Vilniaus apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Alnora“ atstovui advokatui J. M. (J. M.), atsakovui V. Č., atsakovų L. Č. ir V. Č. atstovui advokatui M. T.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Alnora“, atstovaujamos nemokumo administratorės O. P., ieškinį atsakovams L. Č. ir V. Č. dėl paskolų sandorių pripažinimo nesudarytais, įskaitymo sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir netesybų priteisimo, kurioje tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – D. G. ir V. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

30. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-4470-450/2013 konstatavo, kad UAB „Alnora“ yra moki, ir atsisakė iškelti bankroto bylą. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-4764-603/2014 taip pat konstatavo, kad nėra pagrindo išvadai, jog UAB „Alnora“ yra nemoki. Taigi ieškovė bent iki 2014 m. liepos 18 d. buvo moki. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. gruodžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1347/2014 paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys D. G. dėl statybos rangos sutarties kainos pakeitimo, 75 718,55 Eur skolos ir 6 481,73 Eur delspinigių priteisimo. Dėl to UAB „Alnora“ turimas turtas sumažėjo 75 718,55 Eur, ieškovės pradelsti įsipareigojimai ėmė viršyti pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi UAB „Alnora“ tapo nemoki.

31. Po bankroto bylos iškėlimo L. Č. perdavė teismo paskirtai bankroto administratorei visus turėtus UAB „Alnora“ buhalterinės apskaitos dokumentus popierine forma, buhalterinės apskaitos suvestines (registrus). D. G., veikdamas kartu su bankroto administratore, inicijavo prieš atsakovus civilines bylas, kurių daugumos baigtis nepalanki D. G. ir administratorei. Kai D. G. pralaimėjo ginčą dėl UAB „Alnora“ bankroto pripažinimo tyčiniu, administratorė pateikė teismui prašymą priimti sprendimą dėl įmonės veiklos pabaigos. Tačiau D. G. organizavo ieškovės kreditorių susirinkimą, siūlydamas įpareigoti nemokumo administratorę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl 2008 m. paskolos sutarčių ir 2009 m. įskaitymo aktų nuginčijimo, restitucijos taikymo bei netesybų priteisimo, o klausimą dėl įmonės veiklos pabaigos atidėti iki teisminio ginčo pabaigos. Kreditorių susirinkimas, vykęs 2021 m. kovo 26 d., faktiškai D. G. balsais šį siūlymą patvirtino.

32. Nagrinėjamoje byloje ieškovės atstovas yra advokatas J. M., kuris yra ir D. G. atstovas. Todėl akivaizdu, kad ieškinys pateiktas D. G., kuris yra profesionalus teisininkas (advokatas), iniciatyva, siekiant dar labiau pasipelnyti iš L. Č., nepatiriant didesnių išlaidų inicijuotos civilinės bylos nesėkmės atveju. Nemokumo administratorė ir D. G., teikdami šį ieškinį, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti.

33. Teismas turi teisę netaikyti restitucijos, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. L. Č. buvo suteikęs 225 282,52 Lt paskolą ieškovei, todėl vėliau visiškai teisėtai atgavo šias lėšas Nurodymo užskaityti bei Trišalio užskaitos akto pagrindais. Pritaikius restituciją, L. Č. būtų suteikta teisė pareikšti kreditorinį reikalavimą UAB „Alnora“ bankroto byloje. Taigi restitucijos taikymo atveju atsakovo L. Č. padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o jo teisė atgauti lėšas iš ieškovės būtų itin apsunkinta ar net paneigta.

34. Prašomos priteisti 57 824,49 Eur (8,59 proc. dydžio) mokėjimo palūkanos yra nepagrįstai didelės. Ieškovė ir atsakovas L. Č. nėra susitarę dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų. Ieškovė galėtų reikalauti priteisti tik kompensuojamąsias palūkanas, ne didesnes nei numatytos CK 6.210 straipsnyje – 5 proc. dydžio metines palūkanas, nes atsakovas yra fizinis asmuo.

35. Trečiasis asmuo D. G. procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į ieškinį, dublike) su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti.

39. Trečiojo asmens teigimu, nurodytos aplinkybės kartu su byloje esančia Vilniaus apskrities VMI 2012 m. kovo 29 d. mokestinio tyrimo ataskaita patvirtina, kad D. G. atsakovui L. Č. perdavė iš viso 116 000 Lt (33 595,92 Eur) grynaisiais. Kadangi šios lėšos buvo perduotos fiziniam asmeniui L. Č., o jis neišdavė jokių UAB „Alnora“ pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, D. G. pateikė L. Č. ieškinį dėl be pagrindo gautų lėšų grąžinimo. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3992-852/2016 ir Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. birželio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-294-464/2017 konstatavo, kad D. G. sumokėtų 116 000 Lt grynųjų pinigų, perduodant jas L. Č., de jure gavėjas yra UAB „Alnora“.

40. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 9 d. nutartimi UAB „Alnora“ bankroto byloje patvirtino 87 213, 92 Eur dydžio D. G. kreditorinį reikalavimą. L. Č. 2012 m. kovo 22 d. paaiškinimu VMI patvirtino, kad neteisėtai surašė 2009 m. gruodžio 31 d. nurodymą užskaityti, pagal kurį 98 000 Lt D. G. UAB „Alnora“ naudai perduotas lėšas užskaitė savo naudai. Šios aplinkybės tiesiogiai ir objektyviai patvirtina, kad ieškovės vadovas L. Č. neteisėtai įgijo 98 000 Lt, kuriuos UAB „Alnora“ turėjo gauti iš D. G., kaip grynosiomis lėšomis pagal sutartis sumokėtas sumas. Šis Nurodymas užskaityti įmonės buvo surašytas atgaline tvarka, siekiant išvengti mokestinės atsakomybės.

41. Trečiojo asmens teigimu, L. Č. tyčia klaidino mokesčių administratorių, kad Užskaitos aktas buvo surašytas, bet nebuvo gautas D. G. parašas. D. G. niekada ir jokia forma nebuvo pateiktas nurodytas Užskaitos aktas, jis nebuvo informuotas apie tokio turinio užskaitymo sandorį. Pagal Vilniaus apskrities VMI mokestinio tyrimo ataskaitą bendra lėšų suma, kurią D. G. sumokėjo grynosiomis lėšomis L. Č. ir kurios niekada nebuvo įneštos į UAB „Alnora“ kasą arba banko sąskaitą, neišrašyti jokie lėšų gavimo pirminiai apskaitos dokumentai, buvo 116 000 Lt (33 545,40 Eur), o ne atsakovo L. Č. Nurodyme užskaityti nurodyta 98 000 Lt suma.

42. Trečiasis asmuo V. R., jam tinkamai įteikus ieškinio su priedais kopiją bei teismo pranešimą, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, pranešė, kad negalės dalyvauti teismo posėdyje, nes turi išvykti. Teismas, bylos šalims sutinkant, išnagrinėjo bylą iš esmės trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

43. Teismo posėdyje ieškovei atstovaujantis advokatas, remdamasis procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, prašė tenkinti ieškinio reikalavimus.

44. Teismo posėdyje trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje, D. G. prašė ieškinį tenkinti, pažymėdamas, kad ieškovė pažeistas teises gina pagal sandorių, t. y. paskolos sutarčių, turinį; jeigu atsakovai turi kitokio pobūdžio reikalavimo teisių, tokias teises gali įgyvendinti, tuo tarpu nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog pagal paskolos sutartis pinigai nebuvo perduoti, taigi paskolos sutartys nebuvo sudarytos; dėl to piniginių lėšų įskaitymai atlikti nesant tam pagrindo, atsakovas L. Č. tiesiog pasisavino įmonės lėšas, todėl privalo jas grąžinti.

46. Teismo posėdyje atsakovų advokatas M. T., remdamasis procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais, prašė ieškinio reikalavimus atmesti. Advokatas pažymėjo, kad Paskolos sutartis tarp V. Č. ir UAB „Alnora“ nebuvo sudaryta, todėl ieškinio reikalavimas pripažinti šią sutartį nesudaryta – beprasmis, jis atmestinas kaip prieštaraujantis teisės į gynybą paskirčiai. Atsakovų atstovas taip pat nurodė, kad, net pripažinus, jog paskolos sutartis tarp L. Č. ir UAB „Alnora“ nebuvo sudaryta, atsakovas L. Č. turėjo reikalavimo teisę į UAB „Alnora“, įgytą iš atsakovo V. Č. ir jo sutuoktinės, todėl turėjo teisę gauti atsiskaitymą arba iš pačios įmonės, arba iš jos kontrahentų. Reikalavimo perleidimo sutarties šalis buvo atsakovas L. Č., tuo metu ėjęs ir UAB „Alnora“ vadovo pareigas, taigi akivaizdu, kad įmonė buvo informuota, apie reikalavimo teisės perleidimą.

Ieškinys tenkintinas iš dalies

48. Byloje nustatyta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu atsakovas V. Č. buvo UAB „Alnora“ vienintelis akcininkas, o jo tėvas – atsakovas L. Č. – šios įmonės vadovas.

