- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-10
- Bylos Nr.
- e2A-426-855/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00397-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Verikas, Renata Volodko, Donata Kravčenkienė
- Ieškovas
- A. G.
- Atsakovas
- S. J.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 3.2.4.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės, Andriaus Veriko ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), veikdama Kauno apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantų (ieškovės) A. G. ir (atsakovo) S. J. apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. rugsėjo 29 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui S. J. bei atsakovo S. J. priešieškinį ieškovei A. G. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. G. kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydama: 1) nustatyti nepilnamečio sūnaus Ą. J. gyvenamąją vietą su ieškove; 2) nustatyti skyrium gyvenančio tėvo S. J. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi Ą. J. tvarką; 3) priteisti iš atsakovo S. J. nepilnamečio sūnaus Ą. J. išlaikymui po 250 Eur kasmėnesinėmis išmokomis, mokamomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki nepilnamečio sūnaus pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nepilnamečio sūnaus turto tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; 4) priteisti iš atsakovo S. J. 1 750 Eur nepilnamečio sūnaus Ą. J. išlaikymo įsiskolinimą; 5) priteisti iš atsakovo visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Savo poziciją ieškovė grindė šiais pagrindiniais argumentais:
1.1. Ieškovė su atsakovu santuokos sudarę nebuvo, jiems gyvenant kartu (duomenys neskelbtini) gimė sūnus Ą. J.. Šalių artimi santykiai nutrūko 2022 m. vasarą, tuomet atsakovas išsikraustė gyventi į Kauną, o jų mažametis vaikas liko gyventi su ieškove. Atsakovas vaiku nesidomėjo, neteikė jam išlaikymo iki 2023 m. kovo mėn., kuomet ieškovė inicijavo šį teismo procesą. Tik prasidėjus teismo procesui atsakovas ėmė domėtis vaiku, reikalauti su juo matytis, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo. Be Ą. J., ieškovė turi dar du vaikus - P. G. ir R. G. iš ankstesnės santuokos, kurie gyvena su ja. Šalių nepilnamečiam sūnui Ą. J. būtų geriausia gyventi su ja.
1.2. Tarp šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos šiuo metu nuolat kyla konfliktai. Atsakovas atsisako vykdyti teismo nustatytą laikiną motinos bendravimo su vaiku tvarką, neleidžia ieškovei su juo matytis, sistemingai nuteikinėja vaiką prieš mamą, dėl ko vaiko ir mamos ryšys nuo pat 2024 m. balandžio mėn. yra trikdomas. Gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, neatitinka geriausių vaiko interesų, kadangi vaikas yra nuteikinėjamas prieš mamą, nėra užtikrinama jo teisė į saugią aplinką bei vaiko poreikis turėti šiltą, artimą ir rūpestingą ryšį su mama. Atsakovas brutaliai bando atskirti ją nuo vaiko, neleidžia bendrauti telefonu, ieškovei atvykus pasiimti vaiko – jo neduoda, neleidžia kartu leisti švenčių. Dėl nuolatinio bendravimo tvarkos nevykdymo ieškovė kreipėsi į antstolius.
2. Atsakovas S. J. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) nustatyti nepilnamečio vaiko Ą. J. gyvenamąją vietą su atsakovu; 2) nustatyti skyrium gyvenančios motinos A. G. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi Ą. J. tvarką; 3) priteisti iš ieškovės A. G. išlaikymą nepilnamečiam sūnui Ą. J. po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti atsakovą; 4) priteisti iš ieškovės visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat atsakovas pateikė alternatyvų variantą nustatytinos jo bendravimo su sūnumi tvarkos, tuo atveju, jeigu nebūtų patenkintas priešieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su juo (tėvu). Savo poziciją atsakovas grindė šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Ieškovei yra nustatyta depresija, nerimo sutrikimas, jai pasikartoja panikos priepuoliai, ji buvo gydoma sveikatos priežiūros įstaigose, reabilitacinėje ligoninėje, lankosi pas gydytoją-psichiatrę, savo ligai gydyti vartoja vaistus (antidepresantus). Depresija ieškovei paūmėjo nuo 2019 m. ir iki šiol išliko sunki, jos turima liga reikšmingai atsiliepia nepilnamečių vaikų gerovei, ypatingai nuo tada, kuomet atsakovas išsikraustė iš bendrų namų. Dėl vartojamų vaistų šalutinio poveikio ieškovė labai giliai ir ilgai miega, o nepilnamečių vaikų niekas neprižiūri. Taip pat nesaugias sūnaus gyvenimo sąlygas su mama nulemia kartu su ieškove gyvenančios jos dukros R. G., kuriai nustatytas autizmas, ataksinis cerebrinis paralyžius, gilus protinis atsilikimas, elgesys. Gyvenimas su sunkiai sergančia sese kelia traumines patirtis mažamečiam Ą. J. ir formuoja netinkamą visuomenėje priimtinų elgesio normų supratimą. Ieškovė dažnai vaikus veža prižiūrėti savo mamai, kuri taip pat turi psichinių sutrikimų (jai diagnozuota šizofrenija), todėl atsakovas nuolat bijo dėl šalių nepilnamečio vaiko saugumo.
Atsiliepimas
2.2. Atsakovas nesutinka, jog motinos ir vaiko ryšys nutrūko dėl jo kaltės, nes pati motina dėl to kalta, kadangi sumušė vaiką ir jis dabar motinos bijo, nenori kartu su ja važiuoti. Vaiko gyvenimo sąlygos pas atsakovą yra tinkamos, vaikas lanko mokyklą, susirado draugų, lanko būrelius, o pas motiną gyvenimo sąlygos gerokai blogesnės.
2.3. Ieškovė be pagrindo reikalauja priteisti išlaikymo įsiskolinimą, kadangi nors kartu bendro ūkio šalys nebevedė nuo 2022 m. vasaros, tačiau atsakovas pirko vaikui maistą ir kitus reikmenis, vežėsi jį atostogų, remontavo ieškovės būstą, kad vaikui būtų sudaromos tinkamos gyvenimo sąlygos.
2. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą. Institucijos atstovė nurodė, kad vaiko geriausius interesus atitiktų gyvenamosios vietos nustatymas su motina, kadangi tėvas formuoja jam neigiamą motinos įvaizdį. Sprendžiant dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos, pirmiausia turėtų būti orientuojamasi į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą. Šalių prašomas priteisti išlaikymas yra mažas, bet neprieštarauja vaiko interesams.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Alytaus apylinkės teismas Alytaus rūmai 2025 m. rugsėjo 29 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: (i) nustatė nepilnamečio vaiko Ą. J. gyvenamąją vietą kartu su ieškove A. G. jos gyvenamojoje vietoje; (ii) priteisė iš atsakovo S. J. išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo įsitesėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ieškovę paskyrė nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; (iii) nustatė atsakovo S. J. bendravimo su nepilnamečiu vaiku Ą. J. tvarką, iš esmės atitinkančią „50:50“ bendravimo tvarkos modelį; kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė; priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 5 446,87 Eur bylinėjimosi išlaidas, taip pat 735,68 Eur valstybei už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą; iš ieškovės atsakovo naudai priteisė 1 571,06 Eur bylinėjimosi išlaidas.
4. Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismas konstatavo, jog vaiko geriausius interesus atitiktų gyvenamosios vietos nustatymas su motina, todėl tenkino ieškinio reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove. Savo išvadą teismas grindė šiais argumentais:
5.1. Jokie duomenys byloje nepatvirtina atsakovo argumentų, jog gyventi kartu su ieškovės neįgalia dukra nepilnamečiui yra pavojinga - nėra užfiksuoti atvejai, kai ieškovės dukra naudojo smurtą prieš bent vieną iš savo brolių; aplinkybės, kad šalių sūnus bijo savo sesers, nepatvirtino ir pats byloje apklaustas nepilnametis. Teismo nuomone, nors tikėtina, kad gyvenant kartu su neįgalia seserimi šeimos buityje kyla tam tikri iššūkiai ir nepatogumai, tačiau tai nėra pakankama priežastis konstatuoti, kad ši aplinka vaikui žalinga. Priešingai, matant šalia neįgalią seserį bei dalinantis kambariu su broliu, nepilnametis turi galimybę sukurti artimus broliškus ryšius, mokytis pakantumo, tolerancijos žmonėms su specialiaisiais poreikiais, ko neturėtų nustačius gyvenamąją vietą su tėvu. Taigi tokia gyvenamoji aplinka tik papildo nepilnamečio šalių sūnaus emocinę būklę, nes vaiko socializacija pirmiausia prasideda šeimoje, bendraujant ne tik su tėvais, bet ir su broliais bei seserimis, taip vaikai įgyja gyvenimiškos patirties, mokosi būti empatiški, suvokia, kaip reikia tam tikrose situacijose elgtis, susitarti, ginti savo interesus nepažeidžiant kito asmens interesų ir pan.
5.2. Kritiškai vertintina ir atsakovo išsakyta abejonė dėl ieškovės galimybės prižiūrėti vaikus dėl jos sveikatos būklės. Ieškovė neneigė aplinkybės, kad jai būna tam tikrų sveikatos sutrikimų, jai pasireiškia migrena, depresija. Tačiau ji vartoja vaistus, priima gydytojų skiriamą gydymą, jos liga yra kontroliuojama, iki šiol nuolatos rūpinasi dviem kitais savo vaikais, o duomenų, kad tai daro netinkamai ar stokoja socialinių įgūdžių, byloje nėra. Įsiteisėjusio teismo sprendimo, patvirtinančio, kad ieškovė smurtavo prieš kurį nors iš savo vaikų, nėra.
5.3. Duomenys apie ieškovės motiną patvirtinta, jog nors moteris nuo vaikystės serga psichine liga, ji vartoja vaistus, sugebėjo sukurti savo šeimą, užauginti vaikus, o dabar padeda ir dukrai.
5.4. Teismų informacinės sistemos duomenimis, ieškovė neteista, tuo tarpu atsakovas Alytaus apylinkės teismo 2025 m. kovo 25 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2025 m. birželio 27 d. nuosprendžiu, yra nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 140 straipsnio 1 ir 3 dalis, 153 straipsnio 1 dalį, konstatavus, jog atsakovas smurtavo prieš ieškovės sūnų, jį mušė diržu į sėdmenis, kankino nukentėjusįjį nepagrįstai kaltindamas įvairiais prasižengimais, vertė nepilnametį dirbti sunkius fizinius darbus, neatitinkančius vaiko fizinių galimybių, turinčius neigiamo poveikio vaiko sveikatai, fizinei, emocinei ir socialinei raidai (dėl ilgą laiką - daugiau nei 7 metus - trukusio psichologinio smurto veiksmų, kankinimų, jam konstatuotas potrauminio streso sutrikimas, kuris vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas). Be to, atsakovas pripažintas kaltu ir už tai, kad atliko jaunesnės negu šešiolikos metų ieškovės neįgalios dukters tvirkinimo veiksmus. Nors duomenų, kad atsakovas yra naudojęs smurtą ar seksualinio tvirkinimo veiksmus prieš savo sūnų Ą. J., nėra, tačiau aplinkybė, jog jis ilgą laiką sistemingai smurtavo prieš kitą ieškovės sūnų ir padarė seksualinį nusikaltimą neįgalios ieškovės dukters atžvilgiu, jį neigiamai charakterizuoja bei leidžia teismui pagrįstai abejoti jo moralinėmis savybėmis bei galimybe sudaryti savo nepilnamečiam sūnui tinkamiausias gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas.
5. Dėl bendravimo su nepilnamečiu tvarkos nustatymo teismas sprendė, kad šiuo konkrečiu atveju šalių sūnaus interesus geriausiai atitiks bendravimo su tėvu tvarka pagal „50:50 procentų laiko“ modelį bendraujant po savaitę laiko, tėvui pasiimant vaiką kas antrą kiekvieno mėnesio penktadienį iš ugdymo įstaigos arba 17.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos, atsižvelgiant į vaiko užsiėmimų laiką, ir po savaitės laiko kitą penktadienį, jei tą dieną ugdymas nevyksta, iki 17.00 val. nuvežant vaiką į jo gyvenamąją vietą, o jei vyksta ugdymas, motinai pasiimant vaiką iš ugdymo įstaigos.
6.1. Byloje nėra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog artimas bendravimas su vienu iš tėvų prieštarautų Ą. J. interesams. Priešingai, iš teismo psichologijos ekspertizės akto išvadų matyti, jog tiek motina, tiek ir tėvas nepilnamečiui yra emociškai reikšmingi prieraišumo asmenys, nepilnametį su abiem tėvais sieja emociškai artimas ir glaudus ryšys. Abi šalys yra pasirengusios užtikrinti kasdienius vaiko buities poreikius, tad nėra pagrindo vienam iš tėvų nustatyti žymiai didesnę galimybę ir pareigą rūpintis vaiko auklėjimu. Šalys gyvena skirtinguose miestuose (atsakovo gyvenamoji vieta tik nuo 2024 m. rugpjūčio 7 d. deklaruota (duomenys neskelbtini) , kaip jis nurodė gyvena pas savo tėvus, tačiau dirba Kaune, ieškovė gyvena (duomenys neskelbtini).), tačiau atstumas tarp gyvenamųjų vietų nėra toks didelis, kad neproporcingai apsunkintų vaiko vykimą į ugdymo įstaigą. Juolab, kad šalių paaiškinimais ir bylos medžiaga nustatyta, jog nepilnametis šiuo metu lanko užsiėmimus ir Kaune, iš kurių jį automobiliu veža tiek tėvas, tiek ir motina.
