- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Data
- 2024-10-24
- Bylos Nr.
- e2-2050-863/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Lysionok
- Ieškovas
- A. O.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Advokatai
- Irina Lemežytė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. O. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas A. O. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos valstybei, prašydamas jam priteisti 25 000 Eur neturtinei ir 161 416,66 Eur turtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė toliau nurodytais argumentais.
1.1. 2022 m. rugpjūčio 25 d. su savo pažįstama R. A., kaip samdomi muzikantai, grojo sužadėtuvėse (duomenys neskelbtini) g. 50, Vilniaus m. Apie 23.53 val. pamatė į kiemą atvykusius du policijos pareigūnus. Dėl ko jie atvyko, nežinojo, bet kadangi buvo pasamdytas groti iki 24 val., nusprendė baigti darbą, todėl išjungė muziką ir pradėjo surinkinėti aparatūrą. Ieškovas matė, kad tarp šventės dalyvių ir policijos pareigūnų vyko konfliktas, kad atvyko papildomi policijos pareigūnų ekipažai, vyko grumtynės tarp šventės dalyvių ir policijos pareigūnų. Ieškovas su R. A. buvo atokiai nuo konflikto, prie aparatūros jokių kitų žmonių nebuvo. Vienu metu, kai pasilenkęs dėjosi aparatūrą, pajuto stiprų smūgį į veidą. Atsisukęs pamatė nueinantį policijos pareigūną su gumine lazda rankoje. Netoliese buvo R. A. ir daugiau jokių kitų asmenų nebuvo.
1.2. Liudytoja ikiteisminio tyrimo metu apklausta R. A. patvirtino, kad ieškovui dedantis muzikinę aparatūrą ir tvarkant laidus, išgirdo smūgį ir pamatė nuo ieškovo atšokantį policijos pareigūną, kuris greitai nuo ieškovo pasišalino, aplink kitų asmenų nebuvo, policijos pareigūno rankose matė policijos lazdą. R. A. taip pat patvirtino, kad ieškovas buvo sužalotas, iš dešinės pusės skruostikaulio bėgo kraujas. Policijos pareigūno veido nematė, atpažinti negalėtų.
1.3. Ieškovui dėl smūgio gumine lazda sudavimo buvo padaryti šie sužalojimai: dešinės akies ir dešinio skruostikaulio sumušimas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis, kraujo išsiliejimu dešinėje junginėje, dešinio skruostikaulio kūno lūžiu ir osteosinteze, padarytas kietu buku daiktu (daiktais). 2022 m. rugpjūčio 31 d. ieškovas buvo operuotas; atlikta dešinės pusės skruostikaulio repozicija ir fiksacija osteosintezės plokštele ir sraigtais. Ieškovui iki šiol išlieka dešinės veido pusės nejautra – ypač dešinės pusės dantų ir lūpos, pablogėjo regėjimas dešine akimi. Taikyta lazerioterapija. Dėl patirtos traumos negali groti pučiamaisiais instrumentais. Medikai nemano, kad šie potrauminiai pakitimai išnyks.
1.4. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos Korupcijos tyrimo skyriuje dėl šio įvykio ir kitų epizodų buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-32636-22. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2023 m. gegužės 30 d. nutarimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nenustačius, kad buvo padarytos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje.
1.5. Ieškovui smūgis buvo suduotas tuo metu, kai jis rinkosi muzikos instrumentus atokiai nuo vestuvių dalyvių ir policijos pareigūnų konfliktų. Ieškovas jokiais veiksmais neprisidėjo prie konflikto, nebuvo agresyvus, pareigūnas nepateikė jokių nurodymų ieškovui, pareigūno sveikatai ar gyvybei negrėsė joks pavojus, ieškovas nedarė jokios nusikalstamos veikos ar administracinio pažeidimo. Taigi akivaizdu, kad prievarta ieškovo atžvilgiu buvo panaudota visiškai nepagrįstai, pareigūnui viršijus įgaliojimus, dėl ko ieškovas patyrė sužalojimus, turinčius ilgalaikius liekamuosius reiškinius.
1.6. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – Policijos įstatymas) 27 straipsnio 8 dalyje numatyta pareigūno pareiga, panaudojus psichinę ar fizinę prievartą ir taip sukėlus pavojų asmens gyvybei ar sveikatai, suteikti asmeniui reikalingą neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą ir imtis kitų reikalingų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti. Tuo tarpu pareigūnas, sunkiai sužalojęs ieškovą, paprasčiausiai paliko jį gulėti, net nepatikrinęs ieškovo būklės, kokie sužalojimai padaryti, ar negresia pavojus gyvybei.
1.7. Mano, kad ieškovui, kuris nesipriešino, nebuvo agresyvus, buvo smogta lazda į galvą, tokiu būdu ne įgyvendinant įstatyme numatytas policijos pareigūnų funkcijas, o turint tikslą – paprasčiausiai jį sužaloti. Toks pareigūno elgesys akivaizdžiai pažeidė profesinės etikos, pagarbos žmogaus teisėms, humanizmo, visuomenės moralės, teisėtumo, prievartos naudojimo tik būtinais atvejais ir jos panaudojimo proporcingumo principus.
1.8. Turint omenyje, kad smūgį sudavė policijos pareigūnas, kuris turi pareigą sąžiningai atlikti jam įstatymų numatytas funkcijas, smūgį sudavęs pareigūnas ikiteisminio tyrimo metu turėjo pareigą prisipažinti sudavęs smūgį ieškovui, o ikiteisminiam tyrimui vadovavęs ir jį kontroliavęs prokuroras akivaizdžiai nesiėmė visų priemonių nustatyti ieškovo atžvilgiu panaudoto smurto aplinkybių, ką galimai įtakojo aplinkybė, jog šventė vyko romų bendruomenėje ir buvo siekiama apsaugoti policijos pareigūnus.
1.9. Iš liudytojų R. A., J. Č. ir A. J. parodymų vienareikšmiškai aišku, jog nukentėjusiajam A. O. policijos pareigūnas gumine lazda sudavė į veido sritį ir padarė 2022 m. rugsėjo 8 d. specialisto išvada konstatuotą dešinio skruostikaulio lūžį bei kitus sužalojimus, kurie atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad renginyje dalyvavę asmenys būtų konfliktavę tarpusavyje, kad būtų vykusios muštynės, kieno nors atžvilgiu būtų naudoję fizinę jėgą (išskyrus pareigūnų renginyje dalyvavusių asmenų atžvilgiu naudotą fizinę prievartą). Be to, byloje esančiame vaizdo įraše 2022_0826_000241_001.MP4, 2022/08/26 00:05:48 užfiksuotas pareigūnas (P. T.), kuris palapinėje gumine lazda be jokios priežasties pradeda mušti agresijos nerodžiusį asmenį, o 00:05:52 šis pareigūnas eina iš palapinės ir pasuka į kairę (foto 1), kur palei namo sieną, netoli sidabrinės spalvos automobilio „Citroen“ prie muzikos aparatūros stovėjo A. O. su R. A.. 00:05:59 P. T. yra užfiksuotas prie ieškovo, šalia matoma ir R. A. (foto 2). Vaizdo įraše užfiksuota, kad P. T. prie ieškovo buvo 00:05:57, kadangi tuo metu prie ieškovo jau matoma policijos pareigūno prožektoriaus šviesa. Taigi nuo P. T. išėjimo iš palapinės (išėjo 00:05:53) iki jo atsiradimo prie ieškovo praėjo ne daugiau kaip 4 sekundės. Iš vaizdo įrašo matyti, kad prieš ieškovą smurtavęs asmuo buvo su uniforma ilgomis rankovėmis, kairėje rankoje laikė prožektorių, buvo su barzda (foto 3). Šie požymiai visiškai atitinka P. T. išvaizdą, kuris užfiksuotas kelios sekundės iki ieškovo sužalojimo išeinantis iš palapinės į ieškovo pusę, apsirengęs tokia pačia ilga uniforma, kairėje rankoje laikantis įjungtą prožektorių, dešinėje guminę lazdą. P. T. užfiksuotas 00:06:04 ateinantis nuo ieškovo buvimo vietos (foto 4), rankoje laikantis guminę lazdą (foto 5). Sugretinus vaizdo įrašus iš Bodycam vaizdo failų 2022_0826_000241_001.MP4 ir 2022_0826_000546_025.MP4 matyti, kad ieškovo sužalojimo metu P. T. buvo vienintelis pareigūnas, vilkintis uniformą ilgomis rankovėmis, su barzda (foto 6), rankose laikantis ir prožektorių, ir guminę lazdą. Be to, vaizdo įrašais vienareikšmiškai nustatyta, kad prieš ieškovo sužalojimą smūgius gumine lazda jis sudavė ir kitiems asmenims, klūpintiems ir visiškai nesipriešinantiems (foto 7). Dėl nurodyto mano, jog esant vaizdo medžiagai, negebėjimas nustatyti kalto dėl ieškovo sužalojimų asmens, yra akivaizdus neveikimas ir vengimas nustatyti kaltą asmenį.
