- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-13
- Bylos Nr.
- e2S-825-775/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00397-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Šliumpienė
- Atsakovas
- S. J.
- Ieškovas
- A. G.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. J. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui S. J. ir atsakovo S. J. patikslintą priešieškinį ieškovei A. G. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. G. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nepilnamečio sūnaus Ą. J., gimusio (duomenys neskelbtini) (toliau – nepilnametis sūnus, vaikas), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; priteisti iš atsakovo S. J. (toliau – ir atsakovas) nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 250 Eur kasmėnesinėmis išmokomis, mokamomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki nepilnamečio sūnaus pilnametystės bei 1 750 Eur išlaikymo įsiskolinimą; nepilnamečio sūnaus turto tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; nustatyti prašomą atsakovo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką bei priteisti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove. Nurodė, kad nepilnametis vaikas, šalių santykiams 2022 m. vasaros pabaigoje nutrūkus ir atsakovui išsikrausčius iš šeimos būsto gyventi į Kauną, liko gyventi su ieškove ir jos nepilnamečiais vaikais P. G. ir R. G. šeimos būste. Šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta nėra nustatyta, dėl to tarp šalių kyla ginčai. Nepilnametis vaikas yra prisirišęs prie ieškovės, savo brolio bei sesers, ieškovės gyvenamojoje vietoje, kurioje jis gyvena nuo gimimo, su jais yra sukūręs socialinius ryšius. Ši aplinka jam yra puikiai žinoma ir suprantama, jis turi draugų, netoliese yra jo lankomas darželis, gyvena močiute, kuri taip pat intensyviai dalyvauja nepilnamečio sūnaus gyvenime. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, nepilnamečio sūnaus interesai, teisės ir teisėti interesai nenukentės, jis lankys iki šiol lankomą ikimokyklinio ugdymo įstaigą ir tą pačią gydymo įstaigą, toliau gyvens jam puikiai pažįstamoje aplinkoje. Tuo tarpu nuolatiniai konfliktai iš atsakovo pusės, manipuliavimas nepilnamečiu sūnumi vaikui kelia neigiamus išgyvenimus. Atsakovo elgesys nepilnamečiui vaikui gali sukelti psichologinę įtampą, pakenkti jo psichologinei būsenai, socialinei raidai, vaiko bei atsakovo konfliktiškas bendravimas gali pažeisti nepilnamečio vaiko teisę augti saugioje ir ramioje aplinkoje, dėl ko yra pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę.
3. Atsakovas atsiliepimo į ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepateikė.
Šalies argumentai
4. Byloje 2023 m. balandžio 18 d. pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu; priteisti iš ieškovės nepilnamečiui sūnui laikiną išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio pateikimo iki jo pilnametystės bei nustatyti ieškovės su nepilnamečiu vaiku bendravimo tvarką. Netenkinus atsakovo reikalavimo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nustatyti atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką pagal atsakovo pateiktą pasiūlymą ir priteisti iš ieškovės atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Patikslintame priešieškinyje pateikė prašymą nustatyti laikiną atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką nuo priešieškinio padavimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
5. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) teismui pateiktoje išvadoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad ieškovės šeimos buities ir gyvenimo sąlygos yra tinkamos augti nepilnamečiui vaikui, abu tėvai rūpinasi sūnumi, tačiau įvertinus vaiko amžių, konfliktiškus santykius tarp šalių (vaikas nuo gimimo gyveno su tėvais, o šalims pradėjus gyventi skyriumi – su mama), vadovaujantis prioritetiniu nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principu, Skyriaus vertinimu, turi būti išspręstas nepilnamečio vaiko laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo klausimas, kuris atitinka nepilnamečio interesus. Apsilankius