Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-91-613/2026

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-03-16
Bylos Nr.: e2A-91-613/2026
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Jolanta Gailevičienė, Larisa Šimanskienė, Giedrė Seselskytė
Ieškovas: T. N.
Atsakovas: A. V.

Civilinė byla Nr. e2A-91-613/2026Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03018-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.3.1.19.1

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. kovo 16 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Larisos Šimanskienės, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės T. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės T. N. ieškinį atsakovui A. V. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo bei pagal atsakovo priešieškinį ieškovei dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė T. N. (tuo metu buvusi pavardė – S.) (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą prašydama nustatyti nepilnametės U. V. (toliau – ir Dukra / dukra) gyvenamąją vietą su ieškove jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, nustatant ieškovės nurodytą atsakovo A. V. (toliau – ir atsakovas) bendravimo su Dukra tvarką; priteisti iš atsakovo Dukros išlaikymui po 316 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki einamojo mėnesio 10 dienos į ieškovės banko sąskaitą mokamą išlaikymo sumą, iki Dukra sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; 3) priteisti iš atsakovo Dukrai 9 371,79 Eur išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį už trejų metų laikotarpį (nuo 2020 m. spalio 9 d. iki 2023 m. spalio 9 d.) (toliau – ir Ginčo laikotarpis) bei 5 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, šių lėšų valdytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę.

2. Nurodė, kad dukra yra emociškai stipriai prie jos prisirišusi, o atsakovo prisibijo. Pasak ieškovės, atsakovas neteikia dukrai jokio išlaikymo, atvyksta pas ieškovę ir Dukrą į namus bet kuriuo metu, kelia konfliktus, skambina dukrai 23 val. ir vėliau, bendraudamas su Dukra vartoja psichologinį smurtą, t. y. riksmus. Teigė, kad atsakovo sugyventinė taip pat Dukros atžvilgiu vartojo psichologinį smurtą, įžeidinėjimus. Ieškovė pažymėjo, kad jos prašoma priteisti išlaikymo suma yra daug mažesnė, nei kas mėnesį ji išleidžia Dukros poreikiams tenkinti.

Atsiliepimas

3. Atsakovas pateikė priešieškinį prašydamas teismo nustatyti jo nurodytą bendravimo su Dukra tvarką.

4. Nurodė, kad ieškovė stengiasi suformuoti Dukros neigiamą požiūrį į jį, susilpninti, o galbūt ir visiškai nutraukti jų ryšį. Pasak atsakovo, kai pas ieškovę atsirado gyvenimo draugas, kuris yra itin negatyviai nusiteikęs jo atžvilgiu, Dukra neatsiliepia į skambučius, neatsakinėja į žinutes, kalba ieškovės žodžiais. Mano, kad Dukra visada prisibijojo ir prisibijo ieškovės, todėl niekada nepasakys kitaip, nei iš jos tikisi ieškovė. Dėl išlaikymo atsakovas nurodė, kad nuo 2019 m. iki 2022 m. spalio mėnesio tik atsakovas dengė Dukros išlaidas dėl privačios mokyklos lankymo, buvo prisiėmęs pareigą vežioti Dukrą į mokyklą Vilniuje ir iš jos (Dukra gyvena (duomenys neskelbtini), o jis (duomenys neskelbtini)). Bendravimo su Dukra metu jis duoda Dukrai pinigų, nuperka, ko Dukra paprašo, per šventes dovanoja ne tik dovanas, bet ir duoda papildomai pinigų, ypač daug yra pirkęs maisto produktų, kuriuos nuolat veždavo Dukrai ir ieškovei, gerino Dukros buitį (pirko namui langus ir kt.), yra keletą kartų pagal ieškovės pareikalavimą apmokėjęs elektros išlaidas, taip pat yra atlikęs pervedimus ieškovei (apie 850 Eur). Ieškovė niekada nereiškė pretenzijų, kad atsakovas netinkamai vykdo Dukros išlaikymo pareigą, todėl jis pagrįstai buvo įsitikinęs, kad tą pareigą vykdo tinkamai, ir čekių nerinko. Dėl periodinio išlaikymo atsakovas nurodė, kad dalis Dukros poreikių yra dengiama gaunama vaiko išmoka (96,75 Eur), todėl prašoma priteisti suma turėtų būti mažinama. Atsakovas nurodė, jog sutinka teikti Dukrai 268 Eur dydžio išlaikymą, mokamą kas mėnesį iki Dukros pilnametystės. Pasak atsakovo, ieškovė nurodė, jog leis pasimatyti su Dukra tuomet, kai jis sutvarkys jos sugriuvusį šiltadaržį. Atsakovas nurodė, kad nėra jokio pagrindo riboti jo bendravimo su Dukra, o ieškovės siūloma minimali bendravimo tvarka neatitinka prioritetinių vaiko interesų. Atsakovas taip pat nesutiko su ieškovės reikalavimu, kad visais atvejais Dukra su juo gali bendrauti tik nedalyvaujant jo gyvenimo draugei. Atsakovas pažymėjo, kad jis su V. R. augina dukrą, seserys turi artimą emocinį ryšį, todėl neleisti joms susitikti nėra tikslinga (tokio bendravimo metu, natūralu, kad kartu būtų ir atsakovo gyvenimo draugė V.).

