Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos primininkas ir pranešėjas), Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. gynėjo advokato Mindaugo Dūdos ir nuteistojo M. Š. gynėjo advokato Aliaus Galmino apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. gegužės 11 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnyje 3 dalyje, ir

pagal BK 300 straipsnio 3 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir R. S. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo 2 metams bausmė.

R. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nuspręsta palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

M. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, ir

pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį jam paskirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė,

pagal BK 300 straipsnio 3 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir M. Š. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo 1 metams 8 mėnesiams bausmė.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas M. Š. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2022 m. kovo 23 d. iki 2022 m. kovo 31 d., vieną suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo bausmės dienai.

M. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Tenkintas civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista solidariai iš kaltinamųjų R. S. ir M. Š. 3 928,63 Eur turtinės žalos atlyginimo. Civilinio ieškinio dalis dėl 46 843,49 Eur turtinės žalos atlyginimo nutraukta.

Priteista solidariai iš kaltinamųjų R. S. ir M. Š. 1 089 Eur civilinei ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ bylinėjimosi išlaidų, patirtų advokato teisinei pagalbai apmokėti, atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. S. nuteistas už tai, kad suklastojo tikrus dokumentus ir apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ir išvengė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinės prievolės, o būtent:

jis, veikdamas bendrai su M. Š., padėjusiu daryti nusikalstamą veiką, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadybininku, 2019 m., laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 2 d. iki 2019 m. rugpjūčio 1 d., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) g. 2, Klaipėdoje, siekdamas tyčia apgaule įgyti didelės vertės svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini) 7, (duomenys neskelbtini) , Klaipėdos r., priklausantį turtą – vilkiką MAN TGA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – 6 300,26 Eur vertės, savivartį MAN TGA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – 21 500,24 Eur vertės, buldozerį CAT D4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). – 1 332,60 Eur vertės puspriekabę ANDOVER/SFCL 36, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – 7 800,32 Eur vertės, volą BOMAG BW 177-D3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), – 9 910,07 Eur vertės, ir išvengti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinių prievolių kreditoriams, žinodamas, kad kreiptasi į teismą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo, teismui nepatenkinus prašymo ir iškėlus bankroto bylą bei 2019 m. liepos 9 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi areštavus visą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, jis (R. S.), 2019 m. liepos pabaigoje, elgdamasis apgaulingai, siekdamas, kad jo sūnus J. S. nebūtų akcininku ir atsakingu už areštuotą bendrovės turtą, įtikino S. D., nesuvokusį jo nusikalstamų veikų pobūdžio, įsigyti iš jo (R. S.) sūnaus J. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. Po to, R. S. 2019 m. rugpjūčio 1 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo nenustatytas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo vietoje (duomenys neskelbtini) g. 2, Klaipėdoje, apgaulingai nuslėpdamas informaciją apie areštuotą turtą, įtikino akcininką S. D., nežinojusį apie daromą nusikalstamą veiką, patvirtinti parašu 2019 m. rugpjūčio 1 d. vienintelio akcininko sprendime Nr. 20190801-01 įrašytus tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad S. D. nutarė M. Š. išnuomoti minėtus UAB „(duomenys neskelbtini)“ mechanizmus, kuriuos jis (R. S.) dar 2019 m. vasaros pradžioje perdavė R. V., gyvenančiam Marijampolės sav., Marijampolės sen., (duomenys neskelbtini) k., nežinojusiam apie jo daromą nusikalstamą veiką, taip juos paslėpė ir įgijo teisę valdyti savo nuožiūra.

II. Apeliacinių skundų prašymai ir argumentai

jeigu teismas manys, kad M. Š. įvykdė nusikalstamas veikas, prašo atidėti M. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą iš dalies, nustatant 6 mėnesių nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį.

4.5. Nesutinka su teismo motyvais, kad „R. S. ir M. Š. veikos kvalifikuotos tinkamai, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, ir M. Š. kaip padėjėjo (BK 24 straipsnio 6 dalis), jis kartu su R. S. klastojo dokumentus, kurie buvo panaudoti kaip priemonė nusikalstamai veikai daryti, nes apgaule, panaudojant suklastotus tikrus dokumentus, įgijo BUAB „ (duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turtą ir išvengė BUAB „ (duomenys neskelbtini)“ naudai turtinių prievolių kreditoriams. Veikos baigtos, kadangi turtas buvo apgaule įgytas ir naudotas savo nuožiūra, surastas tik ikiteisminio tyrimo metu atliekant procesinius veiksmus“. Šie teismo argumentai yra visiškai nepagrįsti, kadangi pasitvirtinus, kad M. Š. nesuklastojo mechanizmų nuomos sutarties, tai ir nepadėjo R. S. apgaulės būdu įgyti didelės vertės svetimą turtą. Šiuo atveju byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad technika buvo parduota, kad už ją buvo gauti pinigai ir jie buvo pasidalyti ir pan. Liudytojas R. V. paneigė šias prielaidas ir kartu patvirtino, kad šios technikos nepirko.

4.6. Teismas priėmęs nepagrįstai apkaltinamąjį nuosprendį M. Š., nepagrįstai paskyrė jam laisvės atėmimo bausmę. Net jeigu M. Š. būtų įvykdęs šias nusikalstamas veikas, įstatymas numato galimybę atidėti bausmės vykdymą. Teismas nepagrįstai netaikė BK 75 straipsnio, kuris numato, kad „asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo“. Šiuo atveju yra visos sąlygos M. Š. bausmės vykdymą atidėti. Kadangi M. Š. nesutinka su apkaltinamuoju nuosprendžiu, tai nesutinka ir su priteistu civiliniu ieškiniu, nes nepadarė nusikaltimų.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo M. Š. gynėjo advokato A. Galmino apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistojo R. S. gynėjo advokato M. Dūdos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Iš apeliaciniuose skunduose išdėstytų nesutikimo su nuosprendžiu argumentų bei suformuluotų prašymų matyti, kad nuteistųjų gynėjai ginčija jų kaltę dėl jiems idealiąja sutaptimi inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, padarymo. Teigiama, jog R. S. nesuklastojo tikrų dokumentų ir apgaule savo naudai neįgijo didelės vertės svetimo turto ir neišvengė didelės vertės turtinės prievolės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriams, o M. Š. nesuklastojo tikrų dokumentų ir nepadėjo apgaule R. S. naudai įgyti didelės vertės svetimo turto ir išvengti didelės vertės turtinės prievolės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriams. Teisėjų kolegija su tokia apeliantų pozicija ir skundų argumentais nesutinka ir juos atmeta kaip nepagrįstus. Teismo vertinimu, R. S. ir M. Š. veiksmuose nustatyti visi būtini subjektyvieji ir objektyvieji požymiai nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, todėl nėra pagrindo teigti, kad baudžiamasis įstatymas kvalifikuojant jų veikas buvo pritaikytas netinkamai.

7. Susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, išanalizavusi skundžiamo nuosprendžio motyvus ir išvadas, įvertinusi baudžiamojoje byloje užfiksuotus duomenis, apeliacinių skundų argumentus bei apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausto kaip liudytojo J. S. parodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, vertindamas įrodymus, BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų nepažeidė, įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas juos tarpusavyje, tyrė ir analizavo tiek R. S. bei M. Š. teisinančius, tiek kaltinančius įrodymus, susiedamas juos į vientisą loginę grandinę, o nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados bei motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė teisinančius įrodymus. Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino išnagrinėtų įrodymų visumą ir pagrįstai R. S. ir M. Š. pripažino kaltais padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Taigi pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.

8. Šiuo nuosprendžiu teisėjų kolegija turi pagrindą pakeisti tik skundžiamo nuosprendžio dalį dėl R. S. skirtos bausmės, o atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis M. Š. mirė po apeliacinių skundų pateikimo, tačiau gynėjui buvo išreiškęs valią dėl dalyvavimo procese jiems derinant apeliacinio skundo turinį ir prašymus, pasisakys dėl proceso M. Š. nutraukimo BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu.

Dėl sukčiavimo ir tikrų dokumentų suklastojimo

9. BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už sukčiavimą tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Baudžiamoji atsakomybė už sukčiavimą kyla tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai, tai reiškia, jog kaltininkas suvokia, kad, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia.

10. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo turto (pvz., teismą, antstolį, notarą), o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, arba priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo. Apgaulė pasireiškia pirmiau įvardytų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti (pvz., nekilnojamojo turto pardavėjas nutyli, kad parduodamas turtas yra areštuotas arba priklauso kitiems asmenims). Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.), tačiau kaltininko panaudota apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-11-628/2022).

11. BK 300 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą ir už tokių dokumentų laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Šios veikos pavojingos tuo, kad toks dokumentas gali įtvirtinti teisinėje apyvartoje tikrovės neatitinkančią informaciją, lemti neteisingų sprendimų priėmimą, suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą ir pan. Svarbiausias dokumento formai keliamas reikalavimas yra jo tinkamumas įrodyti, patvirtinti juridinę reikšmę turinčius faktus. Tikro dokumento suklastojimas yra tada, kai kaltininkas, objektyviai turėdamas teisę savo vardu surašyti, atspausdinti ar kitaip pagaminti tam tikrus dokumentus, neteisėtai savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina tokį dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją, arba kito asmens į dokumentą įtrauktus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtina parašu, antspaudu arba kitokiu būdu, siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą. Žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimas – tai tokio dokumento pateikimas įmonei, įstaigai, organizacijai, pareigūnui ar kitam asmeniui. BK 300 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už tikro dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu, jeigu dėl to padaryta didelė žala.

12. Dokumentu laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas. Svarbus dokumento požymis yra tas, kad dokumentas yra tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą). Tai įrašas, kurio panaudojimas sukelia arba gali sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (kasacinės nutartys Nr. 2K-235/2014, 2K-432-696/2016, 2K-117-697/2017). Pagal teismų praktiką aiškiai netikrų ar aiškiai suklastotų dokumentų panaudojimas ar realizavimas sukčiaujant papildomai pagal BK 300 straipsnį nekvalifikuojamas, nes netikri ar suklastoti dokumentai panaudojami ar realizuojami kaip priemonė turtui gauti. Tačiau jeigu kaltininkas pats pagamino netikrą dokumentą ar suklastojo tikrą dokumentą ir jį pateikęs kaip apgaulės priemonę įgijo svetimą turtą, turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės ar ją panaikino, jo veika kvalifikuojama pagal BK 182 ir 300 straipsnių atitinkamose dalyse numatytų nusikalstamų veikų sutaptį.

13. Civiliniai teisiniai santykiai yra teisėti, kai šalių veiksmai sandorių sudarymo metu bei iš sandorių atsiradusių prievolių vykdymas rodo tikruosius jų ketinimus, kai siekiama iš civilinio sandorio išplaukiančių pasekmių, o ne nusikalstamų tikslų. Priešingai nei teigia apeliantai, nagrinėjamu atveju deklaruojami kilnojamojo turto (mechanizmų, transporto priemonių) nuomos teisiniai santykiai peržengia įprastų civilinių teisinių santykių ribas ir negali būti laikomi įprasta verslo praktika, už kurią baudžiamoji atsakomybė netaikytina.

14. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nusikalstamos veikos subjektyvieji požymiai glaudžiai susiję su objektyviaisiais ir kaltės turinys atskleidžiamas ne tik kaltinamojo parodymais, bet ir kitais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais duomenimis. Siekdama išsamiau išsiaiškinti aktualių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas ir apklaustas kaip liudytojas J. S. (buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, nuteistojo R. S. sūnus), kuris, be kita ko, parodė, kad: M. Š. nepažinojo, pastarąjį atsivedė S. D.; S. D. ir M. Š. buvo perduota informacija, kad dalis technikos yra Marijampolėje; bankroto administratorei pasakė viską; nutartį, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtui yra uždėtas areštas suprato taip, kad gali naudotis, nuomoti techniką, su ja dirbti, bet negali perleisti nuosavybės teise. Tokie šio liudytojo parodymai, juos įvertinus visų kitų byloje ištirtų ir toliau aptartinų įrodymų kontekste, teisėjų kolegijai nesudaro pagrindo manyti, kad esminės apgaulės požymį tiek R. S., tiek M. Š. veiksmuose apylinkės teismas nustatė formaliai ar netinkamai. Šio liudytojo teiginys, jog M. Š. į nuomos sandorio sudarymą atsivedė S. D., atmetamas kaip paneigtas toliau aptartinais faktiniais duomenimis bei vertinamas kaip bandymas padėti tėvui išvengti atsakomybės, juolab, atsižvelgiant į tai, kad J. S. apskritai nedalyvavo aktualioje mechanizmų nuomos sutarties ir šių mechanizmų priėmimo–perdavimo akto derino, rengimo ir (ar) pasirašymo procedūrose.

