Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Paštuolio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 21 d. nuosprendžio, kuriuo E. V. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirta jam bausmė – 60 MGL, tai yra 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – 40 MGL, tai yra 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirta E. V. baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 4 (ketveriems) metams, šios poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2024 m. kovo 1 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš E. V. išieškota konfiskuotino turto – lengvojo automobilio „VW Golf“ vertę atitinkanti pinigų suma – 4 300 Eur (keturi tūkstančiai trys šimtai eurų).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. V. nuteistas už tai, kad jis 2024 m. vasario 24 d. apie 16.14 val., (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje vairavo motorinę transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Volkswagen Golf“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0342, nustatytas 2,52 promilės neblaivumas.

4. Nuteistasis E. V. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 21 d. nuosprendį ir sumažinti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, terminą bei vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš E. V. išieškoti konfiskuotino turto – lengvojo automobilio „VW Golf“ vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 800 (vieną tūkstantį aštuonis šimtus) eurų.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. V. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Nuteistojo E. V. apeliaciniame skunde nėra ginčijamos teismo išvados dėl jo kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, tačiau nesutinkama su baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones terminu bei veikos padarymo metu E. V. vairuoto, taigi, konfiskuotino automobilio verte. Neįžvelgusi esminių BPK pažeidimų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

7. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialiąja teise taikymo klausimą. Baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, taisomai veikti nuteistąjį.

8. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad E. V. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas lengvąjį automobilį „Volkswagen Golf“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,52 promilės neblaivumas. Vairuodamas automobilį E. V. sukėlė eismo įvykį – kliudė kitą lengvąjį automobilį. Pirmosios instancijos teismo konstatuota, kad E. V. nusikalto veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi transporto priemonę vairavo žinodamas, jog yra išgėręs alkoholinių gėrimų, jusdamas neblaivumo požymius, taigi suprasdamas galimas savo veiksmų pasekmes. Nuteistasis šių teismo išvadų neginčija. Esant nustatytoms nurodytoms aplinkybėms, skundžiamu nuosprendžiu E. V. baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones paskirta pagrįstai.

9. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nustatydamas uždraudimo vairuoti transporto priemones terminą apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis nusikalstamą veiką padarė vairuodamas kelių transporto priemonę, taip pat įvertino veiką bei nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes – padarytas nesunkus nusikaltimas, nuteistajam E. V. nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis, jis už analogiško nusikaltimo padarymą teisiamas antrą kartą, laikomas neteistu, sistemingai baudžiamas administracine tvarka už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, be kita ko, jam 2023 m. buvo atimta teisė vairuoti už tai, kad vairuodamas transporto priemonę leistiną greitį viršijo daugiau kaip 50 km/val., paskirtos baudos sumokėtos; dirba, darbovietės charakterizuojamas teigiamai. Teismas nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikė tai, kad asmuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė (ankstesnis teistumas išnykęs pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui. Atsižvelgdamas į nurodytą ir siekdamas įgyvendinti bausmės paskirtį bei tikslus, teismas sprendė, kad baudžiamojo poveikio paskirtis gali būti visiškai pasiekta nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – paskyrus ketverių metų terminui, kuris yra artimas maksimaliam įstatyme numatytam tokios baudžiamojo poveikio priemonės terminui (BK 68 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatydamas baudžiamojo poveikio priemonės terminą nurodytam laikotarpiui, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė.

10. Reikia pažymėti, kad uždraudimo naudotis specialiąja teise taikymas ir jo termino nustatymas yra teismo teisė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad baudžiamojo poveikio priemonės laiko nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės, individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę.