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 15 d. sprendimu I. T. N. ieškinį ir atsakovo A. V. priešieškinį patenkino iš dalies. Nustatė, kad nepilnametės U. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta yra su motina T. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) Priteisė iš A. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukros U. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 327 Eur per mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos (2023 m. lapkričio 23 d.) iki dukros U. V. pilnametystės, periodiškai teikiamo išlaikymo sumą pervedant į ieškovės T. N. banko sąskaitą ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 10 dienos ir priteistą išlaikymo sumą indeksuojant nuo teismo sprendimo priėmimo kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų valdytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę T. N.. Nustatė šią skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką: A. V. su dukra U. V. bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį (metų nelyginėmis savaitėmis), pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį 11 val., grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą sekmadienį 18–19 val. Negalėdamas pasiimti dukros 1 punkte numatytą savaitgalį dėl svarbios priežasties (ligos, buvimo užsienyje ar kt.) atsakovas vėliausiai likus dienai (išskyrus staiga pasireiškusios ligos atvejus) iki numatytos bendravimo su dukra dienos žinute el. paštu (duomenys neskelbtini) praneša apie tai T. N.. Bendravimo tvarkos apraše numatyta dukros pasiėmimo ir grąžinimo vieta – prie jos gyvenamojoje vietoje esančios tvoros vartelių. Tėvas antradieniais ir ketvirtadieniais laikotarpiu nuo 19 val. iki 20 val. turi teisę susisiekti ir privačiai (nedalyvaujant kitiems asmenims) bendrauti su dukra telefonu, elektroninėmis ryšio programėlėmis, vaizdo skambučiais. Tėvas bendrauja su dukra kiekvienais nelyginiais metais per mokslo metus numatytas vaikų rudens ir pavasario atostogas ir kiekvienais lyginiais metais per žiemos atostogas, pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną 10 val. ir grąžina ją paskutinę atostogų dieną 18–19 val.; šventinės atostogos apibrėžiamos ir trunka tiek, kaip tai nurodo dukros lankoma ugdymo įstaiga, šventinių atostogų metu netaikomas savaitgaliams nustatytas bendravimas. Tėvas visais atvejais (nepriklausomai nuo kitų bendravimo tvarkoje nustatytų sąlygų) bendrauja su dukra Tėvo dieną ir savo gimimo dieną bei savo ruožtu užtikrina, kad visais atvejais (nepriklausomai nuo kitų bendravimo tvarkoje nustatytų sąlygų) dukra praleidžia su motina Motinos dieną ir motinos gimimo dieną. Tėvas bendrauja su dukra kiekvienų lyginių metų vaikų vasaros atostogų kiekvieno mėnesio antrą pusę, kiekvieno vasaros atostogų mėnesio 15 dieną pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžina ją to paties mėnesio paskutinę dieną 18–19 val., taip pat kiekvienų nelyginių metų vaikų vasaros atostogų kiekvieno mėnesio pirmą pusę, kiekvieno vasaros atostogų mėnesio 1 dieną pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžina ją to paties mėnesio 15 dieną 18–19 val. Dukrai susirgus, tiek motina, tiek tėvas (priklausomai nuo to, pas kurį dukra tuo metu yra) turi nedelsdami informuoti vienas kitą apie dukros sveikatos būklę bei tolimesnį gydymą, tačiau dukros liga nedaro įtakos teismo nustatytai bendravimo tvarkai. Tėvas ir motina gali susitarti dėl kitokios bendravimo tvarkos, tačiau pasiektas taikus atskiras susitarimas dėl kitokios bendravimo tvarkos, nei numatyta teismo sprendime, turi būti užfiksuotas raštu (apsikeičiant SMS žinutėmis ar kt.). Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nurodė vykdyti skubiai. Teismo pagrindiniai motyvai:

5.1. Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nurodė, kad yra pateikta ekspertinė išvada, jog šalių Dukrai yra poreikis turėti kokybiškus, tapačius santykius su abiem savo tėvais. Akte pateikta išvada, kad tėvų bei jų partnerių įtempti tarpusavio santykiai neigiamai veikia šalių Dukros emocinę būseną bei psichinę raidą (pastebimi gilėjantys emociniai ir elgesio sunkumai), todėl tiek ieškovei, tiek ir atsakovui vertėtų įsiklausyti į šią išvadą ir imtis priemonių situaciją keisti. Jau dabar teismo vaikų ir paauglių psichologė Akte rekomendavo šalių Dukrai vaikų ir paauglių psichiatro konsultaciją, o tėvams nedarant jokių su tuo susijusių išvadų, pasekmės Dukros psichikai gali būti rimtos ir sunkiau atitaisomos. Ieškovės reikalavimas nustatyti tokią bendravimo tvarką, pagal kurią, jei ieškovė suplanuotų trumpalaikio poilsio, atostogų ar renginio išvyką, ji turėti informuoti atsakovą ne vėliau kaip prieš dvi kalendorines dienas ir praleista diena gali būti keičiama į kitą artimiausią suderintą dieną, yra ydinga, nes tai reikalautų šalių susitarimų, o tai, atsižvelgiant į šalių įtemptus tarpusavio santykius, keltų papildomus konfliktus. Tokia pati teismo išvada darytina ir dėl ieškovės reikalavimo nustatyti tokią bendravimo tvarką, pagal kurią dėl svarbių priežasčių, tokių kaip šventinės dienos, ilgieji savaitgaliai, tėvų atostogos, išvykos, komandiruotės, ligos ir pan. tėvų sutarimu matymosi laikas ir trukmė gali būti keičiama. Teismas pažymėjo, kad teismo nustatyta bendravimo tvarka nedraudžia šalims susitarti kitaip, nei į teismo rezoliucinę dalį įrašytina tokia bendravimo tvarka, kuri turi būti šalių vykdoma nesant tarp šalių taikaus atskiro sutarimo. Kad vėliau nekiltų ginčai, tarpusavio pasiektas taikus atskiras susitarimas dėl kitokios bendravimo tvarkos, nei numatyta teismo sprendime, turėtų būti užfiksuotas raštu.

