Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ritos Dambrauskaitės ir Laimanto Misiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Lasma motors“ vardu atstovo advokato Nerijaus Katiliaus pateiktą apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1391-1134/2026 pagal ieškovės V. Š. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lasma motors“ dėl pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir nuostolių priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė:

Aprašomoji dalis

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Panevėžio apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

2025 m. gegužės 2 d. ieškovė atliko techninį aptarnavimą: pakeitė alyvą, filtrus. Praėjus trumpam laikotarpiui ir pravažiavus apie 360 km, 2025 m. gegužės 10 d. prietaisų skydelyje užsidegė variklio klaidos indikatorius „engine check“. UAB „Rivauta“ mechanikai nustatė gedimą, susijusį su katalizatoriumi, informavo, jog automobilio dešinės pusės priekinis sparnas ir abi durelės buvo dažytos, kas galimai reiškia, jog automobilis dalyvavo autoįvykyje. Kreipėsi į atsakovę ir prašė suremontuoti katalizatorių arba atlyginti jai remonto išlaidas. 2025 m. gegužės 12 d. pristatė automobilį garantiniam remontui. Atsakovė ją informavo, kad katalizatorius 2025 m. gegužės 16 d. bus vežamas valymui, su tuo ji nesutiko, nes tai yra tik laikinas sprendimas, o ne problemos šalinimas. 2025 m. gegužės 15 d. ir 2025 m. gegužės 17 d. el. laiškais prašė atsakovės nutraukti Sutartį. Nepaisant to, atsakovė vis tiek savavališkai atliko katalizatoriaus valymą. Po „katalizatoriaus valymo“ automobilio nesutiko priimti, bet, siekdama išvengti teisinių ginčų dėl automobilio saugojimo, automobilį vėliau atsiėmė.

Toliau naudotis automobiliu trūkumai atsinaujino. 2025 m. birželio 25 d. UAB „SOSTENA“ servise paaiškėjo, kad automobilio kėbulas turi suvirinimo žymių iš autoįvykių ir nustatyti šie trūkumai: dūmai-garai iš išmetimo sistemos, skilęs priekinis stiklas, važiuoklės, stabdymo sistemos, elektros instaliacijos ir kt. UAB „SOSTENA“ nurodė toliau eksploatuoti automobilį, tam, kad paaiškėtų tikrosios katalizatoriaus gedimo priežastys. 2025 m. liepos 7 d. UAB „SOSTENA“ nustatė, kad katalizatoriaus efektyvumas žemiau leistinos ribos, vien katalizatoriaus remonto kaina – 1873,73 Eur.

Ieškovė pabrėžė, kad automobilio techninė būklė neatitinka atsakovės deklaruotos būklės Sutarties sudarymo metu. Žinodama, kad automobilis buvo daužtas, nebūtų sudariusi Sutarties, todėl prašo Sutartį nutraukti ir taikyti abipusę restituciją. Dėl defektų nustatymo, už automobilio aptarnavimą, transportavimą, atstovavimą neteismine tvarka patyrė 772,48 Eur nuostolių.

Nurodė, kad tarp šalių susiklostė vartojimo pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai. Ieškovė neturi specialių žinių, kad įvertintų, ar automobilis tinkamos techninės būklės, todėl Sutarties 5.21.-5.26 punktai yra nesąžiningi, negaliojantys, nes atsakovė negali perkelti jai taikomų įpareigojimų užtikrinti parduoto automobilio techninę būklę. Atsakovės nurodoma techninė automobilio apžiūra automobilio kokybės neįrodo. Vien tai, kad automobilis nėra naujas, nereiškia, kad pirkėja negali ginčytis dėl paaiškėjusių automobilio trūkumų.

Be to, ieškovei automobilį pristačius garantiniam remontui, atsakovė geranoriškai sutiko priimti transporto priemonę ir atliko GPF plovimą. Atkreipė dėmesį, kad įprasti reikalavimai automobiliui yra tai, kad jis iš esmės būtų techniškai tvarkingas ir juo būtų galima naudotis pagal paskirtį – važiuoti. Automobilis jo perdavimo metu buvo tinkamas naudotis, ieškovė juo naudojasi jau beveik puse metų, niekuomet nebuvo suinteresuota automobilio remontu ar pakeitimu į pakaitinį.

Mano, jog defektai atsirado dėl netinkamos transporto priemonės eksploatacijos, o defektas – katalizatoriaus gedimas, dėl kuriuo reikalaujama taikyti restituciją, nėra įrodytas. UAB „SOSTENA“ nurodoma suma yra pakankamai maža, tikėtina, jog būtų keičiamos automobilio dalys, esant normaliam jo nusidėvėjimui. Be to, šis gedimas nustatytas tik 2025 m. liepos 7 d. ieškovei 2 mėnesius disponuojant automobiliu. Sudarant Sutartį automobiliui galiojo techninė apžiūra, kurios metu defektai nebuvo nustatyti.

Atkreipė dėmesį, kad ieškovė pasirinko netinkamą savo pažeistų teisių gynybos būdą, todėl vien dėl šios priežasties ieškinys turi būti atmestas. Ieškovė pirmiausiai turėjo prašyti pašalinti automobilio defektus arba sumažinti kainą. Be to, ieškovė automobilį įsigijo per UAB SB lizingas, todėl automobilio kaina gali būti grąžinama tik UAB SB lizingas.

Neginčijo fakto, jog atsakovė yra vartotoja, bet Sutartį sudari vos 2 lapai, sąlygos buvo individualiai aptartos, ji individualiai supažindinta su Sutarties punktais, kuriuos patvirtino savo parašu. Automobiliui netaikoma gamintojo garantija, tačiau taikoma įstatyminė, dėl kurios atsakovė į ieškovę taip niekada ir nesikreipė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atkreipia dėmesį, jog parduodamo daikto kokybė turi atitikti sutarties sąlygas, o jei sutartyje ji neapibrėžta – įprastus reikalavimus (galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti pagal paskirtį). Atsakomybė už daikto trūkumus pardavėjui kyla, tik jei įrodomas trūkumų buvimas iki daikto perdavimo (pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo). Nutraukti sutartį galima, tik jei trūkumai yra reikšmingi (esminiai). Toks gynimo būdas yra išimtinis, tam turi būti nustatytas pakankamas pagrindas, t. y. ar ieškovei parduotas automobilis turėjo tokių kokybės trūkumų, apie kuriuos ji nežinojo ir negalėjo jų pastebėti ir ar tie trūkumai yra esminiai.

Šiuo atveju automobilis neturėjo tokių kokybės trūkumų, apie kuriuos pirkėja nežinojo ir jų negalėjo nepastebėti, trūkumai nereikšmingi, nupirktas daiktas galėjo būti naudojamas pagal paskirtį ir tai patvirtina faktas, kad ieškovė automobiliu nuvažiavo virš 6000 km. Nurodė, kad vartotojo galimybė pasinaudoti sutarties nutraukimo ir kainos grąžinimu nėra siejama su sutarties pažeidimo esmingumu, yra įstatymo numatyta teisė, kai parduodamas netinkamos kokybės daiktas.

Pirmosios instancijos teismas vadovavosi nebeaktualiais kasacinio teismo išaiškinimais, kadangi vartotojas turi teisę reikalauti užtikrinti, kad prekė atitiktų sutartį, t. y. reikalauti, kad pardavėjas pataisytų arba pakeistų prekes. Jei prekės atitiktis negali būti užtikrinta, jis gali reikalauti sumažinti kainą arba atsisakyti sutarties. Kad su vartotoju sutartis būtų nutraukta, turi būti nustatytas esminis, o ne mažareikšmis Sutarties pažeidimas, kurio pardavėjas negali ištaisyti kitais būdais. Pirmosios instancijos teismas neteikė pirmenybės sutarties išsaugojimui. Pirmosios instancijos padaryta išvada, kad ieškovė neprivalėjo laikytis vartotojo pažeistų teisių gynimo būdų hierarchijos, kad sutartis galėjo būtų nutraukta be esminio sutarties pažeidimo, neatitinka teisinio reglamentavimo.

Pardavėjo parduodamų pirkėjui daiktų kokybė laikoma tinkama, jeigu daiktus galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Esant garantijai pagal įstatymą, pirkėjas įrodinėja parduotų daiktų trūkumus, tai, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Pardavėjo pareiga garantuoti daikto kokybę neapima atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba yra akivaizdūs ir jis turėjo galimybę defektus pastebėti.

Pabrėžia, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutarties šalys privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus tinkamai. Sutarties sąlygos buvo individualiai aptartos, sutartį sudaro tik du lapai, ieškovė su sutartimi susipažinusi. Apeliantė leido važiuoti į miestą, bet ieškovė pabijojo, nes automobilis buvo be numerių (neregistruotas). Ieškovė turėjo visas galimybes automobilį išbandyti, juo pravažiuoti, jį tikrinti pasirinktame servise, tačiau su juo važiavo tik aikštelėje. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad ieškovas neturėjo pareigos įsivertinti automobilį prieš perkant. Atsakovė visuomet sudaro sąlygas klientams išbandyti automobilius, juos tikrinti, siūlyti savo sąlygas ir pan. Tačiau ieškovė šiomis galimybėmis nepasinaudojo, neteikė savo pasiūlymų, pageidavimų ir pan.

Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu automobilis trūkumų, kuriuos būtina nurodyti Sutartyje, neturėjo, todėl atsakovė Sutartyje jų ir nenurodė. Atsakovė nurodė, kad automobilis, jai esant savininke, jokių eismo įvykių neturėjo, apie kitus eismo įvykius jai nėra žinoma, pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Apeliantės pateiktos ataskaitos patvirtina, jog apie jokius eismo įvykius pardavėjai žinoma nebuvo. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas dėl šių ataskaitų nepasisakė, jų nevertino, kas rodo įrodymų lygybės principo pažeidimą. Be to, ieškovė per pusę metų nuvažiavo apie 6000 km, kas rodo, kad automobiliu ji naudojosi pagal jo paskirtį. Nesupranta, kodėl teismas, iškraipydamas pateiktus įrodymus, nurodė, kad ieškovė yra pravažiavusi tik 1058 km.

Aplinkybę, kad automobilis yra tinkamas važiuoti, patvirtino ir byloje apklausti liudytojai. Vienas iš liudytojų parodė, kad atlikus mechanikos darbus, buvo nurodyta ir toliau eksploatuoti automobilį. Apeliantė teigia, kad automobilis buvo ir yra važiuojantis, t. y. atitinkantis savo tiesioginę paskirtį, todėl automobilio trūkumai nėra esminiai. Nurodo, kad atsakovei automobilio trūkumai pardavimo metu tikrai nebuvo žinomi, o transporto priemonės defektai galėjo atsirasti ją eksploatuojant, todėl jokių trūkumų sandorio metu ir neturėjo nurodyti. Nepaisant to, sprendime remiamasi prielaidomis, o esminiai parodymai yra atmetami neargumentuojant jų atmetimo.

Per trijų savaičių laikotarpį ieškovė pravažiavo 1006 km, todėl negalima laikyti, jog automobilis sugedo iš karto po sandorio sudarymo, o atsiradę defektai egzistavo Sutarties sudarymo metu. Sutarties sudarymo metu automobiliu buvo galima naudotis, galiojo jo techninė apžiūra. Ieškovė neįrodė, kad jos įgytas naudotas automobilis nebuvo galimas naudoti pagal paskirtį, kad neatitiko tokiam automobiliui keliamų kokybės reikalavimų.

Teismo išvada, kad ieškovė naudotis automobiliu pagal paskirtį negali, kad jis yra neeksploatuojamas, kas reiškia esminį sutarties pažeidimą, nepagrįsta jokiais įrodymais, argumentais, liudytojų parodymais ir iškreipia byloje esančią medžiagą, nes iš tiesų nėra jokių transporto priemonės trūkumų.

Nurodo, kad alyvos, filtrų ir kt. keitimas yra normalios ir įprastos išlaidos automobiliui prižiūrėti, todėl šios išlaidos nėra išleistos automobilio paslėptiems trūkumams šalinti. Teismo išvados, kad UAB „Rivauto“ specialistai nustatė katalizatoriaus gedimą, nepagrįsta. Atsakovė paneigė, kad ieškovė niekada dėl katalizatoriaus gedimo į ją nesikreipė, o kreipėsi dėl kietųjų dalelių filtro. Automobilis po autorizuoto serviso atlikto kietųjų dalelių filtro valymo darbų buvo techniškai tvarkingas ir eksploatuojamas. Katalizatoriaus klaida nebuvo rodoma. Tai rodo, kad atsakovė taikė garantiją, sprendė problemą, remontavo DPF filtrą. Atsakovė po Sutarties sudarymo jo neremontavo.

Atkreipė dėmesį, kad liudytojas T. S. nurodė, jog automobilio netikrino, netaisė, tai darė technikai, vadinasi, jis neturi jokių specialių žinių, nes nėra nei specialistas, nei ekspertas, todėl teismas neturėjo remtis jo parodymais. Be to, teismas klaidingai nurodė, kad šis liudytojas rengė mechaniko darbų atlikimo lapus, patvirtino automobilio trūkumus ir pan. Be to, teismas padarė prieštaringas išvadas, nurodydamas, kurie įrodymai patvirtina automobilio defektus. Teismas nutylėjo, kad byloje buvo apklausti ir kiti liudytojai (O. Š., S. J., E. K.), jų parodymų net nevertino, dėl jų nepasisakė, o tai yra įrodymų lygiateisiškumo principo pažeidimas.

Byloje pateikti defektiniai aktai nerodo jokių esminių automobilio defektų. Ieškovei 2025 m. birželio 25 d. mechaniko darbų lape nebuvo pateiktas joks pasiūlymas, vadinasi, nebuvo ką taisyti, automobilį buvo galima eksploatuoti. Dėl šių tariamų defektų ieškovė į atsakovę nesikreipė. 2025 m. liepos 7 d. mechaniko darbų atlikimo lape nurodomas tik galimas katalizatoriaus gedimas. Tuo tarpu pirminiame mechaniko darbų lape joks katalizatoriaus gedimas nebuvo minimas. Tikėtinas gedimas atsirado ieškovei automobilį eksploatuojant. Nurodo, kad 2025 m. gruodžio 9 d. mechaniko darbų lape nėra nustatyta paslėptų defektų, o katalizatoriaus gedimas tik tikėtinas. Ieškovei pateiktas pasiūlymas dar nereiškia, kad transporto priemonės detales reikia keisti.

Nurodė, kad ieškovė neįrodė esminių defektų egzistavimo sutarties sudarymo dienai, dėl jų ištaisymo ieškovė niekada nesikreipė, automobilis naudojamas pagal tiesioginę paskirtį, defektų kaina, palyginus su automobilio verte, nėra didelė, todėl nėra pagrindo nesilaikyti vartotojo pažeistų teisių gynimo hierarchijos. Teismas nepasisakė dėl pagrindinių argumentų, iškraipė liudytojų parodymų ir kitų įrodymų turinį. Taigi, byloje neįrodyta, kad automobilis turi esminius trūkumus ir kad jie egzistavo sutarties sudarymo metu, kad dėl trūkumų šalinimo buvo kreiptasi į atsakovę, taigi, sprendimas nutraukti Sutartį ir taikyti restituciją pažeidžia įstatymo normas ir neatitinka kasacinio teismo praktikos.

Byloje nuostoliai negali būti priteisiami, nes ieškovė neįrodė neteisėtų atsakovės veiksmų, nuotolių, priežastinio ryšio ir kaltės. Be to, 2025 m. gruodžio 19 d. teismo posėdyje ieškovė prašė pridėti duomenis dėl papildomų 107,54 Eur nuostolių priteisimo. Atsakovė nurodė, kad tai yra ieškinio tikslinimas, kurį galima atlikti iki pirmo teismo posėdžio, šis prašymas turėjo būti atmestas. Teismas į tai neatsižvelgė ir šiuos nuostolius priteisė.

Pirmosios instancijos teismas restituciją pritaikė mechaniškai, neatsižvelgęs į restitucijos taikymo taisykles. Automobilio pardavimo metu jokių defektų nebuvo, automobiliu ieškovė nuvažiavo daug kilometrų, automobilis su trūkumais, todėl transporto priemonės vertė sumažėjo. Į šias aplinkybes teismas neatsižvelgė.

Apeliantė pateikia bylos medžiagai prieštaraujančią versiją, kad buvo sprendžiama ne katalizatoriaus taisymo, o DPF filtro problema. Tuo tarpu rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl katalizatoriaus gedimo ir būtent pati atsakovė nurodė, kad problema susijusi su juo, todėl atliko katalizatoriaus valymą. Be to, ginčo transporto priemonė yra benzininė.

Pagrindinis ieškovės lūkestis buvo, jog automobilis nebūtų turėjęs eismo įvykių ir nebūtų anksčiau kaip nors kitaip apgadintas, tvarkytas ar dažytas. Sutartyje automobilio trūkumai nurodyti nebuvo. Atsakovei kaip verslininkei taikomi didesni profesionalumo kriterijai. Automobilio skydelyje 2025 m. gegužės 10 d. įsižiebė klaida apie netinkamą sistemų veikimą „check engine“. UAB „Rivauto“ nustatytas gedimas buvo susijęs su automobilio išmetamųjų dujų sistema (katalizatoriumi). Ieškovė informuota, kad automobilis buvo anksčiau apgadintas ir tvarkytas. Ieškovė informavo atsakovę apie trūkumus 2025 m. gegužės 11 d. Automobilis buvo pristatytas atsakovei, kurios darbuotojas informavo, kad nustatytas „NOX“ sensoriaus gedimas. Su ieškove vėliau susisiekė atsakovės darbuotojas, kuris informavo, kad problema ne daviklyje, o susijusi su katalizatoriumi, informavo, jog 2025 m. gegužės 16 d. bus atlikti katalizatoriaus plovimo darbai, su kuo ieškovė nesutiko, nes tai laikinas problemos sprendimas. Ieškovė reikalavo pakeisti katalizatorių nauju arba kompensuoti naujo katalizatoriaus išlaidas, kitaip Sutartį nurodė nutrauksianti. Atsakovė šį siūlymą ignoravo, vienašališkai atliko katalizatoriaus plovimą, dėl ko 2025 m. gegužės 15 d. ieškovė pareikalavo nuraukti Sutartį. Atsakovė su tuo nesutiko, nurodė, kad trūkumai pašalinti, ragino atsiimti automobilį. Atsiėmus automobilį ir jį eksploatuojant trūkumai atsinaujino. Tai paneigia apeliantės poziciją dėl katalizatoriaus gedimo kaip mažareikšmio trūkumo. Buvo atliktos sekančios apžiūros, kurių metu nustatyta dar daugiau trūkumų. Automobilio kokybė neatitiko ieškovės lūkesčių, t. y. įsigyti techniškai tvarkingą transporto priemonę. Net ir naudotas automobilis turi atitikti pirkėjo lūkestį naudotis automobiliu, nepatiriant neprotingai didelių išlaidų. Nupirktu automobiliu naudotis negalima nepatiriant didelių išlaidų atsiradusiems trūkumams šalinti. Trūkumų šalinimas ieškovei kainuotų apie 5552,99 Eur. Trūkumų šalinimo kaina yra reikšminga, sudaro 28,12 proc. automobilio kainos.

