Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Andriaus Ignoto ir Jelenos Šiškinos, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų L. K., L. K. ir atsakovės N. V. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų L. K. ir L. K. ieškinį atsakovei N. V. dėl išlaidų netinkamos kokybės daikto trūkumams pašalinti priteisimo, trečiasis asmuo D. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Byloje kilo ginčas dėl parduoto ūkio būdu pastatyto 85 proc. baigtumo buto trūkumų ir pardavėjos prievolės kompensuoti ieškovams nuostolius, kuriuos ieškovai nurodo patirsiantys ateityje dėl buto trūkumų šalinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

12.2. Dėl neįrengto Namo pamatų polio Nr. 46 ir rostverko bei šio statybos trūkumo 701,80 EUR šalinimo išlaidų priteisimo

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d. ).

Dėl naujų įrodymų pateikimo

20. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dispozityvios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka specifika, lyginant su jos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, yra tik ta, kad apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja ne tik neperžengdamas apeliaciniame skunde ir atsiliepime į šį skundą nustatytų ribų (apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą faktinio ir teisinio pagrindo), išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, bet ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribų, kurias šalys suformavo ieškinyje ir atsikirtimuose į ieškinį (priešieškinyje), nes apeliacinis skundas ir atsiliepimas į jį negali būti grindžiami aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023, 49 punktas).

22. Taigi, šioje teismų praktikoje yra labai aiškiai nurodyta, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, yra būtina laikytis bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribų, kurios buvo suformuotos ieškinyje.

23. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo atveju naujų įrodymų, kurie neegzistavo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, prijungimas ir analizavimas kaip tik ir peržengtų tas pirmosios instancijos teisme apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas. T. y. šalys negali savo pozicijos apeliacinės instancijos teisme grįsti tais įrodymais, kuriais nesirėmė pirmosios instancijos teisme.

24. Dėl nurodytų priežasčių teismas atsisako priimti ieškovų teikiamus naujus įrodymus ir jais nesivadovauja.

Dėl pardavėjo pareigos užtikrinti parduodamo daikto kokybę turinio

25. Byloje kilo ginčas dėl parduoto ūkio būdu pastatyto 85 proc. baigtumo Buto trūkumų ir pardavėjos prievolės kompensuoti ieškovams nuostolius, kuriuos ieškovai nurodo patirsiantys ateityje dėl Buto trūkumų šalinimo.

26. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.327 straipsnio 1 dalį, parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Pardavėjas neatsako pagal CK 6.327 straipsnio 1 dalies reikalavimus už bet kokį daiktų neatitikimą, jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tokį neatitikimą (CK 3.327 straipsnio 2 dalis). Pardavėjas pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis).

27. CK 6.333 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus; pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis). Įstatymai ar sutartis gali numatyti pardavėjo pareigą garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs; tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.333 straipsnio 2 dalis). Jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

28. Kasacinis teismas, aiškindamas pirmiau aptartą teisinį reglamentavimą, yra pažymėjęs, kad užtikrinti parduodamų daiktų kokybę yra pardavėjo pareiga, kuri laikytina garantija pagal įstatymą ir pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2009; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010). Viena vertus, tai reiškia, kad pardavėjas garantuoja, jog parduodamų daiktų kokybė atitinka reikalavimus daiktui (CK 6.327 straipsnis). Kita vertus, pardavėjui atsakomybė už netinkamą daikto kokybę netaikoma tik įstatyme ar sutartyje aiškiai apibrėžtais pagrindais. Pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Tai reiškia, kad pagal šią nuostatą už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui. Pagal CK 6.327 straipsnio 4 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės, įskaitant tinkamumą naudoti, pažeidimo pasekmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2010). Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010).

29. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad daiktui keliami reikalavimai gali būti tiesiogiai nustatyti ir apibūdinti sutartyje, tačiau aplinkybė, dėl kokios kokybės daiktų susitarta pirkimo–pardavimo sutartyje, gali būti nustatoma ne tik tiesiogiai iš sutarties sąlygų, bet ir išsiaiškinus sutarties sudarymo aplinkybes, šalių elgesį iki sutarties sudarymo ir pan., jei tai leidžia nustatyti šalių suderintą valią dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamo daikto kokybės. Jei kokybės reikalavimai neaptarti sutartyje ir jų negalima nustatyti iš kitų su sutarties sudarymu susijusių aplinkybių, daiktų kokybė nustatoma vadovaujantis CK 6.333 straipsnio 4 dalyje nurodytais objektyviais kriterijais – tikslais, kuriems parduodami daiktai turi būti naudojami. CK 6.333 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2011).

30. Dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informaciją apie daiktą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016; 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).

31. Taigi, ginčuose dėl parduoto daikto trūkumų, pirmiausia turi būti nustatyta faktinė aplinkybė dėl pirkimo-pardavimo metu buvusių parduoto daikto trūkumų, kuriais ieškovas (pirkėjas) remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu, buvimo ar nebuvimo. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176–224 straipsniai) teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010).

