Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis profesinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavėju-konsultantu, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimi, 64¹ straipsniu, jam paskirta subendrinta ir vienu trečdaliu sumažinta bausmė – areštas 22 paroms. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, E. V. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 (šešiems) mėnesiams. Arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu E. V. paskirta intensyvi priežiūra ir pareiga nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs, 2021 m. liepos 23 d. pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

E. V. 2024 m. vasario 24 d. apie 16.14 val., Kaune, Bivylių g.–Knygnešių g. sankryžoje vairavo motorinę transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Volkswagen Golf“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas 2,52 promilės neblaivumas.

Šiais veiksmais E. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai

Kaltinamasis E. V. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad savo kaltę dėl pareikšto kaltinimo pripažįsta visiškai ir paaiškino, kad jam prieš penkis mėnesius gimė vaikas ir sugyventinė nerodo vaiko, todėl dėl jaučiamo nerimo pradėjo vartoti „Xanax“ vaistus ir juos sumaišė su alkoholiu. Kaip atsidūrė įvykio vietoje, neprisimena. Dirba automobilių dalių parduotuvėje, kurioje taip pat tvarko automobilius, todėl draugas jam buvo davęs suremontuoti savo automobilį. Automobilis iš esmės buvo tvarkingas, tik buvo keli kėbulo apgadinimai. Jį draugas pirko neseniai, už 4 300 Eur. Būtent šį draugo automobilį ir vairavo įvykio metu, būdamas neblaivus. Prieš sėsdamas prie vairo vienas išgėrė apie 200 g degtinės. Neprisimena, kaip sėdo prie automobilio vairo, tačiau neneigia, kad jį vairavo. Tuo metu automobilyje buvo vienas. Prisimena tik tai, kad buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Kaltinime nurodyta įvykio data, vieta ir laikas yra teisingi. Į įvykio vietą atvykę pareigūnai du kartus tikrino jo neblaivumą, su nustatytu neblaivumo laipsniu sutinka. Alkoholis jo elgesiui įtakos neturi, jo vartoja tik tuomet, kai atsiranda didesnių problemų. Daugiau yra pasiryžęs tokiu būdu problemų nebespręsti, alkoholio nevartoti. Teisę vairuoti įgijo 2014 metais, ją buvo praradęs, kai buvo nuteistas už vairavimą apsvaigus pirmą kartą. Po to teisę vairuoti susigrąžino. Jo pajamos per mėnesį sudaro apie 900 Eur, taikoma suminė darbo laiko apskaita. Darbe jam nereikalinga teisė vairuoti, tačiau automobiliu vyksta į darbą, o viešojo transporto stotelė yra toli ir autobusas važiuoja retai. Be to, turi senelius, kurie gyvena už miesto ribų, jais rūpinasi. Kas mėnesį teikia 150 Eur išlaikymą vaikui, kitų finansinių įsipareigojimų neturi. Savo veiksmus vertina blogai, pasižada ateityje nebenusikalsti. Administracine tvarka nėra baustas.

Be paties kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikaltimą patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ištirti įrodymai.

Liudytojas R. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. vasario 24 d. apie 16.14 val. važiavo automobiliu „Nissan“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) Bivylių gatve, Kaune, link sankryžos su Knygnešių g. Važiuodamas link sankryžos pastebėjo, kaip automobilis „Volkswagen“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) važiavo Knygnešių g. kelio viduriu link minėtos sankryžos. Kadangi sankryžoje ketino iš Bivylių g. pasukti į kairę pusę – į Knygnešių g., todėl pristabdė ir važiavo nedideliu greičiu. Staiga iš Knygnešių g. automobilis „Volkswagen“ suko į dešinę pusę. Pastebėjo, jog automobilis „VW“ gali kliudyti jo vairuojamą automobilį „Nissan“. Pasitraukė kuo dešiniau kelio važiuojamosios dalies, tačiau automobilis „VW“ vis tiek kliudė jo vairuojamą automobilį. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Automobilis „VW“ staiga pavažiavo atbulomis. Pagalvojo, kad šis automobilis gali bandyti pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Išlipo iš savo automobilio „Nissan“, priėjo prie automobilio „VW“ priekinių kairės pusės durelių. Automobilio „VW“ vairuotojas atsidarė duris ir išlipo, sunkiai pastovėjo ant kojų, svirduliavo. Tai sukėlė įtarimą, jog vairuotojas gali būti neblaivus. Paskambino 112 ir iškvietė policijos pareigūnus. Iki atvažiuojant pareigūnams, automobilio „VW“ vairuotoją stebėjo visą laiką, jis nieko negėrė (b. l. 82–85).