6.2. Byloje pateikti vaiko situacijos vertinimo aktai, sudaryti bylos nagrinėjimo laikotarpiu patvirtina, jog abu vaiko tėvai yra pažeidę nustatytą bendravimo tvarką, siekdami praleisti daugiau laiko su vaiku. Teismo vertinimu, tikslingiausia būtų nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri kiekvienam iš tėvų užtikrintų realią galimybę prisidėti prie vaiko auklėjimo ir tuo pačiu būtų pakankamai supaprastinta, kad sumažintų šalių tarpusavio kontaktą, vaiko perdavimo vienas kitam kartus. Ginčo atveju abi šalys siekia maksimalios bendravimo tvarkos su jais nustatymo, tačiau teismas vertino, kad abiejų šalių siūlomi bendravimo tvarkos variantai nepateisinamai riboja vieno iš tėvų bendravimą su vaiku, todėl šiuo atveju turi būti nustatyta bendravimo tvarka pagal „50:50 procentų laiko“ modelį.
6. Dėl vaiko išlaikymo dydžio ir formos teismas sprendė, jog nustačius atsakovo bendravimo su vaiku tvarką pagal „50:50 procentų laiko“ modelį, t. y. kuomet šalių sūnus vienodai laiko praleis tiek su tėvu, tiek su motina, abi ginčo šalys patirs iš esmės panašaus dydžio išlaidas vaiko būtinųjų (kasdieninių) poreikių užtikrinimui – maitinimui, būstui, higienos priemonėms, laisvalaikiui, šventėms, pramogoms ir pan. Tačiau įvertinęs papildomus vaiko poreikius, pvz., būreliai, sezoniniai drabužiai bei avalynė, vaikas lanko psichologą ir pan., sprendė, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovo S. J. po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečio sūnaus išlaikymui nuo sprendimo įsitesėjimo dienos. Tuo pačiu teismas akcentavo, jog atsižvelgiant į tai, kad nustatytas vaiko bendravimo pagal „50:50 procentų laiko“ modelis, abi šalys turi dengti kasdienines buitines nepilnamečio išlaidas (maistas, būstas, higiena, pramogos), o priteisiama išlaikymo suma skirta kitiems jo poreikiams tenkinti: būreliai, mokymosi priemonės, drabužiai, avalynė, medicininės išlaidos ir kita.
7. Dėl išlaikymo įsiskolinimo teismas nurodė, kad bylos duomenys ir šalių paaiškinimai patvirtina, kad aktualiu laikotarpiu atsakovas apmokėjo dalį vaiko ugdymo išlaidų, taip pat vežė maisto produktus, remontavo būstą, o ieškovei šių aplinkybių nepaneigus, nepateikus duomenų, jog prie vaiko išlaikymo tuo metu prisidėjo žymiai daugiau nei atsakovas, todėl sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, kad yra susidaręs ieškovės nurodytas išlaikymo įsiskolinimas, todėl šio ieškovės ieškinio reikalavimo teismas netenkino.
8. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra patenkinta 62,5 proc. ieškinio reikalavimų (visiškai patenkinti ieškovės reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, iš dalies patenkintas reikalavimas dėl vaiko bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo bei atmestas reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo), todėl 8 715 Eur pripažinęs pagrįstomis ieškovės išlaidomis, atsižvelgęs į patenkintų / atmestų ieškinio reikalavimų proporciją, priteisė ieškovei iš atsakovo 5 446,87 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat iš atsakovo valstybės naudai priteisė 735,68 Eur išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Priešieškinį laikė patenkintu 16,6 proc. (reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo atmesti, iš dalies tenkintas reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo), todėl 9 464,10 Eur pripažinęs pagrįstomis atsakovo išlaidomis, atsižvelgęs į patenkintų / atmestų priešieškinio reikalavimų proporciją, priteisė atsakovui iš ieškovės 1 571,06 Eur bylinėjimosi išlaidų.
I. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
9. Apeliantė (ieškovė) A. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. rugsėjo 29 d. sprendimą dalyje dėl atsakovo S. J. bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi Ą. J. 1 punkto panaikinti ir priimti šioje dalyje naują sprendimą – vietoj bendravimo tvarkos 1 punkto nustatyti papildomus du punktus ir juos išdėstyti taip:
1. Tėvas pasiima vaiką kas antrą kiekvieno mėnesio penktadienį iš ugdymo įstaigos arba 17.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos laikydamasis numatyto saugaus atstumo, atsižvelgdamas į vaiko užsiėmimų laiką, grąžina vaiką pirmadienį, jį nuvežant į mokyklą iki pirmadienio iki 8.00 val.
2. Tėvas bendrauja su vaiku kiekvienos savaitės pirmadieniais ir trečiadieniais paimdamas vaiką iš mokyklos nuo 17.00 val., atsižvelgdamas į vaiko užsiėmimų laiką, ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą laikydamasis numatyto saugaus atstumo iki tos pačios dienos 20.00 val.
Likusioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš atsakovo ieškovės atstovavimo išlaidas. Apeliacinį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
10.1. Pirmosios instancijos teismo parinktas atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku būdas, kai jis kas savaitę gyvena su kitu tėvu (50:50 principas), neatitinka vaiko interesų. Nepilnamečio šalių sūnaus faktinė gyvenamoji vieta, kuri teismo nustatyta su mama, yra netoli (duomenys neskelbtini)miestelio, jo faktinė mokymosi vieta bus (duomenys neskelbtini), jo būsimi būreliai, kurie taip pat bus vaiko gyvenamosios vietos teritorijoje, lemia, kad vaiko gyvenimas „50:50“ principu su atsakovu neatitinka geriausių vaiko poreikių, kadangi atsakovo gyvenamoji vieta skiriasi nuo vaiko gyvenamosios vietos, ir nėra tame pačiame mieste. Tokia bendravimo tvarka lems nuolatinį vaiko kilnojimąsi, ir didelę dalį poilsio laiko pakeitimą į buvimą transporto priemonėje kasdien, važinėjantis iš/į (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini)į/iš (duomenys neskelbtini). Pagal tokią nustatytą tvarką nepilnametis vaikas bus priverstas, kai gyvens savaitę pas atsakovą, vykti kiekvieną rytą į mokyklą virš 80 km. Vaikas kiekvieną rytą turės ilgiau nei valandą būti vežamas į jo gyvenamosios vietos mokyklą (duomenys neskelbtini), ir po to po mokyklos parvežamas atgal į atsakovo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)ar (duomenys neskelbtini). Šiuo konkrečiu atveju sūnus šiuo metu pradėjo lankyti antrą klasę, dar yra mažas, jam yra reikalingas ilgas poilsio nakties laikas, todėl ankstus vaiko kėlimasis, siekiant atvykti į mokyklą į jo nuolatinę gyvenamą vietą 8.00 val., kai kelionė truks daugiau nei valandą, yra neatitinkantis vaiko poilsio rėžimo ir interesų, be to, po mokyklos ir papildomos užklasinės veiklos, vaikas turės vėl gi važiuoti atgal į (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini)daugiau nei valandą laiko. Vaiko vežimo į/iš mokyklą (duomenys neskelbtini) iš jo gyvenamosios vietos laiko sąnaudos yra 15 min., o tai leidžia vaikui turėti daugiau laisvo laiko, daugiau laiko poilsiui, laiko paruošti namų darbus, išeiti pažaisti su vaikais į lauką.
Šalies argumentai
10.2. Apeliantės (ieškovės) siūlytina ir abiejų šalių bylos nagrinėjimo metu nurodyta teismui bendravimo tvarka, kai skyrium gyvenantis tėvas bendrauja su vaiku nepertraukiamai kas antrą savaitgalį, ir gali bendrauti dvi darbo dienas per savaitę, būtent ir atitinka geriausius vaiko poreikius, užtikrina vaiko gyvenimo režimo patogumą, užtikrina tinkamą vaiko poilsio ir miego režimą, ir nemažina atsakovo bendravimo su vaiku laiko. Teismo nustatyto „50:50“ principo taikymo negalimumas šioje byloje yra nulemtas objektyvios faktinės aplinkybės – atsakovo gyvenimas kitame mieste, nei nustatyta vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta. Todėl šioje konkrečioje byloje „50:50“ principas negalėjo būti pritaikytas išimtinai tik dėl šios objektyvios faktinės aplinkybės.
10.3. Nei viena iš proceso šalių, nors ir neneigė, kad vaikas turi bendrauti su abiem tėvais maksimaliu laiku, tačiau neprašė teismo nustatyti kitos šalies bendravimo su vaiku „50:50“ principo. Iš esmės, nepaisant teismo teisės išeiti iš už ieškinio/priešieškinio ribų šeimos teisinių santykių byloje, pirmosios instancijos teismas net nesiaiškino šalių nuomonės dėl to, kad vaikas gyventų su tėvais „50:50“ principu, t. y. teismas neištyrė ir nenustatė, neišsiaiškino šių faktinių aplinkybių ir priėmė sprendimą net nežinodamas ir neįsitikinęs, kad šalys, tiksliau atsakovas, turės objektyvias galimybes vykdyti tokią nustatytą bendravimo su vaiku tvarką. Iš esmės šioje dalyje teismas priėmė siurprizinį sprendimą, kurio nesitikėjo/neprašė nei viena iš šalių.
Atsiliepimas
10. Atsakovas S. J. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė atmesti ieškovės apeliacinį skundą; o nusprendus pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu Ą. J. 1 punkto panaikinti ir priimti šioje dalyje naują sprendimą – vietoj bendravimo tvarkos 1 punkto nustatyti papildomus du punktus ir juos išdėstyti taip:
1. Tėvas pasiima vaiką kas antrą kiekvieno mėnesio penktadienį iš ugdymo įstaigos arba 17.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos laikydamasis numatyto saugaus atstumo, atsižvelgdamas į vaiko užsiėmimų laiką, grąžina vaiką pirmadienį, jį pristatant į jo gyvenamąją vietą iki sekmadienio 18.00 val.;
2. Tėvas bendrauja su vaiku kiekvienos savaitės pirmadieniais ir ketvirtadieniais, paimdamas vaiką iš mokyklos nuo 17.00 val., atsižvelgdamas į vaiko užsiėmimų laiką, ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą laikydamasis numatyto saugaus atstumo iki tos pačios dienos 20.00 val.
Atsiliepimas
Priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Nors bylos nagrinėjimo metu vaikas buvo gana jauno amžiaus, tačiau kaip matyti iš Vaiko teisių apsaugos institucijos pateiktų duomenų (vaiko situacijos vertinimo anketų, teisme pateiktos išvados), sūnus tvirtino mylintis abu tėvus, tačiau jam labiau patinka pas tėvą. Taigi, pirmosios instancijos teismas byloje nustatė, ir pagal byloje esančius įrodymus nėra pagrindo su tuo nesutikti, kad šalių ginčo nagrinėjimo teisme metu abiejų šalių ryšys su jų bendru vaiku yra glaudus, abu tėvai domisi vaiku, juo pagal galimybes rūpinasi, tačiau vaikas nori bendrauti labiau su savo tėvu. Tokiu būdu, paminėtos ir byloje nustatytos aplinkybės, jog sūnus nori dažniau bendrauti su tėvu nei su motina, iš esmės ir sąlygojo pirmosios instancijos teismo sprendimą šiuo atveju nustatant atsakovo bendravimo su vaiku, kurio gyvenamoji vieta palikta nepakeista (šio sprendimo dalies rezultatas apeliacine tvarka taipogi kvestionuojamas), tvarką, pritaikyti vadinamąjį „50:50 procentų laiko“ modelį. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad ginčijamu sprendimu nustatytas atsakovo bendravimo su sūnumi modelis prieštarautų paminėtai ar kitai apeliantės nurodytai kasacinio teismo praktikai, kaip ir nėra pagrindo spręsti, kad „50:50 procentų laiko“ bendravimo tvarka pagal byloje surinktus duomenis pažeistų nepilnamečio vaiko interesus. Nei tėvas, nei motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, kuri būtų patogiausia tik jam, o privalo siekti geriausių savo nepilnamečio vaiko interesų užtikrinimo. Byloje nesant jokių objektyvių duomenų, kad atsakovo bendravimas su sūnumi kažkaip kenktų ar prieštarautų vaiko interesams, manytina, kad esamoje situacijoje toks vaiko bendravimo su tėvu modelis - „50:50 procentų laiko“ - atitinka geriausius vaiko interesus, o ir abiem tėvams suteikia galimybę maksimaliai įsitraukti į vaiko auklėjimą.