15. Byloje patikimai nustatytų ir leistinais įrodymais pagrįstų aplinkybių visuma leidžia pritarti apylinkės teismo išvadai, kad R. S. ir M. Š., atlikdami jiems inkriminuotus veiksmus, suprato naudojamos apgaulės, gaunamos naudos ir daromos žalos bendrovei pobūdį, šiuos padarinius numatė ir jų norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. R. S., kaip teisingai motyvavo apylinkės teismas, žinodamas, jog BUAB „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdos apygardos teismas nuo 2019 m. vasario mėnesio, o vėliau dar ir nuo liepos 9 d. pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – visų kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų ir kito turto areštą, neteisėtai suklastojo kartu su M. Š. tikrus dokumentus – 2019 m. rugpjūčio 1 d. mechanizmų nuomos sutartį Nr. 19/08/01 ir 2019 m. rugpjūčio 1 d. priėmimo–perdavimo aktą Nr. 19/08/01, nes nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, žinodamas, kad jokios technikos M. Š. neperduos, už pažadėtą M. Š. piniginį atlygį nurodė, kad neva perleido areštuotą BUAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą nuomos teise trečiajam asmeniui – M. Š..

16. Nors apeliantai kvestionuoja apylinkės teismo motyvus ir išvadas dėl R. S. ir M. Š. kaltės, tačiau jų kaltę pagrindžia teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai ir jų visuma, be kita ko:

liudytojų – A. Ž., G. L., J. R., D. Ž., J. J., E. P., R. V. parodymai;

telekomunikacijos tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu gauti duomenys apie M. Š., S. D., R. S. pokalbius (iš pokalbių turinio matyti, kad R. S. žinojo, jog technika perduota kitam asmeniui, o M. Š. nematė šios technikos ir neketino jos nuomotis ir naudoti, nes technikos teritorijoje nebuvo, M. Š. jos nematė, be to, ir pats teisme parodė, kad jos nepasiėmė, neišsivežė, neturėjo objektų kur su ja, neva, būtų dirbęs);

2020 m. kovo 18 d. antstolio A. S. pranešimas (nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonės, t. y. vilkikas „MAN TGA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); savivartis „MAN TGA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); buldozeris „CAT D4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ; puspriekabė „ANDOVER/SFCL 36“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); valas „BOMAG BW 177 D-3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), areštuotos 2019 m. kovo 13 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. 0010/19/00619, kuris 2019 m. kovo 19 d. įteiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. kovo 19 d. 12:59 val. J. S.);

2020 m. gegužės 4 d. antstolio A. S. pranešimas (nurodyta, kad antstolio kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0010/119/00507, kurioje 2019 m. vasario 14 d. Klaipėdos apygardos teismas priėmė nutartį Nr. 2-897-459/2019 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtui, išieškotojos UAB „(duomenys neskelbtini)“, reikalavimams užtikrinti. Turto aprašą Nr. (duomenys neskelbtini) su kitais procesiniais dokumentais 2019 m. vasario 25 d. 12:00 val. priėmė P. S.);

2020 m. birželio 10 d. Klaipėdos apskrities VPK KP NNTV vyresniosios tyrėjos G. Z. tarnybinis pranešimas (nurodyta, kad savivartis „MAN TGA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pastatų komplekso teritorijoje, galimai tai angarai ar kiti negyvenamosios paskirties statiniai ir šioje vietovėje savivartis fiksuojamas visą laikotarpį nuo 2019 m. birželio 5 d. 10:17 val. iki 2019 m. birželio 28 d. 20:58 val., o vėliau transporto priemonės judėjimas ir buvimo vieta nebefiksuojami, nes atjungta transporto priemonės sekimo paslauga);

Klaipėdos apygardos teismo informacija (nurodyta, kad 2019 m. liepos 9 d. nutarties patvirtina kopija dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo 2019 m. liepos 10 d. 09:18 elektroninėje teismų sistemoje išsiųsta direktoriui E. A. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“);

2020 m. liepos 28 d. kratos protokolas (R. V. savanoriškai pateikė buldozerį „CAT D4“, tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini) ; volą „BOMAG BW 177 D-3“, tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini) bei jų užvedimo raktus; vilkiką „MAN TGA“, su valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savivartį „MAN TGA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jų užvedimo raktus);

2020 m. birželio 11 d. specialisto išvada Nr. 11K-176(20) (nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 23 d. pranešimo dėl nuomojamų mechanizmų grąžinimo viršuje rankraštinį įrašą „SUSIPAŽINAU 2019.09.04 M. Š.“ parašė ir šalia pasirašė M. Š.. 2019 m. rugpjūčio 1 d. mechanizmo nuomos sutarties 19/08/01 pirmojo lapo apačioje, dešinėje, pasirašė M. Š.. Minėtos sutarties antrajame lape rankraštinius įrašus „(duomenys neskelbtini)“, „M. Š.“ parašė ir šalia pasirašė M. Š.. 2019 m. rugpjūčio 1 d. priėmimo - perdavimo akte Nr. 19/08/01, šalia spausdintinio teksto „p.M. Š. 2019-08-01“, lapo apačioje, pasirašė M. Š.. Lape, kuriame išspausdinta M. Š. vardu išduotos asmens tapatybės kortelės kopija, rankraštinį įrašą „KOPIJA TIKRA M. Š.“ parašė ir šalia pasirašė M. Š.) ir kiti byloje surinkti bei teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai.

Minėtų įrodymų turinys yra išsamiai atskleistas ir jų bei jų viseto įrodomoji reikšmė tinkamai įvertinta skundžiamame nuosprendyje, todėl teisėjų kolegija papildomai jo nekartoja.

