Panevėžio apygardos teismo nutartis, e2S-70-589/2025

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-02-18
Bylos Nr.: e2S-70-589/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-34-3-00397-2023-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rita Dambrauskaitė
Atsakovas: S. J.
Ieškovas: A. G.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2S-70-589/2025Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00397-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.13; 3.1.18.5; 3.1.18.8; 3.3.2.5; 3.3.2.6.1 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. vasario 18 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. J. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2024 m. lapkričio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-102-835/2024 (Nr. e2-21-835/2025) pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui S. J. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo bei atsakovo S. J. priešieškinį ieškovei A. G. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Alytaus apylinkės teisme Prienų rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės A. G. (toliau – ir ieškovė) ieškinį atsakovui S. J. (toliau – ir atsakovas) dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo bei atsakovo patikslintą priešieškinį ieškovei dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Žemesnės instancijos teismas

2. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2024 m. balandžio 22 d. nutartimi buvo pakeistos byloje taikomos laikinosios apsaugos priemonės, nustatant nepilnamečio Ą. J. laikiną gyvenamąją vieta su tėvu atsakovu jo gyvenamojoje vietoje bei nustatant ieškovės laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką:

1) ieškovė turi teisę matytis ir bendrauti su sūnumi kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį – šeštadienį ir sekmadienį, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar kitoje su atsakovu sutartoje vietoje nuo 10.00 val. ir jį grąžinant iki 19.00 val. tą pačią dieną į tėvo gyvenamąją vietą ar kitą su atsakovu sutartą vietą;

2) dieną, kada švenčiama Motinos diena, dieną, kada švenčiama ieškovės gimimo diena, mama bendrauja su sūnumi, neskaitant eiliškumo, atsakovas atveža sūnų į motinos gyvenamąją vietą ar kitą sutartą vietą tą dieną nuo 10.00 val. ryto ir pasiima sūnų tą pačią dieną po šventės iki 19.00 val.;

3) dieną, kada švenčiama Tėvo diena, dieną, kada švenčiama atsakovo gimimo diena, tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi neskaitant eiliškumo;

4) ieškovė bendrauja su sūnumi nelyginiais metais sūnaus gimtadienio dieną, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar kitoje su atsakovu sutartoje vietoje sūnaus gimtadienio dieną nuo 9.00 val. ir sūnų grąžinant į jo gyvenamąją vietą ar kitą su atsakovu sutartą vietą tą pačią dieną iki 19.00 val.;

5) ieškovė turi teisę bendrauti su sūnumi kiekvieną savaitę antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 19.00 val. iki 20.00 val. nuotolinio ryšio priemonėmis. Atsakovas iš savo pusės įsipareigoja užtikrinti sūnaus bendravimą su ieškove. Jeigu sūnaus susirgimo atvejai, iš anksto suplanuoti renginiai, įvairūs pasirodymai mokykloje ar būreliuose, iš anksto užsakyta poilsinė kelionė ar kitokia kelionė Lietuvoje ar užsienyje sutampa su ieškovės bendravimo su vaiku dienomis ar laiku, ieškovės bendravimas su sūnumi perkeliamas kitai dienai po to, kai išnyks šiame punkte nurodytos aplinkybės. Apie šiame punkte nurodytas aplinkybes atsakovas ne vėliau kaip likus dviem valandoms iki šioje bendravimo tvarkoje nustatyto ieškovės ir sūnaus susitikimo laiko, apie tai informuoja ieškovę skambučiu ar SMS trumpąja žinute, ar el. paštu;

6) sūnui susirgus ir jam esant pas ieškovę, jis nedelsiant perduodamas atsakovui, išskyrus atvejus, kai gydytojų nurodymu vaikas negali būti vežamas automobiliu;

7) sūnaus gydymo įstaigą ir mokyklą parenka tas tėvas, su kuriuo yra nustatyta gyvenamoji vieta (esamoje situacijoje atsakovas);

8) sūnaus pasą, asmens dokumentą išimti, juo disponuoti ir saugoti turi tas tėvas, su kuriuo yra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta (esamoje situacijoje atsakovas);

9) vaiko deklaruota gyvenamoji vieta privalo būti su tuo tėvu, su kuriuo yra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta (esamoje situacijoje su atsakovu).