11.2. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi, yra pagrįstas, tačiau tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas nuspręstų tenkinti ieškovės apeliacinio skundo reikalavimus, atsakovas prašo atsižvelgti į tai, jog atsakovo sūnus lanko mokyklą ir jam reikia pasiruošti jai iš vakaro, todėl tenkinant apeliantės reikalavimą, jis turėtų būti patenkintas atsakovo šiame atsiliepime nurodytu būdu – alternatyviu teismo nustatyto bendravimo tvarkos 1 punkto variantu.
Šalies argumentai
11. Apeliantas (atsakovas) S. J. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. rugsėjo 29 d. sprendimą dalyje, kurio šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - nustatyti nepilnamečio vaiko Ą. J. gyvenamąją vietą kartu su atsakovu S. J. atsakovo gyvenamojoje vietoje; priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Nepilnamečio šalių sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove yra negalimas dėl nesaugios aplinkos, t. y. dėl nuolatinio ieškovės smurto prieš sūnų, dėl didelių specialių poreikių turinčios ir pavojinga esančios sesers. Atsakovo vertinimu, sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas su juo yra būtinas tam, kad būtų apsaugoti ir užtikrinti sūnaus interesai bei sukuriama saugi aplinka jo vystymuisi:
12.1.1. Ieškovei yra nustatyta depresija, nerimo sutrikimas, jai pasikartoja panikos priepuoliai. Dėl depresijos epizodų ji buvo gydoma sveikatos priežiūros įstaigose, reabilitacinėje ligoninėje, o dėl ieškovei atsinaujinančių migrenos priepuolių, priepuolių metu ieškovė dėl skausmo net negali pakilti iš lovos ir pasirūpinti savo vaikais. Gydymo rezultatai yra trumpalaikiai – ieškovė nevaldo savo emocijų ir prieštaraujant jos nuomonei, ji griebiasi smurto. Taigi dėl ieškovės neprognozuojamos psichinės sveikatos sūnui yra sukuriama nesaugi aplinka jo vystymuisi, psichinei ir fizinei sveikatai. Ieškovė smurtauja prieš vaiką: 1) 2024 m. kovo 31 d. ieškovės atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad tą dieną įvykusio konflikto metu ieškovė automobilyje sėdinčiam sūnui sudavė rankomis į galvos ir veido sritį nenustatytą kiekį smūgių, taip sukeldama sūnui fizinį skausmą. Sūnus tą pačią dieną atsakovo buvo pristatytas į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę Kauno klinikose apžiūrai, kur jam nustatyti galvos srities sumušimai – plaukuotos galvos dalies palpacija skausminga. Dar daugiau, dėl šių ieškovės veiksmų sūnus patyrė šoką ir pablogėjo jo psichinė sveikata. Apie patirtą sūnaus šoką ir pasikeitusią psichinę sveikatą byloje patvirtina rašytiniai įrodymai – medicininiai dokumentai. Į įvykio vietą buvo iškviesti ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai, kurie 2024 m. kovo 31 d. rašte nurodė, kad vaiko motina A. G. galimai naudodama fizinį smurtą sūnaus atžvilgiu sukėlė realų ir tiesioginį pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei. Be to Skyrius nustatė, kad sūnui yra nesaugi aplinka su motina (ieškove), todėl sūnus perduotas tėvo priežiūrai. Taigi, ne vien atsakovas, bet ir Tarnyba vienareikšmiškai nustatė, jog sūnui yra nesaugi aplinka su ieškove ir todėl vaikas buvo perduotas tėvo priežiūrai. Sūnus šiai dienai bijos savo motinos; 2) 2025 m. birželio 20 d. ieškovė savo gyvenamojoje vietoje (tualete) sudavė sūnui ranka į galvos sritį, dėl ko sūnus greitai iškvietė atsakovą į įvykio vietą. Į įvykio vietą buvo atvykę tiek policijos pareigūnai, tiek vaiko teisių Skyriaus specialistai. Nors ikiteisminis tyrimas ieškovės atžvilgiu dėl 2025 m. birželio 20 d. galimos atliktos nusikalstamos veikos prieš nepilnametį vaiką buvo nutrauktas, tačiau sūnus atsisako su ieškove bendrauti ir būti vienas. Minėtas aplinkybes patvirtina 2025 m. liepos 25 d. medicininio dokumento išrašo kopija ir 2025 m. rugpjūčio 4 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymo kopija, kuriuose nurodyta, jog sūnus atsisako bendrauti su ieškove nes ji prieš sūnų naudoja fizinį smurtą, ir jis jos bijo. Be to, dar prieš įvykstant aptartam smurto proveržiui prieš sūnų, tą pačią dieną, sūnus ieškovei buvo nurodęs, jog nenori su ja keliauti į jos gyvenamąją vietą ir net nurodė, jog „nusižudys“ jei jį ieškovė vešis; 3) 2025 m. spalio 10 d. ieškovė smurtavo prieš savo mažametį sūnų, trenkdama jam į veidą, taip sukeldama jam fizinį skausmą bei padarydama jam kairės pusės skruosto paraudimą su drėskimo žymėmis. Ieškovė iš įvykio vietos pasišalino. Dėl šių ieškovės veiksmų pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-35983-25. Vėlgi, ieškovės smurto proveržį sąlygojo sūnaus pasakymas, kad jis nenori su ja niekur vykti. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai paneigia pirmosios instancijos teismo poziciją, kad ieškovė nesmurtavo ir nesmurtauja prieš savo sūnų. Be to, ieškovės psichinių sutrikimų metu neprižiūrimi vaikai užsiima kuo tik nori, be jokios kontrolės naudojasi mobiliaisiais įrenginiais. Atsakovui išsikrausčius iš namų, atsakovė nesitvarko namų aplinkos, vaikų rūbų, indų, namuose nebūdavo vaikams paruošto maisto, t. y. neužtikrina būtinų aštuonmečio sūnaus poreikių ir normalių gyvenimo sąlygų. Sūnus, kuomet mama miega, likdavo su broliu, kuriam tuo metu buvo dvylika metų bei su neįgalia seserimi, kuriai nustatytas autizmas, ataksinis cerebrinis paralyžius, gilus protinis atsilikimas.
12.1.2. Atsakovo nuomone, nesaugias sūnaus gyvenimo sąlygas su mama nulemia kartu su ieškove gyvenančios dukros R. G. sveikatos būklė ir jos elgesys, keliantis pavojų ir žalą aplinkiniams. Mergaitė gali sužaloti ar sužeisti jaunesnį brolį, juo labiau, kad ieškovė didžiąją dienos dalį miega ir du broliai lieka vieni su neįgalia ir pavojinga seserimi. Tiek Ą., tiek jo brolio P. santykiai su sergančia sese R. buvo priešiški, įtempti. Vaikai nesutarė, mušėsi, nes R. laužė berniukų daiktus, o jie dėl savo amžiaus nulemto suvokimo, pyksta ir tai išprovokuoja vaikų tarpusavio konfliktus, pavojingą elgesį vieną kito atžvilgiu. Sūnus bei jo brolis P. keršija už sulaužytus žaislus bei kartais skriaudžia R. dėl jos elgesio. Gyvenimas tokiomis sąlygomis žaloja aštuonių metų Ą. raidą ir psichologinę būseną. Tuo tarpu šiuo metu, sūnui gyvenant skyrium nuo ieškovės ir R., sūnaus požiūris į R. pasikeitė – jis ją pripažįsta kaip sergančią ir reaguoja į ją draugiškai. Bet sūnus kartu su R. ir ieškove gyventi nenori, kadangi R. elgesys neprognozuojamas. Ieškovė tiek dėl savo sveikatos būklės, tiek dėl dukros sveikatos būklės, nesugeba savarankiškai pasirūpinti nei sergančia dukra, nei kitas vaikais, įskaitant Ą.. Ieškovė dažnai veža vaikus pas savo mamą arba jos mama atvažiuoja į vaikų gyvenamąją vietą. Tačiau ieškovės mama, kuriai nustatyta šizofrenija, antro (II) lygio nedarbingumo lygis, taip pat ir depresija, nėra asmuo, kuris galėtų atsakingai ir tinkamai prižiūrėti nepilnamečius vaikus dėl savo psichinės sveikatos sutrikimų.
Žemesnės instancijos teismas
12.2. Teismo 2024 m. balandžio 22 d. nutartimi buvo pakeistos byloje taikomos laikinosios apsaugos priemonės nustatant nepilnamečio Ą. J. laikiną gyvenamąją vietą su tėvu S. J. tėvo gyvenamojoje vietoje. Laikinos apsaugos priemonės buvo pakeistos dėl ieškovės smurto sūnaus atžvilgiu ir nesaugios aplinkos sūnui. Taigi, sūnus jau daugiau nei vienerius metus gyvena su atsakovu ir atsakovo gyvenamojoje vietoje yra užtikrinama saugi aplinka vaiko raidai. Dar daugiau, ir pats sūnus tiek byloje, tiek vaiko teisių specialistams yra nurodęs, kad jis pageidauja gyventi su atsakovu, o ne su ieškove, kadangi su atsakovu jaučiasi saugiai. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, jog atsakovas būtų naudojęs fizinį ar psichologinį smurtą prieš nepilnametį sūnų. Akivaizdu, jog iš byloje pateiktų rašytinų įrodymų vienintelė šalis, naudojanti smurtą prieš sūnų, yra ieškovė. Visos aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, jog sūnui gyvenant su atsakovu, sūnaus poreikiai ir interesai bus užtikrinti labiau, nei gyvenant su ieškove. Be to, atsakovo gyvenamosios vietos sąlygos labiau atitinka nepilnamečio sūnaus interesus.
12.3. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove vien tik remdamasis Kauno apygardos teismo 2025 m. birželio 27 d. nuosprendžiu, kuriuo atsakovas nuteistas už nusikaltimus, padarytus prieš ieškovės vaikus. Tačiau pirmosios instancijos teismas, remdamasis nuosprendžiu, turėjo atsižvelgti į tai, kad: nuosprendis yra apskųstas kasaciniu skundu; ieškovė apie tariamą seksualinę prievartą prieš jos dukrą pirmą kartą nuogąstavimus išsakė vaiko teisių tarnybai jau po to, kai sužinojo, jog atsakovas kreipėsi civilinio proceso tvarka dėl sūnaus Ą. gyvenamosios vietos nustatymo, nors prieš tai buvo ne kartą apklausta; kad nukentėjusiojo P. G. parodymai nenuoseklūs, kad ieškovė pakartotinai smurtauja prieš mažametį šalių sūnų, kadangi jis nesutinka su jos nuomone; sūnus tiek pirmosios instancijos teismui, tiek visoms institucijoms yra nurodęs, jog su ieškove nepageidauja gyventi ir nori gyventi su savo tėvu – atsakovu; atsakovas nėra jokia forma smurtavęs prieš savo mažametį sūnų, nei prieš kitus vaikus. Tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į aukščiau nurodytas faktines aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, kurie patvirtina, jog atsakovas sukuria saugią aplinką sūnui, kurioje vaikas jaučiasi saugus ir prieš jį nėra smurtaujama.
Atsiliepimas
12. Ieškovė A. G. pateikė atsiliepimą, kuriuo nesutiko su atsakovo apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti, o Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. rugsėjo 29 d. sprendimo dalį, kuria šalių nepilnamečio sūnaus Ą. J. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, palikti nepakeistą; iš atsakovo ieškovės naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Šalių nepilnamečiam vaikui gyvenant su atsakovu, kuomet vaikui yra sistemingai ir nuolat aiškinama ir įteikinėjama neigiama nuomonė apie mamą, tiesiogine prasme jo atžvilgiu yra vykdomas psichologinis smurtas. Šiai dienai tenka konstatuoti, kad dėl itin subtilaus apelianto veikimo būdo nepilnametis vaikas yra ne tik fiziškai atskirtas nuo mamos, bet ir emociškai suformuota vaikui nuostata, kad tam, kad jis „norėtų“ bendrauti, matytis ir būti su mama, mama turi įvykdyti kokias tai „papildomas sąlygas“, apie kurias jam nuolat aiškina ir dėsto tokius teiginius būtent atsakovas (pvz. „mama turi atsiprašyti“, „mama turi leisti laiką trise“, „mama gali bendrauti pas atsakovo tėvus namuose su vaiku“ ir pan.). Per laikotarpį nuo 2024 m. balandžio 22 d. iki teismo sprendimo priėmimo šioje byloje 2025 m. rugsėjo 29 d., kuomet teismo buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir vaikas gyveno pas atsakovą, vaikui buvo įteigta ir suformuotas visiškas mamos išstūmimo iš vaiko gyvenimo patirtis ir rezultatas. Ikiteisminio tyrimo metu bei šios bylos nagrinėjimo metu vaikui atliktų teismo psichologinių-psichiatrinių ekspertizių metu buvo konstatuotas tėvo neigiamos įtakos darymas vaikui, formuojant neigiamą nuomonę apie mamą. Atsakovui tikslingai „kuriant“ aplinkybes dėl tariamo ieškovės smurto prieš vaiką, byla buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, ir pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, turėjo aiškius tokių įvykių vertinimus ir atsakymus iš teisėsaugos institucijų, ir jų pakako padaryti išvadai, kad ieškovė nei karto nėra smurtavusi prieš savo vaiką, tokių įrodymų byloje nebuvo surinkta. Todėl, pirmos instancijos teismo išvados yra teisingos, sąžiningos ir neprieštarauja jokiems byloje esantiems įrodymams. Tuo tarpu apeliantas absoliučiai ignoruoja Ekspertizės aktą, kaip byloje esantį rašytinį įrodymą, kuris teismui turi aukštesnę įrodomąją galią, niekur nepasisako apie Ekspertizės akte teismo ekspertų padarytas išvadas, kurios paneigia visus apelianto dėstomus argumentus apeliaciniame skunde. Tuo tarpu vaikui gyvenant su atsakovu, vaiko emocinė ir psichologinė būklė nuolat blogėja: 2025 m. liepos 25 d. ieškovei teko vežti Ą. iš (duomenys neskelbtini) tiesiai į Kauno klinikų priėmimą, nes vaikas pasakė, jog nusižudys; 2025 m. rugpjūčio 4 d. vaiko apsilankymas pas vaikų psichiatrą po to, kai Ą. pasakė, kad nusižudys ir kt. Taip pat, vaikas ieškovei telefonu 2025 m. liepos 30 d. kalbėjo, jog norėtų mamą nušauti, išmesti į gatvę ir net nelaidoti (garso įrašas tą dieną, kai antstolis priėmė sprendimą kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo atsakovui už bendravimo tvarkos nevykdymą). Tai aiškiai signalizuoja apie galimai netinkamą atsakovo rūpestį vaiko psichologine būkle. Vaikui gyvenant su ieškove vaikas nieko panašaus nekalbėdavo, ir nėra niekur užfiksuota, kad vaikas tėvui išsakytų tokio ir/ar panašaus pobūdžio mintis.
