- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-29
- Bylos Nr.
- e2-9156-939/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-01391-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Lubauskienė
- Pareiškėjas
- S. J.
- Atsakovas
- A. G.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Laima Lubauskienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo atsakovei A. G., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. J. kreipėsi į teismą, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pateikimo – iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo dienos nustatyti nepilnamečio vaiko Ą. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikiną gyvenamąją vietą su pareiškėju S. J.
Pareiškėjas S. J. prašyme nurodė, kad nuo 2015 metų jis ir A. G. gyveno kartu kaip šeima, vedė bendrą ūkį. Ieškovė turi du vaikus iš pirmos santuokos – P. G. ir R. G. (duomenys neskelbtini) šalims gimė bendras vaikas – Ą. J. Maždaug prieš du mėnesius pareiškėjas pradėjo gyventi skyriumi nuo A. G. Visi trys nepilnamečiai vaikai liko gyventi su A. G. Pareiškėjas yra įsitikęs, kad A. G. negali užtikrinti saugių ir tinkamų gyvenimo ir vystymosi sąlygų nepilnamečiui sūnui – Ą. J., dėl to, siekdamas apginti sūnaus interesus, ketina kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su juo. Tam tikslui, (duomenys neskelbtini) pareiškėjas elektroninio ryšio priemonėmis pateikė prašymą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl privalomos mediacijos vykdymo. Šiuo metu pareiškėjas negali pateikti ieškinio kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, dėl būtinumo pasinaudoti privalomosios mediacijos institutu. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ankščiau, nei pagal CPK nuostatas bus galima teikti ieškinį, būtų pažeidžiami nepilnamečio vaiko interesai, jo teisė į saugią ir sveiką aplinką. Pradėjus gyventi skyriumi, nepilnametis vaikas gyvena tiek su pareiškėju, tiek su mama A. G., tačiau tolimesnis vaiko gyvenimas su mama kelia grėsmę vaiko saugumui, sveikatai, gerovei bei emocinei ir psichologinei raidai. A. G. yra nustatyta (duomenys neskelbtini). Dėl (duomenys neskelbtini) ji buvo gydoma sveikatos priežiūros įstaigose, reabilitacinėje ligoninėje. A. G. sistemingai lankosi pas gydytoją-psichiatrę E. V. Atsakovė savo ligai gydyti vartoja vaistus ((duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) atsakovei paūmėjo nuo 2019 metų ir iki šiol išliko sunki. Atsakovės turima liga reikšmingai atsiliepia nepilnamečių vaikų gerovei, ypatingai nuo tada, kuomet ieškovas išsikraustė iš bendrų namų. Dėl vartojamų vaistų šalutinio poveikio atsakovė labai ilgai ir giliai miega, t. y. didžiąją paros dalį. Atsakovei miegant dienos metu nepilnamečių vaikų, įskaitant ieškovo penkiametį sūnų Ą., niekas neprižiūri. Šalių sūnui yra tik penki metai, tačiau jis be suaugusiųjų priežiūros leidžia laiką namuose, savarankiškai žaidžia lauke. Ieškovui išsikrausčius iš namų, atsakovė nesitvarko namų aplinkos, vaikų rūbų, indų, namuose nėra vaikams paruošto maisto, t. y. neužtikrina būtinų penkiamečio sūnaus poreikių ir normalių gyvenimo sąlygų. Šalių penkiametis vaikas, kuomet mama miega, lieka su broliu, kuriam yra dvylika metų bei su neįgalia seserimi – R. G., kuriai nustatytas (duomenys neskelbtini). Nesaugias gyvenimo sąlygas su mama nulemia kartu su atsakove gyvenančios dukros R. G. (14 metų) sveikatos būklė ir jos elgesys, keliantis pavojų ir žalą aplinkiniams bei jai pačiai, todėl gali sužaloti ar sužeisti jaunesnį brolį Ą., juo labiau, kad A. G. didžiąją dienos dalį miega. Gyvenimas su sunkiai sergančia sese kelia traumines patirtis mažamečiui Ą. ir formuoja netinkamą visuomenėje priimtinų elgesio normų supratimą. Gyvenimas tokiomis sąlygomis žaloja penkių metų Ą. raidą ir psichologinę būseną. Nors nepilnametė R.ė lanko savaitinį darželį ir namo grįžta savaitgaliais, tačiau ji itin dažnai serga, dėl ko daug laiko praleidžia namuose.