Šalies argumentai

3. Ieškovė 2024 m. lapkričio 21 d. pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikinos bendravimo tvarkos – pakeitimo, kuriuo prašė pakeisti bendravimo su vaiku tvarką, nustatant jai ilgesnį bendravimo su vaiku laiką: leisti vaiką pasiimti su nakvyne visam savaitgaliui, numatyti papildomą laiką kas antrą savaitę bendrauti su vaiku po pamokų, leisti vaiką pasiimti pusę jo atostogų laiko, nustatyti bendravimo tvarką švenčių metu bei leisti su vaiku bendrauti nuotolinio ryšio priemonėmis kiekvieną dieną. Nurodė, kad atsakovas nepagrįstai neleidžia jai bendrauti su vaiku be jo priežiūros, riboja vaiko bendravimą su mama, kas neatitinka vaiko interesų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai 2024 m. lapkričio 26 d. nutartimi, kurią nutarė vykdyti skubiai, tenkino ieškovės A. G. prašymą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2024 m. balandžio 22 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo dalyje dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatė ieškovės laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką:

1) motina turi teisę matytis ir bendrauti su sūnumi kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį nepertraukiamai nuo penktadienio 14.00 val. iki sekmadienio 19.00 val., pasiimdama sūnų iš jo ugdymo įstaigos ir jį grąžindama į vaiko gyvenamąją vietą ar kitą su tėvu sutartą vietą;

2) motina turi teisę matytis ir bendrauti su sūnumi kas antros savaitės, kai nėra jos bendravimo su sūnumi savaitgalis, ketvirtadienį, pasiimdama sūnų iš jo ugdymo įstaigos 14.00 val. ir grąžindama sūnų į jo gyvenamąją vietą ar kitą su tėvu sutartą vietą iki tos pačios dienos 19.00 val.;

3) motina turi teisę matytis ir bendrauti su sūnumi lyginiais metais Šv. Kūčių išvakarėse ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną, pasiimdama sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar jo ugdymo įstaigos ar kitos su tėvu sutartos vietos Šv. Kūčių išvakarėse ne vėliau kaip 16.00 val. ir jį grąžindama į tėvo gyvenamąją vietą ar kitą su tėvu sutartą vietą Šv. Kalėdų pirmosios dienos 19.00 val. Tėvas atitinkamai lyginiais metais turi teisę bendrauti su sūnumi Šv. Kalėdų antrąją dieną ir per Naujuosius Metus;

4) motina turi teisę matytis ir bendrauti su sūnumi vieną savaitę jo žiemos atostogų metu, pasiimdama sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar kitos su tėvu sutartos vietos pirmąją atostogų dieną ir grąžindama sūnų į tėvo gyvenamąją vietą ar kitą su tėvu sutartą vietą iki septintosios atostogų dienos 19.00 val.;

5) motina turi teisę matytis ir bendrauti su sūnumi nelyginiais metais Šv. Velykų išvakarėse ir pirmąją Šv. Velykų dieną, pasiimdama sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar jo ugdymo įstaigos ar kitos su tėvu sutartos vietos Šv. Velykų išvakarėse 16.00 val. ir jį grąžindama į tėvo gyvenamąją vietą ar kitą su tėvu sutartą vietą Šv. Velykų pirmosios dienos 19.00 val. Tėvas atitinkamai nelyginiais metais turi teisę bendrauti su sūnumi Šv. Velykų antrąją dieną;

6) motina turi teisę matytis ir bendrauti su sūnumi pusę jo pavasario atostogų, pasiimdama sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar kitos su tėvu sutartos vietos pirmąją atostogų dieną ir grąžindama sūnų į tėvo gyvenamąją vietą ar kitą su tėvu sutartą iki trečiosios atostogų dienos 19.00 val.;

7) dieną, kada švenčiama Motinos diena, dieną, kada švenčiama motinos gimimo diena, mama bendrauja su sūnumi, neskaitant eiliškumo, tėvas atveža sūnų į motinos gyvenamąją vietą ar kitą sutartą vietą tą dieną nuo 10.00 val. ryto ir pasiima sūnų tą pačią dieną po šventės iki 19.00 val.;

8) dieną, kada švenčiama Tėvo diena, dieną, kada švenčiama tėvo gimimo diena, tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi neskaitant eiliškumo;

