Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. G. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui S. J. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

15. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pakeista teismo nustatyta laikina šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, nustatant ją su atsakovu, nustatyta laikina ieškovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų (ne)priėmimo

17. Sprendžiant ieškovės (apeliantės) rašytinių paaiškinimų priėmimo klausimą aktualu, kad pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui jį keisti ar papildyti naujais argumentais yra draudžiama (CPK 323, 338 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ieškovė savo rašytiniuose paaiškinimuose siekia išplėsti atskirojo skundo motyvus ir šį skundą papildyti naujais nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentais. Dėl to ieškovės pateikti rašytiniai paaiškinimai nepriimami.

18. CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).

19. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ieškovės teikiamą įrodymą (ištrauką iš Vaiko situacijos vertinimo anketos), atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręstas šalių nepilnamečio vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo klausimas, sprendžia, jog šis papildomas įrodymas gali būti reikšmingas nagrinėjant atskirojo skundo argumentus, todėl nutaria jį priimti.

20. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujo įrodymo pasisako tiek, kiek jis turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti. Atkreiptinas dėmesys, kad visi šalių į bylą pateikti įrodymai bus įvertinti tik bylą nagrinėjant iš esmės, o šio apeliacinio proceso metu yra sprendžiami tik šalių nepilnamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo klausimai, kurių nagrinėjimo metu teismas išsamaus visų byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo neatlieka.

Dėl nutarties (ne)teisėtumo

21. Iš bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta:

11.1. Šalys yra nepilnamečio vaiko tėvai, gyvenę kartu iki 2022 m. rugpjūčio mėn., kuomet, šalių santykiams nutrūkus, ieškovė liko gyventi su vaikais (šalių nepilnamečiu sūnumi ir savo nepilnamečiais vaikais iš ankstesnės santuokos - P. G. ir R. G.). Šalių sūnus nuo 2024 m. kovo 31 d. gyvena su atsakovu. Šalių tarpusavio santykiai yra įtempti, šalys nuolat tarpusavyje konfliktuoja, nebendradarbiauja su vaiku susijusiais klausimais, į konfliktus įtraukdamos policijos pareigūnus, Tarnybos specialistus.

11.2. Kauno apylinkės teismo Alytaus rūmuose šiuo metu yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje atsakovas kaltinamas dėl veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 153 straipsnio 1 dalyje (bylos medžiaga nevieša).

11.3. Pareiškėjas S. J. 2022 m. lapkričio 18 d. kreipėsi į teismą, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pateikimo – iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo dienos nustatyti nepilnamečio vaiko laikiną gyvenamąją vietą su pareiškėju. Prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų ir toliau pažeidžiami nepilnamečio vaiko interesai, jo teisė į saugią ir sveiką aplinką. Tolimesnis vaiko gyvenimas su atsakove kelia grėsmę vaiko saugumui, sveikatai, gerovei bei emocinei ir psichologinei raidai, kadangi atsakovei yra nustatyta (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ji buvo gydoma sveikatos priežiūros įstaigose, reabilitacinėje ligoninėje. (duomenys neskelbtini). Šalių sūnui yra tik penkeri metai, tačiau jis be suaugusiųjų priežiūros leidžia laiką namuose, savarankiškai žaidžia lauke. Ieškovui išsikrausčius iš namų, atsakovė nesitvarko namų aplinkos, namuose nėra vaikams paruošto maisto, t. y. neužtikrina būtinų penkiamečio sūnaus poreikių ir normalių gyvenimo sąlygų. Šalių penkiametis vaikas, kuomet mama miega, lieka su broliu, kuriam yra dvylika metų, bei su neįgalia seserimi, kuriai yra keturiolika metų, tačiau jai nustatytas (duomenys neskelbtini). Nesaugias gyvenimo sąlygas su mama nulemia ir kartu su atsakove gyvenančios dukters sveikatos būklė ir jos elgesys, keliantis pavojų, žalą aplinkiniams bei jai pačiai. Ieškovas mano, kad sesuo gali sužaloti ar sužeisti nepilnametį vaiką, juolab kad atsakovė didžiąją dienos dalį miega. Gyvenimas su sunkiai sergančia sese vaikui kelia traumines patirtis, formuoja mažamečiui netinkamą visuomenėje priimtinų elgesio normų supratimą. Ieškovo vertinimu, gyvenimas tokiomis sąlygomis žaloja mažamečio raidą ir psichologinę būseną. Tuo pagrindu Alytaus apylinkės teisme buvo užvesta civilinė byla Nr. e2-9156-939/2022. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 29 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pateikimo dienos. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą, 2023 m. kovo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-339-775/2023 Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartį paliko nepakeistą.