51. Į bylą pateikta 2007 m. gruodžio 12 d. Reikalavimo perleidimo sutartis, kuria V. Č. ir jo sutuoktinė perleido L. Č. reikalavimo teisę į 225 282,52 Lt dydžio UAB „Alnora“ skolą, kuri atsirado V. Č. su sutuoktine pardavus jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ir padengus UAB „Alnora“ skolą DnB Nord bankui (sutarties 1.1 punktas). Šalys taip pat susitarė, kad perleidžiama reikalavimo teisė po to, kai žemės sklypo pirkėjas atsiskaitys už žemės sklypą, bus apskaityta kaip L. Č. paskola UAB „Alnorai“, todėl V. Č. ir jo sutuoktinė pateiks UAB „Alnora“ prašymą dėl perleidžiamos reikalavimo teisės užskaitymo kaip L. Č. paskolos UAB „Alnorai“ (sutarties 1.3 punktas).

52. Iš byloje esančios 2008 m. sausio 4 d. paskolos sutarties matyti, kad ši sutartis pasirašyta UAB „Alnora“, atstovaujamos direktoriaus L. Č., kaip Paskolos gavėjos, ir akcininko V. Č., kaip Paskolos davėjo. Sutarties 1 punkte nurodyta, kad Paskolos davėjas perduoda Paskolos gavėjos nuosavybėn 225 282,52 Lt beprocentę paskolos sumą, o Paskolos gavėja įsipareigoja paskolos sumą grąžinti iki 2009 m. sausio 4 d.

53. Iš byloje esančios dar vienos 2008 m. sausio 4 d. paskolos sutarties matyti, kad ši sutartis pasirašyta UAB „Alnora“, atstovaujamos akcininko V. Č., kaip Paskolos gavėjos, ir L. Č., kaip Paskolos davėjo. Sutarties 1 punkte nurodyta, kad Paskolos davėjas perduoda Paskolos gavėjos nuosavybėn 225 282,52 Lt beprocentę paskolos sumą, o Paskolos gavėja įsipareigoja paskolos sumą grąžinti iki 2009 m. gegužės 31 d.

54. 2009 m. gruodžio 31 d. Trišaliame užskaitos akte nurodyta, kad V. R. skolingas UAB „Alnorai“ 109 012,01 Lt; UAB „Alnora“ L. Č. skolinga 225 282,52 Lt; UAB „Alnora“ sutinka, kad V. R. 109 012,01 Lt sumą sumokėtų tiesiogiai L. Č., ir ši suma būtų laikoma kaip UAB „Alnora“ skolos dalies L. Č. grąžinimas; po šių atsiskaitymų V. R. lieka neskolingas UAB „Alnora“, o UAB „Alnora“ lieka skolinga L. Č. tik 116 270,51 Lt. Šiame dokumente yra UAB „Alnora“ antspaudas, L. Č. ir V. R. parašai.

55. 2009 m. gruodžio 31 d. Nurodyme užskaityti nurodyta, kad 2009 metais pagal pareiškimus „Dėl apmokėjimo už statybos rangos darbus pagal 2008 m. gruodžio 29 d. Statybos rangos sutartį“ D. G. už atliktus statybos rangos darbus UAB „Alnora“ direktoriui L. Č. sumokėjo 98 000 Lt; UAB „Alnora“ skolinga L. Č. 116 270,51 Lt pagal 2008 m. sausio 4 d. paskolos sutartį; UAB „Alnora“ sutinka, kad 98 000 Lt suma būtų laikoma kaip UAB „Alnora“ paskolos dalies L. Č. grąžinimas; po šio užskaitymo UAB „Alnora“ lieka skolinga L. Č. tik 18 270,51 Lt. Šis dokumentas pasirašytas UAB „Alnora“ direktoriaus L. Č. ir fizinio asmens L. Č..

56. UAB „Alnora“ 2012 m. kovo 22 d. paaiškinime Valstybinei mokesčių inspekcijai nurodyta, kad iš užsakovo D. G. gauti gryni pinigai nebuvo įnešti nei į įmonės banko sąskaitą, nei į kasą dėl to, jog buvo atiduoti direktoriui L. Č. kaip paskolos pagal 2008 m. sausio 4 d. sutartį grąžinimas; buvo surašytas užskaitos aktas, tačiau nebuvo gautas D. G. parašas; aktą pamiršta pateikti buhalterijai, klaida pastebėta 2011 metais, aktas įtrauktas į buhalterinę apskaitą; iš L. Č. grąžintos paskolos vėl buvo vykdoma statyba, perkamos medžiagos, mokami mokesčiai, atlyginimai darbuotojams. Prie paaiškinimo pridėta: 2008 m. sausio 4 d. Paskolos sutartis, 2009 m. gruodžio 31 d. Nurodymas užskaityti ir 2009 m. gruodžio 31 d. Trišalis užskaitos aktas.

57. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 4 d. nutartimi iškėlė UAB „Alnora“ bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė O. P.. Nutartis įsiteisėjo 2015 m. gegužės 7 d., Lietuvos apeliaciniam teismui atmetus UAB „Alnora“ vadovo atskirąjį skundą.

58. Įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1596-781/2019 pagal BUAB „Alnora“ ieškinį atsakovams L. Č. ir V. Č. dėl žalos, laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, atlyginimo, konstatuota, kad UAB „Alnora“ tapo nemoki 2014 m. gruodžio 2 d.

59. BUAB „Alnora“ nemokumo administratorė 2021 m. balandžio 1 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama 2008 m. sausio 4 d. Paskolos sutartis pripažinti nesudarytomis, o 2009 m. gruodžio 31 d. Trišalį užskaitos aktą ir Nurodymą užskaityti – negaliojančiais, kaip atliktus nesant tam nei sutartinio, nei įstatyminio pagrindo, bei taikyti restituciją – priteisti iš atsakovo L. Č. ieškovės BUAB „Alnora“ naudai 59 954,82 Eur nepagrįstai pasisavintų įmonės lėšų, be to, 57 824,49 Eur palūkanų už nepagrįstą naudojimąsi ieškovės piniginėmis lėšomis nuo 2009 m. gruodžio 31 d. iki kreipimosi į teismą 2021 m. kovo 31 d.

Dėl ieškovės reikalavimų, susijusių su 2008 m. sausio 4 d. Paskolos sutartimis, pagrindų

60. Ieškovė, kvestionuodama atsakovų ir UAB „Alnora“ 2008 m. sausio 4 d. pasirašytas Paskolos sutartis, viena vertus, prašo pripažinti jas nesudarytomis dėl to, kad nebuvo perduota jose įvardyta paskolos suma, kita vertus, prašo pripažinti negaliojančiomis kaip tariamus sandorius (CK 1.86 straipsnis).

61. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, jog paskolos sutarties pripažinimas nesudaryta ir paskolos sutarties pripažinimas negaliojančia yra du skirtingi civilinių teisių gynimo būdai. Nesudaryta sutartis nėra sandorio pripažinimo negaliojančiu objektas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2009; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014, kt.).

62. Taigi ieškovės pozicija nagrinėjamoje byloje – prieštaringa: viena vertus, ieškovė teigia, kad, atsakovams realiai neperdavus paskolų sutartyse įvardytų piniginių lėšų, paskolos sutartys nesudarytos; kita vertus, ieškovė nurodo, kad paskolos sutartys sudarytos dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių, todėl pripažintinos negaliojančiomis (niekinėmis) kaip tariamieji sandoriai (CK 1.86 straipsnio 1 dalis). Jeigu paskolos sutartis nesudaryta, nėra pagrindo įrodinėti, kad ji yra tariamas sandoris. Dėl to pripažintini teisiškai pagrįstais atsakovų argumentai, kad ieškovė remiasi dviem vienas kito taikymo galimybę paneigiančiais teisių gynimo būdais. Esant tokioms aplinkybėms, Paskolos sutarčių (ne)galiojimo klausimą spręs remdamasis ne ieškovo įvardytais teisiniais pagrindais, bet tirdamas ir vertindamas ieškinio reikalavimų faktiniu pagrindu nurodytas aplinkybes.

Dėl 2008 m. sausio 4 d. paskolos sutarties tarp UAB „Alnora“ ir atsakovo V. Č.

63. Atsakovas V. Č. jau atsiliepime į ieškinį pripažino, kad 2008 m. sausio 4 d. paskolos sutartis su UAB „Alnora“ nebuvo sudaryta, ji nebuvo vykdoma, jokios teisės ir pareigos pagal šią sutartį nebuvo įgyvendintos. Dėl to atsakovas teigia, kad ieškinio reikalavimas pripažinti nurodytą paskolos sutartį nesudaryta neturi būti nagrinėjamas, nes jis neatitinka teisės į teisminę gynybą paskirties – nesudaryta sutartis nepažeidžia BUAB „Alnora“ ir (ar) jos kreditorių teisių.

64. Teismas pažymi, kad į bylą pateiktas dokumentas – 2008 m. sausio 4 d. Paskolos sutartis – pasirašyta UAB „Alnora“, atstovaujamos direktoriaus L. Č., kaip Paskolos gavėjos, ir akcininko V. Č., kaip Paskolos davėjo. Sutarties 1 punkte nurodyta, kad Paskolos davėjas perduoda Paskolos gavėjos nuosavybėn 225 282,52 Lt beprocentę paskolos sumą, o Paskolos gavėja įsipareigoja paskolos sumą grąžinti iki 2009 m. sausio 4 d. Dokumentas patvirtintas UAB „Alnora“ antspaudu. Iškėlus įmonės bankroto bylą, ši sutartis su kitais dokumentais perduota BUAB „Alnora“ bankroto administratorei.