5.2. Dėl vaiko išlaikymo nurodė, kad teismų praktikoje orientacinis kriterijus, sprendžiant dėl vaikui teiktino išlaikymo iš abiejų tėvų, kuris garantuoja minimalų, socialiai priimtiną poreikių patenkinimo lygį, yra siejamas su minimalia mėnesio alga. Teismo sprendimo priėmimo metu minimali mėnesinė alga yra 777 Eur (atskaičius mokesčius), išmoka vaikui yra 122,50 Eur. Visas reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį. Nors atsakovas šiuo metu turi du išlaikytinius, o ieškovė tik vieną, tačiau tai nėra pagrindas nukrypti nuo tėvų pareigos išlaikyti savo vaikus lygiomis dalimis. Juo labiau, kad paprastai tam iš tėvų, su kuriuo yra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, įprastai tenka faktiškai daugiau prisidėti prie vaiko išlaikymo, patenkinant įvairius, ne tik kasdieninius, bet ir nenumatytus, papildomai atsiradusius poreikius.

5.3. Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nurodė, kad, atsakovo teigimu, išlaikymas buvo teikiamas ir grynaisiais pinigais, taip pat buvo perkamas maistas, iki 2023 m. spalio mėnesio atsakovas nurodo mokėjęs už ieškovės ir Dukros suvartotą elektros energiją, 2023 m. vasarą įrengė Dukros gyvenamosios vietos adresu gręžinį, kad nereiktų maistui pirkti vandens. Atsakovas pateikė bylai duomenis, kad 2023 m. rugsėjo 6 d. sumokėjo už Dukrą gydytojui odontologui (duomenys neskelbtini) 12 Eur, taigi byloje, nors ir fragmentiniai, tačiau yra duomenys, patvirtinantys tai, kad Tėvas ginčo laikotarpiu įvairiais būdais prisidėjo prie Dukros išlaikymo. Ieškovė, prašydama priteisti išlaikymo įsiskolinimą, turėjo pateikti duomenis, kiek konkrečiai patyrė išlaidų Dukros poreikiams tenkinti, prie kurių atsakovas neprisidėjo, tačiau tokių duomenų nepateikė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Ieškovė (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, juo prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 15 d. sprendimą pakeisti: ieškovės ieškinio dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkinti ir priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai susidariusį 8 517,09 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 9 d. iki 2023 m. spalio 9 d. ir 5 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, šių lėšų valdytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; ieškovės ieškinio dalį dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkinti ir nustatyti atsakovo detalią bendravimo tvarką su nepilnamete dukra, prašomą nustatyti ieškovės ieškinyje; atsakovo priešieškinį atmesti; kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

6.1. Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nurodė, kad teismo nustatyta bendravimo tvarka neatsižvelgiant į vaiko poilsio režimą, vaiko nuomonę ir interesus. Ieškovė prašė nustatyti teismo, jog bendrauti elektroninėmis ir mobilaus ryšio priemonėmis atsakovas galėtų iki 19.30 val. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose paaiškino, kad toks laikas sietinas su tuo, kad mergaitė nuo 19.30 val. prausiasi, vakarieniauja ir ruošiasi miegui, t. y. turi tikslų dienos režimą, kad būtų užtikrintas vaiko poilsis. Teismas nepagrįstai nustatė bendravimo tvarką, pagal kurią dukra pas tėvą nakvoja kas antrą savaitgalį bei atostogų metu, nors tokia tvarka prieštarauja vaiko išreikštai kategoriškai nuomonei, nes ji likti pas tėvą nakvoti nenori. Dukra įpratusi prieš miegą būti su mama, pasikalbėti, prašosi, jog jai būtų skaitoma, nori būti apkabinama, priešingu atveju ji bijotų užmigti. Atsakovui dukrą parvežus sekmadienį teismo nustatytu laiku 18–19 val., dukra nespės paruošti pamokų. Pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką išeitų, kad tėvas su vaiku praleidžia daugiau dienų, nei pats turi atostogų: 45 dienas (vasaros metu kas antrus metus) ir 7 dienas (pavasario bei rudens atostogų metu) arba 19 dienų per žiemos atostogas. Asmuo turėtų turėti virš 60 dienų kasmetinių atostogų. Atsakovas tokių galimybių tikrai neturi. Kiti bylos duomenys nuosekliai pagrindžia, jog ilgesnis nepertraukiamas kelių dienų bendravimas su tėvu kenktų vaiko interesams ir vaikui keltų pernelyg didelį stresą, tačiau teismas visų šių įrodymų absoliučiai nevertino, juos ignoravo, neaptarė ir sprendime. Dukrai nebūtų jokių sąlygų mokytis, nebūtų užtikrinamas jos poilsio režimas, nebūtų privatumo (nėra jokios privačios namų erdvės).