11.4. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. kovo 30 d. nutartimi ginčo byloje taikė byloje laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Kauno apygardos teismas 2023 m. birželio 13 d. nutartimi Alytaus apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartį paliko nepakeistą.

11.5. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. balandžio 25 d. nutartimi iš dalies tenkino atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatė atsakovo laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką: 1) atsakovas turi teisę matytis ir bendrauti su sūnumi kiekvienos savaitės trečiadieniais, pasiimant sūnų iš darželio nuo 17.00 val. ir nuvedant į darželį kitą dieną (ketvirtadienį) iki 8.30 val. Kai vaikas neina į darželį, jis pasiimamas iš jo gyvenamosios vietos ar kitos su ieškove sutartos vietos, jeigu nesutariama kitaip.; 2) atsakovas turi teisę matytis ir bendrauti su sūnumi kas antrą savaitgalį, pasiimant sūnų iš darželio penktadienį nuo 17.00 val. ir jį nuvedant į darželį pirmadienį iki 8.30 val. Kai vaikas neina į darželį, jis pasiimamas iš jo gyvenamosios vietos ar kitos su ieškove sutartos vietos jeigu nesutariama kitaip; 3) šalys susitaria, jog dieną, kada švenčiama Motinos diena, dieną, kada švenčiama ieškovės gimimo diena, ieškovė bendrauja su sūnumi, neskaitant eiliškumo; 4) dieną, kada švenčiama Tėvo diena, dieną, kada švenčiama atsakovo gimimo diena, tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi, neskaitant eiliškumo, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar kitoje su ieškove sutartoje vietoje atitinkamos šventės dieną 9.00-9.30 val. ir jį grąžinant į jo gyvenamąją vietą ar į kitą su ieškove sutartą vietą tą pačią dieną, ne vėliau kaip 20.00 val., jeigu nesutariama kitaip, jeigu švenčių dienos nesutampa su atsakovui priklausančiu bendravimo su sūnumi laiku, nurodytu šios bendravimo tvarkos 1-2 punktuose; 5) šalys susitaria, jog atsakovas bendrauja su sūnumi kasmetinių švenčių metu, lyginiais metais, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar kitoje su ieškove sutartoje vietoje – Kūčių rytą nuo 9.00 val., ir gražinant sūnų Šv. Kalėdų pirmąją dieną iki 20.00 val. bei Šv. Velykų pirmąją dieną pasiimant sūnų nuo 9.00 val. ir jį gražinant Šv. Velykų antrąją dieną iki 20.00 val., jeigu švenčių dienos nesutampa su S. J. priklausančiu bendravimo su sūnumi laiku, nurodytu šios bendravimo tvarkos 1-2 punktuose; 6) šalys susitaria, jog S. J. bendrauja su sūnumi nelyginiais metais sūnaus gimtadienio dieną, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar kitoje su ieškove sutartoje vietoje gimtadienio išvakarėse 17.00 val. ir sūnų grąžinant į jo gyvenamąją vietą ar kitą su ieškove sutartą vietą kitą dieną po gimtadienio dienos, ne vėliau kaip 19.00 val., jeigu nesutariama kitaip, jeigu švenčių (gimtadienio) dienos nesutampa su atsakovui priklausančiu bendravimo su sūnumi laiku, nurodytu šios bendravimo tvarkos 1- 2 punktuose; 7) atsakovas vasaros laikotarpiu (birželio-rugpjūčio mėnesiais) turi teisę bendrauti su sūnumi nemažiau kaip vieną mėnesį. Šių atostogų laikotarpiu atsakovas pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos atitinkamos savaitės pirmadienį nuo 9.00 val., ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą arba ugdymo įstaigą atitinkamos savaitės pirmadienį iki 8.30 val. Atsakovas įsipareigoja apie šį norimą praleisti su sūnumi atostogų laiką informuoti ieškovę raštu (SMS žinute ar el. laišku) ne vėliau kaip prieš 2 (du) mėnesius iki numatomų atostogų pradžios; 8) sūnui susirgus, jis perduodamas tam tėvui, su kuriuo jis turi būti pagal nustatytą bendravimo tvarką, išskyrus atvejus, kai gydytojų nurodymu vaikas negali būti vežamas automobiliu; 9) šalys įsipareigoja nedaryti kliūčių, tačiau informuojant viena kitą prieš 20 kalendorinių dienų, išduodant nustatyta tvarka visus sutikimus, leidimus ir kitus dokumentus, reikalingus sūnaus kelionėms į užsienį, gydymui ar kitiems veiksmams, kada įstatymai ar kiti teisės aktai numato abiejų tėvų sutikimo būtinybę; 10) atsakovas, negalėdama sūnaus paimti šioje bendravimo tvarkoje nustatytu laiku, turi apie tai pranešti ieškovei skambučiu ar SMS trumpąja žinute tel. Nr. (duomenys neskelbtini) arba el. paštu adresu (duomenys neskelbtini) ne vėliau kaip prieš 4 (keturias) valandas; 11) jeigu sūnaus susirgimo atvejai, iš anksto suplanuoti renginiai, įvairūs pasirodymai mokykloje ar būreliuose, iš anksto užsakyta poilsinė kelionė ar kitokia kelionė Lietuvoje ar užsienyje sutampa su atsakovo bendravimo su vaiku dienomis, atsakovas bendravimas su sūnumi perkeliamas į artimiausią savaitę arba kitai dienai po to, kai išnyks šiame punkte nurodytos aplinkybės. Apie šiame punkte nurodytas aplinkybes ieškovė ne vėliau kaip likus 1 (vienai) parai iki šioje bendravimo tvarkoje nustatyto atsakovo ir sūnaus susitikimo laiko, apie tai informuoja S. J. skambučiu ar SMS trumpąja žinute tel. Nr. (duomenys neskelbtini) arba el. paštu adresu (duomenys neskelbtini); 12) šalys abipusiškai derins savo asmeninius interesus taip, kad nebūtų ribojamas sūnaus dalyvavimas kitos šalies šeimos šventėse bei tolimesnėse kelionėse Lietuvos Respublikos ribose; ) šalys susitaria ir pareiškia, kad prisilaikant bendrų moralės normų bei atsižvelgiant į sūnaus interesus, nei vienas iš tėvų nekliudys kitam bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant; 14) šalys sprendimus dėl sūnaus ugdymo įstaigos (darželio, mokyklos, neformalaus ugdymo) priima abiejų tėvų bendru sutarimu, remdamiesi ir atsižvelgdami į vaiko interesus.

