- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-22
- Bylos Nr.
- e2-1166-592/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17069-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Igoris Kasimovas
- Ieškovas
- L. K.
- Trečiasis asmuo
- D. B.
- Atsakovas
- N. V.
- Advokatai
- Simonas Janušaitis, Natalija Bosakieneiir Tatjana
- Kategorijos
atsakovės ir trečiojo asmens atstovėms advokatėms Natalijai Bosakienei ir Tatjanai Kočegarovai,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų L. K. ir L. K. ieškinį atsakovei N. V. dėl išlaidų netinkamos kokybės daikto trūkumams pašalinti priteisimo, trečiasis asmuo D. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinę, prašo priteisti ieškovams iš atsakovės 54 955,40 Eur išlaidų netinkamos kokybės parduoto daikto trūkumams pašalinti atlyginimo, 5 355 Eur nuostolių atlyginimo už negautas buto nuomos pajamas, 2 868 Eur išlaidų, susijusių civilinės atsakomybės ir žalos nustatymu, atlyginimo, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovai nurodė, kad 2021 m. liepos 28 d. ieškovai ir atsakovė sudarė nekilnojamojo turto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kuris yra dvibučiame name (toliau – ir Butas), ir 373/932 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – ir Sutartis). Remiantis Sutarties 1.1 punktu Butas buvo nebaigtas statyti, jo baigtumas yra 85 proc.
3. Ieškovų teigimu, jie apie parduodamą Butą sužinojo iš interneto portalo www.aruodas.lt, kuriame buvo patalpintas skelbimas. Su Buto dokumentais iki Sutarties sudarymo ieškovams nebuvo sudaryta galimybė susipažinti. Pradėjus disponuoti Butu ir jį valdyti bei pabendravus su kaimynais, kurie iš atsakovės anksčiau buvo įsigiję butą tame pačiame atsakovės statytame dvibučiame name, ieškovams kilo įtarimas, kad Butas gali turėti defektų. Ieškovai kreipėsi į specialistą Darių Kalibatą. Ekspertas 2021 m. gruodžio 10 d. pateikė vertinimo aktą (toliau – Aktas Nr. 1), kuriame užfiksavo tokius Buto defektus: montuojant palanges nebuvo atsižvelgta į statybos taisyklių reikalavimus, todėl lyjant lietui nenuteka vanduo; virš lango nėra lašelinės; palangės su tarpais tarp lango ir angokraščio; neapšiltintą iš apačios cokolį, nors pagal projektinius brėžinius tai turėjo būti atlikta; nekokybiškai atliktus apšiltinimo darbus; neteisingai įrengtą stogo konstrukciją; netaisyklingą langų sumontavimą; tarpbutinėje sienoje putų polistirolo storis mažesnis nei projekte; įrengiant stogo konstrukcijas nesilaikyta projekte pateikto Mūrločių plano – nėra dvitėjo, viršuje tašų 150X50, statramsčių 100X100 ir mūrločio 150X150. Akte Nr. 1 taip pat nurodyta, jog visų Akte Nr. 1 nurodytų Buto defektų ištaisymo kaina sudaro 11 475,00 Eur.
4. Specialistas Darius Kalibatas taip pat nurodė, jog yra reikalingas išsamesnis Buto stogo konstrukcijų tyrimas, kuris buvo užsakytas. Ieškovams buvo pateikta 2022 m. balandžio 26 d. UAB „Baris“ atestuoto specialisto dr. Kęstučio Gurkšnio atlikta Buto medinių laikančiųjų konstrukcijų tyrimo bei jų tinkamumo tolesniam naudojimui įvertinimo ataskaita (toliau – Ataskaita), kurioje buvo nurodyta, jog: Buto medinių stogo konstrukcijų techninė būklė yra nepatenkinama, nes kai kurie konstrukciniai sprendiniai netenkina esminio statinio reikalavimo pagal STR 2.01.01(1):2005 „Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ ir elementai ir arba jų jungtys turi būti stiprinami; stogo konstrukcijų rėmų be spyrių sančiaupos ir denginio sijų yra nepakankama veikiančioms apkrovoms atlaikyti; stogo konstrukcijų gegnės ir sančiaupos, gegnės ir mūrtašio bei denginio sijos ir mūrtašio jungčių laikomoji galia yra nepakankama veikiančioms apkrovoms atlaikyti; siekiant, kad pastato stogo konstrukcijos būtų įrengtos tinkamai būtina nurodytus stogo konstrukcijų elementus ir jungtis sustiprinti. Gavus Ataskaitą, specialistas Darius Kalibatas pakartotinai įvertino Buto defektus, perskaičiavo jų ištaisymo sąmatą ir 2022 m. liepos 28 d. pateikė rašytinį dokumentą dėl Akto Nr. 1 papildymo, kuriame buvo konstatuoti papildomi Buto defektai ir patikslinta visų Akte Nr. 1 nurodytų Buto defektų ištaisymo sąmata, kuri sudaro 11 120 Eur: pagal pateiktą UAB „Baris“ tyrimo ataskaitoje pateiktus sprendinius sudaryta stogo konstrukcijų tvirtinimo sąmata; namo išorėje nėra vėdinimo grotelių, nors pagal projektinius sprendinius jos numatytos. Jos taip pat reikalingos atlikti pastogės vėdinimą; neįrengta anga į palėpę, kuri numatyta projekte.
