Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Ieškovas teisme reikalavimų dėl transporto priemonių – motorolerio RIEJU MRT 50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilio AUDI A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - padalijimo atsisakė. Nurodė, kad šios transporto priemonės buvo pirktos vaikams - motoroleris sūnui, automobilis – dukrai, vaikai šiomis transporto priemonėmis ir naudojosi, sūnus motorolerį pardavė.

45665,18 Eur dydžio kompensaciją už atsakovei tenkančią nekilnojamojo turto dalį;

transporto priemones: MONTESA HONDA VARADERO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 6000 Eur vertės, TOYOTA COROLLA VERSO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 3000 Eur vertės;

kilnojamuosius daiktus: elektrinį kompresorių 50 Eur vertės, medienos kampinio pjovimo stakles „Makita“ 50 Eur vertės, dviratį (raudonos spalvos, vyrišką) 20 Eur vertės, žoliapjovę benzininę 60 Eur vertės, aeratorių (elektrinį) 50 Eur vertės, plytelių pjaustyklę (elektrinę) 100 Eur vertės, 4 padangas 80 Eur vertės, kolonėles S90 (2 vnt.) 100 Eur vertės, garso stiprintuvą (2 vnt.) 100 Eur vertės, grąžtą (elektrinis) 100 Eur vertės, grąžtus (elektriniai maži) (2 vnt.) 80 Eur vertės, senovinį laikrodį 50 Eur vertės, virtuvinį stalą su 6 kėdėmis 130 Eur vertės, svetainės minkštų baldų komplektą 500 Eur vertės, televizorių „Philips“ 80 Eur vertės, akvariumą su filtrais 150 Eur vertės, garaže esančius daiktus (įrankiai, varžtai, prietaisai, siurbliai, kastuvai, dujų balionai, raktai ir kita) 1000 Eur vertės, daiktus, kuriuos išsivežė ieškovas (meškeres 2 vnt., kirvį, plaktuką, kampinį šlifuoklį, akumuliatorinį srieginį pjoviklį „Makita“, keltuvą „Makita“, suktuką „Makita“, pjaustyklę „Skil“, šlifuoklį) bendros 1260 Eur vertės;

3) atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti;

nekilnojamąjį turtą - gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), 127800 Eur vertės;

kilnojamuosius daiktus: žoliapjovę (elektrinę) 70 Eur vertės, šaldytuvą 300 Eur vertė, smulkią virtuvės techniką 50 Eur vertės, skalbimo mašiną 50 Eur vertės, svetainės baldus (veidrodis, indauja, komoda) 2000 Eur vertės, garso įrangą svetainėje (stiprintuvas, kolonėlės) 100 Eur vertės, virtuvinį su įranga 500 Eur vertės, kompiuterį 100 Eur vertės, spintą darbo kambaryje 150 Eur vertės, lempą laiptinėje 260 Eur vertės, televizorių miegamajame 60 Eur vertės, miegamojo komplektą (lova, komoda) 300 Eur vertės, mikrobangų krosnelę 20 Eur vertės, iš viso 3960 Eur vertės turto;

priteisti jai iš ieškovo 4500 Eur kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto dalį, t. y. transporto priemones;

priteisti vykdyti ieškovui ir atsakovei solidarią prievolę kreditoriui AB SEB bankui, nustatyti, kad įsipareigojimus kreditoriui vykdys ji, be regreso teisės išieškoti sumokėtas įmokas iš ieškovo;

priteisti jai bylinėjimosi išlaidas.