32. Nustačius trūkumų buvimą, turi būti nagrinėjama ir vertinama, ar šie trūkumai buvo atskleisti ieškovui (pirkėjui), ar jie buvo tokie akivaizdūs, kad ieškovas, kaip atidus pirkėjas, juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo, ar dėl nustatytų trūkumų daikto kokybė prastėja, kad jo negalima naudoti pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2019).

33. Pagal CK 6.334 straipsnį, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės (1 dalies 1 punktas); 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina (1 dalies 2 punktas); 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti (1 dalies 3 punktas); 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (1 dalies 4 punktas). Pagal CK 6.399 straipsnį, jeigu pagal nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį pardavėjas perduoda pirkėjui netinkamos kokybės daiktą, taikomos CK 6.334 straipsnio taisyklės, išskyrus pirkėjo teisę reikalauti netinkamos kokybės daiktą pakeisti tinkamu. Sutarties sąlygos, panaikinančios ar apribojančios pardavėjo atsakomybę už daiktų trūkumus, negalioja, išskyrus atvejus, kai jis pirkėjui atskleidė daikto trūkumus, kurie pardavėjui buvo ar turėjo būti žinomi, taip pat atvejus, kai pirkėjas savo rizika pirko daiktus iš asmens, kuris nėra profesionalus pardavėjas (CK 6.334 straipsnio 4 dalis).

34. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, yra svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galimai susidarė, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai. Reikalavimą sumažinti pirkimo kainą (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punktas) pirkėjas gali pareikšti, jeigu jis gali naudoti daiktą pagal jo paskirtį, nepašalinus daikto trūkumų, tačiau pirkimo metu nustatant kainą nebuvo įvertinti daikto trūkumai, kurie lemia kainos dydį. Esminiai šios pirkėjo teisės gynimo požymiai yra: 1) daiktą galima naudoti pagal paskirtį nepašalinus jo trūkumų; 2) daikto pirkimo kaina neatitinka daikto kokybės. Reikalavimą neatlygintinai pašalinti daikto trūkumus arba atlyginti jo išlaidas trūkumams ištaisyti (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas) pirkėjas gali pareikšti, jeigu daikto trūkumus įmanoma pašalinti. Esminiai šios pirkėjo teisės gynimo požymiai yra šie: 1) daikto su trūkumais naudoti pagal paskirtį negalima, priešingai nei pirmiau aptartoje priemonėje – pirkėjo reikalavime mažinti pirkinio kainą; 2) trūkumai gali būti pašalinti. Pažymėtina, kad galimybė reikalauti pašalinti daikto trūkumus, kurių pašalinti neįmanoma, prieštarautų proporcingumo principui, ginant pirkėjo teises. Be to, sąlyga ,,jeigu daikto trūkumus įmanoma pašalinti“, turi būti aiškinama plačiau, kaip apimanti ir tuos atvejus, kai ištaisyti daikto trūkumus, atsižvelgiant į visas aplinkybes, yra neprotinga dėl to, kad daikto trūkumams ištaisyti reikia neproporcingai didelių išlaidų. Ištaisyti daikto trūkumus pardavėjas privalo per protingą terminą, protingas terminas nustatomas atsižvelgiant į konkrečios situacijos reikšmingas aplinkybes. Be to, pirkėjas, pasinaudojęs reikalavimu ištaisyti daikto trūkumus, nepraranda teisės reikalauti nuostolių atlyginimo dėl netinkamos kokybės daikto perdavimo. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta pirkėjo teisė nutraukti sutartį, kai netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Sutarties nutraukimas pirkėjui suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė (ultima ratio), kai kitų teisių gynimo būdų, nustatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2–3 punktuose, nepakanka pažeistoms nekilnojamojo turto pirkėjo teisėms apginti. Sutarties nutraukimo priežastimi turi būti tai, kad daikto trūkumai yra esminiai, t. y. tokie reikšmingi, kad jie pateisina sutarties nutraukimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015).

35. Pagal CK 6.333 straipsnio 4 dalį, jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui. Iš šios įstatymo normos turinio darytina išvada, kad daikto kokybiškumą galima apibūdinti kaip jo tinkamumą panaudoti pagal paskirtį. Daikto nekokybiškumas savaime nereiškia, kad jis negali būti naudojamas pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2009).

36. Nagrinėjamu atveju ieškovai pasirinko CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą teisių gynimo būdą, t. y. patikslintu ieškiniu reikalauja atlyginti išlaidas daikto trūkumams ištaisyti. Atsižvelgiant į pirmiau aptartus kasacinio teismo išaiškinimus, tokiu atveju vienas iš esminių šio pirkėjų teisės gynimo būdo požymių – aplinkybė, kad daikto su trūkumais naudoti pagal paskirtį negalima (priešingai nei reikalavime mažinti pirkinio kainą). Taip pat tai, kad trūkumai gali būti pašalinti, šią aplinkybę aiškinant plačiau, kaip apimančią ir tuos atvejus, kai ištaisyti daikto trūkumus, atsižvelgiant į visas aplinkybes, yra neprotinga dėl to, kad daikto trūkumams ištaisyti reikia neproporcingai didelių išlaidų.

