Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2020-02-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2-1054/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-02-14Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2020-06-30Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-02-14
Bylos Nr.
1-2-1054/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-34925-2018-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
V. M.
Nukentėjusysis
M. K., L. V.
Civilinis ieškovas
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos
Civilinis atsakovas
Transporto priemonių draudikų biuro
Advokatai
Virginija Pargaliauskienė
Kategorijos
Bau­džia­mo­ji by­la Nr. 1-2-1054/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34925-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.9.1; 1.1.9.2; 1.1.10.1; 1.2.25.4.2; 2.1.15.3.3.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
PLUNGĖS AP­Y­LIN­KĖS TEI­SMASNUOSPRENDISLIE­TU­VOS RES­PUB­LI­KOS VAR­DU2020 m. vasario 14 d.Skuodas
Plungės ap­y­lin­kės tei­smo Skuodo rūmų tei­sė­ja Giedrė Kandratavičienė,sek­re­to­riau­jant teismo posėdžių sekretorei Editai Rimgailienei,da­ly­vau­jant pro­ku­ro­rui Renatui Milašiui,kaltinamajam V. M., jo gynėjui advokatui V. Ž.,nukentėjusiajam M. K., jo atstovei advokatei Virginijai Pargaliauskienei,

nedalyvaujant nukentėjusiajam L. V., civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos atstovui, civilinio atsakovo Transporto priemonių draudikų biuro atstovui,

viešame tei­sia­ma­ja­me po­sė­dy­je iš­nag­ri­nė­jo bau­džia­mą­ją by­lą, ku­rio­je V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, vaikų neturintis, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnybos registre, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskeltbini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 281 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. M. 2018 m. liepos 21 d., apie 23 val. 20 min., R. Granausko gatvėje, Mosėdžio mstl., Skuodo r., vairuodamas automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 128 punkto reikalavimus tuo, kad vairuodamas transporto priemonę trumpam nukreipęs dėmesį į jam trukdantį automobilio vairuotojo pusės kilimėlį ir atsiradus kliūčiai kelyje, nesulėtino transporto priemonės greičio, nesustabdė transporto priemonės, neapvažiavo kliūties nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams ir partrenkė ta pačia kryptimi gatvės važiuojamąja kelio dalimi ėjusius L. V. ir M. K.. Būtent dėl šių V. M. veiksmų nukentėjusiesiems L. V. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o M. K. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino iš dalies, sutiko teisiamojo posėdžio metu duoti parodymus.

Kaltinamasis V. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad pripažįsta faktą, jog buvo sužaloti žmonės, taip pat pripažįsta, kad kilimėlio neturėjo taisyti važiuodamas, tačiau patys nukentėjusieji yra kalti, kad ėjo viduryje kelio be atšvaitų ir šviesą atspindinčių liemenių. Parodė, jog 2018 m. liepos 21 d. vakare, buvo tamsu, nelijo, kelio danga buvo sausa, važiavo iš Daukšių kaimo į Mosėdį automobiliu „Ford Focus“, kuris priklauso jo tėvui, tačiau jis yra automobilio naudotojas. Parodė, jog automobilio kilimėlis trukdė spausti pedalą, užsilenkė už pedalo, kad netrukdytų, jis pusei sekundės užmetė žvilgsnį į apačią, kilimėlio pasitaisyti nestojo. Pėsčiųjų jis nematė, pamena, jog buvo smūgis, po jo sustojo ir pamatė partrenktus 2 žmones, kurie gulėjo, kai atvyko greitoji pagalba, pamatė sužalojimus, matėsi lūžiai atvirai, vienam matėsi kojos kaulai. Kaltinamasis parodė, jog nepamena, ar ką matė, nepamena, ar stabdė, po įvykio buvo nuėjęs pas M. K., kai jis gulėjo Skuodo ligoninėje, domėjosi jo būkle, pas kitą nukentėjusįjį buvo nuėjęs į namus. Sutinka, kad nukentėjusiajam M. K. yra padaryta žala, L. V. yra padaryta kažkiek žala. Kaltinamasis parodė dėl daryto eksperimento 2018 m. rugpjūčio 29 d., jo tuo metu nebuvo Lietuvoje, buvo užsienyje.

Nukentėjusysis L. V. parodė, kad 2018 m. liepos 21 d. su M. K. ėjo namo apie 23.30 val. iš Igarių kaimo į Mosėdžio miestelį. Įvykis įvyko dar neįėjus į patį Mosėdžio miestelį, pirmas buvo partrenktas M. K., po to jis. Nukentėjusysis parodė, kad jis ėjo pirmas, ėjo asfaltu, nuo krašto apie 0,5 m, nėjo kelio viduriu, o už jo, apie metro ar pusantro metro atstumu, ėjo M. K., jis taip pat kelio viduriu negalėjo eiti, tačiau ėjo arčiau ties kelio viduriu. Nukentėjusysis parodė, kad atsisuko ir pamatė automobilio šviesas, pajuto smūgį, smūgis kliuvo į galvą ne iš karto, pirma į kairę kojos dalį ir tada jis trenkėsi su galva į automobilį ir atgal į asfaltą, atsibudo pakeliui į Klaipėdą. Nukentėjusysis parodė, kad įvykio metu jie atšvaitų neturėjo, ėjo ne savo kelio puse, tai jų kaltė, buvo išgėrę, apsvaigę, judesių koordinacijos nebuvo tokios, kad jiems priklausytų visas kelias. Parodė, kad, kiek atsimena, pro šalį važiavo ne vienas automobilis ir juos aplenkė. Nukentėjusysis parodė, kad buvo praradęs sąmonę, jis sveikatos draudimo neturėjo ir tik tris dienas buvo ligoninėje, kad nereikėtų mokėti, jis patyrė kaktos, pakaušio ir smakro sužalojimus, šiuo metu jo sveikata nėra sutrikusi. Nukentėjusysis parodė, kad jis gavo 500 Eur civilinio ieškinio atlyginimą iš draudimo, kaltinamajam pretenzijų neturi, dovanoja jam, likusios dalies civilinio ieškinio jis atsisako, žino, kad dėl to paties vėl kreiptis į teismą negalės. Nukentėjusysis parodė, kad palaiko reikalavimą dėl 50 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš draudikų biuro už batus, kelnes ir striukę, nes draudimas atlygino jam 10 Eur, dar liko 50 Eur. Už striukę – bliuzoną įvertinta 5 Eur, batai 20 Eur, sportinės kelnės 5 Eur ir kelionės išlaidos 20 Eur. Kaltinamasis buvo pas jį atėjęs, jo atsiprašė, sakė, kad gailisi, kad taip įvyko, kaltinamasis jam pasakė, kad kilimėlį tvarkė ir todėl įvyko įvykis.

Nukentėjusysis M. K. parodė, jog apie tai, kas įvyko 2018 m. liepos 21 d. žino iš to ką papasakojo L. V., jis tik atsimena, kad išėjo iš draugo ir su L. V. ėjo namo, nuėjo iki sankryžos ir toliau nieko neprisimena. Nukentėjusys parodė, kad buvo vartojęs alkoholio, buvo gerokai apgirtęs ir ėjau krivuliuodamas, L. V. ėjo pirmiau, jis už jo netoli, eidami tarpusavyje kalbėjo, atšvaito neturėjo, buvo tamsiai apsirengęs, L. V. taip pat atšvaito neturėjo buvo tamsiai apsirengęs. Parodė, kad vienas automobilis pravažiavo pro šalį ir atsibudo Klaipėdoje. Ligoninėje jam atliko dvi operacijas: vieną kojoms ir vieną raktikauliui, Klaipėdos ligoninėje išbuvo apie 10 dienų, paskui gulėjo Skuodo ligoninėje apie du mėnesius ir tada į Palangą, į reabilitaciją apie tris savaites, 21 dienai, šiuo metu nuolat skauda abi kojas, turi neįgalumą, viena koja tapo 2 cm trumpesnė, judėjimą ir stovėseną apsunkina, kai eina ilgesnį atstumą, ramybės būsenoje nieko nejaučia, ateityje numatyta operacija po 2 metų, tada šalins vinis ir plokšteles kojose. Parodė, kad prieš įvykį dirbo, bet neoficialiai, pavienius darbus, daugiausia prie statybų, dabar nebegali dirbti, turi neįgalumą, iki 2020 m. galo paskirtos netekto nedarbingumo išmokos, kurias gauna. Nukentėjusysis parodė, kad kaltinamasis buvo į Skuodo ligoninę atėjęs, atsiprašė, norėjo tartis. Savo civilinį ieškinį palaiko, kaltinamasis jam nieko neatlygino. Turtinės žalos prašo, 10 Eur už nosies purškalą turi būti minusuojama, to neturi būti, magnis ir aktyvinta anglis buvo paskirta ir šiuos papildus nuolat vartoja, 2018 m. liepos 25 d. 9,99 Eur ligoninėje išrašyti vaistai susiję ir skirti gydymui, daktaras patardavo, ką pirkti, rašė ant lapelio, jo prašymu, vaistus pirko mama, brolio vaikai ir svainis, bet mama jiems pinigus atiduos, jis gauna pašalpą ir visus pinigus atiduoda mamai, iš bendrų lėšų gyvena. 2018 m. liepos 25 d. dar gulėjo ligoninėje ir pašalpa dar nebuvo paskirta, jis niekam už vaistus nemokėjo. Dėl turtinės žalos – neatlygintos kelionės važiavimo išlaidos, samdė žmones, tačiau asmuo, su kuriuo važiavo į Vilnių, nedavė degalų įsigijimo čekio, sakė, kad pilnas bakas.