ieškovės gyvenamojoje vietoje nustatyta, kad ji su nepilnamečiais vaikais gyvena nuosavybės teise priklausančiame trijų kambarių ir virtuvės name su visais patogumais, namuose švaru, tvarkinga. Vaikams sudarytos tinkamos sąlygos mokymuisi, poilsiui, laisvalaikiui. Lankymosi šeimoje metu ieškovė paaiškino, kad jos nepilnametė dukra turi neįgalumą, mergaitė darbo savaitės dienomis lanko (duomenys neskelbtini) ir būna ugdymo įstaigos bendrabutyje. Šalys nuo 2022 m. rugpjūčio mėnesio gyvena atskirai. Šalims gyvenant skyrium, atsakovas buvo visiškai nusišalinęs nuo nepilnamečio sūnaus auklėjimo ir išlaikymo, visa našta, susijusi su sūnaus priežiūra, teko ieškovei iki 2022 m. lapkričio mėnesio. 2022 m. lapkričio mėnesį atsakovas buvo inicijavęs teismo procesą dėl laikinos nepilnamečio gyvenamosios vietos nustatymo su juo, nuo to laiko pradėjo bendrauti su sūnumi, reikalavo, kad nepilnametis sūnus gyventų, svečiuotųsi tėvo gyvenamojoje vietoje. Tarpininkaujant atvejo vadybos paslaugą teikiančiai institucijai, tarp šalių bendru sutarimu sudaryta bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka, pagal kurią nepilnametis sūnus pas kiekvieną iš tėvų gyvena po dvi savaites. Atsižvelgdama į nepilnamečio sūnaus interesus bei teisę bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, ieškovės teigimu, ji niekada nedarė kliūčių ir nedraudė atsakovui bendrauti su nepilnamečiu sūnumi. Nepilnametis vaikas labai gerai sutaria su broliu, todėl brolių išskyrimas padarytų didelę žalą abiem vaikams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. kovo 30 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatė laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove.
7. Teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio pagrindą ir dalyką, faktines aplinkybes, kartu su ieškiniu pateiktus įrodymus, nenustatė akivaizdžių duomenų dėl ieškinio nepagrįstumo, todėl atsižvelgdamas išimtinai į nepilnamečio vaiko interesus, pripažino, jog ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus.
8. Įvertinęs bylos duomenis, teismas nustatė, kad nepilnametis vaikas šalių santykiams nutrūkus 2022 m. vasaros pabaigoje ir atsakovui išsikrausčius iš šeimos būsto gyventi į Kauną, liko gyventi su ieškove ir jos nepilnamečiais vaikais P. G. ir R. G. šeimos būste, kuriame ieškovė gyveno su atsakovu. Nepilnametis vaikas su ieškove gyvena iki šiol, lanko (duomenys neskelbtini) ugdymo grupę.
9. Tarp šalių kilo nesutarimų dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos. Tarpininkaujant atvejo vadybos paslaugą teikiančiai institucijai, tarp šalių bendru sutarimu sudaryta bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka, pagal kurią nepilnametis pas kiekvieną iš tėvų gyvena po dvi savaites.
10. Teismas nurodė, kad klausimas dėl nuolatinės šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bus išspręstas teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus teismo sprendimą, tačiau bylos nagrinėjimo metu siekiant užtikrinti nepilnamečiui vaikui saugią ir ramią aplinką iki bylos išnagrinėjimo, pripažino nagrinėjamoje byloje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą.
11. Įvertinęs bylos duomenis, teismas pripažino, kad šalių nepilnamečio vaiko laikinosios gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neprieštarauja šalių nepilnamečio vaiko interesams, atitinka laikinųjų apsaugos priemonių tikslus.
12. Teismas nustatė, kad ieškovės šeima gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, šeimos buities ir gyvenimo sąlygos tinkamos augti nepilnamečiui, ieškovė gali sudaryti vaikui pakankamai geras sąlygas gyventi, saugią ir stabilią aplinką. Šiuo atveju šalių nepilnamečiui vaikui esant pakankamai nedidelio amžiaus (5 metų ir 8 mėnesių), svarbus gyvenamosios vietos nustatymas su motina, nes tokio amžiaus vaikams ypatingai reikalinga motinos globa. Taip pat svarbu, kad vaikas nebūtų atskirtas nuo kitų ieškovės vaikų. Teismas atkreipia dėmesį, jog vaikas ieškovės gyvenamojoje aplinkoje auga nuo pat gimimo, todėl spręstina, jog vaikui ši aplinka yra įprastinė, joje yra susiformavę šalių nepilnamečio vaiko socialiniai ryšiai.
