Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. G. (apelianto) atstovės Inetos Agazzi apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2026 m. sausio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-415-884/2026 pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovui A. G. dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė Kelmės vietinis ūkis.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Panevėžio apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Klaipėdos apygardos teismo vardu. I. Ginčo esmė Ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Gjensidige“ (toliau – ir ieškovė) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo A. G. (toliau – ir atsakovas): 1) 1360,68 Eur žalos atlyginimo; 2) 24,60 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos; 3) 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 29 d. iki 2025 m. lapkričio 28 d. buvo apdraudusi draudėjui A. K. priklausantis turtą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris 2024 m. gruodžio 21 d. buvo užlietas iš viršuje esančio atsakovui priklausančio buto (duomenys neskelbtini) dėl nesandarių skalbimo mašinos vandens išleidimo vamzdžių. Kadangi įvykį pripažino draudžiamuoju ir dėl turto užliejimo atsiradusios žalos išmokėjo draudėjui 1360,68 Eur dydžio draudimo išmoką, ją subrogacijos pagrindu prašė iš atsakovo, kuris yra atsakingas už dėl užliejimo metu padarytą žalą draudėjo turtui.

Atsakovas A. G. tvirtino, kad ieškinys nepagrįstas, kadangi nėra įrodymų, jog butas buvo aplietas 2024 m. gruodžio 21 d. dėl jo bute buvusio vandens nutekėjimo šaltinio (nesandarių skalbimo mašinos vandens išleidimo vamzdelių), kadangi vanduo į jo butą nebuvo tiekiamas nuo 2023 m. balandžio mėnesio. 2024 m. gruodžio 30 d. jam atvykus į daugiau nei dvejus metus negyvenamą butą uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kelmės vietinis ūkis“ santechnikai vandens bėgimo pėdsakų iš bute esančių vamzdžių, čiaupų nerado. Vertino, kad vandens pratekėjimas atsirado dėl 2024 m. birželio mėnesį daugiabutyje trečiojo asmens atliktų kanalizacijos stovo pakeitimo darbų arba nustatyti drėgmės požymiai galėjo atsirasti ir dėl kitų butų ar bendrųjų namo komunikacijų trūkumų, ką patvirtina ir žalos padarymas jo butui panašiomis aplinkybėmis 2025 m. gegužės 19 d..

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Kelmės vietinis ūkis“ (toliau – ir trečiasis asmuo) vertino, kad atsakovo pozicija, jog jo butas negyvenamas ir jis su įvykiu nesusijęs, nepatvirtinta įrodymais. Visi bendrojo naudojimo vamzdžiai, praeinantys pro butus (duomenys neskelbtini) yra atnaujinti. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad draudėjo būstas ir turtas jame buvo apgadintas būtent iš atsakovo buto prasiskverbusio vandens, dėl to draudėjas patyrė nuostolius, todėl būtent buto savininkas atsakovas yra atsakingas už minėtos žalos atsiradimą ir jam tenka prievolė ją atlyginti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Pirmosios instancijos teismas pažeidė esmines įrodymų vertinimo, bylos nagrinėjimo, įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis), nes selektyviai vertino byloje esančius įrodymus, pirmenybę suteikdamas ieškovės pozicijai, kuri nepaneigė atsakovo pateiktų argumentų. Bylos aplinkybės liko visapusiškai ir išsamiai neištirtos. Vertintas ne įrodymų visetas, o atskiri įrodymai, todėl padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Byloje egzistuojantys prieštaravimai nebuvo pašalinti ir motyvuotai įvertinti. Teismas atsakovo atsakomybę konstatavo nepagrįstai nenustatęs būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, faktiškai remdamasis prielaidomis ir bendro pobūdžio išvadomis, o ne įrodymais, kurie patvirtino, kad žala kilo dėl daugiabučio namo bendro naudojimo vamzdžių avarinės būklės, už ką atsakingas trečiasis asmuo.

Ieškovė nepateikė nei vieno objektyvaus techninio įrodymo, kuris leistų konstatuoti, jog būtent iš apelianto buto įvyko vandens nuotėkis, nebuvo nustatytas nei konkretus užliejimo mechanizmas, nei tikslus vandens šaltinis, nei jo kiekis, nei jo trukmė, nefiksuoti vandens skaitiklių rodmenys, vamzdyno sandarumo ar slėgio tyrimai neatlikti. Teismas nepasisakė dėl objektyvių techninių duomenų nebuvimo, neįvertino alternatyvių galimų žalos atsiradimo versijų.

Teismas netyrė ir nevertino aplinkybių, kad trečiojo asmens darbuotojai, net jei ir apeliantas prašė, neturėdami tam teisių ir įgaliojimų, peržengdami savo pareigų ribas, išmontavo apelianto bute karšto ir šalto vandens skaitiklius ir nefiksavo jų rodmenų, galimai turėdami ketinimus nuslėpti reikšmingas aplinkybes ir perkelti atsakomybę apeliantui pasinaudodami jo negalia (aklumu). Tuo tarpu vandens skaitliukų rodmenys yra vienintelis objektyvus techninis rodmuo, leidžiantis nustatyti faktinį vandens suvartojimą, galimą pratekėjimo trukmę.