Specialistas V. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad savo išvadą tvirtina. Parodė, kad eksperimentas atliktas, matuojamas matomumas su 20 km/h greičio įtaka, atsižvelgiant į oro sąlygas, matomumo atstumas nesikeičia, faktinės aplinkybės atitinka žmogų pastebint, kaip objektą važiuojant 40 km/h, kliūties pastebėjimas yra subjektyvus dalykas. Specialistas parodė, kad eksperimento metu dalyvavo ne vienas statistas ir pagal visus gautus matomumus buvo pateikta išvada. Specialistas parodė, kad statistai buvo informuoti, ką jie turi pastebėti ir dėl to laikas specialisto išvadoje yra imamas mažesnis, o kaltinamojo atveju laikas buvo imamas gerokai didesnis, yra riba, kurią visi matys. Specialistas parodė, kad eksperimento metu buvo panaudota mašina „Ford Focus“, ne ta, kuri buvo įvykio metu, tačiau įvykyje dalyvavęs automobilis faktiškai gal neišlikęs, kad būtų galima panaudoti fiziškai, geriausiai daryti eksperimentą su tuo pačia automobiliu, jeigu tai įmanoma, o, nesant galimybių, reikėtų daryti su tokio paties modelio automobiliu, taip ir buvo pasielgta šiuo atveju. Specialistas parodė, kad jis dalyvavo automobilio apžiūroje, kiek pamena, buvo ir ne tik su šiais įvykiais susiję automobilio pakitimai. Nurodė, jog, dėl tiesioginio priežastinio ryšio, situaciją kelyje sukūrė pėstieji, būdami nepasiženklinę, jiems to nedarant, būtų nieko neįvykę, tačiau vairuotojas važiavo ir dėl tam tikrų priežasčių nukentėjusiųjų nepastebėjo ir partrenkė, vairuotojas turėjo pastebėti nukentėjusiuosius, buvo visos galimybės įvykio išvengti sumažinus greitį, techniniu požiūriu vairuotojas galėjo apvažiuoti apie pėsčiuosius, reikalinga įvardyti pėsčiųjų ir vairuotojo veiksmus, tai yra sąlyginė išvada, atsižvelgiant į eksperimentą ir vertinant situaciją su trimis statistais, kaltinamojo ir nukentėjusiųjų tiesioginį priežastinį ryšį.

Liudytoja L. B. parodė, kad iki 2018 m. spalio dirbo Skuodo rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyriausiąja tyrėja. Parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 29 d. buvo atliktas eksperimentas, eksperimento metu statistams buvo nurodyta važiuoti 20 km/h greičiu, kad būtų saugu, atliekant eksperimentą buvo atsižvelgta į įvykio metu buvusias oro sąlygas, kurios buvo aprašytos byloje, įvykio vietos apžiūros protokole, kad tai būtų tas pats tamsus paros metas, kiek pamena darant eksperimentą nelijo, jeigu būtų buvę papildomų oro sąlygų (rūkas, lietus ir pan.), apie tai būtų buvę užfiksuota įvykio vietos apžiūros protokole. Liudytoja parodė, kad dėl eksperimento atlikimo sąlygų kalbėjo su ekspertu V. P., jis išaiškino, kad greitis turi būti saugus ir tai pažymėta eksperimento protokole. Liudytoja parodė, kad eksperimento dalyviai buvo instruktuoti, visi turėjo vairuotojo pažymėjimus, parinkti to paties amžiaus, pagal stažą, apsirengę tamsiai, buvo atskirai kalbėta su statistais, kad vairuotų tuo saugiu greičiu iki pamatys kliūtį, ekipažai važiavo atskirai ir pamačius kliūtį, reikėjo sustoti. Liudytoja parodė, kad prieš eksperimentą vairuotojai buvo informuoti apie būsimą kliūtį dėl statistų saugumo, tai, kurioje vietoje stovėjo nukentėjusieji, buvo nustatyta pagal planą. Liudytoja parodė, kad įtariamasis dėl dalyvavimo buvo informuotas, apie eksperimentą jam buvo pranešta telefonu, bet jis neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė.

Liudytojas J. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra jo sūnus, su sūnumi kalbėjo apie įvykį, jis jam pasakojo, kad važiavo, buvo tamsu, reikėjo kilimėlį pasitaisyti ir baladojosi žmonės, nesuspėjo sureaguoti, automobilis priklauso jam, automobilis techniškai buvo tvarkingas, stabdžiai veikė, sūnus automobiliu važinėja jau apie du metus, kai tik teises gavo. Liudytojas parodė, kad, kai jis važinėjo automobiliu, eismo įvykių nebuvo, įlenkimų nematė, įlenkimai anksčiau buvo, kai nusipirko, ne nauja buvo.

Laiduotoja R. M. parodė, kad yra kaltinamojo mama. Parodė, kad sūnus yra šiuo metu stresinėje būsenoje, net lankosi pas psichologus, jis gyvena su ja, bet kartais važiuoja dirbti į užsienį, sūnus namuose padeda. Parodė, kad įvykį vertina blogai, ji sūnui padės patarimais, sūnus įstatymų nepažeidinės, sūnus baustas 9 kartus iš eilės, tačiau tai smulkūs pažeidimai. Parodė, kad ji yra neteista, administracine tvarka nebausta, nėra turėjusi reikalų su teismais iki šiol, anksčiau ligoninėje dirbo medicinos seserimi.

Ikiteisminio tyrimo metu V. M. duotais parodymais, jis savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino. Parodė, kad eismo įvykis kilo ne tik dėl jo kaltės, bet dėl to, kad pėstieji pažeidė KET reikalavimus, todėl jis juos per vėlai pamatė ir nebegalėjo išvengti susidūrimo, nukentėjusieji abu ėjo ne savo kelio puse, tamsiai apsirengę, neturėjo atšvaitų ir girti svirduliavo. Parodė, kad 2015 metais gavo vairuotojo pažymėjimą ir nuo to laiko vairuoja tėvo J. M. vardu registruotą automobilį „Ford Focus“, automobilis nebuvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, nes jis buvo pasibaigęs prieš kelias dienas, jis tai žinojo, nes ketino vykti į užsienį, todėl automobilio nebedraudė. 2018 m. liepos 21 d. apie 23 val. 20 min. vairavo minėtą automobilį iš Daukšių k. į Mosėdį, važiavo vienas, pravažiavo Mosėdžio gyvenvietės ženklą, greitis buvo apie 40 km/h, važiavo įjungtomis ilgosiomis šviesomis, važiavo dešine kelio puse, buvo tamsu. V. M. parodė, kad jam ant greičio pedalo nepatogiai prisistūmė kilimėlis, buvo nepatogu važiuoti, negalėjo paspausti gerai pedalo, tada koja jis atleido pedalą trumpam ir greitai koja užkišo kilimėlio kraštą, tą kuris trukdė, po pedalu, tuo metu gal trumpam buvo nusukęs žvilgsnį į apačią, tai truko tik sekundę. Kai pakėlė akis ir pažiūrėjo į priekį, pamatė, kad jo kelio važiuojamoje dalyje yra du žmonės, vienas iš jų buvo prie pat vidurio linijos, dešinėje prie linijos, o kitas arčiau asfalto šono irgi dešinėje, juos pamatė labai arti, iš karto prie automobilio priekio, nebespėjo išsukti, nebūtų išvengęs susidūrimo, pajuto smūgius, suprato, kad juos partrenkė automobilio priekiu, iš karto stabdė, nežino, ar vienas, ar abu, bet kažkas užkrito trumpam ant priekinio lango ir iš karto nukrito, langas sudužo. V. M. parodė, kad sustojęs išlipo ir pamatė, kad vienas žmogus guli ties kelio viduriu, o kitas ant žolės netoli akmens, atvyko policija, greitoji, tuos abu vyrus išsivežė į ligoninę, matė, kad tie vyrai buvo tamsiai apsirengę, neturėjo jokio atšvaito. Buvo nuvykęs pas nukentėjusiuosius L. V. ir M. K., kurių atsiprašė dėl eismo įvykio, kad juos sužalojo, Linas atleido ir priekaištų neturi, Marius nieko nesakė, ar jam atleido, bet jo atsiprašė, labai gailisi, kad įvyko eismo įvykis, kad jo metu sužalojo du žmones (t. 2, 58-61, 64-67, 72-75 b. l.).

Nukentėjusiojo L. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jis 2018 m. liepos 21 d. apie 23.30 val., su M. K. iš Igarių k., Skuodo r., ėjo namo į Mosėdį, buvo vartojęs alkoholio, eidamas jautėsi vidutiniškai apsvaigęs nuo alkoholio, nebuvo girtas labai, nesvirduliavo, o M. K. buvo visiškai girtas, jis eidamas svirduliavo buvo tamsu, gatvė nebuvo apšviesta, jis buvo apsirengęs šviesiai pilkomis sportinėmis kelnėmis, raudonai-juodai margu bliuzonu, mėlynais sportiniais bateliais, liemenės su atšvaitais ar atšvaitų neturėjo, M. K. taip pat buvo tamsiai rūbais, neturėjo liemenės su atšvaitais ar atšvaitų. Nukentėjusysis parodė, kad jie abu ėjo dešine kelio puse ant asfalto, M. K. ėjo apie 2 metrus atsilikęs nuo jo, ties kelio viduriu, o jis ėjo ant asfalto, iš karto už dešinio kelkraščio, kai prasideda asfaltas, kai ėjo link Mosėdžio jau už sankryžos, juos aplenkė iš galo važiavęs kažkoks automobilis, matė, kad tas automobilis, kuris juos lenkė, lenkimo metu buvo išvažiavęs į priešingą eismo juostą. Nukentėjusysis parodė, kad pamatė tik automobilio šviesas ir pajuto smūgį į galvą, nukrito, suprato, kad jį partrenkė automobilis, bet su kokia vieta ir į kokią jo kūno vietą jis nežino, smūgis kliuvo į galvą, nuo smūgio neteko sąmonės, nepamena kas vyko toliau. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje gydėsi 3 dienas, jam sužalota tik galva – prakirsta galva, kakta ir smakras –, kitų sužalojimų nepatyrė (t. 1, 40-43, 44-45 b. l.).

Nukentėjusiojo M. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jis 2018 m. liepos 21 d. iš Igarių k., Skuodo r., ėjo kartu su L. V. namo į Mosėdį, buvo vartojęs alkoholio, pamena, kad praėjo sankryžą ir ėjo link Mosėdžio centro, buvo jau gyvenvietėje, tiksliai nepamena, kaip su L. ėjo keliu, bet kiek pamena, kad ėjo dešine asfalto puse į priekį, kaip išsidėstę ėjo – nepamena, buvo apsirengęs treninginėmis kelnėmis, rūbų spalvos nepamena, juodais sportiniais bateliais, atšvaitų ir liemenės neturėjo. Nukentėjusysis parodė, kad einant pajuto smūgį į kojas iš nugaros pusės ir daugiau nieko nepamena, atsibudo Klaipėdos ligoninėje, ten prabuvo dvi savaites, o vėliau gydėsi Skuodo ligoninėje. Su vairuotoju V. M. bendravo tik vieną kartą, kai gulėjo ligoninėje (t. 1, 56-58, 59-60 b. l.).

Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo S. S. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo duomenų matyti, kad 2018 m. liepos 21 d. 23.21 val. nuvykus į eismo įvykį nustatyta, jog eismo įvykyje dalyvavo vienas automobilis „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo V. M., įvykio vietoje rasti du sužaloti asmenys – vienas vyriškis gulintis ant važiuojamosios kelio dalies, o kitas vyriškis dešinėje kelio pusėje esančioje šalikelėje ant žolės, abu asmenys buvo nesąmoningi. Paklausus V. M., kaip viskas įvyko, jis nurodė, kad važiuojant Mosėdžio mstl., R. Granausko gatve nuo Daukšių k., jo tėvui priklausančiu automobiliu pastebėjo, kad po pedalais yra palindęs kilimėlis, todėl norėdamas jį ištraukti jis trumpam nuleido akis žemyn, o jas pakėlęs prieš savo automobilį, viduryje kelio, pamatė du asmenis, kuriuos ir partrenkė. V. M. nurodė, kad asmenys jokių šviesą atspindinčių elementų neturėjo (t. 1, 1-3 b. l.).

Iš Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad automobilis „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rastas Skuodo r., Mosėdžio mstl., R. Granausko ir Muziejaus gatvių sankirtoje, apžiūros metu nustatyti automobilio apgadinimai – apgadintas automobilio priekinio valstybinio numerio ženklo rėmelis, paties valstybinio numerio ženklo nėra, automobiliui išdužęs priekinis stiklas ir nulaužtas dešinės pusės, išorinis, galinio vaizdo veidrodis, nustatyti apgadinimai kairėje automobilio pusėje – įlenktos priekinės ir galinės durys bei sudužęs kairysis, galinis automobilio stiklas (vairuotojo V. M. teigimu, šie apgadinimai yra ne šio eismo įvykio pasekmė). Įvykio vietoje rasti sužaloti gulintys L. V. ir M. K.. Kelio danga yra asfaltas, kelio danga sausa. Kelio aplinka – tiesus kelias. Padangų pėdsakų bei likusių stabdymo žymių nėra (t. 1, 15-37 b. l.).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad automobilis „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūrėtas, nustatyti apgadinimai (t. 1, 120-128 b. l.).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad M. K. drabužiai paimti 2018 m. liepos 23 d. iš VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės Skuodo filialo, L. V. drabužiai ir avalynė, paimti iš VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės, yra tamsios spalvos, šviesą atspindinčių elementų nėra nustatyta (t. 1 , 147-157 b. l.).

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos rašto apie Hidrometeorologines sąlygas eismo įvykio metu duomenimis, 2018 m. liepos 21 d., 23.00 val., meteorologinio matomumo nuotolis – 20 km, 2018 m. liepos 22 d. 00.00 val. – 20 km, 01.00 val. – 13 km (t. 1, 135 b. l.).

Skuodo kelių tarnybos rašte nurodyta, kad įkalnės dydis Granausko gatvėje (Mosėdžio mstl.) tarp kelio ženklo „MOSĖDIS“ ir Muziejaus gatvės yra 0,7 proc. (t. 1, 138 b. l.).

Iš eksperimento protokolo matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 29 d. nuo 21.40 val. iki 22.40 val. buvo atliktas eksperimentas eismo įvykio vietoje, R. Granausko g., Mosėdžio mstl., Skuodo r., matomumui patikrinti, kurioje kelio vietoje pastatyti statistus, vadovautasi pagal 2018 m. liepos 21 d. eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir plane rastų ir užfiksuotų objektų (batas, dėmės, panašios į kraują ir pan.) išmatavimų kelio atžvilgiu, duomenimis. Nustatyta, kad statistai stovės Granausko gatvėje 38,2 m atstumu iki Muziejaus gatvės, ties ta vieta buvo pastatyti tamsiais rūbais apsirengę asmenys. Vienas asmuo pastatytas dešinėje kelio pusėje ties kraštu ant asfalto (taip buvo nurodęs nukentėjusysis L. V. savo buvimo vietą prieš eismo įvykį), kitas asmuo pastatytas ties kelio viduriu (taip buvo nurodęs nukentėjusysis M. K. savo buvimo vietą prieš eismo įvykį). Naudotas automobilis „Ford Focus“ (universalas). Su vairuotojais (statistais) minėtu automobiliu nuo sankryžos (kelio Plungė – Skuodas ir Granausko g., Mosėdžio mstl., Skuodo r.), t. y. vairuotojo V. M. važiavimo kryptimi, vairuota tiesiai naudojant artimųjų šviesų žibintus. Vairuotojams išaiškinta, jog, pamačius kliūtį kelyje, jie privalo nedelsiant sustoti. Važiavimo greitis 20 km/h. Automobilį „Ford Focus“ vairavus eksperimento dalyviui S. K., vairuota tiesiai, tyrėjai sėdint šalia ir jam pasakius „matau“ bei sustojus, pamatuotas atstumas nuo automobilio iki ant kelio stovinčių asmenų (statistų), atstumas yra 25,2 m. Vairuojant eksperimento dalyviui S. P., atstumas yra 24,4 m, L. P. – 33,6 m, L. P. – 43,5 m. Eksperimento protokole nurodyta, jog V. M. buvo pranešta apie numatomą atlikti eksperimentą, jis neatvyko, dalyvauti nepageidavo. (t. 1, 139-141 b. l.).

Iš alkotesterio panaudojimo registracijos žurnalo išrašo kopijos matyti, kad V. M. alkotesteriu nustatytas 0,00 promilių blaivumas (t. 1, 165-166 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 7326/2018(01) nurodyta, kad V. M. kraujyje etilo alkoholio nerasta (t. 1, 174 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 7327/2018(01) nurodyta, kad L. V. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,87 ‰ etilo alkoholio (t. 1, 175 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 7328/2018(01) nurodyta, kad M. K. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,67 ‰ etilo alkoholio (t. 1, 176 b. l.).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados duomenų Nr. G 1603/2018(03) matyti, kad L. V. buvo nustatyti šie sužalojimai: galvos sumušimas su muštinėmis žaizdomis pakaušio srityje, kaktoje, smakre, odos nubrozdinimas dešinio peties užpakaliniame paviršiuje. Nustatytus sužalojimus L. V. galėjo patirti 2018 m. liepos 21 d. eismo įvykio metu teisėsaugos nustatytomis ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Tyrimui pateiktų medicininių dokumentų apimtyje, L. V. sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (t. 1, 189-190 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 1783/2018(03) duomenimis, M. K. nustatyti šie sužalojimai: odos nubrozdinimai veide, smakro muštinė žaizda, dešinio raktikaulio lūžimas, plėštinė dešinės alkūnės žaizda su dešinio dilbio tiesiamųjų sausgyslių pažeidimu, odos nubrozdinimai krūtinėje, pilvo kairėje, dešinio klubakaulio sparno projekcijoje, skeveldrinis dešinio dešinio blauzdikaulio vidurinio – apatinio trečdalio ir šeivikaulio lūžimai, kairio kelio kelio muštinė žaizda, skeveldrinis kairio blauzdikaulio proksimalinio galo ir šeivikaulio galvos lūžimai, poshemoraginė anemija. Nustatytus sužalojimus M. K. galėjo patirti 2018 m. liepos 21 d. eismo įvykio metu teisėsaugos nustatytomis ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų M. K. sveikata sutrikdyta ilgalaikiai (ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui) – jo patirta trauma nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (t. 2, 5-6 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus skyriaus ekspertizės akto Nr. PEKG 71/2019 (01) duomenimis, po 2018 m. liepos 21 d. eismo įvykio M. K. komisijos apžiūros dieną nustatyti liekamieji potrauminiai reiškiniai – neryški dešinio peties sąnario kontraktūra ir nežymus dešinės blauzdos funkcijos sutrikimas, tarp M. K. netekto darbingumo (60 %) ir įvykio, kuris įvyko 2018 m. liepos 21 d., yra tiesioginis priežastinis ryšys, M. K. nustatyti kūno sužalojimai kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu dėl dviejų blauzdikaulių kūnų uždarų lūžių ir pagal šiuo metu esamus potrauminius liekamuosius padarinius, dėl kurių M. K. prarado 35 % bendrojo darbingumo (3 t., 59-64 b. l.).

Lietuvos teismo ekspertizės centro pateiktos specialisto išvados Nr. 11K-339(18) dėl eismo įvykio duomenimis: 1) negalima nustatyti automobilio „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavimo greičio prieš pat eismo įvykį, 2) prieš eismo įvykį susidariusioje eismo ir kelio situacijoje (atitinkančioje 2018 m. rugpjūčio 29 d. eksperimento atlikimo sąlygas), automobilio „Ford Focus“, vairuotojas V. M., važiuodamas eismo įvykio vietoje leistinu 50 km/h bei jo nurodytu 40 km/h greičiu, pastebėjęs pėsčiuosius, turėjo techninę galimybę stabdydamas vairuojamą automobilį išvengti pėsčiųjų M. K. ir L. V. partrenkimo, 3) techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą sąlygojo bei tiesioginį priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu turėjo pėsčiųjų M. K. ir L. V. veiksmai, – tamsiu paros metu eidami važiuojamąja dalimi transporto priemonių judėjimo kryptimi, nesinešdami su savimi šviečiančių žibintų, nevilkėdami ryškiaspalvių liemenių su šviesą atspindinčiais elementais, neturėdami prie drabužių prisisegę kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitų, sudarė sunkiau pastebimą kliūtį kitiems eismo dalyviams, kėlė grėsmę eismo saugumui ir sudarė kliūtį automobilio „Ford Focus“, judėjimui, 4) atsižvelgiant į 2018 m. rugpjūčio 29 d. eksperimento duomenis, prieš eismo įvykį susidariusioje kelio ir eismo situacijoje, automobilio „Ford Focus“, vairuotojo V. M. veiksmai – turėdamas objektyvią galimybę didesniu, nei reikalinga sustabdymui, atstumu pastebėti kliūtį jo vairuojamo automobilio judėjimui sudariusius pėsčiuosius laiku nestabdė automobilio ir partrenkė pėsčiuosius M. K. ir L. V. – turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu, 5) techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą sąlygojo bei tiesioginį priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu turėjo pėsčiųjų M. K. ir L. V. veiksmai – tamsiu paros metu eidami važiuojamąja dalimi transporto priemonių judėjimo kryptimi, nesinešdami su savimi šviečiančių žibintų, nevilkėdami ryškiaspalvių liemenių su šviesą atspindinčiais elementais, neturėdami prie drabužių prisisegę kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitų, sudarė sunkiau pastebimą kliūtį kitiems eismo dalyviams, kėlė grėsmę eismo saugumui ir sudarė kliūtį automobilio „Ford Focus“, judėjimui. Atsižvelgiant į 2018 m. rugpjūčio 29 d. eksperimento duomenis, prieš eismo įvykį susidariusioje kelio ir eismo situacijoje, automobilio „Ford Focus“, vairuotojo V. M. veiksmai – turėdamas objektyvią galimybę didesniu nei reikalinga sustabdymui atstumu pastebėti kliūtį jo vairuojamo automobilio judėjimui sudariusius pėsčiuosius savalaikiai nestabdė automobilio ir partrenkė pėsčiuosius M. K. ir L. V. – turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu (t. 2, 16-24 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281 straipsnio 3 dalyje

Pagal LR BK 281 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šiame LR BK straipsnyje nustatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal LR BK 281 straipsnio 3 dalį, būtina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visų trijų įvardytų požymių buvimą.