5. 2022 m. rugsėjo 16 d. specialistas Darius Kalibatas Buto papildomos apžiūros metu nustatė daugiau Buto defektų ir 2022 m. spalio 18 d. pateikė vertinimo aktą (toliau – Aktas Nr. 2), kuriame užfiksavo tokius Buto defektus: stogo danga pritvirtinta sraigtais netinkamai, vietomis stogo danga yra atšokusi; netinkamai įrengti stogo grebėstai, išsimatavus šlaitinio stogo vėdinimo oro sluoksnio aukštį nustatyta, kad esamas 30 mm aukštis, netenkina 50 mm minimalaus oro sluoksnio aukščio, pagal statybos techninio reglamento STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ reikalavimus; netinkamai įrengtas įvadinis kabelis į pastatą, nebuvo panaudotos specialios apsaugos priemonės, neįrengtas smėlio sluoksnis, neišlaikytas pakankamas įgilinimo atstumas nuo pamatų, įvadinio kabelio įrengimo darbai atlikti nesilaikant elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių reikalavimų; netinkamai įrengta lauko kanalizacija, panaudoti netinkami vamzdžiai, pagal gamintojų rekomendacijas pilki vamzdynai yra skirti vidaus darbams. Taip pat vamzdynas nėra pakankamai įgilintas, neužtikrintos apsaugos nuo užšalimo priemonės; išsimatavus nuotekų vamzdyno nuolydį, linijoje nustatytas netolygus per staigus nuolydis, ko pasėkoje dėl per didelio debito galimi užsikimšimai; grindų armatūros tinklas nėra pakeltas ir guli ant apšiltinimo sluoksnio, ko pasėkoje neatlieka savo paskirties ir nėra užtikrintas pakankamas apsauginis betono sluoksnio storis. Taip pat šildymo vamzdžiai sumontuoti ant apšiltinimo sluoksnio per dideliu atstumu nuo paviršiaus, ko pasėkoje prarandama šiluma. Įrengtos esamos grindys netenkina Techninio darbo projekto sprendinių; dviejų kanalų laidai pravesti pro metalinius profilius, kurie su aštriais kampais ir liečiasi tiesiai prie medinių konstrukcijų. Akte Nr. 2 taip pat nurodyta, jog visų Akte Nr. 2 nurodytų Buto defektų ištaisymo kaina sudaro 18 202,20 Eur.
6. 2022 m. gruodžio 20 d. dalyvaujant antstoliui ir Dariui Kalibatui bei ieškovų samdytam rangovui buvo išdaužytos Buto grindys ir atlikta Buto apžiūra. Darius Kalibatas 2023 m. sausio 20 d. pateikė ieškovams Vertinimo aktą (toliau tekste – Aktas Nr. 3) nustatė, kad visos Buto grindys yra įrengtos ne pagal namo techninį darbo projektą, Akte Nr. 3 taip pat nurodyta, jog visų Akte Nr. 3 nurodytų Buto defektų ištaisymo kaina sudaro 25 633,20 Eur. Atsakovės atstovė buvo informuota apie apžiūros laiką ir vietą, tačiau apžiūroje nei atsakovė, nei jos atstovė, nei trečiasis asmuo nedalyvavo.
7. Nurodytų Buto defektų egzistavimą ir atestuotų statybos specialistų išvadas papildomai patvirtina ir namo, kuriame yra Butas, techninis darbo projektas bei jo brėžiniai.
Žemesnės instancijos teismas
8. Apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant bylą dėl dvibučio namo, kuriame yra Butas, kokybės trūkumų pagal namo kaimyninio su ieškovų butu besiribojančio buto savininkų ieškinį atsakovei dėl nuostolių atlyginimo, Vilniaus apygardos teismas savo 2022 m. balandžio 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-509-803/2022, konstatavo, kad: galimybė apžiūrėti perkamų daiktą nepanaikina pardavėjo atsakomybės, kuri numatyta įstatyme, dėl netinkamos kokybės reikalavimų parduoto daikto (buto); nors ieškovai pirko 85 proc. baigtumo namą, bet tai nereiškia, jog ši aplinkybė yra daikto trūkumus savaime eliminuojantis veiksnys; pastatyti 85 proc. iš visos pastato konstrukcijos ir įrengtos inžinerinės sistemos turi atitikti pastato statybos projektą tiek medžiagų, tiek darbo kokybe; byloje esanti 2020 m. sausio 23 d. pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto nėra dokumentas, galintis paneigti įrodinėjamus trūkumus. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) pareigūnai pagal asmenų prašymus išduoda pažymas apie ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių. Pažymos išdavimą reglamentuoja Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2016 m. birželio 8 d. įsakymas Nr. 1V-73 „Dėl Pažymos apie statinio (-ių) statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Pagal minėtą teisės aktą Inspekcijos pareigūnas tikrina asmenų pateiktus dokumentus turėdamas tikslą ne įvertinti rangos darbų kokybę, o tai, ar statinys pastatytas nenukrypstant nuo esminių statinio projekto sprendinių, ar nepakeisti statinio projekto sprendiniai.
9. Ieškovai pažymėjo, kad jie įsigijo Butą ir žemės sklypą savo šeimos poreikiams tenkinti pagal suteiktą banko kreditą, todėl Sutartis yra kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis. Sutarties 5.7 punkte nustatyta, kad atsakovė pareiškia ir patvirtina, kad sutarties sudarymo dieną nėra paslėptų, atsakovei žinomų Buto ir žemės sklypo trūkumų, dėl kurių Buto ir žemės sklypo negalima būtų naudoti pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų taip, kad ieškovai apie tuos trūkumus žinodami, arba būtų jo visai nepirkę, ar nebūtų už jį tiek mokėję. Ieškovai neturi specialių statybos žinių, L. K. yra baigęs ekonomikos studijas Vilniaus universitete, o L. K. yra baigusi fizikos studijas Lietuvos edukologijos, todėl ieškovams objektyviai negalėjo būti žinomi visi aukščiau išvardinti Buto defektai, kuriems nustatyti reikia specialių statybos žinių ir/ar Buto konstrukcijų ardymo, kol ieškovai nesusipažino su specialistų surašytais aktais ir ataskaita.
