Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-1085-264/2019

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-07-04
Bylos Nr.: 2A-1085-264/2019
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Aušra Baubienė
Ieškovas: B. A. R.
Atsakovas: A. M.
Trečiasis asmuo: Kauno miesto 4-ojo notarų biuro

Kategorijos

2.6.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.10.2pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. 2A-1085-264/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05208-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.1; 2.6.10.2; 3.3.1.14; 3.3.1.20. (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo B. A. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-11736-944/2018 pagal ieškovo B. A. R. ieškinį atsakovei A. M., trečiajam asmeniui Kauno miesto 4-ojo notarų biuro notarei V. J., dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 492,67 Eur turtinės žalos, 65 Eur neturtinės žalos (iš viso – 577,67 Eur). Ieškinyje, dublike ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog su atsakovės broliu D. M. sudarė dvi buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis 2016 birželio 15 d. ir 2017 m. sausio 1 d. D. M. gyvendamas bute nemokėjo nuomos, komunalinių mokesčių, sugadino bute esančius ieškovui priklausančius daiktus, t. y. padarė ieškovui 492,67 Eur turtinės žalos. D. M. mirė (duomenys neskelbtini), o jo palikimą priėmė sesuo – atsakovė A. M., todėl ji turi pareigą atlyginti ieškovui padarytą žalą. Ieškovas išsiuntė atsakovei raginimą, tačiau žala nebuvo atlyginta (b. l. 3, 44–47, 71).

Atsiliepimas

2. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovė ir jos atstovė atsiliepime į ieškinį, triplike, nurodė, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jos brolis, gyvendamas ieškovui priklausančiame bute, nemokėjo nuomos ir komunalinių mokesčių bei, kad padarė ieškovui neturtinės žalos. Pažymėjo, kad ieškovas nedetalizavo, kas sudaro 492,67 Eur turtinės žalos sumą. Po brolio mirties atsakovei 2018 m. sausio 18 d. nuvykus į butą pasiimi jo daiktų, ieškovas jokių pretenzijų dėl padarytos žalos nereiškė, nesiūlė surašyti bute esančius daiktus. Atsakovė, būdama bute, taip pat nepastebėjo jokių padarytos žalos požymių. Ieškovo reikalavimas dėl nuomos mokesčio priteisimo nepagrįstas, nes tarp šalių buvo sudaryta ne buto nuomos, o panaudos sutartis, t. y. perduota butu naudotis neatlygintinai. Ieškovas, reikalaudamas priteisti komunalinius mokesčius, nepateikė jokių jų susidarymą pagrindžiančių įrodymų. Be to, ieškovas neįrodė atsakovės brolio neteisėtų veiksmų dėl patirtos žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Ieškinys yra grindžiamas ieškovo subjektyviais samprotavimais, jo paties ir remontą bute atlikusiu asmenų raštais. Aplinkybė, jog ieškovas lankėsi pas juristus, ligoninėje, jam skaudėjo galvą, nesudaro pagrindo neturtinei žalai atsirasti, nėra sąlygotas ieškovės ar jos brolio veiksmų, todėl reikalavimas dėl 65 Eur neturtinės žalos atlyginimo turi būti atmestas (b. l. 27–30, 53–58).

3. Trečiasis asmuo Kauno miesto 4-ojo notarų biuro notarė V. J. atsiliepime nurodė, kad notarų biure buvo gautas ieškovo pareiškimas dėl turtinių reikalavimų palikėjui D. M.. Su šiuo pareiškimu įpėdinė A. M. buvo supažindinta, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (b. l. 25).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimu ieškinį atmetė.

5. Teismas nurodė, kad šioje byloje nėra keliamas klausimas dėl šalių tarpusavio santykių kvalifikavimo, t. y. šalis siejo nuomos ar panaudos teisiniai santykiai.

6. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad daiktų ir jų vertės buvo nurodytos pagal subjektyvią ieškovo nuomonę. Taip pat atkreipė dėmesį, kad ieškovas su dviem kviestiniais asmenimis 2018 m. sausio 15 d. nurodo tam tikrus dingusius daiktus (5 vnt. stikliukų, 3 vnt. alaus bokalų, televizoriaus priedas, ir pan.), tačiau nėra pateikta jokių duomenų, iš kurių būtų galima nuspręsti, kad ieškovo kviestiniai asmenys žinojo, ar turėjo žinoti kokie konkrečiai daiktai buvo galimai atsakovės broliui perduoti, kokia buvo jų būklė sudarant sutartis ir akto surašymo metu yra dingę.