18. Taigi R. S. bei M. Š., pasirašydami mechanizmų nuomos sutartį bei priėmimo–perdavimo aktą, kaip teisingai motyvavo apylinkės teismas, aiškiai suvokė savo atliekamų veiksmų prieštaravimą įstatymui ir tiesiogiai siekė apgaule užvaldyti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, mechanizmus, imituodami šių daiktų perleidimą M. Š.. R. S. žinojo, kad kaltinime minima technika yra perduota kitam asmeniui – R. V., Marijampolėje, ir šią techniką R. V. jau buvo perdavęs vasaros pradžioje, todėl, sudarant nuomos sutartį, šios technikos nuomos sutarties sudarymo vietoje nebuvo ir M. Š. jos neperėmė.

19. Teisėjų kolegijos vertinimu, ištirtų bylos įrodymų visuma leidžia pagrįstai teigti, kad būtent R. S., žinodamas apie artėjančio bankroto pasekmes UAB „(duomenys neskelbtini)“, įtraukė į iš anksto sumanytos apgaulės mechanizmą ne tik S. D., bet ir M. Š., o pastarasis, iš R. S. gavęs nenustatyto dydžio piniginį atlygį, sutiko padėti R. S.. Todėl R. S., tikinęs akcininką S. D., nežinojusį apie daromą nusikalstamą veiką, patvirtinti parašu 2019 m. rugpjūčio 1 d. vienintelio akcininko sprendime Nr. 20190801-01 įrašytus tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad S. D. nutarė M. Š. išnuomoti minėtus UAB „(duomenys neskelbtini)“ mechanizmus ir 2019 m. rugpjūčio 1 d. pasirašęs mechanizmų nuomos sutartį Nr. 19/08/01 ir 2019 m. rugpjūčio 1 d. priėmimo–perdavimo aktą Nr. 19/08/01, realizavo savo nusikalstamą sumanymą – padedant M. Š., paslėpti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą nuo bankroto administratorės ir įgyti jį savo naudai, o kartu ateityje išvengti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinių prievolių vykdymo kreditoriams.

20. M. Š., S. D., R. S. pokalbių turinys, užfiksuotas telekomunikacijos tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu, kaip pagrįstai motyvavo apylinkės teismas, patvirtina, kad R. S. žinojo, jog technika yra perduota kitam asmeniui, o M. Š. už nuomos sutarties sudarymą buvo sumokėta. Be kita ko, 2020 m. rugsėjo 7 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokole užfiksuota, kad 2019 m. gegužės 21 d. 18.35.31 M. Š. iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) skambina į tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ir fone girdi, kaip greta stovinčiam nenustatytam vyriškiui pasakoja, kad buvo policijoje, apklausoje, bus daroma jo rašysenos ekspertizė; pasakoja, kad jis „apsiėmė“ buldozerių, kranų „(duomenys neskelbtini)“, „nuomavosi“, ir prisidarė problemų už 27 000; teigia, kad reikia „čiupti“ šeimininką už tai, kad jam per mažai pinigų davė, kad jam pamelavo, jis galėtų pareikalauti kur kas daugiau pinigų, tačiau jis palauksiąs, kol teismai prasidės. Tokius duomenis pokalbių metu, kaip motyvavo apylinkės teismas, patvirtino ir liudytojas S. D., ir kaltinamasis R. S..

21. Aptarti įrodymai, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, jų patikimumas patikrintas teismo proceso metu BPK numatytomis priemonėmis ir sudaro vientisą logišką grandinę ir leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad R. S. ir M. Š. iš anksto susitarė veikti bendrai, t. y. suklastoti tikrus dokumentus, o tokius dokumentus R. S. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratorei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi nekyla abejonių, kad tiek R. S., tiek M. Š. suprato, kad mechanizmų nuomos sutartyje nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)‘ technika realiai nėra išnuomojama ir perduodama nuomininkui M. Š.. Beje, M. Š. net nežinojo, kur ši technika faktiškai yra ir su tokia technika apskritai nevykdė jokių darbų. Galiausiai tik tada, kai nemokumo administratorė kreipėsi su pareiškimu į policiją ir buvo pradėtas R. S. ir M. Š. baudžiamasis persekiojimas, pavyko surasti neva išnuomotą M. Š., o faktiškai pas R. V. Marijampolėje esantį UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą. Toks R. S. ir M. Š. sumanytos apgaulės turinys peržengia įprastų civilinių nuomos teisinių santykių ribas ir pasiekia nusikalstamoms kvalifikuoto sukčiavimo ir dokumentų klastojimo veikoms būdingą pavojingumo laipsnį.

22. Akcentuodamas aplinkybę, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinėmis teisinėmis priemonėmis buvo priteistas ir išieškotas 2019 m. rugpjūčio 1 d. nuomos sutarties pagrindu atsiradęs nuomos mokestis, o būtent tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. eL2-4581-534/2020 priėmė 2020 m. sausio 2 d. įsakymą, kuriuo iš M. Š. nutarė išieškoti 25 000 Eur skolą kreditorės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai pagal 2019 m. rugpjūčio 1 d. mechanizmų nuomos sutartį, o kitoje civilinėje byloje Nr. e2-3240-911/2020 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos mieto rūmai tenkino BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratorės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui M. Š. dėl daikto išreikalavimo ir 2020 m. kovo 30 d. išdavė vykdomąjį raštą, kuriuo įpareigojo M. Š. grąžinti ieškovei BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2019 m. rugpjūčio l d. mechanizmo priemonių nuomos sutartį Nr. 19/08/01 gautą turtą, nuteistojo R. S. gynėjas nepagrįstai neįvertina teisiškai reikšmingos aplinkybės, jog minėtose civilinėse bylose tikrų dokumentų – mechanizmų nuomos sutarties bei priėmimo–perdavimo akto – sudarymo nusikalstami tikslai paaiškėjo tik šioje baudžiamojoje byloje, kurią inicijavo nemokumo administratorė, supratusi, kad civilinėmis teisinėmis priemonėmis surasti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ turto nepavyks, o gera valia UAB „(duomenys neskelbtini)“ tokio turto jai neperdavė, neperduoda ir neperduos.