65. Esant tokioms aplinkybėms ir atsakovui V. Č. pripažinus, kad jis, kaip Paskolos davėjas, neperdavė UAB „Alnora“, kaip Paskolos gavėjai, sutarties 1 punkte įvardytos 225 282,52 Lt pinigų sumos, siekiant, kad būtų pašalintos bet kokios abejonės dėl abiejų sutarties šalių pasirašyto dokumento sukeliamų teisinių pasekmių, yra pagrindas konstatuoti, kad aptariama 2008 m. sausio 4 d. Paskolos sutartis tarp UAB „Alnora“ ir atsakovo V. Č. nebuvo sudaryta ir nesukėlė teisinių pasekmių.

Dėl 2008 m. sausio 4 d. paskolos sutarties tarp UAB „Alnora“ ir atsakovo L. Č.

66. Ieškovė teigia, kad ir antroji 2008 m. sausio 4 d. Paskolos sutartis, kurią pasirašė UAB „Alnora“, atstovaujama akcininko V. Č., kaip Paskolos gavėja, ir L. Č., kaip Paskolos davėjas, nebuvo sudaryta, nes sutartyje įvardyta 225 282,52 Lt paskolos suma nebuvo perduota UAB „Alnora“ nuosavybėn.

67. Atsakovai, gindamiesi nuo ieškinio, nurodo tokias aptariamos Paskolos sutarties pasirašymo aplinkybes: atsakovas V. Č. ir jo sutuoktinė, užtikrindami UAB „Alnora“ iš AB DnB Nord banko gauto kredito grąžinimą, šiam bankui svetimo turto hipoteka buvo įkeitę nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą; šį sklypą 2007 m. gruodžio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavus trečiajam asmeniui D. G., 300 000 Lt žemės sklypo kaina pervesta tiesiai į UAB „Alnora“ sąskaitą, o iš šios – į AB DnB Nord banko nurodytą sąskaitą, taip padengiant įmonės skolą bankui pagal 2006 m. gegužės 15 d. Kredito linijos sutartį Nr. 2125-06IL; atsakovui ir jo sutuoktinei nuosavybės teise priklausiusio žemės sklypo pardavimo lėšomis įvykdžius UAB „Alnora“ piniginę prievolę AB DnB Nord bankui, jiems perėjo kreditoriaus teisės į skolininkę UAB „Alnora“ (CK 6.50 straipsnio 3 dalis); atsakovas ir sutuoktinė 2007 m. gruodžio 12 d. prašymu UAB „Alnora“ paprašė lėšas už nurodyto žemės sklypo pardavimą įskaityti taip: 74 717,48 Lt įskaityti V. Č. skolai UAB „Alnora“ padengti, o likusią 225 282,52 Lt (300 000 Lt – 74 717,48 Lt) sumą buhalteriškai apskaityti kaip L. Č. 225 282,52 Lt paskolą pagal 2008 m. sausio 4 d. Paskolos sutartį. Nurodytoms aplinkybėms pagrįsti atsakovai pateikė į bylą 2007 m. gruodžio 12d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, banko sąskaitos išrašą, patvirtinantį, kad žemės sklypo pirkėjas 300 000 Lt sumą pervedė į UAB „Alnora“ bank sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „UAB „Alnora“ įsipareigojimui pagal 20026-05-15 Kredito linijos Nr. 2125-06IL“ padengti iki 2008 m. sausio 6 d.“, 2017 m. gruodžio 12 d. V. Č. ir jo sutuoktinės prašymą dėl lėšų, gautų už žemės sklypo pardavimą, užskaitymo, 2007 m. gruodžio 12 d. Reikalavimo perleidimo sutartį, vidaus auditoriaus A. M. 2016 m. rugsėjo 21 d. ataskaitą.

68. Teismas pripažįsta teisiškai pagrįstais ieškovės argumentus, kad pagal CK 6.870 straipsnio 1-2 dalių nuostatas paskolos sutartis yra realinis sandoris – ji laikoma sudaryta nuo pinigų arba rūšies požymiais apibūdintų daiktų perdavimo momento. Jeigu įrodoma, kad pinigai ar daiktai iš tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 3 dalis). Toks teisės normų įtvirtintas reglamentavimas pabrėžiamas kasacinio teismo jurisprudencijoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013, kt.).

69. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2008 m. sausio 4 d. Paskolos sutartyje įvardyta 225 282,52 Lt paskolos suma atsakovo L. Č. ieškovei UAB „Alnora“ nebuvo perduota, taigi, vadovaujantis CK 6.870 straipsnio 1, 2 dalių, 6.875 straipsnio 3 dalies nuostatomis, ši paskolos sutartis nebuvo sudaryta. Tačiau byloje esančių rašytinių įrodymų visumos analizė teikia pagrindą pripažinti įrodyta atsakovų poziciją, kad atsakovas L. Č. turėjo 225 282,52 Lt dydžio reikalavimo teisę į UAB „Alnora“ – šią teisę atsakovas įgijo 2008 m. gruodžio 12 d. Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu iš atsakovo V. Č. ir jo sutuoktinės (CK 6.101 straipsnio 1 dalis), o šiems reikalavimo teisė į nurodytą pinigų sumą atsirado įstatymo pagrindu, kai, pardavus jiems nuosavybės teise priklausiusį įkeistą žemės sklypą, buvo įvykdyta UAB „Alnora“ piniginė prievolė DnB Nord bankui pagal 20026-05-15 Kredito linijos Nr. 2125-06IL (CK 6.112 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