7. Teismas nurodė, kad byloje nėra pateikta duomenų, kad buvo pirktas klozetas, jo kaina ir pan. Pažymėjo, kad vien tik pateiktas ieškovo surašytas aktas dėl klozeto, dėl jo montavimo, dėl buto valymo nėra pakankami duomenys patvirtinantys, kad dėl tyčinių atsakovės veiksmų kilo būtent tokio dydžio žala.

8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad sudarytos sutartys įvardytos kaip panaudos, nuomos mokesčio dydis jose nėra nurodytas, taip pat nėra pateikta duomenų iš komunalines paslaugas teikiančių įmonių už 2018 m. sausio mėnesio teiktas paslaugas. Dėl šių aplinkybių nėra galimybės įvertinti ar ieškovo nurodoma suma 61,10 Eur yra pagrįsta ir atitinka sutarties nuostatas, kuriose nuomininkas/panaudos gavėjas įsipareigojo apmokėti komunalinius mokesčius.

9. Teismas konstatavo, kad byloje nėra pateikta jokių objektyvaus pobūdžio duomenų dėl ginčo buto ir jame esančių daiktų būklės sutartinių santykių pradžioje ir po to, kai buvo rastas atsakovės brolis negyvas. Vien ieškovo pateikti jo paties surašyti aktai neįrodo žalos, jos dydžio, taip pat atsakovės brolio neteisėtų tyčinių veiksmų dėl daiktų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Ieškovas B. A. R. apeliaciniame skunde prašo priteisti iš atsakovės galutinės žalos atlyginimą 392,67 Eur, 65 Eur neturtinės žalos ir 20,60 bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

10.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kad buto nuomininkas D. M. nemokėjo mokesčių pagal buto nuomos (panaudos) sutartis nuo 2016 m. birželio 15 d. iki 2017 m. sausio 1 d., nes mokesčius nuomininkas mokėjo su pertraukomis ir buvo sumokėjęs iki 2017 m. gruodžio 31 d.

10.2. Ieškovui nereikėjo teismui pateikti įrodymų, kad nuomininkas nemokėjo buto komunalinių mokesčių, nes mokesčiai su pertraukomis sumokėti iki 2017 m. gruodžio 31 d., o likę nesumokėti komunaliniai mokesčiai tik už 2018 m. sausio mėnesį.

10.3. Dėl nuomos buvo susitarta žodžiu, kad bus mokama po 65 Eur į mėnesį, todėl skundžiamoje teismo nutartyje nepagrįstai nurodoma, kad 2016 m. kovo 15 d. ir 2017 m. sausio 7 d. sutartyse nėra raštu nurodyta apie buto nuomą, tik jos atsiskaitymo laiką.

Atsiliepimas

11. Atsakovė A. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovo B. A. R. apeliacinį skundą atmesti ir 2018 m. rugsėjo 25 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimą palikti nepakeistą, bei prie civilinės bylos neprijungti ieškovo B. A. R. pateiktų naujų įrodymų. Taip pat prašo priteisti iš ieškovo B. A. R. atsakovės A. M. naudai bylinėjimosi išlaidas pagal bylos eigoje pateiktus dokumentus. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:

Šalies argumentai

11.1. Ieškovas savo skunde nurodo papildomus paaiškinimus dėl ginčo, tačiau iš skundo argumentų nėra suprantama kodėl ieškovas laiko, kad pirmos instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir kokios objektyvios aplinkybės bei įrodymai patvirtina, kad jis patyrė prašomą priteisti 392,67 Eur turtinę ir 65 Eur neturtinę žalą.

11.2. Ieškovas neįrodė atsakovės brolio D. M. veiksmų neteisėtumo, todėl negali būti keliamas klausimas ir dėl priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir ieškovo patirtos žalos egzistavimo bei ieškovo nurodomo jo patirtos žalos dydžio pagrįstumo, tuo labiau, kad ieškovo pateikti dokumentai - paties surašyti raštai, neįrodo, kad ieškovas iš viso patyrė žalą.

