Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi D. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 2021-07-08 nutarimo Nr. 10-ANR_N-15795-2021 (ROIK 21138107764) panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. U. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2021-07-08 nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje ir 432 straipsnio 1 dalyje bei nubaustas 950 Eur bauda bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėn., dėl to, kad jis 2021-07-04, apie 13.55 val., Viulniuje, (duomenys neskelbtini) g. vairavo automobilį Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus, kai nustatytas 0,51 promilių neblaivumas, neužsisegęs saugos diržo ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 14 punkto ir 196 punkto reikalavimus.

ANK 34 str. 6 d. nustatyta, kad teismas <...>, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Iš esmės analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir prieš ANK įsigaliojimą galiojusiame LR Administracinių teisės pažeidimų kodekse. Pastarojo 301 str. 1 d. nustatė, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio antrojoje dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudg nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Teismų praktikoje, kur taikytos ir aiškintos ATPK 301 str. 1 d. ir ANK 34 str. 6 d. įtvirtintos teisės normos, suformuluota, kad jos gali būti taikomos, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis byloje Nr. N-575-3392-11). Tokie faktiniai duomenys yra veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 30 d. nutartis byloje Nr. N-575-215-09; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartis byloje Nr. N-261-3042-11; Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-224-810/2017); tikimybė, kad paskirta nuobauda pasieks jai keliamus tikslus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nutartis byloje Nr. N-62-509-08); pirmas tokio pobūdžio pažeidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 9 d. nutartis byloje Nr. N-62-5002/2010); neblaivumo laipsnis (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje N r. ATP-127-651/2017); asmeninio pobūdžio aplinkybės - darbo pobūdis bei mažamečių vaikų auginimas (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP- 116-1020/2017); administracinio nusižengimo padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose N r. 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-34- 507/2015; Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-57-360/2017); finansinė padėtis, ankstesnis asmens traukimas administracinėn atsakomybėn (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartis byloje Nr. N-444-370-09) bei kita. Sugretinus aukščiau cituotą teismų praktiką su ANK 34 str. 6 d. įtvirtintais kriterijais ir juos apibendrinus, darytina išvada, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl ANK 34 str. 6 d. taikymo, privalo atsižvelgti į (1) padaryto administracinio nusižengimo pobūdį; (2) kaltės formą ir rūšį; (3) asmenybę; (4) atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes; (5) vairavimo stažą; (6) ankstesnį asmens patraukimą administracinėn atsakomybėn; (7) asmeninio pobūdžio aplinkybes; (8) administracinio nusižengimo padarinius, ir įvertinti tikimybę, kad paskirta nuobauda pasieks jai keliamus tikslus. Išvardintos teisiškai reikšmingos aplinkybės (kriterijai) toliau apibūdinamos detaliau būtent esamos situacijos kontekste. Tačiau prieš tai atkreiptinas teismo dėmesys į aktualią teismų praktiką. Skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudą teismas gali tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, liudijančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas asmeniui už jo padarytą nusižengimą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes. ANK 34 straipsnio 6 dalies (ATPK 301 straipsnis iki 2017-01-01) taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusižengimą, sankcijoje numatyta nuobauda būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. ATP-131- 211/2016, Nr. ATP-39-135/2016 ir kt.).