Sprendžiant dėl pirmojo būtinojo veikos kvalifikavimui požymio – veikos – pažymėtina, jog pripažįstant asmenį kaltu būtina nustatyti, kad šis asmuo, vairuodamas kelių transporto priemonę, padarė konkretų Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Kelių eismo taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. liepos 1 d.) 128 punktas įpareigoja vairuotoją jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui (jeigu jis gali tai pastebėti) sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Kaltinamasis V. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino iš dalies parodydamas, kad pripažįsta faktą, jog buvo sužaloti žmonės, taip pat pripažįsta, kad kilimėlio neturėjo taisyti važiuodamas, tačiau patys nukentėjusieji yra kalti. Kaltinamasis V. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, 58-61, 64-67, 72-75 b. l.), tiek teisminio nagrinėjimo metu pripažino, kad prieš pat įvykį vairuodamas ir nesustojęs kelkraštyje taisėsi po pedalais palindusį automobilio vairuotojo pusės kilimėlį, norėdamas jį ištraukti trumpam nuleido akis žemyn, o jas pakėlęs prieš savo automobilį, viduryje kelio, pamatė du asmenis, kuriuos ir partrenkė. Tai užfiksuota ir kaltinamojo pirminiuose kaltinamojo parodymuose (t. 1, 1-3 b. l.). Nagrinėjamu atveju kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 128 punkto reikalavimus tuo, kad vairuodamas transporto priemonę trumpam nukreipęs dėmesį į jam trukdantį automobilio vairuotojo pusės kilimėlį ir atsiradus kliūčiai kelyje, nesulėtino transporto priemonės greičio, nesustabdė transporto priemonės, neapvažiavo kliūties nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams ir partrenkė ta pačia kryptimi gatvės važiuojamąja kelio dalimi ėjusius L. V. ir M. K..

Pažymėtina ir tai, kad patys nukentėjusieji L. V. ir M. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat pripažino, kad buvo neblaivūs, tamsiai apsirengę, ėjo dešine asfalto puse, jokių šviesą atspindinčių elementų neturėjo. Šias aplinkybes patvirtina ir daiktų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad M. K. drabužiai paimti 2018 m. liepos 23 d. iš VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės Skuodo filialo, L. V. drabužiai ir avalynė, paimti iš VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės, yra tamsios spalvos, šviesą atspindinčių elementų nėra nustatyta (t. 1 , 147-157 b. l.). Kelių eismo taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. liepos 1 d.) 37 punktas numato, kad kelkraščiu arba važiuojamosios dalies pakraščiu einantys pėstieji turi judėti prieš transporto priemonių važiavimo kryptį. Taisyklių 41 punkte numatyta, kad pėstieji, eidami neapšviestu kelkraščiu arba važiuojamosios dalies kraštu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, privalo neštis šviečiantį žibintą arba vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba būti prie drabužių prisisegę kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą. Taigi nagrinėjamu atveju pripažintina, kad nukentėjusieji judėdami transporto priemonių važiavimo kryptimi bei tamsiu paros metu nedėvėdami šviesą atspindinčių rūbų ar nesegėdami atskirų elementų, ar neturėdami šviečiančio žibinto nesilaikė Kelių eismo taisyklių 37, 41 punktų nuostatų.

Šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog 2018 m. liepos 21 d., apie 23 val. 20 min., R. Granausko gatvėje, Mosėdžio mstl., Skuodo r., įvyko eismo įvykis, dėl kurio metu patirtų sužalojimų kilo padariniai – L. V. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o M. K. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Teismų praktikoje priežastinis ryšys grindžiamas būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisykle, kuri įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga. Būtinoji padarinių kilimo sąlyga nustatoma sprendžiant, ar eismo įvykis būtų įvykęs, jeigu nebūtų pažeistos Kelių eismo taisyklės. Kai eismo įvykyje dalyvauja keli eismo dalyviai, būtinoji padarinių kilimo sąlyga gali būti vieno arba abiejų eismo įvykio dalyvių kelių eismo taisyklių pažeidimai. Nagrinėjamojoje byloje susiklostė situacija, kad būtinoji padarinių kilimo sąlyga yra susijusi su visų eismo įvykio dalyvių (kaltinamojo ir nukentėjusiųjų) kelių eismo taisyklių pažeidimais. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tokiais atvejais, kai Kelių eismo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, būtina spręsti priežastinio ryšio klausimą tarp visų eismo įvykyje dalyvavusių eismo dalyvių padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir LR BK 281 straipsnyje nurodytų padarinių atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-187/2005, 2K-19/2007, 2K-134-696/2016, 2K-35-895/2017, 2K-126-693/2017 ir kt.). Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, eismo įvykio priežastis yra tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009, 2K-52/2010, 2K-127/2010). Taigi teismas turi nustatyti kiekvieno padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo įtaką kilusiems padariniams ir pagrindinę eismo įvykio metu kilusių padarinių priežastį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009, 2K-297/2009, 2K-127/2010, 2K-151/2011).

Pažymėtina, jog, kaip matyti iš Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto V. P. 2018 m. lapkričio 29 d. išvadoje Nr. 11K-339(18) dėl eismo įvykio pateiktų išvadų, šio eismo įvykio kilimą sąlygojo bei tiesioginį priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu turėjo ir nukentėjusiųjų (pėsčiųjų) M. K. ir L. V. veiksmai, ir kaltinamojo V. M. veiksmai. Nukentėjusiųjų veiksmai tiesioginį priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu turėjo tuo, kad jie tamsiu paros metu ėjo važiuojamąja kelio dalimi transporto priemonių judėjimo kryptimi, nesinešdami su savimi šviečiančių žibintų, nevilkėdami ryškiaspalvių liemenių su šviesą atspindinčiais elementais, neturėdami prie drabužių prisisegę kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitų ir tokiu būdu sudarė sunkiau pastebimą kliūtį kitiems eismo dalyviams, kėlė grėsmę eismo saugumui ir sudarė kliūtį automobilio „Ford Focus“, judėjimui. Kaltinamojo veiksmai tiesioginį priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu turėjo tuo, kad, atsižvelgiant į 2018 m. rugpjūčio 29 d. eksperimento duomenis, prieš eismo įvykį susidariusioje kelio ir eismo situacijoje, automobilio „Ford Focus“ vairuotojas V. M., turėdamas objektyvią galimybę didesniu, nei reikalinga sustabdymui, atstumu pastebėti kliūtį jo vairuojamo automobilio judėjimui sudariusius pėsčiuosius laiku nestabdė automobilio ir partrenkė pėsčiuosius M. K. ir L. V. (t. 2, 16-24 b. l.). Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto V. P. 2018 m. lapkričio 29 d. išvadoje Nr. 11K-339(18) nurodyta, kad prieš eismo įvykį susidariusioje situacijoje automobilio „Ford Focus“ sustabdymui važiuojant vairuotojo nurodytu 40 km/h greičiu buvo reikalingas apie 27,6 m atstumas, kuris yra mažesnis nei atstumas, kurį vairuotojas, pastebėjęs pėsčiuosius, važiuodamas šiuo greičiu turėjo automobilio sustabdymui (nuo apie 37,1 m iki apie 56,2 m), taip pat nurodyta, kad prieš eismo įvykį susidariusioje eismo ir kelio situacijoje (atitinkančioje 2018 m. rugpjūčio 29 d. eksperimento atlikimo sąlygas), automobilio „Ford Focus“, vairuotojas V. M., važiuodamas eismo įvykio vietoje leistinu 50 km/h bei jo nurodytu 40 km/h greičiu, pastebėjęs pėsčiuosius, turėjo techninę galimybę stabdydamas vairuojamą automobilį išvengti pėsčiųjų M. K. ir L. V. partrenkimo. Baudžiamos duomenys patvirtina, kad 2018 m. liepos 21 d., apie 23 val. 20 min., R. Granausko gatvėje, Mosėdžio mstl., Skuodo r., eismo sąlygos ir matomumas buvo pakankamai geros. Pats kaltinamasis patvirtino, kad buvo tamsu, nelijo, kelio danga buvo sausa. Iš Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vietoje kelio danga yra asfaltas, kelio danga sausa, kelio aplinka – tiesus kelias (t. 1, 15-37 b. l.). Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos rašto apie Hidrometeorologines sąlygas eismo įvykio metu duomenimis, 2018 m. liepos 21 d., 23.00 val. meteorologinio matomumo nuotolis – 20 km, 2018 m. liepos 22 d. 00.00 val. – 20 km, 01.00 val. – 13 km (t. 1, 135 b. l.). Skuodo kelių tarnybos rašte nurodyta, kad įkalnės dydis Granausko gatvėje (Mosėdžio mstl.) tarp kelio ženklo „MOSĖDIS“ ir Muziejaus gatvės yra 0,7 proc. (t. 1, 138 b. l.). Šių išdėstytų aplinkybių visumos pagrindu teismas sprendžia, kad baudžiamojoje byloje surinkti duomenys pagrindžia, jog V. M. turėjo galimybę pamatyti jo važiavimo kryptimi mažesniu greičiu judančią kliūtį nukentėjusiuosius L. V. bei M. K. ir šios kliūties išvengti.

Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamojo gynėjas kvestionavo 2018 m. rugpjūčio 29 d. atlikto eksperimento rezultatus kaip nepatikimus tais aspektais, kad prieš eksperimentą statistai buvo informuoti apie būsimą kliūtį, eksperimento metu statistai važiavo 20 km/h greičiu, nors kaltinamasis buvo apklausos metu nurodęs, jog važiavo apie 40 km/h greičiu, kaltinamasis nebuvo informuotas apie atliekamą eksperimentą. Pirmiausia pažymėtina, jog iš eksperimento protokolo duomenų matyti, kad V. M. buvo pranešta apie numatomą atlikti eksperimentą, jis neatvyko, dalyvauti nepageidavo (t. 1, 139-141 b. l.). Apie tai, kad kaltinamajam buvo pranešta telefonu apie atliekamą eksperimentą, patvirtino ir bylos nagrinėjimo teisme liudytoja apklausta tyrėja L. B.. Kaltinamasis teisme nurodė, kad tuo metu buvo išvykęs į užsienį, 2020 m. sausio 27 d. teismo posėdžio metu teikė teismui bilietus, kad 2018 m. rugpjūčio 31 d. kaltinamasis turėjo išvykti ir 2018 m. rugpjūčio 30 d. Skuode jau jo nebuvo, tačiau akcentuotina tai, kad eksperimentas atliktas 2018 m. rugpjūčio 29 d., taigi šią dieną kaltinamasis dar nebuvo išvykęs. Pažymėtina, jog iš specialisto V. P. 2018 m. lapkričio 29 d. išvados Nr. 11K-339(18) duomenų matyti, kad šiuo atveju nebuvo galima nustatyti automobilio „Ford Focus“ važiavimo greičio prieš pat įvykį, kadangi automobilio stabdymo pėdsakų nebuvo. Liudytoja byloje apklausta tyrėja L. B. parodė, kad 20 km/h greitis buvo imtas ir statistai informuoti apie būsimą kliūtį tam, kad būtų užtikrintas statistų saugumas. Specialistas pateikdamas išvadą, vadovaujantis patvirtintais standartinių tyrimo procedūrų aprašymais, atsižvelgiant į eismo įvykio vietos apžiūros duomenis, fiksuotus 2018 m. liepos 22 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole, 2018 m. liepos 21 d. eismo įvykio vietos plane, atliko skaičiavimus. Iš išvados matyti, kad atlikdamas skaičiavimus ir vertindamas eksperimento metu gautų rezultatų duomenis, specialistas atsižvelgė į aplinkybę dėl to, kad vairuotojai žinojo, jog tamsoje kelyje bus kliūtis ir vairuotojo reakcijos laikas buvo imamas minimalus šiai situacijai. Bylos nagrinėjimo teisme metu apklaustas specialistas V. P. teisiamojo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad statistai buvo informuoti, ką jie turi pastebėti ir dėl to laikas specialisto išvadoje yra imamas mažesnis, o kaltinamojo atveju laikas buvo imamas gerokai didesnis, yra riba, kurią visi žmonės matys. Šiuo atveju su minėta Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada neatsiejamai susiję 2018 m. rugpjūčio 29 d. atlikto eksperimento duomenys, kadangi jais specialistas vadovavosi pateikdamas 2018 m. lapkričio 29 d. išvadą Nr. 11K-339(18). Iš 2018 m. rugpjūčio 29 d. eksperimento protokolo (t. 1, 139-141 b. l.) matyti, kad eksperimente dalyvavę statistai, pastebėję pėsčiuosius, sustabdė vairuotą automobilį „Ford Focus“ neprivažiuodami jų atitinkamai 25,2 m, 24,4 m, 33,6 m ir 43,5 m atstumu. Specialistui atlikus skaičiavimus nustatyta, kad sustabdymui įvykio vietoje važiuojant 20 km/h greičiu reikalingas ant sauso asfalto apie 8,5 m atstumas. Taigi eksperimento metu nustatytas kliūties pamatymo atstumas yra didesnis už sustojimo kelią. Atlikęs skaičiavimus specialistas taip pat nustatė, kad prieš eismo įvykį susidariusioje kelio ir eismo situacijoje automobilio „Ford Focus“ sustabdymui važiuojant kaltinamojo nurodytu 40 km/h greičiu reikalingas atstumas apskaičiuotas – 27,6 m –, taip pat apskaičiuota, jog automobilio „Ford Focus“ vairuotojas, pastebėjęs pėsčiuosius, važiuodamas 40 km/h greičiu sustabdymui turėjo nuo apie 37,1 m iki apie 56,2 m. Kaltinamojo gynėjas teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad byloje apklaustas specialistas vienareikšmiškai nurodė, kad tiesioginis priežastinis ryšys dėl eismo įvykio kilimo buvo pėsčiųjų veiksmai, o analizuojant vairuotojo veiksmus pažymėjo, kad jo vertinimas dėl vairuotojo veiksmų yra sąlyginis, o ne kategoriškas ir ne tikėtinas. Pažymėtina, jog iš teismo posėdžio metu apklausto specialisto V. P. parodymų matyti, kad specialistas nurodė, jog situaciją kelyje sukūrė pėstieji, būdami nepasiženklinę, tačiau vairuotojas važiavo ir dėl tam tikrų priežasčių nukentėjusiųjų nepastebėjo ir partrenkė, vairuotojas turėjo pastebėti nukentėjusiuosius, buvo visos galimybės įvykio išvengti sumažinus greitį, techniniu požiūriu vairuotojas galėjo apvažiuoti apie pėsčiuosius. Specialistas taip pat nurodė, kad reikalinga įvardyti pėsčiųjų ir vairuotojo veiksmus, tai yra sąlyginė išvada, atsižvelgiant į eksperimentą ir vertinant situaciją su trimis statistais, kaltinamojo ir nukentėjusiųjų tiesioginį priežastinį ryšį. Taigi bylos nagrinėjimo metu specialistas nenurodė, kad jo vertinimas dėl vairuotojo veiksmų yra sąlyginis. Be to, specialisto išvada apie automobilio važiavimo greitį, kliūties matomumą bei galimybę išvengti susidūrimo, šiuo atveju su pėsčiaisiais, bei eksperimento protokolas yra vieni iš įrodymų, kurie vertintini kartu su kitais įrodymais ir nustatytomis bylos aplinkybėmis. Šiuo atveju išdėstytų aplinkybių kontekste teismas vertina, kad nėra pagrindo abejoti specialisto išvados, kaip vieno iš įrodymų, patikimumu, savo išvadą byloje apklaustas specialistas V. P. patvirtino, pateikė paaiškinimus dėl jos. Taip pat nėra pagrindo abejoti ir kad 2018 m. rugpjūčio 29 d. eksperimentas buvo atliktas tinkamai bei abejoti jo metu gautais rezultatais, kadangi iš eksperimento protokolo matyti, kad atliekant įvykio vietoje R. Granausko g., Mosėdžio mstl., Skuodo r., laikotarpiu nuo 21.40 val. iki 22.40 val. eksperimentą matomumui patikrinti, kurioje kelio vietoje pastatyti statistus, vadovautasi pagal 2018 m. liepos 21 d. eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir plane rastų ir užfiksuotų objektų (batas, dėmės, panašios į kraują ir pan.) išmatavimų kelio atžvilgiu, duomenimis. Nustatyta, kad statistai stovės Granausko gatvėje 38,2 m atstumu iki Muziejaus gatvės, ties ta vieta buvo pastatyti tamsiais rūbais apsirengę asmenys. Vienas asmuo pastatytas dešinėje kelio pusėje ties kraštu ant asfalto (taip buvo nurodęs nukentėjusysis L. V. savo buvimo vietą prieš eismo įvykį), kitas asmuo pastatytas ties kelio viduriu (taip buvo nurodęs nukentėjusysis M. K. savo buvimo vietą prieš eismo įvykį). Naudotas automobilis „Ford Focus“ (universalas). Su vairuotojais (statistais) minėtu automobiliu nuo sankryžos (kelio Plungė – Skuodas ir Granausko g., Mosėdžio mstl., Skuodo r.), t. y. vairuotojo V. M. važiavimo kryptimi, vairuota tiesiai naudojant artimųjų šviesų žibintus.

Nagrinėjamoje byloje teismas, įvertindamas byloje surinktų rašytinių įrodymų, kaltinamojo, nukentėjusiųjų parodymų visumą, sprendžia, kad šiuo atveju būtent V. M. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo būtinoji padarinių – eismo įvykio, dėl kurio patirtų sužalojimų kilo padariniai (L. V. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o M. K. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas), kilimo sąlyga, kadangi pagrindinė autoįvykį sukėlusi priežastis šiuo atveju buvo važiuojamojoje kelio dalyje atsiradusios kliūties (nukentėjusiųjų) nepastebėjimas, sąlygotas padidinto pavojaus šaltinį valdančio automobilį vairavusio kaltinamojo neatidumo – žvilgsnio atitraukimo tam tikru momentu nuo regėjimo lauko taisantis vairuotojo pusės automobilio kilimėlį. Nors kaltinamasis neigia savo kaltę ir nurodo, kad susidūrimas su pėsčiaisiais L. V. ir M. K. įvyko tik dėl pastarųjų veiksmų – būnant neblaiviems ir tamsiu paros metu, neturint šviečiančio žibinto ar šviesą atspindinčių atšvaitų, toks jo aiškinimas nepaneigia kaltinamojo kaltės padarius Kelių eismo taisyklių 128 punkto reikalavimus, ko pasekoje ir įvyko susidūrimas su važiuojamosios kelio dalies transporto priemonių judėjimo kryptimi einančiais pėsčiaisiais, kurie patyrė kūno sužalojimus. Iš paties kaltinamojo paaiškinimų ikiteisminio tyrimo metu ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu seka, kad jis vairuodamas automobilį jokios kliūties kelyje nepastebėjo, kadangi trumpam pažiūrėjo į apačią besitaisydamas automobilio kilimėlį ir taip važiuojant įvyko susidūrimas su kliūtimi, tik įvykus susidūrimui, jis pajuto smūgį į automobilį. Iš išdėstytų aplinkybių darytina išvada, kad kaltinamasis nebuvo pakankamai atidus – atidžiai nestebėjo kelio važiuojamosios dalies ir turėdamas objektyvią galimybę pastebėti ant kelio esančią kliūtį (pėsčiuosius), atsiradus šiai kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui, visiškai nelėtino automobilio greičio, nestabdė (aptarta aukščiau, jog stabdymo žymių įvykio vietoje nenustatyta), nemėgino ir apvažiuoti kliūtį, ko pasekoje partrenkė ėjusius nukentėjusiuosius. Byloje nustatyta, kad pėstieji L. V. ir M. K. judėjo transporto priemonių važiavimo kryptimi bei tamsiu paros metu nedėvėjo šviesą atspindinčių rūbų, nesegėjo atskirų elementų, neturėjo šviečiančio žibinto bei pažeidė Kelių eismo taisyklėse nustatytas pėsčiųjų pareigas, tačiau tai nelaikytina pagrindine autoįvykio priežastimi ir nešalina kaltinamojo kaltės padarius paminėtus pažeidimus, o taip pat už tai numatytos baudžiamosios atsakomybės. Šios aplinkybės turi reikšmės sprendžiant žalos atlyginimo ir civilinės atsakomybės klausimus. V. M. neišvengė kliūties ne todėl, kad ji netikėtai atsirado kelyje, o todėl, kad jis kaip vairuotojas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje neretai tik vieno eismo dalyvio Kelių eismo taisyklių pažeidimas pripažįstamas eismo įvykio priežastimi, o kito eismo dalyvio Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nors ir turėjęs įtakos eismo įvykiui kilti, vertinamas kitaip. Toks vertinimas galimas, kai tik vieno eismo dalyvio Kelių eismo taisyklių pažeidimas pripažįstamas būtina sąlyga (kartais ji įvardijama kaip pagrindinė ar dėsninga sąlyga) eismo įvykiui kilti, o kito eismo dalyvio padarytas pažeidimas, atvirkščiai, tokiu nelaikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-297/2009, 2K-325-942/2017). Išdėstyti kaltinamojo padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiu autoįvykiu ir atsiradusiomis pasekmėmis – nukentėjusiojo L. V. nežymiu ir M. K. sunkių sveikatos sutrikdymu, todėl kaltinamojo nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal LR BK 281 straipsnio 3 d.