10. Išlaidų, reikalingų ištaisyti Ataskaitoje, Akte Nr. 1, Akto Nr. 1 papildyme ir Akte Nr. 2 nurodytus defektus poreikį pagal būtinus atlikti darbus yra apskaičiavęs nepriklausomo teismo eksperto kvalifikaciją turintis specialistas, kas patvirtina jų realumą ir pagrįstumą (t. y. 29 322,20 Eur). Dalį šių defektų šalinimo darbų, kurių suma 14 426,70 Eur plius PVM, po defektų užfiksavimo yra atlikęs ieškovų pasamdytas rangovas MB „Valdesta“. Išlaidų, reikalingų ištaisyti Akte Nr. 3 nurodytus defektus, poreikį pagal būtinus atlikti darbus yra apskaičiavęs nepriklausomo teismo eksperto kvalifikaciją turintis specialistas, kas patvirtina jų realumą ir pagrįstumą (t. y. 25 633,20 Eur). Iš viso Buto defektų šalinimo išlaidos sudaro 54 955,40 Eur, todėl remiantis CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktu ši suma yra priteistina iš atsakovės.
Šalies argumentai
11. Ieškovai taip pat nurodė, kad jiems nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovai planavo įsirengti iš atsakovės įsigytą Butą, t. y. atlikti Buto apdailos darbus, iki 2022 m. vasario – kovo mėnesių, tačiau dėl nustatytų Buto statybos defektų ieškovams to padaryti nepavyko. Ieškovai planuoja įsikelti į Butą anksčiausiai 2023 m. liepos mėnesį, kuomet bus pašalinti Buto defektai ir tik tada atlikti Buto įrengimo darbai. Butą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovai planavo nuomoti ir būtų neabejotinai jį išnuomoję. 2022 m. rugsėjo 2 d. UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas konsultacijoje dėl turto kainos yra nurodyta, jog buto nuomos kaina rinkoje 2022 m. balandžio 1 d. galėjo siekti 420 Eur/mėn., o 2022 m. rugsėjo 2 d. – 490 Eur/mėn., į šią sumą neįskaičiuotas gyventojų pajamų mokestis (GPM), kurį ieškovai turėtų mokėti valstybei už gautas buto nuomos pajamas. Todėl ieškovai prašo priteisti iš atsakovės negautas senojo buto nuomos pajamas už 15 mėnesių nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. liepos 1 d., kurios sudaro 5 355 Eur, t. y. nuomos pajamos (15 mėnesiai x 420 Eur = 6 300 Eur) minus GPM (6300 Eur x 0,15 = 945 Eur).
12. Ieškovai taip pat patyrė 2 318 Eur išlaidų atestuotiems statybos specialistams dr. Dariui Kalibatui už Buto apžiūrą (150 Eur), Akto Nr. 1 ir Akto Nr. 1 papildymo parengimą (600 Eur), Akto Nr. 2 parengimą (300 Eur) bei dr. Kęstučiui Gurkšniui už Ataskaitos parengimą (1 268 Eur). Ieškovai taip pat patyrė 550 Eur išlaidų, susijusių su senojo buto ((duomenys neskelbtini)) nuomos kainos nustatymu, kurias sumokėjo UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas už išvados parengimą.
Šalies argumentai
13. Ieškovai pateikė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo, kuriuo sumažino reikalavimus ir prašo: priteisti ieškovams iš atsakovės 42 166,66 Eur išlaidų netinkamos kokybės parduoto daikto trūkumams šalinti atlyginimo, 4 355 Eur nuostolių už negautas buto nuomos pajamas, 2 868 Eur išlaidų, susijusių civilinės atsakomybės ir žalos nustatymu, atlyginimo, 5 proc. metines procesines palūkanas.
Atsiliepimas
14. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškinio suma siekia daugiau nei pusę ginčo namo ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties kainos sumą, kuri yra 104 000 Eur už namą ir žemės sklypą. Atsakovė ūkio būdu savo šeimos pastangomis pastatė 85 proc. baigtumo dvibutį gyvenamąjį namą dviejų butų savo šeimos poreikiams ir gyvenimui, tačiau susiklosčius tam tikroms nepalankioms gyvenimo aplinkybėms, nusprendė šį turtą parduoti. Iki Sutarties sudarymo ieškovai apžiūrėjo Butą ne vieną, o keletą kartų, pirkėjai buvo informuoti ir žinojo, kad perka būtent ūkio būdu (tą nurodo ir ieškinyje), o ne profesionalaus statytojo ar statybų įmonės statytą Butą. Atsakovė statė Butą sau, statybos vyko kokybiškai, kadangi buvo siekiama jame gyventi patiems. Pardavimo kaina buvo palyginti nedidelė, o šiai dienai ieškovai kelia tokius reikalavimus namo kokybei, lyg jis buvo statytas didelės statybų įmonės ir įsigytas už itin didelę kainą. Vidutiniška ir protinga ekonomiškai ūkio būdu statomo namo kokybė – tai yra vidutinis standartas, kurio laikėsi statytojas, tačiau šie standartai nėra aukščiausi iš visų rinkoje galimų, taikomi didžiausio, maksimalaus šilumos naudingumo namams ar pan., tačiau visa tai buvo žinoma ieškovams iš anksto. Pažymėjo, kad namą statęs atsakovės tėvas D. B. nėra profesionalus statytojas, atsakovė N. V. taip pat nėra profesionali statytoja. Vien tas faktas, kad D. B. buvo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir akcininku, nereiškia, kad jis yra profesionalus statytojas. Nuo 1997 m. lapkričio 19 d. iki 2018 m. balandžio 9 d. UAB (duomenys neskelbtini) nė vieno namo nepastatė. Pagrindinė šios įmonės veikla, kai D. B. ėjo direktoriaus pareigas, buvo plastikinių dirbinių gamyba – plastikiniai langai.