Dėl padaryto administracinio nusižengimo pobūdžio ir kaltės

: neginčytina, kad Apeliantas padarė pavojingą Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Tačiau, net ir tokiu atveju ne visi pažeidimai yra lygiareikšmiai - ne kiekvienas ANK 422 str. 5 d. įtvirtintas administracinis nusižengimas realybėje yra vienodas savo pobūdžiu, atskirais atvejais jis gali būti mažiau pavojingesnis net už tuos administracinius nusižengimus, kuriuos įstatymų leidėjas vertina kaip visai nepavojingus. Pavyzdžiui, transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam, kai nustatomas 0,41 prom. neblaivumo laipsnis, turbūt, nebūtų toks pavojingas KET pažeidimas kaip ėjimas per perėją net nepasižiūrėjus į kairę bei dešinę puses. Šansai pastaruoju atveju, kad bus sužalota žmogaus sveikata ar net prarasta gyvybė, yra kur kas didesni. Šios normos esmė yra užtikrinti, kad transporto priemonės nevairuotų asmuo, negalintis tinkamai vertinti aplinkybių, laiku į jas reaguoti, nes toks vairuotojas kelia pavojų tiek sau, tiek ir kitiems eismo dalyviams, nepriklausomai nuo to, kokios priemonės sukelia tokią jo būseną (neblaivumą, apsvaigimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2014). Taigi, aplinkybės, padedančios tinkamai vertinti eismą kelyje ir didinančios vairuotojo reakciją, yra mažinančios aptariamo administracinio nusižengimo pavojingumą. Iš Skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad Apeliantas administracinį nusižengimą padarė Vilniaus mieste. Ši aplinkybė reikšminga dviem aspektais. Pirma, transporto priemonės vairavimas gyvenvietėje reiškia, kad ja nebuvo važiuota greičiau nei 50km/h, nes administracinis nusižengimas dėl nustatyto greičio viršijimo neužfiksuotas. Toks nedidelis greitis reiškia mažesnę tikimybę sukelti eismo įvykį, kadangi važiuojant tokiu nedideliu greičiu, yra kur kas didesnis šansas tinkamai įvertinti eismo sąlygas. Antra, važiavimas vietovėje, kurioje Apeliantas ir gyvena/dirba (Priedas Nr. 1), reiškia, kad Apeliantas žino eismo sąlygas, patį kelią. Neabejotina, kad šios aplinkybės mažino padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą. Taigi, padarytas administracinis nusižengimas erdvės aspektu sudaro pagrindą prieiti prie išvados, kad ANK 34 str. 6 d. norma šiuo atveju gali būti taikoma. Be to, atkreiptinas teismo dėmesys, kad Apelianto atžvilgiu neužfiksuoti kiti administraciniai nusižengimai dėl KET pažeidimo, t. y. Apeliantas buvo įsijungęs šviesas, transporto priemonė atitiko keliamus reikalavimus (padangos tinkamos kokybės, langų pralaidumas leistino dydžio ir pan.). Šios aplinkybės turi teisinės reikšmės, ypač kalbant apie Apelianto padarytą administracinį nusižengimą, kadangi neblaivumas lėtina reakciją į galimas kliūtis eisme. Tuo tarpu paminėtos aplinkybės reakcijos laiko papildomai nemažino, taigi Apelianto padarytas administracinis nusižengimas nėra didžiausio pavojingumo laipsnio. Paminėtinas ir administracinio nusižengimo padarymo laikas - 13 val. 50 min. Kadangi tai šviesus paros metas, tamsa matomumo neblogino, kas atitinkamai mažina tikimybę sukelti eismo įvykį. Aukštesnės instancijos teismų praktikoje nagrinėjant analogiškos kategorijos bylą, prieita prie išvados, kad aplinkybės, kuriomis padarytas nusižengimas, apibūdina jo pavojingumą, į kurį būtina įvertinti individualizuojant nuobaudą (Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-435-397/2018), taip pat kad kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Kauno apygardos teismo 2019-06-10 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-276-954/2019). Sutinkamai su tokia praktika ir 10-11 p. nurodytomis aplinkybėmis, yra pagrindas teigti, kad nors Apelianto veika ir atitinka ANK 422 str. 5 d. numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, ją Apeliantas realizavo gana formaliai - net Vilniaus AVPK protokole ar Skundžiamame nutarime nėra užfiksuota, kad Apeliantas būtų vairavęs/manevravęs įtartinai ar pan. Pasisakant dėl Apelianto kaltės, pažymėtina, kad administracinis nusižengimas padarytas daugiau dėl neatsargumo, nei dėl tyčios. Apeliantas visiškai nesijautė neblaivus. Alkoholį jis buvo vartojęs tik iš vakaro, tačiau nedidelį kiekį, taigi manė, jog alkoholis buvo išsiskaidęs - administracinis nusižengimas padarytas, alkoholį vartojus prieš daug laiko ir neapskaičiavus, kad jis dar nėra išsiskaidęs. Nusižengimo padarymą dėl 1 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartimi, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-27-697/2018, vairavimas savo gyvenamojoje vietoje įvertintas kaip reikšminga aplinkybė (teigiama prasme) taikant ANK 34 str. 6 d. neatsargumo tik dar labiau patvirtina aplinkybė, kad Apelianto neblaivumo laipsnis prieš paklaidos pritaikymą buvo 0,51 prom. Šiuo aspektu pažymėtina, kad keliose Europos valstybių leistina alkoholio koncentracija kraujyje vairuojant transporto priemones yra net 0,8 prom. (http://etsc.eu/blood-alcohol- content-bac-drink-driving-limits-across-europe). Taigi, jose Apelianto atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena net nebūtų pradėta. Manytina, tai tik patvirtina, kad Apelianto neblaivumo laipsnis nebuvo vienareikšmiškai tokio dydžio, kad šiuo atveju būtų tikslinga atimti jo atžvilgiu teisę vairuoti transporto priemones net 12-kai mėnesių - Apelianto padarytas administracinis nusižengimas yra neatsargumo, o ne tyčios pasekmė. Trumpai tariant, kaltės aspektu Apelianto veika yra žymiai mažiau pavojingas administracinis nusižengimas nei transporto priemonės vairavimas tik ką vartojus alkoholio, kadangi pastaruoju atveju asmuo neabejotinai suvokia, kad transporto priemonę vairuoja neteisėtai. Šiuo atveju tokio suvokimo Apeliantas neturėjo, nes alkoholį paskutinį kartą vartojo tik vakare. Dėl asmenybės: tai, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybė yra vienas iš kriterijų, vertinamas individualizuojant nuobaudos (poveikio priemonės) skyrimą (ANK 34 str.), nėra atsitiktinumas. Kiekviena asmenybė yra skirtinga, todėl ir išorės veiksnių yra veikiama skirtingai. Vienam asmeniui įstatymų leidėjo numatytos sankcijos gali būti skiriamos daugybę kartų, o poveikio jos taip ir nepasiekia. Baudžiamojoje teisėje tokie asmenys vadinami recidyvistais. Tuo tarpu yra ir tokių asmenų, kuriems įstatymų leidėjo siekiamą teigiamą poveikį daro ir sankcijos ribose numatytos priemones, ir už sankcijos ribų (į mažesniąją pusę) išeinančios priemonės. Būtent tam ir numatyta ANK 34 str. 6 d. Manytina, kad aplinkybės, apibūdinančios Apelianto asmenybę, teikia pagrindą išvadai, kad Apeliantui gali daryti teigiamą poveikį ir švelnesnė nei ANK 422 str. 9 d. numatyta poveikio priemonė. Šiuo aspektu pažymėtina, kad kaip yra nurodęs aukštesnės instancijos teismas, nagrinėjamu atveju yra labai svarbūs administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį charakterizuojantys duomenys (Klaipėdos apygardos teismo 2021-02-18 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-39-606/2021). Tokios teismų praktikos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Apeliantas yra dorą ir visuomenei priimtiną gyvenimo būdą pasirinkęs pilietis.