1.10. Atsižvelgiant į patirtus skausmus, operaciją, liekamuosius reiškinius, negalėjimą groti muzikos instrumentais, ieškovas neturtinę žalą dėl jo atžvilgiu nepagrįstai panaudoto smurto ir sužalojimo vertina 20 000 Eur. Be to, dėl nepagrįstai nutraukto ikiteisminio tyrimo, valstybės pareigūnų šališkumo tiriant jo atžvilgu padarytą nusikaltimą, tariamą negalėjimą nustatyti kalto asmens, patyrė neigiamus išgyvenimus, nes suprato, kad valstybės pareigūnai negina jo, kaip paprasto piliečio, teisių, nesuteikia tinkamos apsaugos, dėl ko patyrė nusivylimą valstybės institucijomis ir pareigūnais, nesaugumo jausmą. Dėl nepagrįsto ikiteisminio tyrimo nutraukimo patirtą žalą vertina 5 000 Eur.
1.11. Ieškovas papildomai užsiimdavo individualia veikla – teikė muzikantų paslaugas, už kurias gaudavo nuolatines pajamas. Kaip matyti iš pateikiamos Pajamų mokesčio deklaracijos už 2019 metus iš individualios veiklos – muzikantų paslaugų – ieškovas gavo 37 370 Eur pajamų. Atskaičius 120 Eur mokesčius, mokėtus per metus už individualią veiklą, grynosios pajamos sudaro 37 250 Eur. Dėl patirtų sužalojimų ieškovas nebegali užsiimti individualia veikla – muzikantų paslaugomis, todėl negavo pajamų, t. y. patyrė nuostolius, kuriuos turi atlyginti valstybė. Prašo priteisti nuostolius už 2022 m. rugsėjo 1 d. – 2026 m. gruodžio 31 d., kas sudaro 161 416,66 Eur (37250 / 12 x 52).
Atsiliepimas
2. Atsakovės atstovė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra (toliau – Generalinė prokuratūra) atsiliepime su ieškovo ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atstovė savo atsiliepimą grindė toliau nurodytais argumentais.
2.1. Laikytini nepagrįstais ieškovo teiginiai, kad tiek ikiteisminio tyrimo įstaiga, tiek ikiteisminį tyrimą kontroliavęs ir jam vadovavęs prokuroras, akivaizdžiai nesiėmė visų priemonių nustatyti ieškovo atžvilgiu panaudoto smurto aplinkybių. Ieškovas nepateikė pagrįstų argumentų, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai ar ikiteisminį tyrimą kontroliavę prokurorai nepakankamai rūpestingai ir atsakingai organizavo ikiteisminį tyrimą. Pažymėtina, kad spręsti apie aplinkybių ar duomenų, reikalingų vienam ar kitam proceso sprendimui priimti, pakankamumą yra išimtinė ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro diskrecija; ikiteisminio tyrimo nutraukimas yra prokuroro kompetencija ir prokuroras yra savarankiškas priimdamas sprendimus ikiteisminio tyrimo byloje.
2.2. Priešingai ieškovo teiginiams, kad kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-32636-22 medžiagos, pats ikiteisminis tyrimas buvo atliktas išsamiai, atlikti visi būtini procesiniai veiksmai. Nagrinėjamu atveju, išanalizavus byloje esančius vaizdo ir garso įrašus, nukentėjusiųjų ir kitų liudytojų parodymus, policijos pareigūnų parodymus bei kitus duomenis, kito ikiteisminio tyrimo byloje esančius duomenis, buvo prieita išvados, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo gauta pakankamai objektyvių duomenų, kuriais vadovaujantis būtų galima daryti pagrįstą išvadą, kad byloje specialiaisiais liudytojais apklausti policijos pareigūnai nesant tam teisėto pagrindo padarė nukentėjusiesiems sužalojimus, o jei padarė – kurie būtent iš jų. Pažymėtina, kad prokuroro prerogatyva yra įvertinti surinktus duomenis ir nuspręsti, ar ikiteisminis tyrimas turi būti nutrauktas, ar būtų priimtas kitas procesinis sprendimas. Todėl atsižvelgiant į tai, kad asmens kaltė negali būti grindžiama prielaidomis, o tik objektyviais, byloje surinktais duomenimis, nenustačius ir nesant objektyvių duomenų, kad policijos pareigūnai atvykę į įvykį tyčia būtų siekę sužaloti nukentėjusiuosius ar kitus šventėje dalyvavusius asmenis, kad sužalojimai atsirado būtent dėl policijos pareigūnų veiksmų, o jei taip – tai kurių, koks sužalojimų atsiradimo mechanizmas bei kitos aplinkybės, t. y. nenustačius neginčytino priežastinio ryšio tarp policijos pareigūnų veiksmų ir pasekmių, o taip pat nenustačius neginčytinos konkrečių pareigūnų kaltės, t. y. nenustačius privalomos visumos požymių, apibrėžiančių BK 228 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, padaryta išvada, kad šios veikos nebuvo padarytos.
2.3. Dėl 2023 m. gegužės 30 d. priimto nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1- 32636-22 ieškovas padavė skundą, kuris 2023 m. birželio 23 d. aukštesniojo prokuroro – Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro nutarimu buvo atmestas. Ieškovas per savo atstovą Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą dėl aukštesniojo prokuroro 2023 m. birželio 23 d. nutarimo atmesti skundą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2023 m. gegužės 30 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-32636-22, apie kurį savo ieškinyje nemini. Pagrindiniai skundo argumentai, kaip ir ieškinio argumentai, buvo tokie, kad iš nukentėjusiojo A. O., liudytojų R. A., J. Č. ir A. J. parodymų vienareikšmiškai aišku, jog nukentėjusiajam A. O. policijos pareigūnas gumine lazda sudavė į veido sritį ir padarė 2022 m. rugsėjo 8 d. specialisto išvadoje konstatuotą dešinio skruostikaulio lūžį bei kitus sužalojimus, kurie atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Todėl byloje turėjo būti paskirtas vaizdų tyrimas tikslu pagerinti vaizdo kokybę ir nustatyti, ar P. T. stovi prie A. O. jo sužalojimo metu, tačiau to nebuvo padaryta.
2.4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. liepos 24 d. priėmė nutartį, kurioje nutarė netenkinti ieškovo skundo dėl aukštesniojo prokuroro 2023 m. birželio 23 d. nutarimo atmesti skundą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2023 m. gegužės 30 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, motyvuodamas tuo, kad vertinant ikiteisminio tyrimo medžiagoje užfiksuotus duomenis su pareiškėjo skundo argumentais bei tai, kad išvadą, jog A. O. atžvilgiu smurtavo policijos pareigūnas, akivaizdžiai patvirtina ir vaizdo įrašai iš pareigūnų naudotų vaizdo kamerų Bodycam, o būtent vaizdo įrašas 2022_0826_000241_001.MP4, 2022/08/26, sutikti negalima. Teismas, vertindamas liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, akcentavo, kad kai kurių liudytojų parodymai iš esmės prieštarauja vieni kitiems, kaip pvz. liudytoja apklausta R. A. parodė, kad išgirdo garsą, panašų į smūgį, ar aparatūros nukritimą. Liudytoja J. Č. parodė, kad būdama namuose, koridoriuje pamatė, kaip vienas iš policijos pareigūnų su ilga policijos lazda trenkė muzikantui į veidą, nors pagal A. O. parodymus jis buvo sužalotas namo kieme. Liudytojas A. J. teigė, kad jis matė, kad policijos pareigūnas, kažkokiu elektrošoku ar kokiu kitu daiktu pataikė į muzikantą, bet tuo pačiu nurodė, kad kas konkrečiai vyko jis nematė. Be to, apklausti asmenys nors ir teigė, kad matė policijos pareigūną prie A. O., tačiau jo atpažinti negalėtų. Teismas svarbia aplinkybe pripažino tai, kad ieškovas iš konteksto paėmęs vieną vaizdo įrašą teigė, kad vaizdo įraše 2022_0826_000241_001.MP4, 2022/08/26 00:05:48 užfiksuotas pareigūnas (P. T.), kuris palapinėje gumine lazda be jokios priežasties pradeda mušti. Teismas pažymėjo, jog ieškovo skundo teiginiai grindžiami prielaidinio pobūdžio teiginiais, o ne objektyviais duomenimis, todėl ikiteisminio tyrimo metu gautų duomenų visumoje lieka nepaneigta versija, jog specialisto išvadoje nurodyti sužalojimai A. O., galėjo būti sukelti ir vykstant konfliktui tarp šventės dalyvių, ir vienareikšmiškai teigti, jog šie sužalojimai atsirado policijos pareigūnui trenkiant gumine lazda A. O. negalima.