13. Bylos duomenys nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovė negali pasirūpinti vaikais, kad ieškovės aplinka šalių vaikui yra nesaugi, duomenų nėra. Ieškovė deda visas pastangas, kad tinkamai pasirūpintų vaiku. Šiai dienai nenustatyta, kad ieškovė gyventų netinkamą gyvenimo būdą ar netinkamai rūpintųsi vaiku, jo sveikata, auklėjimu, priežiūra, ugdymu, darytų žalingą įtaką vaikui savo elgesiu ar kitaip neigiamai veiktų vaikus. Teismas vertina, kad ieškovė užtikrina mažamečio būtiniausius poreikius, tinkamas gyvenimo sąlygas jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai, todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo netenkinti ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
14. Teismas pažymėjo, kad atsakovas 2022 m. lapkričio 18 d. buvo inicijavęs procesą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo, tačiau jo prašymas nebuvo tenkintas, juolab, kad nuo minėto proceso pabaigos iki šios nutarties priėmimo nenustatyta, jog aplinkybės būtų iš esmės pasikeitusios. Teismas rėmėsi Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-9156-939/2022, kuri apeliacine tvarka buvo peržiūrėta Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-339-775/2023. Minėtomis nutartimis buvo atmestas ieškovo S. J. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo, ieškovui neįrodžius, kad atsakovės aplinka procesinio sprendimo priėmimo metu yra netinkama šalių nepilnamečio sūnaus fizinei, psichologinei bei socialinei raidai bei kad atsakovė netinkamai elgiasi su vaiku, neatlieka motiniškų pareigų ar kad vaiko gyvenimas su motina daro jam neigiamą įtaką, t. y. neįrodžius grėsmės vaiko interesams ir būtinybės nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu.
15. Įvertinus nurodytus duomenis, konstatavo, kad šalių nepilnamečio vaiko laikinosios gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neprieštarauja šalių nepilnamečio vaiko interesams, atitinka laikinųjų apsaugos priemonių tikslus, todėl ieškovės prašymą tenkino ir nustatė laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove iki galutinio teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo.
16. Pažymėtina, kad Alytaus apylinkės teismo 2023 m. balandžio 25 d. nutartimi iš dalies tenkinus atsakovo prašymą iki teismo spendimo įsiteisėjimo dienos, nustatyta laikina atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
17. Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu. Priteisti atsakovo naudai iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus jas patvirtinančius dokumentus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
17.1. Atsakovas nurodė, kad ieškovei yra nustatyta depresija, nerimo sutrikimas, jai pasikartoja panikos priepuoliai. Dėl depresijos epizodų ji buvo gydoma sveikatos priežiūros įstaigose, reabilitacinėje ligoninėje. Ieškovė sistemingai lankosi pas gydytoją-psichiatrę, ligai gydyti vartoja antidepresantus. Depresija ieškovei paūmėjo nuo 2019 metų ir iki šiol išliko sunki. Atsakovas mano, kad ieškovės turima liga reikšmingai atsiliepia nepilnamečių vaikų gerovei, ypatingai nuo tada, kada atsakovas išsikraustė iš bendrų namų. Dėl vartojamų vaistų šalutinio poveikio ieškovė labai giliai ir ilgai miega, t. y. didžiąją paros dalį. Ieškovei miegant dienos metu, nepilnamečių vaikų, įskaitant šalių penkiametį sūnų Ą., niekas neprižiūri. Neprižiūrimi vaikai užsiima kuo tik nori, be jokios kontrolės naudojasi mobiliaisiais įrenginiais, žaidžia su telefonais, žiūri televizorių. Šalių sūnus, kuriam penkeri, be suaugusiųjų priežiūros leidžia laiką namuose, savarankiškai žaidžia lauke. Atsakovo teigimu, ieškovė nesitvarko namų aplinkos, neužtikrina būtinų penkiamečio sūnaus poreikių ir normalių gyvenimo sąlygų. Šalių penkiametis vaikas, kuomet mama miega, lieka su broliu, kuriam yra dvylika metų, bei su neįgalia seserimi arba yra paliekamas ieškovės mamos globai, kuri dėl savo psichinės sveikatos sutrikimų taip pat negali tinkamai pasirūpinti nepilnamečiu vaiku.