15. Atsakovė pažymėjo, kad abi šalys yra privatūs asmenys, Butas buvo statomas ūkio būdu atsakovės tėčio D. B. savo reikmėms. Dėl šeimyninių aplinkybių teko parduoti pastatytą namą. Jokių kitų nekilnojamojo turto objektų atsakovė nepardavinėjo, tai vienintelis ūkio būdu statytas ir parduotas nekilnojamasis turtas, ji neužsiima ūkine komercine namų statybos veikla. Todėl Sutartis negali būti vertinama kaip vartojimo sutartis.
16. Iš esmės ieškovai, sužinoję apie kito namo savininkų teisminį ginčą, nusprendė, kad ir jie gali prašyti neva nuostolių atlyginimo iš Buto pardavėjos. Akivaizdu, kad Butas yra tinkamas gyventi ir jokių trūkumų pirkėjai nematė iki to laiko, kol kaimynai jiems papasakojo, kad įmanoma prisiteisti solidžią pinigų sumą iš pardavėjo. Disponavimas Butu prasidėjo daugiau nei prieš metus, todėl teigti, kad tik pradėjus disponuoti Butu kilo įtarimas apie defektus, yra nesuprantamas.
17. Pirkėjai turėjo galimybę su dokumentais susipažinti prieš pasirašydami Sutartį, jei jiems kilo abejonių – pirkėjai turėjo teisę nepirkti Buto, atidėti pirkimą ir/ar nusamdyti ekspertą ar specialistą namo apžiūrai. To padaryta nebuvo, nors buvo galima padaryti. Pirkėjai matė ir tinkamai apžiūrėjo perkamą turtą, atsakovės žiniomis, jie patys tęsė Buto statybos darbus. Atsakovė sutinka ir patvirtina, kad ji privalo parduoti kokybišką Butą, tokiu Butas ir buvo, tačiau pirkėjai taip pat turi būti apdairūs, protingi, sąžiningi, domėtis perkamu Butu ir įvertinti jo būklę prieš perkant. Teismų praktikoje pabrėžiamas pirkėjų atidumas ir apdairumas, ypač perkant ūkio būdu statytą turtą.
18. Pažymėjo, kad pirkėjai įsigijo ne 100 proc. baigtą statyti Butą, o tik 85 procentų baigtumo Butą. Taigi, tik įsigyjant 100 proc. baigtą statyti Butą, visi projekto sprendiniai turi būti išpildomi, tuo tarpu 85 proc. baigtumo butui šis reikalavimas nėra taikomas. Šiuo atveju specialistai, atlikę apžiūras ir surašę aktus, kuriais remiantis ieškovai prašo priteisti dideles sumas, nevertino namo baigtumo, o vertino ką reikia atlikti name, siekiant jį pagerinti ir realiai užbaigti jo statybas. Statybos darbai įvykdyti pagal statinio projektą, nenukrypstant nuo jo sprendinių, ką įrodo oficialus rašytinis įrodymas (2020 m. sausio 23 d. pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto).
19. Specialisto išvados yra abstraktaus pobūdžio, nenurodant konkrečių neatitikimų projektui arba teisės normoms. Be to, yra akivaizdu, kad išvados padarytos visiškai nevertinant realaus (parduoto) buto baigtumo. Pavyzdžiui, nurodomas namo išorės vėdinimo grotelių buvimas ar nebuvimas yra akivaizdus ir matomas plika akimi, taip pat ir anga į palėpę, tačiau jokių pretenzijų dėl to ieškovai neturėjo. Namo cokolis yra apšiltintas, jo nebūtina apšildyti iki pat galo iš apačios, pagal projektą yra numatytas tik tam tikras apšiltinimo gylis, tai ir buvo atlikta, t. y. cokolio apšiltinimas padarytas pagal projektą. Stogo konstrukcijos buvo įrengtos teisingai ir pagal projektą. Bute buvo pastatytos pertvaros, kurių šiuo metu nebėra – ieškovai jas pašalino. Itin daug dalykų name yra perdaryta jau po įsigijimo ir kokiu būdu galima objektyviai įvertinti, kokie yra trūkumai, o kurie yra tiesiog nebaigtos statybos darbai, kurie darbai atlikti jau pačių atsakovų ar jų samdytų žmonių. Didžioji dalis nurodomų sąmatoje darbų yra namo šilumos efektyvumo ir namo statybos baigimo darbai, namo gerinimo darbai, o ne namo trūkumai, kurie būtų esminiai ir trukdytų tinkamai naudotis namu. Atsakovės nuomone, ieškovai neįrodė, kokie būtent Buto trūkumai yra paslėpti, neakivaizdūs, ir kurie nurodomi trūkumai apskritai egzistavo Buto pirkimo metu. Taip pat ieškovai neįrodė, kad negalėjo pastebėti kai kurių nurodomų trūkumų patys.
Atsiliepimas
20. Atsakovės teigimu, ieškovų ieškinio reikalavimas dėl išlaidų netinkamos kokybės parduoto daikto trūkumams šalinti atlyginimo ir išvestiniai jo reikalavimai yra atmestini kaip nepagrįsti.
21. Reikalavimas priteisti 5 355 Eur nuostolių už negautas buto nuomos pajamas taip pat yra visiškai nepagrįstas, neįrodytas ir atmestinas. Tai yra galimos tikėtinos pajamos, o ne realios, įrodytos ir neišvengiamos pajamos. Visiškai nėra aišku, kada realiai būtų sutvarkytas namas ir būtų įsikelta, visiškai nėra aišku, ar likęs senasis butas būtų nuomojamas, ar, pvz., perduodamas naudotis artimiesiems panaudos pagrindais, ar iš vis parduotas, siekiant įsirengti naują namą, įsigyti baldus ir jį apstatyti. Nesuprantamas reikalavimas priteisti negautas pajamas į ateitį, t. y. iki 2023 m. liepos 1 d., nepateikiant įrodymų, kodėl būtent iki to laiko būtų patiriama žala.
