Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui E. V. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su juo nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. I. I. B. (toliau – ir ieškovas) prašo teismo: 1) nustatyti nepilnamečio vaiko E. B. (toliau – ir nepilnametis vaikas, sūnus) gyvenamąją vietą su ieškove; 2) nustatyti ieškovės pasiūlytą atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką; 3) įpareigoti atsakovą E. V.) (toliau – ir atsakovas) teikti nepilnamečiam vaikui išlaikymą po 350 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį, pervedant jas į ieškovės sąskaitą iki einamojo mėnesio 15 d., lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis skiriant ieškovę; išlaikymo dydis indeksuojamas įstatymo nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 4) įpareigoti šalis lygiomis dalimis (po ½) dalintis papildomas išlaidas: kompensuoti pusę šalių aptartų ir kitos šalies faktiškai patirtų išlaidų arba nenumatytų ir nekasdienių išlaidų, skirtų nepilnamečio vaiko sveikatai, ypatingiems poreikiams pagal kitos šalies pateiktus apmokėjimo dokumentus, kurios viršija 50 Eur; 5) priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko 2 412 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023 m. spalio mėn. iki ieškinio pateikimo dienos; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

11. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria teismas iš atsakovo priteisė 350 Eur laikiną nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

14. Kauno apygardos teisme 2024 m. birželio 28 d. gautas raštas, kuriuo pateiktas šalių pokalbio įrašas.

15. Atsakovas savo nuomonėje dėl ieškovės pateiktų įrodymų priėmimo nurodė, kad jis nedavė sutikimo, jog būtų daromas garso įrašas, kuris dabar yra pateiktas teismui. Teismui pateiktame įraše yra duomenys apie privatų atsakovo gyvenimą, privatus pokalbis su ieškove. Dėl to jis prieštarauja, kad 2024 m. birželio 28 d. teisme gautas ieškovės pateiktas naujas įrodymas (garso įrašas), būtų priimtas į bylą.

16. Naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas spręstinas vadovaujantis CPK 314 straipsniu, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

17. Pasisakydamas dėl CPK 314 straipsnio normos santykio su teismo pareiga vykdyti teisingumą kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo atsisakymas priimti kad ir vėliau pateikiamą, bet turintį tokią bylai svarbią įrodomąją reikšmę, nuo kurios priklausytų bylos išnagrinėjimo rezultatas, įrodymą būtų nepateisinamas protingumo, sąžiningumo ir teisingumo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/213). Taigi, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai neturėtų būti taikomi tais atvejais, kai naujai teikiamo įrodymo įrodomoji vertė nagrinėjamam ginčui yra akivaizdžiai esminė. Kita vertus, klausimo dėl naujų įrodymų priėmimo sprendimo metu naujai pateiktų įrodymų įrodomoji vertė visų bylos įrodymų kontekste dažniausiai nėra akivaizdi. Aptariama kasacinio teismo praktika negali būti aiškinama kaip reikalaujanti iš apeliacinės instancijos teismo visais atvejais priimti naujai teikiamus įrodymus vien dėl to, kad jie galimai galėtų padaryti įtaką ginčo išsprendimo rezultatui, neatsižvelgiant į naujus įrodymus teikiančios šalies procesinį elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-823/2020).

18. Remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, atsižvelgiant į tai, kad naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, nes šalys dėl pateiktų naujų įrodymų turėjo galimybę pareikšti savo nuomonę, todėl proceso dalyvių teisės į operatyvų procesą nebus pažeistos, tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui priima atsakovo su atskiruoju skundu pateiktus naujus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ieškovės pateiktus naujus įrodymus (telefono ekrano nuotraukas su šalių susirašinėjimu, garso įrašą) kaip nesusijusius su apeliacijos objektu ir preliminariai nepagrindžiančius jam išspręsti reikšmingų aplinkybių; be to, nėra aišku, kada ir kokiomis aplinkybėmis padarytas garso įrašas ar nuotraukos.

19. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti.

Dėl laikino nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio

20. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrindami būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

21. CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. Vadovaujantis CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktu, teismas, kol bus priimtas teismo sprendimas, gali priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams. CK 3.196 straipsnio 2 dalyje taip pat įtvirtinta, kad kol bus išnagrinėta byla, teismas nutartimi gali įpareigoti mokėti laikiną išlaikymą.