11.6. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartimi patenkino atsakovo prašymą skirti teismo psichologijos ekspertizę; paskyrė civilinėje byloje Nr. e2-3282-939/2023 teismo psichologijos ekspertizę, ją atlikti pavedė Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vaikų ir paauglių teismo psichiatrinės ekspertizės skyriaus ekspertams. Pateikė klausimus: 1) Ar nepilnametis vaikas geba teisingai suvokti aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, ir duoti apie tai parodymus? 2. Ar yra emocinis ryšys tarp tėvo (atsakovo) ir sūnaus? 3. Koks ryšys sieja tėvą (atsakovą) ir nepilnametį sūnų? 4. Koks ryšys sieja motiną (ieškovę) ir nepilnametį sūnų? 5. Koks ryšys sieja sesę R. G. ir nepilnametį vaiką? 6. Ar sesės R. G. veiksmai sukelia neigiamus psichologinius padarinius nepilnamečiam vaikui? 7. Ar nepilnametis vaikas iš kurio nors iš šeimos narių (sesers, brolio) patiria psichologinį smurtą? 8. Ar ribotas tėvo (atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimas nepaveikė vaiko nuomonės apie tėvą? 9. Ar motina (ieškovė) formavo ir/ar formuoja nepilnamečio vaiko neigiamą požiūrį į tėvą (atsakovą)? 10. Ar nėra požymių, jog motina (ieškovė nuteikinėjo ir/ar nuteikinėja nepilnametį vaiką prieš tėvą (atsakovą)? 11. Ar nėra požymių, jog motina (ieškovė) tiesioginiu ar netiesioginiu būdu nepilnamečiam vaikui didino ir/ar didina lojalumo konfliktą? 12. Ar nepilnamečio vaiko nuomonė apie tėvą (atsakovą) nepasikeičia jiems bendraujant? 13. Ar nepilnamečio vaiko reiškiama nuomonė apie tėvą (atsakovą), priklauso nuo to, ar šalia yra motina (ieškovė)? 14. Ar nepilnamečiam vaikui motina (ieškovė) nedaro psichologinio spaudimo? 15. Ar nepilnametis vaikas iš kurio nors tėvų patiria psichologinį smurtą? 16. Su kuriuo iš tėvų nepilnametis vaikas norėtų gyventi ir praleisti daugiau laiko? 17. Kiek pats nepilnametis vaikas norėtų laiko praleisti su kartu negyvenančiu tėvu (atsakovu)? 18. Ar nepilnametis vaikas geba laisvai, savarankiškai bei niekieno neįtakojamas suformuluoti ir išreikšti savo nuomonę, interesus bei pageidavimus dėl bendravimo su tėvu (atsakovu)? Teismas sustabdė civilinę bylą Nr. e2-3282-939/2023 iki bus atlikta ekspertizė.

22. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

23. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.

24. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku, todėl tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 23 punktas).

25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).

26. Nesutikimą su skundžiama nutartimi pakeista laikina nepilnamečio vaiko gyvenamąja vieta ieškovė iš esmės motyvuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo bylai reikšmingas aplinkybes, kad visi parodymai, kuriais remiantis ieškovės atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo surašyti tik iš vaiko žodžių, byloje nėra įrodymų, kad prieš mažametį vaiką buvo panaudoti smurtiniai veiksmai; teismas ignoravo byloje surinktus įrodymus, kad atsakovas ne kartą grasino ieškovei, jog atims iš jos sūnų; kad atsakovas šiuo metu yra kaltinamas smurtavęs prieš ieškovės mažametę neįgalią dukrą ir sūnų, kurį kankino ir susargdino (Kaltinamasis aktas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)); teismas nevertino šiame kaltinamajame akte nurodytų aplinkybių, trečiųjų asmenų liudijimų; teismas ignoravo faktines aplinkybes, kad sūnus su atsakovu niekada negyveno, o jam sergant pas atsakovą, juo rūpindavosi garbaus amžiaus atsakovo mama; teismas apribojo bet kokią teisę ieškovei rūpintis sūnaus sveikata; teismas ignoravo aplinkybes, kad atsakovas riboja šalių sūnaus tikėjimo laisvę, neleidžia jo gydyti medikamentais, draudžia skiepyti sūnų, traumuoja vaiko psichiką smurtiniais vaizdais, yra suteikęs savo sūnui „juridinio laivo numerį“. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šie argumentai nesudaro pagrindo priimti priešingą procesinį sprendimą.

27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principus, nepilnamečio, išreiškusio norą gyventi su tėvu, amžių (6 metų 9 mėnesių) bei konkrečią vaiko situaciją šalių prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimo metu, į tai, kad 2024 m. kovo 31 d. ieškovei pagal BK 140 straipsnio 2 ir 3 dalis pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl galimo smurto artimoje aplinkoje (šalių nepilnamečio sūnaus atžvilgiu), nesant byloje duomenų, kad šios nutarties priėmimo metu minėtas ikiteisminis tyrimas būtų baigtas, pagrįstai sprendė, jog yra tikslinga iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje laikinai pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartimi nustatytą nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą ir nustatyti jo laikiną gyvenamąją vietą su atsakovu.

28. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro įvertinęs, kad ieškovei 2024 m. kovo 31 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad atsakovui priklausančiame automobilyje įvykusio konflikto metu ieškovė automobilyje sėdinčiam šalių sūnui, pirminiais duomenimis, sudavė rankomis į galvos ir veido sritį nenustatytą kiekį smūgių, taip sukeldama sūnui fizinį skausmą Sūnus 2024 m. kovo 31 d. buvo pristatytas medikų apžiūrai, kur nustatyta, kad plaukuotos galvos dalies palpacija skausminga. Tarnyba 2024 m. kovo 31 d. Pranešime dėl faktinių aplinkybių patvirtinimo galimo vaiko teisių pažeidimo nagrinėjimo metu Nr. 4STD-531 nurodė, kad pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą (2024-03-31, Nr. 4VTP-550) nagrinėjimo metu buvo nustatyta vaikui nesaugi aplinka su motina (ieškove). Tarnyba taip pat nurodė, kad atsižvelgiant į vaiko nuomonę bei medicininius išrašus nustatyta, kad vaiko motina (ieškovė), galimai naudodama (pradėtas ikiteisminis tyrimas) fizinį smurtą nepilnamečio sūnaus atžvilgiu, sukėlė realų ir tiesioginį pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei. Vaikui nesaugi aplinka su motina (ieškove), todėl sūnus perduotas tėvo priežiūrai. 2024 m. balandžio 3 d. Pranešime apie įtarimą ieškovei nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo byloje surinkta pakankamai faktinių duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti, kad A. G. padarė BK uždraustą veiką, nustatytą 140 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje.