23. Vien tai, kad neva išnuomota UAB „(duomenys neskelbtini)“ technika buvo surasta tyrėjų, priešingai nei teigiama R. S. gynėjo apeliaciniame skunde, nereiškia, kad R. S. nesiekė savo naudai įgyti šį didelės vertės svetimą turtą. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia įsitikinti tuo, jog ši technika buvo labai toli nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinės (buvo Marijampolėje), o jose apelianto nurodomi buvę GPS imtuvai neveikė likus vos savaitei iki bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo. Apylinkės teismas pagrįstai motyvavo, kad paneigtini R. S. teiginiai, jog visoje technikoje buvo sumontuota GPS sistema ir bankroto administratorė turėjo visas galimybes surasti techniką, tačiau pati nenorėjo. Tai, kad ne visoje technikoje buvo sumontuota GPS sekimo sistema, patvirtina 2020 m. birželio 10 d. Klaipėdos apskrities VPK KP NNTV vyresniosios tyrėjos G. Z. tarnybiniame pranešime nurodyta informacija, kad 2020 m. birželio 10 d. buvo bendrauta su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu A. K., kuris nurodė, kad jų įmonė „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonių sekimo programoje „Ecofleet“ prižiūrėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią technikos priemonę, t. y. savivartį MAN TGA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio po 2019 m. birželio 28 d. 20.58 val. judėjimas ir buvimo vieta nebefiksuojami, nes atjungta transporto priemonės sekimo paslauga. Kita UAB „(duomenys neskelbtini)“ technika, t. y. vilkikas MAN TGA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buldozeris CAT D4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabė ANDOVER/SFCL 36, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir volas BOMAG BW 177 D-3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ stebimi nebuvo. Po šių aplinkybių sužinojimo teisiamojo posėdžio metu, atsakinėdamas į klausimus, R. S., kaip pagrįstai motyvavo apylinkės teismas, bandė išsisukinėti, neva jis nesakė, kad visoje technikoje buvo sumontuota GPS sistema, o tik apibendrintai taip buvo pareiškęs, nesiekdamas sukonkretinti vienos ar kitos technikos. Kita vertus, R. S. ir (ar) M. Š. nebuvo jokių kliūčių nemokumo administratorei aiškiai ir tiksliai nurodyti, kur yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas, ir šį turtą nemokumo administratorei perduoti. Vietoje tokių veiksmų atlikimo, pasirinkę tylėti ir nutylėti tikrąją technikos buvimo vietą, R. S. ir M. Š. galiausiai buvo tyrėjų pričiupti meluojantys, išsisukinėjantys nuo atsakomybės už UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios technikos pradanginimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisėto valdymo.

24. Nuteistojo M. Š. gynėjo apeliaciniame skunde nurodomas argumentas, jog šalis siejo nuomos santykiai, pagal kurią M. Š. išsinuomojo techniką iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir su ja planavo atlikti statybos darbus, atmestinas kaip išgalvotas. Akivaizdu, jog jokių darbų su šia technika M. Š. realiai net neplanavo atlikti, o tiesiog tokiu nuomos sandoriu dengė R. S. siekį savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą ir išvengti didelės vertės turtinės prievolės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriams. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas, kaip teisingai motyvavo apylinkės teismas, R. S. ir padedant M. Š. buvo įgytas ir naudojamas savo nuožiūra – perduotas tretiesiems asmenims, t. y. R. V., ir taip išvengta didelės vertės turtinių prievolių BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriams.

25. Kiti nuteistojo R. S. gynėjo argumentai, jog: UAB „(duomenys neskelbtini)“ technika, prieš 2019 m. liepos 9 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi iškeliant bankroto bylą ir pritaikant laikinąsias apsaugos priemones UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantiems kilnojamiesiems ir nekilnojamiesiems daiktams, kurios Turto arešto registre buvo įregistruotos 2019 m. liepos 10 d., dar 2019 m. vasaros pradžioje žodinio susitarimo pagrindu buvo išnuomota R. V.; UAB „(duomenys neskelbtini)“ technika visą laiką buvo Marijampolėje pas R. V. ir ikiteisminio tyrimo metu ten surasta, o tai patvirtina, jog nuomos sutarties pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausanti technika nebuvo paslėpta ar įgyta R. S. ar kito asmens nuosavybėn, o priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir liko jos nuosavybe, todėl jokia apgaulė nė prieš nieką nebuvo pavartota, taip pat atmestini kaip nepaneigiantys nei R. S., nei M. Š. kaltės padarius kvalifikuotas sukčiavimo ir dokumentų klastojimo nusikalstamas veikas. Iš informatyvių liudytojo R. V. parodymų matyti, jog jis apskritai nepažinojo M. Š., o pažinojo tik savo draugą R. S. ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ techniką pasiėmė pats, tačiau niekas neatvažiavo technikos iš jo pasiimti, nors po 3–4 dienų, atlikus darbus, jam šios technikos nebereikėjo. Be to, R. V. teisiamojo posėdžio metu apylinkės teisme parodė, kad jam pasiimant iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ techniką dalyvavo tik R. S., o A., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus, nepažįsta; technikos pasiėmimo niekaip neįformino, o tik žodžiu susitarė; techniką laikė kieme, sodyboje, registruotoje jo tėvų vardu, o garažai registruoti draugo vardu; nebuvo S. nei davęs, nei paskolinęs pinigų; M. Š. nepažįsta, nėra matęs. Galiausia, liudytojos – BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratorės atstovės I. K.-R. duoti parodymai, kad jeigu ne tyrimo institucijos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ technika nebūtų surasta; Marijampolėje R. V. ją visaip keikė ir šaukė, kad technika jo ir visi dar dėl to pasigailės, leidžia pagrįstai manyti, kad R. V. nebuvo sąžiningas, parodydamas, jog tiesiog laukė, kada iš jo techniką pasiims UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors pats ją išsivežė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ja dirbo neva vos 3–4 dienas.

26. Teigdamas, kad R. S. aktualioje nuomos sutartyje nurodydamas save kaip asmenį, laikinai einantį UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, nesielgė neteisėtai ar nusikalstamai ir tam turėjo teisę, nes nuomos sutarties sudarymo laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius E. A. nebuvo įmonėje, R. S. gynėjas nutyli apylinkės teismo teisingai nustatytas aplinkybes, jog iš pateiktų dokumentų matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 1 d., kai R. S. kaip l. e. direktoriaus pareigas pasirašė nuomos sutartį dėl technikos nuomos ir priėmimo–perdavimo aktą, neturėdamas parašo teisės, kadangi minėtu laiku E. A. nei atostogavo, nei sirgo, nes 2019 m. rugpjūčio 1 d. pasirašinėjo dokumentus kaip įmonės direktorius, ir tai patvirtina E. A. pasirašytas 2019 m. rugpjūčio 12 d. įsakymas Nr. 20190801/01 dėl kasmetinių mokamų atostogų bei įsakymas Nr. 2019-08-01/01 dėl darbuotojams skirtų priedų ir apie tai, kad minėta data direktoriui E. A. nebuvo išduoti elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai ir nėra informacijos apie nemokamas atostogas.

