Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Alės Bukavinienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2022 m. birželio 23 d. paduotu ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Alnora“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 17 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė BUAB „Alnora“ padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „Alnora“ ieškinį atsakovams L. Č. ir V. Č. dėl paskolų sandorių pripažinimo nesudarytais, įskaitymo sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir netesybų priteisimo, tretieji asmenys – D. G. ir V. R. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, nustatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovė kasaciniame skunde nurodo, kad teismai neteisingai taikė materialiosios teisės normas ir padarė esminę teisės taikymo klaidą pripažindami, jog BUAB „Alnora“ atžvilgiu galėjo būti panaudotas ir buvo panaudotas tik šios bylos metu atsakovų pirmą kartą pateiktas 2007 m. gruodžio 12 d. susitarimas dėl reikalavimo teisės perleidimo, kaip dviejų 2009 m. gruodžio 31 d. įskaitymų sudarymo pagrindas. Anot ieškovės, teismai netaikė imperatyvių Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 1 ir 7 dalies normų, draudžiančių reikalavimo perleidimo fakto panaudojimą prieš skolininką prieš tai jo tinkamai neinformavus apie reikalavimo perleidimo sandorį.

Ieškovė taip pat pažymi, kad teismai netinkamai taikė CK 6.130 straipsnyje įtvirtintą prievolės pasibaigimo institutą. Ieškovės teigimu, teismai iš viso nepasisakė ir nevertino ieškovės teisinių motyvų ir ieškovės nurodytos aktualios kasacinės instancijos teismo praktikos ir iš viso nenustatinėjo imperatyvių šešių teisėtų prievolės pasibaigimo įskaitymu teisinių sąlygų šiame ginče. Ieškovės manymu, teismai nesivadovavo ir nukrypo nuo aktualios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, suformuotos 2010 m. vasario 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2010, 2010 m. sausio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2010 ir 2009 m. birželio 26 d. nutartyje civilinėje bylos Nr. 3K-3-293/2009.

Ieškovė taip pat nurodo, kad teismai nesivadovavo šiame ginče egzistuojančiu viešuoju interesu. Ieškovės teigimu, teismai, konstatuodami, kad dviejų 2009 m. gruodžio 31 d. įskaitymų sudarymo pagrindas buvo būtent tik šioje byloje kartu su atsiliepimu atsakovų pateiktas ir niekada iki tol ieškovės buhalterinėje apskaitoje neegzistavęs 2007 m. gruodžio 12 d. susitarimas dėl reikalavimo teisės perleidimo, privalėjo objektyviai pagrįsti ir paaiškinti kokiu teisiniu pagrindu yra galimas teisėtas įskaitymo sandorio sudarymas neinformavus ieškovės apie reikalavimo perleidimo sandorio faktą.

Be kita ko, ieškovė nurodė, kad teismai pažeidė CPK 3 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nesivadovavo teise, kadangi visiškai netaikė ir nepasisakė dėl imperatyvios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostatos, kuria ieškovė rėmėsi nuo pat teisminio proceso pradžios. Ieškovės teigimu, atsakovai pažeidė Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartį, kuria buvo nustatytas 15 dienų terminas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos UAB „Alnora“ valdymo organams perduoti bendrovės bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, kadangi praėjus 6 metams nuo bankroto proceso pradžios bei prievolės perduoti visus įmonės dokumentus tik su atsiliepimu į ieškinį šioje byloje pateikė 2007 m. gruodžio 12 d. susitarimą dėl reikalavimo teisės perleidimo, kuriuo teismai rėmėsi šioje byloje kaip esminiu rašytiniu įrodymu.

Anot ieškovės, teismai taip pat neteisingai aiškino ir taikė CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas ir prejudicinio fakto turinį bei nepagrįstai netaikė ir nepasisakė dėl ieškovės nurodytų imperatyvių CPK 279 straipsnio 4 dalies nuostatų, draudžiančių kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Be to, ieškovė teigia, kad teismai pažeidė įrodinėjimo, įrodymų leistinumo, pakankamumo, įrodymų vertinimo civilinėse bylose reikalavimus, taip pat nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotų įrodymų vertinimo, jų pakankamumo ir leistinumo, faktų įrodytinumo kriterijų, tikimybių pusiausvyros principo, kadangi netinkamai vertino esminius rašytinius įrodymus, tarp jų ir du 2009 m. gruodžio 31 d. įskaitymus, sudarytus neteisėtai buvusio UAB „Alnora“ vadovo L. Č., nes šių įrodymų turinį interpretavo ir aiškino plečiamai, prieštaraujant šio įrodymo gramatiniam turiniui ir jame užfiksuotiems objektyviems faktams. Anot ieškovės, teismai nepasisakė dėl Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2012 m. kovo 29 d. mokestinio tyrimo ataskaitos Nr. 92-85, kuri, ieškovės teigimu, yra vienas esminių bei didesnę įrodomąją galią turinčių įrodymų.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiami jame nurodomi kasacinio skundo pagrindai dėl nurodytų teisės normų pažeidimo ir nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos. Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.