Liudytojas J. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. sausio 9 d. už asmenines lėšas įsigijo automobilį „Volkswagen Golf“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną elektroniniu būdu šią sutartį pateikė VĮ „Regitra“. Transporto priemonės registruoti savo vardu neketino, nes paremontavus automobilį, ketino jį parduoti. 2024 m. vasario 22 d. šiuo automobiliu nuvyko iki draugo E. V. namų. Žinojo, kad E. V. užsiima transporto priemonių dalių pardavimu, automobilių remontu. Žinojo, kad E. V. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, detalių automobilio remontui gali įsigyti žemesne kaina. Paliko E. V. savo automobilį, prašydamas, kad suremontuotų išmetimo vamzdį. E. V. jį parvežė namo, vairuodamas automobilį „Volkswagen Golf“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Jų susitikimo metu E. V. tikrai buvo blaivus. Sutarė, kad per keletą dienų E. V. automobilį sutvarkys ir jau pirmadienį galės jį pasiimti. Šeštadienį vakare paskambino nepažįstamas vyras, prisistatė policijos pareigūnu ir pasakė, kad jo automobilis „Volkswagen Golf“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), yra paimtas policijos žinion, nutransportuotas į automobilių saugojimo aikštelę. Buvo paaiškinta, kad E. V., būdamas neblaivus, vairavo jam priklausančią transporto priemonę, sukėlė eismo įvykį. E. V. neskambino, apie įvykį nieko nepranešė. Neleido E. V. vairuoti automobilio neblaiviam. Apie eismo įvykio kilimo aplinkybes nieko nežino (b. l. 87–90).

2024 m. vasario 24 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos Trečiojo skyriaus vyriausiosios patrulės L. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. vasario 24 d. apie 16.20 val. gautas pranešimas, kad į pranešėjo automobilį atsitrenkė kitas automobilis, kurio vairuotojas labai girtas. Atvykus ties Bivylių g.–Knygnešių g., Kaune sankryža, policijos pareigūnus pasitiko automobilio „Nissan Qashqai“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) vairuotojas R. D., kuris paaiškino eismo įvykio kilimo aplinkybes. Netoliese stovėjo automobilis „Volkswagen Golf“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) Nustatytas pastarojo automobilio vairuotojas E. V., kuris akivaizdžiai buvo neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jis nesiorientavo, kur yra, jo kalba buvo nerišli. E. V. nurodė, kad alkoholį vartojo vakar vakare. Alkotesteriu „Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini), pirmo pūtimo metu nustatytas 2,86 promilės girtumas, o antru pūtimu – 2,52 promilės girtumas (b. l. 58).

2024 m. vasario 24 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėta įvykio vieta, tai yra Bivylių g.–Krygnešių g. sankryža, Kaune. Įvykio vieta nufotografuota, sudaryta fotolentelė. Apžiūros metu apžiūrėtas lengvasis automobilis „Volkswagen Golf“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) (b. l. 17–34, 35–42).

2024 m. vasario 24 d. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėtas automobilis „Volkswagen Golf“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), fiksuoti apgadinimai, sudaryta fotolentelė (b. l. 46–53).

2024 m. vasario 24 d. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėtas automobilis „Nissan“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) fiksuoti apgadinimai, sudaryta fotolentelė. Jo valdytojas-savininkas R. D. (b. l. 43-45, 54-57).