17.2. Nesaugias nepilnamečio sūnaus gyvenimo sąlygas su ieškove, atsakovo vertinimu, nulemia ir kartu gyvenančios ieškovės dukros R. G. sveikatos būklė ir jos elgesys, keliantis pavojų ir žalą aplinkiniams. Mergaitei nustatytas didelis protinis atsilikimas, autizmas, ataksinis cerebrinis paralyžius. R. beveik nekalba, bet juda laisvai. Ji nesuvokia savo pavojingo elgesio nei sau, nei aplinkiniams (įskaitant brolius), yra nejautri skausmui, laužo ir gadina brolių daiktus, žaislus, dėl ko vaikai priversti savo žaislus slėpti, elgiasi destruktyviai. Tiek Ą., tiek jo brolio P. santykiai su sergančia sese R. yra priešiški, įtempti. Gyvenimas su sunkiai sergančia sese, atsakovo vertinimu, kelia traumines patirtis nepilnamečiui sūnui ir formuoja netinkamą visuomenėje priimtinų elgesio normų supratimą. Nors nepilnametė R. lanko savaitinį darželį ir namo grįžta savaitgaliais, tačiau ji itin dažnai serga, dėl ko daug laiko praleidžia namuose.
17.3. Aplinkybes apie ieškovės nestabilumą bei vaikų nepriežiūrą patvirtina ir 2022 m. lapkričio 10 d. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir Darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Prienų rajone, Birštono savivaldybėje vaiko situacijos vertinimo anketa, kurioje specialistai užfiksavo atsakovo šiame prašyme nurodytas faktines aplinkybes, t. y. kad 2022 m. spalio 29 d. vaiko teisių specialistams apsilankius vaiko gyvenamojoje vietoje, buvo netvarkinga ir nešvaru (16 punktas), užfiksuota, kad Ą., bendraudamas su vaikų teisių atstovais, visą laiką žaidė telefonu ir kalbėti nenorėjo, specialistams paaiškino, kad mėgsta žaisti ne tik „Lego“ kaladėlėmis, bet ir su telefonu, žiūrėti televizorių. Sekančio bendravimo metu, kuris vyko 2022 m. lapkričio 7 d., specialistai ir vėl bendravo su Ą., o jis žaidė kompiuteriu ir nenorėjo kalbėti (13 punktas). Teismas atsakovo vertinimu, priimdamas ginčijamą nutartį, neatsižvelgė į aukščiau nurodytas faktines aplinkybes ir netinkamai įvertino aplinką, kurioje nepilnametis vaikas gyvena. Atsakovo manymu, visos nurodytos aplinkybės patvirtina, jog nepilnamečiui sūnui gyvenant su atsakovu, jo poreikiai ir interesai bus užtikrinti labiau, nei gyvenant su ieškove.
18. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Priteisti ieškovei iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
18.1. Atsakovas teikia atskirąjį skundą lygiai tokiais pačiais argumentais, kokį jau buvo pateikęs, teikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai jo prašymo netenkino ir atmetė kaip nepagrįstus.