6.2. Dėl išlaikymo įsiskolinimo nurodė, kad ieškovė įrodinėjo, jog už dukros mokslą privačioje mokykloje šalys mokėjo abu, o teismas, akivaizdu, net nevertino bylai pateiktų ieškovės įrodymų. Be to, tai, kad abi šalys mokėjo už vaiko privačią mokyklą, nėra pagrindas iš atsakovo nepriteisti išlaikymo įsiskolinimo, nes visus kitus vaiko poreikius (būstas, maistas, apranga ir kt.) visu laikotarpiu vienasmeniškai tenkino ir dengė tik ieškovė. Vaiko tėvai privalo vaikui užtikrinti ne tik jo teisę į mokslą, tačiau ir kitų fiziologinių, kasdienių poreikių patenkinimą. Išlaidos mokyklai vertinamos kaip papildomos išlaidos prie vaiko išlaikymo (papildomi poreikiai), kurių ieškovė į prašomą nustatyti išlaikymo dydį (įvardydama tik būtiniausius vaiko poreikius) neįtraukė, nes apskaičiuojama išlaikymo įsiskolinimo suma orientuota į pusę minimalios mėnesinės algos kiekvienais metais dydį. Jeigu būtų įtrauktos privačios mokyklos išlaidos į vaiko poreikius įsiskolinimo laikotarpiu, reikalaujama priteisti suma būtų kur kas didesnė. Prašomas išlaikymo įsiskolinimo dydis buvo apskaičiuotas pagal kiekvienais metais valstybėje patvirtiną minimalios mėnesinės algos dydį. Ieškovė teismo tarsi įpareigojama įrodinėti, kad vaikui reikėjo maisto, drabužių, higienos priemonių ir kt. Tai absoliučiai prasilenkia su anksčiau nurodyta teismų praktika dėl įrodinėjimo nereikalingumo, kai prašoma priteisti suma yra minimali. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas teikė išlaikymą šalių dukrai. Byloje yra įrodymų, kad per trejų metu laikotarpį atsakovas ieškovei pervedė 1 007,55 Eur sumą. Įvertinus tai, jog atsakovas išlaikymo neteikė, be kelių pavienių mokėjimų simboliškomis sumomis, ir tai, kad minėtu laikotarpiu šalims pradėjus gyventi atskirai prieš 3,5 metų iki ieškinio teismui pateikimo dienos, ieškovė vaiku rūpinosi viena, su ieškove vaikas gyveno, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko buvusius ir esamus poreikius (kuriuos ieškovė pagal prašomą išlaikymo sumą vertina kaip minimalius, kurių nereikia atskirai įrodinėti), pagal byloje esančią medžiagą, buvo pagrindas priteisti prašomą išlaikymo įsiskolinimą. Gręžinio įrengimas niekaip neprisidėjo prie vaiko aprūpinimo maistu, drabužiais, jo finansinio išlaikymo, o ir padarė ieškovei nuostolių. Tik po ieškovės ieškinio pateikimo teismui atsakovas pasiėmė dukrą, pirko jai kalėdines dovanas, fotografavo kvitus ir juos pateikė prie bylos kaip įrodymą, kad neva rūpinasi dukra ir jos poreikiais, perka dovanas. Bet tai buvo vienintelis atvejis. Kadangi atsakovas nuolat naudodavosi mokamomis svetainėmis (pornografinių filmų, pažinčių svetainių ir kt.), sąskaitos buvo nemažos, todėl atsakovas kartais apmokėdavo savo dalį ieškovei pervesdamas pinigus, nurodydamas, kad neva tai vaiko išlaikymas. Jei atsakovas ir atliko dalį sąskaitų apmokėjimų, tai tik todėl, kad faktiškai tiek internetas, tiek mobilusis ryšys buvo registruotas ieškovės vardu, tačiau faktiškai juo naudojosi ir jis priklausė atsakovui. Ieškovė atsakovui elektros duomenis siuntė daug kartų ir nuolat, nes sąskaitos už elektrą buvo labai didelės, kadangi atsakovas nureguliavo šildymo katilą. Ieškovė prašė atsakovo tai sutvarkyti. Ieškovė pateikė teismui įrodymus, kad jau pati kreipėsi į oficialius atstovus, dalis katilo remonto darbų jau atlikta ( sumokėta 160 Eur) (pagrindžia nuotraukų lentelė „Atsakovo buities gerinimo darbai“). Taigi dėl atsakovo savivaliavimo prie ieškovės katilo ieškovei tai kainuos apie 500 Eur ir trejus metus gerokai viršytų elektros sąnaudų apmokėjimą. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad pirko maistą dukrai, nepateikė įrodymų, kad duodavo grynųjų pinigų, be kelis kartus duotų smulkių pinigų. Vienkartinis mokėjimas 12 Eur odontologo paslaugoms per 3 metų laikotarpį taip pat negalėjo būti vertinamas kaip išlaikymas vaikui. Atsakovas neįrodė, kad kas mėnesį reguliariai mokėjo dukrai išlaikymą, kad duodavo pinigų grynaisiais, kad veždavo maistą. Tokių įrodymų byloje nėra ir negali būti, nes atsakovas vaiko neišlaikė ir nerėmė. Taigi teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo įsiskolinimo nepriteisimo yra iš esmės pažeidžianti vaiko interesus ir prieštaraujanti nuosekliai teismų praktikai.