A. G. tiek dėl savo sveikatos būklės, tiek dėl dukros R. sveikatos būklės, nesugeba savarankiškai pasirūpinti nei sergančia dukra, nei kitas vaikais, įskaitant Ą. Atsakovė dažnai veža vaikus pas savo mamą arba jos mama atvažiuoja į vaikų gyvenamąją vietą. Tačiau atsakovės mama nėra asmuo, kuris galėtų atsakingai ir tinkamai prižiūrėti nepilnamečius vaikus dėl savo psichinės sveikatos sutrikimų. Atsakovės mamai yra nustatyta (duomenys neskelbtini) vaistus. Dėl to ieškovas kiekvieną dieną baiminasi dėl savo sūnaus gerovės, saugumo ir sveikatos.
Sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas su juo užtikrintų vaiko interesus, saugią ir sveiką aplinką vystytis, augti ir tobulėti bei stabilumą teismo proceso metu. Sūnaus santykiai su tėvu yra artimi, darnūs ir šeimyniški. Ieškovas išsikraustęs iš namų toliau reguliariai bendravo su sūnumi, palaikė artimus ryšius, rūpinosi vaiko poreikiais, psichologiniu gerbūviu, auklėjimu, ugdymu. Ieškovas, gyvendamas su atsakove rūpinosi visais vaikais, jų gerbūviu. Pareiškėjas visuomet siekė vaikų gerovės, t. y. gilino žinias dėl vaikų auklėjimo, dėl ko dar 2019 metais išklausė 18 val. trukmės tėvystės mokymo programą STEP 12-17. Be to, siekdamas geriau prižiūrėti atsakovę ir jos dukrą, išklausė 40 akademinių valandų įvadinę socialinio darbuotojo padėjėjo kvalifikacijos programą (praktinio mokymo). Pareiškėjas savo butą pritaikė nepilnamečio vaiko gyvenimui – nuosavame bute Ą. yra įrengtas atskiras kambarys, vaiko kambaryje yra visi reikiami baldai, daiktai, namų aplinka vaikui yra saugi, švari ir rami.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. G. atsiliepimu į pareiškėjo prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę prašė atmesti pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių kaip nepagrįstą. Pareiškėjas nepateikia įrodymų apie mediacijos eigą bei terminus. Mano, kad pareiškėjo nurodyta priežastis – būtinumas pasinaudoti privalomosios mediacijos institutu, nėra pakankama priežastis taikyti laikinąsias apsaugos iki ieškinio pateikimo. CPK 147 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, nustato terminą, per kurį turi būti pareikštas ieškinys. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip 14 dienų. Jei prieš pareiškiant ieškinį teismui įstatymų nustatyta tvarka privaloma pasinaudoti privalomąją mediacija, terminas, per kurį turi būti pareikštas ieškinys, pradedamas skaičiuoti nuo privalomosios mediacijos pabaigos dienos. Šiuo konkrečiu atveju, akivaizdu, kad ieškinio pateikimas gali užsitęsti pakankamai ilgai, nes mediacijos procesas gali užtrukti. Tuo tarpu nepilnamečio vaiko teisės, teisėti interesai yra akivaizdžiai pažeidžiami. Tai yra nuo to momento, kuomet ieškovas S. J. 2022 m. lapkričio 20 d. neteisėtai negrąžino nepilnamečio sūnaus Ą. J. po susitikimo, nepilnamečio sūnaus ugdymosi procesas yra nutrauktas, ieškovas S. J. ne tik, kad neužtikrina nepilnamečio sūnaus ugdymo, bet ir neinformuoja (duomenys neskelbtini) mokyklos apie nepilnamečio sūnaus neatvykimą į ugdymo įstaigą, bet ir trikdo nepilnamečio sūnaus ugdymosi procesą. Be to, visą pareiškėjo nurodytą