2024 m. vasario 24 d. neblaivumo nustatymo aktas patvirtina, kad E. V. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. vasario 24 d. 16.42 val. nustatytas 2,86 prom., o antrojo tikrinimo metu 16.58 val. – 2,52 prom. girtumas (b. l. 64, 66-69), patikros sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini) galiojantis (b. l. 65).

VĮ „Regitra“ išrašas patvirtina, jog automobilio „Volkswagen Golf“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas J. B. (b. l. 71–72).

2024 m. sausio 9 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad J. B. įsigijo automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 4 300 Eur (b. l. 89–90).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio „Volkswagen Golf“, gamybos periodas 2009–2013, pasirinkti metai 2013, vidutinė kaina Lietuvoje be PVM 4 187 Eur, su PVM yra 5 300 Eur (b. l. 77).

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).

Kaltinamasis E. V. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad jis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas 1) vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdami neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba 2) vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba 3) vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi aptariamo straipsnio dispozicijoje numatyti keli alternatyvūs nusikalstamos veikos požymiai, kurių bent vieno pakanka tam, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Šiuo atveju E. V. traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, nes jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis kaip 1,51 prom. neblaivumas. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų – neblaivumo nustatymo akto, pirmojo patikrinimo alkoholio kiekio matuokliu atveju jam nustatytas 2,86 prom., o antrojo tikrinimo metu 16.58 val. – 2,52 prom. neblaivumas (b. l. 64, 66-69) ir jis nustatytas galiojantį patikros sertifikatą turinčiu alkoholio kiekio matuokliu. Pats kaltinamasis šios aplinkybės nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje neginčijo. Jis patvirtino, kad įvykio dieną vartojo alkoholio – išgėrė apie 200 g degtinės ir po to sėdo prie automobilio vairo. Nors kaltinamasis tvirtino, kad dėl savo neblaivumo bei alkoholio vartojimo kartu su psichiką veikiančiais vaistais jis tikslių įvykio aplinkybių neprisimena, tačiau jis neneigė, jog vairavo automobilį, kurį jam buvo perdavęs draugas remonto darbams atlikti, patvirtino, kad tuo momentu, kurį prisimena, tai yra kai policijos pareigūnai jį sulaikė ir patikrino jo neblaivumą, automobilyje jis buvo vienas, todėl darytina išvada, kad joks kitas asmuo transporto priemonės vairuoti negalėjo.

Kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai. Liudytojas J. B., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad likus dviem dienoms iki įvykio buvo perdavęs jam priklausantį automobilį „VW Golf“ būtent kaltinamajam. Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo bei 2024 m. sausio 9 d. automobilio pirkimo pardavimo sutarties kopijos matyti, kad ši transporto priemonė priklauso J. B.. Liudytojas R. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. vasario 24 d. apie 16.14 val. važiavo automobiliu „Nissan“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) Bivylių gatve, Kaune, link sankryžos su Knygnešių g. Važiuodamas link sankryžos pastebėjo, kaip automobilis „Volkswagen“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) važiavo Knygnešių g. kelio viduriu link minėtos sankryžos ir kliudė jo vairuotą automobilį. Kai į jo automobilį atsitrenkė minėtas automobilis „VW Golf“, jis išlipo iš savo automobilio „Nissan“, priėjo prie automobilio „VW“ priekinių kairės pusės durelių ir iš automobilio išlipo sunkiai pastovintis ant kojų, svirduliuojantis vairuotojas, kurį jis stebėjo iki atvažiuojant policijos pareigūnams ir šis asmuo iki jiems atvykstant nieko negėrė. Iš įvykio vietos apžiūros bei kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolų matyti, kad transporto priemonė, kurią liudytojas J. B. buvo perdavęs kaltinamajam, užfiksuota vietoje, kuri sutampa su R. D. nurodytu policijos pareigūnų iškvietimo adresu, o transporto priemonių apžiūros metu užfiksuoti automobilių „Nissan“ bei „VW“ apgadinimai patvirtina liudytojo nurodytas aplinkybes apie kilusį eismo įvykį. Taigi kaltinamojo vairavimo faktas užfiksuotas stebint liudytojui R. D., pagrindo abejoti šio asmens parodymais nėra, byloje nenustatytos jokios objektyvios aplinkybės, kurios galėtų sukelti abejonių jo duotų parodymų patikimumu, jo siekis melagingai apkalbėti kaltinamąjį nenustatytas. Iš 2024 m. vasario 24 d. vyriausiosios patrulės L. S. tarnybinio pranešimo matyti, kad gavus R. D. pranešimą, buvo nuvykta į įvykio vietą ir joje buvo būtent E. V., kuris neneigė vairavęs automobilį „VW Golf“, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jis nesiorientavo aplinkoje, jo kalba buvo nerišli. Taigi be alkotesterio rodmenų, tai, kad kaltinamasis vairavimo metu buvo neblaivus, patvirtina ir jam nustatyti išoriniai neblaivumo požymiai.

