Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Albino Bielskio ir Elenos Vainienės,

išteisintųjų gynėjams advokatams Rimantui Simaičiui, Juozui Gaudučiui, Vytautui Sirvydžiui, Edgarui Dereškevičiui, Laimai Karvelienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. N. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 1 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) išteisintas, nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių;

N. L. pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) išteisintas, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių;

L. D. pagal Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 1 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) išteisintas, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių;

V. K. pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) išteisintas, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių;

S. L. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 225 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) išteisintas, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių;

R. D. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) išteisintas, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. D. N., N. L., V. K., L. D. pagal BK 225 straipsnio 1 dalį buvo kaltinami tuo, kad D. N., būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – UAB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu direktoriumi, ir valstybės tarnautojams prilyginti kiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracijos vadovai: šios bendrovės Pardavimų ir rinkodaros padalinio direktorius N. L., Gamybos padalinio direktorius V. K. ir Plėtros padalinio direktorius L. D. yra kaltinami tuo, kad jie, veikdami bendrininkų grupe, savanaudiškai, t. y. siekdami naudos ne tik sau, bet ir kitiems asmenims, tiesiogiai reikalavo duoti kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y.:

1.1. D. N. žinodamas, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdant teritorijos šalia (duomenys neskelbtini), kurią nuomos teise valdo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tyrinėjimo projektavimo paslaugų pirkimą detaliojo plano rengimui, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pakviesta pasirašyti sutartį ir tokią sutartį pateikė, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ kompetentingo atstovo ji nėra pasirašyta, 2009 m. spalio 16 d., laikotarpiu nuo 9 val. 14 min. iki 10 val. 06 min., UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), 201 kabinete, ir N. L., V. K., L. D. bei šios bendrovės generalinio direktoriaus padėjėju L. R. dalyvaudami susitikime su laikinai einančiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas T. S. dėl sutarties pasirašymo dėl teritorijos šalia (duomenys neskelbtini) tyrinėjimo projektavimo paslaugų pirkimo detaliojo plano rengimui, reikalavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikinai einančio direktoriaus pareigas T. S. nupirkti D. N., N. L., L. D., V. K. ir L. R. 3 dienų poilsines keliones už 10 000 Lt į Turkiją, Egiptą arba Jungtinius Arabų Emyratus, nurodant, kad tik tokiu atveju bus pasirašyta minėta sutartis, be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvykdys 40 000 Lt avansinį mokėjimą, kas būtų išimtis UAB „(duomenys neskelbtini)“ praktikoje, taip pat, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirinks UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kitų projektavimo darbų atlikimui.

2. D. N. pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) buvo kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – UAB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu direktoriumi, reikalavo duoti ir priėmė didesnės nei 250 MGL vertės kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y.:

2.1. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdant savo įsipareigojimus bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2008-08-04 sutartį, t. y. atlikus Vilniaus nuotekų valyklos nuotekų dumblo vežimo ir utilizavimo darbus, dėl vėluojančių atsiskaitymų susidarius UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie 730 000 Lt įsiskolinimui bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, 2009 m. rugsėjo mėnesį, tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, poilsio ir renginių centre „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), jis, D. N., netiesiogiai pareikalavo kyšio iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. Č., t. y. pastarojo sūnėnui R. C. pareiškė, kad jis gali duoti nurodymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams padidinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitymų su UAB „(duomenys neskelbtini)“ apimtis už atliktus darbus, tačiau tokiu atveju A. Č. turėtų jam sumokėti 6 proc. nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą už atliktus darbus pervestos sumos. R. C. perdavus tokį D. N. reikalavimą A. Č. ir pastarajam sutikus su tokiu reikalavimu, D. N. priėmė ne mažesnį nei 90 000 Lt kyšį, kurio didesnę dalį, t. y. ne mažiau 64 200 Lt, 2009 m. rugsėjo mėn. – 2010 m. sausio mėn. laikotarpiu, ne mažiau nei per 3 kartus, degalinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), bei automobilių stovėjimo aikštelėje prie sporto, pramogų bei verslo centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini) priėmė tiesiogiai iš A. Č., ir ne mažiau nei 25 800 Lt, per 4 kartus, iš A. Č. priėmė netiesiogiai, t. y. 2009 m. rugsėjo mėn. – 2009 m. lapkričio mėn. laikotarpiu, tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), bei pravažiavime tarp namų Nr. 13 ir Nr. 15, (duomenys neskelbtini) perduotus per R. C..

3. D. N. pagal 225 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) buvo kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – UAB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu direktoriumi, padedant UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus patarėjui – padėjėjui viešųjų ryšių klausimais S. L., tiesiogiai susitarė priimti kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y.:

3.1. žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ („Bendrovė“) planuoja skelbti viešus pirkimus konkurso būdu naftos produktams (kurui), tepalams ir kitiems automobilių eksploataciniams skysčiams įsigyti, tačiau šie konkursai dar nepaskelbti, susitikimo su UAB „L. B.“ („Tiekėjas“) Baltijos regiono tiekimo ir logistikos direktoriumi R. D. metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, (duomenys neskelbtini), 2010-01-19, laikotarpiu nuo 15 val. 44 min. iki 15 val. 53 min. aptarė minėtų konkursų sąlygas (naftos produktų (kuro) kainas, degalinių išsidėstymą, jų skaičių, tepalų ir automobilių kitų eksploatacinių skysčių kiekius, kainas ir savybes), iškvietęs S. L. nurodė pastarajam duoti R. D. planuojamo skelbti konkurso naftos produktams įsigyti sąlygas, kad šis asmeniškai, ar padedant kitiems asmenims, galėtų su jomis susipažinti ir pakeisti į palankias R. D. atstovaujamai UAB „L. B.“.

3.1.1. Tęsdamas savo neteisėtą veiką, 2010-01-25, 11 val. 31 min. vykusio telefoninio pokalbio metu jis, D. N., nurodė S. L. susisiekti su R. D. ir pasidomėti dėl viešo pirkimo naftos produktams įsigyti sąlygų. S. L., vykdydamas jo, D. N., nurodymą, telefoninių pokalbių su R. D., vykusių 2010-01-25, 12 val. 07 min., bei 2010-01-26, 8 val. 26 min., metu derino su pastaruoju galimus konkurso sąlygų pakeitimus.