(duomenys neskelbtini) metais (duomenys neskelbtini) gimnazijoje Apeliantas įgijo vidurinį išsilavinimą (Priedas Nr. 2). Nuo 2021 m. gegužės mėnesio Apeliantas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)", (duomenys neskelbtini)pareigose (Priedas Nr. 1). Taigi, Apelianto asmenybė atspindi tik teigiamus piliečio bruožus: pastarasis baigė mokslus ir dirba tikslu gauti legalias pajamas, reikalingas ne tik teisių realizavimui (pvz. pramogoms, malonumams), bet ir pareigų įgyvendinimui (pvz. mokesčių sumokėjimui). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Apeliantas jau yra sumokėjęs jam paskirtą net 950 Eur baudą (Priedas Nr. 3), policijos pareigūnams davė nuoseklius paaiškinimus. Sutinkamai su išdėstytu, yra pagrindas teigti, kad Apelianto asmenybės charakteristika sudaro prielaidą Skundžiamo nutarimo atžvilgiu taikyti ANK 34 str. 6 d. Dėl atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių: ANK 35 str. 1 d. 1 p. nurodyta, kad administracinę atsakomybę lengvinant aplinkybė yra tai, jog kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti. Kaip matyti iš Skundžiamo nutarimo, Apeliantas prisipažino padaręs ANK numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (padėjo jį išaiškinti). Remiantis ANK 35 str. 1 d. 1 p., šiuo atveju egzistuoja viena Apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Tuo tarpu ANK 36 str. numatytų Apelianto atsakomybę sunkinančių aplinkybių šiuo atveju nėra. Dėl ankstesnio patraukimo administracinėn atsakomybėn: tikslu pagrįsti aplinkybę, kad 2021-07-04 administracinis nusižengimas yra atsitiktinis, niekaip neatspindintis Apelianto skeptiško, antivisuomeninio požiūrio į galiojančios teisės bei moralės normas, pridedamas išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (Priedas Nr. 4). Jo turinys atspindi, kad iki aptariamo administracinio nusižengimo Apeliantas nėra padaręs nei analogiško (ANK 422 str. 5 d.,), nei panašaus teisės pažeidimo. Manytina, kad tai viena objektyviausių aplinkybių, liudijančių, kad Apelianto padarytas teisės pažeidimas yra atsitiktinis, nebūdingas Apellantui poelgis. 2021-07-04 Apeliantas neturėjo jokiu galiojančių administracinių nuobaudų. Dėl asmeninio pobūdžio aplinkybių: teisė vairuoti transporto priemones Apeliantui reikalinga tikslu išsaugoti turimą darbo vietą. Iš pridedamos darbo sutarties (Priedas Nr. 1) matyti, kad Apelianto darbas yra (duomenys neskelbtini), todėl neabejotina, kad neturint specialiosios teisės, atimtos Skundžiamu nutarimu, Apeliantas negali dirbti šio darbo. Skundžiamo nutarimo įsiteisėjimo atveju Apeliantas neabejotinai neteks šio darbo, o tai turės tiesioginės neigiamos įtakos Apelianto finansinei padėčiai ir visai buičiai, kadangi Apeliantas neteks vienintelio pajamų šaltinio. Manytina, kad tai nėra proporcingos pasekmės padaryto administracinio nusižengimo atžvilgiu, atsižvelgiant į Apelianto neblaivumo laipsnį. Naujo darbo susiradimas nors teoriškai ir įmanomas, tačiau Apeliantas yra jaunas asmuo, neturintis jokios kitos darbinės patirties, todėl neturint teisės vairuoti transporto priemones net 12 mėnesių, labai tikėtina, kad visą šį laikotarpį Apeliantas bus bedarbis. Dėl administracinio nusižengimo padarinių: neginčijama, kad Apelianto padarytas administracinis nusižengimas ANK įtvirtintas formaliąja sudėtimi, t. y. jis laikomas baigtu realizavus administracinio nusižengimo sudėtį, to visiškai nesiejant su padariniais. Tačiau, kaip matyti iš skundo 4 p. cituotos teismų praktikos, veikos padariniai yra kriterijus, į kurį teismas turi atsižvelgti. Taigi, atkreiptinas teismo dėmesys, kad šiuo atveju Apelianto padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė visiškai jokių realių padarinių (eismo įvykis nesukeltas, pats Apeliantas nesusižalojęs ir pan.). Manytina, kad tam įtakos turėjo skunde jau nurodytos aplinkybės. Dėl administracinės nuobaudos tikslų pasiekimo: jau minėta, kad sprendžiant klausimą dėl ANK 34 str. 6 d. taikymo, būtina įvertinti tikimybę, ar pritaikius šią teisės normą, administracinė nuobauda pasieks jai keliamus tikslus. Tikslu pagrįsti, kad šio skundo tenkinimo atveju administracinė nuobauda pasiektų keliamus tikslus, atkreiptinas dėmesys į šiuos tikslus: ANK 22 str. 2 d. nustatyta, kad