laikotarpį nuo 2015 m. nei jos pačios sveikatos būklė, nei pareiškėjos kiti nepilnamečiai vaikai bei jų sveikatos būklė netrukdė pareiškėjai rūpintis netgi 3 nepilnamečiais vaikais, niekada šeima nebuvo įtraukta į socialinės rizikos šeimas, niekada jai nebuvo reiškiami priekaištai dėl vaikų nepriežiūros ar netinkamos vaikų priežiūros nei iš atsakingų institucijų, nei iš mokymo įstaigų, nei iš gydymo įstaigų. Pareiškėjui išsikrausčius iš šeimos būsto, šių metų rugpjūčio mėnesį, pareiškėja viena ir toliau rūpinosi, prižiūrėjo, auklėjo ir išlaikė netgi 3 nepilnamečius vaikus (tame tarpe ir Ą. J.) ir jokių pastabų, priekaištų nėra gavusi. Tuo tarpu pareiškėjas tik retsykiais pasiimdavo nepilnametį sūnų Ą. J., o pasiėmęs ne pats rūpindavosi nepilnamečiu sūnumi, tačiau jį nuveždavo ir palikdavo seneliams į Jonavą. Nuo pat išsikraustymo pareiškėjas neteikė išlaikymo nepilnamečiam sūnui Ą. J.
Dėl netinkamo pareiškėjo elgesio su jos nepilnamečiu sūnumi P. G. netgi 2 kartus buvo pradėti atvejo vadybos atvejai, šiai dienai nepilnametis sūnus dėl patirtų traumų iš ieškovo S. J. pusės vis dar lankosi pas psichologus, tai yra jam yra tęsiamas gydymas. Šių metų lapkričio 18 d. pareiškėjas pasiėmė nepilnametį sūnų, sutarus, kad 2022 m. lapkričio 20 d. 18.00 val. nepilnametis sūnus Ą. J. bus parvežtas į jo gyvenamąją vietą. Tačiau sutartu laiku, nepilnametis sūnus Ą. J. nebuvo parvežtas namo. Nuo to laiko A. G. neturi galimybės bendrauti su nepilnamečiu sūnumi Ą. J. Ieškovo S. J. prašyme nurodytos aplinkybės apie jai diagnozuotus susirgimus (depresija, nerimo sutrikimas, panikos atakos) yra pirmiausia nepagrįstos jokiais leistinais rašytiniais įrodymais, jos visiškai neįtakoja jos pačios, kaip nepilnamečių vaikų motinos tinkamo pareigų atlikimo. Juo labiau, kad nepilnametis sūnus Ą. J. nuo pat gimimo augo jų šeimoje ir niekada nekilo jokių problemų dėl nepilnamečio sūnaus auginimo. R. G. nuo pat nepilnamečio sūnaus Ą. J. gimimo augo kartu, niekada nei vienas nėra nukentėjęs vienas nuo kito. Nepaisant dukters R. G. negalios, ji nėra agresyvi, lanko savaitinį darželį, ką pripažįsta ir pats ieškovas S. J., tad tai dar labiau eliminuoja ieškovo nurodytus neva tai neteisėtus dukters veiksmus prie nepilnametį sūnų Ą. J. Visiškai nepagrįsti ieškovo S. J. teiginiai apie vaikų nepriežiūrą. Be to pateiktoje Vaiko situacijos vertinimo anketoje yra aiškiai nurodyta, kad būtent ieškovas S. J. naudoja psichologinį smurtą nepilnamečio vaiko P. G. atžvilgiu (kas patvirtina faktus, kad ieškovas tikrai nėra tinkamas asmuo sukurti saugią aplinką nepilnamečiam sūnui Ą. J.). Įvertinus tai, kad nepilnametis sūnūs Ą. J. buvo neteisėtai pagrobtas, akivaizdu, kad šis prašymas yra visiškai nepagrįstas.