70. Byloje nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad 2008 m. sausio 4 d. Paskolos sutartis tarp UAB „Alnora“ ir atsakovo L. Č. nesudaryta, tačiau šiuo abiejų šalių pasirašytu dokumentu įforminta atsakovo L. Č. 2008 m. gruodžio 12 d. Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu įgyta 225 282,52 Lt dydžio reikalavimo teisė į UAB „Alnora“.

71. Pripažinus, kad 2008 m. sausio 4 d. Paskolos sutartis nebuvo sudaryta, dėl ieškinio reikalavimų pripažinti negaliojančiais 2009 m. gruodžio 31 d. Trišalį užskaitos aktą ir 2009 m. gruodžio 31 d. Nurodymą užskaityti spręstina vertinant tikruosius ginčo šalis siejusius teisinius santykius.

72. Teismo vertinimu, nustatyta aplinkybė, kad pagal 2008 m. sausio 4 d. Paskolos sutartį pinigai ieškovei UAB „Alnora“ nebuvo perduoti, taigi paskolos sutartis nebuvo sudaryta, savaime nėra pagrindas pripažinti negaliojančiais ir 2009 m. gruodžio 31 d. Trišalį užskaitos aktą bei 2009 m. gruodžio 31 d. Nurodymą užskaityti. Tai, kad atsakovas L. Č. neturėjo reikalavimo teisės pagal nesudarytą Paskolos sutartį, nepaneigia byloje nustatyto fakto, jog 2009 m. gruodžio 31 d. Trišalio užskaitos akto ir 2009 m. gruodžio 31 d. Nurodymo užskaityti sudarymo metu atsakovas turėjo į UAB „Alnora“ 225 282,52 Lt dydžio reikalavimo teisę, įgytą kiti teisiniu pagrindu – pagal 2008 m. gruodžio 12 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutartį.

73. Trečiasis asmuo ieškovės pusėje teismo posėdyje akcentavo, kad nagrinėjamu atveju teismas dėl ginčo sandorių sudarymo ir jų galiojimo turėtų spręsti pagal paskolos sutarčių turinį, o jeigu atsakovai turi kitokio pobūdžio reikalavimo teisių, tokias teises gali įgyvendinti, tuo tarpu nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog pagal paskolos sutartis pinigai nebuvo perduoti, taigi paskolos sutartys nebuvo sudarytos, dėl to piniginių lėšų įskaitymai atlikti nesant tam pagrindo ir pripažintini negaliojančiais.

74. Teismo vertinimu, sutinkant su trečiojo asmens pozicija, šalių ginčas būtų išspręstas formaliai. Tuo tarpu įstatymas įpareigoja teismą ginčus spręsti ne formaliai, bet pagal tikrąją ginčo santykių esmę ir tikrąsias šalių ginčo aplinkybes (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 6.193 straipsnis; CPK 2 straipsnis, 3 straipsnio 1 dalis).

75. Pažymėtina tai, kad nurodyta 2008 m. gruodžio 12 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutartis nenuginčyta įstatymo nustatyta tvarka. Teismas taip pat nenustatė pagrindo ex officio pripažinti ją niekine (CK 1.78 straipsnio 1, 3, 5 dalys). Taigi nenustatyta pagrindų, dėl kurių 2008 m. gruodžio 12 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutartis negalėtų būti vertinama kaip teisėtas ir galiojantis sandoris. Be to, Reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymo teisiniai padarinius patvirtina ir UAB „Alnora“ buhalterinės apskaitos duomenys: juose įrašytas atsakovo L. Č. 225 282,52 Lt dydžio finansinis reikalavimas įmonei, nors buhalteriniuose dokumentuose ir apskaitytas ne tikruoju, bet apsimestiniu (pridengiančiu tikrąjį) teisiniu pagrindu. Nagrinėjamu atveju, pripažinus, kad 2008 m. sausio 4 d. Paskolos sutartis nesudaryta, teismas neturi teisinio pagrindo taikyti apsimestinio sandorio teisines pasekmes, t. y. taikyti sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinas taisykles (CK 1.87 straipsnio 1 dalis). Tačiau teismas vadovaujasi principu, kad šalių ginčą turi būti išspręstas ne formaliai, bet pagal tikrąją jo esmę, faktines konkretaus ginčo aplinkybes, nes tik taip gali būti įgyvendintas vienas iš pagrindinių civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis).