11. Kaip yra pažymėta ir apylinkės teismo, šiuo atveju reikšminga tai, kad nuteistasis būdamas neblaivus, kaip pats nurodė, išgėręs apie 200 g degtinės, po ko jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis, vairavo, tą darė savaitgalį, pakankamai aktyvaus eismo valandomis. Nuteistajam nustatytas girtumas labai ženkliai viršijo ribą, nuo kurios asmeniui yra draudžiama vairuoti transporto priemones (0,41 promilės), taip pat ženkliai viršijo ribą (1,51 promilės), nuo kurios neblaiviam vairuotojui taikoma baudžiamoji atsakomybė. Be to, jis sukėlė eismo įvykį. Vertinant įvykdyto nusikaltimo pavojingumą, nors jo padarymo metu laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta skaudžių padarinių, vairuodamas neblaivus nuteistasis rizikavo ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikata ir netgi gyvybe. Svarbu ir tai, kad apeliantas transporto priemonę būdamas neblaivus vairavo antrą kartą. Pirmą kartą už vairavimą neblaiviam, kuomet E. V. taip pat buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis, 2020 metais jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones vienerius metus. Be to, nuteistasis yra ne kartą baustas administracine tvarka ir už kitokio pobūdžio Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tame tarpe jam 2023 metais buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones vienam mėnesiui už tai, kad leistiną greitį viršijo daugiau kaip 50 km/val. Aptartų aplinkybių visuma neabejotinai nusveria nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Nėra pagrindo nesutikti, kad ankstesnis nuteistojo teistumas yra išnykęs, tačiau asmens ankstesni teistumai, taip pat išnykę, gali būti vertinami kaip nuteistojo asmenybę charakterizuojantys duomenys, kadangi tokie duomenys parodo asmens požiūrį į baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes bei leidžia teismui spręsti apie asmens polinkį nusikalsti. Todėl skundžiamame nuosprendyje šie duomenys, kitų aplinkybių visumoje, vertinti pagrįstai.

12. Teismo vertinimu, net ir susiklosčiusi įtempta, neigiamas emocijas sukeliant asmeninė situacija padaryto nusikaltimo pavojingumo nemažina, E. V. itin neatsakingo, lengvabūdiško elgesio, sąmoningai pažeidžiant jam žinomas tai draudžiančias Kelių eismo taisykles bei ignoruojant savo veiksmų pavojingumą, nepateisina. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatant apeliantui baudžiamojo poveikio priemonės terminą visos aukščiau aptartos aplinkybės pirmosios instancijos teismo buvo įvertintos tinkamai. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju apelianto teisinės padėties švelninimas būtų nesuderinamas su valstybės politika griežtinti atsakomybę už vairavimą esant vairuotojams neblaiviems, taip pat su visuomenės interesu, kad asmuo, sukėlęs realią grėsmę jos nariams, neišvengtų jo teisių apribojimo ir kartu galimybės padaryti analogišką veiką. Nors baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, kuriam ji paskirta, tai nereiškia, kad baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas šiuo atveju prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą.

13. Apeliantas puikiai žinojo, kad ši specialioji teisė jam yra svarbi pasiekti darbovietę, taip pat lankyti atokiau gyvenančius šeimos narius, be to, ją jau buvo ne kartą praradęs, todėl suvokdamas tokio neatsakingo elgesio pasekmes, šia teise turėjo naudotis itin atsakingai. Pasirinkęs priešingą teisei elgesį, nuteistasis privalo prisiimti kilusias neigiamas pasekmes. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pavojingumą, taip pat įvertinus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis laikytina, kad baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones ketveriems metams yra proporcinga ir teisinga, siekiant E. V. nubausti ir daryti jam prevencinį poveikį, o ne formuoti nebaudžiamumo iliuziją.

14. Apeliaciniu skundu nuteistasis nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo nustatyta išieškotina konfiskuotino turto verte, prašo ją sumažinti iki 1 800 Eur.

15. Turto konfiskavimas – viena iš BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, kuria siekiama padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, o jos vertę atitinkančią pinigų sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai. Tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-72-489/2020). Teismų praktikoje yra nurodyta, kad įrankių (priemonių) vertės išieškojimu, be kita ko, siekiama, kad nebūtų sąmoningai panaudoti kitiems asmenims priklausantys daiktai, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Įgyvendinant šiuos baudžiamojo poveikio priemonės tikslus, svarbu yra tai, kad automobilio rinkos vertė ir išieškotina pinigų suma sutaptų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

16. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad E. V. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas lengvąjį automobilį „Volkswagen Golf“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), todėl nekyla abejonių, kad šis automobilis kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė pagal BK 72 straipsnį laikytinas konfiskuotinu turtu. Kadangi minėtas automobilis priklauso ne E. V., o J. B., kuris nežinojo, jog nuteistasis jo remontuoti perduotą automobilį vairuos būdamas neblaivus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė taikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. išieškoti konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą.

17. Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas konfiskuotino turto vertę atitinkančią sumą, analizavo du į bylą pateiktus dokumentus – VšĮ „Emprekis“ pažymą, kurioje nurodyta, kad vidutinė transporto priemonės „Volkswagen Golf“ 1.6 TDI DPF, 2013 m. gamybos, kaina Lietuvoje yra 5 300 eurų su PVM (1 t., b. l. 77) bei „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, vadovaujantis kuria J. B. šią transporto priemonę 2024 m. sausio 9 d. įsigijo už 4 300 Eur (1 t., b. l. 89-90). Įvertinęs tai, kad automobilio pirkimo-pardavimo sandorio kaina reikšmingai nesiskiria nuo vidutinės rinkos vertės, be to, reikėjo pakeisti tam tikras automobilio detales, teismas nusprendė, jog iš nuteistojo išieškotina pastaroji, t. y. automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Tačiau apeliantas su tokiu vertės dydžiu nesutinka, akcentuodamas automobilio turėtus defektus bei tai, kad automobilis buvo apgadintas eismo įvykio metu.

18. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje) su PVM. Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė, kad realiausiai konfiskuotino „Volkswagen Golf“ rinkos vertę atspindi pusantros savaitės prieš įvykį sudarytos šios transporto priemonės pirkimo-pardavimo sandorio vertė (4 300 Eur). Tokiam teismo sprendimui iš esmės pritaria ir skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas. Nustatyta, jog transporto priemonė yra techniškai tvarkinga, važiuojanti, kita techninės apžiūros data yra 2024 m. liepos 28 d. Iš prie vertinimo ataskaitos pridėtų automobilio lyginamųjų objektų skelbimų matyti, kad šio automobilio modelio automobilių kaina rinkoje yra 6 850 eurų ir daugiau (ataskaitos priedas Nr. 5), todėl laikyti aptartame sandoryje nurodytą pirkimo pardavimo sumą nepagrįsta, nėra jokio pagrindo.

19. E. V., siekdamas paneigti teismo nustatytą transporto priemonės vertę, akcentuoja su apeliaciniu skundu pateiktą nepriklausomo vertintojo atliktą transporto priemonės vertinimo ataskaitą. Šioje ataskaitoje nurodoma, jog aptariamo automobilio vertė, įvertinus realią automobilio būklę, gedimus ir apgadinimus, yra 1 800 Eur, t. y. yra kiek daugiau nei du kartus mažesnė už automobilio pirkimo pardavimo sumą. Vis tik šiuo aspektu nuteistajam išaiškintina, kad nustatant konfiskuotino turto vertę, remiamasi automobilio verte, buvusia nusikalstamos veikos darymo metu, o ne po jos padarymo. Pažymėtina, kad automobilio „Volkswagen Golf“ sugadinimas buvo E. V. nusikalstamos veikos padarinys. Tai, kad dėl nuteistojo nusikalstamo elgesio minėtas automobilis, t. y. nusikalstamos veikos priemonė, buvo sugadintas, nesudaro pagrindo konfiskuotino turto (automobilio) vertę nustatyti pagal jo būklę po padaryto eismo įvykio. Apylinkės teismo sprendimas šiuo atveju neprieštarauja teisingumo principui ir užtikrina baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – paskirtį. Vadovaujantis aptartu, apygardos teismo vertinimu, pirkimo-pardavimo sandorio suma šiuo atveju atitinka konfiskuotino automobilio „Volkswagen Golf“ tikrąją vertę. Daryti kitokias išvadas nėra jokio objektyvaus pagrindo.

20. Pritartina ir skundžiamo nuosprendžio argumentams, jog pagrindų šiuo atveju išieškoti dalį automobilio vertės nenustatyta. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė proporcinga padaryto nusikaltimo pavojingumui ir nuteistojo asmenybei, dera su šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslais ir principais, todėl nėra pagrindo ją keisti.

21. Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo apeliacinio skundo argumentais keisti teisėto ir pagrįsto skundžiamo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 21 d. nuosprendžio, todėl skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo E. V. apeliacinį skundą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.