Be to, trečiojo asmens atstovo paaiškinimai, jo pateikti rašytiniai įrodymai ir liudytojo V. B. parodymai yra skirtingi ir prieštaringi dėl įvykio datos, įvykio vietos pažiūros datos. Liudytojas pripažino, kad įvykio apžiūros datos buvo sumaišytos, faktinė situacija buvo fiksuojama ne įvykio vietoje, bet „iš atminties“. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas šiuos įrodymus laikė patikimais ir jų pagrindu padarė kategoriškas išvadas apie žalą.

Liudytojas A. K. nurodė, kad buto apliejimas vandeniu nebuvo staigus įvykis, vanduo lašėjo kelias dienas, taigi, butas buvo aplietas seniai, o „šviežias apliejimas“ imituotas tik norint gauti draudimo išmoką. Apelianto butas negyvenamas ir jame vanduo nenaudojamas nuo 2023 m. balandžio mėnesio, trečiojo asmens pažymą patvirtino, kad nuo 2023 m. balandžio 19 d. sunaudoto vandens kiekis nedeklaruojamas, mokamas tik abonentinis mokestis, taigi, ir skalbimo mašina nebuvo naudojama, nors trečiojo asmens darbuotojas tvirtino, kad po jo skalbimo mašina buvo drėgna.

Teismas nepagrįstai netenkino apelianto atstovės prašymo pateikti elektros energijos suvartojimo duomenis, motyvuodamas tuo, kad byloje ginčo dėl to nėra, tačiau elektros suvartojimo duomenys būtų patvirtinę, kad skalbimo mašina nebuvo naudojama žalos atsiradimo metu, šie duomenys būtų buvę reikšmingi ir nustatant žalos atsiradimo mechanizmą, o jų nesurinkęs teismas nepašalino abejonių dėl priežastinio ryšio tarp tariamų apelianto neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Aplieto buto savininkas ir draudėjas A. K. paaiškino, kad trečiojo asmens santechnikai vandens sklendes užsuko prie pat pagrindinio stovo bendrosios inžinerinės sistemos dalyje, o ne ties konkrečiu apelianto bute buvusiu buitiniu prietaisu ar vidiniu buto vamzdynu, kas reiškia, kad žalos šaltinis buvo susijęs su daugiabučio namo bendro naudojimo sistema, kurios priežiūra nepateko į apelianto kontrolės ribas.

Teismas faktiškai nevertino liudytojos D. A. ir aplieto buto savininko A. K. parodymų apie tai, kad daugiabučio namo santechnika dėl nusidėvėjimo buvo keičiama 2024 metais, kad iki tol buvo ne vienas užliejimo atvejis. Šie parodymai prieštaravo trečiojo asmens nenuosekliems paaiškinimams, kad nei iki buto užliejimo, nei po to daugiabučiame name gedimų nebuvo, remontas neatliktas, vėliau pripažino, kad remontas atliktas 2024 m. rugsėjo mėnesį. Šių prieštaravimų teismas neanalizavo, nenurodė, kuriais iš šių parodymų vadovaujasi ir kodėl tam tikrus įrodymus atmeta, taigi, nepašalino prieštaravimų, o tai buvo tiesiogiai susiję su „žalos atsiradimo mechanizmo ir priežastinio ryšio nustatymu.

Nurodė, kad byloje nėra tiksliai nustatyta nei kada įvyko apliejimas, nei apliejimo priežastis, nei kokia tuo metu buvo apelianto buto faktinė būklė, nei ar apskritai buvo tiekiamas vanduo. Neaišku, kodėl trečiojo asmens darbuotojai užaklino vamzdžius, jei apliejimo šaltinis buvo skalbimo mašina.

Ieškovė drausdama žalą patyrusio asmens butą jo neapžiūrėjo, neįvertino jo būklės, todėl liko neįrodyta, kad išmokėta kompensacija žalai atlyginti pagrįsta. Kadangi apeliantas yra socialiai pažeidžiamas asmuo, visiškas neregys, iš jo priteista suma yra reikšminga finansinė našta nesant neginčijamų įrodymų, kurie leistų konstatuoti jo civilinę atsakomybę.

Be to, trečiojo asmens darbuotojams patekus į apelianto butą, buvo rastos šlapios grindys po skalbimo mašina, tai patvirtino ir fotonuotraukos, uždėjus akles ant vamzdžių, vanduo nustojo lašėti, ką patvirtino ir liudytojas A. K.. Skaitikliai buvo nuimti apelianto prašymu. Nuo užliejimo vietos iki kanalizacijos vamzdžio yra 3 metrai. Tai paneigia apelianto teiginius, kad byloje nebuvo įrodymų, leidžiančių konstatuoti, kad būtent apelianto bute buvo vandens nuotėkis, sukėlęs žalą.