Kaltinamojo V. M. kaltę padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 281 straipsnio 3 dalyje, įrodo ir šie byloje surinkti ir ištirti rašytiniai įrodymai: 1) Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo S. S. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriuo užfiksuotos įvykio aplinkybės atitinka kaltinamojo parodymus, byloje apklaustų liudytojų, nukentėjusiųjų nurodytas ir kituose rašytiniuose įrodymuose užfiksuotas įvykio faktines aplinkybes (t. 1, 1-3 b. l.); 2) 2018 m. liepos 21 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolai, planas, foto lentelės, iš kurių matyti, kad nusikaltimo padarymo vieta – Skuodo r., Mosėdžio mstl., R. Granausko ir Muziejaus gatvių sankirta, įvykio vietoje rastas apgadintas automobilis „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei sužaloti gulintys L. V. ir M. K., kelio danga yra asfaltas, kelio danga sausa, kelio aplinka – tiesus kelias –, padangų pėdsakų bei likusių stabdymo žymių nėra (t. 1, 15-37 b. l.); 3) daiktų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad M. K. drabužiai paimti 2018 m. liepos 23 d. iš VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės Skuodo filialo, L. V. drabužiai ir avalynė, paimti iš VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės, yra tamsios spalvos, šviesą atspindinčių elementų nėra nustatyta (t. 1 , 147-157 b. l.); 4) Skuodo kelių tarnybos raštas, iš kurio matyti, kad įkalnės dydis Granausko gatvėje (Mosėdžio mstl.) tarp kelio ženklo „MOSĖDIS“ ir Muziejaus gatvės yra 0,7 proc. (t. 1, 138 b. l.); 4) Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos raštas apie Hidrometeorologines sąlygas eismo įvykio metu, pagal kurio duomenis, 2018 m. liepos 21 d., 23.00 val., meteorologinio matomumo nuotolis – 20 km, 2018 m. liepos 22 d. 00.00 val. – 20 km, 01.00 val. – 13 km (t. 1, 135 b. l.); 5) 2018 m. rugpjūčio 29 d. eksperimento protokolas, iš kurio duomenų matyt, kad eksperimente dalyvavę statistai, pastebėję pėsčiuosius, sustabdė vairuotą automobilį „Ford Focus“ neprivažiuodami jų atitinkamai 25,2 m, 24,4 m, 33,6 m ir 43,5 m atstumu (t. 1, 139-141 b. l.); 6) Alkotesterio panaudojimo registracijos žurnalo išrašas, iš kurio matyti, kad V. M. alkotesteriu nustatytas 0,00 promilių blaivumas (t. 1, 165-166 b. l.); 7) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 7326/2018(01), pagal kurią V. M. kraujyje etilo alkoholio nerasta (t. 1, 174 b. l.); 8) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą Nr. T-A 7327/2018(01) pagal kurią L. V. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,87 ‰ etilo alkoholio (t. 1, 175 b. l.); 9) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 7328/2018(01) pagal kurią M. K. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,67 ‰ etilo alkoholio (t. 1, 176 b. l.); 10) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G 1603/2018(03), pagal kurią L. V. nustatyti sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (t. 1, 189-190 b. l.); 11) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 1783/2018(03) bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus skyriaus ekspertizės akto Nr. PEKG 71/2019 (01) duomenys, pagal kuriuos M. K. nustatyti šie sužalojimai kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu (3 t., 59-64 b. l.); 12) Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11K-339(18), kurioje pateiktos išvados dėl eismo įvykio (t. 2, 16-24 b. l.); 13) įtariamojo apklausos protokolai (t. 2, 48-75 b. l., 2 t.); 14) nukentėjusiųjų L. V., M. K., liudytojo J. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (1 t., 40-45, 56-60, 76-78 b. l.).

Įvertinus baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumą, aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismui nekyla abejonių, kad V. M. 2018 m. liepos 21 d., apie 23 val. 20 min., R. Granausko gatvėje, Mosėdžio mstl., Skuodo r., vairuodamas automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 128 punkto reikalavimus tuo, kad vairuodamas transporto priemonę trumpam nukreipęs dėmesį į jam trukdantį automobilio vairuotojo pusės kilimėlį ir atsiradus kliūčiai kelyje, nesulėtino transporto priemonės greičio, nesustabdė transporto priemonės, neapvažiavo kliūties nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams ir partrenkė ta pačia kryptimi gatvės važiuojamąja kelio dalimi ėjusius L. V. ir M. K.. Būtent dėl šių V. M. veiksmų nukentėjusiesiems L. V. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o M. K. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nustatytas tiesioginis priežastinis ryšys. Tokiais savo veiksmais V. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 straipsnio 3 dalyje.

Nustatytų įvykio aplinkybių analizė duoda pagrindą išvadai, kad V. M. jam inkriminuotą veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Nusikaltimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti LR BK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (LR BK 16 straipsnio 3 dalis). Neginčytina, kad V. M. nenumatė, jog dėl jo veikimo gali atsirasti LR BK 281 straipsnio 3 dalyje numatyti padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti.

V. M. padarė apysunkį nusikaltimą, kadangi už LR BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija šešerių metų laisvės atėmimo (LR BK 11 straipsnio 4 dalis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis iš dalies atlygino žalą civilinei ieškovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai (400 Eur) (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (LR BK 60 straipsnis).

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teismui pateiktas kaltinamojo mamos R. M. prašymas atleisti V. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą LR BK 40 straipsnio pagrindu ir perduoti jį R. M. atsakomybėn, nustatyti laidavimo terminą. Kaltinamojo gynėjas teisiamojo posėdžio metu su pateiktu prašymu sutiko, nurodė, kad yra visos būtinos sąlygos, prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jo mamos R. M. atsakomybėn. Prokuroras su pateiktu prašymu nesutiko, nurodė, kad nėra vienos iš būtinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų – nėra kaltinamojo kaltės visiško pripažinimo, žalos atlyginimo bei nėra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nukentėjusiųjų atstovė taip pat su pateiktu prašymu nesutiko, nurodė, jog nėra kaltės pripažinimo bei žalos atlyginimo nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams.

LR BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

Kaltinamojo V. M. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota pagal LR BK 281 straipsnio 3 dalį, šis nusikaltimas priskirtinas apysunkių nusikaltimų kategorijai, taigi LR BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta pirmoji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, susijusi su nusikaltimo priskyrimu vienai iš kategorijų – apysunkiam tyčiniam nusikaltimui –, šioje baudžiamojoje byloje yra.

Antroji LR BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga – asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. R. M. pateikė teismui savo prašymą perduoti kaltininką (sūnų V. M.) jos atsakomybei pagal laidavimą, prašyme nurodė, kad yra įsitikinusi, jog sūnus ateityje nedarys jokių nusikaltimų ar kitų teisės pažeidimų, nes jis nėra asmuo, kuris būtų linkęs tai daryti. Nurodė, kad jos ir sūnaus santykiai yra geri, sūnus labai pergyvena dėl padaryto pažeidimo (t. 3, 1-4). Teisiamojo posėdžio metu apklausta R. M. patvirtino, kad su sūnumi jos santykiai su sūnumi yra geri, šiuo metu jie gyvena kartu. Teisiamojo posėdžio R. M. išreiškė neigiamą vertinimą dėl sūnaus V. M. padaryto nusikaltimo. Iš pateiktos charakteristikos matyti, kad R. M. charakterizuojama teigiama (t. 3, 3 b. l.). R. M. nėra teista (t. 3, 123 b. l.). Atsižvelgiant į išdėstytus R. M. charakterizuojančius duomenis, rašytiniame prašyme dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, nėra pagrindo manyti, kad R. M. nėra verta teismo pasitikėjimo, kadangi duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėta laiduotoja byloje nėra.

Kitos būtinos sąlygos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos LR BK 40 straipsnio 2 dalyje: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis V. M. nėra praeityje teistas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės – vadinasi, asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (t. 2, 29-47 b. l.). Dėl būtinos sąlygos, ar yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, pripažintina tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė visuomenei pavojingu būdu –vairuodamas transporto priemonę, tačiau, teismo vertinimu, vien ši aplinkybė nėra pagrindas daryti išvadą, kad asmuo ateityje nesilaikys įstatymų ir darys naujas nusikalstamas veikas. Tai, kad kaltinamasis 13 kartų yra baustas administracine tvarka (t. 3, 33-41 b. l.) neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, tačiau kaltinamasis pirmą kartą teisiamas, nėra duomenų, kad jo atžvilgiu būtų pradėtų naujų ikiteisminių tyrimų, todėl kaltinamojo padaryti administraciniai nusižengimai nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad asmuo darys naujas nusikalstamas veikas ir nesilaikys įstatymų.

Teismas vertina, kad šiuo atveju neišpildyta LR BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta būtina sąlyga – kaltinamasis turi visiškai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padaręs nusikalstamą veiką. Nors kaltinamasis V. M. ir rūpinosi po įvykio nukentėjusiaisiais, aplankė M. K. ligoninėje, L. V. namuose, atlygino dalį žalos (400 Eur) civiliniam ieškovui Klaipėdos teritorinei ligonių kasai, tačiau kaltinamasis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu pilnai savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino. Tiek ikiteisminio nagrinėjimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasi kaltę pripažino iš dalies parodydamas, kad pripažįsta faktą, jog buvo sužaloti žmonės, taip pat pripažįsta, kad kilimėlio neturėjo taisyti važiuodamas, tačiau patys nukentėjusieji yra kalti. Dalinis kaltės pripažinimas tuo aspektu, kad pripažįstamos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybes, tačiau kaltinamasis nepripažįsta, kad jis yra kaltas dėl veikos ir kilusių padarinių teismo vertinimu nėra pakankamas, kad būtų galima taikyti LR BK 40 straipsnyje numatytą laidavimo institutą.

Nenustačius visų įstatyme numatytų privalomų pagrindų, kaltinamasis V. M. negali būti atleidžiamas LR BK 40 straipsnio pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Dėl bausmės skyrimo

Už LR BK 281 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi LR BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis.