9) motina bendrauja su sūnumi nelyginiais metais sūnaus gimtadienio dieną, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar kitoje su tėvu sutartoje vietoje sūnaus gimtadienio dieną nuo 9.00 val. ir sūnų grąžinant į jo gyvenamąją vietą ar kitą su tėvu sutartą vietą tą pačią dieną iki 19.00 val.;

10) Ą. J. turi teisę dalyvauti savo brolio P., sesės R., močiutės I. B., pusbrolio M. V. bei savo draugų, į kuriuos kviečiamas, gimtadieniuose neskaitant eiliškumo, motinai pasiimant sūnų šventės dieną iki 14 val. ir grąžinant jį tėvui kitą dieną iki 14 val.;

11) motina turi teisę bendrauti su sūnumi nuotolinio ryšio priemonėmis, t. y. telefonu, internetu ir kt. kiekvieną dieną 19-20 val. Vaiko tėvas iš savo pusės įsipareigoja užtikrinti, sūnaus bendravimą su motina. Jeigu sūnaus susirgimo atvejai, iš anksto suplanuoti renginiai, įvairūs pasirodymai mokykloje ar būreliuose sutampa su motinos bendravimo su vaiku dienomis ar laiku, motinos bendravimas su sūnumi perkeliamas kitai atitinkamai dienai ar savaitgaliui po to, kai išnyks šiame punkte nurodytos aplinkybės. Apie šiame punkte nurodytas aplinkybes vaiko tėvas ne vėliau kaip likus trims dienoms (išskyrus ligos atvejį, apie kurį praneša ne vėliau kaip per dvi valandas nuo ligos pradžios) iki šioje bendravimo tvarkoje nustatyto motinos ir sūnaus susitikimo laiko, apie tai informuoja motiną skambučiu ar SMS trumpąja žinute, ar el. paštu;

12) sūnui susirgus ir jam esant pas motiną, jis nedelsiant perduodamas tėvui, išskyrus atvejus, kai gydytojų nurodymu vaikas negali būti vežamas automobiliu;

13) sūnaus gydymo įstaigą ir mokyklą parenka tas tėvas, su kuriuo yra nustatyta gyvenamoji vieta (esamoje situacijoje atsakovas);

14) sūnaus pasą, asmens dokumentą išimti, juo disponuoti ir saugoti turi tas tėvas, su kuriuo yra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta (esamoje situacijoje atsakovas);

15) vaiko deklaruota gyvenamoji vieta privalo būti su tuo tėvu, su kuriuo yra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta (esamoje situacijoje su atsakovu).

5. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju buvo nustatyta minimali nepilnamečio ir ieškovės bendravimo tvarka – ieškovė su vaiku šiuo metu bendrauti gali tik kas antrą mėnesio savaitgalį dienos metu bei šventinėmis dienomis, taip pat dvi dienas per savaitę nuotolinio ryšio priemonėmis. Minimalus motinos ir vaiko bendravimas nustatytas siekiant užtikrinti nepilnamečio teisę į saugią aplinką, įvertinus jo pokalbius su vaiko teisių specialistais bei atsižvelgiant į 2024 m. kovo 31 d. ieškovės atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje nepilnamečio sūnaus atžvilgiu.

6. Teismas pažymėjo, kad santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų, bet kuris iš tėvų, esant svarbioms priežastims, turi galimybę kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti kitokią bendravimo su vaiku tvarką nei teismo nustatyta.

7. Teismas nustatė, kad ieškovė pateikė 2024 m. gegužės 21 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriuo konstatuota, kad atlikus visus ikiteisminio tyrimo veiksmus, darytina išvada, jog trūksta duomenų teigti, kad nukentėjusiesiems buvo sukeltas stiprus, intensyvus fizinis skausmas, kuris būtinas baudžiamajai atsakomybei kilti. Byloje taip pat gautas 2024 m. rugsėjo 11 – spalio 9 d. teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 103MS-167/2024, kuriame pateikiamos išvados, jog nėra duomenų apie nepilnamečiui mamos veiksmų sukeliamus neigiamus padarinius. Ekspertizės akte nurodoma, kad vaiko ryšys su mama yra glaudus, mama jam yra emociškai artimas ir svarbus asmuo. Taip pat ekspertizės išvadoje teigiama, kad nepilnametis šiuo metu išgyvena mamos ilgesį, bendraudamas su motina individualiai yra aktyvus, inicijuojantis kontaktą su mama.