27. Apeliaciniame skunde teigdamas, kad teismui 2019 m. liepos 9 d. nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtui, šios bendrovės mechanizmai nedingo, nebuvo pasisavinti ar užvaldyti apgaule, nes visą laiką buvo pas R. V. Marijampolėje, o 2019 m. rugpjūčio 1 d., sudarius mechanizmų nuomos sutartį su M. Š., prieš tai žodinė šių mechanizmų nuomos sutartis su R. V. tik pasikeitė į rašytinę nuomos sutartį su M. Š., R. S. gynėjas ignoruoja apylinkės teismo nustatytas aplinkybes ir ištirtais bylos duomenimis pagrįstas išvadas, jog R. S., kaip faktinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, neabejotinai žinojo, jog visam BUAB „(duomenys neskelbtini)“ turtui pritaikytas areštas, todėl buvo uždraustas bet koks areštuoto turto perleidimas kitiems asmenims. Tokią išvadą apylinkės teismas pagrįstai grindė tuo, kad tuo metu galiojo Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-1082-459/2019, kuria taikytas areštas visam BUAB „(duomenys neskelbtini)“ turtui ir, be kita ko, nurodyta „išaiškinti atsakovei, kad ji atsako už nustatytų apribojimų pažeidimą nuo nutarties įregistravimo Turto arešto registre momento“, o R. S., kaip laikinai einantis direktoriaus pareigas, buvo atsakingas už šios nutarties vykdymą; UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko S. D. neteisėtame vienintelio akcininko sprendime Nr. 20190801-01 nurodyta, jog „UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiuo metu yra inicijuojama bankroto byla“; 2020 m. kovo 18 d. antstolio A. S. pranešimu UAB „(duomenys neskelbtini)“, jog 2019 m. kovo 13 d. turto arešto aktu Nr. S1d-29216 vykdomojoje byloje Nr. 0010/19/00619 yra areštuotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonės, t. y. vilkikas MAN TGA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); savivartis MAN TGA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); buldozeris CAT D4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); puspriekabė ANDOVER/SFCL 36, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); valas BOMAG BW 177 D-3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 2020 m. gegužės 4 d. antstolio A. S. pranešimas UAB „(duomenys neskelbtini)“, jog antstolio kontoroje buvo vykdoma vykdomoji byla Nr. 0010/119/00507, kurioje 2019 m. vasario 14 d. Klaipėdos apygardos teismas priėmė nutartį Nr. 2-897-459/2019 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtui, išieškotojos UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimams užtikrinti. Remdamasis šiais faktiniais duomenimis, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog R. S., žinodamas, jog BUAB „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdos apygardos teismas nuo 2019 m. liepos 9 d. pritaikė minėtas laikinąsias apsaugos priemones, nepagrįstai perleido BUAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą nuomos teise trečiajam asmeniui M. Š..

28. Galiausiai nuteistojo M. Š. gynėjas apeliaciniame skunde kvestionuoja M. Š. kaip padėjėjo vaidmenį aktualioje sukčiavimo veikoje. Pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinė nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Jeigu nusikalstamą veiką padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdžiu) (BK 24 straipsnio 3 dalis). Taigi apeliantas nepagrįstai neįvertina aplinkybės, jog bendravykdis yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų. Šiuo atveju M. Š., patvirtindamas savo parašu ir taip suklastodamas tikrus dokumentus – 2019 m. rugpjūčio 1 d. mechanizmų nuomos sutartį Nr. 19/08/01 ir 2019 m. rugpjūčio 1 d. priėmimo–perdavimo aktą Nr. 19/08/01, sudarė realias sąlygas šiuos dokumentus panaudoti kaip priemonę nusikalstamai veikai daryti ir bendram jo ir R. S. sumanymui ir aiškiam tikslui – paslėpti UAB „(duomenys neskelbtini)“ techniką nuo nemokumo administratorės, kuriai ši technika privalėjo būti perduota po bankroto bylos iškėlimo (2019 m. liepos 9 d. nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2019 m. rugpjūčio 22 d.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir dar esanti toli (Marijampolėje) nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinės, jog R. S. nebūtų kliūčių įgyti savo naudai šį didelės vertės svetimą turtą, o kartu ir pavyktų išvengti didelės vertės turtinės prievolės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriams.

29. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad apeliaciniuose skunduose nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl R. S. ir M. Š. kaltės ir tėra apeliantų savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta įrodymų interpretacija. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi nuteistieji, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados.

Dėl baudžiamojo proceso nutraukimo M. Š.

30. BPK 3 straipsnyje yra numatytos aplinkybės, kurioms esant baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas. BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte yra nurodyta viena iš tokių aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas yra negalimas, – mirusiajam baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, išskyrus tuos atvejus, kai byla reikalinga mirusiajam reabilituoti arba kitų asmenų bylai atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

31. Nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka pagal nuteistojo R. S. gynėjo advokato M. Dūdos ir nuteistojo M. Š. gynėjo advokato A. Galmino apeliacinius skundus buvo paskirta nagrinėti 2022 m. spalio 14 d. teismo posėdyje. Byloje nustatyta, kad po apeliacinių skundų padavimo (duomenys neskelbtini) nuteistasis M. Š. mirė (žr. Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO iš Registrų centro Gyventojų registro departamento gautą Išrašą apie asmenį, t. 8, b. l. 60). Nuteistojo M. Š. gynėjo advokato A. Galmino apeliaciniame skunde ginčijama M. Š. kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Advokatas A. Galminas 2022 m. spalio 14 d. teismo posėdyje paaiškino, kad rengdamas apeliacinį skundą bendravo su M. Š. ir jis pageidavo dalyvauti teismo posėdyje, duoti parodymus. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas tęsti procesą M. Š. reabilituojančiais pagrindais.