13.2. Svarbu pažymėti, kad atsakovo asmenybė taip pat nesudarė teismui jokių galimybių spręsti, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta turi būti keičiama ir nustatoma su atsakovu. Atsakovas 2025 m. kovo 25 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu nuteistas dėl dalies nusikalstamų veikų prieš ieškovės nepilnametį vaiką padarymu, o Kauno apygardos teismo 2025 m. birželio 27 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu visų pareikštų kaltinimų ir visų nusikalstamų veikų padarymo abiejų ieškovės vaikų – Ą. brolio ir sesers – atžvilgiu. Be to, atsakovas ne pirmą kartą yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn dėl nusikaltimų padarymo artimoje aplinkoje prieš kartu su juo gyvenančius žmones, t. y. 2012 m. lapkričio 28 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. PK-844-288 atsakovas yra nuteistas už savo pirmosios sutuoktinės sumušimą. Atsakovas savo sūnaus iš pirmos santuokos neaugina, su juo nebendrauja, nemoka jam išlaikymo (mokėjo apelianto motina) ir nedalyvauja jo gyvenime.
13.3. Ieškovės patirtos panikos atakos gyvenant drauge su apeliantu buvo tiesiogiai išprovokuotas apelianto nuolatinio smurtinio elgesio, įtampos ir baimės gyvenant kartu. Laikotarpis iki šalių pradėjimo gyventi skyrium buvo itin emociškai skausmingas ir sunkus ieškovei išimtinai dėl apelianto manipuliacijų, išnaudojimo ir bauginimo. Būtent tada ieškovė ir suprato, kaip stipriai ji yra veikiama neigiamo apelianto elgesio, todėl nutraukus ryšius su apeliantu, ieškovei nė karto jokia panašaus pobūdžio panikos ataka nėra pasikartojusi, o apelianto pusei net nėra žinomos jokios faktinės aplinkybės po 2022 m. vasaros pabaigos, todėl bandymai stereotipizuoti, net nežinant faktų, ieškovės sveikatos būklę yra itin deklaratyvūs, neturintys jokio pagrindimo, ir be to absoliučiai tikrovės neatitinkanti informacija, kurią teikia apeliantas.
13.4. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų nors vieną apelianto subjektyvų teiginį dėl to, kad ieškovės gyvenamoji aplinka tapo nesaugia augti vaikui. Nei vaiko teisių skyriaus specialistai, nei socialiniai darbuotojai nėra fiksavę jokio atvejo, kuris bent kiek būtų apie tai, ką subjektyviai dėsto apeliantas. Ieškovės gyvenamosios vietos sąlygos yra ištirtos specialistų, kurie teikia teismams išvadas tokio pobūdžio bylose, ir galutinė išvadą teikiančios institucijos rekomendacija teismui buvo ta, kad nepilnamečio vaiko Ą. J. gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su vaiko mama. Pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo tokia rekomendacija suabejoti, ją ištyrė ir įvertino bei padarė teisėtas ir pagrįstas galutines išvadas byloje.
Šalies argumentai
13.5. Apelianto apeliaciniame skunde dėstomi teiginiai dėl ieškovės dukros R. yra neatitinkantys tikrovės. R. nebuvo sulaužiusi savo brolio rankos nei 2014 m., nei kada nors iš viso. Tai yra išsigalvojimai, kuriais siekiama sustiprinti neigiamą mergaitės įvaizdį teismui, nepateikiant jokių tai patvirtinančių įrodymų. Taip pat byloje nėra nei vieno įrodymo, jog vaikai buvo neprižiūrimi, vieni žaidžia lauke ir pan. Byloje nėra nei vieno vaiko teisių institucijų akto/dokumento, kur kokia nors forma būtų užfiksuoti kokie nors vaikų nepriežiūros atvejai, todėl laikytina, kad apeliantas nurodo teismui tikrovės neatitinkančią informaciją.
13.6. Byloje esančiame Ekspertizės akte yra konstatuota ir padaryta išvada, kad Ą. negalėjo ir negali išsakyti savarankiškos nuomonės gyvenamosios vietos nustatymo ir/ar bendravimo tvarkos nustatymo klausimu dėl savo emocinės būsenos ir jam (tiesiogiai ir/ar netiesiogiai) daromo poveikio. Ekspertizė byloje būtent šiuo tikslu ir buvo skirta, t. y. tam, kad padėtų teismui nuspręsti dėl ginčo objekto, t. y. vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo. Pabrėžtina ir tai, kad iki 2024 m. kovo 31 d. įvykio byloje visi išvadą teikiančios institucijos dokumentai liudijo ir rodė apie tokią vaiko nuomonę, kur jis aiškino, kad nenori skambinti tėčiui, kad nenori kartais su juo susitikti, nori gyventi ir toliau su mama. Ši vaiko nuomonė pasikeitė išimtinai ir tik dėl to, kad atsakovas visą laiką, kol vaikas laikinai gyveno pas jį, darė ir toliau daro neigiamą įtaką vaikui, nuteikinėja jį prieš mamą, ir atskyrė vaiką nuo mamos ne tik fiziškai, bet ir emociškai. Vaikui yra padaryta neatitaisoma arba itin ilgai atstatytina žala. Tą konstatavo teismo ekspertai, tai yra matoma ir iš išvadą teikiančios institucijos įvairių dokumentų, apie tai galima suprasti klausantis vaiko nuomonės. Šiai dienai labai tikėtina, kad kol kas vaiko nuomonė ir nepasikeis, t. y. jis ir toliau kalbės viešai, kad nori toliau gyventi pas tėtį, kadangi vaikas ir šiuo metu yra atsakovo įtakoje, vengia bendrauti su mama, nevažiuoja pas mamą, kur dar gyvena jo brolis ir sesuo, ignoruoja mamą. Atstatyti šią situaciją galima tik grąžinus vaiką į mamos gyvenamąją vietą, kur palaipsniui vaikas galės jaustis ramiai, kur jam niekas nenurodinės, kaip turi „viešai“ kalbėti, „ką pasakyti“ institucijoms, ir pan. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, nustatė itin plačią atsakovo bendravimo tvarką su vaiku, ją iš dalies ieškovė prašo apeliacinės instancijos teismo pakoreguoti, tačiau korekcijos yra susijusios su nepilnamečio vaiko poreikiais, ir laiko prasme tik neženkliai mažina apelianto laiką su vaiku. Apeliantas turės plačias galimybes bendrauti su vaiku, o vaiko gyvenime toliau galės dalyvauti ir mama.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
14. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl žodinio apeliacinio proceso
15. Nagrinėjamu atveju ieškovė A. G. savo apeliaciniame skunde išreiškė prašymą bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka.
16. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis).
17. Šiuo atveju visų pirma pažymėtina, kad apeliantė tik suformulavo prašymą bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau nenurodė jokių aplinkybių, argumentų bei įrodymų, kuriuos būtų būtina tirti žodiniame procese. Tuo tarpu teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje pakankama duomenų šio ginčo išnagrinėjimui, be to, byla jau buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka pirmosios instancijos teisme, o šalys visus paaiškinimus turėjo galimybę pateikti ir pateikė. Taigi, kolegijos vertinimu, skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti pakanka byloje surinktų įrodymų, todėl nagrinėjamas ginčas gali būti išnagrinėtas ir rezultatas pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl naujai pateiktų įrodymų
18. Prieš vertinant apeliacinių skundų argumentų pagrįstumą, teismas išsprendžia šalių apeliacinės instancijos teismui pateiktų naujų įrodymų priėmimo klausimą.
19. Atsakovas S. J. kartu su apeliaciniu skundų pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus, susijusius su ieškovės atžvilgiu naujai pradėtu ikiteisminiu tyrimu – 2025 m. spalio 10 d. Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK Reagavimo skyriaus šaukimą bei Užduotį atlikti objektų tyrimą.
20. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 37-38 punktai).
21. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminis tyrimas yra pradėtas jau po skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, į tai, kad byloje yra sprendžiami klausimai (ginčas), susiję su nepilnamečiu vaiku (vaiko gyvenamosios vietos nustatymu, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymu) ir tai, kad šios naujai atsiradusios aplinkybės turi reikšmę nagrinėjamiems klausimams, spręstina, jog atsakovo kartu su apeliaciniu skundu naujai teikiami įrodymai turi būti prijungti prie bylos ir vertinami kompleksiškai su kita byloje esama medžiaga.
Dėl faktinių bylos aplinkybių, ginčo esmės bei apeliacijos ribų
23.1. Ieškovė A. G. ir atsakovas S. J. nebuvo sudarę santuokos; jiems gyvenant kartu (duomenys neskelbtini) gimė sūnus Ą. J.. Be Ą. J. ieškovė turi dar du kartu su jau gyvenančius ir jos auginamus nepilnamečius vaikus – R. G. ir P. G.. Šalių artimi santykiai nutrūko 2022 m. vasarą, tuomet atsakovas išsikraustė gyventi atskirai į Kauną (šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini)), o mažametis šalių sūnus Ą. J. liko gyventi su ieškove.
23.2. Alytaus apylinkės teisme 2023 m. kovo 22 d. priimtas ieškovės ieškinys dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo ir 2023 m. kovo 30 d. nutartimi buvo nustatyta nepilnamečio Ą. J. laikinai gyvenamoji vieta su ieškove. 2023 m. balandžio 19 d. priimtas atsakovo priešieškinis dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo ir 2023 m. balandžio 25 d. nutartimi buvo nustatyta laikina skyrium gyvenančio tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka.
23.3. Ą. J. 2023 m. rugsėjo 7 d. teismo nutartimi paskirta ambulatorinė teismo psichologinė ekspertizė, po kurios 2024 m. balandžio 22 d. teismo nutartimi laikina nepilnamečio Ą. J. laikinoji gyvenamoji vieta buvo pakeista ir nustatyta su tėvu S. J. jo gyvenamojoje vietoje; nustatyta ieškovės A. G. laikina bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka.
23.4. 2024 m. spalio 10 d. teisme gautas 2024 m. rugsėjo 11 d. – spalio 9 d. teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 103MS-167/2024, atsižvelgiant į kurį, laikina ieškovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka buvo keičiama 2024 m. lapkričio 26 d. ir 2025 m. birželio 16 d. teismo nutartimis, ją praplečiant. Šiuo metu nepilnametis šalių faktiškai sūnus gyvena su atsakovu (tėvu), o kiekvienas iš tėvų siekia, jog nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jais, motyvuoja, kad kiekvienas geriau užtikrins vaiko poreikius.
23. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2025 m. rugsėjo 29 d. sprendimu šalių nepilnamečio sūnaus Ą. J. gyvenamąją vietą nustatė su ieškove (mama), nustatė skyrium gyvenančio tėvo (atsakovo) bendravimo su vaiku tvarką, iš esmės nustatė „50:50 procentų laiko“ abiejų tėvų bendravimo su savo vaiku modelį, priteisė iš atsakovo kasmėnesinį periodinį išlaikymą, kitoje dalyje tiek ieškinį, tiek ir priešieškinį atmetė. Abi šalys – tiek ieškovė, tiek atsakovas – ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą tam tikrose jo dalyse.