8. Įvertinęs pasikeitusias bylos aplinkybes, teismas sprendė, kad byloje neliko duomenų pagrindžiančių būtinybę ir toliau reikšmingai riboti motinos bendravimo laiką su sūnumi, nustatant minimalią bendravimo tvarką. Priešingai, remiantis ekspertizės duomenimis, nepilnametis ilgisi mamos, yra emociškai prie jos prisirišęs, o užkertant kelią jiems bendrauti individualiai nukenčia vaiko interesai kurti santykius su abiem tėvais.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Atskiruoju skundu atsakovas S. J. prašo Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2024 m. lapkričio 26 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovės 2024 m. lapkričio 21 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikinos bendravimo tvarkos – pakeitimo, priteisti iš ieškovės atsakovo naudai visas bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus dokumentus.

10. Nurodo, kad nesutinka su teismo nutartimi. Mano, kad jo pateikiami rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybę, jog neišnyko pagrindai, dėl kurių turi būti ribojamas ieškovės ir sūnaus bendravimas.

Žemesnės instancijos teismas

11. Akcentuoja, kad ieškovė, norėdama suklaidinti teismą, su prašymu byloje pateikė 2024 m. gegužės 21 d. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-12115-24, tačiau nenurodė, kad šis nutarimas buvo atsakovo įstatymų nustatyta tvarka apskųstas ir 2024 m. birželio 21 d. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros vyr. prokurorės nutarimu buvo panaikintas. Nurodytame ikiteisminiame tyrime kilo būtinybė skirti ambulatorinę sūnaus teismo psichiatrijos ekspertizę, kuri paskirta 2025 m. kovo 15 d. (preliminari data), taigi ekspertizės rezultatų šiai dienai dar nėra. Dėl ieškovės veiksmų sūnui yra nustatytos psichologinės pasekmės – sūnus lankosi pas psichologą, vaikų ir paauglių psichiatrą, iki šiol sūnus geria raminamuosius vaistus, nes blogai miega, sapnuoja košmarus. Po ieškovės sumušimo sūnus buvo gydomas medikamentais, konsultuotas neurologo. Iki šiol jis nėra likęs nakvoti pas mamą, nes nenori ir bijo. Keletą kartų tik buvo pas mamą namuose, nes būtent ten ir įvyko sumušimas. Sūnus skundėsi psichiatrui, kad nenori nakvoti pas mamą. Psichiatras konsultavo atsakovą, kaip elgtis, kai vaikas nenori pas mamą.

12. Akcentuoja ir tai, kad ieškovė daro įtaką sūnui, meluodama jam ir įteikinėdama, jog atsakovas jį ir brolį mušė plaktuku. Ne kartą sūnus specialistams skundėsi, kad ieškovė nuolat meluoja, kad atsakovas mušė brolį P. plaktuku, negražiai kalba. Ieškovei yra inicijuotas ikiteisminis tyrimas dėl melagingų parodymų, kuomet bandė įteikti vaikui, jog jis yra sumuštas. Mano, jog turi būti įvertintos pasekmės, ar tiek dažnas buvimas kartu nepadarys įtakos ikiteisminiams tyrimams ir pačiam vaikui.

13. Pažymi, kad būtent ieškovės psichologinė būsena nulemia, kad yra privalomas bendravimo ribojimas tarp sūnaus ir ieškovės. Ieškovei yra nustatyta depresija, nerimo sutrikimas, jai pasikartoja panikos priepuoliai. Dėl depresijos epizodų ji buvo gydoma sveikatos priežiūros įstaigose, reabilitacinėje ligoninėje. Ji sistemingai lankosi pas gydytoją – psichiatrę. Ieškovė savo ligai gydyti vartoja vaistus (antidepresantus) bei kitus slopinančius vaistus. Ieškovė dėl savo sveikatos būklės nesugeba savarankiškai pasirūpinti sūnumi ir užtikrinti jam saugią aplinką vystymuisi.

14. Mano, kad iki kol nėra priimtas galutinis nutarimas ikiteisminiame tyrime, ieškovės prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo byloje privalo būti atmesti.

15. Akcentuoja ir tai, kad sūnui pamokos ugdymo įstaigoje baigiasi 13.00 val, o nutartyje nurodyta, kad ieškovė pasiima vaiką iš ugdymo įstaigos 14.00 val. Vadinasi, sūnus turės laukti ieškovės visą valandą nevalgęs.