11.3. Ieškovas nei iki atsakovei atvykstant į butą, nei atvykus jai į butą, nei išvykstant iš buto jokių pretenzijų dėl atsakovės brolio padarytos žalos nereiškė ir apie ją netgi neužsiminė.

11.4. Ieškovas prie ieškinio pridėjo atsakovės brolio turėtą 2016 m. rugsėjo 28 d. papildomą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, kurio objektyviai vertinant ieškovas neturėjo teisės turėti.

11.5. Ieškovas nurodo, kad visi jo nurodyti remonto darbai buvo atlikti dar prieš atsakovei atvykstant į butą 2018 m. sausio 18 d., t.y. ieškovui 2018 m. sausio 15 d. surašius aktą bei sutartis dėl darbų atlikimo ir tą pačią dieną apmokėjus už padarytus darbus, tačiau atsakovei 2018 m. sausio 18 d. lankiusis bute ieškovo nurodomų buto tvarkymo, remonto darbų nesimatė nei kambaryje, nei tualete.

11.6. Ieškovas yra nenuoseklus ir priklausomai nuo situacijos keičia savo paaiškinimus, todėl ieškovo paaiškinimai turi būti vertinami kritiškai.

11.7. Ieškovo skunde nurodyti argumentai, kad neva tai kviestiniai nustatė daiktų trūkumus iš turto perdavimo akto yra nepagrįsti, nes byloje nėra duomenų, jog ieškovo kviestiniai realiai butą ir jame esančius daiktus apžiūrėjo bei nustatė kokie daiktai yra bute ir kokių trūksta. Iš ieškovo pateikto 2018 m. sausio 15 d. akto spręstina, kad ieškovas savo nuožiūra surašė aktą ir jo žinomi žmonės jį formaliai pasirašė.

11.8. Nepagrįsti ieškovo argumentai, kad brolis liko skolingas 61,10 Eur už nuomą ir komunalinius mokesčius, kadangi ieškovas savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad susitarta mokesčius mokėti „į priekį už kelis mėnesius“. Be to, nėra aišku kokia prašoma priteisti dalis yra buto nuomos mokestis, o kokia dalis komunalinių mokesčių bei nėra tiesioginių tai pagrindžiančių dokumentų.

11.9. Nei iš ieškinio, nei iš apeliacinio skundo nėra suprantama kaip ieškovas patyrė prašomą priteisti 65 Eur neturtinę žalą, nes aplinkybė, kad ieškovas lankėsi pas juristus, ar ligonėje, ar broliui gyvenant bute bendravo su broliu, nėra pagrindas neturtinei žalai atsirasti ir nėra sąlygotas nei atsakovės, nei brolio neteisėtų veiksmų.

11.10. Nėra nei vienos išimtinės sąlygos, pagal kurias ieškovas turėtų teisę apeliacinės instancijos teismui pateikti naujus įrodymus, kuriais remiantis jis bando pagristi savo reikalavimus.

11.11. Ieškovas nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo naujas aplinkybes dėl sutarto mokėti nuomos mokesčio, dėl kaimyninio buto apliejimo, kuriomis ieškovas nesirėmė bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme bei į bylą nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų.

Atsiliepimas

12. Ieškovas B. A. R. 2019 m. gegužės 14 d. pateikė atsiliepimą į atsakovės atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuris laikytinas ieškovo rašytiniais paaiškinimais. Rašytiniuose paaiškinimuose prašo ieškovui priteisti iš atsakovės 457,67 Eur neturtinės žalos, 40 Eur bylinėjimosi išlaidų bei nepriteisti atsakovės prašomų 550 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teigia, jog kad atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą rašo netiesą, kad ieškovas nebuvo pirmosios instancijos teismo informuotas apie atsakovei nustatytą papildomą procesinį terminą atsiliepimui pateikti. Iš esmės ieškovas nurodo tapačias ginčo aplinkybes, kaip ir apeliaciniame skunde.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

13. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1dalis, 263 straipsnio 1dalis). Nagrinėjamoje byloje absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3dalys).