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Taigi, teisminio proceso pradžioje spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas negali vertinti argumentų, susijusių su tėvų galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaiko poreikiais ir jiems patenkinti reikalinga pinigų suma, jie išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje, nes priešingu atveju tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo. Klausimai dėl išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai bei dėl vaiko būtiniems poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų bus vertinami sprendžiant dėl byloje pareikšto ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu išsamiau nepasisako ir tik preliminariai vertina byloje esančius duomenis.

23. Atmestinas atsakovo argumentas, kad taikydamas laikinąją apsaugos priemonę pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl bylos esmės, t. y. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio.

24. Jau minėta, kad nagrinėjama specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, užtikrinti, kad vaiko teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos, ir teismas, spręsdamas dėl laikino išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, nesprendžia bylos iš esmės. Šioje proceso stadijoje, kai sprendžiamas klausimas tik dėl laikino išlaikymo priteisimo, pakanka konstatuoti, kad pareikštas ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir realiai egzistuoja būtinybė taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgiama į vaiko amžių, kitas aplinkybes, nes priešingu būtų pažeistos nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai. Taigi taikant šią laikinąją apsaugos priemonę, prioritetiškai ginami vaiko interesai turėti nuolatines materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdytis ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, patenkinti bent minimalius ir būtiniausius kasdienius poreikius. Pažymėtina, kad vien aplinkybė, jog sutampa ieškovės reikalaujamo laikinojo išlaikymo suma iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir ieškiniu reikalaujamo priteisti nepilnamečiui vaikui išlaikymo suma, nesudaro pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas nepilnamečiui vaikui laikiną išlaikymą, kurio suma sutampa su ieškiniu reikalaujama priteisti nepilnamečiui vaikui išlaikymo suma, iš esmės išnagrinėjo bylos dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

25. Laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą, bet pačios jos nėra materialiojo pobūdžio teisinės gynybos priemonės, pagal savo prigimtį tokios priemonės neturi nei prejudicinės, nei res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios ir ne tik nesaisto teismo priimant galutinį sprendimą, bet ir neužkerta kelio, pasikeitus aplinkybėms, teikti prašymą teismui dėl šių priemonių panaikinimo ar pakeitimo CPK 148 ar 149 straipsniuose nustatyta tvarka.

26. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs bylos medžiagą, nesutinka su atsakovu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė iš jo nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti priteistiną 350 Eur dydį.

27. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad visiems žinomos aplinkybės, jog augantiems vaikams reikalinga visavertė mityba, apranga, avalynė, higienos reikmenys, medikamentai, lavinimosi priemonės, jiems tenka dalis išlaidų, paskirstytų komunaliniams mokesčiams apmokėti, sveikatos, transporto išlaidoms padengti ir kt. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio laikinas išlaikymas turi būti priteistas, bet jis turi užtikrinti bent minimalius vaiko poreikius iki to, kol bus išnagrinėta byla. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog priteisiant laikiną išlaikymą turi būti vadovaujamasi tomis pačiomis nuostatomis, kaip ir priteisiant pastovų išlaikymą, t. y., turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1795-661/2020). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas – 1 mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 MMA minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Nuo 2024 m. sausio MMA iki mokesčių sudaro 924 Eur arba 709 Eur atskaičius mokesčius.

28. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

29. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl iš atsakovo priteistino laikino nepilnamečio vaiko dydžio, pagrįstai atsižvelgė į teismų praktikoje suformuotą orientacinį kriterijų dėl priteistino išlaikymo vaikui dydžio, ir į tai, jog mažametis vaikas turi nepatikslintų fiziologinės raidos sutrikimų, vaikas nukreiptas į ankstyvąją reabilitaciją, reikalingos mankštos, masažas ir baseino užsiėmimai, dėl to ieškovė patiria ne tik su vaiko būtinaisiais, tačiau ir su specialiaisiais poreikiais susijusių išlaidų.