Dėl 2009 m. gruodžio 31 d. Trišalio užskaitos akto ir 2009 m. gruodžio 31 d. Nurodymo užskaityti pripažinimo negaliojančiais

76. Ieškovė teigia, kad nurodyti įskaitymo sandoriai pripažintini negaliojančiais, nes atsakovas L. Č. neturėjo teisinio pagrindo (nei sutartinio, nei įstatyminio) juos atlikti, t. y. nebuvo esminės įskaitymo sąlygos – atsakovas neturėjo UAB „Alnora“ atžvilgiu reikalavimo teisės paskolos sutarties pagrindu. Pasak ieškovės, nebuvo nė vienos iš būtinų sąlygų priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymui atlikti (CK 6.130 straipsnis). Ieškovės įsitikinimu, ginčijami įskaitymo sandoriai prieštaravo imperatyvioms įstatymo normoms, pažeidė viešąjį interesą (neįvykdytos įmonės mokestinės prievolės), prieštaravo UAB „Alnora“ veiklos tikslams ir pažeidė įmonės kreditorių teises, nes turėjo tiesioginę įtaką tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais.

77. Atsakovai ginasi tuo, kad ginčijamų Trišalio užskaitos akto ir Nurodymo užskaityti sudarymo metu (2009 m. gruodžio 31 d.) atsakovas L. Č. turėjo 225 282,52 Lt dydžio reikalavimo teisę į UAB „Alnora“, todėl UAB „Alnora“ debitoriniais reikalavimais (iš D. G. ir V. R. gautinomis sumomis) jam galėjo būti padengta UAB „Alnora“ skola.

78. Teismas pažymi, kad, nors pagal 2008 m. sausio 4 d. Paskolos sutartį atsakovas L. Č. neperdavė UAB „Alnora“ 225 282,52 Lt paskolos sumos, tačiau jis turėjo nurodyto dydžio reikalavimo teisę į UAB „Alnora“, įgytą kitu teisiniu pagrindu – 2007 m. gruodžio 12 d. Reikalavimo perleidimo sutarties, kuri įstatymo nustatyta tvarka nėra pripažinta negaliojančia, taip pat nenustatyta aplinkybių, dėl kurių šią sutartį teismas ex officio turėtų pripažinti niekine. Teismo proceso metu taip pat nenustatyta, kad 2007 m. gruodžio 12 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi įgytą 225 282,52 Lt dydžio reikalavimo teisę atsakovas būtų įgyvendinęs kitaip, nei gaudamas atitinkamas sumas iš UAB „Alnora“ debitorių pagal ginčijamus 2009 m. gruodžio 31 d. Nurodymą užskaityti ir Trišalį užskaitos aktą.

79. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad 2009 m. gruodžio 31 d. Nurodyme užskaityti nurodyta, jog 98 000 Lt suma įskaitoma kaip UAB „Alnora“ paskolos dalies pagal 2008 m. sausio 4 d. Paskolos sutartį grąžinimas, nesuponuoja pagrindo šį įskaitymą pripažinti negaliojančiu, nes nustatyta, kad atsakovas L. Č. ginčijamo akto sudarymo metu turėjo galiojantį ir vykdytiną reikalavimą į UAB „Alnora“, įgytą 2007 m. gruodžio 12 d. Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu, tačiau apsimestinai įformintą 2008 m. sausio 4 d. Paskolos sutartimi. UAB „Alnora“ turėjo teisę lėšas, gautas iš savo debitoriaus (trečiojo asmens D. G.) skirti atsiskaityti su galiojančią ir vykdytiną reikalavimo teisę turėjusiu įmonės kreditoriumi (atsakovu L. Č.). Toks atsiskaitymas nepažeidė trečiojo asmens interesų, nes Nurodyme užskaityti konstatuota, jog trečiasis asmuo yra tinkamai įvykdęs 98 000 Lt dydžio prievolę UAB „Alnorai“.

80. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2009 m. gruodžio 31 d. Trišaliame užskaitos akte nėra nuorodų į 2008 m. sausio 4 d. Paskolos sutartį. Šiame akte įvardyta UAB „Alnora“ 225 282,52 Lt dydžio skola L. Č., kurios dalį sutarta padengti iš UAB „Alnora“ debitoriaus V. R. gautina 109 012,01 Lt suma. Tokia UAB „Alnora“ pasirinkta atsiskaitymo su kreditoriumi L. Č. tvarka neprieštaravo teisės normoms, nepažeidė ir trečiojo asmens interesų, nes jo prievolė UAB „Ainora“ pripažinta įvykdyta tinkamai. Konstatavus, kad atsakovas L. Č. Trišalio užskaitos akto sudarymo metu turėjo galiojantį ir vykdytiną 225 282,52 Lt dydžio reikalavimą į UAB „Alnora“, įgytą 2007 m. gruodžio 12 d. Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu, nėra teisinio pagrindo 2009 m. gruodžio 31 d. Trišalio užskaitos akto pripažinti negaliojančiu pagal ieškinyje įvardytą faktinį ieškinio pagrindą.