Atsiliepimas
22. Trečiasis asmuo D. B. pateikė atsiliepimą, kuriame prašė ieškinį atmesti. Nurodė, ieškinys yra visiškai nepagrįstas. Prieš pirkdamas Butą, pirkėjas jį apžiūrėjo keletą kartų, jokių pretenzijų nepareiškė. Buvo suteiktos visos galimybės nuodugniai ištirti perkamą Butą. Nuo 1997 m. lapkričio 19 d. iki 2018 m. balandžio 9 d. UAB (duomenys neskelbtini) nė vieno namo nepastatė.
Šalies argumentai
23. Ieškovai pateikė prašymą atnaujinti jiems praleistą ieškinio senaties terminą ieškiniui dėl atestuoto statybos specialisto dr. Dariaus Kalibato 2021 m. gruodžio 10 d. vertinimo akte nurodytų buto defektų šalinimo išlaidų priteisimo. Ieškovų nuomone, nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos sąlygos atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Atsakovė reikalavimą taikyti ieškinio senatį nagrinėjamoje byloje pareiškė tik 2023 m. kovo 7 d. savo rašytiniuose paaiškinimuose. Byloje jau atlikta ekspertizė, kurios metu nustatyta nemažai Buto defektų, todėl ieškovai turi pagrįstą lūkestį, jog byla būtų išnagrinėta iš esmės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog spręsdamas, kad ieškinys atmestinas dėl praleisto ieškinio senaties termino, teismas neturėjo teisinio pagrindo atlikti tolimesnių procesinių veiksmų, dėl kurių atlikimo padidėjo šalių bylinėjimosi išlaidos, o, juos atlikęs, pažeidė proceso koncentracijos, ekonomiškumo, kooperacijos (bendradarbiavimo) principus. Antra, ieškinio senaties terminas yra praleistas nežymiai, vos kiek ilgiau nei du mėnesius. Trečia, ieškovai žinojo, jog dėl panašių įsigyto to paties dvibučio namo defektų ieškovų kaimynai jau buvo pateikę pretenziją atsakovei, tačiau ši atsisakė ją tenkinti ir nuo 2020 m. lapkričio mėnesio kaimynai bylinėjasi su atsakove teisme, todėl norėjo tinkamai pasiruošti būsimam teisminiam ginčui ir su specialistų pagalba tinkamai užfiksuoti defektus. Ketvirta, ieškovai ieškinio senaties laikotarpiu buvo aktyvūs ir kreipėsi į atestuotus statybos specialistus, siekdami nustatyti įsigyto buto defektų pobūdį, ištaisymo būdus ir kainą, tačiau dėl statybos specialistų didelio užimtumo užtruko visų specialistų išvadų gavimas. Aktą iš atestuoto statybų specialisto Dariaus Kalibato ieškovai gavo 2021 m. gruodžio 10 d. Pateikęs aktą, Darius Kalibatas rekomendavo ieškovams užsakyti Buto stogo medinių laikančiųjų konstrukcijų tyrimą bei jų tinkamumo tolesniam naudojimui įvertinimą. 2021 m. gruodžio – 2022 m. vasario mėnesiais ieškovai ir du jų nepilnamečiai vaikai itin dažnai sirgo, 2022 m. vasario pradžioje ieškovai ir du jų nepilnamečiai vaikai užsikrėtė COVID-19 virusu. 2022 m. vasario 17 d. ieškovas el. paštu kreipėsi į Dariaus Kalibato rekomenduotą ekspertą dr. Kęstutį Gurkšnį, prašydamas suorganizuoti buto stogo medinių laikančiųjų konstrukcijų tyrimą, dr. Kęstutis Gurkšnys pažadėjo ataskaitą atsiųsti iki 2022 m. balandžio 11 d., tačiau ataskaita buvo parengta 2022 m. balandžio 26 d. Gavęs dr. Kęstučio Gurkšnio ataskaitą, ieškovas kreipėsi į Darių Kalibatą dėl dr. Kęstučio Gurkšnio ataskaitoje nurodytų defektų ištaisymo sąmatos sudarymo, tačiau dėl itin didelio Dariaus Kalibato užimtumo šis statybos specialistas tik 2022 m. liepos 28 d. paruošė akto papildymą. 2022 m. rugpjūčio 2 d. ieškovai sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokatu ir 2022 m. rugpjūčio 17 d. teismui buvo pateiktas ieškinys. Ieškovų teigimu, ieškinio senaties terminą jie iš esmės praleido dėl to, kad Darius Kalibatas dėl užimtumo tik 2022 m. liepos 28 d. paruošė akto papildymą. Penkta, teismui atmetus ieškinio dalį dėl senaties termino praleidimo, ieškovai patirtų realius nuostolius, o atsakovė išvengtų atsakomybės už nekokybiško daikto pardavimą.
24. Teismo posėdyje dalyvaujantys byloje asmenys palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
25. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai yra pagrindinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą.
26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad, įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013). Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).
27. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; kt.).
28. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčas kilo iš nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo teisinių santykių.
29. CK 6.399 straipsnis („Netinkamos kokybės daikto perdavimas“) reglamentuoja, kad jeigu pagal nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį pardavėjas perduoda pirkėjui netinkamos kokybės daiktą, taikomos šio kodekso 6.334 straipsnio taisyklės, išskyrus pirkėjo teisę reikalauti netinkamos kokybės daiktą pakeisti tinkamu.
30. CK 6.333 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Šio straipsnio 6 dalis numato, jog laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį.