3.1.2. Tęsdamas savo neteisėtą veiką, susitikimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, (duomenys neskelbtini), 2010-02-18, laikotarpiu nuo 8 val. 35 min. iki 9 val., D. N. susitarė su R. D., kad į naftos produktų (kuro) įsigijimo atviro konkurso būdu sąlygas būtų įtrauktas R. D. pasiūlytas reikalavimas, kad Bendrovei Tiekėjo suteiktose kuro kortelėse būtų galimybė apriboti kuro kiekio limitą mėnesiui kiekvienai transporto priemonei, t. y., kad būtų įtraukta sąlyga, kurios negalės įvykdyti kiti konkurso dalyviai ir kuri UAB „L. B.“ suteiks pranašumą konkurso metu. Tuo atveju, jei tepalai ir automobilių kiti eksploataciniai skysčiai bus perkami iš R. D. atstovaujamos įmonės, pastarasis ir D. N. tiesiogiai susitarė dėl didesnės nei 1 MGL vertės kyšio davimo D. N.: R. D. pasiūlius pastarajam 80 procentų nuo tyrimo metu nenustatytos sumos, D. N. su tokiu pasiūlymu sutiko.

3.1.3. Tęsdamas savo neteisėtą veiką, žinodamas, kad konkursas naftos produktų pirkimui jau yra paskelbtas, 2010-02-22, laikotarpiu nuo 9 val. 07 min. iki 9 val. 43 min., UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), bendraudamas su S. L., D. N. nurodė pastarajam paskambinti R. D. ir pakonsultuoti pastarąjį, kaip parašyti paklausimą dėl konkurso sąlygų, kad naftos produktų įsigijimo atvirą konkursą laimėtų būtent R. D. atstovaujama bendrovė. S. L. vykdydamas jo, D. N., nurodymą minėtais klausimas pakonsultavo R. D. telefoninių pokalbių, vykusių 2010-02-22 16 val. 25 min., 2010-02-22 16 val. 55 min. ir 2010-02-22 16 val. 59 min., metu.

3.1.4. Priimti kyšį D. N. susitarė už savo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, kadangi pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų (įregistruotų juridinių asmenų registre 2009-06-19) 96 punkto nuostatas turėdamas prievolę savo veikloje vadovautis įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais <...>, ir pareiginiais nuostatais, šio reikalavimo nevykdė ir savo veiksmais pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje nustatytą įpareigojimą atliekant pirkimo procedūras <...> laikytis lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ Prekių, paslaugų ir darbų supaprastintų pirkimų taisyklių (2008-10-28 redakcija) 6 punktą, nustatantį, kad supaprastinti pirkimai atliekami laikantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo, abipusio pripažinimo ir proporcingumo principų, konfidencialumo ir nešališkumo reikalavimų, 34 punkte įtvirtintą nuostatą, kad pirkimo dokumentai negali būti teikiami anksčiau nei apie supaprastintą pirkimą paskelbta, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnį, kuriame įtvirtinta sąžiningos konkurencijos laisvė, Prekių ir paslaugų viešųjų pirkimų komisijos ar darbų viešųjų pirkimų komisijos pirmininko, jo pavaduotojo, nario, sekretoriaus, eksperto ar pirkimų organizatoriaus, bendrovės vadovo ar vyriausiojo finansininko konfidencialumo pasižadėjimą bei Prekių ir paslaugų viešųjų pirkimų komisijos ar darbų viešųjų pirkimų komisijos pirmininko, jo pavaduotojo, nario, sekretoriaus, eksperto ar pirkimų organizatoriaus nešališkumo deklaraciją, 2009-04-14 pasirašytus jo paties.

4. S. L. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 225 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) buvo kaltinamas tuo, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus patarėjas – padėjėjas viešųjų pirkimų klausimais padėjo valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – UAB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniam direktoriui D. N. tiesiogiai susitarti dėl kyšo priėmimo už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y.:

4.1. žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ („Bendrovė“) planuoja skelbti viešą pirkimą atviro konkurso būdu naftos produktams (kurui) įsigyti, tačiau toks konkursas dar nepaskelbtas, 2010-01-19, laikotarpiu nuo 15 val. 44 min. iki 15 val. 53 min. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, (duomenys neskelbtini), dalyvaudamas D. N. ir UAB „L. B.“ („Tiekėjas“) Baltijos regiono tiekimo ir logistikos direktoriaus R. D. pokalbyje dėl minėto viešo pirkimo konkurso būdu sąlygų, S. L., suvokdamas D. N. norą veikti pagal R. D. pageidavimus, paruošti konkurso sąlygas taip, kad jos UAB „L. B.“ suteiktų pranašumą prieš kitus dalyvius ir R. D. atstovaujamai bendrovei padėtų laimėti viešą pirkimą konkurso būdu naftos produktams (kurui) įsigyti, suvokdamas D. N. veiksmų neteisėtumą, suprasdamas, kad D. N. už savo neteisėtą veikimą gaus neteisėtą, didesnio nei 1 MGL dydžio, piniginį atlygį (kyšį), taip pat suvokdamas, kad savo veiksmais padeda D. N. vykdyti nusikalstamą veiką, pasiūlė, kad viešojo pirkimo sąlygas pataisytų patys UAB „L. B.“ darbuotojai ir R. D. davė viešo pirkimo konkurso būdu naftos produktams (kurui) įsigyti sąlygas.

4.1.1. Tęsdamas savo neteisėtus veiksmus, telefoninio pokalbio su D. N., vykusio 2010-01-25, 11 val. 31 min., metu, pažadėjęs pastarajam paskambinti dėl minėto viešo pirkimo sąlygų R. D., telefoninių pokalbių, su pastaruoju, vykusių 2010-01-25, 12 val. 07 min., bei 2010-01-26, 8 val. 26 min., metu S. L. derino su R. D. galimus konkurso sąlygų pakeitimus.

4.1.2. Tęsdamas savo neteisėtą veiką, žinodamas, kad konkursas naftos produktų pirkimui jau yra paskelbtas, 2010-02-22, laikotarpiu nuo 9 val. 07 min. iki 9 val. 43 min., UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), bendraudamas su D. N., iš pastarojo sužinojęs apie R. D. pageidavimą, kad į viešo pirkimo konkurso būdu naftos produktams (kurui) įsigyti sąlygas būtų įtrauktas reikalavimas, kad Bendrovei Tiekėjo suteiktose kuro kortelėse būtų galimybė apriboti kuro kiekio limitą mėnesiui kiekvienai transporto priemonei, t. y. kad būtų įtraukta sąlyga, kurios negalės įvykdyti kiti konkurso dalyviai ir kuri UAB „L. B.“ suteiks pranašumą prieš juos, S. L. patarinėjo D. N., ką reikėtų daryti, kad toks reikalavimas atsirastų jau paskelbtose konkurso sąlygose, pažadėjo D. N. šiuo klausimu susisiekti su R. D. bei šiuo klausimu konsultavo pastarąjį telefoninių pokalbių, vykusių 2010-02-22 16 val. 25 min., 2010-02-22 16 val. 55 min. ir 2010-02-22 16 val. 59 min., metu.