Kaip minėta, kaltinamasis neneigė jo apsvaigimo nustatymo fakto, taip pat aplinkybės, kad būtent jis vairavo transporto priemonę. Jo parodymai dėl esminių aplinkybių sutampa su minėtų liudytojų parodymais, iš kurių matyti, kad kaltinamasis iš tiesų vairavo jo draugui priklausančią motorinę transporto priemonę ir netrukus po to jam buvo nustatytas neblaivumas, kuris viršijo sunkų girtumo laipsnį.

Nors kaltinamasis teigė, kad neprisimena, kaip sėdo prie automobilio vairo, o alkoholinius gėrimus vartojo po to, kai buvo išgėręs psichotropinių vaistų, tačiau šios aplinkybės nepašalina jo baudžiamosios atsakomybės. Asmuo, vartojantis psichotropinius vaistus, privalo susipažinti su jų informaciniu lapeliu bei turi visas galimybes įvertinti tai, kad kartu su jais alkoholinių gėrimų vartoti negali, o to nepadaręs, privalo prisiimti kylančias neigiamas pasekmes. Pažymėtina ir tai, kad asmens apsvaigimas nuo alkoholio nustatomas alkoholio kiekio matuokliu, vertinant alkoholio koncentraciją iškvepiamame ore, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad tai, jog asmuo alkoholį vartojo su psichotropiniais vaistais, galėjo kaip nors iškreipti alkoholio kiekio matavimo rezultatus. Kaip matyti iš liudytojo R. D. parodymų turinio, kaltinamojo manevravimas vairuojant bei elgesys išlipus iš automobilio jam sukėlė įtarimų, jog jis gali būti neblaivus. Būtent dėl to jis priėmė sprendimą iškviesti į eismo įvykio vietą policijos pareigūnus, o jiems atvykus toks liudytojo manymas pasitvirtino. Taigi, be kita ko, įvertinus ir kaltinamajam nustatytą apsvaigimo laipsnį, daroma išvada, jog kaltinamasis turėjo ir galėjo suprasti tai, kad jis dėl savo neblaivumo negalėjo vairuoti padidinto pavojaus šaltinio. Pažymėtina, kad asmens neblaivumas yra trunkamojo pobūdžio ir tęsiasi tol, kol alkoholis iš asmens organizmo pasišalina, todėl po alkoholio vartojimo praėjęs laiko tarpas, kaip ir tai, kad asmuo kartu su alkoholiu vartojo psichotropinius vaistus, esant akivaizdiems ir neabejotinai paties asmens juntamiems neblaivumo požymiams, nesuponuoja išvados, jog subjektyvusis inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymis – asmens kaltė negali būti nustatomas. Nesant jokios objektyvios būtinybės pasirinkęs tokį elgesio variantą, kuris neabejotinai sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, kaltinamasis veikė tyčia, ir tik laimingo atsitiktinumo dėka šiuo atveju pavyko išvengti sunkių ar galimai negrįžtamų tokio kaltinamojo elgesio pasekmių.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad baudžiamojoje byloje nustatyti tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji būtinieji kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo požymiai. Byloje surinkti įrodymai patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, kad E. V. 2024 m. vasario 24 d. apie 16.14 val., Kaune, Bivylių g.–Knygnešių g. sankryžoje vairavo motorinę transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Volkswagen Golf“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas 2,52 promilės neblaivumas. Šie kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti tinkamai ir atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius.