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

15. Apeliacijos objektas - pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo netenkintas ieškovo reikalavimai priteisti iš atsakovės 492, 67 Eur turtinės ir 65 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kildinamą iš buto nuomos sutarties netinkamo vykdymo.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

16. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Ieškovas (apeliantas) su apeliaciniu skundu pateikė jo liudytojų V. R. ir D. P. paaiškinimus, surašytus 2018 m. spalio 22, 23 d. data (b. l. 120-121). Apeliacinės instancijos teismui 2019 m. gegužės 14 d. apeliantas pateikė atsiliepimą į atsakovės atsiliepimą dėl apeliacinio skundo, t.y. rašytinius paaiškinimus apie ginčo esmę ir ieškovo reikalavimus (b. l. 161).

17. Pagal CPK 323 straipsnį pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, nebegalima nurodyti naujų, įstatymo nustatytu terminu pateiktame skunde nenurodytų argumentų, faktinių aplinkybių, nebegalima keisti apeliacinio skundo reikalavimo. Šis draudimas susijęs su apeliacinio proceso paskirtimi ir ypatumais, proceso dalyvių lygiateisiškumo užtikrinimu bei su tuo, kad būtent apeliacinio skundo pagrindas ir dalykas apibrėžia apeliacinio proceso ribas. Nors CPK 42 straipsnio 1 dalis suteikia teisę byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikti rašytinius paaiškinimus, tačiau juose negali būti nurodomos naujos aplinkybės ar nauji argumentai, kurie nebuvo pateikti anksčiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/2015).

18. Iš ieškovo pateiktų paaiškinimų matyti, kad dalis paaiškinimuose nurodytų aplinkybių yra nurodyta apeliaciniame skunde, o dalis aplinkybių bei argumentų yra nurodoma naujai ar tikslinant jau nurodytas. Šiuo atveju ieškovo pateiktų paaiškinimų, įrodymų priėmimas reikštų, kad apeliacinės instancijos teismas priima apeliacinio skundo papildymą. Ieškovo su apeliaciniu skundu pateikti jo liudytojų V. R. ir D. P. vardu surašyti paaiškinimai neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų, nėra galimybės patikrinti jų asmens tapatybės, paaiškinimų surašymo aplinkybių, neišaiškintos liudytojo teisės bei pareigos, nes tokia galimybė yra tik šalies prašymu apklausiant tiesiogiai teisme iškviestą liudytoją (CPK 177 str., 190-192 str.). Byloje nėra duomenų, kad apeliantas būtų prašęs teismo iškviesti ir apklausti šiuos asmenis liudytojais nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ieškovo paaiškinimus bei liudytojų V. R. ir D. P. vardu surašytus paaiškinimus ir jais nesivadovauja.

19. Ieškovas apeliaciniu skundu kvestionuoja įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo tinkamumą nagrinėjamoje byloje. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiškinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016, 2016 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016, 2016 m. gegužės 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

20. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškovo apeliacinį skundą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, aiškiai motyvuotame sprendime tinkamai įvertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio motyvams pritaria, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl atskirų apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų.

21. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti skolininko veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, skolininko kaltė (išskyrus įstatymines ar sutartines išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246-6.249 str.). Tokio pobūdžio bylose iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktų ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 str.).

22. CK 6.246 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

23. Ieškovas savo reikalavimus grindžia tuo, kad atsakovės brolis D. M. kaip buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkas, gyvendamas ieškovui priklausančiame bute, išnuomotame 2016-06-15 bei 2017-01-01 sutarčių pagrindu, iki savo mirties (t.y. iki (duomenys neskelbtini)) padarė 492, 67 Eur turtinės ir 65 Eur neturtinės žalos, kurią D. M. mirus (duomenys neskelbtini), reikalauja priteisti iš atsakovės, kaip įpėdinės (CK 5.63 str. 1 d.).

24. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų dėl ginčo buto ir jame esančių daiktų būklės sutartinių santykių pradžioje ir po to, kai buvo rastas bute atsakovės brolis negyvas, o ieškovo paaiškinimų bei jo paties surašytų aktų nepakanka, padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė žalos fakto, jos dydžio bei atsakovės brolio neteisėtų tyčinių veiksmų dėl daiktų praradimo.

25. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad reikalavimus dėl 492, 67 Eur turtinės žalos atlyginimo įrodo jo paaiškinimai, sutartys, aktai, į kuriuos nebuvo atsižvelgta. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas savo apeliaciniame skunde iš esmės dėsto tas pačias aplinkybes bei savo poziciją, kuria išdėstė tiek ieškinyje, tiek kituose savo procesiniuose dokumentuose, kuriuos pirmosios instancijos teismas ištyrė ir vertino kaip nepakankamus ieškinio tenkinimui.