2.5. Kitas svarbus procesinis sprendimas, apie kurį ieškovas taip pat ieškinyje nutyli, yra Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutartis, kurioje buvo nagrinėjamas ieškovo atstovo skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2023 m. gegužės 30 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1- 32636-22, Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2023 m. birželio 23 d. nutarimo atmesti skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2023 m. liepos 24 d. nutarties panaikinimo. Teismas nagrinėdamas ieškovo skundo argumentus pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra tikslinga atlikti prašomus papildomus proceso veiksmus, t. y. atlikti asmenų parodymų patikrinimą vietoje ar vaizdo įrašų tyrimą. Kaip pagrindinį motyvą, atmesdamas skundo prašymus kaip nepagrįstus, teismas laikė tai, kad nei vienas iš ikiteisminio tyrimo metu apklaustų asmenų – nukentėjusysis A. O., liudytojai R. A., J. Č. ir A. J., negalėjo apibūdinti ar atpažinti asmens, kuris galimai sužalojo nukentėjusįjį A. O.. Taip pat teismas akcentavo, kad susipažinęs su bylos medžiagoje pateiktais vaizdo įrašais ir skunde nurodyto vaizdo įrašo, kuris buvo detaliai išanalizuotas prokuroro 2023 m. gegužės 30 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą, pavadinimu „2022_0826_000545_025.MP4“ įrašo 16–17 sekundėmis, matyti, kad išties minėtame vaizdo įraše tolumoje matosi dviejų asmenų siluetai, tačiau dėl judančio vaizdo, trumpo šios vietos fiksavimo, apšvietimo, nėra galimybės nustatyti kokie tai konkrečiai asmenys ir kas toje vietoje vyksta. Ir šiuo atveju laikė pagrįstą skundžiamoje nutartyje ikiteisminio tyrimo teisėjo padarytą išvadą, kad užfiksuoti duomenys neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog policijos pareigūnas ir būtent P. T. A. O. atžvilgiu būtų panaudojęs fizinius veiksmus.
2.6. Teismas, pasisakydamas dėl skundo reikalavimo, kad ikiteisminis tyrimas negalėjo būti nutrauktas, o tik sustabdytas BPK 3¹ straipsnio pagrindu, pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nenustačius neginčytino priežastinio ryšio tarp policijos pareigūnų veiksmų ir pasekmių, o taip pat nenustačius neginčytinos konkrečių pareigūnų kaltės, t. y. nenustačius privalomos visumos požymių, apibrėžiančių BK 228 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, BPK 212 straipsnio 1 punktas), o ne tuo pagrindu, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo (BPK 212 straipsnio 2 punktas). Tai reiškia, jog arba visai nebuvo įvykio, apie kurį buvo pranešta kaip apie nusikalstamą veiką, arba įvykis, pasireiškęs priešingu teisei elgesiu, yra buvęs, bet to įvykio negalima laikyti nusikalstama veika. Be to, ikiteisminio tyrimo nutraukimas minėtu pagrindu nereiškia, kad tokiu atveju sukuriama situacija, kad A. O. sužalojimo aplinkybės daugiau nebus tiriamos. Remiantis BPK 217 straipsnio 2 dalimi, ikiteisminis tyrimas gali būti atnaujintas, kai paaiškėja esminės aplinkybės, turinčios reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurios nebuvo nustatytos priimant sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Taigi, jokiais procesiniais sprendimais, priimtais ikiteisminio tyrimo metu, nėra užkirstas kelias, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, spręsti dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo. Todėl teismas įvertinęs skundo argumentus ir ikiteisminio tyrimo medžiagą, nenustatęs teisinio pagrindo tęsti ikiteisminį tyrimą, 2023 m. rugpjūčio 21d. priėmė nutartį atmesti ieškovo skundą ir paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 24 d. nutartį.
2.7. Pabrėžtina, kad nei vienoje iš paminėtų teismų sprendimų (nutarčių) nebuvo konstatuoti jokie baudžiamojo proceso pažeidimai ar ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro aplaidūs veiksmai, todėl nėra pagrindo teigti, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras ieškovo atžvilgiu ikiteisminio tyrimo metu atliko bet kokius neteisėtus veiksmus ar nesilaikė jiems nustatytos rūpestingumo pareigos.
2.8. Ieškovo nurodyti žalą pagrindžiantys veiksniai yra sąlygoti ne procesinių pareigūnų veiksmų. Pažymėtina, kad ieškinio teiginiai apie patirtus nepatogumus yra deklaratyvūs, grindžiami tik subjektyviais svarstymais, bet ne objektyviais įrodymais. Be to, nekonstatavus teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmų baudžiamajame procese neteisėtumo, argumentai dėl turtinės ir neturtinės žalos dydžio yra teisiškai nereikšmingi, nes neįrodžius bent vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas.
Atsiliepimas
3. Atsakovės atstovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime atstovas paminėjo ginčui aktualią administracinių ir bendrosios kompetencijos teismų praktiką ir prašė ja vadovautis nagrinėjant šalių ginčą.
4. Atsakovės atstovė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (toliau – Vidaus reikalų ministerija) atsiliepime su ieškovo ieškiniu nesutiko, be kita ko nurodydama, jog byla nėra teisminga bendrosios kompetencijos teismams; taip pat pažymėdama, jog nėra tinkamu atstovu byloje, nes policijos pareigūnai nėra jos darbuotojai.
5. 2024 m. rugsėjo 5 d. parengiamojo teismo posėdžio metu šalių prašymu Vidaus reikalų ministerija buvo pašalinta iš bylos, kaip netinkamas atsakovės atstovas nagrinėjamo ginčo kontekste.
6. Bylos nagrinėjimo iš esmės 2024 m. spalio 4 d. teismo posėdyje metu ieškovas ir jo atstovė ieškinį palaikė visiškai, papildomai akcentavo toliau nurodytas aplinkybes.
Šalies argumentai
6.1. Ieškovas A. O. paaiškino, jog kartu su kolege dirba muzikos mokykloje, moko vaikus groti muzikos instrumentais, tačiau taip pat papildomai grojo įvairių renginių metu. Aną kartą kartu pamuzikuoti pasiūlė kolegė. Viskas įvyko, kuomet jis tvarkė muzikos aparatūrą, norėdamas ją apsaugoti nuo lietaus. Smūgį gavo iš asmens, prisiartinusio iš nugaros, tuomet tik spėjo pasakyti „už ką, aš gi muzikantas“. Pažymėjo, jog tuo metu buvo visiškai blaivus, nes ketino sėsti už vairo, taip pat jo išvaizda nėra panaši į renginio svečių (romų), jis nekonfliktavo nei su policijos pareigūnais, nei su renginio svečiais, stovėjo toli nuo visų, todėl nesupranta dėl kokių priežasčių jo atžvilgiu buvo panaudota fizinė jėga; taip pat mano, jog tokie pareigūnai neturėtų dirbti, pirma turėtų pereiti tam tikrą patikrinimą. Paaiškino, jog baigė grojimo fleita ir saksofonu studijas, todėl, be darbo muzikos mokykloje, papildomai uždirbdavo vykdydamas individualią veiklą. Šiuo metu iki galo vis dar nejaučia dantų ir viršutinės lupos veido dešinėje pusėje, yra įstatyta geležinė plokštė, todėl negali groti ir papildomai užsidirbti. Kas iškvietė greitąją medicinos pagalbą, jam nėra žinoma, tačiau buvo nuvežtas į Lazdynų, o vėliau į Žalgirio ligoninę, dėl atliktos operacijos buvo nedarbingas rugsėjo ir spalio mėnesiais, šiuo metu dirba tik su vaikais mokykloje.
6.2. Ieškovo atstovė atkreipė dėmesį, jog nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai buvo iškviesti ne dėl muštynių, o dėl triukšmo, tačiau vienas iš pareigūnų išsitraukė dujų balioną ir pradėjo purkšti, o vėliau dar iškvietė pastiprinimą, melagingai nurodydamas, kad vyksta muštynės. Mano, jog iš byloje esančių rašytinių įrodymų galima spręsti, jog pareigūnai tiesiog neadekvačiai elgėsi su romų tautybės asmenimis, tuo tarpu ieškovas nukentėjo, nes atsidūrė netinkamoje vietoje ir netinkamu laiku. Apeliuodama į byloje esančius rašytinius įrodymus, atstovė vertino, jog ikiteisminio tyrimo metu policijos pareigūnai „slėpė“ savo kolegas, nurodydami, jog neprisimena jokių aplinkybių, kas ir kodėl panaudojo specialiąsias priemones, tuo tarpu ginčo įvykio metu, kas matosi iš vaizdo medžiagos, jie vieni kitus ramino ir ragino nenaudoti specialiųjų priemonių, taip pat liepė išjungti kameras, kad toks panaudojimas nebūtų užfiksuotas; neteisėtą elgesį patvirtina vaizdai, kuomet pyktis buvo išliejamas ant nepilnamečių, fizinė jėga naudojama gulinčių asmenų atžvilgiu, grasinama, kad visi bus deportuoti į Rumuniją. Atstovė reziumavo, jog nagrinėjamoje byloje ieškovas neketina nustatyti konkretų jį sužalojusį asmenį ir neketina jo traukti atsakomybėn, todėl į bylą neprašė trečiuoju asmeniu įtraukti konkretaus policijos pareigūno. Mano, jog Lietuvos valstybė turi prisiimti atsakomybę už tai, kad konkretus kaltas asmuo nebuvo nustatytas, nors visi renginyje dalyvavę asmenys yra nustatyti, be to, nors nebuvo nustatytas konkretus smūgį sudavęs pareigūnas, tyrimas dėl galimai kitų / ne pareigūnų kaltų asmenų net nebuvo atliekamas.