37. Taigi, atsižvelgiant į pirmiau aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, nagrinėjamu atveju turėjo būti nustatytas Buto trūkumų faktas, kuris nustatytinas įvertinus ginčo Buto atitiktį Sutarties sąlygoms, projektinei dokumentacijai, o toje dalyje, kiek Sutartimi šalys reikalavimų Butui neaptarė ar jie nedetalizuoti projektinėje dokumentacijoje, – atitiktį įprastiems reikalavimams. Nustačius trūkumų buvimo faktą, turėjo būti įvertinta, ar nustatyti trūkumai laikytini paslėptais ir ar trukdo naudotis Butu pagal paskirtį.

38. Pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).

39. Kasacinis teismas yra išaiškinęs dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo ginčuose dėl parduoto daikto kokybės. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo ,,įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos. Taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

40. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pardavėjo atsakomybė už perduodamo daikto kokybę nėra absoliuti, todėl pardavėjas gali įrodinėti, o teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, nustatyti, ar yra pardavėjo atsakomybę šalinantys (ribojantys) pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015). Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010). Aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

41. Atsižvelgiant į pirmiau aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką šiai bylai reikšmingais klausimais, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nustatytini tam tikri ginčo Buto ypatumai ir Sutarties sudarymo aplinkybių specifika, kurie reikšmingi vertinant Buto atitiktį kokybės reikalavimams, nustatant Buto trūkumus ir sprendžiant dėl atsakovės prievolės kompensuoti ieškovams trūkumų šalinimo išlaidas, bei kompensuotinų išlaidų dydžio.

42. Iš šalių pasirašytos Sutarties ir atsakovės pateiktos Buto projektinės dokumentacijos matyti, kad šiuose dokumentuose reikalavimai Butui nebuvo detaliai išdėstyti, aptarti bei konkretizuoti. Dėl to nagrinėjamu atveju nėra galimybės tiksliai nustatyti, ar ieškovų nurodomi Buto trūkumai pažeidė sutartinius atsakovės įsipareigojimus pateikti tam tikromis ypatybėmis, ieškinyje įvardijamomis kaip neįgyvendinti kokybės reikalavimai, pasižymintį Butą. Projektinei dokumentacijai esant apibendrinto turinio, nėra galimybės įvertinti Buto atitikties projektui visų ieškinyje įvardintų trūkumų atveju. Ieškovai teismo posėdyje neginčijo, kad nurodyta projektinė dokumentacija jiems buvo pateikta pirkimo-pardavimo metu, todėl pripažintina, jog ir apibendrintai įvardijami reikalavimai jiems buvo pakankami apsispręsti dėl Buto pirkimo ir Sutarčiai sudaryti. Atsižvelgiant į tai, sprendžiant dėl Buto trūkumų (ne)buvimo, byloje iš esmės vertintina, ar ginčo Butas atitiko įprastus tokio pobūdžio statiniui keliamus reikalavimus, apibrėžtus teisės aktuose, ir kurių neatitinkantis Butas negalėtų būti tinkamai naudojamas pagal paskirtį.

Dėl ieškovų apeliacinio skundo

44. Ieškovai, nesutikdami su eksperto S. M. išvada, galėjo teismo paprašyti paskirti papildomą ekspertizę, tačiau to nepadarė.

45. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2010; 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013).

46. Šiuo atveju nenustatyta, kad ekspertizės akto turinys būtų prieštaringas, kad išvados neišplauktų iš tyrimo eigos, kad tyrimas atliktas neišsamiai ir kt. Priešingai – S. M. ekspertizės akto matyti, kad ekspertizė yra išsami, joje ištirtos visos aplinkybės ir atsakyta į visus esminius klausimus. Taigi, nėra pagrindo nesiremti ekspertizės aktu ar jo dalimis, todėl apeliacinės instancijos teismas vadovausis visomis ekspertizės išvadomis, neišskirdamas nei vienos jos dalies.

47. Toliau apeliacinės instancijos teismas pasisakys dėl pagrindinių ieškovų apeliacinio skundo teiginių.

48. Dėl neįrengto Namo pamatų polio Nr. 46 ir rostverko bei šio statybos trūkumo 701,80 EUR šalinimo išlaidų priteisimo. Ekspertas apklausos pirmosios instancijos teisme metu paaiškino, kad nesant laikančiųjų konstrukcijų, namas per šį laiką nuo jo pastatymo ir pirkimo būtų sugriuvęs arba bent jau skilusios sienos ir tai matytųsi. Taigi, šiuo atveju neegzistuoja faktinis Buto trūkumas. Ekspertas paliudijo, kad ieškovų samdytas specialistas būtų nustatęs, kad trūksta laikančiųjų konstrukcijų prieš pradedant statybos darbus, akivaizdu, kad jų netrūksta, kitaip negalėtų vykti statybos darbai ir t.t. Kaip minėta, nepasitikėti šia eksperto išvada priežasčių nėra, kadangi apeliantai iš esmės remiasi tik ekspertų etikos kodeksu ir deklaratyviais teiginiais.