Byloje nustatyta, kad šalys – ieškovas Ar. U. ir atsakovė Až. U. – susituokė (duomenys neskelbtini), jų santuoka įregistruota Šiaulių miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 26. Gyvenant santuokoje jiems gimė du vaikai – dukra An. U. ir sūnus A. U. Ieškinio pateikimo teisme metu dukra buvo pilnametė, sūnus A. U., gimęs (duomenys neskelbtini), pilnamečiu tapo (duomenys neskelbtini) Šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise statybos būdu įsigijo gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Žemės sklypą, kuriame sutuoktiniai pasistatė gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutarties pagrindu santuokos metu, t. y. 2007 m. spalio 24 d., įgijo atsakovė. Šeimos būsto įsigijimui, t. y. gyvenamojo namo statybos užbaigimui, šalys iš AB SEB banko yra gavusios 49648,68 Eur paskolą pagal 2014 m. gegužės 2 d. kredito sutartį Nr. 06A1418210468-84. Šalys santuokos metu įsigijo šias transporto priemones: motociklą MONTESA HONDA (E) XL1000VA VARADERO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), mopedą RIEJU MRT 50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilius TOYOTA COROLLA VERSO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) AUDI A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) TOYOTA C-HR, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Taip pat šalys įsigijo kilnojamųjų daiktų, kuriuos siekia pasidalinti nutraukiant santuoką: elektrinį kompresorių, medienos kampinio pjovimo stakles „Makita“, dviratį raudonos spalvos, benzininę žoliapjovę, elektrinę žoliapjovę, elektrinį aeratorių, elektrinę plytelių pjaustyklę, padangas (4 vnt.), kolonėles S90 (2 vnt.), garso stiprintuvus (2 vnt.), grąžtą (elektrinis), grąžtus (elektriniai maži) (2 vnt.), virtuvinį baldų komplektą su integruota orkaite ir elektrine virykle, mikrobangų krosnelę, smulkią virtuvės techniką, šaldytuvą, skalbimo mašiną, virtuvinį stalą su 6 kėdėmis, svetainės minkštas baldų komplektą, svetainės baldus (veidrodis, indauja, komoda), garso įrangą svetainėje (stiprintuvas, kolonėlės), du kompiuterius, dvi navigacijas, planšetę, spintą darbo kambaryje, lempą laiptinėje, televizorių miegamajame, televizorių „Philips“, miegamojo komplektą (lova, komoda), senovinį laikrodį akvariumą, garaže esančius daiktus (įrankiai, varžtai, prietaisai, siurbliai, kastuvai, dujų balionai, raktai ir kita), ieškovo pasiimtus daiktus (meškeres 2 vnt., kirvį, plaktuką, kampinį šlifuoklį, akumuliatorinį srieginį pjoviklį „Makita“, keltuvą „Makita“, suktuką „Makita“, pjaustyklę „Skil“, šlifuoklį).

Dėl santuokos nutraukimo.

Santuoka yra vienas iš pagrindų asmenims abipusiu susitarimu sukurti šeimos teisinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.7 straipsnis), kuriuose preziumuojamos sutuoktinių tarpusavio teisės ir pareigos, sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.26 straipsnis), turto (CK 3.87 straipsnis) ir vaikų (CK 3.140 straipsnio 1–2 dalys) bendrumas. Santuoka baigiasi, kai vienas iš sutuoktinių miršta ar ji įstatymų nustatyta tvarka nutraukiama. Santuoka gali būti nutraukta arba bendru sutuoktinių sutikimu, arba dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, arba, esant tam tikroms įstatymo nustatytoms objektyvioms priežastims, vieno iš sutuoktinių prašymu (CK 3.49 straipsnis). Priklausomai nuo santuokos nutraukimo būdo, šalims kyla atitinkami padariniai.

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi pozicijos, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės galimas tik įrodžius vieną iš įstatymo preziumuojamų sutuoktinio kaltų veiksmų arba nustačius esminį pareigų nevykdymą. Vis dėlto sutuoktinių ryšiai grindžiami pirmiausia asmeniniais tarpusavio santykiais: lojalumu ir pagarba, šiltais jausmais vienas kitam (CK 3.27 straipsnis), todėl tais atvejais, kai nenustatytas preziumuojamas kaltas sutuoktinio elgesys, byloje turi būti įvertinta, kokie buvo sutuoktinių tarpusavio santykiai jiems gyvenant šeimoje, koks buvo jų susitarimas dėl tarpusavio pareigų ir teisių, ar šis susitarimas nebuvo visiškai priešingas gerai moralei ir teisei, dėl kokių priežasčių vienas iš sutuoktinių pradėjo piktnaudžiauti turima padėtimi ir nevykdyti savo kaip sutuoktinio pareigų ar jas vykdyti netinkamai, kokių veiksmų ėmėsi antrasis sutuoktinis, ar sutuoktiniai ar vienas jų dėjo pastangas išsaugoti santuoką ir kaip buvo priimtas galutinis sprendimas ją nutraukti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013; kt.). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

Dėl asmeninio turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Santuokos sudarymas nulemia sutuoktinių tarpusavio turtinių ir asmeninių neturtinių santykių atsiradimą ir, be kita ko, gali pakeisti sutuoktinių turto teisinį režimą. Tuo atveju, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, jiems yra taikomas įstatyme nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kurio turinys yra atskleistas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.87–3.100 straipsniuose. Jo esmė yra ta, kad visas turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis, yra laikomas jų bendrąja jungtine nuosavybe ir išsaugo tokį statusą iki tol, kol nėra padalijamas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nesibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 1 ir 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-943/2023).

Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktą turtas, sutuoktiniui dovanotas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, pripažintinas asmenine sutuoktinio nuosavybe. CK 3.90 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita).

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, siekiant pripažinti turtą, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, bendrąja sutuoktinių nuosavybe CK 3.90 straipsnio 1 dalies pagrindu, turi būti nustatyta visuma šių įstatyme nurodytų teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. Sprendžiant CK 3.90 straipsnio pagrindu turto, kuris yra asmeninė sutuoktinių nuosavybė, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe klausimą, įrodinėjimo našta tenka tam sutuoktiniui, kuris siekia, kad kito sutuoktinio asmeninė nuosavybė būtų pripažinta bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-343-916/2020, 26 ir 27 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).

Byloje pateikta 2007 m. spalio 24 d. dovanojimo sutartis patvirtina, kad ieškovei jos mama T. L., ginčo šalims gyvenant santuokoje, padovanojo jai asmeninėn nuosavybėn 0,0972 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)“.

Atsakovo tvirtinimu, nepaisant to, kad žemės sklypas buvo įgytas atsakovės dovanojimo sutarties pagrindu, tačiau jis tapo šeimos turtu ir ieškovas prisidėjo prie jo pagerinimo lygiai tiek pat, kiek ir atsakovė. Santuokos metu ant sklypo pastatytas šalių gyvenamasis namas, išvedžiotos komunikacijos, pastatytas naujas šiltnamis, šulinys, žemės sklype sumontuotas nuotekų valymo įrenginys, įvestas vandentiekis, įvesta elektra, žemės sklypas paaukštintas užvežus žemių, pastatyta tvora, lauko terasa, aplink namą išdėtos trinkelės. Ieškovas kartu su sutuoktine prižiūrėjo gerbūvį, žemės sklypo pagerinimai atlikti bendromis sutuoktinių lėšomis bei atsakovo darbu. Todėl ieškovas teismo prašo žemės sklypą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Teisme apklausta liudytoja T. L. patvirtino, kad ji žemės sklypą, esantį sodų bendrijoje „Žibutė“ padovanojo savo dukrai Až. U., kadangi kitai dukrai suteikė piniginę materialinę paramą. Liudytojos tvirtinimu, jai ir jos sutuoktiniui priklausęs žemės sklypas sodų bendrijoje buvo prižiūrimas, puoselėjamas, apsodintas vaismedžiais, vaiskrūmiais, gėlėmis, jame buvo pastatytas šiltnamis, iškastas šulinys, kuris statant namą buvo užverstas, kitoje vietoje iškastas naujas. Liudytojai K. U., R. S., D. G. patvirtino, kad į sodų bendrijoje esantį žemės sklypą, kuriame šalys statėsi gyvenamąjį namą, buvo vežama žemė, statoma tvora, kasamas naujas šulinys.

Ieškovas neįrodė, kad žemės sklypas iš esmės buvo pagerintas. Dovanojimo sutartyje nurodyta, kad šio sklypo kaina 30000 litų, kas sudaro 8688,60 Eur. Specialisto konsultacinėje išvadoje dėl tikėtinos nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo kainos (su šioje išvadoje nurodyta nekilnojamojo turto verte sutinka abi šalys) ginčo žemės sklypo vertė nurodyta 12200 Eur. Taigi sodų bendrijoje esančio žemės sklypo kaina padidėjo nežymiai. Žemės sklypo paskirtis nepasikeitė, tai, kad šalys, pasistačiusios gyvenamąjį namą, šį žemės sklypą pritaikė savo poreikiams - įrengė nuotekų valymo įrenginius, atsivedė elektros įvadą, išsikasė didesnį šulinį, vietoje buvusio senojo, nereiškia žemės sklypo esminio pagerinimo. Kadangi ieškovas neįrodė, kad nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, kuris asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei, esmingai buvo pagerintas, dėl ko būtų pasikeitusi jo paskirtis, kraštovaizdis, todėl nėra pagrindo šio turto pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Dėl nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo - padalijimo.