III. Bausmės skyrimo motyvai

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą (BK 11 straipsnis), į jos pavojingumo visuomenei laipsnį, į asmens nusikalstamų veiksmų pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, amžių, šeiminę padėtį bei kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes.

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos trys alternatyvios bausmių rūšys, tai yra bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienų metų.

Kaltinamasis E. V., veikdamas tyčia, padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ankstesnis teistumas kaltinamajam yra išnykęs, pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui).

Kaltinamasis baudžiamojon atsakomybėn yra traukiamas antrą kartą, jis anksčiau yra teistas už analogiško nusikaltimo padarymą. Akivaizdu, jog praėjus pakankamai trumpam laiko tarpui, kuomet pirmą kartą vairavo neblaivus, kaltinamasis privalėjo suvokti savo elgesio pasekmes sėdus prie automobilio vairo apsvaigus ir nusikalstamų poelgių nebekartoti, tačiau anksčiau taikyta probacija jo to padaryti nepaskatino. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog alkoholį šiuo atveju vartojo dėl susiklosčiusios sudėtingos šeiminės situacijos, esant ginčui su buvusia sugyventine dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Vis dėlto, teismo vertinimu, šie jo nurodyti neteisėto poelgio motyvai jo atsakomybės niekaip nešvelnina. Kelių eismo taisyklių 14 punkte nurodyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui. Pažymėtina, kad asmuo, turėdamas teisę vairuoti nuo 2014 metų, anksčiau jau jos netekęs, neabejotinai privalo išmanyti šias Kelių eismo taisyklių nuostatas ir esant įtemptai, stresinei situacijai, vartojant psichotropinius vaistus, juolab kartu su alkoholiu, jis privalo suvokti, kad vairuoti motorinę transporto priemonę jam draudžiama. Šioje byloje kaltinamajam nustatytas neblaivumo laipsnis, kuris yra viršijantis sunkų. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamasis yra sistemingai baudžiamas administracine tvarka už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, be kita ko, jam 2023 m. buvo atimta teisė vairuoti už tai, kad vairuodamas transporto priemonę leistiną greitį viršijo daugiau kaip 50 km/val. Šios aplinkybės kaltinamąjį charakterizuoja neigiamai, sudaro pagrindą spręsti, kad jis yra linkęs daryti teisės pažeidimus, susijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimais. Vis dėlto, teigiamai vertintina tai, kad kaltinamasis dirba, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, už administracinius nusižengimus paskirtas baudas yra sumokėjęs, teisiamojo posėdžio metu išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto nusikaltimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti tikslai šiuo atveju dar gali būti pasiekti kaltinamajam neskyrus su realiu laisvės atėmimu susijusios bausmės, o finansinio pobūdžio bausmė bus pakankama paskata jam suvokti savo netinkamą elgesį, įvertinti jo pasekmes ir ateityje nusikalstamų veikų nebedaryti. Dėl šios priežasties kaltinamajam skirtina įstatymo sankcijoje numatyta baudos bausmė, kurios dydis, vadovaujantis BK 47 straipsnio nuostatomis, nustatytinas artimesnis minimaliam už nesunkų nusikaltimą galimam skirti baudos dydžiui, tačiau jį viršijantis.

Atsižvelgiant į kaltinamojo nurodytas aplinkybes apie jo finansinę padėtį, turimus įsipareigojimus teikti išlaikymą vaikui, kaltinamajam nustatytinas ilgesnis nei bendrasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse numatytas baudos sumokėjimo terminas.

