Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės atsakovės A. U. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. sausio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. U. ieškinį atsakovei A. U. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovės A. U. priešieškinį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir išlaikymo vaikui priteisimo, trečiasis asmuo AB SEB bankas, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

3.7. A. U. priteisti bendros 5555 Eur vertės kilnojamąjį turtą;

3.8. nutarta priteisti iš atsakovės A. U. ieškovui A. U. 2630 Eur kompensaciją už kilnojamojo turto dalį;

3.9. nutarta priteisti ieškovui A. U. iš atsakovės 1919,73 Eur skolą už įvykdytus solidarius kreditorinius įsipareigojimus AB SEB bankui;

3.10. nutarta priteisti iš ieškovo A. U. 2245 Eur išlaikymo įsiskolinimą A. U., gimusiam (duomenys neskelbtini);

3.11. nutarta ieškinį dalyje dėl žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir 9000 Eur piniginės kompensacijos už parduotą automobilį (duomenys neskelbtini) priteisimo, priešieškinį dalyje dėl 4500 Eur kompensacijos už transporto priemones priteisimo atmesti;

3.12. nutarta priteisti iš atsakovės A. U. ieškovui A. U. 998,50 Eur bylinėjimosi išlaidas;

3.13. nutarta priteisti iš ieškovo A. U. valstybei 15,21 Eur bylinėjimosi išlaidas;

3.14. nutarta priteisti iš atsakovės A. U. valstybei 15,21 Eur bylinėjimosi išlaidas.

4. Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo teismas nurodė, kad vaikui augant, atsiranda ir papildomų poreikių dėl bendravimo su bendraamžiais, socialinio gyvenimo reikmių. Net ir pačioje detaliausioje vaiko poreikių lentelėje (skaičiuotėje) neįmanoma itin tiksliai nurodyti visų išlaidų, kadangi išlaidos gali skirtis priklausomai nuo sezoniškumo, vaiko sveikatos būklės, konkrečių poreikių kaitos, taip pat gali atsirasti nenumatytų išlaidų ir pan., t. y. vieną mėnesį jos gali būti mažesnės, nei priteista, kitą – didesnės. Fiziniai asmenys paprastai netvarko buhalterinės apskaitos, nekaupia prekių įsigijimo kvitų ir jų neapskaito. Išlaidų vaikams patiriama tada, kai būtina, dažnai negalvojant, kad vėliau gali tekti įrodinėti tikslius patirtų išlaidų dydžius teisme. Tačiau byla dėl šalių santuokos nutraukimo iškelta 2023 m. liepos 19 d., todėl atsakovė, norėdama įrodyti itin dideles sūnaus išlaikymo išlaidas – 1500 Eur per mėnesį, turėjo ir galėjo surinkti ir pateikti tokias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Kadangi tokių įrodymų nepateikė, teismas neturi pagrindo laikyti šias išlaidas pagrįstomis.

5. Be to, atsakovė 2023 m. balandžio – gruodžio mėnesiais gavo kas mėnesį 85,75 Eur išmoką vaikui, nuo 2024 m. sausio kas mėnesį - 96,25 Eur.

6. 2023 m. sausio mėnesį, kai šalių santuokiniai ryšiai nutrūko, šalių sūnus buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, be to, jis aktyviai dalyvauja sportinių šokių varžybose, kas neabejotinai reikalauja papildomų išlaidų įsigyjant rūbus, vykstant į varžybas, renginius, todėl teismas nusprendė, kad jo išlaikymui tėvai turėtų skirti didesnes nei minimalių poreikių tenkinimui sumas. Teismo vertinimu, kiekvienam iš tėvų sūnaus išlaikymui paskyrus po 400 Eur per mėnesį, pridėjus valstybės teikiamą išmoką, nepilnamečio šalių sūnaus poreikiai turėtų būti patenkinti. Ieškovo pajamos kas mėnesį siekia apie 2100 - 2200 Eur, kitų išlaikytinių jis neturi, todėl vienintelio nepilnamečio sūnaus išlaikymui jis turėtų rasti galimybę kas mėnesį skirti po 400 Eur. Ieškovas, gyvendamas atskirai nuo sūnaus ir neprisidėdamas prie kasdienio rūpinimosi juo, turi rasti galimybių teikti tokio dydžio materialinį išlaikymą vaikui.

