmimo – perdavimo akte buvo užfiksuoti sūpynių defektai – nestabilumas. Akte nurodyta, kad defektai turi būti pašalinti per 28 kalendorines dienas po akto pasirašymo.2023 m. rugsėjo 11 d. raštu atsakovė kreipėsi į ieškovę dėl apmokėjimo už atliktus darbus.2023 m. rugsėjo 26 d. rašte ieškovė nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie statybos darbų užbaigimą, bei pateikė tarpinį defektinį aktą, kuriame, be kita ko, nurodyta, jog visos sumontuotos sūpynės yra nestabilios, supantis juda visa konstrukcija.2024 m. birželio 21 d. ieškovė pakartotinai dėl defektų šalinimo kreipėsi į atsakovę. Atsakovė 2024 m. liepos 1 d. raštu atsakė, kad dėl nurodytų defektų yra atsakinga projektuotoja.Ieškovė, siekdama apginti savo pažeistas teises ir interesus, 2025 m. gegužės 5 d. išsiuntė rangovei ir projektuotojai pretenziją dėl atliktų darbų defektų. Projektuotoja 2025 m. birželio 2 d. rašte nurodė, kad defektai yra atsiradę ne dėl natūralaus nusidėvėjimo ar projektavimo klaidų, o dėl to, jog atsakovė nepagamino sūpynių prototipo ir jo nesuderino su projektuotoja, taip pat nevykdė pareigos suderinti sūpynių sujungimo ir tvirtinimo mazgų.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atliktų statybos rangos darbų kokybės ir atsakovės atsakomybės už netinkamos kokybės darbus, t. y. pareigos pašalinti nustatytus defektus.Dėl ieškinio senaties terminoAtsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad apie ginčo trūkumą ieškovė sužinojo dar iki darbų priėmimo (iki 2023 m. liepos 21 d.), o galutinis atsakovės atsakymas, jog atsakovė už tokius trūkumus nėra atsakinga, ieškovei buvo pateiktas 2024 m. liepos 1 d., todėl, net jei ir senaties termino pradžia būtų skaičiuojama nuo 2024 m. liepos 1 d., senaties terminas baigėsi 2025 m. liepos 1 d. Ieškinys pareikštas tik 2025 m. rugsėjo 5 d., todėl ieškovė praleido senaties terminą.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Jeigu pagal rangos sutartį darbų rezultatas buvo priimtas dalimis, ieškinio senaties terminas prasideda priėmus visą darbų rezultatą (CK 6.667 straipsnio 2 dalis). Kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos (CK 6.667 straipsnio 3 dalis).Kasacinis teismas yra nurodęs, kad dėl to, jog CK 6.667 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendrosios ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklės, nustatytos CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, išimtis, kurios taikymą lemia pareikšto reikalavimo turinys (dėl atliktų rangos darbų trūkumų, kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą) ir tam tikros sąlygos (nustatytas garantinis terminas, užsakovo veikimo iniciatyva, pareiškiant apie trūkumus per garantinį terminą), taikant šią išimtį svarbus yra tik objektyvusis – užsakovo pareiškimo apie trūkumus – momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015; 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-701/2022).Nagrinėjamu atveju rangos sutarties 11.2 papunktyje šalys susitarė, kad darbų garantinis terminas nustatomas pagal CK 6.698 straipsnį.Bylos duomenimis nustatyta, kad sūpynių defektai buvo užfiksuoti 2023 m. liepos 21 d. darbų priėmimo – perdavimo akte, šalys nurodė, jog darbai yra atlikti visiškai ir tinkamai, išskyrus defektus, kurie neturės esminės įtakos naudojant darbus pagal paskirtį. Šiame akte šalys susitarė, kad defektai turi būti pašalinti per 28 kalendorines dienas po akto pasirašymo. Ieškovė 2023 m. lapkričio 23 d. rašte patvirtino, kad visi darbai atlikti laiku, kaip ir buvo numatyta pagal rangos sutartį, defektų nėra ir pretenzijų dėl atliktų darbų ieškovė neturi. Taip pat nustatyta, kad 2024 m. birželio 21 d. ieškovė raštu kreipėsi į atsakovę dėl nekokybiškai atliktų darbų, nurodydama, jog sūpynės yra nestabilios, supantis juda visas rėmas, prašė skubiai imtis veiksmų dėl defektų pašalinimo. 