Kaltinamasis V. M. dėl nusikalstamo nerūpestingumo padarė vieną apysunkį baigtą nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis, 16 straipsnio 3 dalis).

Sprendžiant bausmės kaltinamajam paskyrimo klausimą atsižvelgtina į tai, kad nenustatyta kaltinamojo V. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Teismas taip pat atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę – kaltinamasis nėra teistas, tačiau baustas administracine tvarka 13 kartų, yra jauno amžiaus, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnybos registre. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į LR BK 55 straipsnio nuostatas, dėl ko skirtina bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu. Valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras kaltinamajam siūlė paskirti laisvės atėmimo bausmę bausmės vykdymą atidedant, kadangi kaltinamasis nedirbantis ir paskirtos baudos tikėtina neturės galimybės sumokėti. Teismas pritaria šiai išsakytai pozicijai, kad net ir paskirtą minimalią baudą (2500 Eur), kuri fiziniam asmeniui yra pakankamai didelė, kaltinamajam nedirbančiam, registruotam Užimtumo tarnybos registre gali būti sunku sumokėti, todėl už LR BK 281 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą (apysunkis nusikaltimas), tai, kad veika buvo padaryta reali žala nukentėjusiųjų sveikatai, V. M. skiriama prokuroro siūloma bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 6 mėnesiams, vadovaujantis LR BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, bausmės vykdymą atidedant 1 metams bei įpareigojant V. M. be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymą leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos (miesto) ribų 1 metų laikotarpį bei pradėti dirbti 4 mėnesių laikotarpiu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Kadangi V. M. nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 straipsnio 3 dalyje, padarė pažeisdamas Kelių esimo taisykles vairuodamas transporto priemonę, sukeldamas akivaizdžią grėsmę eismo saugumui, todėl jam, vadovaujantis LR BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Vadovaujantis LR BK 68 straipsnio 2 dalimi, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Pagal LR BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, parenka skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Baudžiamojo poveikio priemonės termino nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių kaltininko kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę. LR BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytas specialiosios teisės atėmimo termino vidurkis – 2 metai. Spręsdamas klausimą dėl kaltinamajam V. M. nustatytino specialiosios teisės atėmimo termino, siekiant užtikrinti tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimą, teismas šiuo atveju atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (LR BK 54 straipsnio 2 dalis): kaltinamojo asmenybę – kaltinamasis neteistas, padarytos nusikalstamos veikos rūšį –apysunkis nusikaltimas susijęs su eismo saugumu, nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma – nusikalstamas nerūpestingumas), padarinius (nusikalstama veika padaryta žala nukentėjusiųjų sveikatai), nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei nustatytus bendruosius bausmės skyrimo kaltinamajam pagrindus, teismas konstatuoja, kad kaltinamajam paskirtos bausmės paskirtį padės įgyvendinti uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams.

Dėl civilinių ieškinių

Civilinis ieškovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa, Valstybinės ligonių kasos interesais, baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį, reikalaudama atlyginti dėl kaltinamojo V. M. nusikalstamų veiksmų patirtą 4902,35 Eur dydžio turtinę žalą (t. 1, 83-87 b. l.). Byloje nustatyta, kad nukentėjusieji L. V. dėl kaltinamojo V. M. nusikalstamos veikos buvo nežymiai sužalotas ir M. K. buvo sunkiai sužalotas, dėl patirtų sužalojimų nukentėjusieji buvo gydyti VšĮ Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje, VšĮ Palangos reabilitacijos ligoninėje. Jų sveikatos priežiūros išlaidos – 4902,35 Eur buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnis). Išlaidų dydis patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos išrašu (t. 1, 83-87 b. l.). Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas iš dalies, kadangi byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamasis atlygino Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 400 Eur dydžio žalą (t. 3, 120 b. l.). Kaltinamasis neteisėta veika, padaręs žalą sveikatai, privalo atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, išleistas nukentėjusiųjų gydymui. Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo V. M. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteisiamos 4502,35 Eur sužalotų asmenų sveikatos priežiūros išlaidos.

Nukentėjusysis L. V. buvo pareiškęs civilinį ieškinį, prašydamas iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro priteisti 60 Eur turtinės žalos atlyginimą ir iš kaltinamojo V. M. bei Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 2000 Eur neturtinę žalą. Bylos nagrinėjimo teisme metu nuketėjusysis parodė, kad jis gavo 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš draudimo, kaltinamajam dėl žalos pretenzijų neturi, dovanoja jam, likusios dalies civilinio ieškinio dėl 1500 Eur neturtinės žalos jis atsisako, ieškinio reikalavimų atsisakymo pasekmės jam žinomos. Nukentėjusysis parodė, kad palaiko reikalavimą dėl 50 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš draudikų biuro už batus, kelnes ir striukę, nes draudimas atlygino jam 10 Eur, dar liko 50 Eur. Už striukę – bliuzoną įvertinta 5 Eur, batai 20 Eur, sportinės kelnės 5 Eur ir kelionės išlaidos 20 Eur. Nors nukentėjusysis nepateikė šią turtinę žalą patvirtinančių įrodymų, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų (Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo (t. 1, 15-37 b. l.), daiktų apžiūros protokolo (t. 1 , b. l. 147-157)), po įvykio buvo paimti L. V. drabužiai (kelnės, marškinėliai, kojinės, trumpikės ir 1 batas). Teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis patyrė išlaidas dėl įvykio metu sugadintų rūbų, batų išlaidos, tai yra tiesiogiai susiję su kaltinamojo V. M. padaryta nusikalstama veika. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyta aplinkybė, jog ir paties nukentėjusiojo L. V. veiksmai judant transporto priemonių važiavimo kryptimi bei tamsiu paros metu nedėvint šviesą atspindinčių rūbų, nesegint atskirų elementų, neturint šviečiančio žibinto bei tokiu būdu pažeidus Kelių eismo taisyklėse nustatytas pėsčiųjų pareigas turėjo įtakos eismo įvykiui kilti, nukentėjusiajam įvykio metu būnant neblaiviam, jo kraujo serume nustatyta 2,87 ‰ etilo alkoholio, priteistinos turtinės žalos dydis mažintinas 40 %. Atsižvelgtina taip pat į tai, kad kaltinamasis nebuvo apdraudęs savo civilinės atsakomybės privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Draudimo įmonės pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, t. y. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą (toliau – TPVCAPDĮ) ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987). TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra nuo 2012 m. birželio 11 d. iki 2018 m. spalio 31 d. – 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui (įstatymo redakcija galiojusi 2018 m. liepos 21 dieną). Taip pat atsižvelgtina į tai, kad Lietuvos Respublikos Transporto draudikų biuras atlygino nukentėjusiajam 500,00 Eur neturtinę ir 10,00 Eur turtinę žalą. Nors ir civilinis atsakovas byloje Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuras mano, kad jis nepagrįstai pripažintas civiliniu atsakovu, tačiau Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis, be kita ko numato, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Nukentėjusysis, realizuodamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje numatytą procesinę teisę, pagal TPVCAPDĮ 13 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, vadovaudamasis įstatymo suteikta diskrecija, turėjo teisę pareikšti ieškinį dėl TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte apriboto dydžio neturtinės žalos atlyginimo Biurui ir dėl likusios dalies – kaltinamajam, o Lietuvos Respublikos Transporto draudikų biuras pripažintas civiliniu atsakovu, kas atitinka ir kasacinės instancijos teismo praktiką šiuo aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-404/2011, Nr. 2K-503-511/2015 ir kt.). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nuketėjusiojo L. V. civilinis ieškinys 60,00 Eur turtinei žalai atlyginti tenkinamas iš dalies, priteisiant iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos Transporto draudikų biuro 30,00? Eur turtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje dėl 20 Eur turtinės žalos atlyginimo L. V. ieškinys atmestinas, o dalyje dėl 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo byla nutrauktina nukentėjusiajam atsisakius šio reikalavimo.

Nukentėjusysis M. K. pareiškė patikslintą civilinį ieškinį, prašydamas iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro priteisti 308,09 Eur turtinės žalos atlyginimą ir iš kaltinamojo V. M. 10500 Eur neturtinę žalą.

Nukentėjusiojo M. K. turtinis reikalavimas dėl 308,09 Eur turtinės žalos atlyginimo, grindžiamas tuo, kad jis patyrė išlaidų vaistams ir kt. medikamentinėms priemonėms, gydymo išlaidoms. Nukentėjusysis pateikė vaistų ir kitų medicininių priemonių pirkimą 29,90 Eur sumai patvirtinančius dokumentus (t. 2, 119 b. l.), tačiau prašo priteisti su gydymu susijusias 68,90 Eur išlaidas (vaistų įsigijimui). Kaip nurodė teisiamajame posėdyje nukentėjusysis, vaistus ir maisto papildus, jam paskyrė gydytojas, tačiau vaistus pirko jo mama, brolio vaikai ir svainis, jis niekam už vaistus nemokėjo. Teismo vertinimu, šios išlaidos nepriskirtinos prie turtinių išlaidų, nes pats nukentėjusysis nepatyrė išlaidų vaistų, maisto papildų ir kitų medicininių priemonių įsigijimui, o šias išlaidas patyrė jo artimieji – mama, brolis, svainis –, todėl turtinės žalos atlyginimas su gydymu susijusioms 68,90 Eur išlaidoms (vaistų įsigijimui) kompensuoti nukentėjusiajam nepriteistinas. Dėl turtinės žalos – kelionės važiavimo išlaidų – nukentėjusysis nurodė, kad samdė žmones, tačiau asmuo, su kuriuo važiavo į Vilnių, nedavė degalų įsigijimo čekio, sakė, kad pilnas bakas. Nors nukentėjusysis nepateikė 254 Eur kelionės išlaidas patvirtinančių įrodymų, tačiau teismas pripažįsta, kad šios nukentėjusiojo išlaidos, susijusios su kelionėmis į gydymo įstaigas bei Vilnių pas teismo medicinos ekspertus yra tiesiogiai susijusios su kaltinamojo V. M. padaryta nusikalstama veika, kadangi būtent dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis buvo priverstas vykti į šias įstaigas. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyta aplinkybė, jog ir paties nukentėjusiojo M. K. veiksmai judant transporto priemonių važiavimo kryptimi bei tamsiu paros metu nedėvint šviesą atspindinčių rūbų, nesegint atskirų elementų, neturint šviečiančio žibinto bei tokiu būdu pažeidus Kelių eismo taisyklėse nustatytas pėsčiųjų pareigas turėjo įtakos eismo įvykiui kilti, nukentėjusiajam įvykio metu būnant neblaiviam, jo kraujo serume nustatyta 2,67 ‰ etilo alkoholio, priteistinos turtinės žalos dydis mažintinas 40 %. Minėta aukščiau, kad TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000 Eur dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad Lietuvos Respublikos Transporto draudikų biuras atlygino nukentėjusiajam 14,81 Eur turtinę žalą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nuketėjusiojo M. K. civilinis ieškinys 322,90 Eur turtinei žalai atlyginti tenkinamas iš dalies, priteisiant iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos Transporto draudikų biuro 132,59? Eur turtinei žalai atlyginti.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos įvertinti pinigais neįmanoma, todėl teismas siekia kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius. Be to, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose, kai faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios.

Civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusysis M. K. grindžia tuo, kad jis dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos patyrė didelį ir ilgalaikį fizinį skausmą, diskomfortą, būdamas 36 metų tapo iš dalies nedarbingas, priklausomas nuo savo artimųjų. Dėl įvykio patyrė emocinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, iki šiol jaučia pasekmes – jam sutrumpėjo viena koja, vaikščioja šlubuodamas, jaučia skausmą, negali sportuoti, visiško pasveikimo prognozės neaiškios. Be to, nerimauja dėl pasekmių ateityje, dėl jo sužalojimų patirti dvasiniai išgyvenimai išliks ilgam. Patirtą neturtinę žalą vertina 15000 Eur.

Nustatyta, kad dėl kaltinamojo V. M. nusikalstamos veikos nukentėjusysis M. K. patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą. Teismas atsižvelgia į tai, kad dėl kaltinamojo nusikalstamo nerūpestingumo nukentėjusiajam sunkiai sutrikdyta sveikata neabejotinai sukėlė tam tikras pasekmes – psichologinį stresą, fizinį skausmą. Teismas pripažįsta, kad atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nukentėjusysis M. K. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam, teismas atsižvelgia į sveikatos sutrikdymo sunkumą, jo pobūdį, trukmę, pasveikimo galimybę, liekamuosius reiškinius, asmens turėtų galimybių praradimą. Šioje byloje nustatyta, kad dėl V. M. padaryto nusikaltimo M. K. buvo sunkiai sužalotas, nukentėjusiajam šiuo metu nustatyti liekamieji potrauminiai reiškiniai – neryški dešinio peties sąnario kontraktūra ir nežymus dešinės blauzdos funkcijos sutrikimas, dėl šiuo metu esamų potrauminių liekamųjų padarinių M. K. prarado 35 % bendrojo darbingumo (3 t., 59-64 b. l.). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusysis patyrė didelę žalą sveikatai su liekamojo pobūdžio reiškiniais, kas, neabejotinai, padarė ir darys ateityje neigiamą įtaką jo gyvenimo kokybei. Iš byloje esančių dokumentų taip pat nustatyta, kad nukentėjusysis pradžioje gulėjo ligoninėje pakankamai ilgą laiką nuo 2018 m. liepos 21 d. iki 2018 m. rugsėjo 24 d., nuo 2018 m. rugsėjo 24 d. iki 2018 m. spalio 13 d. gydymas buvo tęsiamas VšĮ Palangos reabilitacijos ligoninėje, dėl patirtų sužalojimų gydymas ir šiuo metu tęsiamas. Teismas, atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusiojo patirti sužalojimai sukėlė esminę įtaką M. K. darbingumui ir gyvenimo kokybei. Tačiau teismas įvertina ir tai, kad patirtų sužalojimų pobūdį ir sunkumą lėmė ne tik kaltinamojo veiksmai, bet ir įvykio metu buvęs nukentėjusiojo elgesys judant transporto priemonių važiavimo kryptimi bei tamsiu paros metu nedėvint šviesą atspindinčių rūbų, nesegint atskirų elementų, neturint šviečiančio žibinto bei tokiu būdu pažeidus Kelių eismo taisyklėse nustatytas pėsčiųjų pareigas turėjo įtakos eismo įvykiui kilti, nukentėjusysis buvo neblaivus, jo kraujo serume nustatyta 2,67 ‰ etilo alkoholio (t. 1, 176 b. l.). Spręsdamas priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą, teismas atsižvelgia ir į žalą padariusio asmens kaltės formą, šeiminę ir turtinę padėtį. Minėta, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, gyvena su tėvais, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnybos registre, objektyvių duomenų apie kitas jo gaunamas pajamas ir turimą turtą byloje nėra. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusiesiems padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas nuo 5792 eurų iki 57424 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, 3K-3-402-421/2016 ir kt.), ir tuo pačiu pažymėtina, kad konkretus neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką. Paskutiniu metu mažesnis nei 10 000 Eur neturtinės žalos dydis iš esmės nustatomas tais atvejais, kai konstatuojamas didelis nukentėjusiojo neatsargumas arba nustatoma, kad paties nukentėjusiojo veiksmai turėjo įtakos žalai atsirasti ar padidėti. Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, į tai, kad neatsargiu nusikaltimu nukentėjusiajam padaryta žala, taip pat atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį ir įvertindamas realias jo galimybes sumokėti nukentėjusiajam priteistiną piniginę sumą neturtinei žalai atlyginti, vadovaudamasis BPK 109, 115 straipsniais, CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kartu visapusiškai įvertindamas nukentėjusiojo elgesį nusikaltimo metu, atlygintiną neturtinę žalą mažina 40 % (15000 - (15000 × 40 % = 6000) = 9000) ir mano, kad proporcingumo, sąžiningumo bei teisingumo principai bus įgyvendinti nustatant nukentėjusiajam M. K. atlygintinos 9000? Eur neturtinės žalos dydį. Pažymėtina, jog bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusiajam M. K. Transporto draudikų biuras atlygino 4500 Eur neturtinę žalą, o nukentėjusiajam L. V. 500 Eur neturtinę žalą, biurui kyla prievolė pagal ieškinius baudžiamojoje byloje atlyginti nukentėjusiesiems neturtinę žalą, kurios dydis apribotas 5000 eurų suma, taigi už likusią padarytos neturtinės žalos dalį biuras neatsako ir ši suma priteistina iš transporto priemonės valdytojo, kaltininko (TPVCAPDĮ 13 straipsnio 2 dalis), todėl nukentėjusiajam M. K. iš kaltinamojo V. M. priteisiama 4500? Eur neturtinei žalai atlyginti. Kita civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestina.

Dėl proceso išlaidų

Bylos duomenys patvirtina, kad valstybė turėjo 508,75 Eur išlaidas dėl nukentėjusiesiems L. V. ir M. K. teiktos antrinės teisinės pagalbos (t. 3, 111 b. l.).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Kaltinamąjį šiuo teismo nuosprendžiu pripažįstant kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 281 straipsnio 3 dalyje 508,75 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos priteistinos valstybei iš kaltinamojo.

2018 m. liepos 22 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros metu, R. Granausko g., Mosėdžio mstl., Skuodo r., paimta medžiagos skiautė (paketas Nr. 281366), sportiniai bateliai, 3 vnt. (paketas Nr. 1), automobilio valytuvo detalė (paketas Nr. 234647), automobilio valstybinis ženklas (duomenys neskelbtini) (paketas Nr. 2), cigarečių pakeliai, 2 vnt. (paketas Nr. 281365), 2018 m. liepos 23 d. iš VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės Skuodo filialo paimti M. K., gim. 1982, rūbai – marškinėliai, kelnės, kojinės (paketas Nr. 3), 2018 m. liepos 31 d. iš VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės paimti L. V., gim. 1979, rūbai – kelnės, marškinėliai, kojinės ir sportinis batelis, 1 vnt. (paketas Nr. 4), saugomi Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje, (t 1, b. l. 147-159; 162-163), laikytini daiktais, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, dėl to nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinami (LR BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dvi skaitmeninės laikmenos (CD) su fotonuotraukomis iš 2018 m. liepos 21 d. eismo įvykio vietos, automobilio ir daiktų apžiūros, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, saugotinos baudžiamojoje byloje (LR BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas) (t. 1, 164 b. l.).

Tei­smas, va­do­vau­da­ma­sis LR BPK 303 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pripažinti V. M. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 281 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, bausmės vykdymą V. M. atidėti 1 (vieneriems) metams įpareigojant jį be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymą leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos (miesto) ribų 1 metų laikotarpį bei pradėti dirbti 4 mėnesių laikotarpiu.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Paskirti, vadovaujantis LR BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, V. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams.

Priteisti iš kaltinamojo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

1) nukentėjusiajam (civiliniam ieškovui) M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4500? Eur (keturi tūkstančiai penki šimtai eurų) neturtinės žalos atlyginimo;

2) civilinei ieškovei Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 4502,35 Eur (keturi tūkstančiai penki šimtai du eurai ir trisdešimt penki euro centai) turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiems suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas;

3) valstybei 508,75 Eur (penki šimtai aštuoni eurai ir septyniasdešimt penki euro centai) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Priteisti iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, kodas 125709291, buveinė Algirdo g. 38, Vilniaus m., nukentėjusiajam M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 132,59? Eur (vienas šimtas trisdešimt du eurai ir penkiasdešimt devyni euro centai) turtinės žalos atlyginimo.

Likusioje dalyje civilinio ieškovo M. K. ieškinį atmesti.

Priteisti iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, kodas 125709291, buveinė Algirdo g. 38, Vilniaus m., nukentėjusiajam L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 30,00? Eur (trisdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti.

Likusioje dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo L. V. ieškinį atmesti, o dalyje dėl 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo priimti nukentėjusiojo L. V. ieškinio reikalavimų atsisakymą ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Sunaikinti daiktinius įrodymus – 2018 m. liepos 22 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros metu paimtą medžiagos skiautę (paketas Nr. 281366), sportinius batelius, 3 vnt. (paketas Nr. 1), automobilio valytuvo detalę (paketas Nr. 234647), automobilio valstybinį ženklą (duomenys neskelbtini) (paketas Nr. 2), cigarečių pakelius, 2 vnt. (paketas Nr. 281365), 2018 m. liepos 23 d. iš VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės Skuodo filialo paimtus M. K., gim. 1982, rūbus – marškinėlius, kelnes, kojines (paketas Nr. 3), 2018 m. liepos 31 d. iš VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės paimtus L. V., gim. 1979, rūbus – kelnes, marškinėlius, kojines ir sportinius batelius, 1 vnt. (paketas Nr. 4), saugomus Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje, ir tai pavesti atlikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariatui.

Saugoti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, baudžiamojoje byloje (t. 1, b. l. 164) daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dvi skaitmenines laikmenas (CD) su fotonuotraukomis iš 2018 m. liepos 21 d. eismo įvykio vietos, automobilio ir daiktų apžiūros.

Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus. Nuosprendis įsiteisėja, jei pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui jis nėra apskųstas.

Tei­sė­ja Giedrė Kandratavičienė