17. Teismas neteisingai nustatė ir paskirstė priteistiną žyminio mokesčio sumą ieškovui iš atsakovės. Teismas priteisdamas žyminį mokestį, turėjo nustatyti, kad ieškovo už neturtinį reikalavimą žyminis mokestis yra 110 Eur, už reikalavimą priteisti išlaikymo skolą - nuo teismo sprendimu priteistos sumos 2245 Eur - 50 Eur, už turtinį reikalavimą priteisti iš atsakovės 1919,73 Eur skolą už įvykdytus solidarius įsipareigojimus - 44 Eur, už turtinį reikalavimą pripažinti žemės sklypą bendrąja jungtine nuosavybe, nuo žemės sklypo vertės 12200 Eur - 275 Eur, už turtinį reikalavimą dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo ir kilnojamojo 136280 Eur vertės turto padalijimo - 1997 Eur, iš kurio ieškovui tenkanti žyminio mokesčio dalis - 998,50 Eur, Ieškovo mokėtina žyminio mokesčio dalis yra 110-+50+44+275+998,50=1477,5 Eur. Ieškovas 2023-07-14 sumokėjo 1189 Eur, 2024-04-29 - 1093 Eur, iš viso: 2282 Eur žyminio mokesčio.

18. Teismas priteisdamas iš atsakovės ieškovui bylinėjimosi išlaidas - žyminį mokestį, neteisingai nustatė atsakovės sumokėto žyminio mokesčio dydį. Atsakovė paduodama priešieškinį 2024-05-16 sumokėjo 150 Eur, teismui priėmus 2024-05-24 nutartį, atsakovė dar vienu mokėjimo pavedimu 2024-05-27 sumokėjo 160 Eur, iš viso sumokėjo 310 Eur žyminio mokesčio. Teismui nustačius, kad už turtinį reikalavimą dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo ir kilnojamojo 136280 Eur vertės turto padalijimo - 1997 Eur, iš kurio atsakovei tenkanti žyminio mokesčio dalis - 998,50 Eur, pirmosios instancijos teismas turėjo apskaičiuoti priteistiną žyminį mokestį už patenkintą atsakovo neturtinį reikalavimą 110 Eur, už turtinį reikalavimą priteisti skolą už įvykdytus kreditorinius įsipareigojimus - 44 Eur, už turtinį reikalavimą dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo ir kilnojamojo 998,50 Eur. Atsakovės mokėtino žyminio mokesčio suma: 110+44+998= 1152 Eur. Kadangi atsakovė sumokėjo 310 Eur žyminio mokesčio valstybei, iš atsakovės ieškovui priteistina žyminio mokesčio suma turėjo būti 1152-310=842 Eur.

21. Ieškovė nurodė, jog sūnaus šokių rūbams, avalynei ir rūbams išlaidos sudaro apie 1800 Eur, tačiau tai patvirtinančių kvitų pateikti atsakovė negali, nes privačios siuvėjos jų neteikia. Įvertinus, tai, jog, kaip nurodė Teismas bei ieškovas bylos nagrinėjimo teisme metu, ginčas tarp šalių vyko nuo 2023 m. todėl atsakovė turėjo galimybę surinkti ir pateikti vaiko išlaidas pagrindžiančius mokėjimo dokumentus, tačiau to nepadarė, tokių dokumentų iš paslaugas teikiančių asmenų, jei tokios paslaugos ir buvo teikiamos, neprašė pateikti.

25. Jeigu santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu buvo konstatuota, kad vaikui nepilnametystės laiku buvo teiktas išlaikymas vieno iš tėvų, o vaikui sulaukus pilnametystės šis savarankišku tapęs ieškovas nebuvo įtrauktas į bylą, tai kompensacijos už suteiktą nepilnamečiam vaikui išlaikymą klausimas sprendžiamas tarp sutuoktinių nagrinėjant santuokos nutraukimo reikalavimą, bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo ir kitus reikalavimus pagal CK 3.59 straipsnį. Pilnamečiu tapusio vaiko nedalyvavimas tokioje byloje, jei nesvarstomas jo išlaikymo dėl paramos būtinumo esant pilnamečiu priteisimo klausimas, nėra pagrindas pripažinti teisę į išlaikymo teisės pažeidimą ar CPK 48 straipsnio pažeidimą. Pilnametis vaikas gali pradėti atskirą bylą ir pareikšti savarankišką reikalavimą.