administracinių nuobaudų paskirtis yra (1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; (2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; (3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Dalyje dėl ANK 22 str. 2 d. 1 p. pasisakytina, kad prevencinę ir auklėjamąją funkciją administracinio nusižengimo teisenoje vykdo ne tik administracinio poveikio priemonės. Jau pats procesas dėl padaryto administracinio nusižengimo turi poveikį administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Jo metu kyla nerimas dėl aplinkybės, kad bus atimama specialioji teisė, taip pat dėl to, kaip be jos reikės išsiversti. Vien ši aplinkybė priverčia susimąstyti apie teisei priešingą elgesį. Be to, net ir tenkinus šį skundą, Apeliantas nelieka nepatyręs jokio neigiamo valstybės atsako į padarytą administracinį nusižengimą. Šiuo skundu teismo neprašoma ANK 34 str. 6 d. taikyti ir dalyje dėl paskirtos baudos, kuri jau sumokėta. Taigi, Apeliantą auklėja ir atgraso pagrindinė administracinės nuobaudos rūšis - bauda (ANK 23 str. 1 d. 2 p.). Pažymėtina, kad ši administracinės nuobaudos rūšis įtvirtinta kone kiekvieno ANK numatyto administracinio nusižengimo sankcijoje, taigi įstatymų leidėjas laikosi pozicijos, kad tai efektyvi administracinės nuobaudos rūšis. Manytina, kad ir šiuo atveju ji yra pajėgi įgyvendinti ANK 22 str. 2 d. numatytą administracinės nuobaudos paskirtį. Galiausiai, LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 str. 3 d. nustatyta, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomus vairuotojų mokymus. Tai reiškia, kad Apeliantas dėl jo padaryto administracinio nusižengimo yra įpareigotas baigti papildomus vairuotojų mokymus. Vienas iš teisės aktų, reglamentuojančių papildomą vairuotojų mokymo tvarką, yra 2014-04-30 Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Viršininko įsakymas Nr. 2B-86. Jo 19 p. nustatyta, kad pradedantieji vairuotojai ir vairuotojai, kuriems atimta teisė vairuoti, norėdami baigti papildomą vairuotojų mokymą, mokymo įstaigoje, be kita ko, privalo: ne trumpiau kaip 45 minutes individualiai su mokymo įstaigos psichologu analizuoti padarytą (-us) KET pažeidimą (-us), už kurį (-?uos) buvo taikyta administracinė atsakomybė. Šios analizės tikslas - suvokti savo nesaugaus vairavimo priežastis, aplinkybes ir galimas pasekmes ir suprasti, kaip jų išvengti (Įsakymo 19.1 p.); baigti ne trumpesnį kaip 45 minučių trukmės mokymo įstaigos vairuotojų mokytojo vedamą teorijos kursą, kurio tikslas - suteikti pradedantiesiems vairuotojams ir vairuotojams, kuriems atimta teisė vairuoti, papildomų teorinių žinių šiomis temomis: atsakomybė už KET pažeidimus ir jų padarymo pasekmės; saugus, ekonomiškas ir ekologiškas vairavimas; kt. (įsakymo 19.2.2 ir 19.2.5 p.); Taigi, Apeliantas, baigęs papildomus vairuotojų mokymus Įsakymo nustatyta tvarka, patirs auklėjamąją bei prevencinę priemonę dėl administracinių nusižengimų. Jam bus išaiškintos nesaugaus vairavimo priežastys, aplinkybės ir galimos pasekmės, taip pat padėta suvokti, kaip to išvengti. Apeliantui taip pat bus suteikta papildomų žinių apie atsakomybę už KET pažeidimus ir jų padarymo pasekmes. Dalyje dėl ANK 22 str. 2 d. 2 p. pasisakytina, kad Apeliantą baudžia ne tik administracinio poveikio priemonė, bet ir administracinė nuobauda. Baudos sumokėjimas sukelia neigiamus suvaržymus ne tik pačiam Apeliantui, bet ir visai jo šeimai - tenka atsisakyti tam tikrų kasdienių poreikių ir pan. Paminėtina, kad Apeliantas baudimą dėl padaryto administracinio nusižengimo jaučia ir tuo aspektu, kad jam teko patirti gėdos jausmą prieš aplinkinius dėl šiai dienai ypač visuomenės smerkiamo pažeidimo padarymo, taip pat dėl to, kad jis nesugebėjo elgtis taip, kaip nustato ne tik teisės, bet ir moralės normos. Apibendrintai, manytina, kad šiuo atveju egzistuoja kompleksas faktinių duomenų, sudarančių pagrindą taikyti ANK 34 str. 6 d. ir Skundžiamo nutarimo dalį dėl administracinio poveikio priemonės skyrimo panaikinti arba paskirti trumpesnį specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Manytina, kad skunde išdėstyti motyvai pagrindžia aplinkybę, kad net ir jo tenkinimo atveju administracinės nuobaudos paskirtis bus realizuota (toliau cituojama teismų praktika).