Ieškovas faktiškai gyvena ir dirba Vokietijoje, į Lietuvą grįžta laisvu nuo darbo ir atostogų metu, nuo 2023 m. sausio 1 d. šeimos gyvenamajame name negyvena. Jame gyvena atsakovė, šalių sūnus, kuris dar mokosi vidurinėje mokykloje, ir atsakovės motina T. L. Reikšminga sprendžiant dėl gyvenamojo namo padalijimo yra ir tai, kad gyvenamasis namas yra žemės sklype, kuris asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei. Iš atsakovės pateikto nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad atsakovės motinai T. L. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Teisme liudytoja apklausta atsakovės motina T. L. patvirtino, kad ji nuo 2022 m. rudens pastoviai gyvena pas savo dukrą Až. U., ketina ir toliau čia gyventi, sutinka, kad jos butas būtų parduotas ir gautos lėšos būtų panaudotos kompensacijos Ar. U. išmokėjimui už jo namo dalį. Iš pateiktos preliminarios sutarties matyti, kad atsakovės motinai priklausantį butą pirkėjai ketina pirkti už 60000 Eur. Įvertinus visumą aptartų aplinkybių, darytina išvada, kad gyvenamąjį namą tikslinga priteisti atsakovei, ieškovui - 63900 Eur piniginę kompensaciją. Toks nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo - padalijimo būdas yra optimalus ir teisingas, atitinka tiek CK 3.127 straipsnio 3 dalies reglamentavimą, tiek šeimos santykių teisinio reglamentavimo principus (CK 3.3 straipsnis) ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

Atsakovė neprašo atidėti kompensacijos sumokėjimo terminą, todėl šio klausimo teismas nesprendžia.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų.

Pateikti ieškovo sąskaitų išrašai ir mokėjimo nurodymai patvirtina, kad ieškovas 2023 m. sausio – spalio mėnesiais kreditoriui AB SEB bankui pagal kredito sutartį sumokėjo 2351,53 Eur kredito įmokų. Atsakovė šios sumos neginčija, šalys nuo 2023 m. sausio mėnesio nebeveda bendro ūkio, todėl tenkintinas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės pusę įvykdytos solidarios prievolės sumos - 1175,77 Eur.

Dėl išlaikymo vaikui.

Pagal CK 3.200 straipsnį, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Teisė į išlaikymą periodinėmis išmokomis atsiranda nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos, šiuo atveju nuo 2023 m. liepos 14 d. Kadangi šalių sūnus A. U. yra sulaukęs pilnametystės, todėl jo išlaikymo periodinėmis išmokomis klausimas nebesprendžiamas. Nustačius lėšų, kurios buvo reikalingos šalių nepilnamečio vaiko išlaikymui, dydį ir aplinkybę, kad atsakovas nepakankamai skyrė lėšų vaiko išlaikymui, iš ieškovo, negyvenusio su nepilnamečiu sūnumi A. U. nuo 2023 m. sausio 1 d., priteistinas išlaikymo įsiskolinimas iki vaiko pilnametystės, t. y. (duomenys neskelbtini) CK 3.185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas, todėl išlaikymas priteistinas vaikui. Kadangi vaikas šiuo metu pilnametis, todėl lėšų uzufruktorius neskiriamas.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas).

Nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. MMA Lietuvoje buvo 840 Eur, atskaičius mokesčius apie 633 Eur, pusę šios sumos sudaro 316,50 Eur, nuo 2024 m. sausio 1 d. MMA Lietuvoje sudaro 924 Eur, atskaičius mokesčius apie 709 Eur, pusę šios sumos sudaro 354,50 Eur.

Išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Ieškovas mano, jog nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti kas mėnesį buvo reikalinga skirti apie 600 Eur, todėl ieškovas skyrė šiek tiek daugiau nei pusė reikalingos sumos, t. y. 315 Eur, 2024 m. vasario, kovo, balandžio, gegužės ir birželio mėnesiais nepilnamečio vaiko išlaikymui pervedė po 350 Eur. Jis teikė išlaikymą vadovaudamasis nurodytais orientaciniais teiktino išlaikymo dydžiais.