81. Ieškovės argumentus, kad ginčijami 2009 m. gruodžio 31 d. Trišalis užskaitos aktas ir Nurodymas užskaityti prieštaravo UAB „Alnora“ veiklos tikslams (CK 1.82 straipsnis) ir (ar) galėjo turėti įtakos tam, jog UAB „Alnora“ bankroto proceso metu negali atsiskaityti su kreditoriais, teismas atmeta kaip deklaratyvius, nepagrįstus konkrečiais faktiniais duomenimis.

82. Pažymėtina tai, kad ginčijami aktai sudaryti 2009 m. gruodžio 31 d., tuo tarpu UAB „Alnora“ bankroto byla iškelta 2015 m. gegužės 7 d. įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartimi, išnagrinėtoje civilinėje byloje dėl žalos, pavėlavus kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, nustatyta, jog UAB „Alnora“ faktiškai nemoki tapo 2014 m. gruodžio 2 d., taigi praėjus beveik ketveriems metams po ginčijamų aktų sudarymo.

83. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad nenustatyta aplinkybių, dėl kurių ginčijami 2009 m. gruodžio 31 d. Trišalis užskaitos aktas ir Nurodymas užskaityti būtų pripažinti negaliojančiais ieškinyje nurodytu faktiniu pagrindu (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

84. Išnagrinėjus bylą, yra pagrindas pripažinti, kad 2008 m. sausio 4 d. Paskolos sutartys nebuvo sudarytos, tuo tarpu ieškinio reikalavimai pripažinti negaliojančiais 2009 m. gruodžio 31 d. Trišalį užskaitos aktą ir Nurodymą užskaityti atmestini kaip neįrodyti, nes šių aktų sudarymo metu atsakovas L. Č. turėjo galiojančią ir vykdytiną 225 282,52 Lt dydžio reikalavimo teisę į UAB „Alnora“, o UAB „Alnora“ turėjo teisę savo piniginę prievolę atsakovui (įmonės kreditoriui) vykdyti iš įmonės debitorių (trečiųjų asmenų V. R. ir D. G.) gautinomis lėšomis (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Atmetus pagrindinius reikalavimus dėl Trišalio užskaitos akto ir Nurodymo užskaityti pripažinimo negaliojančiais, nėra teisinio pagrindo spręsti dėl išvestinių reikalavimų – taikyti restituciją bei priteisti palūkanas už nepagrįstą naudojimąsi UAB „Alnora“ lėšomis.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo

85. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 9 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

86. Atsakovas L. Č. pateikė prašymą priteisti 3 054,64 Eur išlaidų, patirtų už advokato teisinę pagalbą nagrinėjamoje byloje.

87. Įvertinus atsakovo patirtas atstovavimo išlaidas pagal CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, atsižvelgus į atsakovo advokato pateiktoje Teisinių paslaugų suvestinėje detalizuotas suteiktas teisines paslaugas, atsakovo patirtų išlaidų suma pripažintina pagrįsta visa apimtimi. Kadangi du ieškinio reikalavimai patenkinti, o du atmesti, vertintina, kad atsakovas turi teisę į 50 proc. pagrįstomis pripažintų teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą. Dėl to iš ieškovės BUAB „Alnora“ administravimui skirtų lėšų atsakovui priteistina 1 527,32 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

88. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje, D. G. pateikė prašymą priteisti 3 686 Eur advokato pagalbos išlaidų.

89. Pažymėtina, kad trečiojo asmens, dalyvaujančio byloje ieškovės pusėje, interesai iš esmės susiję su ieškinio reikalavimais dėl 2009 m. gruodžio 31 d. Trišalis užskaitos akto ir Nurodymo užskaityti pripažinimu negaliojančiais bei restitucijos taikymu. Šie ieškinio reikalavimai atmesti. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį, trečiajam asmeniui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 98, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti nesudarytomis 2008 m. sausio 4 d. Paskolos sutartį, pasirašytą UAB „Alnora“ ir V. Č., bei 2008 m. sausio 4 d. Paskolos sutartį, pasirašytą UAB „Alnora“ ir L. Č..

Atmesti ieškinio reikalavimus dėl 2009 m. gruodžio 31 d. Trišalio užskaitos akto ir 2009 m. gruodžio 31 d. Nurodymo užskaityti pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo.

Priteisti iš ieškovės BUAB „Alnora“ (juridinio asmens kodas 110574172) administravimui skirtų lėšų atsakovo V. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1 527,32 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus dvidešimt septynis eurus 32 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 9 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos teismą.