Atsiliepimas

16. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė A. G. prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

17. Nurodo, kad nesutinka su atskirojo skundo argumentais. Mano, kad teismas teisingai ir pagrįstai priėmė nutartį tenkinti jos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Tokiu būdu yra apsaugoti asmeniniai neturtiniai nepilnamečio vaiko interesai. Tvirtina, kad turi visas galimybes vaiką iš ugdymo įstaigos pasiimti ne 14.00 val., o 13.00 val.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

18. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atsakovo S. J. atskirajame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

19. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2024 m. lapkričio 26 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės A. G. 2024 m. lapkričio 21 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikinos bendravimo tvarkos – pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujai pateiktų įrodymų (ne)priėmimo

20. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

21. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).

22. Atsakovas S. J. su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros vyr. prokurorės 2024 m. birželio 21 d. nutarimo panaikinti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-12115-24 su lydinčiais dokumentais kopiją, Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2024 m. liepos 23 d. pranešimo apie būtinumą skirti ekspertizę ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-12115-24 kopiją ir ambulatorinio apsilankymo 2024 m. gruodžio 2 d. pas gydytoją aprašymo kopiją.

23. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas atsakovo teikiamų įrodymų turinį, atsižvelgia į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręstas šalių nepilnamečio vaiko laikinos bendravimo tvarkos su ieškove pakeitimo klausimas, taip pat į tai, kad byloje taikomų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimas pirmosios instancijos teisme buvo sprendžiamas atsakovui apie tai nepranešus, todėl jis negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui turimus naujus įrodymus, ieškovė turėjo galimybę susipažinti su atsakovo su atskiruoju skundu teikiamais naujais įrodymais, šie papildomi įrodymai gali būti reikšmingi nagrinėjant atskirojo skundo argumentus, todėl nutaria juos priimti bei preliminariai vertinti visų byloje esančių įrodymų visumoje.

Dėl byloje taikytos laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo

24. Atskirajame skunde atsakovo S. J. nesutikimas su skundžiama teismo nutartimi iš esmės yra grindžiamas netinkamu pirmosios instancijos teismo bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimu. Teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog išnyko pagrindai, dėl kurių turi būti ribojamas ieškovės ir sūnaus bendravimas, nes ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-12115-24 ieškovės atžvilgiu dar nėra baigtas, nurodytame ikiteisminiame tyrime kilo būtinybė skirti ambulatorinę sūnaus teismo psichiatrijos ekspertizę ir šiai dienai ekspertizės rezultatų dar nėra.

25. Pagal CPK 148 straipsnio 1 dalį teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Pagrindą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones sudaro naujų aplinkybių atsiradimas ar aplinkybių pasikeitimas po laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, lemiantis, kad laikinosios apsaugos priemonės tapo nebeefektyvios ar pažeidžiančios proporcingumo, ekonomiškumo principus (CPK 145 straipsnio 2 dalis).

26. Teismų praktikoje pripažįstama, kad laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą, bet pačios jos nėra materialiojo pobūdžio teisinės gynybos priemonės, pagal savo prigimtį tokios priemonės neturi nei prejudicinės, nei res judicata (liet. galutinio teismo sprendimo) galios ir ne tik nesaisto teismo priimant galutinį sprendimą, bet ir neužkerta kelio, pasikeitus aplinkybėms, teikti prašymą teismui dėl šių priemonių panaikinimo ar pakeitimo CPK 148 ar 149 straipsniuose nustatyta tvarka (žr. pvz., Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-1196-324/2024).

27. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad sprendžiant klausimus su nepilnamečiais vaikais, būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį, imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-252-378/2022).

28. Susipažinęs su byloje šalių teiktų procesinių dokumentų turiniu, rašytiniais įrodymais (tarp jų ir pateiktais apeliaciniame procese), apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo atveju byloje neliko duomenų, pagrindžiančių būtinybę ir toliau reikšmingai riboti ieškovės (motinos) bendravimo laiką su sūnumi, nustatant minimalią bendravimo tvarką. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, šioje proceso stadijoje tenkindamas ieškovės 2024 m. lapkričio 21 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikinos bendravimo tvarkos – pakeitimo, tinkamai preliminariai įvertino reikšmingas aplinkybes.