Atsakovė priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovo sūnaus A. U. išlaikymui kas mėnesį po 550 Eur iki vaiko pilnametystės. Atsakovė nurodė, jog tam, kad užtikrinti normalų ir visavertį gyvenimą, sūnaus specifinius poreikius dėl aukštų gebėjimų profesionaliai šokant sportinius šokius, sūnaus poreikiams reikalinga per mėnesį vidutiniškai 1511 Eur suma. Atsakovė pateikė Šiaulių sportinių šokių klubo „Šypsena“ pažymą, kurioje nurodyta, kad A. U. yra šio klubo narys, mėnesinis nario mokestis yra 60 Eur, vykdant pasiruošimą varžyboms bei čempionatams A. U. dažnai dalyvauja papildomoje mokymo programoje (stovyklos, seminarai, papildomos pamokos), kas vidutiniškai sudaro apie 160-200 Eur per mėnesį. Taip pat kelionės ir dalyvavimas varžybose, kurių per mėnesį būna 2-3, sudaro apie 200-250 Eur. Varžybų aprangai (atskirai reikia Lotynų Amerikos ir standartinių šokių programoms), kuri šokėjams kiekvieniems metams nauja kainuoja apie 2000 Eur. Sportinių šokių klubo „Šypsena“ pažymoje nurodyta, kad A. U. yra daugelio sportinių, standartinių šokių čempionatų nugalėtojas, sparčiai kelia savo meistriškumą. Atsakovės tvirtinimu, reikalinga lavinti nepilnamečio sūnaus gabumus ir padėti jam siekti aukštų pasiekimų sportiniuose šokiuose, tam reikalingos papildomos lėšos.

Pažymėtina, kad nereikia įrodinėti, jog besimokančiam vyresniojo mokyklinio amžiaus vaikui yra būtinas pilnavertis maitinimas, vitaminai, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Be to, visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, turi būti lavinami nepilnamečių vaikų gabumai. Vaikui augant, atsiranda ir papildomų poreikių dėl bendravimo su bendraamžiais, socialinio gyvenimo reikmių. Net ir pačioje detaliausioje vaiko poreikių lentelėje (skaičiuotėje) neįmanoma itin tiksliai nurodyti visų išlaidų, kadangi išlaidos gali skirtis priklausomai nuo sezoniškumo, vaiko sveikatos būklės, konkrečių poreikių kaitos, taip pat gali atsirasti nenumatytų išlaidų ir pan., t. y. vieną mėnesį jos gali būti mažesnės, nei priteista, kitą – didesnės. Fiziniai asmenys paprastai netvarko buhalterinės apskaitos, nekaupia prekių įsigijimo kvitų ir jų neapskaito. Išlaidų vaikams patiriama tada, kai būtina, dažnai negalvojant, kad vėliau gali tekti įrodinėti tikslius patirtų išlaidų dydžius teisme. Tačiau byla dėl šalių santuokos nutraukimo iškelta 2023 m. liepos 19 d., todėl atsakovė, norėdama įrodyti itin dideles sūnaus išlaikymo išlaidas – 1500 Eur per mėnesį, turėjo ir galėjo surinkti ir pateikti tokias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Kadangi tokių įrodymų nepateikė, teismas neturi pagrindo laikyti šias išlaidas pagrįstomis.

Atsakovė 2023 m. balandžio – gruodžio mėnesiais gavo kas mėnesį 85,75 Eur išmoką vaikui, nuo 2024 m. sausio kas mėnesį - 96,25 Eur.

Dėl transporto priemonių padalijimo.

Abi šalys teisme patvirtino, kad atsisako bet kokio reikalavimo, susijusio su mopedu RIEJU MRT 50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobiliu AUDI A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kadangi šios transporto priemonės buvo įsigytos ir perduotos naudotis šalių vaikams, abi šalys šiuos daiktus prašo išjungti iš dalintino turto masės, todėl teismas šio turto neaptaria.