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės atsiliepime nurodoma, jog pareigūnas, nagrinėdamas bylą, vertino surinktų įrodymų visumą. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad pil. D. U. 2021-07- 04 apie 13.55 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g. vairavo automobilį Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus, kai nustatytas 0,51 promilės girtumas, vairavo transporto priemonę neužsisegęs saugos diržo. Šiais veiksmais vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 196 p. punktų reikalavimus. Pareigūnas įvertinęs įrodymų visumą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 str., įvertinęs kodekso 35 str. ir 36 str. numatytas sąlygas ir aplinkybes, priėmė nutarimą ir pil. D. U. už nusižengimą galutinai paskyrė (950 eurų) baudą, bei taikė poveikio priemonę - specialiosios teisės atėmimą vairuoti transporto priemones 12 mėn. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 str. numato, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, kuri skirta administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Administracinė nuobauda skiriama, kad atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, tai pat nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, bei atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Pil. D. U. vairuodamas transporto priemonę, būdamas neblaivus elgėsi neatsakingai visos visuomenės atžvilgiu, be to jis galėjo nuspėti neigiamų pasekmių kilimo riziką, galimas pasekmes, kilsiančias jam bei jo artimiesiems dėl neleistino elgesio. Institucijos nuomone, D. U. skunde išdėstytuose prašymo motyvuose nėra išskirtinių aplinkybių, kad būtų galimybė taikyti ANK 34 str. 6 d. numatytus pagrindus.