24. Tad apeliacijos objektą nagrinėjamu atveju sudaro Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. rugsėjo 29 d. sprendimo dalių, kuriose teismas: (i) šalių nepilnamečio vaiko Ą. J. gyvenamąją vietą nustatė su ieškove (motina) A. G. (atsakovo S. J. apeliacinio skundo reikalavimas) ir (ii) nustatė atsakovo (tėvo) S. J. bendravimo su vaiku tvarką (ieškovės A. G. apeliacinio skundo reikalavimas), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
25. Prieš pradedant nagrinėti šalių ginčą, apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi, kad vaiko interesai – sveika ir saugi aplinka ir sąlygos, tenkinančios vaiko individualius poreikius, kurie atitinka vaiko amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrina tinkamą vaiko raidą ir auklėjimą. Vaiko interesų svarba pabrėžiama Vaiko teisių konvencijoje (konvencijos 3, 9, 18 straipsniai), o Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis geriausių vaiko interesų prioriteto principu. Tai reiškia, kad priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia – geriausi vaiko interesai. Šis principas taikomas remiantis konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus specialius vaiko poreikius.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (t. y. dėl atsakovo apeliacinio skundo)
26. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas, konstatavęs, jog nagrinėjamu atveju byloje neįrodyta, kad ieškovės namuose Ą. J. būtų nesaugu, juo tinkamai nesirūpinama ir pan., tačiau atsakovo moralinės savybės teismui sukėlė abejonių, atsižvelgęs į Vaiko teisių apsaugos tarnybos poziciją, jog vaiko geriausius interesus atitiktų gyvenamosios vietos nustatymas su motina, tenkino ieškovės ieškinio reikalavimą ir šalių nepilnamečio sūnaus Ą. J. gyvenamąją vietą nustatė kartu su motina (ieškove) A. G..
27. Atsakovas S. J., nekvestionuodamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui iš jo priteisimo bei dėl teismo nustatytos tėvų bendravimo su vaiku tvarkos, nesutinka būtent su teismo sprendimo dalimi, kuria nepilnamečio vaiko Ą. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove, t. y. vaiko motina, prašydamas šioje dalyje sprendimą panaikinti ir nustatyti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą būtent su tėvu.
28. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateikiamais išaiškinimais, vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau - CK, 3.168 straipsnis, 2.14 straipsnis). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019).
29. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu. Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo iš jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019).
30. Teismai, nagrinėdami vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų bylas, turi įvertinti kiekvieno iš jų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, vaiko norus ir pažiūras, kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2011). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti ir aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi, ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).
31. Nagrinėjamu atveju vienas esminių atsakovo apeliacinio skundo argumentų yra susijęs su tuo, jog ieškovė ne kartą buvo vartojusi smurtą nepilnamečio sūnaus atžvilgiu: tiek 2024 m. kovo 31 d. sudavė rankomis į vaiko galvos ir veido sritį, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas; tiek 2025 m. birželio 20 d. sudavė ranka į vaiko galvos sritį ir taip sukėlė vaikui fizinį skausmą‘ tiek 2025 m. spalio 10 d., trenkė jam į veidą ir taip sukėlė vaikui fizinį skausmą, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tokiu būdu sukeldama vaikui ne tik fizinį, bet ir psichologinį skausmą, vaikui bijant motinos ir nenorint su ja gyventi, apie ką vaikas ne kartą buvo pasisakęs tiek Tarnybos specialistams, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teismo proceso pirmosios instancijos teisme metu, tuo tarpu atsakovas niekada nebuvo naudojęs vaiko atžvilgiu smurto, jau daugiau negu metus gyvena su vaiku saugioje ir sveikoje aplinkoje, dėl ko būtent su juo ir turėtų būti nustatyta vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta.
32. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepaisant to, kad kaip matyti iš bylos medžiagos, bylos šalims nustojus kartu gyventi šeimyninį gyvenimą ir susiformavus itin konfliktiškiems tarpusavio santykiams bei itin aštriam ginčui dėl nepilnamečio vaiko Ą. gyvenamosios vietos, bendravimo su juo tvarkos, išlaikymo ir kitų su vaiku susijusių klausimų, atsakovas buvo ne kartą teikęs pareiškimus ikiteisminio tyrimo įstaigoms dėl galimai ieškovės padarytų sūnaus atžvilgiu nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 ir 3 dalyse, t. y. fizinio smurto panaudojimo savo sūnaus atžvilgiu, tuo sukeliant jam fizinį skausmą, vaiką sužalojant, šie įvykiai ir incidentai buvo tiriami tiek atitinkamų ikiteisminio tyrimo įstaigų (policijos, prokuratūros) bei teismų baudžiamojo procese įstatymų nustatyta tvarka, taip pat Tarnybos specialistų, visuose šiuose procesuose buvo įtraukiamas ir dalyvavo bei buvo apklausiamas pats vaikas, be kita ko išklausomos abi konfliktuojančios pusės, ieškomi, gaunami, tiriami ir vertinami įrodymai, tačiau kaip visiškai pagrįstai konstatavo savo sprendime pirmosios instancijos teismas, jo sprendimo priėmimo dienai (o taip pat ir šiuo metu, apeliacinės instancijos teismui priimant galutinį procesinį sprendimą) nebuvo ir nėra jokio įsiteisėjusio teismo ar kitos kompetentingos institucijos procesinio sprendimo, kuriame būtų konstatuoti ir įrodyti ieškovės fizinio ir/ar psichologinio smurto nepilnamečio sūnaus atžvilgiu panaudojimo faktai, ieškovės kaltė dėl šių veikų padarymo, kaip ir apskritai duomenų ir įrodymų, jog vaikui gyvenant kartu su ieškove jos namuose ir aplinkoje jam būtų grėsmė, būtų sukurtos nesaugios, smurtinės, nesveikos, vaiką psichiškai ir fiziškai traumuojančios ar galinčios traumuoti sąlygos:
- pagal atsakovo pranešimą dėl galimai 2024 m. kovo 31 d. ieškovės panaudoto fizinio smurto vaiko atžvilgiu (sudavimo rankomis į galvos ir veido sritį), pradėtas ikiteisminis tyrimas prokurorės 2024 m. gegužės 21 d. nutarimu buvo nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių A. G. kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymo; nors šis nutarimas aukštesnės prokurorės 2024 m. birželio 21 d. nutarimu buvo panaikintas ir ikiteisminis tyrimas atnaujintas, tačiau jis prokurorės 2025 m. balandžio 24 d. nutarimu buvo nutrauktas dėl to, kad nepadarytos nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 3 dalyje, požymių; nors dėl pastarojo nutarimo taip pat buvo pateiktas skundas, Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 20 d. nutartimi skundas buvo tenkintas ir ikiteisminis tyrimas atnaujintas, Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 17 d. nutartimi minėta Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 20 d. nutartis palikta nepakeista, tačiau teismas neturi duomenų, kad šiuo metu baudžiamojo proceso tvarka būtų konstatuota apie surinktus pakankamus duomenis, pagrindžiančius tiek pačios nusikalstamos veikus padarymo faktą, tiek ieškovės kaltę dėl šios veikos padarymo, ieškovės atžvilgiu būtų surašytas kaltinamasis aktas, pareikšti įtarimai ar atlikti kiti veiksmai, kurie liudytų apie tikėtiną ieškovės šios veikos padarymą;
- pagal atsakovo pranešimą dėl galimai 2025 m. birželio 20 d. ieškovės panaudoto fizinio smurto vaiko atžvilgiu, Alytaus apskrities VPK Prienų rajono PK tyrėjos 2025 m. liepos 1 d. nutarimu, įvertinus įvykio aplinkybes, apklausius visus jame dalyvavusius asmenis, įvertinus rašytinius įrodymus, medicininio pobūdžio duomenis, medikams apžiūrėjus vaiką, apie smurto požymių nebuvimą ir pan., ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta pradėti nesant objektyvių duomenų apie nusikalstamų veikų buvimą;
- nors, kaip matyti iš atsakovo kartu su apeliaciniu skundu pateiktų įrodymų, Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK pradėtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-35983-25 pagal BK 140 straipsnio 3 dalį dėl galimo ieškovės smurto prieš vaiką 2025 m. spalio 10 d., suduodant jam į veidą ir taip sukeliant fizinį skausmą, padarant kairės pusės skruosto paraudimą su drėskimo žymėmis, kuriame paskirta užduotis atlikti objekto tyrimą (kokie sužalojimai padaryti vaikui, kuo, kokiu daiktu, keliais smūgiais ir pan.), tačiau šiuo metu teismas neturi duomenų apie kokį nors teismo ar kitos kompetentingos institucijos procesinį sprendimą, kuriame būtų konstatuotas ir įrodytas šio ieškovės fizinio ir/ar psichologinio smurto panaudojimo faktas.
33. Tuo tarpu, priešingai nei ieškovės atveju, byloje egzistuoja objektyvūs duomenys apie įsiteisėjusius teismų procesinius sprendimus, priimtus baudžiamojo proceso įstatymų nustatyta tvarka, kuriuose konstatuoti atsakovo neleistino, smurtinio ir nusikalstamo elgesio, nors ir ne savo nepilnamečio sūnaus Ą., tačiau kitų nepilnamečių vaikų bei buvusios sutuoktinės atžvilgiu, kurie negali būti ignoruojami teismo nagrinėjamoje byloje, sprendžiant dėl geriausius vaiko interesus galinčios užtikrinti jo gyvenamosios vietos ir aplinkos nustatymo:
- Alytaus apylinkės teismo 2025 m. kovo 25 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Kauno apygardos teismo 2025 m. birželio 27 d. nuosprendžiu, atsakovas nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 140 straipsnio 1 ir 3 dalis, 153 straipsnio 1 dalį dėl nusikalstamų veiksmų, padarytų kitų dviejų ieškovės nepilnamečių vaikų, gyvenančiu kartu ir su sūnumi Ą., atžvilgiu: fizinio ir psichologinio ilgalaikio smurto prieš ieškovės sūnų, jį mušant diržu, taikant fizines bausmes, sukeliant jam fizines ir dvasines kančias, potrauminio streso sutrikimą, o taip pat tvirkinamųjų veiksmų neįgalios ieškovės dukters atžvilgiu atlikimo;
- atsakovas neneigė ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu atsakovas buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl buvusios sutuoktinės D. J. nežymaus sveikatos sutrikdymo, kuomet mažamečio vaiko akivaizdoje ją tampė, smaugė, pargriovęs ant žemės ir sugriebęs už sprando trenkė galva į grindis, tąsė už plaukų, suduodamas ranka į galvos sritį.