Nesutiko su apelianto argumentu, kad vandens skaitliukų rodmenys yra vienintelis objektyvus įrodymas, leidžiantis konstatuoti vandens suvartojimą apelianto bute ir pratekėjimo trukmę, nes po skalbimo mašina buvo aiškiai matoma drėgmė, užfiksuota nuotraukose. Skalbimo mašinos vieta ir po ja esanti drėgmė sutapo su užliejimo vieta. Atsakovo pozicija, kad rašytiniai įrodymai ir žodiniai paaiškinimai akivaizdžiai prieštaringi, yra nepagrįsta, nes buvo sumaišytos datos. UAB „Kelmės vietinis ūkis“ darbuotojų 2024 m. gruodžio 30 d. raštuose nurodytos aplinkybės, nustatytos 2024 m. gruodžio 23 d., kai atvyko į apžiūrą pagal A. K. pranešimą.

Pažymėjo, kad apelianto nurodomo „šviežio apliejimo“ niekas neimitavo, tiesiog draudėjas buvo išvykęs ir nebuvo namuose nuo 2024 m. rugsėjo mėn. iki 2024 m. gruodžio 21 d., kai grįžęs namo ir pastebėjo užliejimą.

Apelianto pozicija, kad bute niekas negyveno, niekaip nepaneigia fakto, kad apliejimas įvyko būtent iš atsakovo buto, be to, vanduo į draudėjo butą nustojo skverbtis būtent po to, kai buvo uždėtos aklės ant vamzdžių, aptarnaujančių atsakovo butą. Apliejimas įvyko ne iš bendrojo naudojimo objektų, o iš apeliantui nuosavybės teise priklausančio buto ir jame esančios skalbimo mašinos.

Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas (18 sprendimo punktas) išsamiai pasisakė dėl liudytojos D. A. parodymų ir juos tinkamai įvertino, o apeliantas be pagrindo tvirtina priešingai. Name J. Janonio g. 13, Kelmė buvo pakeisti visi namo bendro naudojimo vamzdžiai bei stovai. Be to, trečiasis asmuo niekaip negali būti atsakingas už tai, kad atsakovo bute esanti buitinė technika (skalbimo mašina) yra netvarkinga, dėl ko ir įvyko buto apliejimas. Byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių atsakovo civilinę atsakomybę, o faktas, kad jis yra socialiai pažeidžiamas asmuo, jo neatleidžia nuo atsakomybės.

Tai, kad A. K. priklausantis butas buvo užlietas iš atsakovo buto, patvirtina byloje pateikti ir teismo įvertinti rašytiniai įrodymai, trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojų paaiškinimai. Teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp šalių. Žalos dydžio apeliantas neginčijo.

Atkreipė dėmesį, kad apelianto argumentai, jog trečiojo asmens darbuotojai neužfiksavo skaitiklių rodmenų, nėra susiję su nagrinėjimu klausimu. Vertinant, ar žalą patyrusio buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, apelianto nurodytos aplinkybės dėl skaitiklių nuėmimo teisinės reikšmės neturi. Skaitiklius buvo būtina nuimti siekiant įvykdyti buto savininko prašymą ir atjungti jo vandentiekio vamzdžius nuo centralizuoto vandens tiekimo sistemos. Užaklinti vandens padavimo vamzdžių nenuimant skaitiklių technologiškai nebūtų įmanoma. Apskaitos prietaisai palikti atsakovo žiniai, atsakovas turėjo pareigą deklaruoti jų duomenis. Tuo tarpu trečiojo asmens darbuotojai pareigos deklaruoti rodmenis neturėjo, nes bendrovė nėra geriamojo vandens tiekėja. Apeliantas skaitiklių rodmenų nedeklaravo, savo pareigos nevykdė, tai patvirtina UAB Kelmės vietinio ūkio filialo „Kelmės mokesta“ pažyma.

Aplinkybė, kad atsakovas nedeklaravo vandens apskaitos prietaisų rodmenų, nereiškia ir neįrodo, jog jis vandens nevartojo. Priešingai, tik nekintančių apskaitos prietaisų rodmenų periodinis deklaravimas tai galėtų patvirtinti. Kita vertus, byloje tiriamos žalos padarymui nėra būtinas nuolatinis vandens vartojimas, pakanka ir nedidelio kiekio vandens, kuris iš netvarkingos santechnikos įrangos lašėdamas apgadintų apačioje esantį butą.

Pabrėžė, kad trečiojo asmens darbuotojų dokumentų pildymo apsirikimai nesudaro pagrindo keisti teismo išvados, kad žala padaryta vandeniui išsiliejus į draudėjo butą iš atsakovui priklausančių patalpų. Pakanka nustatyti, kad nuotėkis įvyko būtent iš atsakovo buto.

Apelianto pozicija, kad žala atsirado keičiant bendro naudojimo vamzdynus 2024 m. birželio mėnesį, yra nepagrįsta ir neįtikima, nes žalą patyrusio buto savininkas iki išvykimo į užsienį 2024 m. rugsėjo mėnesį, todėl vandens nuotėkį per tris mėnesius būtų pastebėjęs ir neabejotinai apie jį pranešęs draudikui. Namo administratorius tinkamai vykdo savo funkcijas, name atliekamos periodinės bendrųjų konstrukcijų apžiūros. Daugiabučiame name aktualiu laikotarpiu nebuvo nustatyti jokie bendrųjų komunikacijų pažeidimai ar gedimai, o administratorius neatsako už pastato naudotojų atsakomybės ribose esančios santechnikos įrangos priežiūrą. Žala atsirado dėl apelianto nerūpestingumo, nesirūpinimo įranga taip, kad nepadarytų žalos kitam asmeniui, pareigos tinkamai prižiūrėti jo bute esančią santechnikos įrangą nevykdymo, todėl jis yra atsakingas už atsiradusią žalą (CK 6.263 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta, todėl byla nagrinėjama pagal apeliaciniame skunde nustatytas ribas.

Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės draudimo bendrovės, išmokėjusios draudimo išmoką draudėjui, kurio butas buvo aplietas iš viršuje esančio atsakovo buto, ieškinys atsakovui, kaip atsakingam už padarytą žalą buto savininkui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Byloje nustatytos teisiškai reikšmingos faktinės bylos aplinkybės

Byloje nustatyta, kad A. K. pagal Gyventojų turto draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Gjensidige“ apdraudė jam priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), laikotarpiui nuo 2024 m. lapkričio 29 d. iki 2025 m. lapkričio 28 d. Draudžiamos rizikos: ugnis, gamtinės jėgos, vanduo, vagystė, trečiųjų asmenų veika, transporto priemonės atsitrenkimas, stiklo dūžis, savaiminis medžio užvirtimas, elektros įtampos svyravimai, vidiniai gedimai. Iš esmės analogiška draudimo sutartis dėl to paties buto draudimo buvo sudaryta ir pagal Gyventojų turto draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiui nuo 2023 m. lapkričio 29 d. iki 2024 m. lapkričio 24 d..

Pagrindinėje informacijoje nurodoma, kad 2024 m. gruodžio 21 d. 20 val. į pagal polisą Nr. 4370163 apdraustą butą (duomenys neskelbtini), iš viršuje esančių patalpų prasiskverbė vanduo. Nurodoma, kad draudėjas (A. K.) buvo išvykęs į užsienį ir grįžęs namo rado aplietas lubas ir sienas, sugadintas grindis, nuostolis - 2200 Eur.

Iš pateiktų foto nuotraukų matomas buto (duomenys neskelbtini) lubų sugadinimas, einantis per visą kambario plotį pagal lubų plokštes, apgadinti baldai, atplyšę tapetai, pakitęs kilimas, esantis ant grindų.

Turto apžiūros akte pagal žalos bylą Nr. CLT 3637292 nurodoma, kad 2024 m. gruodžio 21 d. adresu (duomenys neskelbtini), įvyko būsto užliejimas iš viršaus. Draudėjas A. K. nurodė, kad grįžęs į namus rado užlietą buto kambarį. Kambarys užlietas iš 307 buto, kuris priklauso A. G.. Nurodoma, kad: 1) lubos dažytos, matosi defektai apie 3 m² plote. Visų lubų plotas 11,12 m². Dažymas; 2) sienos – tapetai. Ant vienos iš sienų už sekcijos matosi defektai apie 2 m² plote. Visos sienos su defektais plotas 10,5 m², o visų patalpos sienų plotas – 28,20 m². Keitimas; grindys MPP plokštė dažyta. Matosi nelygumai apie 3 m² plote. Visų grindų plotas – 11,12 m². Keitimas.

UAB „Kelmės vietinis ūkio“ 2024 m. gruodžio 30 d. paskyroje – užduotyje nurodoma, kad gautas pranešimas, jog bute adresu (duomenys neskelbtini) per lubas laša vanduo; nustatyta, kad vanduo pribėgo iš skalbimo mašinos; atjungti vamzdžiai nuo kranų ir sudėtos aklės.

UAB „Kelmės vietinio ūkio“ 2025 m. vasario 26 d. pranešime dėl informacijos pateikimo Nr. S-99(1.1.4) nurodoma, kad įvykio dieną adresu (duomenys neskelbtini) buvo iškviesti įmonės santechnikai. Darbuotojai nustatė, kad buto apliejimo priežastis – nesandarūs skalbimo mašinos vandens išleidimo vamzdeliai viršutinio aukšto bute.

UAB „Kelmės vietinio ūkio“ 2025 m. birželio 10 d. pranešime dėl informacijos pateikimo Nr. S-287 (1.1.4) nurodoma, kad įvykio vietoje apžiūrėjus kambarį matėsi, jog apliejimas atsirado iš viršuje esančio buto. Patekus į aukščiau esančio 307 buto patalpas vonios kambaryje pastebėtos šlapios grindys. Po skalbimo mašina matėsi susikaupusi drėgmė.

Iš pateiktų fotonuotraukų matyti pakeistas vamzdynas, šlapia grindų danga su spalvos pakitimu. Pateiktuose vaizdo įrašuose matoma kad vanduo per vamzdžius laša iš viršaus, vanduo teka per sieną ant žemės.

A. K. el. laiške I. J. nurodė, kad 2024 m. gruodžio 23 d. jis pranešė apie įvykį (buto apliejimą), tą pačią dieną pas jį atvyko du santechnikai, kurie 307 bute užsuko dvi sklendes ir surinko vandenį nuo grindų. Tą pačią dieną pas jį irgi per lubas nustojo varvėti vanduo. Santechnikai 307 buto vamzdyną įvertino tragiškai.