49. Dėl netinkamo elektros laidų įrengimo Bute, šio Buto statybos trūkumo ištaisymo būdo bei 3312,00 EUR trūkumo šalinimo išlaidų priteisimo. Ekspertizės akte yra nurodyta, jog kadangi buvo užfiksuota, kad dviejų kanalų elektros laidai Bute pravesti pro metalinius profilius, tyrimo metu priimama, kad laidų lietimosi su konstrukcijomis vietose buvo reikalinga įrengti apsaugines movas (5 vnt.).

50. Pažymėtina, kad atsižvelgus į Buto baigtumo procentą buto pirkimo metu, elektros instaliacija turėjo matytis plika akimi, todėl ieškovai galėjo matyti, kaip ji yra įrengta ir fiksuoti jos trūkumus. Elektros instaliacijos keitimas ieškovų savanoriškai perdarytose pertvarose, elektros lizdų gręžimas, jungiklių įrengimas ir t.t., nėra defektų šalinimas, tai yra buto tolesnis įrengimas pagal pirkėjų pageidavimus, todėl atsakovė neturi būti atsakinga už šių išlaidų padengimą. T. y. ieškovai šios sumos reikalauja nepagrįstai.

51. Dėl Ekspertizės akte nepagrįstai nurodytų Buto lubų apšiltinimo perdarymo kiekių ir 2224,64 Eur trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo. Ekspertizės akte teismo ekspertas S. M. nustatė, jog Buto lubų šiltinimas buvo atliktas netinkamai, tačiau konstatavo, jog tyrimo metu priimama, jog buvo reikalinga sutvarkyti apie 50 m² lubų (perdangos) apšiltinimo. Ieškovai nurodo, kad ekspertas netinkamai apskaičiavo lubų apšiltinimo plotą. Tačiau Ekspertas vertino Butą jau po ieškovų atliktų papildomų statybos darbų ir neva defektų šalinimo darbų, todėl yra sudėtinga nustatyti kokie tiksliai buvo trūkumai Buto pirkimo – pardavimo metu. Paminėtina, kad pats ekspertas nurodė, kad pasitikėjo ieškovų samdytų specialistų aktais ir jų nuotraukomis, vertino pagal tai.

52. Kolegijos nuomone, ieškovai prieš pirkdami Butą ir iš karto po jo nusipirkimo, turėjo galimybę Butą apžiūrėti ir įvertinti jo būklę (baigtumą), įskaitant ir jau atliktus apšiltinimo darbus, iš karto užfiksuoti Buto trūkumus jeigu tokių buvo. Jeigu trūkumai laiku (prieš atliekant tolimesnius statybos darbus) nebuvo užfiksuoti ir jie nėra įrodyti, iš atsakovės negalima reikalauti atlyginti už tokių neįrodytų trūkumų pašalinimo darbus.

53. Ieškiniu reikalaujama priteisti būsimas išlaidas daikto galimiems trūkumams pašalinti, kuomet ieškovai atliko nemažai statybos (buto įrengimo) darbų. Nagrinėjamu atveju ieškovai ieškinyje turėjo tiksliai atskirti kokie darbai jau yra atlikti, kokie dar bus atliekami, kas yra tolesnis buto įrengimas, o kas – galimų trūkumų šalinimas, bei pateikti galimų trūkumų šalinimo išlaidų pagrindimą. Tai nėra padaryta, todėl ne visi ieškinio reikalavimai yra pagrįsti.

54. Dėl Apeliantų faktiškai patirtų 2224,64 EUR įvadinių kabelių įrengimo trūkumo šalinimo išlaidų priteisimo. Ekspertizės akte teismo ekspertas S. M. konstatavo, jog netinkamai įrengtas įvadinis kabelis į pastatą, nebuvo panaudotos specialios apsaugos priemonės, neįrengtas smėlio sluoksnis, neišlaikytas pakankamas įgilinimo atstumas nuo pamatų, įvadinio kabelio įrengimo darbai atlikti nesilaikant elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių reikalavimų, tačiau nurodė, jog įvadinių kabelių tvarkymo tranšėjoje išlaidos sudaro 340,09 EUR įskaitant PVM. Ieškovai siekia prisiteisti daug didesnes sumas.

55. Šiuo atveju sutiktina su atsakove, jog iš pateiktų namo skelbimo nuotraukų matyti, kad namas ir jo aplinka pardavimo metu buvo tvarkingesni, nei po to kaip ieškovai pradėjo atlikti statybos darbus. Šiuo metu ir ataskaitų atlikimo metu namo būklė neatitinka namo būklės pirkimo - pardavimo metu. Ekspertizės akte ir Akto Nr. 2 3.4 pav., matomas įvadinis kabelis – pardavimo metu taip neatrodė. Taigi, didelė tikimybė, kad kabelis buvo perklotas jau po Buto nupirkimo. Nors ekspertas vertino tik Ieškovų aktuose nurodomas nuotraukas, tačiau netikėti jo nurodyta įvadinių kabelių įrengimo trūkumo šalinimo kaina nėra pagrindo. Taigi, tenkinti šio apeliacinio skundo reikalavimo nėra pagrindo.

56. Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad ieškovai nepagrįstai reikalauja padengti didesnes Buto defekto šalinimo išlaidas, nei nurodyta S. M. ekspertizės akte, todėl nėra pagrindo tenkinti šių ieškovų apeliacinio skundo reikalavimų.

57. Dėl kito ieškovams priklausančio buto nuomos negautų pajamų. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovų teiginiai dėl negautų pajamų iš buto nuomos yra paremti tik prielaidomis, o ne kokiais nors objektyviais įrodymais (CPK 178 str.). T. y. ieškovai nurodo tik jokiais konkrečiais įrodymais nepagrįstus teiginius, kad jie galimai būtų spėję suremontuoti Butą, galimai būtų išnuomoję savo turimą butą ir pan., tačiau tai yra galimos tikėtinos pajamos, o ne realios, įrodytos ir neišvengiamos pajamos. Nėra įrodyta, kada realiai būtų sutvarkytas namas ir būtų įsikelta, ar likęs senasis ieškovų butas būtų nuomojamas, ar, pvz., perduodamas naudotis artimiesiems panaudos pagrindais, ar iš vis parduotas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovų reikalavimas atlyginti buto nuomos negautas pajamas yra priežastiniu ryšiu pernelyg nutolęs nuo kilusių padarinių(CK 6.247 straipsnis).

58. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovų reikalavimą atlyginti žalą dėl ieškovams priklausančio buto nuomos negautų pajamų ir išlaidų, susijusių su nuomos kainos nustatymu, todėl ši apeliacinio skundo dalis taip pat atmetama.

59. Dėl ieškovų pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų bus pasisakyta kitoje šios nutarties dalyje.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo

Dėl ieškinio senaties

60. Ieškovų ieškinys teisme gautas 2022 m. rugpjūčio 18 d. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovai ieškinį pateikė praleidę senaties terminą, tačiau pirmosios instancijos teismas tinkamai nemotyvavo, kodėl atnaujina nors ir nežymiai praleistą 6 mėn. ieškinio senatį ieškovams.

61. Su šiuo atsakovės teiginiu nesutiktina. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas nurodė argumentus, dėl ko nereikėtų šiuo atveju taikyti ieškinio senaties termino. Apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamo sprendimo argumentams dėl ieškinio senaties.

62. Kaip matyti iš bylos medžiagos ieškovai Butą įsigijo 2021 m. liepos 28 d. Sužinoję apie Buto trūkumus, dėl išvados kreipėsi į ekspertą D. K.. Ekspertas2021 m. gruodžio 10 d. pateikė Aktą Nr. 1, tačiau jame, be kita ko nurodė, kad yra reikalingas išsamesnis Buto stogo konstrukcijų tyrimas, kuris ir buvo užsakytas. Ieškovams buvo pateikta 2022 m. balandžio 26 d. UAB „Baris“ atestuoto specialisto dr. K. G. atlikta Buto medinių laikančiųjų konstrukcijų tyrimo bei jų tinkamumo tolesniam naudojimui įvertinimo ataskaita. Gavus Ataskaitą, specialistas D. K. pakartotinai įvertino Buto defektus, perskaičiavo jų ištaisymo sąmatą ir 2022 m. liepos 28 d. pateikė rašytinį dokumentą dėl Akto Nr. 1 papildymo, kuriame buvo konstatuoti papildomi Buto defektai ir patikslinta visų Akte Nr. 1 nurodytų Buto defektų ištaisymo sąmata.

63. Akivaizdu, kad ieškovai, siekdami tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui teisme, rinko įrodymus, laukė kol specialistai pateiks išvadas dėl Buto defektų. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai atnaujino ieškinio senaties terminą.

64. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog 2021 m. birželio 29 d. buvo priimtas Civilinio kodekso pakeitimo įstatymas Nr. XIV-466, įsigaliojęs, nuo 2022 m. sausio 1 d. , kuriuo, be kita ko, buvo pakeistas ir CK 1.125 straipsnis, reglamentuojantis ieškinio senatį. Po šio pakeitimo, ieškinio pateikimo metu ir dabar galiojančios redakcijos CK 1.125 str. 8 d. yra nurodyta, kad sutrumpintas dvejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl prekių, paslaugų ar skaitmeninio turinio trūkumų (netinkamos kokybės).

65. Taigi, remiantis ieškinio pateikimo metu galiojusia CK 1.125 straipsnio redakcija ieškinio senaties terminas apskritai nebuvo praleistas.

Dėl defektų pašalinimo kainos

66. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, kuria buvo tenkintas ieškinys ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visiškai.

67. Taigi, šiuo atveju yra būtina išsiaiškinti ar apskritai buvo pagrindas tenkinti ieškinį ir jeigu toks pagrindas buvo, tai kokia apimtimi.

68. Pagal CK 6.327 straipsnio 1 dalį, parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Pardavėjas neatsako pagal CK 6.327 straipsnio 1 dalies reikalavimus už bet kokį daiktų neatitikimą, jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tokį neatitikimą (CK 3.327 straipsnio 2 dalis). Pardavėjas pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis).