31. Pagal CK 6.333 straipsnio nuostatas parduodamas daiktas turi būti tinkamos kokybės, t. y. daikto savybės neturi būti blogesnės, nei numatyta tam daiktui taikomame techniniame reglamente (kokybę nustatančiuose dokumentuose), jei tokie yra, ir šio daikto pirkimo-pardavimo sutartyje. Atsakomybė už daikto trūkumus pardavėjui atsiranda tuomet, kai pirkėjas įrodo šių trūkumų buvimą iki daikto jam perdavimo ar dėl priežasčių, atsiradusių iki daikto perdavimo.
32. CK 6.334 straipsnio („Netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisės“) 1 dalis reglamentuoja, kad: 1. Jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.
33. Nagrinėjamoje byloje ieškovas savo teises gina vadovaudamasis CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis – kad pardavėjas atlygintų pirkėjo išlaidas daikto trūkumams pašalinti, jei trūkumus įmanoma pašalinti. Tuo pačiu taikytinos CK 6.245-6.249 straipsnių nuostatos.
34. Byloje nustatyta, kad 2021 m. liepos 28 d. ieškovai ir atsakovė sudarė nekilnojamojo turto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kuris yra dvibučiame name, ir 373/932 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį. Remiantis Sutarties 1.1 punktu Butas buvo nebaigtas statyti, jo baigtumas yra 85 proc.
35. Ieškovai teigia, kad pradėjus disponuoti Butu ir jį valdyti bei pabendravus su kaimynais, kurie iš atsakovės anksčiau buvo įsigiję butą tame pačiame atsakovės statytame dvibučiame name, ieškovams kilo įtarimas, kad Butas gali turėti defektų. Ieškovai kreipėsi į teismo ekspertą Darių Kalibatą, kuris 2021 m. gruodžio 10 d. pateikė vertinimo aktą, kuriame užfiksavo defektus: montuojant palanges nebuvo atsižvelgta į statybos taisyklių reikalavimus, todėl lyjant lietui nenuteka vanduo; virš lango nėra lašelinės; palangės su tarpais tarp lango ir angokraščio; neapšiltintą iš apačios cokolį, nors pagal projektinius brėžinius tai turėjo būti atlikta; nekokybiškai atliktus apšiltinimo darbus; neteisingai įrengtą stogo konstrukciją; netaisyklingą langų sumontavimą; tarpbutinėje sienoje putų polistirolo storis mažesnis nei projekte; įrengiant stogo konstrukcijas nesilaikyta projekte pateikto Mūrločių plano – nėra dvitėjo, viršuje tašų 150X50, statramsčių 100X100 ir mūrločio 150X150. Šis ekspertas nurodė, jog yra reikalingas išsamesnis Buto stogo konstrukcijų tyrimas, kuris buvo užsakytas. Ieškovams buvo pateikta 2022 m. balandžio 26 d. UAB „Baris“ atestuoto specialisto dr. Kęstučio Gurkšnio atlikta Buto medinių laikančiųjų konstrukcijų tyrimo bei jų tinkamumo tolesniam naudojimui įvertinimo ataskaita, kurioje buvo nurodyta, jog: Buto medinių stogo konstrukcijų techninė būklė yra nepatenkinama, nes kai kurie konstrukciniai sprendiniai netenkina esminio statinio reikalavimo pagal STR 2.01.01(1):2005 „Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ ir elementai ir arba jų jungtys turi būti stiprinami; stogo konstrukcijų rėmų be spyrių sančiaupos ir denginio sijų yra nepakankama veikiančioms apkrovoms atlaikyti; stogo konstrukcijų gegnės ir sančiaupos, gegnės ir mūrtašio bei denginio sijos ir mūrtašio jungčių laikomoji galia yra nepakankama veikiančioms apkrovoms atlaikyti; siekiant, kad pastato stogo konstrukcijos būtų įrengtos tinkamai būtina nurodytus stogo konstrukcijų elementus ir jungtis sustiprinti. Gavus pastarąją ataskaitą, D. Kalibatas pakartotinai įvertino Buto defektus, perskaičiavo jų ištaisymo sąmatą ir 2022 m. liepos 28 d. pateikė rašytinį dokumentą dėl Akto Nr. 1 papildymo, kuriame buvo konstatuoti papildomi Buto defektai ir patikslinta visų Akte Nr. 1 nurodytų Buto defektų ištaisymo sąmata. 2022 m. rugsėjo 16 d. D. Kalibatas Buto papildomos apžiūros metu nustatė daugiau Buto defektų ir 2022 m. spalio 18 d. pateikė vertinimo aktą, kuriame užfiksavo tokius Buto defektus: stogo danga pritvirtinta sraigtais netinkamai, vietomis stogo danga yra atšokusi; netinkamai įrengti stogo grebėstai, išsimatavus šlaitinio stogo vėdinimo oro sluoksnio aukštį nustatyta, kad esamas 30 mm aukštis, netenkina 50 mm minimalaus oro sluoksnio aukščio, pagal statybos techninio reglamento STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ reikalavimus; netinkamai įrengtas įvadinis kabelis į pastatą, nebuvo panaudotos specialios apsaugos priemonės, neįrengtas smėlio sluoksnis, neišlaikytas pakankamas įgilinimo atstumas nuo pamatų, įvadinio kabelio įrengimo darbai atlikti nesilaikant elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių reikalavimų; netinkamai įrengta lauko kanalizacija, panaudoti netinkami vamzdžiai, pagal gamintojų rekomendacijas pilki vamzdynai yra skirti vidaus darbams. Taip pat vamzdynas nėra pakankamai įgilintas, neužtikrintos apsaugos nuo užšalimo priemonės; išsimatavus nuotekų vamzdyno nuolydį, linijoje nustatytas netolygus per staigus nuolydis, ko pasėkoje dėl per didelio debito galimi užsikimšimai; grindų armatūros tinklas nėra pakeltas ir guli ant apšiltinimo sluoksnio, ko pasėkoje neatlieka savo paskirties ir nėra užtikrintas pakankamas apsauginis betono sluoksnio storis. Taip pat šildymo vamzdžiai sumontuoti ant apšiltinimo sluoksnio per dideliu atstumu nuo paviršiaus, ko pasėkoje prarandama šiluma. Įrengtos esamos grindys netenkina Techninio darbo projekto sprendinių; dviejų kanalų laidai pravesti pro metalinius profilius, kurie su aštriais kampais ir liečiasi tiesiai prie medinių konstrukcijų. 2022 m. gruodžio 20 d. dalyvaujant antstoliui, D. Kalibatui ir ieškovų samdytam rangovui buvo išdaužytos Buto grindys ir atlikta Buto apžiūra. D. Kalibatas 2023 m. sausio 20 d. pateikė ieškovams Vertinimo aktą ir nustatė, kad visos Buto grindys yra įrengtos ne pagal namo techninį darbo projektą.