Atkreipė dėmesį, kad ieškovė ne tik informavo apeliantę apie daikto kokybės trūkumus, bet ir faktiškai suteikė jai galimybę trūkumus pašalinti. Atsakovė, turėdama savo žinioje automobilį, pasirinko su ieškove nesuderintą vieno iš pagrindinių trūkumų – katalizatoriaus defekto šalinimo būdą – plovimą. Po tokio šio trūkumo šalinimo gedimas nebuvo panaikintas ir atsinaujino, dėl ko atsakovė įgijo teisę nutraukti Sutartį. Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovė pasinaudojo vartotojų teisių gynimo būdų hierarchija.

Apeliaciniame skunde pateikiami klaidinantys argumentai, jog katalizatoriaus plovimas atliktas nebuvo. Iš esančių įrodymų matyti, kad ieškovė į atsakovę 2025 m. gegužės 11 d. kreipėsi būtent dėl katalizatoriaus remonto. Kaip minėta, ieškovės darbuotojas informavo, kad bus atliekami katalizatoriaus plovimo darbai. Atsakovės pateiktas dokumentas patvirtina, jog buvo atliktas plovimas. Nepaisant to, problema neišnyko. 2025 m. liepos 10 d. UAB „SOSTENA“ nustatė, kad katalizatoriaus pajėgumai žemiau leistinos ribos. 2025 m. gruodžio 9 d. užfiksuotas „check engine“ ir su katalizatoriumi susijęs automobilio trūkumas. Teisiškai reikšminga ne vien aplinkybė, ar automobilis galėjo važiuoti, bet ir tai, ar ieškovė gavo tokios kokybės daiktą, kokio pagrįstai tikėjosi iš Sutarties. Pirmosios instancijos teismas įvertino ne tik trūkumų egzistavimą, bet ir jų reikšmingumą. Nurodė, kad atsakovei neabejotinai buvo žinomas automobilio įsigijimo tikslas – dalyvavimas viešajame eisme, ir kad vien dėl katalizatoriaus gedimo nėra galimybės tinkamai eksploatuoti automobilio pagal jo paskirtį, apeliantė šios teismo išvados taip ir nepaneigė. Tai, kad po sandorio sudarymo automobiliu buvo naudojamasi, nepaneigia nei netinkamos tokio daikto kokybės, nei esminio Sutarties pažeidimo. Atsakovė priėmė automobilį garantiniam remontui, todėl pati nelaikė jo mažareikšmiu trūkumu.

Apeliantė remiasi privačių tiekėjų (subjektų) pateiktomis ataskaitomis apie ginčo automobilio istoriją, kurios nebūtinai turi būti objektyvios, tikslios ir teisingos. Automobilio apgadinimai ir dažymas nebūtinai turėjo būti susijęs su eismo įvykiais, tokiais atvejais įvykis neregistruojamas, remonto darbai nefiksuojami duomenų bazėse. Automobilio dažymo darbus nustatė specialistai. Tuo tarpu apeliantės pateiktos Carvertical ir Autoistorija.lt ataskaitos tik rodo, kad duomenų bazėse nerasta įrašų apie draudiminį įvykį ar oficialiai registruotą autoįvykį. Apeliantės argumentai, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus apie kėbulo pažeidimus, yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ne vien privačių duomenų bazių ataskaitomis, bet konkretaus automobilio techninių apžiūrų metu nustatytais duomenimis.

Tai, kad po Sutarties sudarymo automobiliu buvo nuvažiuotas tam tikras atstumas, savaime neįrodo nei tinkamos automobilio kokybės, nei to, kad vėliau nustatyti trūkumai atsirado būtent dėl transporto priemonės eksploatacijos. Šioje situacijoje būtent atsakovei teko pareiga paneigti įstatyminę prezumpciją, kad, jei prekės trūkumai paaiškėja per vienerius metus nuo jos pristatymo, laikoma, jog trūkumas buvo pristatant prekę, todėl ne vartotojui reikia įrodinėti priešingai. Katalizatoriaus gedimas paaiškėjo beveik iš karto po automobilio pirkimo, o ne po ilgos eksploatacijos. Apeliantės akcentuojamas nuvažiuotas atstumas nepaneigia teismo padarytų išvadų. Transporto priemonės eksploatacija tik patvirtino defekto (katalizatoriaus gedimo) tęstinumą. Liudytojas T. S. patvirtino, kad nuo 2025 m. vasaros iki 2025 m. gruodžio 9 d. nuvažiuotas atstumas tokio defekto neįtakojo. Esminę reikšmę turi ne automobilio naudojimasis, o tai, kad trūkumas paaiškėjo po 8 aštuonių dienų po Sutarties sudarymo; atsakovė buvo nedelsiant informuota ir pati ėmėsi trūkumo šalinimo; po atsakovės pasirinktų veiksmų trūkumai neišnyko ir buvo pakartotinai nustatyti UAB „SOSTENA“, nors atsakovė, 2025 m. birželio 5 d. atsakydama į ieškovės pretenzijas, tikino, kad visi trūkumai pašalinti, atsakovė raginta atsiimti automobilį.

Teismas aiškiai nurodė, kokios konkrečiai išlaidos priskirtinos ieškovei atlygintiniems nuostoliams, jos pagrįstos dokumentais. Egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos. Automobilio patikros lapuose užfiksuoti trūkumai buvo pastebėti tik atidengus automobilio galines sėdynes, nuėmus apdailas ir apmušalus. Akivaizdu, kad trūkumai nebuvo vizualiai pastebimi, be specialios apžiūros jų nustatyti nebuvo galimybės, todėl atsakovės pozicija, kad sandorio sudarymo metu jokie transporto priemonės trūkumai neegzistavo, yra nepagrįsti. Be to, atsakovė niekaip neįrodė, kad automobilio vertė sumažėjo ne dėl natūralaus nusidėvėjimo, o dėl to, kad po Sutarties sudarymo ir automobilio eksploatacijos atsirado trūkumai, dėl ko restitucijos nebūtų pagrindo taikyti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nenustatyta.

Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo patenkintas ieškovės ieškinys atsakovei dėl žalos, susijusios su pardavėjos (atsakovės) atsakomybe už parduoto naudoto daikto (ginčo automobilio) kokybės trūkumus, atlyginimo, ir pirkėjos (ieškovės) teisių gynimo būdu įsigijus netinkamos kokybės daiktą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Byloje nustatytos teisiškai reikšmingos faktinės bylos aplinkybės

2024 m. rugsėjo 26 d. UAB „Lasma motors“ įsigijo transporto priemonę Volvo XC40, (duomenys neskelbtini) už 13 008,00 Eur.

2025 m. gegužės 2 d. transporto pirkimo-pardavimo sutarties duomenys rodo, kad atsakovė UAB „Lasma motors“ pardavė ieškovei V. Š. transporto priemonę Volvo XC40, kurios rida – 217400, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), už 19 700 Eur su galiojančia technine apžiūra, automobiliui suteikta 14 d. pardavėjo garantija, nurodyta, kad automobilis turi trūkumą – smulkius kėbulo defektus.

UAB „Rivauto“ apžiūros metu nustatė gedimą, susijusį su katalizatoriumi (klaidos kodas P0420) ir informavo ieškovę, kad automobilio dešinio šono priekinis sparnas ir abi durelės remontuotos (dažytos). Iš 2025 m. gegužės 2 d. išrašytų dokumentų matyti, kad ieškovė sumokėjo 110,02 Eur už minėto automobilio alyvos filtrą (10,66 Eur), salono filtrą ANGL. (13,12 Eur), oro filtrą BOSCH (15,58 Eur), alyvą Motul 8100 ECO-Lite OW2 15,58 Eur, alyvą Motul 8100 ECO-Lite OW2 15,58 Eur, kaušelį kabliui (0,40 Eur).

2025 m. gegužės 11 d. ieškovė el. laišku pateikė pretenziją atsakovei, kurioje nurodė, jog serviso UAB „Rivauto“ darbuotojai nustatė parduoto automobilio katalizatoriaus gedimą (kodas P0420), informavo, kad automobilio dešinio šono priekinis sparnas ir abi durelės buvo remontuotos (dažytos), prašė pašalinti defektus, apie kuriuos nebuvo informuota, arba kompensuoti jų remontą. 2025 m. gegužės 12 d. automobilis pristatytas garantiniam remontui. 2025 m. gegužės 15 d. atsakovės darbuotojas telefonu ieškovę informavo apie katalizatoriaus gedimą ir kad jis 2025 m. gegužės 16 d. bus vežamas valymui.