5. R. D. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) buvo kaltinamas tuo, kad būdamas UAB „L. B.“ („Tiekėjas“) Baltijos regiono tiekimo ir logistikos direktoriumi, atstovaudamas šią bendrovę ir veikdamas jos naudai, siekdamas valstybės tarnautojui prilyginto asmens – UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus D. N. neteisėto veikimo vykdant įgaliojimus, tiesiogiai susitarė su pastaruoju duoti jam kyšį, t. y.:

5.1. R. D., žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ („Bendrovė“) planuoja skelbti viešus pirkimus konkurso būdu naftos produktams (kurui), tepalams ir kitiems automobilių eksploataciniams skysčiams įsigyti, tačiau šie konkursai dar nepaskelbti, susitikimo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu direktoriumi D. N. metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, (duomenys neskelbtini), 2010-01-19, laikotarpiu nuo 15 val. 44 min. iki 15 val. 53 min. aptarė minėtų konkursų sąlygas (naftos produktų (kuro) kainas, degalinių išsidėstymą, jų skaičių, tepalų ir automobilių kitų eksploatacinių skysčių kiekius, kainas ir savybes), iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus patarėjo – padėjėjo viešųjų ryšių klausimais S. L., vykdžiusio D. N. nurodymus, gavo planuojamo skelbti konkurso naftos produktams įsigyti sąlygas, kad asmeniškai ar padedamas kitų asmenų galėtų su jomis susipažinti ir pakeisti į palankias jo atstovaujamai UAB „L. B.“.

5.1.1. Tęsdamas savo neteisėtą veiką, susitikimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, (duomenys neskelbtini), 2010-02-18, laikotarpiu nuo 8 val. 35 min. iki 9 val., R. D. susitarė su D. N., kad į naftos produktų (kuro) įsigijimo atviro konkurso būdu sąlygas būtų įtrauktas jo, R. D., pasiūlytas reikalavimas, kad Bendrovei Tiekėjo suteiktose kuro kortelėse būtų galimybė apriboti kuro kiekio limitą mėnesiui kiekvienai transporto priemonei, t. y. kad būtų įtraukta sąlyga, kurios negalės įvykdyti kiti konkurso dalyviai ir kuri UAB „L. B.“ suteiks pranašumą prieš juos. Tuo atveju, jei tepalai ir automobilių kiti eksploataciniai skysčiai bus perkami iš jo atstovaujamos įmonės, R. D. ir D. N. pastarojo susitikimo metu tiesiogiai susitarė dėl didesnės nei 1 MGL vertės kyšio D. N.: R. D. pasiūlius 80 proc. nuo tyrimo metu nenustatytos sumos, D. N. su tokiu pasiūlymu sutiko.

5.1.2. Priimti kyšį D. N. susitarė už savo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, kadangi pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų (įregistruotų juridinių asmenų registre 2009-06-19) 96 punkto nuostatas turėdamas prievolę savo veikloje vadovautis įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais <...>, ir pareiginiais nuostatais, šio reikalavimo nevykdė ir savo veiksmais pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje nustatytą įpareigojimą atliekant pirkimo procedūras <...> laikytis lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ Prekių, paslaugų ir darbų supaprastintų pirkimų taisyklių (2008-10-28 redakcija) 6 punktą, nustatantį, kad supaprastinti pirkimai atliekami laikantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo, abipusio pripažinimo ir proporcingumo principų, konfidencialumo ir nešališkumo reikalavimų, 34 punkte įtvirtintą nuostatą, kad pirkimo dokumentai negali būti teikiami anksčiau nei apie supaprastintą pirkimą paskelbta, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnį, kuriame įtvirtinta sąžiningos konkurencijos laisvė, Prekių ir paslaugų viešųjų pirkimų komisijos ar darbų viešųjų pirkimų komisijos pirmininko, jo pavaduotojo, nario, sekretoriaus, eksperto ar pirkimų organizatoriaus, bendrovės vadovo ar vyriausiojo finansininko konfidencialumo pasižadėjimą bei Prekių ir paslaugų viešųjų pirkimų komisijos ar darbų viešųjų pirkimų komisijos pirmininko, jo pavaduotojo, nario, sekretoriaus, eksperto ar pirkimų organizatoriaus nešališkumo deklaraciją, 2009-04-14 pasirašytus jo paties.

6. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas faktines bylos aplinkybes išnagrinėjo paviršutiniškai ir vienpusiškai, neatsižvelgė į svarbias aplinkybes ir jų nevertino, nepagrįstai ir neteisėtai tyrimui reikšmingus duomenis pripažino gautus neteisėtu būdu, o tuos, kuriais grindė išteisinamąjį nuosprendį – įvertino neobjektyviai, pavieniui ir atsietai nuo kitų duomenų, rėmėsi prielaidomis bei aplinkybėmis, kurios bylos nagrinėjimo metu nebuvo tiriamos, dėl ko nuosprendyje padarytos išvados neatitinkančios faktinių bylos aplinkybių.

6.1. Prokuroras teigia, jog teismas dėl D. N., N. L.. V. K., L. D. pareikšto kaltinimo reikalavus kyšio iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo T. S. padarė išvadas, neatitinkančias faktiniu bylos aplinkybių:

1) Dėl D. N. darbo UAB „(duomenys neskelbtini)” pradžios;

2) Dėl kyšio reikalavimo iš T. S. realumo;

3) Dėl N. L., L. D. ir V. K. dalyvavimo reikalaujant iš T. S. kyšio;

4) Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo datos;

5) Dėl operatyvinio tyrimo metu gautų duomenų teisėtumo;

6) Dėl L. R. parodymų vertinimo ir šio asmens statuso;

7) Dėl reikalavimo T. S. sumažinti projektavimo darbų kainą pagrįstumo;

7. Dėl D. N. darbo UAB „(duomenys neskelbtini)” pradžios.

7.1. Prokuroras nesutinka su teismo nurodyta aplinkybe, kad D. N. UAB „(duomenys neskelbtini)” generaliniu direktoriumi pradėjo dirbti nuo 2009 m. gegužės 11 d., kadangi iš rašytinių dokumentų akivaizdu, jog D. N. priimtas į UAB „(duomenys neskelbtini)” direktoriumi investicijoms nuo 2009 m. sausio 26 d., 2009 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. P-47 (8 t. 125-129 b. l.), o generaliniu direktoriumi paskirtas bendrovės valdybos 2009 m. gegužės 13 d. sprendimu (9 t. 12-14 b. l.). Tuometinio UAB „(duomenys neskelbtini): generalinio direktoriaus 2009 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 21, D. N. buvo paskirtas Prekių ir paslaugų viešųjų pirkimų komisijos nariu, kaip šios komisijos ir kaip Darbų viešųjų pirkimų komisijos narys 2009 m. balandžio 14 d. pasirašė nešališkumo deklaracijas bei konfidencialumo pasižadėjimus (9 t. 1-7 b. l.)