29. Pažymėtina, kad ir šios nutarties priėmimo apeliacinėje instancijoje metu byloje taip pat nėra duomenų, kad minėtas ikiteisminis tyrimas ieškovės atžvilgiu būtų baigtas. Taigi nesant duomenų, paneigiančių galimai ieškovės neteisėtus veiksmus nepilnamečio vaiko atžvilgiu, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir ginimo principą spręstina, kad, siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesą augti bei vystytis saugioje aplinkoje, nėra pagrindo šiuo metu keisti skundžiama nutartimi nustatytą laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu.

30. Atmestinas ieškovės argumentas, jog pirmosios instancijos teismas ignoravo faktines aplinkybes, kad atsakovas šiuo metu yra kaltinamas smurtavęs prieš ieškovės mažametę neįgalią dukrą ir sūnų, kurį kankino ir susargdino; kad 2023 m. lapkričio 21 d. kaltinamajame akte baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pateikti liudijimai įrodo, jog atsakovas naudoja žiaurius smurtinius auklėjimo metodus. Kaip minėta nutarties 21.2 punkte, Kauno apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje atsakovas kaltinamas dėl veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 153 straipsnio 1 dalyje. Šioje byloje procesinis sprendimas nėra priimtas, be to, atsakovui pareikšti kaltinimai ne dėl šalių sūnaus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis.

31. Apeliacine tvarka tikrinamoje byloje taip pat nėra duomenų, jog dėl atsakovo gyvenimiškų nuostatų (ieškovė nurodė, kad atsakovas riboja šalių sūnaus tikėjimo laisvę, neleidžia jo gydyti medikamentais, draudžia skiepyti sūnų, traumuoja vaiko psichiką smurtiniais vaizdais, yra suteikęs savo sūnui „juridinio laivo numerį“) būtų kilęs pavojus vaiko sveikatai ar kad atsakovas netinkamai rūpinasi sūnaus auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu. Ieškovės nurodytos aplinkybės, kad nepilnametis vaikas, gyvendamas su atsakovu nuo 2024 m. balandžio 15 d., pradėjo (duomenys neskelbtini), taip pat nereiškia, kad tai išimtinai yra sūnaus gyvenimo pas tėvą pasekmė. Bylos duomenys patvirtina, kad šalių sūnui nustatytos tokios ligos: (duomenys neskelbtini). Tikėtina, kad dėl nagrinėjamoje byloje nurodytų aplinkybių, vaikui galimai išgyvenant lojalumo konfliktą, šios ligos ir galėjo būti sąlygos mažamečio įstatyminių atstovų tarpusavio santykių, darančių neigiamą įtaką vaiko raidai, psichologiškai palankiai vaiko aplinkai. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovas ar jo artimieji veda vaiką pas medikus, psichologą, taigi byloje nėra duomenų, kad atsakovas nesirūpina vaiko sveikata.