29. Atsakovo su atskiruoju skundu pateikti duomenys iš tiesų patvirtina atskirajame skunde nurodomas aplinkybes, kad Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2024 m. gegužės 21 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-12115-24 ieškovės atžvilgiu yra panaikintas Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros vyr. prokurorės 2024 m. birželio 21 d. nutarimu ir ikiteisminis tyrimas yra atnaujintas. Tačiau nors byloje yra pateikti duomenys apie tebevykstantį ikiteisminį tyrimą ieškovės atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 ir 3 dalis, vis tik byloje nėra pateikta duomenų apie ieškovei šiame ikiteisminiame tyrime paskirtas kardomąsias priemones, dėl kurių būtų ribojama ieškovės teisė bendrauti ar matytis su vaiku.

30. Iš 2024 m. balandžio 22 d. nutarties motyvų darytina išvada, kad lemiamos reikšmės, nustatant minimalų ieškovės (motinos) ir sūnaus bendravimą, turėjo nepilnamečio vaiko pokalbio su vaiko teisių apsaugos specialistais duomenys (2024 m. kovo 31 d. pranešimo dėl galimo smurto nepilnamečio vaiko atžvilgiu nagrinėjimo metu nepilnametis Ą. J. pokalbio su specialistais metu paaiškino, kad ,,su mama sutaria nelabai; su mama susitikti nenorėtų, pas mamą nori tik svečiuotis“), atsakovo atsiliepime į ieškovės prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones nurodyti duomenys (kad 2024 m. balandžio 15 d. besilankant pas psichologę kartu su sūnumi, psichologė pastebėjo, jog sūnus jau yra pasirengęs pirmam minimaliam bendravimui su motina).

31. Po to, kai 2024 m. balandžio 22 d. teismo nutartimi buvo laikinai pakeista nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, ją nustatant su atsakovu, bei laikinai nustatyta minimali ieškovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, byloje buvo atlikta teismo psichologijos ekspertizė ir 2024 m. rugsėjo 11 – spalio 9 d. teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-167/2024 pateiktos išvados, kad nėra duomenų apie nepilnamečiui mamos veiksmų sukeliamus neigiamus psichologinius padarinius; vaiko ryšys su mama yra glaudus, mama jam yra emociškai artimas ir svarbus asmuo; nepilnametis šiuo metu išgyvena mamos ilgesį, bendraudamas su motina individualiai yra aktyvus, inicijuojantis kontaktą su mama. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie duomenys dėl jų gavimo būdo yra pakankami šioje proceso stadijoje preliminariai spręsti apie po 2024 m. balandžio 22 d. teismo nutarties priėmimo pasikeitusias aplinkybes, lėmusias būtinybę nustatyti minimalią ieškovės (motinos) ir sūnaus laikino bendravimo tvarką. Laikinosios apsaugos priemonės visada yra laikino pobūdžio suvaržymai, užtikrinantys, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečio vaiko interesai, sureguliuota ginčo situacija. Teismas, spręsdamas dėl jų taikymo ar pakeitimo, nesprendžia bylos iš esmės ir nepasisako dėl ieškinio ar priešieškinio reikalavimų pagrįstumo. Todėl aplinkybė, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-12115-24 ieškovės atžvilgiu dar nėra baigtas ir jo metu bus atliekama ambulatorinė sūnaus teismo psichiatrijos ekspertizė, nedaro esminės įtakos byloje taikomos laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo galimybei, nesant duomenų apie ieškovei šiame ikiteisminiame tyrime paskirtas kardomąsias priemones, tačiau esant duomenims apie pasikeitusias aplinkybes, lėmusias būtinybę nustatyti minimalią ieškovės (motinos) ir sūnaus laikino bendravimo tvarką.