8. Dėl kyšio reikalavimo iš T. S. realumo.

8.1. Prokuroras nesutinka su teismo išvada, jog reikalavimas duoti kyšį nebuvo realus, kad pasiūlymai dėl kelionės nupirkimo buvo chaotiški, nekonkretūs. Apelianto nuomone, faktinės bylos aplinkybės pagrindžia D. N., N. L., L. D. ir V. K. reikalavimų rimtumą bei realumą ir sudaro pagrindą priešingai išvadai (1 t. 101-126 b. l.).

8.2. Prokuroras teigia, jog kyšio reikalavimo realumą pagrindžia tokios aplinkybės:

- reikalavimas nupirkti kelionę pokalbyje dalyvaujantiems UAB „(duomenys neskelbtini)” administracijos vadovams kryptingumas ir T. S. daromas psichologinis spaudimas (grasinant atsisakyti UAB „(duomenys neskelbtini)” paslaugų, siūlant savo palankumą ateityje vyksiančiuose viešuosiuose pirkimuose, siūlant pagalbą tvarkant reikalus kitose institucijose, siūlant avansinius mokėjimus ir pan.);

- konkretumas (kalbama ne apie bet kokią poilsinę kelionę, bet apie kelionę į Turkiją. Egiptas arba Jungtiniai Arabų Emyratai nurodomi kaip galima alternatyva („Egiptas tinka, arba Emiratai tinka”), kelionės trukmė (savaitgaliui, 3 dienos), paslaugų paketas „5 žvaigždutės turi būti, ne mažiau. Gali būti 5+, 5 žvaigždučių viešbutis all inclusive”), reikalavimų trukmė (reikalaujama kelionės buvo visą bendravimo su T. S. laiką, trukusį beveik valandą);

- reikalavimų pastovumas bei daugkartinis D. N., N. L., L. D., V. K. išsakymas žodžiu;

- reikalavimų pasibaigimo momentas (reikalauti kelionės nustojo tada, kai D. N., N. L., L. D. ir V. K. išgirdo teigiamą T. S. pasakymą „gerai”. Po šio pasakymo nė vienas iš pokalbyje dalyvavusių asmenų nepasako, kad tai buvo pokštas, pajuokavimas ar pan., priešingai – jų pasakymai pokalbio pabaigoje rodo, jog jie tikisi, kad T. S. jų reikalavimą įgyvendins: D. N.: „Važiuojam, a ne?”, N. L.: „Jo, varom visi”, D. N.: „Kaip tu gimdei ilgai”.

8.3. Be to, prokuroras teigia, jog pokalbio rimtumą bei kyšio reikalavimo realumą pagrindžia ir L. R. elgesys (išgirdęs reikalavimus dėl kelionės, pasakė, jog jis jau atostogavo ir iš tos patalpos pasišalino) ir jo parodymai, kad kitą dieną jis įspėjo D. N. apie gresiančią atsakomybę už tokius reikalavimus.

8.4. Kyšio reikalavimo realumą, kyšio reikalaujančių asmenų bendrininkavimą patvirtina nevienkartinė ir ne vieno pokalbio dalyvio išsakyta frazė dėl kelionių penkiems asmenims. D. N. ne kartą nurodo: „Sakyk savo kainą. „60” ir 10 000 leidi kelionę į Turkiją visiems. Po 2 tūkstančius numeti mums, mes drąsiai važiuojam pasiilsim”; „Gerai, sutarėm... Šešiasdešimt ir kelionės. Va, va... viens, du, penkios kelio... Penkios kelionės. Ir tu susitark po pusantro tūkstančio, bet mums 5 žvaigždutės turi būti, ne mažiau. Gali būti 5+. Egiptas tinka arba Emyratai tinka:; „visiems kelionė į Turkiją"; „pavyzdžiui mes norime visi kartu, penkiese. Mūsų kažkaip yra asmeninis interesas praleist savaitgalį Turkijoje. Nu tai va, nuperki tu visiems mums kelionę. Mes nuvažiuojam, pasiilsim”; „...Tu nueini į kelionių agentūrą, užsakai 5 žvaigždučių viešbutį. Mes pasakysim kur, va. Čia, čia yra 5 žmonės. Visi. Mes važiuojam išgerti alaus tris dienas, ir grįžtam atgal”; „Nu ir gerai, nu. Šešiasdešimt. Penkios ... Penki nuvažiavimai atostogų”; „Sakau, šešiasdešimt ir visiems mums nuperki kelionę į Turkiją. Mes važiuojam, 3 dienas alaus pagersim, vyno ir grįšim atgal”; „čia, čia yra penki žmonės, visi mes važiuojam”; „Šesdiesiat, penkios žvaigždutės Turkijoje tris dienas”; „Šesdesiat ir PVM, ir jau tas nesvarbu kiek. Trys dienos. Tu gali 3 dienų 5 žvaigždučių viešbutis all inclusive. Nuvažiuosim ten, išgersim po 100 gramų ir grįšim”.

8.5. Kiti kaltinamieji tokiam reikalavimui nepaprieštarauja, netyli, neatsisako, neišeina, kaip L. R., iš tos patalpos ar kitaip neparodo savo nesuinteresuotumo tokio reikalavimo teigiama baigtimi, priešingai – dalyvauja pokalbyje palaikydami D. N.: T. S. paklausus: „ką, jums siūlo mažiau?”, D. N. pasako: „mums siūlo keturiasdešimt”, o L. D. pasako: „Mes tau paliekam šešiasdešimt”; V. K. pokalbio metu pasako: „Ir nemokamai, įskaičiuota kur viskas, taip? Ten jau mokėt nereikės, viskas įskaičiuota”, „Turi atsakyt dabar. Jeigu nori – skambink. Mes tau duodam, va, 10 minučių paskambint tam, jeigu reikia”; T. S. pasakius „bet įdirbis yra įdirbis”, V. K. atkerta necenzūriniu žodžiu, reiškiančiu, kad nerūpi jiems T. S. įdirbis; L. D. sako: „Kelionė... penkias gi perki vienu metu „Patinka kad trumpas dienų skaičius yra... galėtų būti ilgiau, savaitei”, į tai D. N. paprieštarauja: „Ne, savaitės laiko mes neturim, bet pavyzdžiui šeštadienis, sekmadienis, pirmadienis. Trys dienos tinka”. Apelianto nuomone, kelionės laiko optimizavimas siejant ją su savaitgaliu, taip pat parodo reikalavimo nupirkti kelionė realumą.