36. Ieškovų ieškinys teisme gautas 2022 m. rugpjūčio 18 d.
37. Byloje nekilo ginčas, kad iki ieškinio padavimo ieškovai nereiškė pretenzijų atsakovei ar trečiajam asmeniui.
38. Kaip matyti, byloje kilo ginčas dėl Buto kokybės, t. y. trūkumų fakto nustatymo, trūkumų apimties ir jų dydžio.
39. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023-03-31 nutartimi paskyrė statybos ekspertizę ir uždavė klausimus: ar Buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo metu (2021 m. liepos 28 d.) buvo 2023-01-31 patikslintame ieškinyje nurodyti Buto trūkumai (atsižvelgiant į pastato 85 proc. baigtumą, į vėlesnius statybos darbus ir kitas reikšmingas aplinkybes); jei trūkumai egzistavo, tai kokie tai trūkumai ir kokia jų ištaisymo vidutinė rinkos kaina Buto pirkimo-pardavimo metu ir ekspertizės atlikimo metu?
40. Atliktos ekspertizės akte teismo ekspertas prof. Dr. Sigitas Mitkus, atsižvelgdamas į ieškinyje nurodomus trūkumus, susijusius su Buto išorės defektais, stogo dangos defektais, grindų defektais, buto vidaus įrengimo defektais, pamatų įrengimo defektais, stogo konstrukcijų defektais, padarė šias išvadas: dalis 2023-01-31 patikslintame ieškinyje nurodytų Buto trūkumų egzistavo pirkimo pardavimo metu (2021 m. liepos 28 d.). Trūkumai nurodyti atsakyme į antrąjį klausimą; patikslintame ieškinyje nurodyti Buto trūkumai (atsižvelgiant į pastato 85 proc. baigtumą) pirkimo-pardavimo metu (2021 m. liepos 28 d.) egzistavo, išskyrus: 1) polinio pamato ir rostverko neįrengimas: šios konstrukcijos nėra reikalingos po gipskartonio pertvaromis; 2) lašelinės virš langų neįrengimas: paviršius yra po karnizu, lietus ant šio paviršiaus nepatenka (patenka ribotai), todėl lašelinės įrengimas nėra būtinas. Apžiūros metu nustatyta, kad dėl lašelinės nebuvimo neigiamų padarinių neatsirado. Lašelinės įrengimas nėra įtrauktas į ieškiniu prašomą priteisti defektų pašalinimo darbų kainą; 3) per mažas garso izoliacijos sluoksnis tarpbutinėje pertvaroje: Ieškovas nurodė, kad atlikus akustinius matavimus buvo nustatyta, kad tarpbutinė pertvara tenkina reikalavimus, todėl Ieškovas planuoja savo buto sąskaita papildomai pastorinti pertvarą bei pretenzijos atsisako; 4) Per mažas šlaitinio stogo oro vėdinimo tarpas: suprojektuotas ir įrengtas neapšiltintas (be šiltinamojo sluoksnio) stogas, kuriam nėra reikalingas šiltinimo sluoksnio vėdinimas. Tokiai stogo konstrukcijai vėdinimo tarpas nėra būtinas, todėl ši aplinkybė nėra laikoma defektu. Trūkumų ištaisymo kaina: pirkimo-pardavimo metu – 29 980,88 Eur su PVM (tame tarpe grindų perdarymo kaina – 17 223,49 Eur su PVM); teismo ekspertizės atlikimo metu – 36 856,26 Eur su PVM (tame tarpe grindų perdarymo kaina – 20 503,35 Eur su PVM);Teismo ekspertas tuo pačiu nustatė, kad grindys įrengtos su defektais, blogesnių charakteristikų, negu numatyta TDP (techninių darbų projekte), neatitinka norminių ir įprastai keliamų reikalavimų. Tačiau teismo ekspertas taip pat pažymi, kad labiausiai tikėtina, jog Buto naudojimo metu nustatyti grindų trūkumai nesukels naudotojams neigiamų padarinių. Atsižvelgiant į tai, kad nustatytų grindų defektų ištaisymas yra brangus, o trūkumų padarinių atsiradimo tikimybė yra labai maža, Teismas turėtų spręsti dėl šių trūkumų ištaisymo kainos priteisimo tikslingumo. Nusprendus neperdaryti grindų, reikėtų užtaisyti grindų įtrūkius. Šio darbo kaina būtų: 1) pirkimo-pardavimo metu – 52,15 Eur su PVM; teismo ekspertizės atlikimo metu – 63,37 Eur su PVM.
41. Įvertinius dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, eksperto išvadas teismo posėdyje, kitus byloje esančius įrodymus, teismas neturi pagrindo abejoti šio eksperto išvadomis, kurias aiškiai ir išsamiai pagrindė ir teismo posėdyje. Todėl teismas jomis vadovaujasi ir jų pagrindu nustato išlaidų dydį. Dėl grindų trūkumų šalinimo, teismo nuomone, kadangi išlieka tikimybė dėl neigiamų padarinių dėl esamo jų įrengimo, todėl tikslinga grindis perdaryti (CPK 178, 185 straipsniai).