Atsiliepimas

7. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo argumentai:

7.1. Dėl bendravimo tvarkos nurodė, kad mergaitei yra (duomenys neskelbtini), todėl jos režimas taip pat po truputį keičiasi, dėl šios priežasties vaiko tėvo skambutis nuo 19 val. iki 20 val. esmingai nesutrikdys vaiko dienos režimo. Jei dukra nurodys, kad ji ruošiasi miegui, atsakovas bet kokiu atveju gerbs dukters išsakytą nuomonę ir netrikdys jos. Naujausi duomenys apie atsakovo ir Dukros santykius buvo gauti teismo ekspertizės atlikimo metu, Dukra šiltai atsiliepė apie tėtį, džiugiai dalydamasi įspūdžiais bendravimo su juo metu. Ekspertų įžvalgos ir rekomendacijos tik paneigia ieškovės sukurtas baimes dėl dukters emocinės savijautos, jei mergaitė nakvos pas tėtį ilgesnį laikotarpį. Ieškovė negali susitaikyti su tuo, kad dukra turi vienodai abipusį ir šiltą santykį su abiem tėvais, todėl stengiasi, kad dukra kiek įmanoma trumpiau bendrautų su tėčiu. Ieškovės prašomas nustatyti bendravimo laikas, kurio metu mergaitė šeštadienį ir sekmadienį su tėčiu galėtų bendrauti tik po 4 val., o šv. Kalėdų švenčių metu jam bus leidžiama maksimaliai bendrauti tik 3 val., visiškai neatitinka dukters poreikių ir jos interesų. Priešingai, tokia tvarka prieštarauja išsakytai teismo ekspertizės metu mergaitės nuomonei, kad ji nori kuo daugiau bendrauti su tėčiu, su juo kartu išvykti, leisti laisvalaikį. Bet kokį trumpą bendravimą su tėčiu ji vertina neigiamai. Negalima sutikti su ieškovės ieškinio reikalavimais, kai ieškovė siekia išimtinai priskirti dukters gimimo dienos praleidimą išimtinai tik su mama, o atsakovas galėtų atvykti į motinos organizuojamą dukters gimtadienio šventę 2 valandoms, jei motina apie tai informuos vaiko tėvą. Ieškovė neturėtų rūpintis, kokia veikla ir kaip mergaitė bus užimta atostogų metu, kai praleis laiką kartu su tėčiu. Kiekvienas iš tėvų turėtų rūpintis, kad laikas, praleistas su vaiku, būtų kokybiškas ir prasmingas.

7.2. Dėl išlaikymo įsiskolinimo nurodė, kad nesutinka su ieškovės teiginiu, kad mokėjimai už privačią mokyklą neturėtų mažinti atsakovo išlaikymo įsiskolinimo. Taip pat tarp šalių nebuvo ginčo, kad atsakovas vežiodavo dukrą į privačią mokyklą. Dukters mokykla buvo nutolusi nuo jos gyvenamosios vietos apie 18 km, atsakovas, kuris tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini), turėdavo anksti ryte atvykti į (duomenys neskelbtini), paimti dukrą ir nuvežti į Vilniaus centrą (duomenys neskelbtini), o pasibaigus pamokoms paimti dukrą iš mokyklos, ieškovę iš jos darbo ir nuvežti į (duomenys neskelbtini) ir grįžti į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini). Šis atsakovo veiksmas taip pat patvirtina jo prisidėjimą prie vaiko poreikių tenkinimo, kadangi ieškovei nereikėjo rūpintis vaiko pristatymu į ugdymo įstaigą (ieškovė nurodė, kad ji automobilio neturi ir nevairuoja). Taip pat per visą gyvenimo skyrium laikotarpį atsakovas yra gerinęs dukters buitį, nupirkdamas virtuvės baldus, buitinę įrangą, nors ieškovė šiuos atsakovo veiksmus ir pirkinius vertina kaip jai padarytą nuostolį. Atsakovas mokėjo už telefono sąskaitas ir interneto išlaidas iki 2022 m. Ieškovė, atsikirsdama į šį atsakovo teiginį, nurodė, kad pats atsakovas naudojosi interneto paslaugomis. Nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad telefonu ir internetu naudojosi pats atsakovas. Telefono ir interneto išlaidas ieškovė įtraukia prie dukters poreikių, todėl laikytina, kad šių išlaidų prisiėmimas iki 2022 metų yra laikytinas prisidėjimas prie vaiko poreikių tenkinimo. Vien faktas, jog ginčo laikotarpiu vaikas gyveno su ieškove, savaime nėra pagrindu priteisti ieškovės nurodomą 8517,09 Eur dydžio įsiskolinimą, kadangi ieškovė reikšdama tokio pobūdžio reikalavimą turėjo byloje įrodyti, kad atsakovas nevykdė savo pareigos išlaikyti vaiką, tenkinti jo poreikius, pagal tuometines galimybes arba nepakankamai prisidėjo, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir kiekvieno iš tėvų galimybes teikti išlaikymą ginčijamu laikotarpiu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

8. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

9. Pažymėtina, kad pagal CPK apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007; 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).