8.6. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)” vadovams reikalaujant kelionės už darbus, susijusius su detaliojo plano parengimu, o T. S. pasiteiravus „Tai gal darom tada pastato projektą iš karto?", D. N. pasako, kad „tai mes pritrauksim ir prie to tave“, o V. K. pasako „Bet tada ten ir kelionės visai kitos”; T. S. pasiūlius sudaryti sutartį 65-iems L. D. sako, „Ne lygiai šešiasdešimt ir tą, ką mes sutarėm“ V. K. pritaria „Man labai tinka ... į kelionę nieko vežtis nereikia”; D. N. reikalaujant kelionės ir pasakius „tu turi suorganizuoti kelionę, mes važiuojam”, o T. S. atsakius, kad jis ne kelionių organizatorius, D. N. atsako „Aš suorganizuosiu jeigu tu negali. ...N. suorganizuos. L. suorganizuos. Nėr problemų. Tu apmoki”.

8.7. N. L. bendrininkavimą reikalaujant nupirkti kelionę pagrindžia jo frazės: „Bet reikia kelionės”, „Dvi štukos, tai čia penkios žvaigždės”, „Nu tai gerai, nu tai vadinas, tau tas bilietas kainuos štuką litų, vienas, nu ... tai kontaktus duosim”, „Tai sumokėt mes galim ir daugiau, bet grįžtamasis bus kitoks. Ir tada, žmogus, galutiniam variante bus tiek pat.”; L. D. paminėjus kelionę, N. L. sako: „Jeigu su gerai, jeigu su gerai pasisėdėjimu”; D. N. pasiūlius T. S. vykti kartu, kad pigiau kainuos, nes imant kelionę penkiems asmenims, šeštą už dyką duos, N. L. taip pat sako: „Kai perki penkis, šeštą nemokamai”, tam pritaria ir L. D., sakydamas „Rimtai, tau jokių problemų nevyksta. Čia natūralu”, O V. K. sako, jog nuvykus bus galima pažaisti stalo tenisą.

8.8. Apelianto nuomone, kaltinamųjų bendrininkavimą, paramos T. S. užtikrinimą ateityje patvirtina D. N. pasakymai: „Bus tiktai problema – yra L., yra N., yra V.... mes tau padėsim bet kurioj vietoj. Reikės su meru – susitiksi su meru. Reikės tvarkyt... ar kaip susitvarkyt. Viskas bus tau padėta”; „mes padėsim tau visur kur reikės... tiek aš sakau, tiek L., tiek N., tiek V.”; „visos mūsų jėgos... L., N., V.... Ir nemanau, kad mes čia esam eiliniai žmonės”. V. K. pasakymas „pas mus komanda yra”. D. N. dar kartą pasakius „tiek L., tiek N., tiek V.. Mes tau padėsim visur kaip”, pritaria ir N. L., sakydamas „su detaliais, su visais projektais, yra tokie žmonės, kad nu, tau... kai kartą ateisi, beisi – tau neatidarys”. N. L. taip pat pasako, kad „antrą etapą gausi ir niekas nesiginčys”, „tai nori tada, kad apie tai kalbėtumėm, parodyk ką gali”.

8.9. Prokuroras teigia, jog reikalaudami kyšio kelionės forma kaltinamieji žada ir avansinį mokėjimą: D. N. pasako: „Mes avanso niekam nemokam... Kokį trisdešimt gausi į priekį”, V. K. sako: ,,čia tau pinigai”, tam pritaria ir L. D., o N. L. pasako” „Taigi pinigus gauni... avansą, avansą gauni”.

8.10. Be to, prokuroras teigia, jog pokalbio metu T. S. spaudžiamas sutikti nupirkti kaltinamiesiems kelionę ir grasinimais: „tu išeini – ateina kitas, nesutinki – rytoj bus vėlu, arba dabar, arba niekada, už dešimt minučių mūsų kiti laukia”; „Šiandien sukertam rankom, viskas. Jokit pirmadienių ir antradienių, viskas. Va dvi minutes mes tau duodam laiko. Gali paskambint, jei kan nori ir pirmyn”, „Ne, šešiasdešimt. ... Penkios va, penki nuvažiavimai ir šiandien kertam rankom Tik šiandien ir rytoj tas negalioja”.

8.11. Apelianto nuomone, nors ne visi pokalbio su T. S. dalyviai buvo tokie aktyvūs kaip D. N., tačiau visi šiame epizode kaltinamieji matė kas vyksta, suvokė D. N. reikalavimų neteisėtumą, jo veikimą, ne tik savo, bet ir kitų kaltinamųjų naudai, patys kelionės pageidavo ir to siekė savo išsakomomis frazėmis bei psichologiniu spaudimu T. S., palaikydami D. N. reikalavimą, to reikalavimo realumą bei rimtumą. Visi kaltinamieji veikė savanaudiškai, bendrininkaudami siekė, kad būtų nupirkta kelionė kiekvienam iš pokalbyje dalyvavusių UAB „(duomenys neskelbtini)” vadovų. Visi kaltinamieji siekdami pageidaujamo rezultato prisidėjo prie reikalavimo T. S. nupirkti jiems kelionę, visi kaltinamieji žinojo, už ką tos kelionės reikalaujama, visi jie neteisėtais savo reikalavimais siekė bendro pageidaujamo rezultato, kas leidžia daryti išvadą, jog visi kaltinamieji veikė vieninga tyčia.

8.12. Prokuroras nesutinka su teismo išvada, Teismas taip pat padarė išvadą, kad kyšio reikalavimo realumą paneigia aplinkybė, jog taikant slaptus baudžiamojo proceso veiksmus, nei viename iš vėliau užfiksuotų pokalbių nebuvo kalbama apie kelionės išpirkimą ir pan. Tokia aplinkybė nepaneigia D. N., N. L., L. D. ir V. K. kaltės padarius nusikalstamą veiką, nes kyšio reikalavimas ir kyšio paėmimas yra skirtingos kyšininkavimo objektyvaus pasireiškimo formos, jos yra alternatyvios ir už kiekvieną iš jų BK 225 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę. Apelianto nuomone faktinės aplinkybės yra pakankamos konstatuoti, kad tiriamuoju atveju kyšininkavimas pasireiškė kyšio reikalavimo forma.