32. Papildomai pažymėtina, kad ieškovė 2024 m. lapkričio 21 d. prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikinos bendravimo tvarkos – pakeitimo išsamiai išdėstė aplinkybes apie tai, kaip buvo vykdoma 2024 m. balandžio 22 d. nutartimi nustatyta ieškovės bendravimo tvarka su sūnumi. Ieškovė, be kita ko, nurodė, kad nuo 2024 m. kovo 31 d. ieškovė buvo dvi savaites atskirta nuo vaiko, atsakovas neleido nei bendrauti telefonu, nei pasimatyti su vaiku, po 2024 m. balandžio 22 d. vaikas pas ieškovę buvo atvykęs tik tris savaitgalius be nakvynės 10-19 val. ir tris kartus dienos kitu metu, t. y. vaikas buvo grįžęs į ieškovės namus tik liepos 6 d. 10-19 val., rugpjūčio 17 ir 18 d., rugsėjo 21 ir 22 d., spalio 5 ir 6 d., lapkričio 3 d. ir 17 d. Atsakovas atskirajame skunde ieškovės prašyme nurodytų aplinkybių neneigė. Preliminariai vertinanant šiuos duomenis, apeliacinės instancijos teismo manymu, galima pagrįstai spręsti, kad ieškovės bendravimas su vaiku buvo apribotas itin stipriai (tame tarpe ir dėl atsakovo pažeidimų) ir šiuo metu galiojanti laikina bendravimo tvarka sudarytų sąlygas silpnėti ar nutrūkti motiną ir vaiką siejantiems ryšiams, tokia laikina bendravimo tvarka užkerta kelią ieškovei remti vaiką, juo rūpintis, lankyti, susitikti ir su juo užsiimti pagal galimybes.

33. Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad dėl ieškovės veiksmų sūnui yra nustatytos psichologinės pasekmės – sūnus lankosi pas psichologą, vaikų ir paauglių psichiatrą, iki šiol sūnus geria raminamuosius vaistus, nes blogai miega, sapnuoja košmarus. Po ieškovės sumušimo sūnus buvo gydomas medikamentais, konsultuotas neurologo. Tik keletą kartų buvo pas ieškovę namuose, nėra likęs nakvoti pas mamą, nes nenori ir bijo. Atsakovas su atskiruoju skundu pateikė 2024 m. gruodžio 2 d. ambulatorinio apsilankymo pas vaikų ir paauglių psichiatrą aprašymo kopiją, kuriame gydytojos fiksuoti tėvo atsakovo išsakomi nusiskundimai, kad vaikas nenori važiuoti pas mamą su nakvyne, taip pat paties vaiko žodžiai, kad nenori nakvoti pas mamą, „nes ji negražiai kalba“, „sako, kad tėtis mušė mane ir brolį su plaktuku“.

34. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo manymu, šiuos atsakovo teiginius ir pateiktus įrodymus būtina prelimariai vertinti su 2024 m. rugsėjo 11 – spalio 9 d. teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-167/2024 pateiktomis išvadomis, kuriose konstatuota, kad vaikas negalėjo ir negali išsakyti savarankiškos nuomonės gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo klausimu dėl savo emocinės būsenos ir jam (tiesiogiai ir / ar netiesiogiai) daromo tėvo poveikio; ekspertizės metu stebėtas vaiko elgsenos pokytis, kai individualiai su mama bendraudamas jis yra atsipalaidavęs, aktyvus inicijuojantis kontaktą su mama, švelnus mamos atžvilgiu, o kai prie šios diados prisijungia tėtis, berniukas siekia prisitaikyti prie tėčio; vaiko išsakomus norus ir nuomonę rekomenduojama vertinti kritiškai. Akte taip pat konstatuota, jog ekspertizės metu nustatyta, kad vaiko emocinę būseną neigiamai veikia susiklosčiusi šeimos situacija (konfliktiški, įtempti jo tėvų tarpusavio santykiai, šeimos iširimas, tėvų apsigyvenimas skyrium, patiriamas poveikis). Atsakovo su atskiruoju skundu pateiktoje 2024 m. gruodžio 2 d. ambulatorinio apsilankymo pas vaikų ir paauglių psichiatrą aprašymo kopijoje nurodoma, jog apsilankymo metu vaiko elgesio ir / ar emocijų sutrikimų nėra.

35. Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad ieškovė daro įtaką sūnui, meluodama jam ir įteikinėdama, jog atsakovas jį ir brolį mušė plaktuku. Tvirtina, kad sūnus ne kartą specialistams skundėsi, jog ieškovė nuolat meluoja, kad atsakovas mušė brolį plaktuku, negražiai kalba. Ieškovei yra inicijuotas ikiteisminis tyrimas dėl bandymo įteigti vaikui, jog jis yra sumuštas. Atsakovo manymu, turi būti įvertintos pasekmės, ar tiek dažnas vaiko ir motinos buvimas kartu nepadarys įtakos ikiteisminiams tyrimams ir pačiam vaikui. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2024 m. rugsėjo 11 – spalio 9 d. teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-167/2024 konstatuota, jog eskpertizės metu jokių duomenų apie galimai motinos daromą poveikį (formuojant neigiamas nuostatas tėvo atžvilgiu) sūnui negauta. Šioje proceso stadijoje apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl byloje taikytos laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo pagrįstumo, neturi pagrindo preliminariai nesivadovauti ekspertizės išvadomis. Be to, byloje nėra pateikta duomenų apie ieškovei kitame ikiteisminiame tyrime paskirtas kardomąsias priemones, dėl kurių būtų ribojama ieškovės teisė bendrauti ar matytis su vaiku.