18.2. Šalys kartu gyveno septynerius metus, laikotarpiu nuo 2015 metų iki 2022 m. vasaros pabaigos. Visą šį laikotarpį nei ieškovės sveikatos būklė, nei kiti jos nepilnamečiai vaikai bei jų sveikatos būklė netrukdė ieškovei jais rūpintis šeima, kuri nebuvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą. Atsakovo nurodytos aplinkybės apie ieškovės sveikatos būklę, jai diagnozuotus susirgimus nėra pagrįstos jokiais leistinais įrodymais. Ieškovei niekada nebuvo reiškiami priekaištai dėl vaikų nepriežiūros ar netinkamos vaikų priežiūros nei iš atsakingų institucijų, nei iš mokymo ar gydymo įstaigų. Atsakovui išsikrausčius iš bendrų namų, ieškovė ir toliau rūpinosi, prižiūrėjo, auklėjo ir išlaikė tris nepilnamečius vaikus. Tuo tarp atsakovas nepilnametį sūnų aplankydavo tik epizodiškai, ieškovės žiniomis, pasiėmęs jį nuveždavo ir palikdavo pas senelius į Jonavą. Nuo pat išsikraustymo iš bendrų namų atsakovas neteikė nepilnamečiui sūnui išlaikymo.
18.3. Būtent atsakovas vykdo destrukcinio pobūdžio veiksmus tiek prieš ją, tiek prieš nepilnametį sūnų, tiek prieš kitus atsakovės nepilnamečius vaikus. Dėl netinkamo elgesio su ieškovės nepilnamečiu sūnumi P. G. netgi buvo pradėti du atvejo vadybos atvejai, dėl iš atsakovo patirtų traumų ieškovės sūnus vis dar lankosi pas psichologus, jam tęsiamas gydymas. Šiai dienai yra pradėti keli ikiteisminiai tyrimai, susiję su fizinio skausmo sukėlimu nepilnamečiam vaikui, taip pat su nuolatiniu grasinimu ieškovei, dėl ko atsakovui netgi draudžiama artintis prie ieškovės šeimos.
18.4. Be to, 2022 m. lapkričio 18 d. atsakovas pasiėmė nepilnametį sūnų, šalims sutarus, kad 2022 m. lapkričio 20 d. 18.00 val. nepilnametis vaikas bus parvežtas į jo gyvenamąją vietą, tačiau sutartu laiku nepilnametis vaikas nebuvo parvežtas namo, atsakovas neinformavo ieškovės apie pasikeitusius planus, negalėjimą parvežti sūnaus ar kitas aplinkybes, kurios užkirto kelią jam sutartu laiku pristatyti nepilnametį vaiką, nesusisiekė su ieškove. Sūnaus į jo gyvenamąją vietą atsakovas negrąžino ir neleido ieškovei jo pasiimti dvi savaites. Šalys šiai dienai yra sudariusios susitarimą pas ieškovės atvejo vadybininkę Prienų rajono socialinių paslaugų centre, kokiu būdu, kokiomis dienomis ir valandomis atsakovas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi. Tačiau net ir sudarant šį susitarimą, atsakovas nereiškė noro, kad nepilnametis vaikas augtų su juo.
18.5. Nepilnametis sūnus yra registruotas (duomenys neskelbtini), kurioje mokosi nuo pat pirmos darželio grupės. Atsakovo neteisėtas siekis išplėšti nepilnametį sūnų iš jam puikiai pažįstamos aplinkos akivaizdžiai traumuoja nepilnametį sūnų. Dėl ko jis pastaruoju metu iš viso vengia vykti pas atsakovą, nenori su juo būti.
18.6. Nepilnametis vaikas niekada nėra nukentėjęs nuo savo sesers, su kuria jis auga nuo gimimo. Priešingai nei teigia atsakovas, R. nepaisant jos negalios, nėra agresyvi ir nesielgia destruktyviai. Ji lanko savaitinį darželį.
18.7. Be to, atsakovas neturi jokio nekilnojamojo turto, kuriame galėtų su nepilnamečiu sūnumi gyventi, jo gyvenimo sąlygos nėra patikrintos, todėl nėra aišku, ar nepilnametis sūnus gyvena ir laiką leidžia saugioje aplinkoje, yra tinkamai prižiūrėtas ir aprūpintas būtinosiomis priemonėmis. Ieškovės žiniomis, atsakovo kitas sūnus M. J., kurio gyvenamąją vietą atsakovas taip pat siekė nusistatyti, šiai dienai atsisako bendrauti su atsakovu, kas tik patvirtina faktą, kad atsakovas dėl savo charakterio, asmeninio pobūdžio savybių, nėra tinkamas asmuo auklėti, prižiūrėti ir auginti nepilnamečius vaikus.