8.13. Be to, faktinės bylos aplinkybės leidžia teigti, kad tolesnių reikalavimų nebuvimą sąlygojo L. R. įspėjimas D. N., kad pastarojo veiksmai pokalbio su T. S. metu gali būti traktuojami kaip nusikaltimas, ir, jei bus padarytas tokio pokalbio garso įrašas – pastarajam gali blogai baigtis.

9. Dėl N. L., L. D. ir V. K. dalyvavimo reikalaujant iš T. S. kyšio.

9.1. Prokuroras, nesutikdamas su teismo išvada, kad visi pokalbyje dalyvavę asmenys nebuvo susiję su sutarties pasirašymu, jie pagal savo darbines funkcijas neturėjo sprendžiamojo balso pasirašant sutartį, nurodo, jog kaltinamieji yra ne tik susiję UAB „(duomenys neskelbtini)” vykdomais viešaisiais pirkimais, bet ir pagal savo statusą bei kompetenciją bendrovėje „(duomenys neskelbtini)”, visiškai atitinka subjektą, apibrėžtą BK 230 straipsnio 3 dalyje. D. N. veikos padarymo metu buvo UAB „(duomenys neskelbtini)” generalinis direktorius, N. L. – Pardavimų ir rinkodaros padalinio direktorius, V. K. – Gamybos padalinio direktorius, L. D. – Plėtros padalinio direktorius. Visi jie prilygintini valstybės tarnautojams, nes būdami juridinio asmens administracijos vadovais, turėdami administracinius įgaliojimus ir turėdami teisę veikti šios bendrovė vardu, bet kuris iš jų galėjo pasirašyti sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)”.

9.2. Prokuroras nurodo šias faktines aplinkybes, pagrindžiančios D. N., N. L., L. D. ir N. K. sąsajas su tiriamomis aplinkybėmis:

- D. N. buvo bendrovės generalinis direktorius, pagal savo kompetenciją galintis priimti bet kokius sprendimus, asmuo iniciavęs su T. S. susitikimą, kurio metu buvo reikalaujama kyšio kelionės forma; be to, D. N. jau nuo 2009 m. balandžio 16 d. buvo paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)” Prekių ir paslaugų viešųjų pirkimų komisijos nariu;

- D. N. patvirtino, kad T. S. pas jį dėl projektavimo darbų atlikimo buvo atvykęs ne mažiau 5 kartus, o L. D. D. N. nurodė kaip asmenį, pas kurį nukreipdavo T. S. aiškintis dėl konkrečių projektavimo darbų atlikimo aspektų. L. D. dalyvavimą sprendžiant sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)” pasirašymo klausimus patvirtina ir duomenys, gauti atliekant operatyvinius veiksmus, taikant BPK 154 straipsnyje ir BPK 158 straipsnyje numatytas procesines prievartos priemones (1 t. 127-131, 132-134, 135-136, 137-138, 139-144, 145-146 b. l.);?

- V. K. buvo Prekių ir paslaugų viešųjų pirkimų komisijos pirmininko pavaduotojas, 2008 m. spalio 28 d. generalinio direktoriaus įsakymas Nr. 57 (8 t. 159-162 b. l.) ir dalyvavo 2008 m. lapkričio 5 d. posėdyje, kuriame svarstytas klausimas dėl teritorijos šalia (duomenys neskelbtini) detaliojo plano projektavimo paslaugų pirkimo būdo bei tiekėjo pasirinkimo, ir buvo nuspręsta pirkimą vykdyti apklauso būdu, pakviečiant dalyvauti apklausoje UAB „(duomenys neskelbtini)”. V. K. dalyvavo visose šio pirkimo procedūrose, pasirašė komisijos 2008 m. lapkričio 17 d. posėdžio, prasidėjusio 9 val. 15 min., protokolą, kuriame užfiksuota, kad gautas UAB „(duomenys neskelbtini)” pasiūlymas, kurio kaina 88 500 Lt, tos pačios dienos kito posėdžio, prasidėjusio 9 val. 30 min., protokolą, kuriame užfiksuota, kad vyko derybos su UAB „(duomenys neskelbtini)” dėl kainos sumažinimo, pirminio pasiūlymo kaina 75 000 Lt be PVM, suderėta kaina – 74 500 Lt be PVM (3 t. 102-119 b. l.).

9.3. Pirmos instancijos teismas pripažino, kad D. N. buvo susitaręs su T. S. susitikti 2009 m. spalio 16 d. pokalbiui dėl sutarties pasirašymo, tačiau padarė išvadą, jog byloje nėra įrodymų, kad žinodami pokalbio esmę ir susitarę nusikalstamai veikti reikalaujant kyšio, pokalbyje su T. S. turėjo dalyvauti ir kiti kaltinamieji. Skundo autorius teigia, jog ši aplinkybė galėtų būti reikšminga, jei kaltinamiesiems būtų inkriminuotas išankstinis susitarimas kaip nors veikti, tačiau tokia aplinkybė neinkriminuota. Šiuo atveju teismas ignoravo BK 25 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad asmens veiksmai yra nusikalstami ir tuomet, jei tokiais veiksmais jis prie nusikalstamos veikos prisideda bet kurioje tos veikos stadijoje.

9.4. Be to, apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog byloje taip pat nėra įrodymų, kad kaltinamieji savo veiksmais: žodžiu išreikšdami reikalavimus prie nusikalstamos veikos prisijungė jos darymo eigoje, taip veikdami kaip nusikalstamos veikos bendrininkai. Prokuroras teigia, jog tiek N. L., tiek L. D., tiek V. K., išgirdę D. N. reikalavimą nupirkti pokalbyje dalyvaujantiems UAB „(duomenys neskelbtini)” administracijos vadovams kelionę, prie tokio reikalavimo aktyviai prisidėjo patys keldami įvairias sąlygas, siūlydami savo palankumą ateityje bei pagalbą kituose vyksiančiuose pirkimuose. Taigi aplinkybė, ar N. L., L. D. ir V. K. nuo pat pradžių žinojo, ar nežinojo apie tai, kad D. N. yra pokalbiui pasikvietęs T. S. ir kokiu tikslu, nėra šių asmenų veiksmų teisėtumo vertinimą lemianti aplinkybė, nes bendrininku laikomas ne tik nusikalstamą veiką pradėjęs asmuo, bet ir kiti asmenys, jei jie prie tos nusikalstamos veikos prisideda bet kurioje jos stadijoje. Teismo išvadas, kad šių asmenų susitikimas buvo atsitiktinis ir nebuvo oficialus, paneigia ta aplinkybė, jog visi pokalbio su T. S. metu kalbėjo išimtinai apie sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)” pasirašymą ar nepasirašymą, jokiomis kitomis temomis pokalbis nevyko, visi išsiskirstė tik kai buvo pasiektas norimas rezultatas, t. y. kai jie išgirdo juos tenkinanti teigiamą T. S. atsakymą. Prokuroras pažymi tai, kad po pokalbio su T. S. dalyvavę UAB „(duomenys neskelbtini)” administracijos vadovai jokiomis kitomis temomis nediskutavo, jokių kitų darbinių klausimų nesvarstė, ir išsiskirstė.