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurioje nurodė, jog, atsižvelgiant į tai, kad šalys gyvena skyrium, šalių šeimos buities ir gyvenimo sąlygos tinkamos augti nepilnamečiui, abu tėvai rūpinasi sūnumi, įvertinus vaiko amžių, konfliktiškus santykius tarp šalių (vaikas nuo gimimo gyveno su mama. šiuo metu nepilnametis sūnus gyvena su tėvu ir šalys geranoriškai nesusitaria dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo), turi būti išspręstas nepilnamečio vaiko Ą. J. laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo klausimas, teismas šioje byloje turėtų būti iniciatyvus ir netgi nesant reikalavimo, savo iniciatyva, nustatyti maksimalią skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su sūnumi tvarką. Išvadoje taip pat nurodoma, kad S. J. ir A. G. šeima, kurioje augo nepilnamečiai vaikai R. G., P. G. ir Ą. J., Tarnybos Skyriui žinoma. Laikotarpiuose 2019 m. spalio 3 d. iki 2019 m. lapkričio 28 d., nuo 2020 m. kovo 30 d. iki 2020 m. lapkričio 12 d. šeimai buvo taikomas atvejo vadybos procesas, 2019 m. rugsėjo 17 d. R. G. ir P. G. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. 2020 m. kovo 4 d. P. G. atžvilgiu nustatytas galimas smurtas prieš vaiką ir galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. 2022 m. spalio 30 d. Ą. J., R. G. ir P. G. atžvilgiu nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai - pažeista vaikų teisė į saugią aplinką, kadangi vaikai gyvena aplinkoje, kurioje atvykęs S. J. vaikų atžvilgiu galimai naudoja psichologinį smurtą, vaikai auga aplinkoje, kurioje konfliktuojama. Atsižvelgiant į nustatytus vaiko teisių pažeidimus. 2022 m. lapkričio 21 d. ir 2022 m. lapkričio 22 d. gauti pranešimai apie galimus Ą. J., R. G. ir P. G. teisių pažeidimus, pagal kuriuos Tarnybos Skyrius ėmėsi veiksmų pagal kompetenciją, tačiau kol kas vaikų situacijos vertinimai nėra atlikti, nėra priimtas sprendimų dėl galimų vaiko teisių pažeidimų.
Lankymosi S. J. gyvenamojoje vietoje metu nustatyta, kad vaikui sudarytos saugios gyvenimo sąlygos. Lankymosi A. G. gyvenamojoje vietoje metu nustatyta, kad vaikams sudarytos tinkamos sąlygos mokymuisi, poilsiui, laisvalaikiui. Lankymosi šeimoje metu A. G. paaiškino, kad nepilnametė dukra R. G. turi neįgalumą, mergaitė lanko (duomenys nesskelbtini), pirmadienį ryte A. G. pristato ją į mokyklą ir pasiima penktadienį vakare, mergaitė darbo dienomis būna ugdymo įstaigos bendrabutyje. Paaiškino, kad dukra kas antrą savaitgalį būna gyvenamojoje vietoje, likusius savaitgalius ją svečiuotis pasiima netoliese gyvenanti močiutė. Taip pat paaiškino, kad šiais mokslo metais dukra sirgo tik vieną kartą, vasaros metu tik rugpjūčio mėnesį jai buvo atostogos, kurių metu kasdien A. G. ją veždavosi į savo darbą, kur mergaitei buvo užtikrinta asmeninio asistento paslauga (mama buvo pasamdžiusi asmenį, kuris rūpinosi dukra motinos darbo metu). Taip pat paaiškino, kad aplinkybės, kurias S. J. nurodęs prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra neteisingos ir klaidinančios teismą. A. G. teigimu, S. J. atžvilgiu vyksta baudžiamoji byla, kurioje jis yra kaltinamasis, ir tokiu būdu jis siekia išvengti atsakomybės, taip pat siekia atkeršyti jai už nutrūkusius santykius, todėl S. J. siekia nusistatyti sūnaus gyvenamąją vietą su juo. A. G. teigimu, šalims gyvenant skyrium, tėvas visiškai nusišalinęs nuo sūnaus auklėjimo ir išlaikymo, visa našta, susijusi su sūnaus priežiūra tenka mamai. Pokalbio metu A. G. paaiškino, kad, atsižvelgiant į sūnaus Ą. interesus bei teisę bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, ji niekada nedarė kliūčių ir nedraudė S. J. bendrauti su sūnumi Ą. S. J. šiuo metu atsisako grąžinti sūnų, sūnus nelanko ugdymo įstaigos, šalims nepavyksta taikiai susitarti. Broliai labai gerai sutaria, tarp jų yra labai artimas ryšys, P. G. labai laukia grįžtančio brolio. Brolių išskyrimas padarytų didelę žalą abiem vaikams. A. G. paaiškino, kad gyvenant su S. J., ji vartojo (duomenys neskelbtini) paskirtus vaistus, tačiau, šalims gyvenant skyriumi, jos būklė gera, jai nereikia jokių medikamentų ir jų nevartoja. A. G. teigimu, S. J. serga (duomenys neskelbtini), nuolat vartoja medikamentus, kartais būna priepuoliai, dėl ligos turi neįgalumą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas.
Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 144 straipsnio 2 dalis). CPK 147 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos.
Laikinosiomis apsaugos priemonėmis iki ieškinio pareiškimo siekiama užtikrinti, kad ieškovas galėtų tinkamai pasirengti bylai bei pradėti procesą, o atsakovui nebūtų sudarytos sąlygos iki ieškinio pareiškimo atlikti veiksmus, kurie sukliudytų būsimo galimo jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą ar padidintų žalą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-449-464/2015). CPK 147 straipsnio 3 dalies pagrindu paduodamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos, pareiškėjas turi nurodyti inter alia (be kita ko) priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu. Nesant priimto ieškinio (ar kito panašaus pobūdžio procesinio dokumento), prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali būti pareikštas tik tuo atveju, jeigu asmuo ketina tokį dokumentą pateikti, tačiau neturi objektyvios galimybės to padaryti, teikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-884-180/2016). Taigi šios priemonės gali būti taikomos nustačius, kad ieškinys dėl pateisinamų priežasčių negali būti paduotas iš karto (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-744-180/2015).
Pagal CPK 375 straipsnį teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje, atsižvelgdamas į vaikų interesus. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės, taikomos nagrinėjant šeimos bylas, dažniausiai atlieka ginčo teisinių santykių sureguliavimo iki teismo sprendimo priėmimo funkciją ir skirtos visų pirma apsaugoti nepilnamečių vaikų turtinius ir (ar) asmeninius neturtinius interesus bei užtikrinti, kad nebūtų pažeisti tėvų ar vieno jų interesai (CK 3.65 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą ir jo išaiškinimus teismų praktikoje, darytina išvada, kad laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio padavimo šeimos bylose gali būti taikomos, nustačius tokias sąlygas: 1) tikėtinai pagrindžiamas būsimo ieškinio reikalavimas; 2) egzistuoja grėsmė, kad būsimas teismo sprendimas bus neįvykdytas arba turi būti nustatomas poreikis sureguliuoti ginčo situaciją iki teismo sprendimo priėmimo, siekiant apsaugoti vienos iš šalių ir (ar) jų nepilnamečių vaikų interesus; 3) pareiškėjas (ieškovas), teikdamas prašymą, neturėjo galimybės kartu pateikti ieškinio.
