Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos O. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 25 d. nutarties netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje Nr. 2-1215-265/2014 pagal ieškovės O. G. ieškinį atsakovui R. Ž. dėl žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis procesas nutrauktinas.

Remiantis CPK 338 straipsniu, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). CPK 334 straipsnyje apibrėžti atvejai, kada gali būti apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis atskirai nuo teismo sprendimo. Tokie atvejai turi būti numatyti CPK arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja kvestionuoja procesinį sprendimą atsisakyti patenkinti jos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pareikštą Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1215-265/2014. Nurodytoje byloje O. G. ieškinys atsakovui R. Ž. įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartimi laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.

CPK 144 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Kai prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytas pareikštame ieškinyje, laikinųjų priemonių taikymo klausimas išsprendžiamas tik išsprendus ieškinio, kuriame jas prašoma taikyti, priėmimo klausimą (CPK 147 str. 1 d.). Teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Paduodamas šį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams, ir sumokėti pusės šio kodekso 80 straipsnyje nustatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą. Teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, nustato terminą, per kurį turi būti pareikštas ieškinys (CPK 147 str. 3 d.).

Sisteminis, loginis bei lingvistinis paminėtų proceso normų aiškinimas sudaro pagrindą teigti, kad reikšdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo turi būti pareiškęs ieškinį ar kitą procesinį dokumentą su atitinkamais materialiniais ir/ar procesiniais reikalavimais ir toks ieškinys (kitas procesinis dokumentas) teismo turi būti priimtas. Nesant priimto ieškinio (ar kito panašaus pobūdžio procesinio dokumento), prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali būti pareikštas tik tuo atveju, jeigu suinteresuotas asmuo ketina tokį dokumentą pateikti, tačiau neturi objektyvios galimybės to padaryti, teikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pastaruoju atveju suinteresuotas asmuo kartu su paminėtu prašymu turi pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę jo interesams, bei sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį.

Kaip paminėta, įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1215-265/2014 O. G. ieškinys atsakovui R. Ž. laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui. Kartu su prašymu pareiškėja nepateikė duomenų, kad ketina pareikšti atitinkamą ieškinį, kurio užtikrinimui reiškia teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovė neturėjo teisės pareikšti tokio prašymo, o pirmosios instancijos teismas – teisinio pagrindo jį spręsti. Teismas turėjo atisakyti priimti šį procesinį dokumentą (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Dėl pirmosios instancijos teismo padarytų proceso teisės normų pažeidimų pareiškėja O. G. neįgijo teisės apskųsti teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartį atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – neturėdama procesinės teisės pareikšti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ji (pareiškėja) neįgyja ir procesinės teisės skųsti apygardos teismo nutartį atsisakyti patenkinti paminėtą prašymą. Toks procesinis sprendimas negali būti apeliacinio apskundimo objektas ir neskundžiamas apeliacine tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo priimti atskirojo skundo. Šioms aplinkybėms paaiškėjus apeliacinės instancijos teisme, apeliacinis procesas pagal pareiškėjos O. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 25 d. nutarties nutraukiamas.

Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį procesą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 25 d. nutarties nutraukti.