9.5. Prokuroras teigia, jog teismas padarė ir faktinėms bylos aplinkybėms prieštaraujančią išvadą, kad T. S. atvykimas į UAB „(duomenys neskelbtini)” patalpas ir dalyvavimas pokalbyje buvo atsitiktinis, kadangi tai paneigia Operatyvinių veiksmų atlikimo 2009 m. lapkričio 24 d. protokolas Nr. S6-14-227, kuriame užfiksuota, kad T. S. buvo pakviestas D. N. atvykti būtent tą dieną ryte (T. S. ir D. N. sutarimu – 9 val.) aptarti sutarties pasirašymo klausimą.

10. Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo datos ir dėl operatyvinio tyrimo metu gautų duomenų teisėtumo.

10.1. Prokuroro nuomone, teismas padarė faktinėms bylos aplinkybėms prieštaraujančią išvadą, kad ikiteisminis tyrimas dėl neskaidrių, galimai korupcinio pobūdžio viešųjų pirkimų UAB „(duomenys neskelbtini)” buvo pradėtas 2008 m. lapkričio 23 d., todėl negali būti pateisinami Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatų realizavimu 2009 m. gegužės 22 d. – 2009 m. spalio 16 d. atlikti operatyviniai veiksmai, nes jie atliekami iki ikiteisminio tyrimo pradžios, o pradėjus atlikti ikiteisminį tyrimą, slapti veiksmai turėjo būti atliekami tokius veiksmus sankcionavus pagal BPK normas.

10.2. Apeliantas teigia, jog teismas rėmėsi ne dokumentais, reglamentuojamais BPK ir surašomais pradedant ikiteisminį tyrimą, o 2010 m. spalio 1 d. prokuroro prašymu aukštesniajam prokurorui pratęsti ikiteisminio tyrimo terminą, kuriame padaryta akivaizdi, nelogiška, niekuo nepagrįsta ir prieštaraujanti dokumentams, kurių pagrindu buvo inicijuotas ikiteisminis tyrimas, klaida (1 t. 28 b. l.). BPK 166 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką ar prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Tiek BPK 166 straipsnyje, tiek Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 1-110 patvirtintų rekomendacijų „Dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos” 2 straipsnyje nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas tuomet, kai gaunama duomenų apie nusikalstamą veiką. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 07-1-514-09 pradėtas 2009 m. lapkričio 23 d. pagal STT Vilniaus valdybos Operatyvinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto D. A. 2009 m. lapkričio 23 d. tarnybinį pranešimą, kas yra vienas iš pagrindų ikiteisminiam tyrimui pradėti, numatytų BPK 166 straipsnyje. Sprendžiant šio tarnybinio pranešimo turinio atitikimą faktinėms bylos aplinkybėms klausimą bei pagrindą pradėti ikiteisminį tyrimą akivaizdu, kad toks pagrindas buvo ir tai pagrindžia Operatyvinių veiksmų atlikimo 2009 m. lapkričio 24 d. protokolas Nr. S6-14-227 ir Operatyvinių veiksmų atlikimo 2009 m. lapkričio 24 d. protokolas Nr. S6-14-226 (1 t. 99-126 b. l.). Telefoninio pokalbio 2009 m. spalio 15 d. metu, D. N. pats pakvietė T. S. atvykti kitą dieną apsitarti dėl sutarties pasirašymo. 2009 m. spalio 16 d. įvyko T. S. susitikimas su D. N. ir kitais UAB „(duomenys neskelbtini)” administracijos vadovais, kurio metu buvo kalbame apie UAB „(duomenys neskelbtini)” sutarties pasirašymą su UAB „(duomenys neskelbtini)” atstovu T. S., apie jo laimėtą konkursą projektavimo darbams atlikti, buvo reikalaujama nupirkti kelionę mainais už sutarties pasirašymą. Prokuroras pažymi, jog nurodytos aplinkybės atitinka tikrovę, pasitvirtino ikiteisminio tyrimo metu ir yra pakankami požymiai, rodantys galimą kyšio reikalavimo faktą. Tai, kad tolimesnio tyrimo metu buvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” laimėjo konkursą ne dumblo apdorojimo gamyklos, o kitiems projektavimo darbams atlikti, nepaneigia ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrįstumo, nes užfiksuotų pokalbių metu objektas projektavimo darbams atlikti nenurodomas ir paaiškėjo tik po to, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo išanalizuoti didelės apimties UAB „(duomenys neskelbtini)” viešųjų pirkimų dokumentai.

10.3. Prokuroras nurodo, jog ikiteisminio tyrimo esmė ir paskirtis būtent ir yra patikrinti pirminių duomenų pagrįstumą surinkti kitus duomenis, daiktus, dokumentus, galinčius reikšmės tyrimui, ir tik atlikus išsamų ir kompleksišką aplinkybių vertinimą galimas vienokių ar kitokių išvadų darymas. Pirmos instancijos teismui tik po ikiteisminio tyrimo ir bylos išnagrinėjimo padarius išvadą, kai nepasitvirtino kuri nors iš aplinkybių, nurodytų tarnybiniame pranešime, savaime nelemia ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrįstumo ir nedaro jo neteisėtu.

10.4. Prokuroras mano, jog šiuo atveju jokių įstatymo pažeidimų padaryta nebuvo, operatyvinio tyrimo veiksmai atlikti iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo, pradėjus ikiteisminį tyrimą tie veiksmai, jau kaip procesinės prievartos priemonės, buvo sankcionuoti pagal BPK reikalavimus, todėl Operatyvinių veiksmų atlikimo protokolą Nr. S6-14-227 ir Operatyvinių veiksmų atlikimo protokolą Nr. S6-14-226 pirmos instancijos teismas nepagrįstai nepripažino teisėtu būdu gautais įrodymais.