Pažymėtina, kad nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas sprendžia dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju (šioje proceso stadijoje). Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar prašyme dėl tokių priemonių taikymo nurodytų aplinkybių pakanka jų taikymui.
Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, pareiškėjas, teikdamas prašymą CPK 147 straipsnio 3 dalies pagrindu, visų pirma privalo nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kliūtimi ieškiniui paduoti įvardijo privalomąją mediaciją.
Teismo vertinimu, pareiškėjas nenurodė aplinkybių, kurios pagrįstų, kad egzistuoja objektyvios kliūtys prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareikšti kartu su ieškiniu. Aplinkybės, jog ieškinys negali būti paduotas iš karto, nes inicijuojant šeimos ginčą, pirmiausia turi būti pasinaudota privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka – mediacija, teismas nevertina svarbia bei reikšminga priežastimi, pateisinančia ieškinio nepateikimą, teikiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1260-794/2020). Pareiškėjas pateikė duomenis, kad kreipėsi dėl mediacijos proceso pradėjimo ir nors duomenų apie jau pradėtą mediacijos procesą nėra, tačiau akivaizdu, kad išlieka taikaus susitarimo galimybė. Todėl tokioje situacijoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nelaikytinas ypač tikslingu.
Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktą šeimos bylose teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, tarp jų – laikinai nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Laikinas, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Ši teisinius santykius laikinai sureguliuojanti priemonė sudaro sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas. Pagrindas šiai laikinajai apsaugos priemonei taikyti yra dvi sąlygos: tėvai gyvena skyriumi ir vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams, arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas byloje nėra savitikslis, asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti jų taikymo būtinybę, ir kad jų nepritaikius bus pažeisti vaiko ar vieno iš tėvų interesai (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis).
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas ir A. G. turi nepilnametį sūnų Ą. J., gimusį (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas S. J. ir A. G. šiuo metu gyvena atskirai. Kita būtina sąlyga laikinai vaiko gyvenamajai vietai su vienu iš tėvų nustatyti – esminiams vaiko interesams grėsmę keliantis vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas arba sunki finansinė padėtis, dėl kurios jis negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis. Vienas svarbiausių nepilnamečių vaikų interesų – saugi aplinka. Tėvai privalo vaikams užtikrinti tokią aplinką, kurioje jų vaikai jaustųsi saugūs, būtų patenkinti bent minimalūs vaikų poreikiai, nebūtų pažeidinėjami vaikų interesai.
Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžia aplinkybėmis, kad vaiko motina A. G. negali užtikrinti saugių ir tinkamų gyvenimo ir vystymosi sąlygų nepilnamečiui sūnui dėl savo ligos, o taip pat dėl jos dukros iš pirmos santuokos R. G. sveikatos būklės, todėl tolimesnis vaiko gyvenimas su mama kelia grėsmę vaiko saugumui, sveikatai, gerovei bei emocinei ir psichologinei raidai. A. G. yra nustatyta (duomenys neskelbtini). Dėl (duomenys neskelbtini) ji buvo gydoma sveikatos priežiūros įstaigose, reabilitacinėje ligoninėje. A. G. sistemingai lankosi pas (duomenys neskelbtini). Atsakovė savo ligai gydyti vartoja vaistus ((duomenys neskelbtini)). Dėl vartojamų vaistų šalutinio poveikio atsakovė labai ilgai ir giliai miega, t. y. didžiąją paros dalį. Atsakovei miegant dienos metu nepilnamečių vaikų, įskaitant ieškovo penkiametį sūnų Ą., niekas neprižiūri. Pareiškėjui išsikrausčius iš namų, A. G. nesitvarko namų aplinkos, vaikų rūbų, indų, namuose nėra vaikams paruošto maisto, t. y. neužtikrina būtinų penkiamečio sūnaus poreikių ir normalių gyvenimo sąlygų. Šalių penkiametis vaikas, kuomet mama miega, lieka su broliu, kuriam yra dvylika metų bei su neįgalia seserimi – R. G., kuriai nustatytas (duomenys neskelbtini). Nesaugias gyvenimo sąlygas su mama nulemia kartu su atsakove gyvenančios dukros R. G. (14 metų) sveikatos būklė ir jos elgesys, keliantis pavojų ir žalą aplinkiniams bei jai pačiai. Gyvenimas su sunkiai sergančia sese kelia traumines patirtis mažamečiui Ą. ir formuoja netinkamą visuomenėje priimtinų elgesio normų supratimą.