69. CK 6.333 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus; pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis). Įstatymai ar sutartis gali numatyti pardavėjo pareigą garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs; tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.333 straipsnio 2 dalis). Jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

70. Iš šios bylos medžiagos ir teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų (CPK 179 str.) matyti, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini) (kuriame yra ginčo Butas), yra dvibutis, jame be Buto yra ir kitas butas – (duomenys neskelbtini).

71. Dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), defektų teismuose irgi buvo nagrinėjami ginčai – Vilniaus regiono apylinkės teismo c. b. Nr. e2-4194-1115/2022, Vilniaus apygardos teismo c. b. Nr. e2A-1580-1097/2023.

72. Minėtose bylose buvo konstatuota, kad statybos darbai atlikti su defektais ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartimi c. b. Nr. e2A-1580-1097/2023 ieškovams S. B. ir I. B. iš atsakovės N. V. priteista 27 538,22 Eur išlaidų parduoto daikto trūkumams šalinti.

73. Kadangi šioje byloje (e2A-658-661/2024) yra kilęs ginčas dėl kito tame pačiame name esančio buto, minėtose civilinėse bylose (Nr. e2-4194-1115/2022 ir Nr. e2A-1580-1097/2023) nustatytos aplinkybės yra svarbios ir šiai bylai, nes namo statybos darbai buvo atliekami vienu metu.

74. Taigi, svarbiausia aplinkybė nustatyta minėtose bylose yra tai, kad statybos darbai buvo atlikti su defektais (trūkumais) ir ginčo name butą (duomenys neskelbtini) iš atsakovės N. V. įsigiję asmenys patyrė išlaidų šių defektų pašalinimui.

75. Namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra vientisas, padalintas į du butus, jo statybos darbai vyko vienu metu, todėl tikėtina, kad jeigu darbai su trūkumais buvo atlikti vienoje namo pusėje, jie taip pat buvo atlikti su trūkumais ir kitoje pusėje.

76. Be to, statybos darbų trūkumus iš esmės patvirtina šioje byloje esantys įrodymai – specialisto D. K. pateikti aktai, teismo eksperto S. M. 2023 m. gegužės 6 d. ekspertizės aktas.

77. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad ekspertizė buvo atlikta tuo metu, kai jau dalis statybos darbų buvo padaryta, todėl ekspertas negalėjo tiksliai įvertinti kokie Buto defektai buvo jo pardavimo metu.

78. Pažymėtina, kad šis ekspertizės aktas nebuvo nuginčytas, pakartotinė ekspertizė nebuvo skirta, todėl šis ekspertizės aktas yra galiojantis, byloje nėra pakankamai įrodymų paneigiančių eksperto išvadas, todėl nėra pagrindo nesivadovauti S. M. 2023 m. gegužės 6 d. ekspertizės aktu.

79. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog Butas, jo pardavimo metu, buvo su trūkumais, todėl ieškovai turi teisę reikalauti, kad jiems Butą pardavusi atsakovė kompensuotų trūkumų pašalinimo išlaidas, todėl negali būti tenkinamas atsakovės apeliacinio skundo reikalavimas ieškinį atmesti visiškai. T. y., pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinį, tik šiuo atveju yra būtina išsiaiškinti kokia apimtimi ieškinys turėjo būti tenkinamas.

80. Teismo eksperto S. M. 2023 m. gegužės 6 d. ekspertizės akte yra nurodyta, kad trūkumų ištaisymo kaina Buto pirkimo-pardavimo metu buvo 29980,88 EUR su PVM ( iš jos – grindų perdarymo kaina –17223,49 EUR su PVM), trūkumų ištaisymo kaina teismo ekspertizės atlikimo metu– 36856,26 EUR su PVM (iš jos – grindų perdarymo kaina – 20503,35 EUR su PVM).

81. Ekspertizėje taip pat nurodyta, jog teismo ekspertas nustatė, kad grindys įrengtos su defektais, blogesnių charakteristikų, negu numatyta pastato (duomenys neskelbtini) statybos techniniame darbo projekte (TDP), neatitinka norminių ir įprastai keliamų reikalavimų. Tačiau teismo ekspertas taip pat pažymėjo, kad labiausiai tikėtina, jog Buto naudojimo metu nustatyti grindų trūkumai nesukels naudotojams neigiamų padarinių. Atsižvelgiant į tai, kad nustatytų grindų defektų ištaisymas yra brangus, o trūkumų padarinių atsiradimo tikimybė yra labai maža, teismas turėtų spręsti dėl šių trūkumų ištaisymo kainos priteisimo tikslingumo.

82. Taigi, ekspertas nurodė, jog teismas turėtų atsižvelgti į tai, kad grindų defektų ištaisymas yra neracionalus, tačiau pirmosios instancijos teismas į šį eksperto teiginį neatsižvelgė, dėl jo apskritai nepasisakė.

83. CK 6.333 str. 6 d. yra nurodyta, kad laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį.

84. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, yra svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galimai susidarė, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015).

85. Taigi, tiek įstatyme, tiek teismų praktikoje įtvirtintas svarbus daikto kokybės kriterijus – ar tuo daiktu galima naudotis pagal paskirtį.