Kadangi baudžiamoji byla yra išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, be to, joje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ir kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė vairuodamas kelių transporto priemonę, siekiant užkirsti kelią tokio pobūdžio veikas daryti ateityje, įvertinus jau aptartas kaltinamąjį bei jo veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, vadovaujantis BK 67, 68 straipsniais, kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones artimam maksimaliam įstatyme numatytam laikotarpiui – 4 metams. Teismo vertinimu, net ir atsižvelgiant į tai, kad yra nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, pagrindo skirti baudžiamojo poveikio priemonę trumpesniam terminui nėra. BK 61 straipsnio nuostatos taikomos asmeniui skiriant bausmę. Be to, teismų praktikoje išaiškinta, kad BK 61 straipsnio 2 dalies nuostata parinkti bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio, reguliuoja tik bausmės dydžio apskaičiavimo metodą, o ne nustato bausmės dydžio skyrimo taisykles (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-511/2010, 2K-194/2011, 2K-95/2014, 2K-238-139/2015, 2K-48-303/2016). Pažymėtina ir tai, kad BK 68 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, numatyta, kad už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nors šiuo atveju kaltinamajam anksčiau paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones naujos nusikalstamos veikos padarymo metu nebegaliojo, tačiau iš aptartos teisės normos turinio matyti, kad įstatymų leidėjas pakartotinį asmens vairavimą apsvaigus vertina kaip labiau pavojingą. Šiuo atveju, kaltinamasis vairuodamas automobilį apsvaigęs, sukėlė eismo įvykį, jam nustatytas neblaivumo laipsnis viršijo sunkų, kaip minėta, jis praeityje buvo teistas už analogiško nusikaltimo padarymą, todėl pagrindo vertinti, kad uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones atėmimo terminas – 4 metai yra neproporcingas ir neadekvatus tiek kaltinamąjį charakterizuojantiems, tiek ir jo veikos pavojingumą apibūdinantiems duomenims, nėra. Tokio manymo nepašalina ir kaltinamojo nurodytos aplinkybės, kad teisė vairuoti jam reikalinga nuvykti į darbą bei aplankyti užmiestyje gyvenančius senelius, kadangi tokie asmens patiriami nepatogumai yra jo paties pasirinkto neteisėto elgesio rezultatas.

IV. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo. Jam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir specialiosios teisės vairuoti sustabdymas paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikintinos, vairuotojo pažymėjimą, saugomą baudžiamojoje byloje (b. l. 134) po nuosprendžio įsiteisėjimo perduodant VĮ „Regitra“.

Proceso išlaidų byloje nėra. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas byloje netaikytas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perduotas saugoti UAB „Augenas“ automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu Technikos g. 18A, Kaunas, su užvedimo raktu, ir 2024 m. vasario 26 d. nutarimu grąžinti savininkui J. B., nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas savininkui, nenustačius, kad jam buvo žinoma apie kaltinamojo nusikalstamus veiksmus;

BPK 94 straipsnyje nurodyta, kad BK 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas. BK 72 straipsnyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis transporto priemone, be kurios objektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai negalėtų būti realizuojami, automobilis „VW Golf“ šiuo atveju pripažįstamas nusikaltimo darymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

Šiuo atveju, transporto priemonės savininkas yra J. B.. Duomenų, kad jis žinojo apie kaltinamojo ketinimus daryti nusikalstamą veiką, byloje nėra. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu šis asmuo patvirtino, kad jam nebuvo žinoma, jog kaltinamasis vairuos jo automobilį būdamas neblaivus, jis teigė, kad kaltinamajam automobilį perdavė tik remonto darbams atlikti. Šią aplinkybę patvirtino ir pats kaltinamasis. Atsižvelgiant į tai, taip pat nesant BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų sąlygų, konstatuojama, kad šiuo atveju transporto priemonės konfiskavimas neatitinka baudžiamojo įstatymo nuostatų, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo turi būti išieškota jo vairuotos transporto priemonės vertę atitinkanti pinigų suma.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020).