32. Atmestinas ieškovės argumentas, kad teismas, vertindamas šalių sūnaus nuomonę gyventi su tėvu, neatsižvelgė į jo amžių, brandą bei priežastis, dėl kurių tokia jo nuomonė susiformavo, kokie šio noro motyvai, bei į tai, ar vaiko noras atitinka jo interesą. Po 2024 m. kovo 31 d. įvykio ne kartą vaiko teisių specialistų apklaustas vaikas aiškiai nurodė savo poziciją, dėl ko jis nenori gyventi pas mamą. Šioje bylos proceso stadijoje nėra galimybės nustatyti, ar nepilnamečio vaiko nuomonė gyventi su atsakovu nebuvo įtakota atsakovo. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartimi yra paskyręs byloje teismo psichologijos ekspertizę, ją atlikti pavedant Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrinės ekspertizės skyriaus ekspertams. Taigi, tik ją atlikus bus galima spręsti, ar vaikas yra brandus išreikšti savo nuomonę dėl gyvenamosios vietos nustatymo, kokie jo tokio pasirinkimo motyvai, koks yra prisirišimo laipsnis prie kiekvieno iš tėvų. Visgi nagrinėjamoje situacijoje, kai ieškovei buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo vaiko sveikatos sutrikdymo, Tarnybai nustačius, kad pažeista nepilnamečio vaiko teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, kad mažamečio įstatyminių atstovų tarpusavio santykiai daro neigiamą įtaką vaiko raidai, psichologiškai palankiai vaiko aplinkai, o pačiam vaikui išreiškus norą gyventi su atsakovu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šiuo metu šalių sūnaus interesus labiausiai atitiktų laikinosios vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu. Kartu pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturi įtakos ginčo iš esmės išsprendimui, kuomet išsamiai bus įvertintos faktinės bylos aplinkybės, ištirti įrodymai, taip pat neturi įtakos pakartotiniam prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimui.

33. Ieškovė atskirajame skunde taip pat nurodė, kad teismas, nustatydamas mažamečio sūnaus laikinąją gyvenamąją vietą su atsakovu ir maksimaliai susiaurindamas bendravimo tvarką, pažeidė sūnaus santykius su šeima ir prigimtinę teisę į šeimą. Pažymėtina, kad ieškovė atskiruoju skundu neprašo pakeisti skundžiama nutartimi nustatytą jos ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką, prašo palikti iki skundžiamos nutarties buvusią atsakovo ir vaiko bendravimo tvarką, tačiau ši tvarka nustatyta ne jos atžvilgiu. Teismas atkreipia šalių dėmesį į tai, kad, jei atsakovas riboja sūnaus bendravimą su mama, ji turi teisę kreiptis antstolį dėl teismo nustatytos bendravimo tvarkos netinkamo vykdymo, o atvejai, kai tokie faktai pasitvirtina, teismų praktikoje aiškinami to iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, nenaudai.

34. Taip pat nesutiktina su ieškove, kad pirmosios instancijos teismas apribojo nepilnamečio vaiko bendravimą su savo broliu ir neįgalia seserimi – anot apeliantės, artimiausiu laiku sesuo matys savo brolį tik per Motinos dieną ir mamos gimtadienį, nes teismas nustatė tik du atvejus per kalendorinius metus, kuomet atsakovas atveža sūnų į motinos gyvenamąją vietą ar kitą sutartą vietą tą dieną nuo 10.00 val. ryto ir pasiima sūnų tą pačią dieną po šventės iki 19.00 val. Skundžiama nutartimi teismas nustatė, kad ieškovė turi teisę matytis ir bendrauti su sūnumi kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį – šeštadienį ir sekmadienį, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar kitoje su atsakovu sutartoje vietoje nuo 10.00 val. ir jį grąžinant iki 19.00 val. tą pačią dieną į tėvo gyvenamąją vietą ar kitą su atsakovu sutartą vietą. Ši nuostata neapriboja ieškovės galimybės parsivežti vaiko į savo gyvenamąją vietą ir nepilnamečiam vaikui bendrauti su savo seserimi ar broliu.

35. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje klausimas dėl nuolatinės šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo bus išspręstas teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus teismo sprendimą, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymu prašoma išspręsti klausimą dėl laikinos šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su viena iš šalių iki teismo sprendimo priėmimo. Kaip minėta, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

Dėl bylos procesinės baigties

36. Apibendrinus nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinąją apsaugą šeimos bylose. Pakeisdamas laikinąją šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu, nustatydamas ieškovės bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Dėl to skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

37. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo

30. Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

43. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo prigimtis, jų atlyginimo paskirstymo principai lemia, jog tik priėmus byloje baigiamąjį teismo procesinį sprendimą atsiranda sąlygos spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, o ne išsprendus byloje atskirus procesinio pobūdžio prašymus ir atsižvelgus į jų tenkinimo ir (ar) netenkinimo baigtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021).

44. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju sprendžiamas procesinio pobūdžio klausimas dėl laikinos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir laikinos skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog tol, kol nėra priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas byloje, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas sprendžiant atskirus procesinio pobūdžio klausimus, laikytinas pernelyg ankstyvu bei neatitinkančiu CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygų. Atsižvelgiant į tai, atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nesprendžiamas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.