34. Pastebėtina, kad Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Teismo psichologijos ekspertizės akte, parengtame 2024 m. rugsėjo 11 d. - spalio 9 d., t. y. jau po atsakovo nurodomo galimai 2024 m. kovo 31 d. įvykusio smurtinio ieškovės elgesio sūnaus Ą. atžvilgiu, kuris, kaip teigia apeliaciniame skunde atsakovas, turėjo itin neigiamos įtakos vaiko psichinei sveikatai ir būklei, teismo ekspertams kompleksai įvertinus tiek visą nagrinėjamos civilinės bylos medžiagą, įskaitant teismo išreikalautą medicininę tiek pačios ieškovės, tiek ir vaiko dokumentaciją, Tarnybos surinktą ir turimą medžiagą apie šeimą, tiek betarpiškai ištyrus patį vaiką (su juo kalbėjus, stebėjus jo elgesį, reakcijas ir pan.), konstatuojama, jog:
- vaikas mamą priima šiltai, stebimas artimas abipusiškas bendravimas, objektyvios informacijos apie neigiamus vaiko išgyvenimus tėvo bei motinos namuose /draugijoje negauta (darželio, mokyklos charakteristikose nurodoma, kad vaiko emocinė ir psichologinė būklė yra gera tiek bendraujant su tėčiu, mama ar su grupės draugais, santykiai su abiem tėvais šilti ir geranoriški), klausiamas Tarnybos specialistų vaikas teigiamas nuostatas teikia tiek santykiui su mama, tiek su tėvu, vaikas nurodo nežinantis, su kuo labiau norėtų gyventi, nežino, pas ką labiau patinka; su mama sieja emociškai artimas, glaudus ryšys, mama jam yra emociškai reikšmingas prieraišumo asmuo;
- duomenų, kad mamos veiksmai sukeltų neigiamus psichologinius padarinius vaikui negauta; vaiko emocinę būseną neigiamai veikia susiklosčiusi šeimos situacija – konfliktiški, įtempti jo tėvų tarpusavio santykiai, šeimos iširimas, tėvų apsigyvenimas skyriumi, patiriamas poveikis, dėl ko jis išgyvena įtampą, nerimą, mamos ilgesį;
- bylos medžiagoje yra duomenų apie netiesiogiai ir /ar tiesiogiai vaikui daromą poveikį, nes jo kalboje atsiranda tėvo išsakytos ir medicininiuose dokumentuose užfiksuotos frazės, atsiranda suaugusiųjų kalbai būdingų vertinimų, vaikas jaučia pareigą papasakoti, kaip jį mušė mama, kaip mama liepė meluoti; individualių pokalbių metu tiriamasis kalba apie galimai patirtą fizinį mamos smurtą, tačiau jo pasakojimas stokoja aiškumo, konkretumo, autentiško vidinio turinio (kartoja tas pačias frazes, kurias kartojo ir kitiems specialistams), sunkiai geba konkretizuoti, papildyti savo pasakojimą, kalboje yra vaikui nebūdingų išsireiškimų;
- vaiko deklaruojamos emocijos mamos atžvilgiu – pyktis, baimė, kad muš ir pan., neatitinka jo elgsenos ir reakcijų temose, kuriose neliečiama tėvų tarpusavio konfliktų tema, vaikas spontaniškai reiškia teigiamas emocijas, nukreiptas į mamą, stebimas šiltas jųdviejų tarpusavio bendravimas, mamos ilgesys (vaikas nenori su mama išsiskirti); neatitikimai vaiko kalboje ir elgsenoje indikuoja vaikui daromą poveikį formuojant jo neigiamas nuostatas mamos atžvilgiu; poveikis reiškiasi tuo, kad atvykęs į ekspertizės įstaigą, vaikas jaučia pareigą papasakoti apie negatyvias patirtis su mama, vėliau tėvui pasisako tai jau padaręs, berniukas kalba tėvo frazėmis, atsiranda jam nebūdingų vertinimų, tampa grubesnis mamos atžvilgiu, kai kartu dalyvauja ir tėvas;
- dėl savo emocinės būsenos – o ją labiausiai veikia susiklosčiusi šeimos situacija, t. y. tėvų apsigyvenimas skyriumi, konfliktiški, įtempti jo tėvų tarpusavio santykiai, patiriamas poveikis, dėl ko jis jaučia įtampą, nerimą, nesaugumą, ir jam tiesiogiai ir/ar netiesiogiai daromo poveikio vaikas negalėjo ir negali išsakyti savarankiškos nuomonės gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos klausimu;
- psichologinio įvertinimo metu kokybinio skirtumo tarp vaiko elgesio su mama ir elgesio su tėčiu nenustatyta; su jais abiem jį sieją natūraliai susiformavęs emociškai artimas, saugus, prieraišumo ryšys, vaikui svarbus individualus abiejų tėvų dėmesys, abiejų tėvų draugijoje jaučiasi saugiai ir atokiai;
- sąveikų metu stebimas skirtingas nuotaikos fonas būnant su abiem tėvais atskirai – sąveikoje su mama tiriamasis yra ramus, atsipalaidavęs, aktyvus, inicijuojantis kontaktą su mama, švelnus mamos atžvilgiu, tuo tarpu sąveikoje su tėčiu nuotaikos fonas kiek nerimastingesnis, jis linkęs prie tėvo prisitaikyti, kai prie vaiko ir mamos diados prisijungia tėtis, vaikas siekia prisitaikyti prie tėvo;
- nėra duomenų apie galimai motinos daromą poveikį formuojant nuostatas tėvo atžvilgiu.
35. Atsakovas skunde akcentuoja žalą vaiko psichinei sveikatai, nesaugumo jausmą, negatyvias emocijas, baimę bei pyktį. Bylos medžiaga iš tikrųjų patvirtina vaiko gydymąsi pas psichologą ir psichiatrą, tačiau minėtame Teismo ekspertizės akte daroma išvada, jog vaiko emocinę būseną neigiamai veikia būtent susiklosčiusi šeimos situacija – konfliktiški, įtempti jo tėvų tarpusavio santykiai, šeimos iširimas, tėvų apsigyvenimas skyriumi, patiriamas poveikis, dėl ko jis išgyvena įtampą, nerimą, mamos ilgesį, bet nėra konstatuojama, jog neigiamą vaiko emocinę – psichologinę būseną įtakoja koks nors motinos elgesys, priešingai, pažymima nesant objektyvių duomenų apie motinos daromą žalą vaiko psichinei sveikatai ir psichologinei savijautai, apeliuojama į šiltus jų tarpusavio santykius, motinos ilgesį ir pan., kas akivaizdu, būtų neįtikėtina ir nelogiška, jeigu, kaip teigia atsakovas, motina sistemingai naudotų vaiko atžvilgiu fizinį smurtą, juo nesirūpintų, jį emociškai žalotų ir pan.
36. Minėtos Teismo ekspertizės akto išvados taip pat sudaro pakankamą pagrindą atmesti apelianto argumentus apie vaiko norą gyventi būtent su tėvu, kadangi kaip matyti iš bylos medžiagos visumos, vaikas dėl savo amžiaus, jam daromo tiesioginio ir netiesioginio poveikio, o taip pat dėl minėtos tėvų konfliktų ir išsiskyrimo sąlygotos emocinės būsenos nėra pajėgus savarankiškai suformuoti ir išreikšti nuomonę, Tarnybos specialistams ir teismo psichologei negalėjo nurodyti, su kuriuo iš tėvų labiau norėtų būti, gyventi, su kuriuo labiau patinka leisti laiką ir pan.
37. Atsakovo teigimu, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina prieštarauja vaiko interesams ir dėl to, jog ieškovė dėl savo psichikos sveikatos sutrikimų ir ligų, panikos priepuolių, depresijos epizodų, vaistų vartojimo šalutinių poveikių nepajėgia pasirūpinti nei šalių bendru vaiku, nei kitais savo vaikais, ilgai ir giliai miega, vaikai palikti savo pačių ar ieškovės neįgalios motinos priežiūrai. Vis dėlto, sutikti su šiais apelianto argumentais apeliacinės instancijos teismas negali, kadangi:
- byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, įskaitant šeimą jau keletą metų stebinčių Tarnybos specialistų duomenis ir išvadas, taip pat medikų – psichiatrų, psichologų išvadas ir kt., kurie pagrįstų aukščiau nurodomus atsakovo teiginius dėl ieškovės nepajėgumo rūpintis vaikais dėl jos sveikatos būklės, t. y. duomenų ir įrodymų, jog dėl turimų psichikos sveikatos problemų ir ligų, dėl kurių vartojami vaistai ir taikomas gydymas, ieškovė nebūtų pajėgi vykdyti ir realiai nevykdytų savo, kaip motinos, pareigų, taip pat jog ji ignoruotų turimas sveikatos problemas, nesigydytų, nevykdytų medikų rekomendacijų, nevartotų jai paskirtų vaistų ir pan.;
- kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) mokyklos, kurią lanko ir kurios bendrabutyje darbo dienomis gyvena ieškovės dukra R., 2022 m. lapkričio 25 d. rašto, mama užsiima intensyvia darbine veikla, domisi dukters ugdymo procesu ir elgesiu, palaiko ryšį su klasės vadove ir kitais mokytojais, dukra visuomet iš namų atvyksta švari, tvarkingai aprengta, gražiai sušukuota, aprūpinta gyvenimo, higienos ir mokymosi priemonėmis; kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) mokyklos, kurioje Ą. J. lankė tiek ikimokyklinio, tiek priešmokyklinio ugdymo grupes, 2022 m. lapkričio 22 d. rašto, berniukas visuomet ateidavo ramus, mandagus, švarus, tvarkingais drabužiais, kurie atitinka oro sąlygas, aprūpintas visomis ugdymui reikiamomis priemonėmis, tėvai domisi vaiko pasiekimais, noriai bendrauja su pedagogais;
- kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) draugijos 2022 m. lapkričio 23 d. rašto, ieškovė ne tik yra minėtos draugijos narė, bet ir parengė bei įgyvendino ESFA projektą, skirtą neįgaliems vaikams su įvairiomis intelekto negaliomis ir specialiaisiais poreikiais, organizavo išvykstamąsias edukacijas vaikams į žirgyną bei aromaterapijos užsiėmimus; atsiliepime į atsakovo skundą ieškovė nurodė ir teismui prieinami registrų duomenys apie darbą jos įsteigtoje VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ rodo aktyvią ieškovės darbinę ir socialinę veiką.
38. Atsakovas skunde akcentuoja, jog vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina keltų grėsmę vaiko fizinei ir psichinei sveikatai ir dėl kartu gyvenančios ieškovės neįgalios, autizmu sergančios ir didelį protinį atsilikimą turinčios, agresyvios dukters R., galinčios sužaloti atsakovo sūnų Ą. ir pan.
39. Šiuo aspektu teismas pažymi, viena vertus paties atsakovo pozicijos nenuoseklumą, jam iš esmės apeliacine tvarka neginčijant pirmosios instancijos teismo nustatytos tėvų bendravimo su vaiku tvarkos, pagal kurią vaikas po savaitę gyventų tai su tėvu, tai su motina, atitinkamai ir su kitais motinos nepilnamečiais vaikais – neįgalia seserimi ir vyresniu broliu. Kita vertus, byloje iš tikrųjų nėra duomenų, kurie patvirtintų kokią nors realią grėsmę Ą. fizinei ir psichinei sveikatai dėl bendro gyvenimo su neįgalia seserimi. Pažymėtina ir tai, kad Teismo psichologijos ekspertizės akte konstatuojama, kad seserį vaikas suvokia kaip jam reikšmingą šeimos narį; šiuo metu daryti išvadų apie jo ryšį su seserimi nėra galimybių dėl duomenų stokos; tuo pačiu nėra duomenų, kad sesers veiksmai sukeltų neigiamus psichologinius padarinius vaikui; nėra jokių duomenų apie galimas neigiamas patirtis dėl sesers; šiuo metu vaiko emocinę būklę neigiamai veikia susiklosčiusi šeimos situacija – konfliktiški, įtempti tėvų tarpusavio santykiai, šeimos iširimas, tėvų apsigyvenimas skyriumi, patiriamas poveikis, dėl ko jis išgyvena įtampą, nerimą, mamos ilgesį.
40. Pagaliau, atmestinas ir atsakovo akcentuojamas argumentas dėl jau virš metų susiklosčiusio ir susiformavusio stabilaus vaiko gyvenimo būtent su atsakovu jo gyvenamoje vietoje, kurio nereikėtų keisti. Šiuo aspektu teismas vėlgi, viena vertus pažymi paties atsakovo pozicijos nenuoseklumą, jam iš esmės neprieštaraujant ir neginčijant pirmosios instancijos teismo nustatytos tėvų bendravimo su vaiku „50:50 principu“ tvarkos, pagal kurią vaikas po savaitę gyventų tai su tėvu, tai su motina jų gyvenamosiose vietose, t. y. de facto turėtų dvi gyvenamąsias vietas, o ne vieną pastovią / nuolatinę gyvenamąją vietą. Kita vertus, nuolatinis pastaruoju metu susidaręs vaiko gyvenimas su tėvu, intensyvesnis vaiko ryšys ir bendravimas būtent su tėvu bei ryšio su motina susilpnėjimas susiklostė dėl nagrinėjamu atveju būtent atsakovo prašymu pakeistų laikinųjų apsaugos priemonių, pirmosios instancijos teismo 2024 m. balandžio 22 d. nutartimi nustačius laikinąją vaiko gyvenamąją vietą būtent su tėvu po jo inicijuoto ikiteisminio tyrimo dėl 2024 m. kovo 31 d. galimai įvykdyto smurtinio ieškovės elgesio vaiko atžvilgiu, kuris, kaip minėta, šiuo metu nėra pasitvirtinęs ir konstatuotas baudžiamojo proceso tvarka, taip pat dėl to, jog bylos duomenimis, atsakovas pažeidžia teismo nustatytą laikiną motinos bendravimo su sūnumi tvarką, dėl ko jam antstolių taikytos atitinkamos sankcijos (bauda), o taip pat ir dėl jau aukščiau teismo konstatuotos atsakovo daromos tiesioginės ir netiesioginės įtakos vaiko nuomonei apie motiną ir jos elgesį, konstatuotos specialių žinių turinčių specialistų – psichologų Teismo ekspertizės metu.
41. Apibendrinant visas nagrinėjamu vaiko gyvenamosios vietos nustatymo aspektu byloje nustatytas aplinkybes bei nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria šalių nepilnamečio sūnaus Ą. J. gyvenamoji vieta nustatyta su motina (ieškove), yra teisėta ir pagrįsta, naikinti šios sprendimo dalies apelianto (atsakovo) apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Dėl nustatytos tėvų bendravimo su vaiku tvarkos (t. y. ieškovės apeliacinio skundo)
42. Konstatavęs vienodai geras ir tinkamas vaikui augti buities ir gyvenimo sąlygas pas kiekvieną iš tėvų, taip pat būtinumą kiekvienam iš jų užtikrinti maksimalų bendravimą su vaiku, teismas nustatė „50:50 procentų laiko“ bendravimo modelį, pagal kurį kiekvienas iš tėvų bendrauja su vaiku po savaitę laiko nuo penktadienio, paimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos, iki kito penktadienio, tuo pačiu pažymėdamas, jog teismo nuomone, atstumas tarp tėvų gyvenamųjų vietų nėra toks didelis, kad neproporcingai apsunkintų vaiko vykimą į ugdymo įstaigas. Nors atsakovas teismo sprendimo šioje dalyje nekvestionavo ir neginčijo, tačiau ieškovė su tokia bendravimo tvarka nesutiko, teigdama, jog, visų pirma, tokios bendravimo tvarkos neprašė nei viena iš šalių, todėl teismas, nesiaiškinęs šalių nuomonės dėl nustatytino „50:50 procentų laiko“ bendravimo tvarkos modelio, priėmė siurprizinį sprendimą; antra, toks teismo nustatytas bendravimo modelis, turint omenyje, kad abu tėvai gyvena skirtinguose miestuose apie 80 km atstumu, neatitinka vaiko interesų, kadangi nustatyta „50:50 procentų laiko“ bendravimo tvarka lems nuolatinį vaiko kilnojimąsi ir didelės dalies poilsio laiko pakeitimą į buvimą transporto priemonėje kasdien, važinėjantis iš/į (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini)į/iš (duomenys neskelbtini) (vaikas kiekvieną rytą turės ilgiau nei valandą būti vežamas į jo gyvenamosios vietos mokyklą (duomenys neskelbtini), ir po to po mokyklos parvežamas atgal į atsakovo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini)), t. y. neatitiks vaiko poilsio rėžimo ir interesų - vaikas turės žymiai mažiau laisvo laiko, mažiau laiko poilsiui, laiko paruošti namų darbus, išeiti pažaisti su vaikais į lauką ir pan.
43. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi tokias pačias teises ir pareigas vaikui, įskaitant ir teisę bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (CK 3.161 straipsnio 3 dalis, 3.170 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Pagal CK 3.170 straipsnio 3 dalį, kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.
44. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kuri turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir norus. Todėl skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia tik jam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
45. Remiantis kasacinio praktikoje pateikiamais išaiškinimais, skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką („50:50 procentų laiko“) teismas gali nustatyti tik konstatavęs, jog būtent ji geriausiai atitinka vaiko interesus. Aptariamu aspektu teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis, be kita ko, laikytina kiekvieno iš vaiko tėvų gyvenamoji vieta (atstumas tarp jų ir susisiekimo galimybės), vaiko ugdymo įstaigų vieta (atstumas tarp jų ir kiekvieno iš tėvų gyvenamosios vietos), vaiko socialiniai ryšiai su kiekvieno iš tėvų gyvenamosiose vietose ar šalia jų gyvenančiais kitais asmenimis, kiekvieno iš tėvų užimtumas, jų galimybė pristatyti vaiką į ugdymo įstaigas ir paimti iš jų, kt. Kasacinis teismas konstatavo, kad tokia tvarka suderinama su Lietuvos teise ir kad konkrečiu atveju ji gali būti nustatyta konstatavus, jog ji atitinka geriausius vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-969/2019).
46. Nagrinėjamu atveju byloje yra nustatytos tokios faktinės aplinkybės:
47.1. ieškovės (motinos), su kuria teismo nustatyta šalių nepilnamečio Ą. J. gyvenamoji vieta, gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), tuo tarpu atsakovo (tėvo) gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), ir tarp šių gyvenamųjų vietų yra apie 80 km, t. y. apie 1-1,5 val. kelio automobiliu atstumas;
47.2. ieškovė nurodo, jog nustačius sūnaus gyvenamąją vietą su ja, sūnus, kaip ir iki laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, kuriomis laikinai buvo pakeista vaiko gyvenamoji vieta (nustatyta su tėvu), lankys (duomenys neskelbtini) mokyklą, taip pat papildomus būrelius, esančius tiek pačioje mokykloje, tiek netoli jos – dziudo treniruotes, meno mokyklą, turi galimybę lankyti baseiną ir pan., ir visos šios ugdymo įstaigos yra arti motinos gyvenamosios vietos, tačiau atitinkamai 80 km nuo tėvo gyvenamosios vietos;
47.3. atsakovas (tėvas) dirba ir be pagrindinės darbinės veiklos papildomai studijuoja kolegijoje (duomenys neskelbtini).
47. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo nustatytos „50:50 proc. laiko“ modelio bendravimo tvarkos kontekste reiškia, jog nors ši tvarka ir nesuponuoja kasdienio vaiko kilnojimosi iš vieno tėvo pas kitą (nes vaikas visą savaitę nepertraukiamai gyventų su vienu iš tėvų), tačiau ji suponuoja, jog kas antrą savaitę vaikas darbo dienomis turės būti po kelias valandas vežamas į/iš mokyklą ir kitas ugdymo įstaigas bei būrelius, t. y. po 5 dienas iš esmės po ne mažiau nei 2 valandas praleisti automobilyje (tėvui vežant iš ryto į mokyklą, vakare - po mokyklos ir kitų ugdomųjų veiklų ir būrelių vežant į savo gyvenamąją vietą), kas apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokio amžiaus vaikui ((duomenys neskelbtini) metai), lankančiam pradinę mokyklą, yra didelis nepatogumas ir sunkumas, kuomet ženklus laiko tarpas, kuris galėtų būti skiriamas namų darbams, poilsiui, miegui ar kitai veiklai, būtų skiriamas važiavimui transporto priemonėmis, atitinkamai reikalautų ankstesnio kėlimosi iš ryto ir pan., tuo pačiu reikštų ir didelį nepatogumą dirbantiems (bei studijuojantiems) tėvams. Tokia pati situacija susiklostytų ir tuo atveju, jeigu vaikas lankytų mokyklą bei papildomas ugdymo veiklas neturi atsakovo (tėvo) gyvenamosios vietos – tuomet vaikas darbo dienomis turės būti po kelias dienas ieškovės (motinos) vežamas į/iš mokyklos bei kitas ugdymo įstaigas ir būrelius ilgą laiko prasmę atstumą.
48. Pažymėtina ir tai, kad nepaisant to, jog šeimos bylose, kuriose sprendžiami su nepilnamečių vaikų teisėmis ir interesais susiję klausimai, teismas turi teisę ir pareigą būti aktyvus, be kita ko, gali savo iniciatyva peržengti ieškinio / priešieškinio dalyką, tačiau toks ribų peržengimas turi būti grindžiamas geriausių vaiko interesų užtikrinimo konkrečioje situacijoje poreikiu, o nagrinėjamu atveju nei viena iš ginčo šalių neprašė teismo nustatyti „50:50 proc. laiko“ bendravimo savaitėmis modelio (prašė nustatyti skyrium gyvenančio tėvo / motinos bendravimą kas antrą savaitgalį), o „50:50 proc. laiko“ bendravimo modelio nustatymas nagrinėjamu atveju dėl aukščiau nurodytų argumentų negali būti vertinamas kaip geriausiai užtikrinantis vaiko interesus.
49. Aktualiausioje kasacinio teismo praktikoje dėl „50:50 proc. laiko“ modelio taikymo pasisakyta, jog tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).
50. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, jog pirmiausia turėtų būti orientuojamasi į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą be tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K- 3-279-969/2019). Nagrinėjamu atveju toks maksimalus abiejų tėvų bendravimas su vaiku galėtų būti užtikrintas: per savaitgalius (kai kas antrą savaitgalį su vaiku bendrauja kiekvienas iš tėvų), taip pat švenčių ir atostogų dienas (įgyvendinant lygiateisiškumo principą, kuomet vaikas su kiekvienu iš tėvų per šiuos laikotarpius praleistų vienodą laiko tarpą), o taip pat ir darbo dienomis (kuomet skyrium gyvenančiam tėvui būtų suteikta galimybė bendrauti su vaiku ir po keletą darbo dienų kas savaitę), tuo tarpu dar intensyvesnio tėvo bendravimo nustatymas jau galėtų pažeisti ir pakenkti vaiko normaliam mokymosi ir poilsio dienos režimui.
51. Kasacinio teismo praktikoje aukščiau nurodytose bylose akcentuojama, jog „50:50 proc. laiko“ skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką teismas gali nustatyti tik konstatavęs, jog būtent ji geriausiai atitinka vaiko interesus, o tam teisiškai reikšmingomis pripažintinos tokios aplinkybėms, kaip jau minėta kiekvieno iš vaiko tėvų gyvenamoji vieta, vaiko ugdymo įstaigų vieta, vaiko socialiniai ryšiai su kiekvieno iš tėvų gyvenamosiose vietose ar šalia jų gyvenančiais kitais asmenimis, kiekvieno iš tėvų užimtumas, jų galimybė pristatyti vaiką į ugdymo įstaigas ir paimti iš jų. Nagrinėjamu atveju beveik visi šie faktoriai, vaikui dar esant itin mažam, lankant tik konkrečią pradinę mokyklą ir būrelius šalia jos, esant susiformavusiems socialiniams ryšiams konkrečioje vietoje verčia susilaikyti nuo „50:50 proc. laiko“ modelio taikymo.
52. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, jog nustatydamas skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, teismas turi atsižvelgti į tai, kad vaikui būtina stabili namų aplinka ir turi rasti balansą tarp dviejų vaiko interesų – turėti stabilią namų aplinką bei maksimaliai bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu (motina) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-404-969/2021).
53. Atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą ir jį aiškinančią kasacinio teismo praktiką, vadovaudamasi prioritetiniu vaiko interesų užtikrinimo poreikiu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija mano esant pagrindą nagrinėjamoje situacijoje pakeisti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. rugsėjo 29 d. sprendimą dalyje, kurioje nustatyta iš esmės „50:50 procentų laiko“ modelį atitinkanti šalių bendravimo su vaiku tvarka, nustatant, kad tėvas pasiima vaiką kas antrą kiekvieno mėnesio penktadienį iš ugdymo įstaigos arba, laikydamasis numatyto saugaus atstumo, 17.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos, ir, atsižvelgdamas į vaiko užsiėmimų laiką, grąžina vaiką pirmadienį, jį nuvežant į mokyklą iki 8.00 val. Šiame kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad atsakovas savo atsiliepime į ieškovės pateiktą apeliacinį skundą iš esmės, kaip alternatyva pirmosios instancijos teismo nustatytai tvarkai, sutiko su tokiu ieškovės apeliacinio skundo reikalavimu, t. y. su tokio tėvo bendravimo su vaiku modelio nustatymu (t. y. kad tėvas su vaiku bendrauja/pasiima vaiką kas antrą savaitgalį), tuo atveju, jeigu būtų tenkintas ieškovės apeliacinis skundas ir nustatyta ieškovės prašoma tėvo bendravimo su sūnumi tvarka.
54. Apeliaciniame skunde ieškovė prašė pirmosios instancijos teismo nustatytą „50:50 procentų laiko“ bendravimo tvarką pakeisti, nustatant skyriun gyvenančio tėvo (atsakovo) bendravimo su vaiku kas antrą savaitę (ką apeliacinės instancijos teismas ir nustato šia nutartimi), o taip pat nustatyti skyrium gyvenančio tėvo (atsakovo) papildomą bendravimą su sūnumi kiekvienos savaitės darbo dienomis – pirmadieniais ir trečiadieniais, atsakovui paimant vaiką iš mokyklos nuo 17.00 val., ir, atsižvelgiant į vaiko užsiėmimų laiką, laikantis numatyto saugaus atstumo, grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 20.00 val. Vėlgi, ir su antru ieškovės prašomos nustatyti tėvo bendravimo su vaiku tvarkos punktu – papildomu tėvo bendravimo su vaiku kiekvienos savaitės darbo dienomis – atsakovas savo atsiliepime į ieškovės pateiktą apeliacinį skundą iš esmės, kaip su galima alternatyva, sutiko, tačiau atsakovas prašė nustatyti kitas savaitės darbo dienas jo bendravimui su vaiku - t. y. atsakovas prašė nustatyti, kad jis su vaiku bendrauja kiekvienos savaitės pirmadieniais ir ketvirtadieniais, ir tokį savo prašymą grindė tuo, jog ketvirtadienis yra vienintelė savaitės darbo diena, kuomet vaikas yra laisvas nuo būrelių.
55. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į vaiko amžių (8 metai), į tai, kad vaikas pagal nustatytiną bendravimo tvarką su tėvu (atsakovu) bendraus kas antrą savaitgalį nuo penktadienio vakaro (17.00 val. arba ugdymo įstaigos užsiėmimų pabaigos) iki pirmadienio ryto (8.00 val.), mano, kad dvi kassavaitinės darbo dienos papildomam bendravimui su tėvu (turint omeny, kad byloje nėra duomenų, kaip atsakovas, gyvendamas kitame nei vaikas mieste, ketina leisti laiką su vaiku, tame tarpe ir pasiruošti kitos dienos pamokoms) galimai bus perteklinės. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pakanka nustatyti vieną papildomą savaitės darbo dieną – ketvirtadienį – tėvo ir vaiko bendravimui, kadangi, pirma, kas antrą pirmadienį vaikas ir taip matysis su tėvu rytais iki kol bus pristatytas į ugdymo įstaigą; antra, atsižvelgiant į vaiko amžių, manytina, jog bendravimas du kartus per savaitę iki 20.00 val. gali pažeisti vaiko poilsio ir mokymosi režimą – iki sekančios dienos vaikas turės būti paruošęs namų darbus ir pailsėjęs prieš sekančią mokymosi dieną, tuo tarpu šiuo atveju apskritai nėra aišku, kaip atsakovas ketina užtikrinti vaiko namų darbų ruošimą tomis savaitės darbo dienomis, kuomet su vaiku leis laiką iki 20 val. Tuo tarpu ketvirtadienis, kaip nurodo atsakovas, yra vienintelė savaitės darbo diena, kuomet sūnus neturi papildomų būrelių, todėl laikytina, kad būtent ketvirtadieniais po ugdymo įstaigos užsiėmimų (kurie tikėtinai baigsis anksčiau nei 17 val., nes vaikas neturės papildomų užsiėmimų), atsakovas su sūnumi turės santykinai ilgesnį vakarinį laiką, kurį galės kokybiškai praleisti kartu.