I. J. 2025 m. balandžio 14 d. elektroniniame laiške nurodoma, kad 307 bute gyveno nuomininkai, vanduo bėgo iš skalbimo mašinos.

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui A. G., kuris pagal Kelmės rajono savivaldybės administracijos Kelmės seniūnijos 2025 m. liepos 24 d. pažymą gyvenamąją vietą yra deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini).

Iš Neįgaliojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atsakovui A. G. nustatytas 10 proc. darbingumo lygis. Kelmės rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus vedėjo sprendimu dėl asmeninės pagalbos skyrimo tikslingumo Nr. SPT-1180 nuspręsta A. G. skirti asmeninę pagalbą.

ADB „Gjensidige“ Turto žalos įvertinimo skaičiuoklėje (žalos byla Nr. CLT3637292) nurodoma, kad draudimo išmoka draudėjui A. K. dėl įvykio, kuris pripažintas draudiminiu, sudaro 1 360,68 Eur ir ji jam išmokėta.

UAB „Kelmės vietinio ūkio“ filialo „Kelmės mokesta“ 2025 m. rugpjūčio 7 d. pranešime dėl informacijos pateikimo Nr. S-60(1.1.3) nurodoma, kad objekte adresu (duomenys neskelbtini), vandens skaitiklio parodymai, užfiksuoti apskaitoje 2023 m. balandžio 19 d., buvo 484 m³, po to vandens sunaudojimas nebuvo deklaruotas, mokamas tik abonentinis mokestis.

UAB „Kelmės vietinis ūkis“ santechnikos darbų meistro V. V. ir santechniko V. B. 2024 m. gruodžio 30 d. paaiškinimuose nurodoma, kad jie 2024 m. gruodžio 30 d. apie13 val. gavo pranešimą telefonu iš buto, esančio iš (duomenys neskelbtini), savininko, kad aplietas jo butas. Nuvykus į vietą savininkas parodė, kad aplieta visa patalpa, apžiūrėjus butą matėsi, kad butas aplietas iš viršaus. Pakilus aukštu aukščiau į 307 butą pasitiko buto savininkas A. G.. Apžiūrėjus minėto buto vonios patalpą rastos šlapios grindys, po skalbimo mašina buvo vandens ir susikaupusi drėgmė. Buto savininkas nurodė, kad skalbimo mašina galėjo naudotis jam nežinant patalpų nuomininkai, todėl paprašė užaklinti vandens padavimo vamzdžius. Kadangi jis neregys, jam paprašius atjungė vamzdžius ir uždėjo akles, o tam, kad jas uždėti, reikėjo nuimti skaitiklius.

Dėl taikytinų teisės normų ir aktualios teismų praktikos

CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, jeigu draudimo sutartis nenumato ko kita, draudikui, kuris išmoka draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 straipsnį pagrindu vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas. Taip pat išaiškinta, kad sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų), yra būtina nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus atsakovo veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Asmens neteisėti veiksmai tokiu atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją. Įrodinėjimo našta žalos atlyginimo dėl turto sugadinimo bylose tenka ieškovui, kuris turi pateikti įrodymus, patvirtinančius pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2007; 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008).

CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Teismų praktikoje nurodoma, kad pagal šią teisės normą objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Ši teisės norma taikoma ir tokiu kaip nagrinėjamos bylos atveju, kai dėl vandentiekio avarijos pastato viršutinio aukšto patalpose yra užliejamas ir sužalojamas pastato žemesniame aukšte esantis turtas. Kai asmuo už padarytą žalą atsako net ir nesant jo kaltės, reiškiantis reikalavimą dėl žalos atlyginimo asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2007).

Dėl apeliacinio skundo argumentų (ne)pagrįstumo

Pagrindiniai apeliaciniame skundo argumentai yra susiję su apelianto tvirtinimu, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, neteisingai taikė įrodinėjimo taisykles, selektyviai įvertino įrodymus ieškovės naudai, nesirėmė įrodymų visetu, neteisingai paskirstė tarp šalių įrodinėjimo pareigą, todėl skundžiamame teismo sprendime padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka.

Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). CPK 179 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį, įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra.

Įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota kasacinio teismo praktikoje, kurioje nurodoma, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017). Nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010). Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti. Tai atliekama įrodymų tyrimo ir vertinimo proceso metu. Teismo sprendimas remtis vienais įrodymais ir jų pagrindu konstatuoti buvus ar nebuvus tam tikras bylos aplinkybes, o kitus įrodymus atmesti ir jais nesivadovauti turi būti tinkamai motyvuotas. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2009; 2019 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-695/2019). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012.). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019). Civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018). Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamo teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-701/2022).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, minėtų įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų laikėsi, nuo šiuo klausimu suformuotos teismų praktikos nenukrypo. Teismo sprendime yra išdėstyti įrodymai, kuriais teismas vadovavosi, nurodyti argumentai, dėl kurių dalis įrodymų atmesta, įrodymų viseto pagrindu padarytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų, liudytojų paaiškinimus, nustatė deliktinei civilinei atsakomybei taikyti reikšmingas aplinkybes, konstatavo, kad dėl buto apliejimo atsiradę draudėjos nuostoliai priežastiniu ryšiu susiję su atsakovo, aukščiau esančio buto savininko, neteisėtais veiksmais (neveikimu) ir pagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovei byloje pateiktais įrodymais pagrįstą žalą, kurios dydis pirmosios instancijos teisme leistinais įrodymais nebuvo ginčijamas.

Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro, atsižvelgęs į byloje esančius duomenis, o konkrečiai į: pagrindinę informaciją, kurioje nurodyta, kad 2024 m. gruodžio 21 d. 20 val. iš gretimų patalpų į (duomenys neskelbtini), į apdraustą butą prasiskverbė vanduo; foto nuotraukas, kuriose matomas buto lubų sugadinimas, einantis per visą kambario plotą pagal lubų plokštes, apgadinti baldai, atplyšę tapetai, pakitusi kilimo tekstūra; turto apžiūros aktą pagal žalos bylą Nr. CLT 3637292, kuriame nurodyta, kad 2024 m. gruodžio 21 d. adresu (duomenys neskelbtini), įvyko būsto užliejimas iš viršaus; UAB „Kelmės vietinio ūkio“ 2025 m. vasario 26 d. pranešimą dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodyta, kad įvykio dieną adresu (duomenys neskelbtini), santechnikai nustatė, kad apliejimo priežastis – nesandarūs skalbimo mašinos vandens išleidimo vamzdeliai viršutinio aukšto bute; UAB „Kelmės vietinio ūkio“ 2025 m. birželio 10 d. pranešimą dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodyta, kad įvykio vietoje apžiūrėjus kambarį matėsi, jog apliejimas atsirado iš viršuje esančio buto; patekus į aukščiau esančio 307 buto patalpas vonios kambaryje pastebėtos šlapios grindys, oo skalbimo mašina, matėsi susikaupusi drėgmė; A. K. el. laišką, kuriame jis nurodė, kad santechnikai 307 bute užsuko dvi sklendes ir surinko vandenį nuo grindų ir tą pačią dieną pas jį irgi nustojo varvėti vanduo per lubas; UAB „Kelmės vietinis ūkis“ 2024 m. gruodžio 30 d. paskyrą – užduotį, kurioje nurodyta, kad per buto lubas laša vanduo; nustatyta, kad vanduo pribėgo iš skalbimo mašinos; atjungti vamzdžiai nuo kranų ir sudėtos aklės; trečiojo asmens darbuotojo V. V. 2024 m. gruodžio 30 d. paaiškinimą, kuriame nurodyta, kad apžiūrėjus butą matėsi, jog aplieta iš viršaus, kad apžiūrėjus 307 buto vonios patalpą, rastos šlapios grindys, po skalbimo mašina susikaupusi drėgmė, kad buto savininko A. G. prašymu buvo atjungti vamzdžiai ir uždėtos aklės, tam reikėjo nuimti skaitikliai; 2024 m. gruodžio 30 d. paaiškinimą, kuriame trečiojo asmens darbuotojas V. B. nurodė, kad 307 bute po skalbimo mašina buvo vandens, buto savininkas nurodė, kad skalbimo mašina galėjo naudotis jam nežinant patalpų nuomininkai, kad jis paprašė užaklinti vandens padavimo vamzdžius, kad niekas negalėtų naudotis skalbimo mašina; liudytojo A. K. parodymus, kuriuose jis paaiškino, kad 2024 m. gruodžio 21 d. grįžęs į namus rado aplietas lubas, buvo šlapios grindys, po santechnikų atvykimo 2024 m. gruodžio 23 d. tos pačios dienos vakarą vanduo nustojo lašėti, lubos pradėjo džiūti; liudytojų V. B. parodymus, kuriuose jis nurodė, kad atsakovo vonia yra padidinta į kambario pusę ir apliejimo vietoje stovi skalbimo mašina, po kuria buvo šlapia, vanduo buvo užsuktas, bet ne sandariai, todėl pratekėjo, savininko prašymu uždėjo akles, kad niekas nesinaudotų vandeniu, skaitiklius nuėmė, paliko bute; liudytojos D. A. parodymus, kuriuose ji nurodė, kad 2024 m. birželio mėn. name buvo keistas kanalizacijos vamzdis pirmame aukšte tualete, kur praeina vamzdis, buvo kažkiek apibėgę, pakeitus vamzdį jokių nusiskundimų nebuvo.

Žalą padariusio įvykio priežastį privalo įrodyti patalpos savininkas. Taigi šiuo atveju ieškovei byloje įrodžius buto užliejimo iš aukščiau esančio atsakovo buto faktą, pareigą įrodyti (paneigti), kad atsakovas nėra atsakingas dėl užpylimo, kad jis galėjo įvykti dėl bendro naudojimo inžinerinės sistemos trūkumų, turėjo atsakovas (CPK 178 straipsnis).