Atsiliepimas
7. Generalinės prokuratūros atstovas palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją. Atkreipė dėmesį, jog šioje byloje nėra jokių naujų įrodymų, t. y. iš esmės nėra daugiau duomenų, nei jų turėjo ikiteisminį tyrimą atlikęs pareigūnas. Visą ikiteisminio tyrimo medžiagą jau įvertino ne tik už ikiteisminį tyrimą atsakingas prokuroras, bet ir dviejų instancijų ikiteisminio tyrimo teisėjai, jų sprendimai, kuriais prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo paliktas nepakeistu, turiu oficialių įrodymų statusą ir nėra paneigti. Pažymėjo, jog nepaisant vaizdo medžiagoje užfiksuotų, galbūt nemalonių paveikslų, negalima pamiršti, jog šiuo atveju yra įrodinėjamos konkrečios aplinkybės dėl fizinio kontakto tarp ieškovo ir policijos pareigūnų, jas pagrindžiančių įrodymų nėra, todėl nėra pagrindo kalbėti apie neteisėtus veiksmus, o jų nenustačius – negalima kalbėti apie civilinės atsakomybės taikymą.
8. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas palaikė Generalinės prokuratūros atstovo poziciją, nurodydamas, jog nagrinėjamu atveju byloje nustatytos faktinės aplinkybės neleidžia teigti, kad valstybei kyla pareiga atlyginti ieškovui jo prašomą žalą. Paaiškino, jog šiuo metu policijos pareigūnai naudoja ne gumines, o teleskopines lazdas, kurių poveikis yra daug stipresnis. Įvertinęs byloje esančias ieškovo sužalojimų nuotraukas, nurodė, jog, jo subjektyvia nuomone, tokie sužalojimai galėjo atsirasti nuo akmens. Taip pat nurodė, jog jam kyla abejonių dėl ieškovo pasirinktos metodikos negautoms pajamoms įrodyti. Dėl vaizdo įrašymo priemonių panaudojimo nurodė, jog šios negali būti pastoviai įjungtos, nes labai greitai išsikraus, todėl policijos pareigūnai patys sprendžia, kada ir ar šias priemones įjungti.
9. Baigiamosiose kalbose ieškovo atstovė pažymėjo, jog civilinėje byloje įrodinėjimo standartas skiriasi nuo taikomo baudžiamajame procese, todėl šioje byloje yra pakankamai duomenų, kad susidarytų pagrįstas įsitikinimas, jog ieškovo atžvilgiu fizinė jėga buvo panaudota policijos pareigūnų. Atkreipė dėmesį, kad susiklostė tokia faktinė situacija, kuomet policijos pareigūnai buvo iškviesti dėl garsiai grojančios muzikos, juos pasitiko gal būt per daug išgėrę, bet grėsmės nekeliantys asmenys, buvo panaudotos specialiosios priemonės, ieškovas sužalotas, tačiau kas jį sužalojo, niekas netyrė, daiktiniai įrodymai – lazdos net nebuvo tirtos, tačiau įvykio metu fizinę jėgą naudojo tik pareigūnai.
10. Generalinės prokuratūros atstovas baigiamosiose kalbose nurodė, jog dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo teisėtumo jau yra pasisakę baudžiamosios teisės specialistai (ikiteisminio tyrimo teisėjai), todėl papildomai neturi ką pridurti.
11. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas nurodė, jog nagrinėjamu atveju galima spręsti apie tai, jog galimai policijos pareigūnai buvo nepakankamai rūpestingi, nes neužtikrino ieškovo saugumo ir jis nuo kažko nukentėjo įvykio metu, tačiau konstatuoti, kad ieškovas nukentėjo nuo policijos pareigūnų, nėra jokio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir pareikštų reikalavimų teisinio kvalifikavimo
12. Iš byloje esančių rašytinių ir vaizdo įrodymų, taip pat šalių paaiškinimų bylos nagrinėjimo metu nustatytos reikšmingos bylai išnagrinėti faktinės ginčo aplinkybės:
12.1. 2022 m. rugpjūčio 25 d. ieškovas A. O. su kolege R. A. buvo pasamdyti groti romų tautybės asmenų šventėje iki 24.00 val., adresu (duomenys neskelbtini) g. 50, Vilnius (byloje nėra duomenų, patvirtinančių tokio susitarimo aplinkybes, tačiau dėl to byloje ginčo nėra).
12.2. Bendrajame pagalbos centre gavus pakartotinius nusiskundimus dėl garsios muzikos ir triukšmo, minėtu adresu atvyko dviejų policijos pareigūnų – P. T. ir E. Š. ekipažas, kuris vėliau išsikvietė pastiprinimą.
12.3. Kažkuriuo metu po policijos pareigūnų atvykimo, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu buku daiktu ieškovas gavo smūgį į dešinę veido pusę, dėl ko buvo pristatytas į ligoninę ir vėliau operuotas.
12.4. Kitą dieną – 2022 m. rugpjūčio 26 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos Korupcijos tyrimo skyriuje ieškovo ir kitų asmenų pareiškimų pagrindu buvo pradėtas ikiteismini tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-32636-22 pagal nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje (BK 228 straipsnis „Piktnaudžiavimas“, 140 straipsnis „Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas”, 138 straipsnis „Nesunkus sveikatos sutrikdymas“) požymius. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2023 m. gegužės 30 d. nutarimu, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nenustačius, kad buvo padarytos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje. Nutraukimo pagrindas – nenustatytas pareigūnas, sudavęs smūgį ieškovui. Šiame nutarime, be kita ko, nurodoma, kad nors kai kuriuose vaizdo įrašuose matyti, jog policijos pareigūnai rankose galimai turėjo lazdas, tačiau tai nėra savaiminis patvirtinimas, kad jomis buvo pasinaudota, o jei buvo – tai kuris pareigūnas, kieno atžvilgiu, kaip ir dėl kokios priežasties jas panaudojo.
13. Ieškovas kreipėsi į teismą civilinio proceso kodekso tvarka, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Ieškinį grindžia neteisėtais policijos pareigūnų ir prokuroro veiksmais, nurodydamas, jog policijos pareigūnai neteisėtais panaudojo jo atžvilgiu prievartą, o ikiteisminį tyrimą organizavęs prokuroras nesiėmė visų įmanomų priemonių kaltam asmeniui nustatyti, todėl nepagrįstai nutraukė ikiteisminį tyrimą, pradėtą dėl policijos pareigūnų veiksmų. Kaip pažymėjo Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2024 m. liepos 25 d. nutartyje, byloje pareikšti skirtingos teisinės prigimties reikalavimai: reikalavimas priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės dėl policijos pareigūno veiksmų pagal savo teisinį pobūdį patenka į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio reglamentavimo sritį, ir yra priskirtini administracinio teismo kompetencijai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas), reikalavimai priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės dėl prokuroro veiksmų baudžiamajame procese, nepagrįstai nutraukus ikiteisminį tyrimą dėl policijos pareigūnų veiksmų, patenka į CK 6.272 straipsnio reglamentavimo sritį ir yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Abu ieškovo pareikšti reikalavimai, vadovaujantis paminėta Specialiosios teisėjų kolegijos nutartimi, išnagrinėti kartu nagrinėjamoje byloje.
14. CK 6.271 straipsnyje „Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų“ nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės (1 dalis). Šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (2 dalis). Šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (3 dalis). Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (4 dalis).
15. CK 6.272 straipsnyje „Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų“, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės (1 dalis).
16. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra pabrėžęs, kad žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimo institutas suponuoja tai, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka (laikantis tinkamo teisinio proceso reikalavimų) yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
17. Nagrinėjamu atveju, nors ieškiniu reiškiami reikalavimai yra skirtingos teisinės prigimties ir reglamentuojami skirtingų CK straipsnių, tačiau abiem atvejais valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant atitinkamos valstybės valdžios institucijos, ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšio. Toliau teismas pasisakys kiekvienu iš reiškiamų reikalavimų atskirai.
Dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų (ne)teisėtų veiksmų
18. Kadangi neteisėti veiksmai – viena iš prievolės atlyginti žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atsiradimo būtinųjų sąlygų, tai svarbu nustatyti, kokie veiksmai pripažintini neteisėtais ir kokie yra neteisėtumo konstatavimo kriterijai. Kasacinio teismo praktikoje akcentuota, kad neteisėti veiksmai, su kuriais įstatyme siejama valstybės prievolė atlyginti žalą (neteisėtas nuteisimas, neteisėtas suėmimas, neteisėtas sulaikymas, neteisėtas procesinės prievartos priemonių pritaikymas, neteisėtas administracinis areštas) – procesiniai teisiniai veiksmai, tiesiogiai reglamentuojami baudžiamojo proceso ir administracinės teisės normų. O iš jų kilusi valstybės deliktinė atsakomybė – civilinės teisės institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-381/2003; 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006). Neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti teismo pripažinti, be kita ko, tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais pažeista pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga (BPK 2 straipsnis), taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-62-421/2023 39 punktas, 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-8-219/2017 26 punktas).
19. Nagrinėjamoje byloje neteisėtais atsakovės veiksmais ieškovas laiko ikiteisminio tyrimo institucijos – prokuratūros veiksmus, nutraukiant ikiteisminį tyrimą. Ieškovo manymu ikiteisminiam tyrimui vadovavęs ir jį kontroliavęs prokuroras akivaizdžiai nesiėmė visų priemonių nustatyti ieškovo atžvilgiu panaudoto smurto aplinkybių, ką, ieškovo nuomone, galimai įtakojo aplinkybė, jog incidentas įvyko romų bendruomenėje ir buvo siekiama apsaugoti policijos pareigūnus. Su tokia ieškovo pozicija teismas neturi pagrindo sutikti.
20. Visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, jog BPK paskirtis – ne tik išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas, ką ieškinyje akcentuoja ieškovas, bet ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Šiame kontekste pažymėtina, kad BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232/2014 ir joje nurodyta praktika).
21. Atkreiptinas dėmesys ir į prokuroro vaidmenį baudžiamajame procese bei jo veiklos teisinį reglamentavimą. Ikiteisminio tyrimo organizavimas ir vadovavimas jam yra viena iš prokuroro funkcijų (Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo, toliau – Prokuratūros įstatymas, 2 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Prokuroras sprendimus priima savarankiškai ir vienvaldiškai, vadovaudamasis įstatymais ir protingumo principu, gerbdamas asmens teises ir laisves, laikydamasis nekaltumo prezumpcijos, taip pat principo, kad įstatymui, valstybės institucijoms ir pareigūnams visi asmenys yra lygūs nepaisant asmens socialinės ir šeiminės padėties, pareigų, užsiėmimo, įsitikinimų, pažiūrų, kilmės, rasės, lyties, tautybės, kalbos, tikėjimo ir išsilavinimo. (Prokuratūros įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Prokuroro veiksmai ir sprendimai įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiami aukštesniajam prokurorui ir teismui (Prokuratūros įstatymo 3 straipsnio 4 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
22. Nagrinėjamu atveju ieškovo ginčijamas Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro G. T. 2023 m. gegužės 30 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-32636-22 buvo apskųstas įstatymo nustatyta tvarka (prokurorui, aukštesniajam prokurorui ir ikiteisminio tyrimo teisėjui), tačiau galutine Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi skundas buvo pripažintas nepagrįstu ir atmestas. Generalinės prokuratūros atstovo nuomone tai savaime paneigia ieškovo poziciją dėl prokuroro veiksmų neteisėtumo, nes šie veiksmai jau įvertinti baudžiamojoje teisėje besispecializuojančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Visgi tokia prokuroro pozicija prieštarauja kasacinio teismo jurisprudencijai.
23. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo veiksmų neteisėtumo baudžiamajame procese neturi reikšmės, ar procesinis veiksmas, dėl kurio galimai buvo padaryta žala, buvo skundžiamas įstatymo nustatyta tvarka. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.272 straipsnio 1 dalies norma taikoma tiesiogiai – civilinę bylą nagrinėjantis teismas priima sprendimą dėl šios normos pagrindu pareikšto reikalavimo nepriklausomai nuo to, ar įstatymo nustatyta tvarka buvo skundžiamas procesinis veiksmas, dėl kurio, ieškovo teigimu, buvo padaryta žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2013). Kadangi valstybės civilinė atsakomybė už žalą, grindžiamą neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso metu, yra civilinės teisės institutas, tai civilinę bylą dėl tokios žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas vertina nurodytus veiksmus nagrinėjamam civiliniam ginčui aktualiais aspektais, t. y. civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu, pagal civilinio proceso normų nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Teismas, sprendžiantis dėl valstybės civilinės atsakomybės, gali prieiti prie priešingos išvados dėl tam tikrų procesinių veiksmų teisėtumo, negu padarytoji baudžiamajame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010, 2019 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-313/2019 30–34 punktai).
24. Ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, pagal kasacinio teismo išaiškinimus gali būti teismo pripažinti ir tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais pažeistos pareigūnų bendrosios rūpestingumo ir atidumo pareigos (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, BPK 2 straipsnis). Tačiau ne bet koks baudžiamosios ar baudžiamojo proceso teisės pažeidimas pripažįstamas neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė. Šia prasme siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Teismas, spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į jų reikšmę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010; 2019 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-313/2019 30–34 punktai).
25. Šiuo atveju, kaip minėta, ieškovas kaip neteisėtus prokuroro veiksmus įvardija tai, kad ikiteisminiam tyrimui vadovavęs ir jį kontroliavęs prokuroras nesiėmė visų priemonių nustatyti ieškovo atžvilgiu panaudoto smurto aplinkybių, t. y. ieškovo nuomone, prokuroro neteisėti veiksmai pasireiškė neteisėtu neveikimu. Kasacinio teismo išaiškinta, jog neveikimas yra tada, kai valdžios institucijos tarnautojui, pareigūnui nustatyta pareiga ką nors atlikti, ką nors daryti, kokiu nors būdu elgtis ar dar kitoks nurodymas būti aktyviam, tačiau jis tos pareigos nevykdo. Tai neteisėta, jeigu nurodyto pobūdžio elgesio reikalaujama teisės aktų pagrindu (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010).
26. Vertinant tokią ieškovo poziciją aktualios BPK 172 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos nuostatos dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno pareigos atlikti būtinus proceso veiksmus, kad būtų greitai ir išsamiai atskleistos nusikalstamos veikos bei BPK 170 straipsnyje įtvirtintos nuostatos dėl prokuroro įgaliojimų atliekant ikiteisminį tyrimą, kurios iš esmės apsprendžia tai, jog ikiteisminiam tyrimui vadovauja ir jį kontroliuoja, tuo pačiu ir sprendžia kokius ikiteisminio tyrimo veiksmus būtina atlikti baudžiamojo proceso tikslams pasiekti būtent prokuroras. Kartu pažymėtina, jog minėtos baudžiamojo proceso nuostatos nenumato, kokius konkrečius ikiteisminio tyrimo veiksmus ikiteisminio tyrimo pareigūnai privalo atlikti. Policijos įstatymo 25 straipsnio reglamentavimas, numatantis, jog kiekvienas pareigūnas gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) arba pats būdamas įvykio liudininku, privalo imtis neatidėliotinų priemonių įvykio vietai ir įrodymams apsaugoti, taip pat tokių veiksmų nekonkretizuoja.
27. Nagrinėjamu atveju pareiškęs ieškinį civiline tvarka ir jį grįsdamas neva neteisėtu prokuroro sprendimu dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, ieškovas taip pat nenurodė jokių konkrečių procesinių veiksmų, kurių nesiėmė atlikti prokuroras ir kurie, ieškovo nuomone, leistų nustatyti jį sužalojusį, t. y. nusikalstamą veiką padariusį asmenį. Ieškinys šioje dalyje iš esmės yra grindžiama ieškovo subjektyviu ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų vertinimu, tai yra iš esmės ieškovas siekia, kad baudžiamąja tvarka surinkti įrodymai būtų įvertinti kaip pakankami ikiteisminiam tyrimui tęsti ir kaltajam asmeniui nustatyti pagal civilinio proceso įrodinėjimo standartus. Su tokia ieškovo pozicija teismas visgi neturi pagrindo sutikti ir tai iš esmės lemia skirtingos įrodinėjimo taisyklės, kurių pagrindu yra priimami sprendimai civiliniame ir baudžiamajame procesuose. Kaip minėta, baudžiamajame procese yra taikomas nekaltumo prezumpcijos principas, o visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, tuo tarpu civiliniame procese yra vadovaujamasi įrodymų pakankamumo pagrįstam įsitikinimui susidaryti principu. Pagal BPK 218 straipsnio nuostatas, kaltinamąjį aktą prokuroras surašo tik įsitikinęs, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, t. y. turi būti pašalintos visos abejonės dėl konkretaus asmens kaltumo ir tokį sprendimą, kaip minėta, prokuroras priima savarankiškai ir vienvaldiškai.