56. Teismo vertinimu, kitų nustatytos tėvo bendravimo su vaiku tvarkos punktų (2-14 punktų), kuriais aptartas šalių bendravimas su vaiku švenčių dienomis (per Šv. Kalėdas, Šv. Velykas, Tėvo/Motinos dienas, tėvų ir vaiko gimtadienius), o taip pat per atostogas, bei kitų susijusių klausimų, nėra pagrindo keisti / naikinti / papildyti ir pan., nes nei viena iš šalių dėl jų nepasisakė ir jų neskundė.
57. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas šioje dalyje ieškovės apeliacinį skundą tenkinti ir pakeisti pirmosios instancijos sprendimo dalį, kuria buvo nustatyta atsakovo (tėvo) bendravimo su sūnumi tvarka, o būtent – panaikinti teismo nustatytos bendravimo tvarkos 1 punktą ir vietos bendravimo tvarkos 1 punkto nustatyti du punktus, juos išdėstant taip:
1. Tėvas pasiima vaiką kas antrą kiekvieno mėnesio penktadienį iš ugdymo įstaigos arba, laikydamasis numatyto saugaus atstumo, 17.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos, ir, atsižvelgdamas į vaiko užsiėmimų laiką, grąžina vaiką pirmadienį, jį nuveždamas į mokyklą iki 8.00 val.
2. Tėvas bendrauja su vaiku kiekvienos savaitės ketvirtadienį, paimdamas vaiką nuo 17.00 val. arba anksčiau, atsižvelgdamas į vaiko užsiėmimų laiką, ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą, laikydamasis numatyto saugaus atstumo, iki tos pačios dienos 20.00 val.
58. Kiti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. rugsėjo 29 d. sprendimu nustatytos atsakovo (tėvo) bendravimo su vaiku tvarkos punktai (Sprendimo rezoliucinėje dalyje patvirtintos bendravimo tvarkos 2-14 punktai) nekeičiami ir lieka galioti.
Dėl atsakovo prašymo stabdyti bylą
59. Atsakovas S. J. 2026 m. vasario 9 d. darbo dienos pabaigoje, t. y. prieš pat nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teisme paskirtą posėdį pateikė prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą, kadangi, viena vertus, šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl ieškovės 2025 m. spalio 10 d. vartoto prieš nepilnametį sūnų Ą. smurto, kuriame 2026 m. sausio 26 d. nuspręsta skirti teismo ambulatorinę kompleksinę psichiatrijos – psichologijos ekspertizę, nustatant, ar Ą. gali suvokti aplinkybes, turinčias reikšmės ikiteisminiam tyrimui, be to sprendžiamas klausimas dėl kartomųjų priemonių taikymo ieškovei – nesiartinti ir gyvai nebendrauti su savo nepilnamečiu vaiku Ą. J., paliekant galimybę su sūnumi bendrauti tik telekomunikacijos priemonėmis, o kita vertus, Lietuvos Aukščiausiajame Teisme buvo išnagrinėtas atsakovo kasacinis skundas dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. birželio 27 d. nuosprendžio, kuriuo jis buvo nuteistas už nusikalstamas veikas prieš ieškovės vaikus, ir 2026 m. kovo 5 d. bus paskelbta galutinė nutartis.
60. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovo prašyme nurodytas aplinkybes, nagrinėjamoje byloje tiek pirmosios instancijos teismo, tiek ir paties apeliacinės instancijos teismo aukščiau šioje nutartyje aprašytas aplinkybes ir padarytas išvadas, nemano esant pagrindą nei privalomam, nei fakultatyviam bylos sustabdymui dėl atsakovo nurodytų aplinkybių, kadangi:
- aplinkybė dėl šiuo metu Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-35983-25 pagal BK 140 straipsnio 3 dalį dėl galimo smurto prieš vaiką 2025 m. spalio 10 d., suduodant jam į veidą ir taip sukeliant fizinį skausmą, padarant kairės pusės skruosto paraudimą su drėskimo žymėmis, fakto apeliacinės instancijos teismui buvo žinoma ir priimant šią nutartį buvo įvertinta šios nutarties 33-42 punktuose kartu su kitomis faktiškai ir teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis, tačiau kaip teismo ir buvo konstatuota, šiuo metu teismas neturi duomenų apie kokį nors teismo ar kitos kompetentingos institucijos procesinį sprendimą, kuriame būtų konstatuotas ir įrodytas šio fizinio ir/ar psichologinio smurto panaudojimo būtent iš ieškovės pusės faktas, o apelianto kartu su prašymu dėl bylos sustabdymo pateikti nauji duomenys apie atliktą vaiko apklausą (nepateiktas apklausos protokolas, o tik duomenys apie apklausos laiką), paskirtą ekspertizę ir atsakovo šiame ikiteisminiame tyrime pateiktą 2026 m. vasario 4 d. prašymą skirti vaiko motinai A. G. kardomąją priemonę – nesiartinti ir gyvai nebendrauti su vaiku (nepateikta duomenų, kaip šis prašymas buvo išspręstas), nesudaro pagrindo kitaip vertinti situaciją, nei ji teismo buvo įvertinta;
- priešingai nei teigia atsakovas prašyme dėl bylos sustabdymo, aplinkybė dėl jo nuteisimo pagal Alytaus apylinkės teismo 2025 m. kovo 25 d. nuosprendį, kuris pakeistas Kauno apygardos teismo 2025 m. birželio 27 d. nuosprendžiu, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 140 straipsnio 1 ir 3 dalis, 153 straipsnio 1 dalį dėl nusikalstamų veiksmų, padarytų kitų dviejų ieškovės nepilnamečių vaikų, gyvenančiu kartu ir su sūnumi Ą., atžvilgiu, teismo buvo įvertinta ne kaip vienintelė ir absoliuti aplinkybė, sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tačiau kompleksiškai kitų byloje esančių įrodymų kontekste.
61. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, bylos sustabdymas dėl atsakovo nurodomo atliekamo ikiteisminio tyrimo šiuo konkrečiu atveju neprotingai ir nepateisinamai ilgam, neprognozuojamam laikui užvilkintų civilinės bylos išnagrinėjimą, tuo tarpu galimai ateityje pasikeitus faktinėmis aplinkybėms, kurios lėmė dabartinio teismo procesinio sprendimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su juo tvarkos nustatymo ir kitų su vaiku susijusių klausimų priėmimą, esant tęstinio pobūdžio teisiniams santykiams, tiek pats atsakovas, tiek ieškovė, kaip vaiko tėvai, ateityje turi teisę inicijuoti naujus civilinius procesus, be kita ko, reikšti ieškinius dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su juo tvarkos pakeitimo.
Dėl procesinės bylos baigties
62. Apibendrinant visą tai, kas yra išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nepilnamečio šalių vaiko Ą. J. gyvenamąją vietą nustatė su motina (ieškove); šioje dalyje, spręsdamas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas nepažeidė materialiųjų ar procesinių teisės normų, nenukrypo nuo šiuo aspektu suformuotos teismų praktikos, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nėra pagrindo naikinti / keisti apelianto (atsakovo) apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.
63. Tuo tarpu, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti ieškovės apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo nustatyta atsakovo (tėvo) bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarka, pakeisti – panaikinant bendravimo tvarkos 1-ą punktą, vietoj jo dviem savarankiškais punktais nustatyti tėvo (atsakovo) bendravimo su sūnumi tvarką savaitgaliais (1 punktas) ir savaitės darbo dienomis (2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme
64. Iš dalies pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atsiranda pagrindas perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
65. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 98 straipsnyje taip pat nurodoma, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
66. Nagrinėjamu atveju patenkinus ieškovės apeliacinį skundą ir pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl nustatytinos tėvo (atsakovo) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, laikytina, kad patenkinta 75 procentai ieškinio reikalavimų (patenkinti ieškovės reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, nustatytinos bendravimo tvarkos; atmestas reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, t. y. iš 4 reikalavimų patenkinti 3). Ieškovei pirmosios instancijos teisme buvo suteikta nemokama antrinė teisinė pagalba, už kurią susidarė 1 177,08 Eur bylinėjimosi išlaidos; taip pat ieškovė sumokėjo 318 Eur žyminį mokestį; pirmosios instancijos teismas pripažino (ir ginčo dėl to byloje nėra), kad ieškovės pagrįstos ir būtinos bylinėjimosi išlaidos už advokato pagalbą iki suteikiant antrinę teisinę pagalbą sudarė 8 397 Eur, t. y. ieškovės būtinos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos šioje byloje yra 8 715 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad patenkinta 75 procentai ieškinio reikalavimų, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 6 536 Eur (8 715 Eur * 75 / 100) bylinėjimosi išlaidų suma.
67. Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad nepaisant ieškovės patenkinto apeliacinio skundo, t. y. pakeitus nustatytą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, nėra pagrindo keisti nustatyto/konstatuoto priešieškinio reikalavimų patenkinimo procento – t. y. laikyti, kad yra patenkinta 16,6 procentais priešieškinio reikalavimų. Pirmosios instancijos teismui konstatavus (atsakovas šio neginčijo), kad atsakovo laikytinos pagrįstomis 9 464,10 Eur bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgiant į patenkintų priešieškinio reikalavimų proporciją (patenkinta 16,6 proc.), iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 1 571 Eur bylinėjimosi išlaidų (9 464,10 Eur * 16,6 / 100).
68. Atlikus šalių tarpusavio priešpriešinių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, iš atsakovo ieškovės naudai galutinai priteistina 4 965 Eur (6 536 Eur – 1 571 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, suma.
69. Taip pat iš atsakovo valstybės naudai priteistina 882,81 Eur (1 177,08 Eur * 75 / 100) išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (ši suma sumokama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5630).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
70. Ieškovės apeliacinį skundą patenkinus pilna apimtimi (pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl nustatytinos tėvo bendravimo su vaiku tvarkos), o atsakovo apeliacinį skundą (dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu) atmetus, atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteisiamos.
71. Ieškovei, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus (toliau – Tarnyba) 2025 m. spalio 27 d. sprendimu buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų visų bylinėjimosi išlaidų valstybei. Kaip matyti iš Tarnybos teismui 2026 m. vasario 4 d. Pažymos, už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą susidarė ir valstybei priteistina išlaidu suma sudaro 262,50 Eur, todėl tenkinus ieškovės apeliacinį skundą pilna apimtimi, ši suma priteistina iš atsakovo valstybės naudai (ši suma sumokama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5630).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutarė:
Apelianto (atsakovo) S. J. apeliacinį skundą atmesti.
Apeliantės (ieškovės) A. G. apeliacinį skundą tenkinti.
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. rugsėjo 29 d. sprendimą dalyje, kurioje buvo nustatyta atsakovo (tėvo) S. J. bendravimo su nepilnamečiu vaiku Ą. J., pakeisti, panaikinant nustatytos bendravimo tvarkos 1 (pirmą) punktą ir vietoj jo nustatant du savarankiškus punktus, išdėstant juos taip:
1. Tėvas pasiima vaiką kas antrą kiekvieno mėnesio penktadienį iš ugdymo įstaigos arba, laikydamasis numatyto saugaus atstumo, 17.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos, ir, atsižvelgdamas į vaiko užsiėmimų laiką, grąžina vaiką pirmadienį, jį nuveždamas į mokyklą iki 8.00 val.
2. Tėvas bendrauja su vaiku kiekvienos savaitės ketvirtadienį, paimdamas vaiką nuo 17.00 val. arba anksčiau, atsižvelgdamas į vaiko užsiėmimų laiką, ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą, laikydamasis numatyto saugaus atstumo, iki tos pačios dienos 20.00 val.
Kitus Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. rugsėjo 29 d. sprendimu nustatytos atsakovo (tėvo) S. J. bendravimo su sūnumi Ą. J. tvarkos punktus (Sprendimo rezoliucinėje dalyje patvirtintus bendravimo tvarkos 2-14 punktus) palikti nepakeistus.
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. rugsėjo 29 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti, priteisiant iš atsakovo S. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės A. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai pirmosios instancijos teisme patirtas 4 965 Eur (keturių tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas bei priteisiant iš atsakovo S. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 882,81 Eur (aštuonių šimtų aštuoniasdešimt dviejų eurų 81 ct) išlaidas už ieškovei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Kitoje dalyje Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo S. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 262,50 Eur (du šimtus šešiasdešimt du eurus 50 euro centus) išlaidų už ieškovei bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.