Iš šalių paaiškinimų matyti, kad šalys faktiškai buvo pasidalinusios santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigytus automobilius – ieškovas naudojosi motociklu MONTESA HONDA VARADERO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobiliu TOYOTA COROLLA VERSO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė – automobiliu TOYOTA C-HR, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Iš atsakovės paaiškinimų, pateiktų ADB „Gjensidige“ duomenų, automobilio foto nuotraukų matyti, kad jos vairuojamas automobilis TOYOTA C-HR, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas eismo įvykio metu, draudimo bendrovė išmokėjo jai 2676,39 Eur draudiminę išmoką. Iš transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad atsakovė 2023 m. kovo 2 d. apgadintą automobilį TOYOTA C-HR, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė už 4300 Eur. Kadangi santuokoje įgytas automobilis buvo parduotas vienašališku atsakovės sprendimu, atsakovė jam dalies lėšų už parduotą automobilį neperdavė, todėl jis prašo priteisti iš atsakovės 10000 Eur kompensaciją. Ieškovas prašomą priteisti kompensaciją skaičiuoja pagal viešai skelbiamas tokių transporto priemonių pardavimo kainas. Ieškovas automobilio pirkimo-pardavimo sutarties nenuginčijo, sutartis galiojanti, todėl ieškovo reikalavimas priteisti 10000 Eur kompensaciją teisiškai nepagrįstas. Ieškovas turėtų pagrindą reikalauti ½ dalies lėšų (6976,39 Eur), kurias atsakovė gavo iš draudimo bendrovės ir pardavus automobilį. Tokiu būdu ieškovui tenkanti kompensacijos dalis už automobilį TOYOTA C-HR galėtų būti 3488,20 Eur.

Įvertinus tai, kad ieškovui atiteko dvi transporto priemonės, kurių vertė nėra mažesnė nei atsakovės gautos lėšos už jos naudojamą automobilį TOYOTA C-HR, todėl kompensacija jam nepriteistina. Atsakovė savo iniciatyva ir savo rizika pardavė šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį automobilį už jai patikusią kainą, todėl nepagrįstas atsakovės reikalavimas priteisti jai kompensaciją iš ieškovo už jam atitekusius automobilius. Kaip jau minėta, šalys faktiškai buvo pasidalinusios automobilius, kiekviena sau pasirinktą automobilį valdė savo nuožiūra, todėl iš naujo perdalinti automobilius netikslinga.

Šalys kai kuriuos kilnojamuosius daiktus pasidalino be ginčo. Ieškovas prašė priteisti, atsakovė sutiko, kad ieškovui atitektų elektrinis kompresorius, medienos kampinio pjovimo staklės „Makita“, dviratis raudonos spalvos, benzininė žoliapjovė, elektrinis aeratorius, plytelių pjaustyklė, 4 padangas, kolonėles S90 (2 vnt.), garso stiprintuvas (2 vnt.), elektrinis grąžtas, elektriniai maži grąžtai (2 vnt.), senovinis laikrodis, daiktai, kuriuos jis išsivežė (meškerės 2 vnt., kirvis, plaktukas, kampinis šlifuoklis, akumuliatorinis srieginis pjoviklis „Makita“, keltuvas „Makita“, suktukas „Makita“, pjaustyklė „Skil“, šlifuoklis), todėl šie daiktai priteistini ieškovui.

Ieškovas prašė priteisti atsakovei ir atsakovė taip pat sutiko kad jai atitektų elektrinė žoliapjovė, šaldytuvas, smulki virtuvės technika, skalbimo mašina, svetainės baldai (veidrodis, indauja, komoda), garso įranga svetainėje (stiprintuvas, kolonėlės), kompiuteris, spinta darbo kambaryje, lempa laiptinėje, televizorius miegamajame, miegamojo komplektas (lova, komoda), mikrobangų krosnelė.

Atsakovei priteistini šie kilnojamieji daiktai: elektrinė žoliapjovė 60 Eur vertės, šaldytuvas 300 Eur vertės, smulki virtuvės technika 65 Eur vertės, skalbimo mašina 50 Eur vertės, svetainės baldai (veidrodis, indauja, komoda) 2000 Eur vertės, garso įranga svetainėje (stiprintuvas, kolonėlės) 125 Eur vertės, kompiuteris 150 Eur vertės, spinta darbo kambaryje 175 Eur vertės, lempa laiptinėje 230 Eur vertės, televizorius miegamajame 65 Eur vertės, miegamojo komplektas (lova, komoda) 400 Eur vertės, mikrobangų krosnelė 35 Eur vertės, virtuvinis baldų komplektas su integruota orkaite ir virykle 1750 Eur vertės, akvariumas su filtrais 150 Eur vertės, iš viso kilnojamojo turto 5555 Eur vertės.