BK 72 straipsnio 5 dalies aspektu sprendžiant dėl konfiskuotino automobilio vertės nustatymo, teismų praktikoje paprastai yra taikomas transporto priemonės rinkos vertės kriterijus, t. y. tokio automobilio vertė yra nurodoma pagal vidutinę tokios transporto priemonės rinkos kainą. Tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas). Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje. Automobilio rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, kurią už analogišką automobilį realiai mokėtų pirkėjas (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM.

Šiuo atveju, byloje yra pateikta 2024 m. sausio 9 d. automobilio „VW Golf“ pirkimo pardavimo sutarties kopija, iš kurios matyti, kad automobilio kaina šio sandorio metu buvo 4 300 Eur. Nors teismų praktikoje pripažįstama, kad konkretaus automobilio pardavimo kaina įprastai neturėtų būti laikoma kaip vidutinę rinkos vertę pagrindžiantis įrodymas, kadangi konkretaus automobilio pardavimo kainą gali lemti įvairūs derybiniai ir kt. niuansai, kaip pvz. pardavėjo siekis greičiau parduoti automobilį žemesne nei rinkos kaina ir pan., tačiau šiuo atveju iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad šio konkretaus automobilio pirkimo pardavimo sandorio kaina reikšmingai nesiskiria nuo vidutinės rinkos vertės. Šis sandoris buvo sudarytas su juridiniu asmeniu, artimu nusikalstamos veikos padarymui metu, jo savininkas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad šią sutartį jis išviešino užregistruodamas VĮ „Regitra“. Pažymėtina ir tai, kad nors esminių defektų automobilis neturėjo, ką patvirtino ir kaltinamasis, tačiau tam tikras automobilio detales reikėjo pakeisti ir būtent šiuo tikslu jis buvo perduotas kaltinamajam. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš kaltinamojo išieškotina ne VšĮ „Emprekis“ pažymoje, o automobilio pirkimo pardavimo sutartyje nurodyta automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 4 300 Eur.

Pagrindo išieškoti ne visą šią sumą, o automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos dalį šiuo atveju nėra. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra dirbantis, didesnių finansinių įsipareigojimų, išskyrus išlaikymo vaikui teikimą, jis neturi, turi savo vardu registruotino turto, ką nurodė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Jam paskirtos baudos mokėjimo terminas išdėstytinas ilgesniam laikotarpiui. Darant šią išvadą taip pat įvertintinos ir kitos jo asmenybę bei veikos pavojingumą apibūdinančios aplinkybės, kurios buvo aptartos nustatant kitos jam taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Įvertinus tai, kas išdėstyta, iš kaltinamojo išieškotina 4 300 Eur automobilio vertę atitinkanti pinigų suma. Pagrindo vertinti, kad ši nurodoma suma yra akivaizdžiai neteisinga, per didelė ir jos išieškojimas iš kaltinamojo būtų neproporcingas, nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 60 MGL, tai yra 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. V. sumažintą bausmę – 40 MGL, tai yra 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Bauda turi būti sumokėta per 18 (aštuoniolika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, įmokos pavadinimas „teismo skirtos baudos“. Savanoriškai sumokėjus baudą, banko kvitas turi būti pateiktas teismo raštinės tarnautojui. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti E. V. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 4 (ketveriems) metams, šios poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2024 m. kovo 1 d.

E. V. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones sustabdymą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti, vairuotojo pažymėjimą, saugomą baudžiamojoje byloje (b. l. 134), nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš E. V. išieškoti konfiskuotino turto – lengvojo automobilio „VW Golf“ vertę atitinkančią pinigų sumą – 4 300 Eur (keturis tūkstančius tris šimtus eurų).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo raktu, perduotą saugoti UAB „Augenas“ automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu Technikos g. 18A, Kaunas, ir prokuroro nutarimu grąžintą savininkui, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti jos savininkui J. B..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio, ar žodinio proceso tvarka.