26. Teismas nepaskaičiavo ieškovo ieškinyje ir atsakovės priešieškinyje nurodytų reikalavimų patenkintų ir atmestų reikalavimų procentinės išraiškos, laikydamas, kad tik ieškovo sumokėtą žyminį mokestį dėl nekilnojamojo ir kilnojamojo turto turi šalys dengti lygiomis dalimis, todėl iš atsakovės priteisė ieškovo naudai 998,50 Eur.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

29. Apeliacijos dalykas yra teismo sprendimo dalys, kuriose nuspręsta dėl kompenscijos už turtą priteisimo, dėl išlaikymo dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo, bylinėjimosi išalidų paskirstymo, dėl procesinių neįtraukto į bylą šalių vaiko teisių ir pareigų pažeidimo.

30. Teismas Sprendimu nusprendė priteisti iš atsakovės A. U. ieškovui A. U. 2630 Eur kompensaciją už kilnojamojo turto dalį.

31. Teismas Sprendimu padalijo kilnojamuosius daiktus ir ieškovui A. U. priteisė daiktų už 2925 Eur, o atsakovei A. U. priteisė daiktų už 5555 Eur. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovės ieškovui 2630 Eur piniginę kompensaciją už didesnę jai atitekusių daiktų vertę.

32. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad neteisingai aritmetiškai apskaičiuota kompensacija. Kadangi pirmosios instancijos teismas turtą sutuoktiniams dalijo lygiomis dalimis, kompensacija atsakovui būtų 1315 Eur (2925 + 5555= 8480/2 =4240; 5555 - 4240 =1315 arba 2630/2 = 1315).

33. Pirmosios instancijos teismas padarė aiškią aritmetinę klaidą ir šioje dalyje Sprendimas keičiamas ir iš atsakovės A. U. ieškovui A. U. priteisiama 1315 Eur kompensacija už kilnojamojo turto dalį.

35. Byloje nustatyta, atsakovė 2023 m. balandžio – gruodžio mėnesiais gavo kas mėnesį 85,75 Eur išmoką vaikui, nuo 2024 m. sausio kas mėnesį - 96,25 Eur.

36. Pagal Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis gali būti mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Nagrinėjamu atveju išmoka įskaitoma į šalių vaikui mokamą išlaikymą.

37. Vertindamas vaiko poreikius teismas vadovavosi orientaciniu minimalios mėnesinės algos išlaikymo dydžio kriterijumi (nuo 2023m. sausio ld. MMA- 840 Eur, atskaičius mokesčius - 633 Eur, pusę sumos sudaro 316,50 Eur, nuo 2024m. sausio ld. MMA - 924 Eur, atskaičius mokesčius 709 Eur, pusę šios sumos sudaro 354,50 Eur). Teismas sprendė, kad byla dėl šalių santuokos nutraukimo iškelta 2023 m. liepos 19d., todėl atsakovė, norėdama įrodyti itin dideles sūnaus išlaikymo išlaidas - 1500 Eur per mėnesį, turėjo ir galėjo surinkti ir pateikti tokias išlaidas patvirtinančius įrodymus.

38. Atsakovė pateikė į bylą vaiko poreikių lentelę, kurioje nurodė poreikių struktūrą ir išlaidas. Kartu su priešieškiniu atsakovė pateikė dokumentus, pagrindžiančius specialiuosius vaiko A. U. poreikius, tačiau pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą atsižvelgė tik į sportinių šokių „(duomenys neskelbtini)” pateiktą 2023-04-28 pažymą, kurioje nurodyta, kad A. U. yra šio klubo narys ir nurodytas mėnesinio nario mokesčio dydis - 60 Eur, papildomų mokymo programų išlaidos per mėnesį 160-200 Eur, kelionės ir dalyvavimas varžybose - 200-250 Eur, varžybų aprangos kaina apie 200 Eur, tačiau nevertino 2024-05-13 pateiktos pažymos turinio apie A. U. dalyvavimą varžybose 2023 m., papildomoje mokymo programoje, bei kartu su priešieškiniu pateiktų išlikusių dokumentų, patvirtinančių atsakovės patirtas išlaidas vaiko poreikių patenkinimui 2023-2024 m.