2025 m. gegužės 15 d. ieškovė el. laiške atsakovei nurodė, kad jos netenkina katalizatoriaus valymas-plovimas (nes tai yra deklaruojama kaip laikinas remonto sprendimas) ar katalizatoriaus keitimas į lenkų gamybos katalizatorių, kad tai yra didelis variklio sistemos gedimas, kuris pasireiškė garantiniame laikotarpyje, todėl automobilio atsisako ir prašo grąžinti pinigus.

2025 m. gegužės 17 d. el. laiške ieškovė atsakovei nurodė, kad ji grąžina automobilį, nes jis sugedo garantinio termino laikotarpyje, prašo grąžinti sumokėtus pinigus.

2025 m. gegužės 20 d. ieškovė el. laiške atsakovei nurodė, kad nutraukia automobilio Volvo XC40 (duomenys neskelbtini) 2025 m. gegužės 2 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį.

2025 m. gegužės 19 d. atsakovės UAB „Lasma motors“ pateikiame išraše nurodoma, kad minėto automobilio filtro būklė priėmimo metu – vidutiniškai užterštas; rekomendacijos prieš DPF/FAP filtro montavimą: patikrinti oro masės jutiklį, patikrinti purkštukus, patikrinti EGR vožtuvą; patikrinti turbokompresorių. Slėgis prieš plovimą MBAR: 31 mbar; po plovimo – 3 mbar. Rekomendacijos po DPF/FAR filtro montavimo – iš naujo nustatyti duomenis.

2025 m. birželio 25 d. automobilis buvo pristatytas į UAB „SOSTENA“ apžiūrai. UAB „SOSTENA“ 2025 m. gegužės 25 d. Mechaniko darbų atlikimo lape Nr. 51608 nurodoma, kad patikrintas automobilis VOLVO XC40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), nustatyta: dūmai-garai iš išmetimo sistemos dirbant laisvais sūkiais, aitrus kvapas; el. klaidų neužfiksuota; nuiminėtas dalelių filtras; nėra skardos tvirtinimo varžto ant turbinos; aušinimo skysčio minimumas; tepaluotas dangtelis ant variklio galvos; korozijos dėmė ant priekinio stabdymo disko; neoriginalus priekinis stiklas – trūkęs; el. jungčių masinio laido korozija bagažinės DP; žieminės padangos; nestipriai dingsta DT pusašio ribokšlis; dažų storis DP galinės durys apie 700 mm, DP galinis sparnas apie 210 mm, kairės pusės sparnas apie 210 mm (dažyta); sulaužyta apsauga po varikliu, trūksta varžtų; pradeginta vairuotojo sėdynė, durų apmušimas; subraižyti priekiniai ratlankiai; variklio diržai keičiami kas 240 000 km; nėra DP galinės automobilio kilimo kaladėlės; neoriginaliai pajungtas galinis priešrūkinis žibintas; neoriginalus akumuliatorius; išteptas stogas salone; smulkūs kėbulo pabraižymai, nurodyta toliau eksploatuoti automobilį siekiant nustatyti tikrąsias katalizatoriaus gedimo priežastis.

2025 m. birželio 3 d. pranešime dėl automobilio Volvo XC40 ieškovės atstovas prašė atsakovės nurodyti, ar sutinka sudaryti susitarimą dėl Sutarties nutraukimo ir abipusės restitucijos.

Pagal 2025 m. birželio 3 d. Zeta Law PVM sąskaitą faktūrą Nr. DE70100110012625686898 už dokumentų dėl įsigyto Volvo XC40 analizę bei rašto UAB „Lasma motors“ rengimą ieškovė mokėjimo nurodymu Nr. 45 sumokėjo 290,40 Eur.

2025 m. birželio 5 d. atsakyme ieškovei atsakovė UAB „Lasma motors“ nurodė, kad ji nesutinka su 2025 m. birželio 3 d. pranešime nurodomu prašymu ir reikalauja ieškovės nedelsiant atsiimti automobilį.

UAB „SOSTENAI“ pagal 2025 m. birželio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą už atliktą minėto automobilio patikrą ieškovė sumokėjo 210,30 Eur.

Pagal 2025 m. birželio 25 d. sąskaitą serija/numeris GAB 1104 ieškovė sumokėjo 55 Eur už minėto automobilio gabenimo paslaugas.

2025 m. liepos 7 d. Mechaniko darbų atlikimo lape Nr. 52188 nurodoma, kad apžiūrint minėtą automobilį nustatytos šios klaidos: rasta ECM klaida P042000; katalizatoriaus efektyvumas žemiau leidžiamos ribos; pagal TJ-36558 atnaujinta automobilio programinė įranga, siekiant atmesti ECM programos neatitikimus, klaida; jei gedimas/indikacijos kartosis, tikėtinas katalizatoriaus vidinis defektas; suformuotas pasiūlymas 52279.

Ieškovė UAB „SOSTENAI“ pagal 2025 m. liepos 10 d. PVM sąskaitą faktūrą sumokėjo 106,76 Eur už atliktą automobilio patikrą.

UAB „SOSTENA“ 2025 m. liepos 10 d. pasiūlyme nurodoma, kad minėto automobilio remontui reikalinga medžiagų ir katalizatoriaus darbų kaina – 1873,73 Eur.

2025 m. liepos 31 d. pranešime dėl automobilio Volvo XC40 ieškovės atstovas prašo UAB „Lasma motors“ nurodyti, ar sutinka geranoriškai sudaryti susitarimą dėl 2025 m. gegužės 2 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, abipusės restitucijos taikymo bei kitų išlaidų atlyginimo.

2025 m. rugpjūčio 20 d. Carvertical ataskaitoje pagal (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad minėto automobilio paskutinė fiksuota rida – 217 386 km, žalos, stichinių nelaimių, vagysčių įrašai nerasti.

Autoistorija.lt ataskaitoje nurodoma, kad duomenys apie automobilį Volvo XC40, (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2024 m. rugsėjo mėn. nerasti. 2025 m. sausio 1 d. įkeltas atnaujintas pardavimo skelbimas (nurodomi nedideli trūkumai), techninė apžiūra galioja iki 2026 m. gruodžio mėn., rida 217 400 km.

2015 m. gruodžio 9 d. Mechaniko darbų atlikimo lape Nr. 55999 nurodoma, kad automobiliui Volvo XC40, (duomenys neskelbtini), atlikus diagnostiką nustatyta, kad po galinėmis sėdynėmis būta gyvūnų; nekokybiškai pravesti kablio laidai (kėbulo nesandarumas); nukorodavę originalaus kablio modulio jungčių laidai; korozijos paveiktas masinis laidas bagažinėje; atsilaisvinęs DP gal. St. Suportas (priveržtas); kablio detalės; sulaužytos bagažinės grindys; traška DP gal. amortizatorius; išardytas KP gal. laidų pynės bagažinėje; skirtingi galinio dangčio tarpai; saulės daviklio sėdynės klaidos; neaktyvios klaidos atmintyje dėl priekinių elektrinių grotelių veikimo/strigimo; „check engine“ indikacija; rasta klaida ECM-P042000; katalizatoriaus efektyvumas žemiau ribos; kuro mišiniai geri; kuro slėgis geras, normos ribose.

Automobilio „Volvo“ diagnostinių kodų lentelėje nurodoma, kad klaidos kodas ECM-P042000 reiškia, jog katalizatoriaus sistemos efektyvumas žemiau ribos (1 blokas); patvirtinta; ilgalaikis gedimas daug kartų nustatytas transporto priemonėje atliekamu DTC testu.

UAB „SOSTENA“ 2025 m. gruodžio 9 d. pasiūlyme nurodyta, kad automobilio Volvo XC40, (duomenys neskelbtini), trūkumų šalinimo kaina – 5 552,99 Eur.

Ieškovė pagal 2025 m. gruodžio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą UAB „SOSTENAI“ sumokėjo 107,54 Eur už suteiktas paslaugas.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro pranešime dėl informacijos pateikimo nurodoma, kad nėra duomenų apie transporto priemonės Volvo XC40, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) dalyvavimą eismo įvykiuose nuo 2025 m. gegužės 2 d.

Privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų ataskaitoje Nr. 206-1339737 nurodoma, kad ketinamos registruoti Lietuvos Respublikoje transporto priemonės (Volvo XC40, (duomenys neskelbtini)) privalomoji apžiūra atlikta, transporto priemonė atitinka reikalavimus, techninė apžiūra galioja iki 2026 m. gruodžio 19 d.

Ieškovė prašė nutraukti jos ir atsakovės sudarytą naudoto automobilio pirkimo pardavimo sutartį ir taikyti restituciją, nes įsigijus automobilį paaiškėjo jo esminiai trūkumai, atsiradę dėl priežasčių, buvusių Sutarties sudarymo metu, kurių atsakovė nenurodė Sutartyje, jų ieškovė negalėjo pastebėti pirkimo metu ir jie trukdo ieškovei naudotis automobiliu pagal tikslinę paskirtį nepatiriant dėl trūkumų taisymo neproporcingai didelių išlaidų.