2024 m. liepos 1 d. atsakovė pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad sūpynės yra nestabilios ne dėl to, jog rangovė jas nekokybiškai įrengė, bet dėl netinkamo sūpynių projekto. Kaip minėta, CK 6.667 straipsnyje numatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo objektyvaus momento – užsakovės pareiškimo apie trūkumus. Taigi vienerių metų ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo pretenzijos pareiškimo dienos iki ieškinio pareiškimo pirmosios instancijos teismui dienos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė penkerių metų garantinio kokybės termino laikotarpiu 2024 m. birželio 21 d. pareiškė atsakovei pretenziją dėl sūpynių kokybės trūkumų, todėl nuo minėtos datos turėtų būti skaičiuojama vienerių metų (CK 6.667 straipsnio 1 dalis) ieškinio senaties termino pradžia. Ieškinys teisme pareikštas 2025 m. rugsėjo 5 d., todėl ieškinio senaties terminas šiuo atveju laikytinas praleistu, šių aplinkybių ieškovė neginčijo, tačiau prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą.Apeliantė nurodo, kad praleistas senaties terminas atnaujintas nepagrįstai, kadangi jis praleistas daugiau nei du mėnesius, o tai nėra nežymus senaties praleidimas, be to, ieškovė turėjo pakankamai laiko identifikuoti galimus pažeidimus bei įvertinti atsakomybės klausimą, tačiau ieškovė neveikė aktyviai, nedėjo realių pastangų savo pažeistoms teisėms ginti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais.CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jei teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašo; taip pat neįvardyta kriterijų, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis termino praleidimo priežastimis. Teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieškinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir panašiai) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir panašiai) kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-916/2020).Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo rangos darbai buvo susiję su viešuoju interesu, nes skirti (duomenys neskelbtini) atnaujinimui, t. y. atitinkamos visuomenės dalies (savivaldybės gyventojų) interesams patenkinti. Šiuo atveju, priešingai nei teigia apeliantė, ieškovė aktyviai dėjo pastangas, kad būtų apgintos jos teisės bei viešasis interesas, t. y. 2024 m. birželio 21 d. kreipėsi į atsakovę dėl viešuoju pirkimu įsigytų rangos darbų defektų šalinimo, 2024 m. liepos 1 d., gavusi atsakovės atsakymą, jog sūpynės yra nestabilios dėl netinkamo sūpynių projekto, kreipėsi į projektuotoją, kuri 2025 m. birželio 2 d. rašte nurodė, kad rangovė netinkamai vykdė įsipareigojimus, nederino su projektuotoja sūpynių brėžinių, nors tai numatyta projekte. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad ji aktyviai siekė nustatyti trūkumų priežastis, dėjo pastangas, jog surinktų visą informaciją, reikalingą savo teisėms ir teisėtiems interesams apginti, ir matydama atsakovės nenorą bendradarbiauti bei 2025 m. birželio 2 d. gavusi projektuotojos paaiškinimą dėl defektų atsiradimo priežasčių, siekdama, jog kuo greičiau būtų pašalinti darbų defektai, kreipėsi į teismą su ieškiniu. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad terminas praleistas nežymiai (šiek tiek daugiau nei du mėnesius), ieškovės siekį išspręsti ginčą taikiai bendradarbiaujant su atsakove, nenustačiusi ieškovės akivaizdaus nerūpestingumo požymių, taip pat tai, jog rangos darbai susiję su viešuoju interesu, bei vadovaudamasi proporcingumo, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atnaujindamas ieškinio senaties terminą, pagrįstai suteikė prioritetą pažeistų subjektinių teisių apsaugai, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo priešingai išvadai.Dėl įpareigojimo pašalinti sūpynių defektusApeliaciniame skunde teigiama kad ieškovė 2023 m. liepos 21 d. priėmė atsakovės atliktus darbus su akivaizdžiai pastebimu sūpynių nestabilumu, o 2023 m. lapkričio 23 d. patvirtino, jog atsakovė visus darbus yra atlikusi tinkamai, todėl nepagrįstai ieškiniu prašo pašalinti trūkumus, kurie ieškovei buvo žinomi iki darbų priėmimo momento. CK 6.697 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, jog statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį. Pagal šio straipsnio 3 dalį, rangovas, projektuotojas ir statybos techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų.Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir MB „De Architektura“ 2020 m. liepos 13 d. sudarė projekto parengimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 1-SU-321, kuria projektuotoja įsipareigojo atlikti (duomenys neskelbtini) projekto, įskaitant projektinius pasiūlymus ir kitas su projektavimu susijusias paslaugas, parengimą. Projektavimo sutarties pagrindu projektuotoja parengė supaprastintą projektą „(duomenys neskelbtini)“. Projekte numatytiems darbams atlikti ieškovė 2022 m. vasario 4 d. paskelbė viešąjį statybos rangos darbų pirkimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį laimėjo atsakovė. Ieškovė ir rangovė UAB „Conlista“ 2022 m. balandžio 15 d. sudarė rangos sutartį Nr. 6-310, kuria rangovė įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais atlikti (duomenys neskelbtini) statybos rangos darbus.Taip pat iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2023 m. liepos 21 d. pasirašė darbų priėmimo – perdavimo aktą, kurio priedo 25 punkte užfiksuoti atsakovės įrengtų sūpynių defektai – nestabilumas, konstrukcijos judėjimas. 