39. Teismas nevertino priešieškinio 2, 3 prieduose nurodytų sąskaitų ir kvitų, kurie patvirtina, kad nuo 2023m. atsakovė sūnaus poreikiams patyrė išlaidas, kurių struktūra ir dydis atitinka teismui pateiktą vaiko poreikių lentelę ir atsakovės apskaičiuotą vaiko poreikių sumą 1500 Eur per mėnesį. Atsakovės pateikti mokėjimo kvitai, sąskaitos patvirtina, kad vaiko reikmėms buvo išleista rūbams, avalynei - 823 Eur; sūnui pirkti ausinukai - 164 Eur vertės, naudotasi valymo paslaugomis (šokių rūbų priežiūrai) - 78 Eur; renkamos lėšos į klasės fondą (nuo 2023m. gruodžio kaupiama abiturientų išleistuvių šventei) - 10 Eur per mėnesį, iš viso sumokėta 90 Eur; 2023 m. sūnus A. vyko atostogauti, lėktuvo bilietai kainavo 253,40 Eur (vienam asmeniui); apgyvendinimo paslaugos asmeniui kainavo - 34,66 Eur, patirtos papildomos išlaidos atostogų metu maistui, pramogoms. Sūnaus šokių rūbams, avalynei pagal išlikusius dokumentus: marškiniai - 220 Eur; batai - 250 Eur. Kaip nurodė atsakovė, taip pat buvo perkami, siuvami specialūs rūbai treniruotėms, konkursams, išlaidos sudaro apie 1800 Eur, tačiau tai patvirtinančių kvitų pateikti atsakovė negali, nes privačios siuvėjos jų neteikia. Pagal varžybų kvietimus dalyvio mokesčiai svyravo nuo 10 iki 20 Eur, 2023m. sūnus dalyvavo 18 varžybų, skaičiuojant vidutiniškai 15 Eur dydžio dalyvio mokestį, atsakovė patyrė 270 Eur išlaidų; dalyvaujant varžybose reikalinga ne tik apranga, bet ir šukuosena, kuriai išleista kaskart po 30 Eur, kas sudaro 18x30 = 540 Eur išlaidų. Papildomai atsakovė patyrė kelionės, maitinimo išlaidas, vidutiniškai 20-70 Eur dydžio vykstant į vienerias varžybas.

40. Sutiktina su atsakove, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, būstas, sveikata, higiena, mokslas ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

41. Analizuodami konkretaus vaiko poreikio turinį ir apimtį, teismai turi atsižvelgti į teisės aktuose įtvirtintas vaiko teises, į tai, kad vaikui turi būti sudarytos būtinos vystytis sąlygos. Taigi turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

42. Sutuoktinių ištuokos faktas savaime nereiškia, jog turi pasikeisti vaiko išlaikymo sąlygos, t. y. kad jos turi pablogėti. Vaiko išlaikymo poreikiai, susiformavę jo tėvų santuokos metu, turi būti tenkinami tokia pačia apimtimi ir nutraukus santuoką, jeigu tėvų turtinė padėtis, nutraukus santuoką, iš esmės nepasikeičia. Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas dėl išlaikymo dydžio nustatymo, santuokos nutraukimo faktu negali remtis kaip savarankišku pagrindu sumažinti vaiko poreikiams patenkinti santuokos metu skirtų paslaugų, lėšų dalį. Jeigu sutuoktiniai, gyvendami kartu ir rūpindamiesi savo nepilnamečiu vaiku, susitarė dėl to, kad jam turi būti teikiamos privačios ugdymo ir (ar) sveikatos priežiūros įstaigų paslaugos, bei užtikrino vaiko poreikių tenkinimą tokiu lygiu, tai teismas, pasisakydamas dėl vaiko poreikių, turi ir toliau tokiu susitarimu vadovautis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2013).