Dėl žodinio nagrinėjimo

10. Pagal CPK 322 straipsnį, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.

Dėl ginčo

11. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl teismo sprendimo dalies, kuria nustatytas šalių nepilnamečio vaiko bendravimas su tėvu ir netenkintas ieškovės reikalavimas iš atsakovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą. Dėl kitos teismo sprendimo dalies ginčo nėra, teisėjų kolegija pasisako tik dėl apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos

12. Pirmosios instancijos teismas nustatė atsakovo su nepilnamečiu vaiku bendravimo tvarką: atsakovas su Dukra bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį (metų nelyginėmis savaitėmis), pasiima Dukrą iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį 11 val., grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą sekmadienį 18–19 val.; negalėdamas pasiimti dukros 1 punkte numatytą savaitgalį dėl svarbios priežasties (ligos, buvimo užsienyje ar kt.) atsakovas vėliausiai likus dienai (išskyrus staiga pasireiškusios ligos atvejus) iki numatytos bendravimo su dukra dienos žinute el. paštu (duomenys neskelbtini) praneša apie tai ieškovei; bendravimo tvarkos apraše numatyta Dukros pasiėmimo ir grąžinimo vieta – prie jos gyvenamojoje vietoje esančios tvoros vartelių; atsakovas antradieniais ir ketvirtadieniais laikotarpiu nuo 19 val. iki 20 val. turi teisę susisiekti ir privačiai (nedalyvaujant kitiems asmenims) bendrauti su dukra telefonu, elektroninėmis ryšio programėlėmis, vaizdo skambučiais; atsakovas bendrauja su Dukra kiekvienais nelyginiais metais per mokslo metus numatytas vaikų rudens ir pavasario atostogas ir kiekvienais lyginiais metais per žiemos atostogas, pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną 10 val. ir grąžina ją paskutinę atostogų dieną 18–19 val.; šventinės atostogos apibrėžiamos ir trunka tiek, kaip tai nurodo Dukros lankoma ugdymo įstaiga, šventinių atostogų metu netaikomas savaitgaliams nustatytas bendravimas; atsakovas visais atvejais (nepriklausomai nuo kitų bendravimo tvarkoje nustatytų sąlygų) bendrauja su Dukra Tėvo dieną ir savo gimimo dieną bei savo ruožtu užtikrina, kad visais atvejais (nepriklausomai nuo kitų bendravimo tvarkoje nustatytų sąlygų) Dukra praleidžia su ieškove Motinos dieną ir motinos gimimo dieną; atsakovas bendrauja su dukra kiekvienų lyginių metų vaikų vasaros atostogų kiekvieno mėnesio antrą pusę, kiekvieno vasaros atostogų mėnesio 15 dieną pasiima Dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžina ją to paties mėnesio paskutinę dieną 18–19 val., taip pat kiekvienų nelyginių metų vaikų vasaros atostogų kiekvieno mėnesio pirmą pusę, kiekvieno vasaros atostogų mėnesio 1 dieną pasiima Dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžina ją to paties mėnesio 15 dieną 18–19 val.; Dukrai susirgus, tiek ieškovė, tiek atsakovas (priklausomai nuo to, pas kurį Dukra tuo metu yra) turi nedelsdami informuoti vienas kitą apie Dukros sveikatos būklę bei tolimesnį gydymą, tačiau Dukros liga nedaro įtakos teismo nustatytai bendravimo tvarkai; atsakovas ir ieškovė gali susitarti dėl kitokios bendravimo tvarkos, tačiau pasiektas taikus atskiras susitarimas dėl kitokios bendravimo tvarkos, nei numatyta teismo sprendime, turi būti užfiksuotas raštu (apsikeičiant SMS žinutėmis ar kt.).

13. Apeliantė su nustatyta bendravimo tvarka nesutinka, teigia, kad teismas nustatė bendravimo tvarką neatsižvelgdamas į vaiko poilsio režimą, vaiko nuomonę ir interesus, prašo nustatyti jos ieškinyje nurodytą bendravimo tvarką. Pažymi, kad ji prašė nustatyti, jog bendrauti elektroninėmis ir mobiliojo ryšio priemonėmis atsakovas su Dukra galėtų iki 19.30 val. Teigia, kad teismas nustatė bendravimo tvarką, pagal kurią dukra pas tėvą nakvoja kas antrą savaitgalį bei atostogų metu, nors tokia tvarka prieštarauja vaiko išreikštai kategoriškai nuomonei, kad likti pas tėvą nakvoti ji nenori. Pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką išeitų, kad tėvas su vaiku praleidžia daugiau dienų, nei pats turi atostogų. Apeliantės argumentai atmestini.