Dėl įrodymų vertinimo ir absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo

Teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis). Šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270 straipsnis). CPK 270 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje glausta forma turi būti išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, taip pat įstatymai ir kiti teisės aktai bei teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas. Įstatymo reikalavimus atitinkančiu gali būti laikomas tik pagrįstas ir teisėtas teismo procesinis sprendimas, kuriame pateikti aiškūs ir pakankami motyvai dėl bylos baigčiai svarbių aspektų, išplaukiantys iš išsamaus teisiškai reikšmingų aplinkybių, šalių argumentų ir įrodymų ištyrimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17-403/2025).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra pati svarbiausia, todėl, jei teismo sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-611/2019, 26 punktas). Kartu kasacinio teismo praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015).

Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nemotyvuotas, nepagrįstas aiškiais ir pakankamais argumentais, tinkamai neįvertinti liudytojų parodymų arba jie iškraipyti, dėl dalies įrodymų vertinimo nepasisakyta arba jie atmesti be argumentacijos, dalis svarbių argumentų nutylėti arba įvertinti netinkamai, ir tai turėjo reikšmės teisingo teismo sprendimo priėmimui, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintinas.

Apeliacinės instancijos teismas iš esmės neturi pagrindo sutikti su apeliantės išdėstytais argumentais, kurių pagrindu jis skundžiamą teismo sprendimą vertina neteisėtu ir nepagrįstu. Išnagrinėjusi ir įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, skundžiamame sprendime padarytas teismo išvadas, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas sprendime išdėstė šalių prašymus, paaiškinimus, nurodė nustatytas aplinkybes, vertino tiek ieškovės, tiek atsakovės pateiktus įrodymus, susijusius su byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis, pateikė byloje esančių įrodymų vertinimą, padarė išvadas dėl ieškovės reikalavimų bei atsakovės atsikirtimų, išdėstė teisinius priimamo sprendimo argumentus, su kuriais apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka, todėl visų jų nekartoja ir pasisako dėl pagrindinių apeliacinio skundo argumentų.

Bylos duomenys rodo, kad jos nagrinėjimo metu buvo išklausyti šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai, kuriuos teismas vertino pagal savo vidinį įsitikinimą visų byloje esančių įrodymų visumoje (CPK 185 straipsnis). Išklausius posėdžių garso įrašus nenustatyta, kad vienos ar kitos atsakovei nepalankios aplinkybės skundžiamame sprendime buvo konstatuotos iškraipius ar kitaip pakeitus liudytojų parodymų ar kitų įrodymų esmę. Tai, kad teismas procesiniame sprendime atskirai detaliai nepasisakė dėl kiekvieno liudytojo visų parodymų aspektų ir dėl kiekvieno kito įrodymo vertinimo, nesudaro pagrindo išvadai, jog rašytinių įrodymų visuma, byloje dalyvavusių asmenų ar liudytojų nurodytos aplinkybės ir pateikti paaiškinimai teismo iš viso nebuvo vertinami. Teisėjų kolegija nenustatė, kad skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nebūtų atsakyta į pagrindinius bylos faktinius ar teisinius klausimus. Tai, kad teismo sprendime buvo akcentuoti tik reikšmingi bylos esmei liudytojų parodymų ir kitų įrodymų duomenys, neduoda pagrindo išvadai, kad teismo sprendimą yra pagrindas panaikinti dėl absoliutaus jo negaliojimo pagrindo, numatyto CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte, ar CK 329 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes dėl to byla nėra išspręsta neteisingai. Remiantis tuo, teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus šiais aspektais vertina nepagrįstais ir nesudarančiais pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimui.

Dėl transporto priemonės defektų (ne)egzistavimo transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu ir aktualaus teisinio reglamentavimo

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp šalių susiklostė vartojimo motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo teisinius santykiai ir dėl to tarp šalių ginčo nėra.

Kadangi šalys sudarė vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį, be bendrųjų CK XXIII skyriuje nurodytų pirkimą pardavimą reglamentuojančių teisės nuostatų, byloje taikytinos vartojimo pirkimo pardavimo ypatumus reglamentuojančios CK XXIII skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatos (CK 6.350 – 6.370 straipsniai). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog CK XXIII skyriaus taisyklės, reglamentuojančios pirkimo pardavimo teisinius santykius, taikomos ir naudoto daikto (naudoto automobilio) pirkimo - pardavimo teisiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

CK 6.431¹ straipsnyje, reglamentuojančiame motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, nurodyta, kad pardavėjas pirkimo–pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 2B-231 patvirtinto Motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašo 2 punkte nurodyta, kad sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį nurodomi šie trūkumai: stabdžių sistemos; vairo mechanizmo ir pakabos elementų; apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų; vairuotojų ir keleivių saugos sistemų; dujų išmetimo sistemos.

CK 6.305 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pirkimo pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Pagal CK 6.317 straipsnio 1 dalį pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti ne tik nuosavybės teisę į daiktus, bet ir jų kokybę. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pardavėjo garantija (patvirtinimas) dėl daiktų nuosavybės teisės ir jų kokybės yra, nepaisant to, ar tokia garantija pirkimo - pardavimo sutartyje numatyta, ar ne (garantija pagal įstatymą). Taigi minėtos teisės normos įtvirtina, kad parduodamo daikto kokybę garantuoja pardavėjas. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis).

44. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje nurodyta pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad parduodamas daiktas atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

CK 6.327 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad pardavėjas pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau. Įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės, sprendžiant klausimą dėl pardavėjo atsakomybės pardavus netinkamos kokybės daiktą, nurodytos CK 6.333 straipsnio 1 dalyje, kuri numato, kad pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos (CK 6.333 straipsnio 3 dalis). Pagal minėtą teisinį reguliavimą, esant garantijai pagal įstatymą, pirkėjas įrodinėja parduotų daiktų trūkumų faktą ir aplinkybę, kad trūkumai atsirado iki daikto perdavimo momento arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daikto perdavimo. Tačiau tais atvejais, kai įstatyme ar sutartyje tiesiogiai numatyta, kad pardavėjo pareiga yra garantuoti pirkėjui, kad daiktas atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų trūkumų, įrodinėjimo našta pasikeičia pirkėjo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-1075/2023).

Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti ir neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba buvo tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Pardavėjas gali paneigti CK 6.333 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą pardavėjo atsakomybės už parduodamo daikto kokybę įtvirtintą prezumpciją, bet tam turi įrodyti, kad daiktų trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos.

Kai daiktą įsigyja vartotojas, jo kokybės reikalavimai reglamentuoti CK 6.363 straipsnyje. Esant sudarytai vartojimo sutarčiai pardavėjas yra atsakingas vartotojui už bet kokią prekių kokybės reikalavimų neatitiktį prekės pristatymo momentu ir paaiškėjusią ne vėliau kaip per dvejus metus nuo prekės pristatymo (garantija pagal įstatymą) (CK 6.364 straipsnio 1 dalis). Pagal iki 2026 m. liepos 31 d. galiojusią šiam ginčui aktualią CK 6.364 straipsnio 4 dalį prekės trūkumas, kuris paaiškėja per vienerius metus nuo jos pristatymo, laikomas buvusiu pristatant prekę, nebent pardavėjas įrodo kitaip arba kai tai nesuderinama su prekės pobūdžiu ar trūkumo pobūdžiu. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad norma, kurioje įtvirtinta vartotojo įrodinėjimo naštą palengvinanti prezumpcija (ankstesnės redakcijos CK 6.363 straipsnio 11 dalis), kaip sudedamoji CK XXIII skyriaus norma, taikytina ir vartojimo prekės – naudoto automobilio – pirkimo - pardavimo sandoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-454-611/2018).

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl to galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023). Sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Be to, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

Byloje nustatyta, kad šalys 2025 m. gegužės 2 d. Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties 5.2.5. punkte numatė, jog ieškovė už 19 7000 Eur perka ne naują automobilį Volvo XC40, 217400 km ridos, (duomenys neskelbtini), kuriam netaikoma gamintojo garantija, automobilio trūkumai ir / ar defektai nebuvo nurodyti, deklaruota, kad automobilis turi smulkių kėbulo defektų, nurodyta, kad galioja automobilio techninė apžiūra. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė neginčijo daiktui taikomos įstatymo numatytos garantijos termino.