2024 m. birželio 21 d. ieškovė pakartotinai kreipėsi į atsakovę dėl 2023 m. liepos 21 d. darbų priėmimo – perdavimo akte ir jo priede fiksuotų defektų šalinimo. Atsakovė 2024 m. liepos 1 d. raštu atsakė, kad dėl nurodytų defektų yra atsakinga projektuotoja, kadangi techniniame projekte netinkamai suprojektuotos sūpynės, o jų sutvirtinimo sprendimą turi pateikti projektuotoja, tačiau iki šiol toks sprendimas rangovei nėra pateiktas. Taigi, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pati atsakovė 2024 m. liepos 1 d. rašte pripažino, kad atlikti sūpynių įrengimo darbai yra su defektais, t. y. sūpynės nėra stabilios, defektai po 2023 m. liepos 21 d. darbų priėmimo – perdavimo akto pasirašymo pašalinti nebuvo, atsakovei laikantis pozicijos, jog projektuotoja turi pateikti defektų pašalinimo sprendinius.Kaip minėta, projektuotoja 2025 m. birželio 2 d. rašte nurodė, kad defektai yra atsiradę ne dėl natūralaus nusidėvėjimo ar projektavimo klaidų, o dėl to, jog atsakovė nepagamino sūpynių prototipo ir jo nesuderino su projektuotoja, taip pat nevykdė pareigos suderinti sūpynių sujungimo ir tvirtinimo mazgų. Byloje ginčo nėra, kad rangos darbai turėjo būti atlikti pagal projektą. Rangos sutarties 5.8 papunktyje numatyta, kad rangovė patvirtino, jog yra gavusi visą būtiną informaciją, kuri gali turėti įtakos sutarties kainai arba darbams, įskaitant techninio projekto dokumentus. Pagal MB „De Architektura“ parengtame projekte nurodytą statinio laikančiųjų konstrukcijų ir inžinerinių sistemų aprašymą, paviljonai (be kita ko, ir sūpynių paviljonas) turi būti gaminami pagal architektūrinius brėžinius, kuriuos ruošia objektų gamintojai, tačiau turi suderinti su projekto autoriais. Taip pat projekte numatyta, kad prieš SA-42, SA-42B, SA-43, SA-44 masinę paviljonų gamybą turi būti pagamintas vienas prototipas SA-42 tipo, t. y. sūpynių paviljonas, ir suderintas su projekto autoriais. Prie projekte pateikto sūpynių brėžinio nurodyta pastaba, kad sujungimo ir tvirtinimo mazgus reikia suderinti su projekto autoriais.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad byloje liko tinkamai nenustatyti atsakovės atliktų rangos darbų trūkumai, jų atsiradimo priežastys ir dėl to pirmosios instancijos teismas negalėjo padaryti pagrįstos išvados dėl atsakovės atsakomybės už juos. Pirma, iš bylos medžiagos nėra aišku, kokie konkretūs įrengtų sūpynių defektai, t. y., ar konstrukcija pati savaime nėra stabili, ar ji nėra tinkamai pritvirtinta prie grindinio. Atsižvelgiant į tai, nėra galimybės įvertinti defektų pobūdžio ir priežasties, taip pat nustatyti tinkamo jų pašalinimo būdo. Antra, kaip minėta, projekte yra nurodyta aiški sąlyga, kad rangovė turi pagaminti vieną prototipą SA-42 tipo, t. y. sūpynių paviljoną, ir jį suderinti su projektuotoja. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė sudaro pagrindą spręsti, kad pati projektuotoja, parengusi sūpynių konstrukcijos brėžinį, nebuvo tikra, ar suprojektuotos sūpynės atitinka reikalavimus, gali būti įrengtos tinkamai ir saugiai naudojamos. Šiuo atveju, sprendžiant dėl atsakomybės už rangos darbų defektus, būtina nustatyti, ar pagal parengtą projektą įmanoma įrengti reikalavimus atitinkančias ir saugias naudoti sūpynes, t. y. be akivaizdžių trūkumų. Atkreiptinas dėmesys, kad projekte nurodyta, jog jis yra supaprastintas, todėl turi būti išsiaiškinta, ar parengtas projektas atitinka teisinį reguliavimą, kokie tokiam projektui keliami reikalavimai, ar jis yra pakankamas įrengti saugias sūpynes, ar nebuvo būtina atlikti papildomus detalius skaičiavimus įgyvendinant projektą. Tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad pagal projektą nėra galimybės įrengti saugių ir reikalavimus atitinkančių sūpynių, projektą turėtų tikslinti (koreguoti) ir jo trūkumus šalinti projektuotoja, tačiau MB „De Architektura“ byloje dalyvauja ne atsakovės, o trečiojo asmens statusu. Be to, siekiant nustatyti, ar projektas atitinka jam keliamus reikalavimus, yra pakankamas tam, kad būtų pasiektas rezultatas – įrengtos