86. Šiuo atveju ekspertas labai aiškiai nurodė, kad Buto grindimis galima naudotis pagal paskirtį, nes grindų trūkumai nesukels naudotojams neigiamų padarinių. Taigi, vien dėl šios priežasties nebuvo pagrindo šalinti grindų trūkumų, o ieškovams juos pašalinus, atsakovei neturi būti perkeliama pareiga apmokėti jų pašalinimo išlaidas. Be to, atsižvelgus į nurodytą aplinkybę, taip pat į eksperto nurodytą grindų trūkumų pašalinimo kainą – tiek 17 223,49 Eur, tiek 20 503,35 Eur, kuri sudaro daugiau nei pusę visų trūkumų pašalinimo darbų kainos, darytina išvada, jog ji nėra proporcinga grindų trūkumams.

87. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovės priteisė grindų trūkumų pašalinimo kainą.

88. Kaip minėta, ekspertas nurodė dvi trūkumų pašalinimo darbų kainas – kainą buvusią Buto pirkimo-pardavimo metu ir kainą ekspertizės atlikimo metu. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškinį, nepagrindė dėl ko taiko būtent ekspertizės atlikimo metu buvusias defektų šalinimo darbų kainas, juo labiau, kad dalis darbų buvo padaryti dar prieš ekspertizės atlikimą.

89. Ieškovai Butą įsigijo 2021 m. liepos 28 d. Atsakovė nurodo, kad dar prieš Buto įsigijimą ieškovams buvo sudarytos galimybės jį apžiūrėti, tai ieškovai ir padarė, Butą prieš pirkimą apžiūrėdami net kelis kartus. Šie atsakovės teiginiai bylos nagrinėjimo metu paneigti nebuvo.

90. Pažymėtina, kad asmuo elgdamasis atidžiai, rūpestingai ir atsakingai, dar prieš įgydamas daiktą (šiuo atveju Butą), turi jį visapusiškai apžiūrėti, išsiaiškinti ar nėra akivaizdžių šio daikto trūkumų. Šiuo atveju sutiktina su atsakovės argumentais, kad ieškovai, vos tik įsigiję butą, galėjo jį pateikti apžiūrėti specialistams, o nustačius trūkumus, nedelsdami pareikšti atsakovei pretenzijas. Taigi, ieškovai turėjo imtis visų priemonių, kad pirmiausia per kiek įmanoma trumpesnį laiką būtų nustatyti Buto trūkumai, o juos nustačius imtis kiek įmanoma spartesnių priemonių jų pašalinimui. Atsakovė neturi prisiimti neigiamų pasekmių dėl ieškovų delsimo tiek nustatant, tiek šalinant Buto trūkumus.

91. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad apskaičiuojant Buto defektų pašalinimo kainą, turi būti vadovaujamasi kainomis buvusiomis Buto pirkimo-pardavimo metu, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinį tenkino vadovaudamasis eksperto nustatytomis kainomis, buvusiomis ekspertizės atlikimo metu.

92. Konstatavus, kad atsakovė neturi padengti Buto grindų defektų pašalinimo išlaidų ir turi padengti kitų trūkumų pašalinimo išlaidas, atsižvelgus į Buto pirkimo-pardavimo metu buvusias darbų kainas, iš atsakovės ieškovams turėjo būti priteista 12 757,39 Eur Buto trūkumų pašalinimo išlaidų.

93. Atsakovė atskirai nekelia klausimo dėl teismo priteistų 2 318 Eur išlaidų, susijusių civilinės atsakomybės ir žalos nustatymu, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako. T. y. minėta skundžiamo sprendimo dalis paliekama nepakeista.

94. Dėl nurodytų priežasčių yra pagrindas atsakovės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir pakeisti sprendimo dalį dėl Buto trūkumų pašalinimo išlaidų priteisimo bei priteisti iš atsakovės ieškovams 12 757,39 Eur Buto trūkumų pašalinimo išlaidų.

95. Remiantis CK 6.37 ir 6.210 str. ieškovams iš atsakovės priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (15 075,39 Eur (12 757,39 Eur + 2 318 Eur)) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. rugpjūčio 22 d. ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

96. Dėl skundžiamu sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų perskirstymo bus pasisakyta išsamiau.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

98. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šia nutartimi nusprendus sumažinti skundžiamu sprendimu priteistą Buto trūkumų pašalinimo išlaidų sumą iki 12 757,39 Eur, t. y. atmetus dar didesnę ieškinio dalį, patiems ieškovams yra palankiau, kai yra laikoma, jog jie atsisakė dalies ieškinio, o ne sumažino ieškinio sumą, nes ieškovai įgijo teisę susigrąžinti dalį žyminio mokesčio sumos, kuri kitu atveju nebūtų jiems grąžinta.

99. Dėl šios priežasties atmetami ieškovų apeliacinio skundo argumentai, kuriuose nurodoma, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovai atsisakė dalies ieškinio.