32. Teisėjų kolegija remdamasi anksčiau aptartais įrodymais byloje nustatė, jog M. Š. skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai pripažintas kaltu padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, todėl, vadovaudamasi BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punktu, baudžiamąjį procesą mirusiam asmeniui M. Š. nutraukia.

Dėl bausmės

33. Atsižvelgdama į tai, kad procesas M. Š. nutraukiamas, toliau teisėjų kolegija analizuoja ir vertina tik nuteistojo R. S. gynėjo apeliacinio skundo argumentus, kuriais prašoma taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ar 75 straipsnio 3 dalies nuostatas. Apeliantas tokį prašymą grindžia tuo, jog R. S. nuosprendžiu nuteistas už nusikalstamas veikas, padarytas idealiąja sutaptimi, jis anksčiau neteistas, turi aukštesnįjį išsilavinimą, nors šiuo metu nedirba, tačiau yra užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, o nusikalstamų veikų padariniai ir priteista turtinė žala yra nedidelė (3 928,63 Eur). R. S. inkriminuotos BK 182 straipsnio 2 dalies ir 300 straipsnio 3 dalies nusikalstamos veikos nepatenka į BK 75 straipsnio 3 dalyje nurodytus BK skyrius, todėl mano, kad skirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti R. S. atlikus tik dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

34. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sugriežtinti ar sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra.

35. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas R. S. paskyrė teisingas bausmes, skirdamas bausmes baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė, tačiau nepakankamai motyvavo savo sprendimą – neįvertino visų bausmei skirti reikšmingų aplinkybių ir neaptarė švelnesnės bausmės taikymo galimybės sąlygų ir kriterijų, neatsižvelgė į bausmės vykdymo atidėjimo taikymo galimybę.

36. Nuteistasis R. S. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių viena veika, numatyta BK 182 straipsnio 2 dalyje, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis) ir už jos padarymą sankcijoje nustatyta tik laisvės atėmimo iki 8 metų bausmė, o kita, numatyta BK 300 straipsnio 3 dalyje, priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), už kurios padarymą sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo iki 6 metų bausmė. Nusikaltimais nebuvo sukelta negrįžtamų padarinių, bankroto administratorei grąžinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ technika. R. S. anksčiau neteistas, 17 kartų baustas administracine tvarka, turi įgijęs aukštesnįjį išsilavinimą, registruojasi Užimtumo tarnyboje, yra išsiskyręs. R. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkinančia pagrįstai pripažinta tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė veikdamas su bendrininkų grupe. Taigi nuteistasis R. S. charakterizuojamas iš esmės labiau teigiamai ir pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

37. Pirmosios instancijos teismas neaptarė švelnesnės bausmės taikymo galimybės. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų, šiame įstatyme išdėstytų nuoseklia tvarka ir bendrai sudarančių bausmės paskirtį, visumą. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skirdami bausmę, teismai turi laikytis visų šių reikalavimų ir nė vienam negali būti suteikiama viršenybė, o paskirta bausmė turi atitikti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus. Paprastai švelnesnė bausmė, nei numatyta įstatyme, skiriama vadovaujantis BK 62 straipsnio nuostatomis, o BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti švelnesnės bausmės, remiantis BK 62 straipsnio nuostatomis.

38. BK 62 straipsnyje nurodyta sąlygų visuma, kai nusikaltimą padariusiam asmeniui gali būti paskirta švelnesnė bausmė, negu numatyta įstatyme. Pagal baudžiamąjį įstatymą švelnesnės bausmės, negu numatyta įstatyme, paskyrimas, net ir esant konkrečioje baudžiamojoje byloje BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų sąlygų visumai, yra teismo, nagrinėjančio bylą, teisė, bet ne pareiga. BK 62 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę bausmę, negu numatyta įstatyme, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Šioje byloje R. S. dėl padarytų nusikalstamų veikų kaltės neprisipažino, nuoširdžiai nesigailėjo ir neatlygino padarytos žalos, todėl nėra visų BK 62 straipsnio 1 dalyje numatytų būtinų sąlygų ir taikyti šios dalies nuostatų nėra teisinio pagrindo.

39. Pagal įstatymo prasmę bei susiformavusią teismų praktiką, taikant BK 62 straipsnio 2 dalį, švelnesnė bausmė, negu numatyta įstatyme, gali būti skiriama tik tada, kai nustatomos mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir yra bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu tokia buvo padaryta, taip pat nustatyta bent viena iš būtinųjų alternatyvių savarankiškų aplinkybių, numatytų šio straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose. Tik konstatavęs šių sąlygų visumą, teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį ir paskirti švelnesnę bausmę, negu numatyta įstatyme. Nagrinėjamu atveju R. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Taigi šiuo atveju nenustatyta BK 62 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų aplinkybių, kurių pagrindu nuteistajam būtų galima taikyti šio straipsnio nuostatas ir švelninti paskirtą bausmę. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra reikšmingos (išimtinės) aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (kasacinės nutartys Nr. 2K-377-489/2018, Nr. 2K-98-1073/2019, Nr. 2K-40-648/2020).

40. Teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, teigiamai apibūdinančios nuteistojo R. S. asmenybę, nelaikytinos išimtinėmis ir sudarančiomis pagrindą skirti jam švelnesnę bausmę. Nuteistojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės – anksčiau neteistas, turi aukštesnįjį išsilavinimą, nors šiuo metu nedirba, tačiau yra užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, o nusikalstamų veikų padariniai ir priteistas turtinės žalos atlyginimas yra nedidelis (3 928,63 Eur) – vertintinos teigiamai, tačiau skiriant bausmę negalima šioms aplinkybėms skirti išimtinės reikšmės ir grįsti jomis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo. Nurodytos aplinkybės yra būdingos daugeliui nuteistųjų ir nepagrindžia būtinybės, siekiant užtikrinti teisingumo principą, skirti nuteistajam švelnesnę bausmę. Bylos duomenimis, nuteistojo R. S. asmenybę apibūdinančios aplinkybės nėra vien tik teigiamos. Nors veikos padarymo metu jis nebuvo teistas, tačiau prieš nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymą buvo daug kartų – 17 kartų – baustas administracine tvarka.