26. Iš ieškovo ieškinio, kitų procesinių dokumentų turinio matyti, kad apeliantas 492, 67 Eur turtinės žalos dydį sudaro 61, 10 Eur nesumokėto nuomos bei komunalinius patarnavimus mokestis už 2018 m. sausio 1-15 d., už sulaužytą sofą-lovą -163 Eur vertės, už sugadintą klozetą – 94, 57 Eur vertės (49 Eur už jo montavimą bei 45, 57 Eur įsigijimo vertė), už prarastus daiktus (3 pagalves – 24 Eur, 2 vnt. antklodžių – 15 Eur vertės, 5 vnt. stikliukų – 5 Eur vertės, 3 vnt. bokalų-6 Eur vertės, televizoriaus pultelį – 15 Eur vertės ir kt.), tačiau apeliaciniame skunde apeliantas pats pripažįsta, kad už 2018 m. sausio mėnesį mokesčių kvitų, klozeto vandens bakelio pirkimo kvito neišsaugojo, kad dingęs televizoriaus priedas ne tas kuris nuotraukoje, teigia, kad sofą - lovą nuomininkas sulaužė ir išmetė į koridorių, kad su nuomininku dėl buto nuomos mokesčio – kas mėnesį mokėti po 65 Eur plius komunaliniai mokesčiai, elektra tarėsi tik žodžiu, kad sugadintų ar prarastų daiktų vertę nustatė savo nuožiūra bei pasikonsultavęs su remontininkais.

27. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje pateikta žalos samprata, kurioje nurodoma, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos. Pagal teisingo žalos atlyginimo principą nukentėjusysis turi teisę tik į tokį žalos atlyginimą, kuris grąžintų jį į padėtį, kurioje jis būtų, jeigu nebūtų neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2013; 2017 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017).

28. Iš byloje prie ieškinio pateiktų sutarčių antroje lapo pusėje yra įrašai apie pinigų perdavimą, t.y. D. M. sumokėta, o B.A. R. gauta 2016 m. lapkričio 15 d. - 2017 m. balandžio 16 d. bei 2017 m. gruodžio 14 d. – 258, 25 Eur (kaip sumokėta už 2017 m. spalio, lapkričio mėn.), 2016 m. birželio 15 d. aktas apie bute (duomenys neskelbtini), kilnojamojo turto - daiktų perdavimą buto nuomininkui D. M. (b.l. 8-9) bei nuomininko įsipareigojimą jį saugoti, o praradus ar sugadinus-atlyginti natūra arba jo vertę pinigais, tačiau šie įrodymai nepatvirtina nei ieškovo nurodyto 61, 10 Eur įsiskolinimo už nuomą bei komunalinius mokesčius, nei prarastų daiktų apimties bei vertės.

29. Nors apeliantas savo procesiniuose dokumentuose teigia, kad būtent nuomininkas D. M. dėl savo netinkamo elgesio (girtavimo) padarė ieškovui tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, tačiau šie apelianto teiginiai vertintini kaip nepakankami konstatuoti, kad žala padaryta ieškovo nurodytomis aplinkybėmis būtent dėl nuomininko D. M. kaltės, teismui atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą. Kaip matyti iš pačio ieškovo užrašų 2017 m. gruodžio-2018 m. sausio 14 d. laikotarpiu apie jo skambučius nuomininkui bei apsilankymus išnuomotame D. M. bute, nors jis 2017 m. gruodžio 25 d. išnuomotame bute pastebėjo 2 nulaužtas šaldytuvo rankenas, sugadintą klozeto dangtį, po to dar bute lankėsi gruodžio 26, 27 d., 2018 m. sausio 4 d., tačiau 2018 m. sausio 6 d. įteiktame D. M. rašytiniame įspėjime dėl pastarojo netinkamo elgesio (b.l. 15) ieškovas iš D. M. pareikalavo tik pasidaryti bute tvarką ir švarą, apie jokią padarytą žalą dėl sugadinto turto ar būtinus sienų remonto darbus nenurodė. Apelianto į bylą pateikti 2 kvitai apie jo turėtas išlaidas: už komunalines paslaugas - 45, 91 Eur 2018-02-26 (duomenys neskelbtini) butų ūkis bei 2017-12-30 kvitas dėl 6, 16 Eur sumokėjimo už unitazo vamzdį, tarpinę, tele loto bilietą Kesko Senukai (b.l. 48), nepatvirtina, kad patirtos būtent dėl buto (duomenys neskelbtini), ir kad už jas buvo atsakingas nuomininkas D. M.. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą bei teiktuose procesiniuose dokumentuose pirmosios instancijos teisme nurodė, kad ieškovas nei iki jai atvykstant į (duomenys neskelbtini) su tikslu atlaisvinti butą, nei 2018 m. sausio 18 d. atvykus į butą pasiimti brolio daiktų, nei išvykstant iš buto jokių pretenzijų dėl brolio padarytos žalos nereiškė ir apie ją netgi neužsiminė, nors ieškovas jau (duomenys neskelbtini) pats išlaužęs duris ir įėjęs į butą, rado mirusį jos brolį ant tos pačios sofos - lovos, o 2018 m. sausio 15 d. su dviem kviestinais buvo surašęs aktą apie neva brolio padarytą žalą. Apeliacinės instancijos vertinimu, visos šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių ieškovo paaiškinimų teisingumu.