Bylos duomenys rodo, kad 2025 m. gegužės 2 d. ieškovė pakeitė automobilio alyvą ir filtrus. Ieškovės paaiškinimais maždaug po savaitės įsigytos transporto priemonės skydelyje užsidegė įspėjamasis indikatorius „Check engine“. 2025 m. gegužės 11 d. ieškovė el. paštu transporto priemonės pardavėjai (atsakovei) pateikė pretenziją dėl katalizatoriaus gedimo ir remontuoto kėbulo, prašė pašalinti defektus, apie kuriuos nebuvo informuota, arba kompensuoti jų remontą. Atsakovė remontuoti gedimų neatsisakė ir pagal turimus duomenis ir paaiškinimus ėmėsi plovimo darbų, ką patvirtina 2025 m. gegužės 19 d. UAB „Lasma motors“ išrašas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pateikti duomenys patvirtina, jog ieškovė garantiniu laikotarpiu kreipėsi būtent dėl katalizatoriaus gedimo, tuo tarpu atsakovė UAB „Lasma motors“ atliko kietųjų dalelių filtro plovimo darbus. Pagal bylos duomenis (liudytojo T. S. parodymai), kietųjų dalelių filtras ir katalizatorius yra vienas automobilio išmetimo sistemos komponentas. Ieškovė su kietųjų dalelių filtro plovimo darbais nesutiko, prašė grąžinti už transporto priemonę sumokėtą sumą, nes automobilio atsisako, tai patvirtina 2025 m. gegužės 15 d. ieškovės el. laiško turinys. Tačiau atsakovė, nors ieškovė su tuo nesutiko, vis tiek atliko DPF/FAP filtro plovimo darbus. Liudytojas T. S. pirmosios instancijos teismui patvirtino, jog katalizatoriaus plovimo neatlieka, nes gamintojas plauti katalizatoriaus neleidžia. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog ieškovė vartojimo pirkimo - pardavimo santykiuose yra silpnesnioji sutarties šalis, pritaria jos pozicijai, jog katalizatoriaus gedimas nebuvo tinkamas transporto priemonės defektų šalinimo būdas.

Atsakovė byloje buvo nurodžiusi, kad filtro plovimo darbai bus atliekami 2025 m. gegužės 16 d. Pagal pateiktą išrašą nustatyta, kad plovimo darbai buvo atliekami 2025 m. gegužės 19 d. Ieškovė transporto pirkimo – pardavimo sutartį nutraukė, tai patvirtina 2025 m. gegužės 20 d. el. laiške nurodoma informacija.

Kaip nurodė ieškovė, gedimas pasikartojo, todėl ji kreipėsi į UAB „SOSTENA“, kuri atliko automobilio patikrą ir nustatė šiuos automobilio trūkumus: dūmai-garai iš išmetimo sistemos dirbant laisvais sūkiais, aitrus kvapas; el. klaidų neužfiksuota; nuiminėtas dalelių filtras; nėra skardos tvirtinimo varžto ant turbinos; aušinimo skysčio minimumas; tepaluotas dangtelis ant variklio galvos; korozijos dėmė ant priekinio stabdymo disko; neoriginalus priekinis stiklas – trūkęs; el. jungčių masinio laido korozija bagažinės DP; žieminės padangos; nestipriai dingsta DT pusašio ribokšlis; dažų storis DP galinės durys apie 700 mm, DP galinis sparnas apie 210 mm, kairės pusės sparnas apie 210 mm (dažyta); sulaužyta apsauga po varikliu, trūksta varžtų; pradeginta vairuotojo sėdynė, durų apmušimas; subraižyti priekiniai ratlankiai; variklio diržai keičiami kas 240 000 km; nėra DP galinės automobilio kilimo kaladėlės; neoriginaliai pajungtas galinis priešrūkinis žibintas; neoriginalus akumuliatorius; išteptas stogas salone; smulkūs kėbulo pabraižymai. Atlikus papildomą apžiūrą 2025 m. liepos 7 d. buvo nustatyta, kad rasta ECM klaida P042000. Katalizatoriaus efektyvumas žemiau leidžiamos ribos. Jei gedimas/indikacijos kartosis, tikėtinas katalizatoriaus vidinis defektas. VOLVO katalogo duomenimis ECM klaida P042000 reiškia, jog katalizatoriaus sistemos efektyvumas žemiau ribos.

Minėta, kad pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, nuo transporto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo iki nurodyto gedimo praėjo neilgas laiko tarpas (maždaug savaitės laikotarpis). Nors parduotas automobilis buvo naudotas, tačiau jį ieškovė pirko tam, kad jį galėtų naudoti pagal paskirtį – saugiai dalyvauti viešajame eisme, todėl ieškovei per nurodytą laikotarpį juo pravažiavus tik apie 360 km nėra pagrindo spręsti, kad tokio pobūdžio gedimas atsirado būtent dėl ieškovės netinkamo ar itin intensyvaus automobilio eksploatavimo. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, gedimui pasikartojus susidariusi situacija patvirtina, kad automobilio defektas buvo iš tiesų susijęs su katalizatoriaus neatitikimu kokybės reikalavimams, atsakovės atlikti minėti plovimo darbai nepadėjo, ką patvirtina aukščiau nurodytas vėlesnis automobilio patikros aktas.

Apeliantė neneigė, kad jos parduodami automobiliai yra techniškai patikrinami, jie yra tvarkingi. Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties 5.1.1. punkte nurodoma, kad transporto priemonės perdavimo metu transporto priemonės būklė yra tokia, kokia yra nurodyta šioje sutartyje, pardavėjas atskleidė pirkėjui visus jam žinomus transporto priemonės trūkumus ir pardavėjui nėra žinoma apie jokius kitus ar paslėptus transporto priemonės trūkumus. Transporto priemonė yra parduodama tokios būklės, kokios yra šios sutarties sudarymo metu – pardavėjas pats transporto priemonės neeksploatavo, todėl jis nežino ir negali žinoti visų transporto priemonės trūkumų ar būti už juos atsakingu (Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties 5.1.2. punktas). Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pagrindinė pardavėjo pareiga pagal vartojimo pirkimo – pardavimo sutartį yra perduoti pirkėjui sutartį atitinkančią prekę.

Pažymėtina, kad ieškovė elektroniniame laiške atsakovei kaip vieną iš paslėptų daikto trūkumų nurodė ir automobilio kėbulo dažymo darbus. Bylos nagrinėjimo metu aiškino, jog vienas iš reikalavimų prieš perkant automobilį buvo tai, kad jis nebūtų „daužtas“. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad automobilio patikrų metu buvo nustatytos ir automobilio kėbulo suvirinimo žymės, apie kurias Sutartyje taip pat nenurodyta.

Taigi, byloje buvo nustatyta, kad ieškovei buvo parduota transporto priemonė su Sutartyje nurodytais smulkiais kėbulo defektais, o kiti aukščiau nurodyti trūkumai, įskaitant katalizatoriaus veikimo trūkumus, Sutartyje atskleisti nebuvo. Šis trūkumas paaiškėjo per vienerius metus nuo automobilio įsigijimo, todėl laikomas buvusiu pristatant prekę, o atsakovė neįrodė kitaip arba kad tai nesuderinama su prekės pobūdžiu ar trūkumo pobūdžiu. Minėta, kad atsakovė, kaip pardavėja, turėjo byloje įrodyti, kad automobilio trūkumai ieškovei buvo žinomi arba buvo tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo, taip pat turėjo įrodyti atsakovės atsakomybę šalinančius pagrindus. Tačiau iš byloje esančių ir nustatytų aplinkybių matyti, jog apeliantė neįrodė, kad automobilio pirkimo – pardavimo metu aukščiau minėti automobilio trūkumai buvo aptarti su ieškove ar buvo tokie akivaizdūs, kad ieškovė be specialaus tyrimo būtų galėjusi juos pastebėti. Priešingai, atsakovė garantavo ieškovei, kad automobilis yra tvarkingas, turi tik smulkius kėbulo defektus. Automobilio katalizatoriaus veikimo defektus (trūkumus) buvo galima pastebėti tik išvažiavus į kelią ir aptikti tik tikrinant automobilį autoservise panaudojant specialius įrenginius. Todėl ieškovė turi teisę ginti savo pažeistas teises įsigijus netinkamos kokybės daiktą įstatyme numatytais būdais.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė nepagrįstai automobilio atitikimą kokybės reikalavimams ir tiesioginei paskirčiai sieja su techninės apžiūros galiojimu ir galėjimu automobiliu važiuoti. Techninės apžiūros talonas patvirtina transporto priemonės būklę jos apžiūros metu, todėl galima situacija, kai dėl tam tikrų aplinkybių iki transporto priemonės techninės apžiūros galiojimo pabaigos jos techninė būklė pasikeičia (transporto priemonė tampa techniškai netvarkinga). Nagrinėjamu atveju techninė apžiūra galiojo iki 2026 m. gruodžio 19 d., tačiau buvo atlikta keli mėnesiai iki automobilio pardavimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, tokio pobūdžio bylose vien konstatuoti faktą, jog automobiliui buvo atlikta techninė apžiūra ir automobilis pripažintas tinkamu eksploatuoti, nepakanka. Turi būti svarstoma, ar yra pagrindas byloje taikyti CK 6.327 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2003).

Teisėjų kolegijos vertinimu, esminius aukščiau nurodytus automobilio trūkumus iš esmės buvo galima nustatyti tik tikrinant automobilį autoservise ir naudojant specialius įrenginius, vadinasi, mažai tikėtina, kad tokie trūkumai galėjo būti aptikti atliekant valstybinę techninę apžiūrą. Be to, šios apžiūros tikslas yra nustatyti, ar transporto priemonė atitinka techninių motorinių transporto priemonių reikalavimus, t. y. ar transporto priemonės įranga, mechanizmai, sistemos ir atskiros dalys atitinka reikalaujamas saugos ir aplinkos apsaugos charakteristikas (Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. 2B-290 „Dėl Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų“ 9, 10 punktai), tačiau tai nereiškia, kad bus nustatyti visi transporto priemonės defektai. Todėl daroma išvada, kad transporto priemonės techninės apžiūros atlikimo faktas nebūtinai įrodo, kad automobilio pardavimo momentu ginčo defektai neegzistavo. Apeliantei ieškovei nurodžius, kad parduodama transporto priemonė yra tik su smulkiais kėbulo defektais, laikoma, kad ginčo defektai ieškovei nebuvo atskleisti, šalių neaptarti, todėl ieškovė (vartotoja) turi teisę ginti savo pažeistas teises įsigijus netinkamos kokybės daiktą įstatyme numatytais būdais (CK 6.364 ¹straipsnis).