14. Pažymėtina, kad, nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas, visų pirma, turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant (CK 3.156 straipsnis). Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio, tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. Nr. e3K-3-82-687/2018). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, išaiškino, kad teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

15. Kaip minėta, ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria nustatyta atsakovo teisė bendrauti su Dukra nuotolinio ryšio priemonėmis antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 19 val. iki 20 val. Ieškovė, nesutikdama su šiuo teismo sprendimu, teigia, kad toks vaiko tėvo bendravimas sutrikdys vaiko režimą, nes dukra nuo 19.30 val. pradeda ruoštis miegui.

16. Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal psichologų ir miego specialistų rekomendacijas, įprastai tokio amžiaus vaikams rekomenduojama miegoti 9–10 val. per parą, 13 metų paaugliui rekomenduojama eiti miegoti tarp 21.00 ir 22.00 valandos. Ieškovė nenurodė, kaip aplinkybė, kad nepilnametis vaikas pradės ruoštis miegui ne 19.30 val., o 20.00 val., gali neigiamai paveikti vaiko sveikatą ir neužtikrinti tinkamo mergaitės miego režimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvados, kad nepilnamečio vaiko interesai bus pažeisti, jei ji su atsakovu nuotolinio ryšio priemonėmis su atsakovu bendraus antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 19 val. iki 20 val., ir pradės ruoštis miegui 20 val.

17. Ieškovė teigia, kad mergaitė nenori nakvoti pas tėvą, todėl nepagrįsta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria yra nustatyta tėvo bendravimo tvarka su Dukra savaitgaliais (kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio iki sekmadienio) bei dukters atostogų metu.

18. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis.

19. Iš bylos duomenų matyti, kad bylai yra pateikta ekspertinė išvada, jog šalių Dukrai yra poreikis turėti kokybiškus, tapačius santykius su abiem savo tėvais. Taip pat nurodyta, kad dukters bendravimas su tėvu kas antrą savaitgalį su nakvynėmis neprieštarauja vaiko interesams, kadangi vaiko prisirišimas prie vaiko tėvų yra vienodas. Taigi nurodytos aplinkybės lemia būtinybę užtikrinti atsakovo dalyvavimą Dukros gyvenime ne tik atsitiktinai, bet nuosekliai ir pastoviai. Byloje nėra duomenų apie tai, kad nakvynės keltų realią grėsmę psichinei Dukters būsenai. Pažymėtina, kad Dukra ekspertų buvo apklausta vėliau nei turėjo pokalbį su Vaiko teisių tarnybos atstovais, todėl ir ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad ieškovės teiginiai apie Dukters patiriamą stresą ir nenorą bendrauti su tėvu yra ieškovės subjektyvūs vertinimai. Pažymėtina ir tai, kad ekspertai konstatavo, kad Dukra negali suformuluoti savarankiškos nuomonės dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Pažymėtina, kad Dukra bendraudama su ekspertais nurodė, kad ji nori su tėčiu bendrauti be apribojimų ir ji gali pas jį nakvoti. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo gyvenamoji vieta nėra tinkama lankytis ir joje nakvoti šalių Dukrai, todėl ieškovės teiginys apie netinkamas gyvenimo sąlygas vertintinas kaip subjektyvus. Taip pat dėl bendravimo su vaiku atostogų metu teisėjų kolegija pažymi, kad vaikų atostogos yra įprastai ilgesnės nei jų tėvų, taigi akivaizdu, kad tėvai neturi galimybės atostogauti visų vaikų atostogų metu, tačiau tai nereiškia, kad Dukros atostogų metu negali būti nustatytas Dukros nepertraukiamas bendravimas su tėvu. Svarbu ir tai, kad su atsakovu gyvena kita atsakovo dukra, taigi nuolatinis bendravimas ir atostogų metu būtinas siekiant stiprinti ryšį su seserimi ir Dukros močiute iš tėčio pusės. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė atsakovo ir Dukros bendravimo tvarką savaitgaliais ir atostogų metu.

20. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas nustatė, jog abu tėvai turi informuoti vienas kitą apie dukters sveikatos būklę, tolimesnį gydymą, tačiau dukters liga nedaro įtakos teismo nustatytai bendravimo tvarkai.

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas iš tėvų turi turėti ne tik galimybę, bet turi ir pareigą su dukra bendrauti ne tik tuomet, kai ji yra sveika, žvali ir energinga, tačiau ir tuo metu, kai dukrai reikia daugiau rūpesčio ir pagalbos. Vaiko tėvas turi taip pat pareigą slaugyti sergantį vaiką. Pažymėtina ir tai, kad mergaitei beveik trylika metų, taigi jos amžius jau yra toks, kad ji sugeba nurodyti savo savijautą.

22. Dėl ieškovės reikalavimo, kad V. R. nebūtų tėvo ir dukters bendravimo metu, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nenustatyta neigiama V. R. įtaka šalių Dukrai, taip pat nenustatyta, kad jos buvimas kenktų šalių nepilnamečio vaiko interesams, tokių aplinkybių nenurodė ir ekspertas, taigi nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovo gyvenimo draugė pažeidžia / gali pažeisti Dukters interesus, todėl uždrausti Dukros ir tėvo bendravimą dalyvaujant V. R. pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo.