100. Esant šioms aplinkybėms laikytina, kad galutiniu patikslintu ieškiniu ieškovai prašė jiems iš atsakovės priteisti 42 166,66 Eur išlaidų netinkamos kokybės parduoto daikto trūkumams šalinti atlyginimo, 4 355 Eur nuostolių už negautas buto nuomos pajamas, 2 868 Eur išlaidų, susijusių civilinės atsakomybės ir žalos nustatymu, atlyginimo, t. y. ieškovai iš atsakovės iš viso prašė priteisti 49389,66 Eur sumą.

101. Šia nutartimi nusprendus pakeisti skundžiamą sprendimą bendra iš atsakovės ieškovams priteistina suma yra 15 075,39 Eur (12 757,39 Eur + 2 318 Eur). Taigi, buvo patenkinta 30,52 proc. galutinio patikslinto ieškinio reikalavimų, o atmesta 69,48 proc. reikalavimų, todėl atitinkamai turi būti perskaičiuotos ieškovų ir atsakovės pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.

102. Mokėtinas žyminis mokestis už ieškovams priteistą 15 075,39 Eur sumą yra 339 Eur, todėl ieškovams iš atsakovės priteisiama 339 Eur žyminio mokesčio.

103. Ieškovai pateikė įrodymus, kad jie iki skundžiamo sprendimo priėmimo patyrė 4861,50 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą, 30,52 proc. nuo šios sumos yra 1483,73 Eur. Taigi, ieškovams iš atsakovės priteistina 1483,73 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme.

104. Atsakovė iki skundžiamo sprendimo priėmimo patyrė 7000 Eur bylinėjimosi išlaidų, 69,48 proc. nuo šios sumos yra 4863,60 Eur. Taigi, atsakovei iš ieškovų priteisiama 4863,60 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi ieškovai yra du, bylinėjimosi išlaidos atsakovei iš ieškovų priteisiamos lygiomis dalimis – po 2431,80 Eur.

105. Iš bylos medžiagos matyti, kad už ekspertizės atlikimą sumokėjo trečiasis asmuo (dalyvaujantis atsakovės pusėje) D. B.. Ekspertas pateikė sąskaitą už ekspertizės atlikimą – 2420 Eur. Kadangi buvo remiamasi šios ekspertizės išvadomis ir atmesta 69,48 proc. ieškinio reikalavimų, atitinkamai trečiajam asmeniui turi būti priteista 69,48 proc. ekspertizės atlikimo išlaidų, t. y. 1681,42 Eur.

106. Esant šioms aplinkybėms yra pagrindas atitinkamai (kaip čia nurodyta) pakeisti skundžiamo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

107. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, išsprendžiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas (CPK 93, 98 str.). Kadangi ieškovų apeliacinis skundas buvo atmestas, o atsakovės apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, ieškovams nepriteisiamos jų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.

108. Kaip minėta, ieškovai galutiniu patikslintu ieškiniu prašė iš atsakovės priteisti 49 389,66 Eur, o šia nutartimi buvo priteista 15 075,39 Eur, taigi netekintas ieškovų reikalavimas dėl 34 314,27 Eur priteisimo ir atitinkamai tenkintas atsakovės reikalavimas nepriteisti šios sumos. Taigi, atsakovei už apeliacinį skundą priteistinas 740 Eur žyminis mokestis, skaičiuojamas nuo 34 314,27 Eur sumos. Kadangi ieškovai yra du, tai žyminis mokestis iš jų atsakovei priteisiamas lygiomis dalimis – po 370 Eur.

109. Atsakovė už advokato teisinę pagalbą surašant apeliacinį skundą sumokėjo 1600 Eur. Jos apeliacinio skundo reikalavimą tenkinus 69,48 proc. apimtimi, atitinkama apimtimi turi būti priteistos ir už advokato pagalbą patirtos bylinėjimosi išlaidos –1111,68 Eur (1600 Eur x 69,48 proc.).

110. Atsakovė už advokato teisinę pagalbą surašant atsiliepimą į ieškovų apeliacinį skundą sumokėjo 1150 Eur. Kadangi ieškovų apeliacinis skundas buvo atmestas, tai visa suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą iš ieškovų priteisiama atsakovei.

111. Taigi, iš viso atsakovei už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme yra priteisiama 2261,68 Eur. Kadangi ieškovai yra du tai išlaidos už advokato teisinę pagalbą iš jų priteisiamos lygiomis dalimis – po 1130,84 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Priimti ieškovų L. K. ir L. K. ieškinio dalies – 12 788,74 Eur sumai atsisakymą ir nutraukti šią civilinės bylos dalį.

Priteisti iš atsakovės N. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovams L. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 12757,39 Eur Buto trūkumų pašalinimo išlaidų, 2 318 Eur išlaidų, susijusių civilinės atsakomybės ir žalos nustatymu, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (15075,39 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. rugpjūčio 22 d. ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 339 Eur žyminio mokesčio, 1483,73 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovų L. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei N. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 2431,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovų L. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui D. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1681,42 Eur ekspertizės atlikimo išlaidų.

Grąžinti ieškovams L. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 215,81 Eur žyminio mokesčio, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.“.

Priteisti iš ieškovų L. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei N. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 370 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir po 1130,84 Eur už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.