18.8. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo reikalavimų pagrįstumą. Byloje esančioje Vaiko situacijos vertinimo anketoje nurodyta, kad būtent atsakovas naudoja psichologinį smurtą nepilnamečio P. G. atžvilgiu. Atsakovas net nėra pateikęs savo pozicijos dėl ieškiniu reiškiamų reikalavimų. Kadangi teismo priimta nutartis atitinka faktinę, nusistovėjusią padėtį ir geriausiai atitinka nepilnamečio sūnaus interesus, ieškovė prašo palikti ją nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
20. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyta nepilnamečio vaiko laikinoji gyvenamoji vieta su ieškove, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
22. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui. CPK 180 straipsnyje nustatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina ar paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pažymėtina, kad apeliaciniame procese yra tikrinamas pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, kas reiškia, jog apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja bylos iš naujo, o tik nustato, ar pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių argumentus ir jų į bylą pateiktus įrodymus, ginčą išsprendė tinkamai.
23. Ieškovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė 2022 m. lapkričio 22 d. ir 2022 m. lapkričio 25 d. (duomenys neskelbtini) mokyklos raštus dėl informacijos pateikimo apie Ą. J. ir R. G. mokymąsi šioje ugdymo įstaigoje bei 2022 m. lapkričio 25 d. medicinos dokumentų išrašą/siuntimą apie ieškovei taikytą gydymą ir jo eigą laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo iki 2022 m. lapkričio mėn. Ieškovės pateikti dokumentai iš esmės neįrodo naujų aplinkybių, tik papildomai patvirtina bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nustatytas aplinkybes, todėl teismas sprendžia, jog nėra pagrindo taikyti išimtį bei priimti ieškovės su atsiliepimu pateiktus nurodytus įrodymus (CPK 314 straipsnis).
Dėl nutarties (ne)teisėtumo
24. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-216/2011). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio ir CK 3.3 straipsnio nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas, todėl laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos šalių reikalavimams patenkinti.
25. Sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kiekvienu atveju, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikino pobūdžio, taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti apsvarstytą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas, nes įprastos aplinkos keitimas gali vaikui padaryti tam tikrą socialinę, psichologinę žalą, sukelti emocinių išgyvenimų. Vis tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, todėl tik nagrinėdamas bylą iš esmės teismas įvertina aplinką, kurioje vaikas gyvena, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustato, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).
26. Nagrinėjamu atveju tiek ieškovė, tiek ir atsakovas reiškia reikalavimus nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, bylos nagrinėjimo metu tarp jų kyla nesutarimai, kur turėtų gyventi nepilnametis vaikas. Skundžiama nutartimi teismas, tenkinęs ieškovės prašymą, nepilnamečio šalių sūnaus laikiną gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatė su ieškove. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas nenustatė aplinkybių, kad ieškovė, su kuria nuo gimimo gyvena šalių nepilnametis sūnus, negeba juo pasirūpinti ar nesudaro jam tinkamų sąlygų vystytis. Siekdamas užtikrinti nepilnamečiui vaikui saugią ir stabilią aplinką, teismas pripažino, kad šalių nepilnamečio vaiko laikinosios gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neprieštarauja jo interesams ir atitinka laikinosios apsaugos priemonės taikymo tikslus.
27. Atsakovas atsiliepimo dėl ieškovės pareikšto prašymo nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus laikinąją gyvenamąją vietą su ieškove nepateikė, tačiau atskiruoju skundo prašo panaikinti teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu. Savo prašymą atsakovas iš esmės motyvuoja ieškovės sveikatos būkle, tai yra jai diagnozuota psichikos liga ir dėl šios priežasties jos negebėjimu tinkamai pasirūpinti nepilnamečiu vaiku, taip pat destruktyviu kartu su nepilnamečiu vaiku gyvenančios ir neįgalumą turinčios jo sesers elgesiu. Tačiau sutikti su šiais atsakovo argumentais nėra pagrindo.