43. Esminę reikšmę turi aplinkybė, kad šalių sūnus A. U. sportinių šokių klubuose treniruojasi nuo 2013 metų, t.y. saviraiškos pomėgiai susiformavo keletą metų iki šeimos iširimo. A. U. pasiekė gerų rezultatų, užima prizines vietas Lietuvos čempionatuose. Teismo vertinimu, ši veikla yra ilgalaikė ir nuosekli, todėl galima spręsti, kad tam pritarė abu tėvai (ginčo šalys), todėl nėra pagrindo dėl piniginių lėšų trūkumo riboti šią sūnaus veiklą. Atsakovės argumentai dėl papildomų išlaidų teismo vertinami kaip logiški ir atitinkantys gyvenimo realijas.

44. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo vertinamos vaiko interesų teismas nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovės pateiktus rašytinius dokumentus, atsakovės paaiškinimus, ir priimdamas ginčijamą sprendimą paneigė vaiko teisę gauti išlaikymą atitinkantį jo poreikius ir interesus - po 550 Eur iš kiekvieno iš tėvų, sumažino vaiko poreikiams reikalingą sumą ir iš ieškovo priteistiną išlaikymo įsiskolinimą.

45. Ieškovo pajamos, gaunamos iš darbo santykių bylos nagrinėjimo metu siekė 2100 - 2200 Eur (po mokesčių) kas mėnesį, ieškovas yra darbingas, kitų išlaikytinių neturi, todėl buvo ir yra pajėgus teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą sūnui ir sumokėti vaiko išlaikymo įsiskolinimą. Be to, šalių vaikas bylos nagrinėjimo metu jau sulaukė pilnametystės ir ieškovo pareiga mokėti išmokas nepilnamečio vaiko išlaikymui baigiasi. Apeliacinės instancijos teismas keičia išlaikymo dydį ir priteisia atsakovės prašomą 550 Eur išlaikymą per mėnesį.

46. Nustačius kad kiekvienam iš tėvų vaiko išlaikymui paskyrus po 550 Eur per mėnesį, ieškovo teiktino išlaikymo už laikotarpį nuo 2023 m. sausio l d. iki 2024 m. birželio 16d. septyniolika mėnesių šešioliką dienų, todėl mokėdamas po 550 Eur kas mėnesį turėtų sumokėti: 550 x l7 mėn.+ (550/30 d.) x l6 d.= 9643 Eur. Kadangi ieškovas sumokėjo 4755 Eur, todėl šioje dalyje teismo sprendimas keičiamas ir priteisiamas 4888 Eur dydžio sūnaus išlaikymo įsiskolinimas.

Dėl procesinių neįtraukto į bylą šalių vaiko teisių ir pareigų pažeidimo

47. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas priimdamas ieškinį ir vėliau neįvertinto A. U. dalinio veiksnumo bei atmetė atsakovės atstovės 2025-01-09 teismo posėdyje pateiktą prašymą įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu pilnametį A. U., su kurio teisėmis ir pareigomis susijęs būsimas teismo sprendimas.

48. Kasacinis teismas išaiškino, kad absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas pagal šią teisės normą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą) yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi) turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. Sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant šioms dviem sąlygoms, gali būti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-313/2021 16 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Tai, jog teismo sprendime asmuo nurodomas kaip tam tikro santykio subjektas, nekeičiant jo padėties, nesukuriant šiuo konstatavimu jam teisių ir pareigų, negali būti pripažįstama absoliučiu pagrindu naikinti teismo sprendimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2010; 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2012).

49. Turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Jeigu tėvų valdžia priklauso tik vienam iš nepilnamečio vaiko tėvų, tai vaiko turtą uzufrukto teise tvarko tik šis tėvas arba motina. Ištuokos ar gyvenimo skyrium atveju, nepaisant to, kad tėvų valdžią vaikui paprastai išsaugo abu tėvai, turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

50. Pažymėtina, jog jeigu santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu buvo konstatuota, kad vaikui nepilnametystės laiku buvo teiktas išlaikymas vieno iš tėvų, o vaikui sulaukus pilnametystės šis savarankišku tapęs ieškovas nebuvo įtrauktas į bylą, tai kompensacijos už suteiktą nepilnamečiam vaikui išlaikymą klausimas sprendžiamas tarp sutuoktinių nagrinėjant santuokos nutraukimo reikalavimą, bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo ir kitus reikalavimus pagal CK 3.59 straipsnį. Pilnamečiu tapusio vaiko nedalyvavimas tokioje byloje, jei nesvarstomas jo išlaikymo dėl paramos būtinumo esant pilnamečiu priteisimo klausimas, nėra pagrindas pripažinti teisę į išlaikymo teisės pažeidimą ar CPK 48 straipsnio pažeidimą. Pilnametis vaikas gali pradėti atskirą bylą ir pareikšti savarankišką reikalavimą. Išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas tam iš tėvų, kuris faktiškai teikė išlaikymą.

51. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliacinio skundo argumentai dėl į bylą trečiuoju asmeniu neįtraukto A. U. nepagrįsti ir nesudaro pagrindo perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo

52. Skundas dalyje dėl pirmosios instancijos teisme sumokėto žyminio mokesčio perskirstymo tenkinamas.

53. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad ieškinio suma – 56 938,44 Eur, žyminis mokestis - 1189,00 Eur (ir faktiškai sumokėtas). Teikdamas patikslintą ieškinį ieškovas nurodė, kad ieškinio suma – 159699,73 Eur, žyminis mokestis - 2282,00 Eur (papildomai sumokėta 1093 Eur). Atsakovė teikdama priešieškinį nurodė, kad priešieškinio suma 72810 Eur. Teismas priimdamas atsakovės priešieškinį nusprendė, kad atsakovės priešieškinys turėtų būti apmokėtas 1310 Eur žyminiu mokesčiu, nes pareikštas turtinis reikalavimas 72360 Eur sumai (pusę 127800 Eur (nekilnojamojo turto vertės) + 4500 Eur (kompensacija atsakovei už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį) + 3960 Eur (kilnojamojo turto vertės)) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Teismas atidėjo 1000 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo ir atsakovė faktiškai sumokėjo 310 Eur žyminį mokestį.

54. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas, bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

55. Santuokos nutraukimo byloje reikalavimas dėl turto padalijimo yra kvalifikuojamas kaip atskiras turtinis reikalavimas ir apmokamas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas taisykles. Visi kiti neturtinio pobūdžio reikalavimai, kurie patenka į CK 3.59 straipsnyje nustatytų, privalomai spręstinų nutraukiant santuoką klausimų ratą, kvalifikuojami kaip reikalavimas dėl santuokos nutraukimo ir yra apmokami žyminiu mokesčiu kaip vienas neturtinio pobūdžio reikalavimas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 7 dalies bei 82 straipsnio nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017, 18 punktas). Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą, žyminis mokestis byloje dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo yra skaičiuojamas nuo ieškinio sumos, o ieškinio suma nustatoma pagal reikalaujamo priteisti turto rinkos vertę ir reikalaujamas priteisti pinigų sumas (kompensacijas) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 1, 9 ir 10 punktai).

56. Atsakovė skundžia Sprendimo dalį dėl šalių sumokėto žyminio mokesčio už turtinius reikalavimus paskirstymo. Nurodo, kad teismas priteisdamas žyminį mokestį, turėjo nustatyti, kad ieškovo už neturtinį reikalavimą žyminis mokestis yra 110 Eur, už reikalavimą priteisti išlaikymo skolą - nuo teismo sprendimu priteistos sumos 2245 Eur - 50 Eur, už turtinį reikalavimą priteisti iš atsakovės 1919,73 Eur skolą už įvykdytus solidarius įsipareigojimus - 44 Eur, už turtinį reikalavimą pripažinti žemės sklypą bendrąja jungtine nuosavybe, nuo žemės sklypo vertės 12200 Eur - 275 Eur, už turtinį reikalavimą dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo ir kilnojamojo 136280 Eur vertės turto padalijimo - 1997 Eur, iš kurio ieškovui tenkanti žyminio mokesčio dalis - 998,50 Eur, Ieškovo mokėtina žyminio mokesčio dalis yra 110+50+44+275+998,50=1477,5 Eur. Ieškovas 2023-07-14 sumokėjo 1189 Eur, 2024-04-29 - 1093 Eur, iš viso: 2282 Eur žyminio mokesčio.