28. Įvertinęs ieškovo į bylą pateiktų įrodymų visetą ir išklausęs ieškovo atstovės paaiškinimus dėl jų vertinimo, teismas neturi pagrindo spręsti, jog šiuo atveju ikiteisminio tyrimo metu būtų be jokių pagrįstų abejonių nustatytas konkretus dėl ieškovo sužalojimo kaltas asmuo ir atitinkamai spręsti, kad prokuroras nepagrįstai ir neteisėtai nutraukė ikiteisminį tyrimą. Atkreiptinas dėmesys, jog bylos nagrinėjimo iš esmės teismo posėdyje metu ieškovas nurodė, jog neketina nustatyti ir (ar) reikšti reikalavimų konkrečiam – jį sužalojusiam asmeniui, taip pat neteigė, jog jį sužalojo kažkuris konkretus policijos pareigūnas, nes, kaip patvirtino pats ieškovas, jis jį sužeidusio asmens nematė, po smūgio atsisukęs tik pamatė nueinantį pareigūną. Konkretaus ieškovą galimai sužalojusio policijos pareigūno negalėjo nurodyti ir prie ieškovo smūgio sudavimo metu buvusi liudytoja – R. A.. Tuo tarpu ieškinyje nurodytos aplinkybės apie tai, kad konkretus ieškovą sužalojęs asmuo gali būti nustatytas iš vaizdo įrašų duomenų, teismo vertinimu, nepasitvirtino šiuos įrodymus tiriant bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Nors ieškinyje nurodyta, kad iš kelių vaizdo įrašų sugretinimo padarytų nuotraukų galima spręsti, jog ieškovą sužalojo vienintelis ilgomis rankovėmis uniformą vilkintis policijos pareigūnas, kuris viename vaizdo įraše užfiksuotas išeinantis su prožektoriumi ir lazda link vietos, kur buvo ieškovas, tačiau teismo posėdžio metu kelis kartus peržiūrėjus į bylą pateiktus vaizdo įrašus, nei ieškovas, nei jo atstovė iš pradžių negalėjo nurodyti konkrečios vaizdo įrašų vietos, pagrindžiančios šias aplinkybes, vėliau gi paaiškino, jog viename iš vaizdo įrašu matyti, jog policijos pareigūnas išeina už palapinės, o foto nuotraukoje, padarytoje sustabdžius kitą vaizdo įrašą – Failas 2 / puslapis 100 – matyti, jog šis policijos pareigūnas stovi prie ieškovo. Visgi su tokiu įrodymu vertinimu teismas neturi pagrindo sutikti dėl kelių priežasčių: 1) nors vaizdo įraše iš tiesu matyti, kad policijos pareigūnas išeina iš palapinės, tačiau byloje nėra jokių pakankamų įrodymų dėl to, kur link pareigūnas nuėjo ir (ar) sutiko ieškovą; 2) taip pat iš minėtos nuotraukos nėra galimybės nustatyti kurių konkrečių asmenų siluetai yra joje užfiksuoti, t. y. apie tai, kad tikėtina vienas iš asmenų yra policijos pareigūnas, galima spręsti iš policijos uniformos ir įjungto prožektoriaus, tačiau nei šio asmens, nei šalia stovinčio asmens veido bruožų iš nuotraukos nustatyti neįmanoma. Taigi, ištirtų įrodymų visuma nesudaro pagrindo vertinti ikiteisminio tyrimą atlikusio prokuroro veiksmus, kaip neteisėtus, todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas.
Dėl policijos pareigūnų veiksmų viešojo administravimo srityje (ne)teisėtumo
29. Ieškinį ieškovas taip pat grindžia neteisėtais policijos pareigūnų veiksmais, nurodydamas, jog policijos pareigūnai neteisėtai panaudojo jo atžvilgiu fizinę prievartą. Kaip minėta, tokie ieškovo reikalavimai patenka į CK 6.271 straipsnio reglamentavimo sritį, nes šiuo atveju policijos pareigūnai veikė kaip viešojo administravimo subjektai, vykdantys jiems įstatymu nustatytas funkcijas viešojo administravimo srityje.
30. Teismų praktikoje pripažįstama, jog neteisėtumo konstatavimui CK 6.271 straipsnio prasme reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi, kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Sprendžiant dėl žalos pagal CK 6.271 straipsnį atlyginimo pirmiausia turi būti įvertinama, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas atitinkamus aktus ir atlikdamas veiksmus, susijusius su pareiškėjo skundo nagrinėjimu, ar atsakovas pareiškėjo atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1051-756/2017).
31. Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) arba pats būdamas įvykio liudininku, pareigūnas turi imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), įvykio vietai ir įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) liudininkams nustatyti, sulaikyti ir (ar) pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar įtariamą jų padarymu. Policijos įstatymo 27 straipsnio 3 dalies 1–2 punktuose numatyta, kad fizinę prievartą pareigūnas turi teisę panaudoti šiais atvejais: saugodamasis ar siekdamas apsaugoti kitus asmenis nuo gresiančio pavojaus gyvybei ar sveikatai, kai asmenys vengia vykdyti pareigūnų reikalavimus ar nurodymus (siekdamas priversti asmenis paklusti), taip pat sulaikydamas asmenis (jeigu jie priešinasi).
32. Iš bylos medžiagos (rašytinių įrodymų, be kita ko, nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ir kitų objektų apžiūros protokolo, taip pat vaizdo įrašų) matyti, jog šiuo atveju iškviesti dėl keliamo triukšmo (garsios muzikos) atvykę į vietą policijos pareigūnai panaudojo vietoje buvusių romų tautybės asmenų atžvilgiu ašarines dujas, lazdas (posėdžio metu atsakovės atstovai paaiškino, kad šiuo atveju pareigūnai turėjo teleskopines, ne gumines, lazdas), kovinės gynybos priemones. Ikiteisminio tyrimo metu į įvykio vietą atvykusio pirmojo ekipažo policijos pareigūnų (E. Š. ir P. T.) veiksmai ikiteisminio tyrimo metu buvo įvertinti kaip pažeidžiantys teisės aktų reikalavimus, reglamentuojančius specialiųjų priemonių panaudojimą. Lietuvos policijos mokykla pateikė nuomonę, jog policijos pareigūnai pažeidė jų veiklą reglamentuojančius teisės aktus, įvykio metu buvo bendraujama netaktiškai, jų taktiniai veiksmai buvo neadekvatūs; sulaikomus asmenis iš pradžių buvo galima laikyti pavojaus nekeliančiais asmenimis, kaip apibrėžta Specialiųjų priemonių panaudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. lapkričio 23 d. nutarimu Nr. 1162 „Dėl Specialiųjų priemonių panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau - Aprašas), 3.2 papunktyje: „Pavojaus nekeliantis asmuo – asmuo, padaręs ar galbūt padaręs teisės pažeidimą, nevykdantis pareigūno teisėtų nurodymų ar reikalavimų ir pasyviais veiksmais (arba neveikimu) besipriešinantis sulaikymui ar vengiantis pareigūno veiksmų arba nuo jų išsisukinėjantis, tačiau tokiais savo veiksmais nekeliantis pavojaus pareigūno ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, turtui.“ Tikėtina, kad sulaikant asmenis buvo neteisėtai naudojamos specialiosios priemonės – ašarinės dujos. Aprašo 12.3.3 papunktyje nustatyta, kokias specialiąsias priemones galima panaudoti prieš pavojų nekeliantį asmenį: apsauginius skydus, atitvarus, elektros šoko įtaisus, garsinius prietaisus, impulsinius šviesos prietaisus, įsilaužimo priemones, lazdas, nuotolinio poveikio priemones (jų veiksmams stebėti ir teisės pažeidimams fiksuoti), surišimo priemones, tarnybinius šunis, tarnybinius žirgus. Policijos pareigūnų veiksmus ikiteisminį tyrimą atlikęs prokuroras įvertino kaip neteisėtus, tačiau, vertindamas juos ieškovo sužalojimų kontekste sprendė, jog nenustatytos visos nusikalstamos veikos požymiai, nes nenustatyta, kad sužalojimai padaryti policijos pareigūno ir konkretaus pareigūno kaltė.
33. Ieškinyje ieškovas ir jo atstovė teismo posėdžio metu teigė, jog šiuo atveju neįrodinėja konkretaus policijos pareigūno neteisėtų veiksmų, žalą prašo priteisti iš Valstybės, kaip atsakingos už visų policijos pareigūnų neteisėtais veiksmais sukeltą žalą. Atsakovę atstovaujantis Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į ieškinį jokių konkrečių nesutikimo su ieškiniu argumentų nepateikė, teismo posėdžio metu atstovas iš esmės teigė, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovą sužalojo policijos pareigūnas, baigiamosiose kalbose nurodė, jog šiuo atveju policijos pareigūnai galimai nebuvo pakankamai rūpestingi, nes neapsaugojo ieškovo incidento metu.
34. Vertinant paminėtas šalių pozicijas dėl įrodymų, pagrindžiančių policijos pareigūnų neteisėtus veiksmus, ieškovo pareikšto reikalavimo kontekste (ne)buvimo, būtina atkreipti dėmesį į įrodinėjimo svarbą bei jo pagrindinius aspektus civiliniame procese. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). dėl byloje esančių Kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktas).
35. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad, įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą. Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą spręsti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje (atsiliepime į ieškinį, priešieškinyje ar kitame procesiniame dokumente) nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-378/2018 37 punktas; 2023 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-781/2023 35 punktas).
36. Šiuo atveju ieškovas savo poziciją dėl to, jog jį sužalojo policijos pareigūnas, iš esmės įrodinėja savo paaiškinimais apie tai, kad smūgio sudavimo metu tvarkė muzikos aparatūrą ir nematė prie jo priartėjusio asmens, smūgis jam buvo netikėtas, atsigręžęs paklausė: „už ką, aš tik muzikantas“, atsakymo negavo, tačiau pamatė nueinantį policijos pareigūną; taip pat ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklaustos R. A., su kuria kartu koncertavo incidento metu, parodymais. Ši liudytoja, be kita ko, nurodė: „nuo muštynių iki ten kur mes grojome buvo maždaug 10–15 metrų, be to aš buvau pasislėpusi už kampo, visko nemačiau, Mano kolega A. O. dėjosi muzikinę aparatūrą, tvarkėsi laidus. Man stovint už namo kampo aš išgirdau garsą panašų į smūgį ar aparatūros nukritimą, tuo metu aš pasižiūrėjau ir pamačiau, kaip nuo mano kolegos A. O. atšoko policijos pareigūnas ir greitai nubėgo nuo jo, šalia kitų asmenų nebuvo, o kolega gulėjo ant žemės, mačiau, kad jo rankose buvo laidai ir kad jo veidas kraujuotas, kiek atsimenu, kraujas bėgo iš dešinės pusės skruostikaulio. A. O. man pasakė, kad man (jam) tikriausiai sulaužė žandikaulį.“
37. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2023 m. liepos 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-701/2023 118 punktas).