42. Tokiu atveju konstatuotina, kad ieškovų pagrįstai reikalaujamų išlaidų suma trūkumams pašalinti sudaro - 36 856,26 Eur (su PVM). Teismo nuomone, protinga ir teisinga taikyti sumą ekspertizės atlikimo metu, nes trūkumai yra šalintini (dar nepašalinti).
43. Dėl 5 355 Eur dydžio nuostolių už negautas pajamas, susijusius su buto nuoma, teismo nuomone, šie tariami nuostoliai yra susidarę ir dėl pačių ieškovų ilgalaikio neveikimo (nebendradarbiavimo) su atsakove ar trečiuoju asmeniu, be to, byloje nėra pateikta objektyvių ir pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kada faktiškai ieškovai būtų baigę Buto statybos darbus ir kad ieškovai realiai ketino išnuomoti butą. Tokiu atveju nėra pagrindo priteisti nuostolius už negautas pajamas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis).
44. Dėl 2 868 Eur išlaidų, susijusių civilinės atsakomybės ir žalos nustatymu, priteisimo (D. Kalibatui už Buto apžiūrą -150 Eur; Akto Nr. 1 ir Akto Nr. 1 papildymo parengimą - 600 Eur, Akto Nr. 2 parengimą - 300 Eur; K. Gurkšniui už Ataskaitos parengimą - 1 268 Eur; 550 Eur išlaidų, susijusių su senojo buto ((duomenys neskelbtini)) nuomos kainos nustatymu), teismo nuomone, ieškovai pagrįstai reikalauja priteisti išlaidas už trūkumų nustatymą, nes iš esmės trūkumų buvimą patvirtino ir teismo ekspertas S. Mitkus. Kadangi teismas netenkina reikalavimo dėl negautų pajamų priteisimo, todėl nėra pagrindo priteisti 550 Eur išlaidų už nuomos kainos nustatymą. Taigi, viso priteistina 2 318 Eur išlaidų (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktas).
45. Dėl ieškinio senaties taikymo, teismo nuomone, ieškovai pagrįstai prašo atnaujinti praleistą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl parduoto daikto trūkumų pareikšti (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Sutiktina su ieškovų argumentais, kad prieš kreipiantis į teismą buvo reikalinga surinkti įrodymus, reikalaujančius specialių žinių, apie Buto kokybę ir tokių įrodymų rinkimas yra gana sudėtingas, atitinkamai ir gana daug laiko reikalaujantis procesas. Taip pat sutiktina su ieškovų nurodoma aplinkybe, kad šis terminas praleistas neženkliai. Teismo nuomone, vien šios aplinkybės yra pakankamas pagrindas atnaujinti 6 mėnesių ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl parduoto daikto trūkumų pareikšti (CK 1.5, 1.131, 1.132 straipsniai).
46. Konstatavus, kad ieškovai pagrįstai reikalauja priteisti 39 174,26 Eur (36 856,26 Eur + 2 318 Eur) sumą, tenkintinas ir reikalavimas dėl procesinių palūkanų, priteisiant 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme – 2022-08-22 - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37, 6.210 straipsniai).
47. Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalys, 185 straipsnis).
48. Bylos nagrinėjimo metu ieškovai atsisakė reikalavimo 12 788,74 Eur sumai (54 955,40 Eur – 42 166,66 Eur), kuris (reikalavimo dalis) nepagrįstas. Atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui, nepažeidžia kieno nors teisių ir įstatymo saugomų interesų. Atsisakymo ir bylos nutraukimo pasekmės ieškovams žinomos, todėl atsisakymas priimtinas ir nutrauktina ši civilinės bylos dalis (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas).
49. Priėmus ieškinio dalies atsisakymą, ieškovams grąžintina 215,81 Eur žyminio mokesčio (12 788,74 Eur x 3 proc.) x 75 proc.(el. byla) x 75 proc. (už atsisakymą) (CPK 87 straipsnio 2 dalis).
50. Konstatavus, kad ieškinys pagrįstas 39 174,26 Eur sumai, t. y. 62 proc. (39 174,26 Eur / 63 178,40 Eur) x 100 proc.), iš atsakovės priteistina ieškovams solidariai 2 835,73 Eur bylinėjimosi išlaidų (4 861,50 Eur - 287,75 Eur (žyminis mokestis) x 62 proc.); iš ieškovų priteistina atsakovei 2 660 Eur (7 000 Eur x 38 proc.) bylinėjimosi išlaidų; o atlikus priešpriešinį įskaitymą, viso ieškovams solidariai priteistina iš atsakovės 175,73 Eur bylinėjimosi išlaidų; procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl šios išlaidos nepriteistinos (CPK 87, 88, 92, 93, 96, 98 straipsniai).
51. Dėl bylos nagrinėjimo operatyvumo, ekonomiškumo ir teismo posėdyje byloje dalyvaujantiems asmenims sutinkant šis sprendimas skelbiamas rašytinio proceso tvarka – tai atitinka CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalyje įtvirtintus teisingumo ir protingumo principus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269–270, 273, 279, 307 straipsniais,
nusprendžia:
Priimti ieškovų L. K. ir L. K. ieškinio dalies - 12 788,74 Eur sumai - atsisakymą ir nutraukti šią civilinės bylos dalį.
Priteisti iš atsakovės N. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovams L. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai 39 174,26 Eur (trisdešimt devynis tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt keturis eurus 26 ct) ir lygiomis dalimis 175,73 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus 73 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Atmesti ieškinio likusią dalį.
Grąžinti ieškovams L. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 215,81 Eur (du šimtus penkiolika eurų 81 ct) žyminio mokesčio, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.