Atsakovas byloje savo kaltę neigė pateikdamas šiuos įrodymus: Kelmės rajono savivaldybės administracijos Kelmės seniūnijos 2025 m. liepos 24 d. pažymą, kurioje nurodoma, kad jis deklaravo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini); neįgaliojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad jam nustatytas 10 proc. darbingumo lygis; Kelmės rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus vedėjo sprendimą dėl asmeninės pagalbos skyrimo tikslingumo Nr. SPT-8848, kuriame nuspręsta jam \ skirti asmeninę pagalbą nuo 2024 m. gruodžio 16 d. iki 2026 m. gruodžio 16 d.; UAB „Kelmės vietinio ūkio“ filialo „Kelmės mokesta“ 2025 m. rugpjūčio 7 d. pranešimą dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodoma, kad objekte adresu (duomenys neskelbtini), vandens skaitiklio parodymas užfiksuotas apskaitoje 2023 m. balandžio 19 d. buvo 484 m³ ir kad nuo tada vandens sunaudojimas nebuvo deklaruotas, mokamas tik abonentinis mokestis; fotonuotraukas, kuriose matosi pakeistas vamzdynas, šlapia grindų danga, su spalvos pakitimu; vaizdo įrašus su tekančiu vandeniu.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, priešingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padarytos išvados nebuvo padarytos prielaidų pagrindu, nes jas patvirtina į bylą pateikti aukščiau minėti įrodymai. Svarbu paminėti, kad vandens pratekėjimas į ieškovės apdraustą butą (duomenys neskelbtini) įvyko dėl netvarkingos atsakovui A. G. priklausančios buitinės technikos vandens išleidimo sistemos priežiūros, - nesandarių skalbimo mašinos vandens išleidimo vamzdelių. Minėto trečiojo asmens darbuotojai (santechnikai) patvirtino, kad atlikę 307 buto apžiūrą nustatė, jog po skalbimo mašina buvo rastos šlapios grindys. Skalbimo mašina stovėjo būtent apliejimo vietoje, kurioje buvo šlapia, vanduo užsuktas nesandariai. Tuo tarpu liudytojas (draudėjas) A. K. patvirtino, jog tos pačios dienos (2024 m. gruodžio 23 d.) vakare, po santechnikų pasirodymo, vanduo nustojo lašėti. Bylos duomenis patvirtina, kad trečiojo asmens darbuotojai ant vamzdžių uždėjo akles, dėl ko vanduo ir nustojo lašėti. Be to, skalbimo mašina yra 3 metrai nuo centrinių sistemų, už kurių priežiūrą yra atsakingas trečiasis asmuo. Tai patvirtina, kad nuotėkio židinys buvo atsakovo bute ir kad nuotėkis į apdraustą butą įvyko dėl netvarkingų atsakovui priklausančios skalbimo mašinos vamzdelių, pro kuriuos prabėgo vanduo. Priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų atsakovas nepateikė, o jo poziciją tvirtinantys dokumentai daromos išvados nepaneigia (CPK 178 straipsnis).

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog byloje nebuvo objektyvių įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, jog iš jo būsto įvyko nuotėkis, be to, jis vandens nenaudoja nuo 2023 m. balandžio 19 d., todėl, nesant duomenų apie vandens suvartojimą, negalėjo būti konstatuota jo kaltė dėl apačioje esančio buto apliejimo. Šis argumentas vertinamas kaip nepagrįstas byloje esančiais įrodymais ir kaip pasirinkta atsakovo gynybinė pozicija, kadangi vandens suvartojimo kiekio (ne)deklaravimas pats savaime nei patvirtina, nei paneigia, kad vanduo nuo 2023 m. balandžio 19 d. (ne)buvo vartojamas. Nors skunde tvirtinama priešingai, bylos duomenys rodo, kad bute vamzdžių užaklinimo pageidavo pats atsakovas, trečiojo asmens darbuotojų paaiškinimai tai patvirtina. Vandens apskaitos skaitikliai buvo palikti atsakovui, todėl jis turėjo galimybę pateikti ir deklaruoti aktualius rodmenis tiek teismui, tiek vandens tiekėjui, tačiau to nepadarė, ir jokių, jo nuomone, objektyvių įrodymų nepateikė.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, aplinkybės, jog skaitiklius atsakovo bute demontavo trečiojo asmens darbuotojai, nedeklaravę vandens skaitiklio duomenų ir neturėdami teisės numontuoti skaitliukus, nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinimui. Nustatyta, kad įvykio metu buvo fiksuotas vandens pratekėjimas, išreikštas atsakovo pageidavimas ant vamzdžių dėti akles, todėl trečiojo asmens darbuotojai, šalindami avarijos padarinius, pagrįstai atliko šiuos veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su trečiojo asmens atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu argumentu, jog pareiga deklaruoti vandens skaitiklio rodmenys priklausė pačiam atsakovui (UAB „Kelmės vanduo“ Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties 4.6 punktas).

Pažymėtina, kad pateiktuose dokumentuose iš tikrųjų yra nurodytos skirtingos draudiminio įvykio, apžiūros datos, tačiau pirmosios instancijos teismas šiuos neatitikimus tyrė, vertino visų aktualių įrodymų visumoje, padarytas išvadas tinkamai motyvavo, su kuo apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka. Aukščiau išvardintų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog įvykio data – 2024 m. gruodžio 21 d., įvykio apžiūros data – 2024 m. gruodžio 23 d.