30. Nors ieškovas 2018 m. sausio 15 d. akte, kurį jis surašė ir pasirašė su dviem kviestiniais, įvertino savo nuostolius 492, 67 Eur sumai: dėl sulaužytos ir išmestos sofos – 163 Eur, dėl nerastų 3 pagalvių -24 Eur, už sugadintą klozetą pilnos komplektacijos – 47 Eur, už atliktus bute smulkius remonto ir jo valymo darbus-49 Eur, 61, 10 Eur už buto nuomą ir komunalinius mokesčius ir kt. (b.l. 12), tačiau kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovas jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių ieškovo išlaidas dėl naujo klozeto pirkimo, sofos-lovos netinkamumo tolimesniam naudojimui, buto sienų apgadinimo bei dėl to atliktų būtinų remonto darbų, prarastų daiktų vertės, nepateikė.

31. Pagal kasacinio teismo praktiką, tarp žalą padariusio asmens veiksmų ir žalos turi būti nustatytas teisinis priežastinis ryšys, kurio nustatymas susideda iš dviejų stadijų – pirma nustatomas faktinis priežastinis ryšys, t. y. aplinkybė, kad be atsakovo veiksmo žala nebūtų atsiradusi, antrojoje stadijoje nustatoma, ar faktinė žala nėra pernelyg nutolusi nuo atsakovo veiksmų. Ši aplinkybė nustatoma įvertinus, ar žalos padarymo metu atsakovas galėjo ir turėjo numatyti tokios žalos atsiradimą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010; 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-421-695/2015; kt.).

32. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu/neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę taip, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo/neveikimo) rezultatu. Taigi ir ši atsakomybės sąlyga lemia civilinės atsakomybės ribas.

33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiek apelianto reikalavimas dėl žalos, t.y. mokesčių už nuomą bei komunalines paslaugas įsiskolinimo, dėl prarastų ar sugadintų daiktų vertės atlyginimo, neįrodytas, o jo nurodytos kaip turėtos išlaidos dėl klozeto keitimo, buto remonto darbų kaip žala negalėtų būti vertinamos kaip patirtos dėl nuomininko kaltės, nesant priežastinio ryšio su pasekmėmis, neatitinka tiesioginių nuostolių sampratos, nes ieškovas jas patyrė veikdamas savo nuožiūra (CPK 185 str.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

34. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei vertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas ir iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jo keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme

35. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantas neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė pateikė prašymą dėl patirtų 300 Eur advokato pagalbos išlaidų (už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą) atlyginimo bei tai pagrindžiančius rašytinius įrodymus (b.l. 158-159), todėl šios išlaidos pripažintinos pagrįstomis ir priteistinos atsakovei iš apelianto.

36. Apeliacinės instancijos teismas turėjo 9, 75 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (pagrindas - Kauno apygardos teismo pažyma - b.l. 105), todėl šios išlaidos priteistinos iš apelianto valstybei (CPK 96 str. 6 d.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo (apelianto) B. A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 300 Eur (trijų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovo B. A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9,75 Eur (devynis eurus ir 75 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini)1, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Aušra Baubienė