Dėl ieškovės (pirkėjos) teisių gynimo, įsigijus netinkamos kokybės transporto priemonę

Minėta, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, kad naudoto automobilio Volvo XC40, (duomenys neskelbtini), katalizatoriaus defektas 2025 m. gegužės 2 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytas ir ieškovei atskleistas nebuvo. Ši aplinkybė, minėta, pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažinta automobilio kokybės trūkumu, už kurį atsakinga atsakovė (pardavėja). Taip pat nustatyta, kad buvo parduotas naudotas automobilis su 217 400 km rida. Ieškovė atliko bandomąjį važiavimą aikštelėje ir pardavimo metu jokios skydelyje esančios klaidos nedegė, techninė apžiūra galiojo. Visgi pagal byloje nustatytas aplinkybes negalima teigti, kad daiktas po pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo buvo tinkamas naudoti pagal paskirtį ir atitiko kokybės standartus, kadangi pradėjus automobilį eksploatuoti 2025 m. gegužės 2 d. UAB „Rivauto“ nustatė gedimą, susijusį su katalizatoriumi, kurio atsakovė 2025 m. gegužės 12 – 16 d. atlikdama defektų šalinimą (filtro plovimą) nepašalino, nes klaida atsikartojo. Pravažiavus apie 360 km, o ne 6000 km, kaip nurodo atsakovė, automobilyje užsidegė įspėjimo „Check engine“, ieškovė turėjo atlikti specializuotas automobilio apžiūras, kurių metu ir buvo nustatytas katalizatoriaus defektas, kuris vėliau fiksuotas pakartotinai po to sekusiose apžiūrose. Apeliacinės instancijos teismo įsitikimu, tai, kad transporto priemonę galima naudoti pagal jos tiesioginę paskirtį (ja važiuoti), nepaneigia aplinkybės, kad ieškovei buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas. Atsakovė neįrodė, kad ginčo defektai atsirado būtent atsakovei jau įsigijus transporto priemonę dėl to, kad ji ieškovės buvo netinkamai eksploatuojama ar dėl aplinkybių, kurių nebuvo daikto perdavimo momentu.

Apeliantė nesutinka su jai taikoma atsakomybe, nes šalys pasirašė Transporto pirkimo-pardavimo sutartį, kurios 3.1.2. punktu pirkėjas įsipareigojo transporto priemonės priėmimo metu patikrinti perduodamą transporto priemonę bei įsitikinti, kad perduodama transporto priemonė atitinka šią sutartį be šalių suderintą transporto priemonės aprašymą. Tuo tarpu ieškovė nurodė, liudytojas O. Š. patvirtino, kad iš aikštelės išvažiuoti nebuvo draudžiama, tačiau bandomasis važiavimas vyko tik aikštelėje, nes transporto priemonė nebuvo registruota.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirkėjas turi teisę, bet ne pareigą patikrinti perkamus daiktus (CK 6.328 straipsnis), tačiau pardavėjas turi pareigą patvirtinti (garantuoti) daikto kokybę, pranešti apie parduodamo daikto trūkumus. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo-pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis Nr. 3K-3-182/2009). Be to, tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-969/2016; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).

Šiuo atveju nustatyta, kad ieškovė apžiūrėjo automobilį vizualiai, atliko bandomąjį važiavimą. Tai, kad automobilio pirkimo metu ieškovė neatliko specialių žinių reikalaujančios automobilio patikros, neatleidžia atsakovės (pardavėjos) nuo pareigos garantuoti daikto kokybę. Liudytojas T. S. patvirtino, jog tokiam gedimui konstatuoti reikalinga tam tikra veiksmų seka ir eiga (klaidos šalinimas, programinės įrangos perinstaliavimas ir pan.), todėl ieškovė ginčo defekto sandorio sudarymo metu pati pastebėti niekaip negalėjo.

Įvertinus aukščiau išdėstytą, spręstina, kad ieškovė turėjo teisę pasinaudoti CK 6.334 straipsnio 1 dalyje numatytais netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisių gynybos būdais.

CK 6.334 straipsnio 1 dalyje formuluojama bendroji taisyklė, kad pardavėjas atsako už netinkamą parduoto daikto kokybę, jei nenurodė pirkėjui ir su juo neaptarė daikto trūkumų. Pirkėjas savo pasirinkimu, atsižvelgdamas į CK 6.334 straipsnyje nurodytas sąlygas, gali pareikšti pardavėjui šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.

CK 6.364¹ straipsnyje (redakcija, galiojusi iki 2026 m. liepos 31 d.) numatyta, kad, kad jeigu prekė neatitinka kokybės reikalavimų, vartotojas pagal šiame straipsnyje nustatytas sąlygas turi teisę reikalauti, kad būtų užtikrinta tinkama prekės kokybė, proporcingai sumažinta prekės kaina, arba vienašališkai nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį (1 dalis). Vartotojas turi teisę reikalauti proporcingai sumažinti prekės kainą arba nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį, vadovaudamasis šio kodekso 6.364³ straipsniu, jeigu: 1) pardavėjas prekės nepataisė ar nepakeitė arba prekės pataisymas ar pakeitimas neatitinka šio kodekso 6.364² straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų reikalavimų, arba pardavėjas, vadovaudamasis šio straipsnio 3 dalimi, atsisakė užtikrinti tinkamą prekės kokybę; 2) prekės trūkumas atsirado, nors pardavėjas bandė užtikrinti prekės kokybę; 3) prekės trūkumas yra esminis; 4) pardavėjas pareiškė ar iš aplinkybių yra aišku, kad jis per protingą terminą neužtikrins tinkamos prekės kokybės arba tai sukels didelių nepatogumų vartotojui (4 dalis). Vartotojas neturi teisės nutraukti sutartį, jeigu trūkumas yra nedidelis (5 dalis).

Pirkėjo (vartotojo) teisių gynimo būdų sistema istoriškai buvo reglamentuojama 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 1999/44/EB dėl vartojimo prekių pardavimo ir susijusių garantijų tam tikrų aspektų (toliau – Direktyva 1999/44). Ši direktyva nustatė pirkėjo (vartotojo), įsigijusio netinkamos kokybės daiktą, teisių gynimo būdų hierarchiją. Direktyva 2019/771, kuria buvo pakeista ankstesnė Direktyva 1999/44, yra maksimalaus derinimo, todėl valstybės narės, įgyvendindamos Direktyvą 2019/771, privalo įstatymais įtvirtinti vartotojų teisių gynimų būdų hierarchiją.

Direktyvoje 2019/771 hierarchijos taikymo prasme nustatyta iš esmės analogiška pirkėjo (vartotojo), įsigijusio netinkamos kokybės daiktą, teisių gynimo būdų sistema kaip ir ankstesnėje Direktyvoje. Pagal Direktyvą 2019/771, vartotojo, įsigijusio netinkamos kokybės prekę, teisių gynimo sistema yra tokia: pirma, vartotojas neturi teisės nutraukti sutarties esant nedideliam neatitikimui – tai, kad neatitiktis nedidelė, įrodinėja pardavėjas (Direktyvos 2019/711 13 straipsnio 5 dalis); antra, vartotojas pirmiausia turi suteikti šansą sutart įvykdyti tinkamai prekę pataisant arba pakeičiant nauja (Direktyvos 2019/771 14 straipsnis); trečia, vartotojas įgyja teisę nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį arba prašyti sumažinti kainą tik Direktyvos 2019/771 13 straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais: 1) kai pardavėjas jos nepataisė ar nepakeitė; 2) kai neatitiktis atsirado nepaisant pardavėjo pastangų užtikrinti daikto kokybę; 3) kai neatitiktis yra tokia didelė (angl. the lack of conformity is of such a serious nature), kad yra pagrįsta nedelsiant sumažinti kainą arba nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį; 4) kai iš aplinkybių yra aišku, kad pardavėjas neužtikrins prekių kokybės.

Apeliantė nurodė, kad ieškovė apie katalizatoriaus trūkumus nepranešė, jų remontuoti neprašė, nepateikė šį gedimą įrodančių dokumentų, bet pasinaudojo griežčiausiu vartotojo teisių gynimo būdu – 2025 m. gegužės 2 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimu nesant tam pagrindų.

Su šiuo apeliacinio skundo argumentu teisėjų kolegija nesutinka ir nurodo, kad jau minėtų nustatytų aplinkybių ir ištirtų įrodymų pagrindu 2025 m. gegužės 11 d. ieškovė apie katalizatoriaus defektus bei kėbulo perdažymą pranešė atsakovei. Atsakovė ėmėsi DPF/FAP filtro plovimo darbų, kas ieškovės netenkino, dėl ko ji vėliau 2025 m. gegužės 20 d. el. laišku nurodė, kad 2025 m. gegužės 2 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį nutraukia. Ieškovė aiškino, kad tokį sprendimą priėmė dėl pasirinkto laikino problemos sprendimo būdo (plovimo). Visgi, automobilį vėliau atsiėmė, bet, pasikartojus problemai (atsikartojus klaidai) ir papildomais Mechaniko darbų atlikimo lapais konstatavus daugiau trūkumų bei esamą katalizatoriaus efektyvumą žemiau ribos, 2025 m. birželio 3 d. ir 2025 m. liepos 31 d. siūlė apeliantei nutraukti transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį ir taikyti abipusę restituciją, tačiau atsakovė UAB „Lasma motors“ nesutiko.

Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė laikėsi pirkėjo (vartotojo), įsigijusio netinkamos kokybės daiktą, teisių gynimo būdų hierarchijos ir iš pradžių siūlė nustatytą gedimą šalinti, tačiau atsakovė juo iš esmės tinkamai nepasinaudojo, dėl ko gedimas atsinaujino ir ieškovė įgijo teisę 2025 m. gegužės 2 d. Transporto pirkimo-pardavimo sutartį nutraukti (CK 6.364¹ straipsnio 1 dalis).

Pagal byloje nustatytas aplinkybes nustatytą automobilio katalizatoriaus defektą, kuris pasireiškia jo veiklos efektyvumu žemiau ribos, yra pagrindas vertinti kaip esminį parduoto daikto trūkumą dėl ankščiau nurodytų aplinkybių, t. y. kad katalizatorius yra automobilio išmetimo sistemos dalis, mažinanti kenksmingų išmetamųjų dujų kiekį. Išmetamų kenksmingų dujų kiekio nustatymas yra sudedamoji techninės apžiūros dalis, kuri lemia ar automobiliui bus pripažintas tinkamu naudojimui eisme. Šiuo atveju techninė automobilio Volvo XC40 techninė apžiūra buvo atlikta 2024 m. gruodžio 19 d., tai yra apie pusę metų prieš sandorio sudarymą, ir, nors apeliantės teigimu automobilį aukciono būdu ji įsigijo kaip tvarkingą ir juo nebuvo naudojamasi, tai neatleidžia atsakovės nuo atsakomybės dėl ir iki transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties egzistavusių priežasčių atsiradusio katalizatoriaus gedimo, kuris jai turėjo būti žinomas, nes automobilius atsakovė, kaip pati nurodo, tikrina ir juos parduoda tvarkingus.

Be to, iš pateikto pasiūlymo matyti, kad automobilio remonto kaina sudaro daugiau nei trečdalį automobilio kainos, kas laikytina reikšminga automobilio remontui reikalinga suma. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ne visi nustatyti defektai esminiai, tačiau vien katalizatoriaus defekto šalinimui reikalinga suma sudaro 1873,73 Eur, apie 10 proc. pardavimo kainos. Teisėjų kolegija vertina, kad tokio remonto šalinimas vartotojui, įsigijusiam automobilį ir turint lūkestį juo naudotis pagal paskirtį, yra nepagrįstai ženkli finansinė našta, kurią, nustačius neatskleistus prekės trūkumus, turi tekti atsakovei. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė reikšmingų byloje esančių aplinkybių visumą ir pagrįstai laikė, jog ieškovei parduotas automobilis turėjo esminį trūkumą, kuris jai pirkimo-pardavimo metu nebuvo atskleistas, todėl ieškovė turėjo teisę reikalauti nutraukti transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį.

Dėl restitucijos taikymo

Atsižvelgiant į tai, kad nutraukus sutartį jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, o sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo, yra pagrindas taikyti dvišalę restituciją ir įpareigoti šalis grąžinti tai, ką jos gavo pagal sutartį, kurią vėliau reikalavo nutraukti (CK 6.222 straipsnio 1 dalis). Teismui nusprendus nutraukti tarp šalių sudarytą Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, turi būti išspręstas ir restitucijos taikymo klausimas. Teismas, taikydamas restituciją, išsiaiškina svarbias restitucijai taikyti aplinkybes, t. y. ar ginčijamas turtas yra išlikęs, ar nėra pagerintas, ar apskritai galima taikyti restituciją natūra. CK 6.222 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai grąžinimas natūra neįmanomas ar šalims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2005).

Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas restituciją taikė mechaniškai, neatsižvelgdamas į automobilio eksploatavimo metu atsiradusį nusidėvėjimą ir fiksuotus defektus.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios paneigtų galimybę taikyti restitucija natūra (CK 6.146 straipsnis). Byloje nustačius parduotos transporto priemonės kokybės trūkumus, neatskleistus esminius defektus, nutraukus transporto pirkimo-pardavimo sutartį ir nustačius, jog pirkimo-pardavimo sutartimi parduotas daiktas yra išlikęs, pagerinimai ar nuvertėjimas nenustatyti ir neįrodyti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritaikė restituciją.

Apeliantė taip pat nurodė, kad restitucija negalima, nes automobilio kainą gali sumokėti tik UAB SB lizingui.

CK 6.567 straipsnio 1 dalis numato, kad pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita. Šio skyriaus normos mutatis mutandis taikomos ir tais atvejais, kai lizingo davėjas yra nuomojamo turto savininkas.

Nagrinėjamu atveju į bylą nebuvo pateikta nei finansinės nuomos su UAB SB lizingas sutartis, nėra žinoma įvykdytų reikalavimų apimtis bei likę įsipareigojimai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad 2025 m. gegužės 2 d. Transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartis buvo sudaryta tarp UAB „Lasma motors“ ir ieškovės V. Š., spendžiama, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai transporto priemonės kainą priteisė ieškovei. Tuo tarpu ji, kaip lizingo gavėja, jei turės likusių įsipareigojimų lizingo davėjai, bus asmeniškai atsakinga lizingo bendrovei pagal tarpusavio sudarytą lizingo (finansinės nuomos) sutartį.

Dėl nuostolių atlyginimo

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Byloje ieškovė aukščiau išdėstytais duomenimis įrodė neteisėtus atsakovės veiksmus parduodant nekokybišką prekę, jos pačios faktiškai patirtus nuostolius dėl automobilio diagnostikos, atstovavimo ikiteisminėje stadijoje, automobilio transportavimo, priežastinį ryšį ir kaltę. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nuostoliai priteisti pagrįstai. Apeliantė nesutinka dėl papildomų 107,54 Eur nuostolių priteisimu, nes laiko, kad toks prašymas yra prilyginamas ieškinio tikslinimui, kurį galima atlikti tik iki pirmo teismo posėdžio pradžios. Nurodė, kad šis prašymas turėjo būti atmestas, tačiau pirmosios instancijos teismas į šį prašymą neatsižvelgė ir nuostolius priteisė.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka.

CPK 42 straipsnio 1 dalyje ieškovui įtvirtinta teisė pakeisti ieškinio dalyką ar pagrindą. Pagal CPK 141 straipsnio 1 dalį ieškinio dalyko ar pagrindo keitimas galimas tik iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo; vėlesnis pakeitimas galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Tačiau CPK 42 straipsnyje yra numatyta ir ieškovo teisė padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ieškinio reikalavimų padidinimas ar sumažinimas ir (ar) naujų arba papildomų įrodymų, patikslinančių reikalavimo apimtį, pateikimas yra ne tas pats, kas ieškinio dalyko pakeitimas, nes tai skirtingos ir savarankiškos procesinės teisės, sukeliančios skirtingus teisinius padarinius. Keičiant ieškinio dalyką, šis ieškinio elementas pakinta, o sumažinant ar padidinant ieškinio reikalavimus tik sumažėja ar padidėja ieškinio dalyko apimtis, bet ieškinio dalykas nesikeičia, nes išlieka tas pats materialusis teisinis reikalavimas. Procesinė galimybė tikslinti (didinti ar mažinti) ieškinio reikalavimus ne tik užtikrina dispozityvumo ir rungtyniškumo principų įgyvendinimą, bet ir yra būtina operatyvaus, koncentruoto bei ekonomiško bylos išnagrinėjimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34/2008; 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008; 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2011).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, spręstina, kad 772,48 Eur nuostolius (210,30 Eur ir 106,76 Eur automobilio defektams nustatyti; 55 Eur už automobilio transportavimą; 290,40 Eur ikiteisminėje stadijoje patirtos išlaidos) pirmosios instancijos teismas priteisė teisėtai ir pagrįstai (CK 6.251 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties

Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialines ir procesines teisės normas, pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas įvertino įrodymus, nenukrypo nuo teismų praktikos, suformuotos sprendžiant panašaus pobūdžio ginčus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurio panaikinti, remiantis atsakovės apeliaciniame skunde pateiktais argumentais, nėra pagrindo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija ieškovo apeliacinį skundą atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neturi esminės teisinės reikšmės, todėl dėl jų atskirai nepasisakoma. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-701/2023).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo ieškovė, kuri pateikė duomenis apie turėtas 2613,60 Eur teisinių paslaugų išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (atsižvelgiant į skundo apimtį). Šios išlaidos yra pagrįstos, jų dydis neviršija teisingumo ministro su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio nustatytų maksimalių dydžių, todėl priteisiamos ieškovei iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB „Lasma motors“, juridinio asmens kodas 305694859, 2613,60 Eur (du tūkstančius šešis šimtus trylika eurų ir 60 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.