30. Nors atsakovas ir teigia, kad šiuo metu negali tinkamai prisidėti prie jo išlaikymo, nes serga ir neturi darbo, visgi šios aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo mažinti iš atsakovo priteistinos laikinos nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti reikalingos išlaikymo sumos.

31. Akcentuotina, kad mažesnis nei 1 MMA išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas vaiko amžiumi, gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis.

32. Apeliacinės instancijos teismas iš Išrašo apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, gautas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nustatė, kad atsakovas nuo 2016 m. balandžio 12 d. yra mažosios bendrijos " (duomenys neskelbtini) " narys, nuo 2023 m. lapkričio 21 d. iki 2024 m. balandžio 15 d. dirbo UAB "(duomenys neskelbtini) ". Jo darbo užmokestis už 2024 m. sausio mėn. sudarė 1247,6 Eur, už 2024 m. vasario mėn. 723,5 Eur, už 2024 m. kovo mėn. 1108,02 Eur, už 2024 m. balandžio mėn. 437,22 Eur. Atsakovas už laikotarpį nuo 2024 m. balandžio 6 d. iki 2024 m. balandžio 13 d. gavo 157,26 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau – ir VSDFV) išmokas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors atsakovas ir pateikė duomenis apie jo turėtus nedarbingumo pažymėjimus, visgi tik ši aplinkybė, byloje nesant duomenų apie atsakovo negalėjimą dirbti dėl sveikatos būklės, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgus teikti nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti reikalingą laikiną išlaikymą. Tai, kad atsakovas nuo 2024 m. balandžio 29 d. yra užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje darbo ieškančio asmens statusu, taip pat nereiškia, kad jis neturi finansinių galimybių dirbti ir teikti nepilnamečio vaiko poreikius užtikrinantį išlaikymo dydį. Kaip jau minėta, atsakovas ne tik turėjo darbo santykius, tačiau yra ir mažosios bendrijos "(duomenys neskelbtini) " narys. Byloje nėra duomenų apie iš šios bendrijos gaunamas pajamas. Mažai tikėtina, kad atsakovas, būdamas darbingo ir jauno amžiaus, negalėtų gauti savo mažamečio vaiko būtiniesiems ir specialiesiems poreikiams patenkinti reikalingų lėšų. Atsakovas nepagrindė, kad visiems nepilnamečio vaiko būtiniesiems ir specialiesiems poreikiams patenkinti užtektų iš jo priteistinos jo nurodytos 100 Eur sumos.

33. Ypač reikšminga aplinkybe, sprendžiant dėl atsakovo galimybių mokėti nepilnamečio vaiko išlaikymui reikalingas lėšas, laikytina tai, kad atsakovas savo laikino nedarbingumo metu (2024 m. vasario 24 d.) (duomenys neskelbtini) sankryžoje vairavo motorinę transporto priemonę – lengvąjį automobilį Volkswagen Golf būdamas neblaivus (alkoholio kiekio matuokliu jam buvo nustatytas 2,52 promilės neblaivumas). Dėl to Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 21 d. sprendimu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1428-1165/2024 E. V. buvo pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, jam paskirta bausmė – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta E. V. sumažinta bausmė – 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda. Iš E. V. išieškotina konfiskuotino turto – lengvojo automobilio VW Golf vertę atitinkanti pinigų suma – 4 300 Eur. Kauno apygardos teismas 2024 m. gegužės 15 d. nutartimi atmetė nuteistojo E. V. apeliacinį skundą.

34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą apsisprendimas turėti vaikų lemia įsipareigojimų juos išlaikyti iki pilnametystės atsiradimą (CK 3.30 ir 3.192 straipsniai). Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais, kadangi priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Dėl procesinės bylos baigties

35. Vadovaudamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atskirajame skunde nurodyti motyvai nepaneigia skundžiamos nutarties dalies pagrįstumo ir teisėtumo, todėl atskirasis skundas atmestinas, Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 23 d. nutarties dalis, kuria iš atsakovo priteistas laikinas nepilnamečio vaiko išlaikymas po 350 Eur per mėnesį, paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 23 d. nutarties dalį, kuria iš atsakovo priteistas laikinas nepilnamečio vaiko išlaikymas po 350 Eur per mėnesį, palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.