38. Šiuo atveju liudytojos parodymai yra nuoseklūs ir jais abejoti teismas neturi jokio pagrindo. Be to, tiek ieškovo, tiek liudytojos nurodytas aplinkybes apie smūgio sudavimo aplinkybes patvirtina ikiteisminio tyrimo metu gauta Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada apie tai, jog A. O. nustatytas dešinės akies ir dešinio skruostikaulio sumušimas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis, kraujo išsiliejimo dešinėje junginėje, dešinio skruostikaulio kūno lūžiu ir osteosinteze, padaryta kietu buku daiktu (daiktais), iki kreipiantis medicinos pagalbos (2022 m. rugpjūčio 26 d.).
39. Nors ieškovas aplinkybę apie smūgį sudavusį asmenį buvus policijos pareigūnu taip pat grindė vaizdo įrašo medžiaga bei jos pagrindu padarytomis nuotraukomis, tačiau bylos nagrinėjimo iš esmės metu ištyręs šiuos įrodymus teismas nenustatė, jog minėti įrodymai ir juose užfiksuoti duomenys galėtų būti vertinami, kai tiesioginiai įrodymai, pagrindžiantys ieškovo nurodytas aplinkybes apie tai, jog jis buvo sužalotas policijos pareigūno. Iš pateiktų vaizdo įrašų neabejotinai matyti, kad ieškovo ir jo kolegės R. A. nebuvo tarp asmenų, su kuriais policijos pareigūnai bendravo atvykę į iškvietimą, jų nebuvo svečių palapinėje ir prie vartų, kur vyko policijos pareigūnų bendravimas su romų tautybės asmenimis, kas iš esmės patvirtina tiek ieškovo, tiek liudytojos R. A. parodymus, jog jie buvo nutolę nuo pačio incidento. Daugiau reikšmingų faktinių aplinkybių ieškovo sužalojimo kontekste iš pateiktų vaizdo įrašų nenustatyta.
40. Visgi patikimų ir nuoseklių įrašų nebuvimas, teismo vertinimu, šiuo atveju gali būti vertinamas kaip netiesioginis įrodymas, jog incidento metu ieškovas nukentėjo būtent nuo policijos pareigūnų. Kaip pažymėta nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, Lietuvos Respublikos generalinio komisaro įsakymu dėl vaizdo stebėjimo būdu užfiksuotų duomenų tvarkymo policijos įstaigose taisyklių 23.1. bei 23.3 papunkčiuose numatyta, kad pareigūnas, kuriam yra išduodama mobilioji vaizdo stebėjimo priemonė, privalo patikrinti, ar mobilioji vaizdo stebėjimo priemonė yra techniškai tvarkinga ir paruošta naudoti, tikrindamas transporto priemones, dokumentus, bendraudamas su asmenimis (ne vėliau kaip nuo kontakto pradžios iki kontakto su įvykyje dalyvavusiais asmenimis pabaigos), reaguodamas į gautą pranešimą apie teisės pažeidimą (ne vėliau kaip nuo išlipimo iš tarnybinės transporto priemonės iki kontakto su įvykyje dalyvavusiais asmenimis pabaigos), dalyvaudamas bendroje operacijoje ar policinėje priemonėje (visą laiką) užtikrinti, kad mobilioji vaizdo stebėjimo priemonė būtų įjungta ir tinkamai fiksuotų vaizdo duomenis (išskyrus atvejus, kai dėl delsimo kyla pavojus pareigūno ir kitų asmenų gyvybei ar sveikatai). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad įvykio vietoje buvo naudojama (įjungta) tik nedidelė dalis policijos pareigūnų vaizdo įrašymo priemonių (body kamerų), tačiau ir jų įrašai nėra pilni (nuo atvykimo į įvykio vietą pradžios iki išvykimo) ar ištisiniai, didesnė dalis tokių priemonių įvykio vietoje iš viso nebuvo naudojama (įjungta): vaizdo duomenų saugykloje (programoje - bodycam camdata) pagal didesnę dalį pateiktų vaizdo stebėjimo priemonių identifikacinių numerių nerasta vaizdo įrašų vykusio įvykio metu. Taip pat susipažinus su byloje esančiais policijos pareigūnų darytais vaizdo įrašais, matyti, kad galimai vaizdo įrašymo priemonės buvo nejungiamos, o jas įjungus, vėliau buvo išjungiamos, vaizdo įrašai yra nutrūkstantys, filmuojama ne įvykiui reikšmingos aplinkybės, o aplinka. Prokuroro vertinimu, šios aplinkybės leidžia teigti, jog į įvykį reagavę policijos pareigūnai galimai tyčia pažeidė paminėtas vaizdo stebėjimo būdu užfiksuotų duomenų tvarkymo policijos įstaigoje taisykles ir netinkamai naudojo mobiliąsias vaizdo stebėjimo priemones; ši aplinkybė ne tik rodo galimus tarnybinius pažeidimus, bet ir tapo aplinkybe, apsunkinusia ikiteisminį tyrimą ir objektyvų įvykių eigos nustatymą.
41. Aukščiau paminėtas prokuroro išvadas patvirtina ir į byla pateikto Kitų objektų apžiūros protokolo (Failas 2 / puslapiai 78–97) duomenys, kuriame ne vienoje vietoje yra užfiksuoti policijos pareigūnų raginimai vienas kitam išjungti filmavimo įrenginius, pvz.: policijos pareigūno P. T. vaizdo įrašo vertime užfiksuota, kaip pareigūnas E. Š. nurodo pareigūnui P. T.: „Body išsijunk”, o šis atsako, kad „Jo išjungtas“ (Failas 2 / puslapis 86); pareigūno M. G. vaizdo įraše užfiksuotas pasakymas „Išjunk šitą nesąmonę“, po ko vaizdo įrašas baigiasi (Failas 2 / puslapis 88). Taigi, kaip teisingai vertino ikiteisminį tyrimą atlikęs prokuroras, policijos pareigūnai sąmoningai išjungė mobiliąsias vaizdo stebėjimo priemones, kas neabejotinai apsunkino ištirti visas incidento aplinkybes ir užkirto kelią patikrinti ir (ar) paneigti ieškovo nurodytas aplinkybes apie policijos pareigūno kontaktą su ieškovu.
42. Be to, iš minėto Kitų objektų apžiūros protokolo (Failas 2 / puslapiai 78–97) taip pat matyti, jog tiriamo incidento metu policijos pareigūnai panaudojo specialiąsias priemones – lazdas akivaizdžiai pavojaus nekeliančių asmenų atžvilgiu, t. y. pvz. minėtame protokole aprašant pareigūno M. G. mobilios vaizdo priemonės duomenis nurodyta: „vaizdo įraše matoma, kaip policijos pareigūnas policijos lazda suduoda po vieną smūgį klaupiančiam asmeniui bei vieną smūgį gulinčiam asmeniui“ (Failas 2 / puslapis 88).
43. Remdamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, bei atsižvelgęs į tai, jog byloje iš esmės nėra jokių įrodymų dėl muštynių tarp romų tautybės asmenų ar jų konflikto su ieškovu (ir (ar) R. A.), taip pat tai, jog tarp šalių nėra ginčo, jog ieškovas buvo sužalotas būtent po policijos pareigūnų iškvietimo ir atvykimo į ginčo įvykio vietą, įvertinęs visus į bylą pateiktus tiesioginius ir netiesioginius įrodymus, teismas sprendžia, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų labiau tikėtinai išvadai, jog incidento metu ieškovas buvo sužalotas būtent policijos pareigūno, padaryti.
44. Kadangi byloje nėra jokių duomenų apie ieškovo netinkamą elgesį, pvz.: kad vengtų vykdyti pareigūnų reikalavimus ir (ar) nurodymus, būtų agresyvus ir (ar) neblaivus, tokių aplinkybių byloje atsakovės atstovai neįrodinėjo, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju nebuvo jokių įstatyme nustatytų prievartos panaudojimo prieš ieškovą prielaidų, todėl ši ieškovo atžvilgiu buvo panaudota neteisėtai, kas sudaro pagrindą atlyginti ieškovui dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų padarytą turtinę ar neturtinę žalą.
45. Ieškinyje ieškovas nurodė, jog dėl nepagrįstai jo atžvilgiu pritaikytos prievartos patyrė ir prašo priteisti 161 416,66 Eur turtinę žalą negautų pajamų iš individualios veiklos forma ir 20 000 Eur neturtinę žalą. Atsakovę atstovaujantis Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas dėl ieškovo prašomos priteisti žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) dydžio atsiliepime į ieškinį nepasisakė, o teismo posėdžio metu atstovas nurodė, jog jam kelia abejonių ieškovo pasirinkta negautų pajamų apskaičiavimo metodika.
46. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo ar asmenys privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus turtinius nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 straipsnio 1 dalis). Turtinius nuostolius nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (CK 6.283 straipsnio 2 dalis). Negautas pajamas paprastai sudaro sumažėjęs darbo užmokestis ar kitokios pajamos, kurias praranda nukentėjęs asmuo, dėl sveikatos sužalojimo tapęs iš dalies ar visiškai nedarbingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-1075/2019 26 punktas).