Teismo posėdyje D. U. palaikė savo skundą jame nurodytais motyvais, sutinka su galima priemone – draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad D. U. 2021-07-04 vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,51 promilių neblaivumo laipsnis, šiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus. Jam Nutarimu už šį nusižengimą buvo paskirta 950 EUR piniginė nuobauda ir minimaliam laikotarpiui atimta teisė vairuoti transporto priemones. Be to, asmuo nubaustas ir už vairavimą neužsisegus saugos diržo.

Šiuo metu D. U. neginčija kaltės, padaryto administracinio nusižengimo kvalifikacijos ir faktinių bylos aplinkybių, tačiau prašo sutrumpinti Nutarimu skirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą arba sutinka pakeisti šią administracinio poveikio priemonę į uždraudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

Lietuvos Respublikos ANK 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. ANK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė (ANK 34 straipsnio 3 dalis).

ANK 34 straipsnio 6 dalyj e nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019, 2AT-38-303/2020).

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad tokių aplinkybių administracinio nusižengimo byloje nėra. Vairuotojas, valdydamas padidinto pavojaus šaltinį, privalo elgtis ypatingai atsakingai. Šiuo atveju jauno amžiaus pareiškėjas, turėdamas nedidelę vairavimo patirtį, vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio jam nustatytas 0,5 promilių neblaivumas. Pažymėtina, kad už vairavimą neblaiviam kai yra nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Pažeidimas padarytas mieste, (duomenys neskelbtini) g., 13.55 val., kai eismas yra pakankamai intensyvus. Tokio pobūdžio nusižengimas neabejotinai kelia realią grėsmę eismo saugumui, žmonių gyvybei, sveikatai bei turtui. Aplinkybės, kad pareiškėjas dirba (duomenys neskelbtini) pareigose, yra svarbios, tačiau nepakankamos, kad būtų galima svarstyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytą galimybę taikyti švelnesnę negu įstatyme numatytą administracinio poveikio priemonę. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga asmeniniams interesams užtikrinti, pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių teisės pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą, taip pat numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes. Juolab kad aplinkybė, jog pareiškėjui teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga, jam buvo žinoma nusižengimo padarymo metu, tačiau tai nesulaikė pareiškėjo nuo šio nusižengimo padarymo.