Apeliaciniame skunde nurodomas argumentas, jog skalbimo mašina nebuvo naudojama, nepasitvirtino, kadangi trečiojo asmens atstovai, atlikę patikrą nustatė, jog būtent vandens pratekėjimas iš skalbimo mašinos vamzdelių ir buvo apliejimo priežastis, dėl kurios įvyko vandens pratekėjimas į draudėjo butą. Priešingų įrodymų nėra, o atsakovas savo pozicijos įrodymais nepagrindė. Tai, kad apeliantas savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs kitu adresu, niekaip nepatvirtina, kad atsakovo bute skalbimo mašina buvo nenaudojama. Be to, tiek I. J. el. laiške, tiek V. B. paaiškinime nurodoma, kad butas buvo nuomojamas, o apeliantas šios jų nurodomos aplinkybės neneigia. Apelianto pozicija, kad 2025 m. gegužės 19 d. jo butui dėl apliejimo taip pat buvo padaryta žala, niekaip nesusijusi su 2024 m. gruodžio 21 d. įvykusiu draudėjo buto apliejimu iš atsakovui priklausančio aukščiau esančio buto.

Apeliantas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jo prašymo dėl įrodymų išreikalavimo iš elektros energijos tiekėjo, dėl ko jis neteko galimybės įrodyti reikšmingų atsikirtimų aplinkybių. Pažymėtina, kad atsakovas yra buto savininkas, todėl tokius įrodymus galėjo pateikti, jei vertinio, kad jie reikšmingi bylai. Kita vertus, duomenys apie į butą tiektą elektros energiją nei patvirtintų, nei paneigtų skalbimo mašinos (ne)naudojimą, kadangi nėra duomenų apie elektros suvartojimą iki įvykio, neaišku, ar bute buvo kitų elektrinių prietaisų ir pan.

Apeliantas pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino liudytojos D. A. parodymų, tačiau tai paneigia skundžiamo sprendimo turinys. Teismas sprendime nurodė ir kartu su kitais įrodymais vertino liudytojos parodymus apie tai, kad 2024 m. birželio mėnesį pirmame namo aukšte buvo keistas kanalizacijos vamzdis, kad kažkiek vandens buvo pribėgę, bet pakeitus vamzdį jokių nusiskundimų nebuvo.

Apeliantas nepagrįstai tvirtina, kad žalos šaltinis buvo susijęs su daugiabučio namo bendro naudojimo sistema, nes trečiojo asmens santechnikai vandens sklendes užsuko prie pagrindinio stovo bendrosios inžinerinės sistemos dalyje, o ne ties konkrečiu apelianto bute buvusiu buitiniu prietaisu ar vidiniu buto vamzdynu, todėl bendros inžinierinės sistemos priežiūra nepateko į apelianto kontrolės ribas. Pirmiausia, pagal bylos duomenis, trečiasis asmuo namo vamzdyną pakeitė maždaug prieš 6 mėnesius iki nagrinėjamo draudiminio įvykio ir nėra duomenų, kad namo bendrųjų vamzdynų priežiūra atliekama netinkamai. Be to, draudėjas apliejimą ar bendro naudojimo vamzdynų trūkumus būtų pastebėjęs dar iki išvykimo į užsienį 204 m. rugsėjo mėnesį ir apie draudiminį įvykį būtų pranešęs draudikui. Kita vertus, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punkte nurodyta, jog bendrosios pastato inžinerinės sistemos yra pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus). Šio įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad buto savininkas, naudodamasis bendrosios dalinės nuosavybės objektais, turi tinkamai naudoti ir prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus. Taigi vien tai, kad vandens sistemų vamzdynai priklauso bendrojo naudojimo inžinierinei sistemai, neatleidžia atsakovo, kaip vieno iš namo buto savininkų (bendraturčių), tinkamai juos prižiūrėti, informuoti daugiabučio namo administratorių apie netinkamą jų būklę ar eksploatavimo problemas. Dėl to atmestinas apelianto argumentas, kad už ieškovės šioje byloje reikalautą priteisti žalą yra atsakingas ne jis, o namo administratorius.

Dėl procesinės bylos baigties

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, teisingai nustatė bylos išnagrinėjimui teisiškai reikšmingas aplinkybes, aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį nurodyti argumentai, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neturi esminės teisinės reikšmės, todėl dėl jų atskirai nepasisakoma. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-701/2023). Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta rekomendacijose. Kadangi apeliantės apeliacinis skundas atmestas visa apimtimi, apelianto apeliaciniame procese patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 348,48 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, prašė jas priteisti iš apelianto. Trečiasis asmuo pateikė įrodymus, kad patyrė 847 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ir trečiojo asmens prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio už tokio pobūdžio teisines paslaugas dydžio, yra proporcingos bylos apimčiai ir sudėtingumui, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, ieškovei iš apelianto priteisiama 348,48 Eur bylinėjimosi išlaidų, o trečiajam asmeniui – 847 Eur. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2026 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 348,48 Eur (trijų šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų ir 48 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, ieškovei ADB „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869. Priteisti iš atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 847 Eur (aštuonių šimtų keturiasdešimt septynių eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Kelmės vietinis ūkis“, juridinio asmens kodas 162732556. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.