23. Kaip minėta, bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku nustatoma išimtinai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, o ne į vaiko tėvų subjektyvią nuomonę, kas vaikui, jų manymu, yra geriau. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

24. Byloje nenustatyta tokių aplinkybių, kurios būtų pagrindas apriboti skyrium gyvenančio tėvo (atsakovo) ir nepilnamečio vaiko bendravimą, todėl, ieškovei nenurodžius jokių objektyvių argumentų, susijusių su nustatyta tėvo bendravimo su vaiku tvarka, pirmosios instancijos teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos keisti ar papildyti šiuo atveju nėra pagrindo.

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

26. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimą iš esmės motyvuodamas tuo, kad byloje yra duomenų, patvirtinančių tai, kad atsakovas ginčo laikotarpiu įvairiais būdais prisidėjo prie dukros išlaikymo.

27. Apeliantė su šia teismo išvada nesutinka, teigia, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas teikė išlaikymą šalių dukrai. Byloje yra įrodymų, kad per trejų metų laikotarpį atsakovas ieškovei pervedė 1 007,55 Eur sumą. Įvertinus tai, jog atsakovas išlaikymo neteikė, ir tai, kad minėtu laikotarpiu šalims pradėjus gyventi atskirai prieš 3,5 metų iki ieškinio teismui pateikimo dienos ieškovė vaiku rūpinosi viena, su ieškove vaikas gyveno, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko buvusius ir esamus poreikius, buvo pagrindas priteisti prašomą išlaikymo įsiskolinimą. Apeliantės argumentai atmestini.

28. Vadovaujantis CK 3.200 straipsniu, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šiose nuostatose įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti.

29. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtimi. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019, 86 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Bylose, kuriose nagrinėjamas išlaikymo įsiskolinimo klausimas, galimos skirtingos situacijos, kurių tinkamas kvalifikavimas lemia teismo pareigos būti aktyviam egzistavimą (neegzistavimą). Tais atvejais, kai tinkamas išlaikymas vaikui už abu tėvus yra teikiamas vieno iš tėvų sąskaita ir nepilnamečio vaiko teisė gauti išlaikymą nebuvo pažeista, tokį išlaikymą teikusio tėvo (motinos) reikalavimas dėl jo turėtų išlaidų atlyginimo nebereiškia vaiko interesų gynimo ir neteikia pagrindo teismui būti aktyviam (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-249-378/2023).

30. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad sprendžiant ginčus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo svarbu tinkamai paskirstyti įrodinėjimo naštą tarp šalių. Tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

31. Nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo 9 371,79 Eur išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį už 3 metų laikotarpį (nuo 2020 m. spalio 9 d. iki 2023 m. spalio 9 d.). Vėliau, atsižvelgdama į byloje pateiktus duomenis apie atsakovo padarytus bankinius pavedimus, savo reikalavimą sumažino ir prašė priteisti iš atsakovo 8 517,09 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą.

32. Byloje tarp šalių nekilo ginčo dėl to, kad iš esmės didžiąja dalimi už mokslą šiame Licėjuje mokėjo atsakovas, byloje yra tai patvirtinantys įrodymai. Ieškovė nurodė, kad atsakovas 2023 m. sausio 18 d. sumokėjo Dukros poreikiams 12,55 Eur, 2023 m. kovo 13 d. sumokėjo 10 Eur, 2023 m. kovo 27 d. sumokėjo 80 Eur, o 2025 m. gegužės 26 d. sumokėjo 20 Eur. Atsakovas nurodė, kad išlaikymas buvo teikiamas ir grynaisiais pinigais, taip pat buvo perkamas maistas, iki 2023 m. spalio mėnesio atsakovas nurodo mokėjęs už ieškovės ir Dukros suvartotą elektros energiją, 2023 m. vasarą įrengė Dukros gyvenamosios vietos adresu gręžinį, kad nereikėtų maistui pirkti vandens. Atsakovas pateikė bylai duomenis, kad 2023 m. rugsėjo 6 d. sumokėjo už Dukrą gydytojui odontologui, taip pat nurodė, kad vežiojo Dukrą ryte į mokyklą ir iš mokyklos, nes ieškovė neturi automobilio. Taigi byloje yra duomenų, patvirtinančių tai, kad atsakovas ginčo laikotarpiu įvairiais būdais prisidėjo prie Dukros išlaikymo. Kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykle, ieškovė, šioje byloje prašydama priteisti išlaikymo įsiskolinimą, turėjo pateikti duomenis, kiek konkrečiai patyrė išlaidų Dukros poreikiams tenkinti, prie kurių atsakovas neprisidėjo, tačiau tokių duomenų nepateikė (CPK 178, 185 straipsniai). Nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą priteisti 8 517,09 Eur išlaikymo įsiskolinimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas iš atsakovo.

Dėl kitų argumentų

33. Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinių skundų aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Kiti šalių argumentai neturi esminės reikšmės skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl jie apeliacine tvarka nevertinami. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

34. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jo panaikinti ar pakeisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatas, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Priteistina atlyginimo suma negali būti didesnė už teisingumo ministro bei Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose nustatytąją. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

36. Atsakovas pateikė duomenis, kad patyrė 800 Eur advokato išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Ieškovo apeliacinės instancijos teisme patirtos 800 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose už procesinių dokumentų paruošimą nustatytų maksimalių dydžių, todėl šių išlaidų sumažinti pagrindo nėra (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui A. V. iš ieškovės T. N. 800 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Jolanta GailevičienėGiedrė SeselskytėLarisa Šimanskienė