Pareiškėjas nurodė, kad pažeidimą jis padarė netyčia, per neapdairumą, teigia, jog alkoholį vartojo vakare. Tačiau, teismo vertinimu, ši pareiškėjo nurodyta aplinkybė visiškai nemažina jo padaryto nusižengimo pavojingumo. Skunde pareiškėjas pažymi, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti. Teismui nekyla abejonių, kad atėmus teisę vairuoti, D. U. kils nepatogumų, tačiau tai savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą žymiai sušvelninti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-41/2014, 2AT-9-746/2015). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbinė padėtis nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, ar tuo labiau panaikinimo, nes galimas darbo funkcijų vykdymo apsunkinimas yra adekvatus padaryto nusižengimo rezultatas (Nr. ATP-451-843/2016). Tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tiek apygardų teismai yra ne kartą pažymėję, jog tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (Nr. N1–1378/2007, N63-940/2010, N63-940/2010, N62-3331/2011 ir kt.). Tuo pačiu teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad būtinumas turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl asmeninio pobūdžio aplinkybių išskirtine aplinkybe taip pat nelaikytinas. Šiuo atveju nėra abejonių, jog D. U. dar iki pažeidimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga tiek atliekant darbines funkcijas, tiek asmeniams poreikiams tenkinti, tačiau šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo pažeidimo padarymo. Skunde nurodytas aplinkybes pareiškėjas privalėjo įvertinti prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, o to nepadaręs, prisiėmė pasekmių, kilusių dėl padaryto nusižengimo, riziką. Be to, pažymėtina, jog paskirtos administracinės nuobaudos taikymas pareiškėjui, esant darbingo amžiaus, netrukdo dirbti kitokio pobūdžio darbą, t. y. darbą, kuriame užimamos pareigos nebūtų tiesiogiai susijusios su teisės vairuoti transporto priemones turėjimu, toje pačioje ar kitoje bendrovėje. Patiriami nepatogumai laikinai netekus teisės vairuoti transporto priemonę, vertintini kaip atitinkamos neigiamos pasekmės už asmens padarytą administracinį teisės nusižengimą.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad D. U. praeityje buvo baustas už gana šiurkštų administracinį nusižengimą, t.y. 2020-03-18 viršydamas greitį prieš lenkdamas kitą automobilį kirto ištisinę ženklinimo liniją gyvenvietėje, važiavo apie 70-80 km/h greičiu, neatsižvelgė į ženklus, ribotą matomumą, šlapią kelio dangą, pastebėjus priešpriešais atvažiuojantį automobilį, padidino greitį, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kelkraštyje stovėjusį automobilį ir kelio apšvietimo stulpą. Eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai ir nukentėjo stovėjusio automobilio keleivė. Be to ne vieną kartą D. U. važiavo miesto autobusu be bilieto.

ANK 22 straipsnyje įtvirtinta, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti, apriboti galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, o taip pat siekiant juos atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti taip, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos administracinio poveikio priemonės. Iš įstatymo formuluotės seka išvada, kad nuobauda, o taip pat ir administracinio poveikio priemonė skiriamos siekiant prevencinių tikslų – sukurti nubaustajam suvaržymus, dėl kurių jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Kaltas asmuo, kuriam skiriama administracinė nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų, tačiau darydamas teisės pažeidimus asmuo pats prisiima atsakomybę už jam galinčius kilti padarinius. Patiriami nepatogumai laikinai netekus teisės vairuoti transporto priemonę, vertintini kaip atitinkamos neigiamos pasekmės už padarytą administracinį teisės nusižengimą. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-1073/2019). Būtent neigiamu poveikiu siekiama auklėjamojo pobūdžio, prevencinių tikslų, t. y. atkreipti pažeidėjo ir visuomenės dėmesį į padaryto nusižengimo sunkumą ir padėti suvokti atsakomybės neišvengiamumą.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, jog skundžiamu nutarimu D. U. nuobauda bei administracinio poveikio priemonė buvo paskirta tinkamai įvertinus nusižengimo pobūdį bei jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę. Teismo vertinimu, paskirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl keisti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi,

nutaria:

D. U. skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 2021-07-08 nutarimą Nr. 10-ANR_N-15795-2021 (ROIK 21138107764) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.