28. Apeliacinio teismo vertinimu, byloje nėra patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė netinkamai rūpintųsi šalių nepilnamečiu vaiku, jo sveikata, auklėjimu, priežiūra, ugdymu, darytų žalingą įtaką savo elgesiu ar kitaip neigiamai veiktų ją. Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje, kuria vadovavosi teismas, priimdamas nutartį, taip pat nurodoma, kad ieškovės šeimos buities ir gyvenimo sąlygos yra tinkamos augti nepilnamečiui vaikui, jam sudarytos tinkamos sąlygos mokymuisi, poilsiui ir laisvalaikiui. Nepilnametis vaikas nuo gimimo gyvena su ieškove, tuo tarpu atsakovas išsikėlęs iš bendrų namų, kurį laiką buvo iš viso nusišalinęs nuo nepilnamečio vaiko auklėjimo bei išlaikymo.
29. Atsakovo nurodytos aplinkybės dėl kiekvieno iš tėvų ryšio su nepilnamečiu vaiku, elgesio ir kt., bus vertinamos teismui nagrinėjant bylą iš esmės ir sprendžiant dėl šalių pareikštų šiuo klausimu reikalavimų pagrįstumo. Tuo tarpu šioje proceso stadijoje, kai sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, teismas preliminariai neturi duomenų dėl netinkamo ieškovės, kaip motinos, teisių ir pareigų vaiko atžvilgiu įgyvendinimo, kuris reikalautų nedelstino šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir aplinkos pakeitimo – jos nustatymo su atsakovu.
30. Pažymėtina, kad atsakovas jau buvo pareiškęs prašymą dėl laikinosios nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki ieškinio pateikimo, kurio Alytaus apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 29 d. nutartimi netenkino. Ši nutartis buvo peržiūrėta apeliacine tvarka ir palikta nepakeista. Atsakovas šiame atskirajame skunde nurodo analogiškas aplinkybes, dėl kurių ieškovė, jo vertinimu, tinkamai negali pasirūpinti šalių nepilnamečiu vaiku ir užtikrinti jam saugios aplinkos, tai yra vėl nurodo aplinkybes dėl ieškovės sveikatos būklės ir dėl nesaugių nepilnamečio vaiko gyvenimo sąlygų su atsakovės dukra R. G. Dėl šių atsakovo nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas jau išsamiai pasisakė 2023 m. kovo 15 d. nutartyje ir jas atmetė kaip nepagrįstas, todėl savo argumentų nekartoja.
31. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su atsakovo atskirojo skundo argumentu, kad atsakovo nurodytas aplinkybes apie ieškovės nestabilumą bei vaikų nepriežiūrą patvirtina 2022 m. lapkričio 10 d. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir Darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Prienų rajone Birštono savivaldybėje vaiko situacijos vertinimo anketa. Bylos duomenys patvirtina, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi aktualia 2023 m. vasario 21 d. vaiko situacijos vertinimo anketa bei Skyriaus 2023 m. kovo 29 d. išvada, kurioje nurodyta, kad ieškovės šeimos buities ir gyvenimo sąlygos yra tinkamos augti nepilnamečiui, kad ieškovė geranoriškai bendrauja ir bendradarbiauja su specialistais, tokiu būdu sprendžia iškilusius sunkumus ir stengiasi vadovautis jų rekomendacijomis.
32. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovo argumentai nėra pakankami spręsti, jog nepilnamečio vaiko gyvenimas su ieškove kenkia vaiko interesams ir kelia jam tokią grėsmę, dėl kurios būtų būtina keisti šalių nepilnamečio sūnaus įprastą gyvenamąją vietą ir aplinką bei nustatyti ją su atsakovu.
33. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai vertintini kaip neturintys reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
34. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama 2023 m. kovo 30 d. nutartimi tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
35. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašė priteisti iš atsakovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-2019/2018), todėl ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, priimant šį procesinį sprendimą, yra nesprendžiamas.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.