Tačiau įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog A. G. negali užtikrinti saugių ir tinkamų gyvenimo ir vystymosi sąlygų nepilnamečiui sūnui dėl savo ligos, o taip pat dėl jos dukros iš pirmos santuokos R. G. sveikatos būklės, byloje nepateikta. Todėl teismas neturi pagrindo išvadai, kad motina A. G. negali užtikrinti saugių ir tinkamų gyvenimo ir vystymosi sąlygų nepilnamečiui sūnui dėl savo ligos, o taip pat dėl jos dukros iš pirmos santuokos R. G. sveikatos būklės, nepateikta įrodymų, kad tai kelia grėsmę esminiams nepilnamečio šalių sūnaus interesams (CPK 178 straipsnis). Tokių duomenų nenustatė ir teismas. Institucijos išvadoje duomenų, jog tolimesnis šalių nepilnamečio sūnaus gyvenimas su A. G. pažeistų nepilnamečio vaiko interesus, jo teisę į saugią ir sveiką aplinką, keltų grėsmę vaiko saugumui, sveikatai, gerovei bei emocinei ir psichologinei raidai, taip pat nepateikta.
Teismas pažymi, kad šalys civiliniame procese yra lygios (CPK 17 straipsnis), ir vien prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo pateikimas, pareiškėjui nepateikus įrodymų, nesudaro pagrindo varžyti A. G. teisių taikant laikinąsias apsaugos priemones.
Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas sprendime Širvinskas prieš Lietuvą įvertino, jog teismo sprendimas, kuriuo laikinoji nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatoma nuodugniai neįvertinus visos šeimos situacijos, gali nulemti galutinį bylos rezultatą ir padidinti tikimybę, kad bus tenkinamas ir ieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dėl ko bylos procesas nebūtų suderinamas su teise į šeimos gyvenimo gerbimą, kadangi vieno iš tėvų ir nepilnamečio vaiko santykiai yra šeimos gyvenimas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 8 straipsnio požiūriu.
Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjui neįrodžius, kad A. G. aplinka procesinio sprendimo priėmimo metu yra netinkama šalių sūnaus Ą. J. fizinei, psichologinei bei socialinei raidai bei kad A. G. netinkamai elgiasi su vaiku, neatlieka motiniškų pareigų ar kad vaiko gyvenimas su motina daro jam neigiamą įtaką, t. y. neįrodžius grėsmės vaiko interesams ir būtinybės nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su juo, teismas atsižvelgdamas į nacionalinių teismų ir Europos Žmogaus Teisių teismo praktiką, sprendžia, kad šioje proceso stadijoje nėra faktinio ir teisinio pagrindo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti nepilnamečio vaiko Ą. J. laikiną gyvenamąją vietą su pareiškėju, todėl pareiškėjo prašymas dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo atmestinas (CPK 144 straipsnis, 147 straipsnio 3 dalis).
Pareiškėjui išaiškintina, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje proceso stadijoje (CPK 144 straipsnio 3 dalis), todėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinimas, neriboja jo teisės prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones pakartotinai patikslinus ir pagrindus prašymą (CPK 147 straipsnio 3 dalis).
Sprendžiant laikinosios apsaugos priemonės taikymo klausimus, teismas nesprendžia ginčo iš esmės ir visų įrodymų byloje netiria, o tik analizuoja duomenis pateiktus su pareiškėjos prašymu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144–145, 147, 290–291 straipsniais,
nutaria:
Atmesti pareiškėjo S. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pateikimo dienos.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.