36. Atsakovas atskirajame skunde tvirtina, kad ieškovei yra nustatyta depresija, nerimo sutrikimas, jai pasikartoja panikos priepuoliai. Dėl depresijos epizodų ji buvo gydoma sveikatos priežiūros įstaigose, reabilitacinėje ligoninėje. Ji sistemingai lankosi pas gydytoją – psichiatrę. Ieškovė savo ligai gydyti vartoja vaistus (antidepresantus) bei kitus slopinančius vaistus. Atsakovo įsitikinimu, ieškovė dėl savo sveikatos būklės nesugeba savarankiškai pasirūpinti sūnumi ir užtikrinti jam saugią aplinką vystymuisi.

37. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien faktas, jog ieškovei yra diagnozuoti tam tikri psichinės sveikatos sutrikimai, pats savaime negali būti pagrindu maksimaliai riboti ieškovės (motinos) bendravimo su sūnumi tvarką. Atsakovo atskirajame skunde nurodomos aplinkybės, kad ieškovė sistemingai lankosi pas gydytoją – psichiatrę, sistemingai vartoja jai paskirtus vaistus, leidžia preliminariai spręsti, kad ieškovė pripažįsta turinti šiuos sutrikimus ir atsakingai žiūrinti į savo gydymą. Be paties atsakovo nuogąstavimų, byloje nėra pateikta duomenų, leidžiančių preliminariai vertinti, kad ieškovė dėl savo sveikatos būklės nesugeba savarankiškai pasirūpinti sūnumi ir užtikrinti jam saugią aplinką vystymuisi.

38. Atsakovas atskirajame skunde akcentuoja ir tai, kad pamokos vaikui ugdymo įstaigoje baigiasi 13.00 val., o skundžiamoje teismo nutartyje nurodoma, kad ieškovė pasiima vaiką iš ugdymo įstaigos 14.00 val., kas reiškia, kad sūnus turės laukti mamos visą valandą nevalgęs.

39. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nurodytos aplinkybės taip pat nėra priežastis panaikinti skundžiamą teismo nutartį. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė turinti galimybę vaiką iš ugdymo įstaigos pasiimti 13.00 val., todėl skundžiama teismo nutartis toje dalyje tikslintina.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

40. Nurodytų argumentų ir motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinos motinos ir vaiko bendravimo tvarkos pakeitimo, tinkamai įvertino byloje susiklosčiusią situaciją ir byloje pateiktus įrodymus, pagrįstai vadovavosi prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigia skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Patikslinama skundžiamos teismo nutarties rezoliucinės dalies 1 ir 2 punktai, nurodant, kad motina pasiima sūnų iš ugdymo įstaigos 13.00 val.

41. Dėl kitų atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimu, išsamiau nepasisakoma, nes jie neturi teisinės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

42. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nesprendžiamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2024 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Patikslinti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2024 m. lapkričio 26 d. nutarties rezoliucinės dalies, kurioje nustatyta ieškovės A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikina bendravimo su nepilnamečiu vaiku Ą. J., gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarka iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, 1 ir 2 punktus, nurodant:

1. motina turi teisę matytis ir bendrauti su sūnumi kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį nepertraukiamai nuo penktadienio 13.00 val. iki sekmadienio 19.00 val., pasiimdama sūnų iš jo ugdymo įstaigos ir jį grąžindama į vaiko gyvenamąją vietą ar kitą su tėvu sutartą vietą;

2. motina turi teisę matytis ir bendrauti su sūnumi kas antros savaitės, kai nėra jos bendravimo su sūnumi savaitgalis, ketvirtadienį, pasiimdama sūnų iš jo ugdymo įstaigos 13.00 val. ir grąžindama sūnų į jo gyvenamąją vietą ar kitą su tėvu sutartą vietą iki tos pačios dienos 19.00 val.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rita Dambrauskaitė