57. Kaip pagrįstai teigia atsakovė, teismas priteisdamas iš atsakovės ieškovui bylinėjimosi išlaidas - žyminį mokestį, neteisingai nustatė atsakovės sumokėto žyminio mokesčio dydį. Atsakovė paduodama priešieškinį 2024-05-16 sumokėjo 150 Eur, teismui priėmus 2024-05-24 nutartį, atsakovė dar vienu mokėjimo pavedimu 2024-05-27 sumokėjo 160 Eur, iš viso sumokėjo 310 Eur žyminio mokesčio.

58. Teismui nustačius, kad už turtinį reikalavimą dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo ir kilnojamojo 136280 Eur vertės turto padalijimo - 1997 Eur, iš kurio atsakovei tenkanti žyminio mokesčio dalis - 998,50 Eur, pirmosios instancijos teismas turėjo apskaičiuoti priteistiną žyminį mokestį už patenkintą atsakovo neturtinį reikalavimą 110 Eur, už turtinį reikalavimą priteisti skolą už įvykdytus kreditorinius įsipareigojimus - 44 Eur, už turtinį reikalavimą dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo ir kilnojamojo 998,50 Eur. Atsakovės mokėtino žyminio mokesčio suma yra 1152 Eur (110+44+998).

59. Kadangi atsakovė sumokėjo 310 Eur žyminio mokesčio valstybei, iš atsakovės ieškovui priteisiama žyminio mokesčio suma yra 842 Eur (1152-310).

60. Apeliacinės instancijos teismas apibendrindamas tai, kas nurodyta anksčiau, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, padidinant iš ieškovo atsakovei priteistiną sūnaus išlaikymo dydį iki 550 Eur per mėnesį sumos ir papildomai priteisiant išlaikymo įsiskolinimą. Taip pat teismas pakeičia ieškovui iš atsakovės priteisiamą kompensacijos už kilnojamojo turto dalį sumą (ištaiso pirmosios instancijos teismo padarytą aiškų aritmetinio skaičiavimo apsirikimą) bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

61. Kita skundžiamo sprendimo dalis paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai).

62. Nagrinėjamu atveju patenkinus apeliacinį skundą iš dalies ir pakeitus pirmosios instancijos priimtą teismo sprendimą, yra pagrindas perskirstyti šalių pirmosios instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

63. Ieškovas patyrė 700 Eur teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų. Atsakovė patyrė 1250 Eur teisinės pagalbos surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą išlaidų.

64. Atsakovė paduodama apeliacinį skundą sumokėjo 89 Eur žyminį mokestį, kurį apskaičiavo nuo ginčijamos 1315 Eur priteistos kompensacijos sumos už kilnojamuosius daiktus bei nuo ginčijamos vaiko išlaikymo skolos dydžio 2643 Eur (4888-2245).

65. Apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo reikalavimus dėl kompensacijos sumos už kilnojamuosius daiktus, vaiko išlaikymo dydžio (įsiskolinimo) bei žyminio mokesčio tenkina, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ¼ dalis apeliacinio skundo reikalavimų atmetama, todėl atsakovei priteisiama ¾ teisinės pagalbos išlaidų 937,50 Eur (1250 x ¾). Ieškovui priteisiama iš atsakovės ¼ teisinės pagalbos išlaidų 175 Eur (700 x ¼). Įskaičius priešpriešinius reikalavimus, atsakovei iš ieškovo priteisiama 762,50 Eur teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų bei sumokėtas 89 Eur žyminis mokestis – iš viso 851,50 Eur.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovės A. U. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. sausio 20 d. sprendimo rezoliucinės dalies dalis dėl kompensacijos už kilnojamojo turto dalį, išlaikymo vaikui įsiskolinimo priteisimo ir bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme paskirstymo ir šias dalis išdėstyti taip:

„Priteisti iš atsakovės A. U. ieškovui A. U. 1315 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus penkioliką eurų) kompensaciją už kilnojamojo turto dalį.

Priteisti iš ieškovo A. U. atsakovei A. U. 4888 Eur (keturių tūkstančių aštuonių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų) sūnaus A. U. išlaikymo įsiskolinimą.

Priteisti ieškovui A. U. iš atsakovės A. U. 842 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt du eurus) žyminio mokesčio”.

Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei A. U. iš ieškovo A. U. 851,50 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt vieną eurą 50 ct.) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.