41. Skunde nepateikiama jokių kitokių aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip išskirtinės ir suteikiančios pagrindą R. S. skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta įstatyme. Įvertinusi nuteistojo padarytus nusikaltimus, jo asmenybę apibūdinančius bylos duomenis, kitas bausmei skirti reikšmingas ir BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nenustatyta nei išimtinių aplinkybių, mažinančių nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, nei išimtinių aplinkybių, susijusių su jo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad aptariamų straipsnių sankcijose numatytų bausmių paskyrimas (pagal BK 182 straipsnio 2 dalį paskirta 2 metų, o pagal BK 300 straipsnio 3 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės) R. S. aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir suteiktų pagrindą švelninti paskirtą bausmę.

Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo

42. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas nepagrįstai nesivadovavo BK 75 straipsnio nuostatomis ir neatidėjo R. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Pirmosios instancijos teismas neaptarė bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo. Vadovaujantis naujausios redakcijos BK 75 straipsnio (2020 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-2263) nuostatomis (galioja nuo 2020 m. liepos 1 d.), šiuo atveju nuteistajam R. S. už sunkios nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrus 2 metų laisvės atėmimo bausmę, už apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 3 dalyje, – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu pagrįstai paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu ir paskyrus galutinę subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę, buvo formalus pagrindas svarstyti klausimą dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalinio bausmės vykdymo atidėjimo.

43. Nors nusikalstamų veikų padarymo metu galiojo ankstesnės redakcijos BK 75 straipsnis, kuriame nenumatyta galimybė taikyti bausmės vykdymo atidėjimą padarius sunkias nusikalstamas veikas, tačiau nuo 2020 m. liepos 1 d. pakeistame BK 75 straipsnyje numatyto bausmės vykdymo atidėjimo instituto teisinis reglamentavimas yra lengvinantis nuteistojo teisinę padėtį, todėl galimas šios teisinės normos grįžtamasis galiojimas. Taigi nagrinėjamoje byloje naujos redakcijos BK 75 straipsnis R. S. gali būti taikomas.

44. BK 75 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip 6 mėnesiai ir ilgesnė kaip 2 metai, taip pat nuo 1 iki 3 metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Šio straipsnio 4 dalyje reglamentuojama, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Šios nuostatos lemia, kad naujasis bausmės vykdymo atidėjimo institutas sunkių nusikalstamų veikų padarymo atveju numato ne visišką, bet dalinį bausmės vykdymo atidėjimą.

45. Taigi nagrinėjamu atveju R. S. gali būti taikomas tik dalinis bausmės vykdymo atidėjimas, o bausmės vykdymo atidėjimas be realios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo yra neįmanomas. Pagal teismų formuojamą praktiką, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, ir savo išvadą turi suformuluoti įvertinęs visas BK 41 straipsnio nuostatas.

46. Iš bylos duomenų matyti, kad R. S. yra neteistas, saistomas socialiniais ryšiais su gyvenamąja aplinka – nuo 2020 m. su sūnumi verčiasi elektros instaliacijos darbais, dar turi nepilnametį sūnų, kuriuo rūpinasi, taip pat rūpinasi garbaus amžiaus ligota mama, teismo posėdyje apygardos teisme kritiškai vertino savo elgesį, kaltino save dėl ankstesnio elgesio. Padarytomis nusikalstamomis veikomis realiai nebuvo sukelta sunkių padarinių. Nustatyta viena R. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad R. S. izoliavimas nuo visuomenės visam paskirtos bausmės laikotarpiui – 2 metams – turės didesnį neigiamą nei teigiamą poveikį jo asmenybei, taip pat gali turėti neigiamą poveikį jo vėlesnei integracijai į visuomenę.

47. Atsižvelgdamas į šias bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas nuteistajam R. S. paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant iš dalies ir nustatant, jog po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos bausmės dalis yra 6 mėnesiai laisvės atėmimo, o atlikus bausmės dalį, likusios neatliktos bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams ir paskiriant BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatytą pareigą tęsti darbą.

48. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad dalinis bausmės vykdymo atidėjimas su suderinta pareiga nenutrauks nuteistojo socialinių ryšių, be to, ne tik jį nubaus, bet ir paskatins kuo labiau keisti savo gyvenimo būdą bei elgesį teigiama linkme, taip pat maksimaliai užtikrins, kad R. S. toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Taikant BK 75 straipsnio nuostatas ir nustatant nuteistajam tinkamai parinktą įpareigojimą, be to, nuteistajam atlikus bausmės dalį ir žinant, kad nevykdant įpareigojimo tolesnis bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas ir jis gali būti pasiųstas atlikti likusią paskirtą laisvės atėmimo bausmę, bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įvirtinti bausmės tikslai ir nebus nukrypta nuo teisingumo principo reikalavimų. Taigi apylinkės teismo nuosprendžio dalis keičiama dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo.

Dėl M. Š. priteistos turtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

49. Bendrai žalą padarę nusikalstamos veikos bendrininkai (vykdytojai, organizatoriai, kurstytojai, padėjėjai) nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos atsako solidariai (CK 6.279 straipsnis). Jeigu žala bendrais veiksmais padaryta kaltinamojo ir asmens, kurio byla išskirta į atskirą procesą, visa žala priteisiama iš nuteisto asmens. Priėmus apkaltinamąjį nuosprendį asmeniui, kurio byla buvo išskirta, žalos atlyginimas iš jo priteisiamas solidariai su pirmuoju nuteistu asmeniu. Proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo (BPK 104 straipsnio 2 dalis).

50. Kadangi M. Š. mirė, naikintina skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria civilinei ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista solidariai iš kaltinamojo M. Š. 3 928, 63 Eur turtinės žalos ir 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų atstovo advokato teisinei pagalbai apmokėti, atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Nuteistojo M. Š. gynėjo advokato Aliaus Galmino apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo R. S. gynėjo advokato Mindaugo Dūdos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. gegužės 11 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3, 4 dalimis, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu R. S. paskirtos galutinės 2 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą iš dalies atidėti ir nustatyti 6 mėnesių po nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį.

Atlikus 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį, likusios neatliktos bausmės vykdymą atidėti 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktu, įpareigoti nuteistąjį R. S. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą.

Baudžiamąjį procesą M. Š. nutraukti.

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. gegužės 11 d. nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio, panaikinant nuosprendžio dalį, kuria civilinei ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista solidariai iš kaltinamojo M. Š. 3 928, 63 Eur turtinės žalos ir 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Kitą apylinkės teismo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.