sūpynės, bei jame nėra klaidų ar netikslumų, gali būti reikalingas specialių žinių turinčių asmenų pasitelkimas (CPK 212 straipsnis), juolab kad prašymą dėl ekspertizės skyrimo tam, kad būtų įvertinti projekto sprendiniai, atsakovė byloje yra pareiškusi. Civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas (CPK 176, 185 straipsniai), reiškiantis, kad teisėjas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024; 2024 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-684/2024). Šiuo atveju byloje nenustačius visų aplinkybių, be kita ko, atsakovės atliktų rangos darbų defektų pobūdžio, atsiradimo priežasčių, taip pat projekto atitikimo teisės aktų reikalavimams bei pakankamumo tam, jog pagal jį vykdant darbus būtų pasiektas tinkamas ir saugus rangos darbų rezultatas, svarbių sprendžiant dėl ieškovės ieškinio reikalavimų pagrįstumo, jų neįvertinus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismui tokioje situacijoje objektyviai negalėjo susiformuoti pagrįstas įsitikinimas dėl byloje įrodinėjamų reikšmingų faktų, t. y. nebuvo galima įvertinti, ar atsakovė yra atsakinga už rangos darbų defektus. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, priimtas pažeidžiant įrodinėjimą reglamentuojančias taisykles, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, tik išsiaiškinęs visas šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, gali pagrįstai spręsti dėl konkretaus defektų pobūdžio, jų atsiradimo priežasčių ir už juos atsakingo subjekto. Neišsiaiškinus nurodytų faktinių aplinkybių, nebuvo atskleista bylos esmė ir galėjo būti neteisingai išnagrinėtas šalių ginčas.Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia faktinis ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas, taip pat atsakovės pateikti atsikirtimai į ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-298-969/2022, 24 punktas). Ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo suformuluoti ieškovė, – tai faktinio pobūdžio aplinkybės (faktinis ieškinio pagrindas), kuriomis ji grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-701/2017, 34 punktas). Ieškovė turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovės pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023, 32 punktas).Nagrinėjamu atveju pagal pareikšto ieškinio esmę matyti, kad ieškovė byloje siekia, jog atsakovės įrengtos sūpynės būtų saugios ir tinkamos naudoti. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė pareiškė tokius reikalavimus: „įpareigoti atsakovę UAB „Conlista“ per penkis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo sąskaita parengti nesudėtingų statinių – sūpynių defektų šalinimo projektą, pateikti projektą ieškovei ir pagal projektą atlikti sūpynių defektų šalinimo darbus, t. y. pašalinti defektus sukėlusias priežastis; priteisti iš atsakovės 300 Eur baudą už kiekvieną pavėluotą dieną įvykdyti teismo sprendimą dėl įpareigojimo pašalinti defektus“.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju ieškovės ieškinio reikalavimai suformuluoti ydingai. Nors ieškovė turi pasirinkimo teisę, kaip suformuluoti ieškinio dalyką, tačiau jis turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. jog būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato ji siekia byloje. Šiuo atveju ieškinio reikalavimai yra nekonkretūs, t. y. neaiškūs prašomi pašalinti atliktų rangos darbų defektai, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįžvelgė ieškinio reikalavimo ydingumo, nenustatė termino ieškinio trūkumams pašalinti, nepasiūlė patikslinti ieškinio reikalavimų, kad ieškinio dalykas ir faktinis pagrindas būtų aiškūs. Priešingai, teismas 2026 m. balandžio 1 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir įpareigojo atsakovę UAB „Conlista“ per penkis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis parengti nesudėtingų statinių – sūpynių, atsakovės įrengtų pagal rangos sutartį, defektų šalinimo projektą, pateikti projektą ieškovei ir pagal projektą atlikti sūpynių defektų šalinimo darbus. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek ieškinio reikalavimai, tiek teismo sprendimo rezoliucinė dalis, kuriuose nėra aiškiai identifikuojami, kokie rangos darbų defektai turi būti pašalinti, neleidžia pasiekti ieškovės ieškiniu siekiamo tikslo, t. y. jog būtų pašalinti įrengtų sūpynių defektai, bei gali sudaryti prielaidas tolimesniems ginčams tarp šalių kilti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tik tinkamai suformulavus ieškinio dalyką bei pagrindą, teismas gali atlikti nurodytų aplinkybių teisinį vertinimą ir spręsti, ar ieškovės ieškinio reikalavimai yra pagrįsti, ir jei taip, tai kokia apimtimi jie tenkintini. Pastebėtina, kad tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme gali būti tikslinami ieškinio reikalavimai (CPK 141 straipsnis).Dėl procesinės bylos baigtiesPagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstąjį teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent jame, remiantis civilinio proceso įrodinėjimo, įrodymų vertinimo taisyklėmis, užtikrinant šalių rungimosi principą, turi būti išsamiai ištirtos visos su byla susijusios aplinkybės (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 177 straipsnio 1 dalis, 179, 185 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2013; 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2021).Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos (neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme), turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2018 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018 31 punktas; 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-378/2018 47 punktas; 2022 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-123-823/2022 27 punktas).Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytais argumentais, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos sąlygos perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Šioje nutartyje nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė ir neįvertino esminių, teisiškai reikšmingų aplinkybių kilusiam ginčui dėl rangos darbų defektų pašalinimo išspręsti, neatsižvelgė į byloje įrodinėtinas aplinkybes, nepagrįstai sprendė dėl įrodymų pakankamumo ir išvadas padarė netinkamai įvertinęs įrodymus. Byloje liko nenustatytos ir neįvertintos aplinkybės dėl atsakovės atliktų rangos darbų konkrečių trūkumų, jų atsiradimo priežasčių, pobūdžio ir pašalinimo būdų, taip pat neišsiaiškinta, ar projektas atitinka jam keliamus reikalavimus, ir dėl to pirmosios instancijos teismui objektyviai negalėjo susiformuoti pagrįstas įsitikinimas dėl byloje įrodinėjamų reikšmingų faktų, t. y. nebuvo galima pagrįstai spręsti dėl atsakovės atsakomybės už rangos darbų defektus. Taip pat bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagal savo įgaliojimų ribas turėjo veikti taip, kad ieškinio dalykas ir pagrindas būtų patikslintas, būtų aiškūs ieškovės reikalavimai ir aiškios bylos nagrinėjimo ribos. Dėl to, siekiant ginčą išspręsti teisingai, byla turėtų būti nagrinėjama iš esmės, vertinant ne tik byloje jau esančius, bet taip pat ir renkant naujus įrodymus, be kita ko, įvertinant ekspertizės skyrimo tikslingumą, sudarant ieškovei galimybę patikslinti ieškinį ir suformuluoti reikalavimus tinkamai. Tai suponuoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas) jau vien dėl to, jog dėl tirtinų aplinkybių pobūdžio ir apimties byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi. Tokia situacija pažeistų ginčo šalies, kuri nesutiktų su apeliacinės instancijos teismo pirmą kartą atliktu ginčo faktinių aplinkybių nustatymu ir vertinimu, teisę į apeliaciją. Dėl to procesas pirmosios instancijos teisme turi būti pakartotas – panaikinus apskųstą teismo sprendimą, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).Kadangi byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl atsakovės 2026 m. liepos 8 d. prašymo skirti teismo ekspertizę pagrįstumo, nurodydamas, kad atsakovė tokį prašymą gali reikšti pirmosios instancijos teismui bei suformuluoti klausimus, atsižvelgdama į specialiųjų žinių reikalaujančias aplinkybes, o pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 212 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, atsižvelgdamas į šalių reikalavimus ir atsikirtimus, juos pagrindžiančių įrodymų pobūdį, įvertinęs byloje esančių įrodymų pakankamumą, turi išspręsti ekspertizės skyrimo byloje tikslingumo klausimą.Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimoPerdavus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas, šį klausimą turės išspręsti pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos išnagrinėjimo rezultatą (CPK 93 straipsnis).Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,n u t a r i a :Panevėžio apygardos teismo 2026 m. balandžio 1 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Teisėjai Giedrė Čėsnienė Laima Ribokaitė Vigintas Višinskis