47. Pagal kasacinio teismo praktiką netekto darbingumo lygis yra vienas iš kriterijų nustatant dėl sveikatos sužalojimo patirtą asmens žalą. Esant duomenimis apie asmens netektą darbingumą, vertinama, kad nukentėjusysis patiria žalą ne dėl to, kad sumažėja jo darbingumas ar jis jo visiškai netenka, o dėl to, kad dėl sumažėjusio darbingumo sumažėja jo reali galimybė gauti pajamas ateityje ar jis jos visiškai netenka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604-219/2015). Taigi netekto darbingumo lygio nustatymas gali būti reikšmingas ir siekiant negautų iš individualios veiklos pajamų atlyginimo, t. y. tokios žalos atlyginimo siekiantis asmuo turi įrodyti, kad iš individualios veiklos gaunamų pajamų ateityje sumažėjimą lemia būtent dėl sveikatos sužalojimo sumažėjęs asmeninis darbingumas, nes dėl tokios netekties jis nebegalės užsidirbti pajamų, kurias būtų uždirbęs, būdamas visiškai sveikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-313/2024).
48. Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė duomenų, kad būtų kreipęsis į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl darbingumo lygio įvertinimo po ginčo įvykio metu patirto sužalojimo. Taip pat ieškovas pripažino, jog patirti sužalojimai neįtakojo jo pagal darbo sutartį vykdomos veiklos – ieškovas ir toliau dirba muzikos mokytoju. Tačiau, kaip nurodyta ieškinyje, ir ką patvirtina į bylą pateikta VšĮ Centro poliklinikos medicininė pažyma (forma E027), dėl 2022 m. rugpjūčio 26 d. patirto skruostikaulio lūžio, atliktos operacijos (dešinės pusės skruostikaulio repozicijos ir fiksacijos osteosintezės plokštele su sraigtais) išlieka dešinės veido pusės nejautra – ypač dešinės pusės dantų ir lūpos, pablogėjo regėjimas dešine akimi; dėl traumos negali groti pučiamaisiais instrumentais. Medicininėje pažymoje taip pat nurodyta, jog ieškovas yra profesionalus muzikantas, groja fleita ir saksofonu. Kokių duomenų pagrindu gydytoja padarė šias išvadas, ar ieškovas iš tiesų baigė tam tikras muzikos studijas ir profesionaliai groja minėtais pučiamaisiais instrumentas, byloje, be ieškovo paaiškinimų, jokių kitų įrodymų nėra, tačiau atsakovės atstovai dėl to ginčo nekėlė, todėl teismas jų papildomai netyrė ir jas laiko įrodytomis. Visų nurodytų aplinkybių kontekste teismas sprendžia, jog šiuo atveju dėl traumos sumažėjęs ieškovo darbingumas ir galėjimas gauti papildomas pajamas yra įrodytas kitais leistinais įrodymais – šalių paaiškinimais ir medicinine pažyma.
49. Dėl sumažėjusio darbingumo negautas pajamas ieškovas įrodinėja Pajamų mokesčio deklaracijos už 2019 metus duomenimis apie iš individualios veiklos – muzikantų paslaugų gautas pajamas, nurodydamas, jog minėtais metais teikdamas muzikavimo paslaugas iš viso gavo ir deklaravo 37 370 Eur pajamų, sumokėjęs 120 Eur pajamų mokestį gavo 37 250 Eur pajamų. Remdamasis šias duomenimis prašo atlyginti laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. – 2026 m. gruodžio 31 d. 161 416,66 Eur negautas pajamas dėl negalėjimo užsiimti individualia veikla.
50. Kasacinio teismo jurisprudencijoje negautos pajamos, kaip netiesioginiai nuostoliai, yra asmens pagrįstai tikėtinos gauti lėšos, kurias asmuo būtų gavęs iš teisėtos veiklos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad negautos pajamos kvalifikuojamos kaip turtinė žala, kai jos atitinka šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008). Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).
51. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad negautų pajamų atžvilgiu įrodinėjimo pareiga tenka reikalavimą dėl jų priteisimo pareiškusiam ieškovui (CPK 178 straipsnis), o atsižvelgiant į tai, kad tokiose bylose įrodinėjimo objektas yra pajamos, kurių ieškovas dėl patirtų sužalojimų negaus ateityje, šių nuostolių įrodinėjimo standartas turėtų būti toks, kuris suformuotų teismo įsitikinimą, jog negautos pajamos yra pagrįstai tikėtinos, jeigu nebūtų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-1075/2019 42 punktas).
52. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kurie leistų prieiti pagrįstą išvadą, jog dėl patirto sužalojimo ieškovas ginčo laikotarpiu neteko 161 416,66 Eur planuotų pajamų. Ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai apie 2019 metais iš individualios veiklos gautas pajamas (atsakovės atstovams jų neginčijant ir neprašant pateikti tokių pajamų pagrindimo) nekelia abejonių, todėl vertintinos realiai gautomis. Visgi teismo vertinimu jos nesudaro pakankamo pagrindo spręsti apie ieškovo 2022–2024 metais realiai planuotas, bet negautas pajamas. Sutiktina, jog dėl pandemijos laikotarpiu taikytų apribojimų ieškovas negalėjo užsiimti individualia veikla ir gauti bei deklaruoti (tokiu būdu pagrįsti) pajamas iš muzikavimo paslaugų 2020–2021 metais, tačiau, atkreiptinas dėmesys, jog byloje nėra jokių duomenų apie ieškovo muzikavimą 2022 metais iki traumos gavimo, taip pat nėra duomenų apie iš anksto suplanuotus renginius, kuriuose ieškovas negalėjo muzikuoti dėl 2022 m. rugpjūčio mėnesį gautos traumos. Teismo posėdžio metu ieškovas netgi negalėjo nurodyti, koks buvo susitarimas dėl muzikavimo ginčo romų tautybės asmenų šventėje. Dėl nurodytų priežasčių teismas vertina, jog 2019 metais gautos pajamos iš muzikinės veiklos yra pernelyg nutolusios, kad pagrįstų ieškovo negautas, tačiau realiai planuotas gauti pajamas ginčo laikotarpiu, todėl ieškovo reikalavimas dėl 161 416,66 Eur negautų pajamų priteisimo atmestinas, kaip neįrodytas.
53. Be turtinės, ieškovas taip pat prašo atlyginti 20 000 Eur neturtinę žalą.
54. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
55. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-39/2012; 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje Nr. A438-336/2012 ir kt.).
56. Vertinant, koks žalos atlyginimo dydis turėtų būti priteistas ieškovui nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, jog ieškovas patyrė ilgalaikius sveikatos sutrikimus, jų pasekmės yra išlikusios ir, kaip nurodyta jau minėtoje VŠĮ Centro poliklinikos medicininėje pažymoje, mažai tikėtina, kad potrauminiai pakitimai išnyks. Sudėtingas gydymas ir likutiniai reiškiniais (metalinė plokštelė ir dešinės veido pusės dalinė nejautra) neabejotinai sukėlė ir vis dar kelia ieškovui tiek dvasinių, tiek fizinių nepatogumų; be to, dėl patirtų sužalojimų ieškovas, tikėtina neterminuotai, prarado galimybę groti pučiamaisiais muzikos instrumentais. Todėl vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei atsižvelgiant į konkrečias faktines bylos aplinkybes, taip pat tai, jog atsakovę atstovavęs Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas dėl prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio ginčo nekėlė, vertintina, kad ieškovas pagrįstai įvertino patirtą neturtinę žalą 20 000 Eur suma, ši suma yra proporcinga ieškovo patirtoms neigiamoms pasekmėms.
57. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos.
58. Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šalims proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.
59. Nagrinėjamu atveju ieškovas byloje pareiškė du skirtingais pagrindais grindžiamus reikalavimus dėl žalos atlyginimo, vienas iš jų – dėl neteisėtais policijos pareigūnų veiksmais padarytos žalos atlyginimo patenkintas neturtinės žalos priteisimo dalyje, todėl teismo vertinimu, šiuo atveju ieškovui priklauso ¼ byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų, nes bylinėjimosi išlaidų atlyginimas remiantis patenkintų ir atmestų reikalavimų piniginės išraiškos proporcija šiuo atveju neatitiktų teisingumo ir sąžiningumo principų.
60. Ieškovas byloje patyrė 1 597,20 Eur bylinėjimosi išlaidų (už ieškinio surašymą, papildomų įrodymų į bylą teikimą, pasirengimą ir atstovavimą dviejuose teismo posėdžiuose).
61. Vertindamas byloje šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį teismas vadovaujasi Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85. Nagrinėjamu atveju ieškovo atstovės teisinės pagalbos išlaidos neviršija nustatytų rekomendacijų, yra optimalios, todėl teismas visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas laiko būtinomis ir protingomis, todėl pagrįstomis. Remiantis nustatyta priteistinų išlaidų dalimi ieškovui priteistina 399 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 265–270 straipsniais, teismas
nutaria:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui A. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, juridinio asmens kodas 191688326, 20 000 Eur (dvidešimt tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2024 m. gegužės 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 399 Eur (tris šimtus devyniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.