10.5. Apeliantas pažymi ir tai, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimo datą teismas netinkamai įvertino tik pasisakydamas dėl operatyvinių veiksmų teisėtumo, tačiau kitose nuosprendžio vietose teismas vis tik nurodė teisingai ir rėmėsi tuo, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas 2009 m. lapkričio 23 d. pagal STT Vilniaus valdybos Operatyvinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto D. A. 2009 m. lapkričio 23 d. tarnybinį pranešimą. Teismas, vertindamas kaltinamiesiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, susijusią su T. S. ir jo atstovaujama bendrove „(duomenys neskelbtini)”, padarė išvadą, kad operatyvinis tyrimas dėl tokių kaltinamųjų veiksmų buvo pradėtas ir toliau tęsiamas pažeidžiant įrodymų rinkimo taisykles.

11. Dėl L. R. parodymu vertinimo ir šio asmens statuso.

11.1. Nuosprendyje nurodyta, kad L. R. taip pat pritarė kaltinamojo D. N. išsakytiems pageidavimams dėl kelionės organizavimo, tačiau šio liudytojo parodymai nebuvo įvertinti kaip nusikalstami. Teismo nuomone, tokia skirtinga kaltinimo pozicija verčia abejoti ir kitų kaltinamųjų kaltumo vertinimu. Prokuroras teigia, jog priešingai nei nurodyta nuosprendyje, L. R. veiksmai, išsakytų frazių turinys ir kt. nėra tapatūs su D. N., N. L., L. D., V. K. veiksmais, nes iš Operatyvinių veiksmų atlikimo 2009 m. lapkričio 24 d. protokolo Nr. S6-14-226 matyti, kad išgirdęs reikalavimus nupirkti kelionę, L. R. pasakė, kad jau atostogavo, nekėlė jokių sąlygų dėl kelionės krypties, kainos, paslaugų paketo ar kt., nežadėjo jokio palankumo ateityje vyksiančiuose viešuosiuose pirkimuose ar santykiuose su kitais valstybės tarnautojais, negrasino T. S. kokiomis nors negatyviomis pasekmėmis, išėjo iš tos patalpos, kur vyko pokalbis. L. R. pasakyta frazė „aplink žemę tris kartus” (priešingai nei reikalavimai ir sąlygos, išsakyti D. N., N. L., L. D. ar V. K.) iš tikrųjų vertintina kaip pašmaikštavimas ir neturi realaus pagrindo.

12. Dėl reikalavimo T. S. sumažinti projektavimo darbu kaina pagrįstumo.

12.1. Apeliantas nurodo, jog teismas rėmėsi aplinkybe, jog susitikimo su T. S. metu vyko derybos dėl projektavimo darbų kainos sumažinimo, tačiau nevertino ir neatsižvelgė į tai, kad Teritorijos šalia (duomenys neskelbtini) detaliojo plano projektavimo paslaugų pirkimas jau buvo įvykęs, dėl šių paslaugų kainos jau buvo suderėta 2008 m. lapkričio 17 d. ir ji jau buvo patvirtinta (procedūros, kuriose dalyvavo ir V. K.), kad UAB „(duomenys neskelbtini)” buvo informuota, kad pirkimo dokumentai atitinka pirkimo reikalavimus ir prašoma sudaryti sutartį, ir kad UAB „(duomenys neskelbtini)” sutartį „Teritorijos Šalia (duomenys neskelbtini) detalusis planas” jau buvo pasirašiusi, t. y. buvo atliktos visos viešojo pirkimo procedūros. Tokiu būdu D. N., N. L., L. D., V. K. reikalavimas mažinti kainą ar reikalauti kažko papildomo, kas nebuvo numatyta pirkimo sąlygose, neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Šiems asmenims, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)” viešųjų pirkimų dalyviams, apie tai buvo gerai žinoma, o jų manipuliacijos projektavimo darbų kaina vertintinos kaip priemonė siekiant gauti kyšį.

12.2. Prokuroras pažymi, kad kaltinamųjų parodymai skirtingų apklausų metu yra nenuoseklūs ir prieštaringi, duoti asmenų suinteresuotų išvengti baudžiamosios atsakomybės ir neatsakančių pagal BK nuostatas už melagingų parodymų davimą, todėl jais remtis galima tik tiek, kiek jie atitinka duomenims, gautiems iš kitų šaltinių.

12.3. Apelianto nuomone, aukščiau nurodyti faktiniai duomenys patvirtina kaltinimuose D. N., N. L., L. D. ir V. K. nurodytas aplinkybes, todėl visi pripažintini kaltais bendrininkų grupe reikalavę kyšio iš T. S. ir veikdami bendrininkų grupe padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 1 dalyje.

13. Dėl D. N. pareikšto kaltinimo reikalavus daugiau nei 250 MGL vertės kyšio iš UAB „(duomenys neskelbtini)” direktoriaus A. Č. bei tokio dydžio kyšio priėmimo.

13.1. Prokuroras teigia, jog teismas liudytojo A. Č. parodymus įvertino netinkamai, atsietai nuo kitų faktinių aplinkybių, nevertindamas jų kompleksiškai su kitais duomenų šaltiniais. Prokuroras nurodo, jog teismas A. Č. parodymų prieštaringumą analizavo vertindamas jo parodymus, duotus pirmos apklausos metu, nors pats A. Č. yra paneigęs šių parodymų teisingumą. A. Č. tokius parodymus davė dėl didelio susijaudinimo, nežinojimo kaip elgtis ir norėdamas mažiau pakenkti D. N., nesakydamas visos tiesos. Šią aplinkybę patvirtina ir D. N. pokalbio su R. C. įrašas.

13.2. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad liudytojas A. Č. nė vienu atveju negalėjo nurodyti, kokią pinigų sumą jis pats ar per sūnėną R. C. perdavė D. N., kadangi tiek A. Č., tiek R. C. parodė, kad D. N. buvo mokama po 6 000 Lt nuo kiekvienų pervestų 100 000 Lt, o kelis kartus, kai buvo pervestos didesnės sumos, D. N. buvo perduotos didesnės sumos, sudarančios 6 proc. nuo pervestos sumos.

13.3. Prokuroras taip pat nesutinka su teismo išvada, kad bendra suma, kurią liudytojas A. Č. sumokėjo D. N. jam inkriminuojamu laikotarpiu, buvo apskaičiuota kaip 6 procentai nuo UAB „(duomenys neskelbtini)” išmokėtos už paslaugas sumos, o ne kaip suma, kurią neva liudytojas sumokėjo D. N.. Prokuroro nuomone, tokia išvada leidžia pagrįstai teigti, kad teismas pripažino 6 procentų mokėjimus nuo UAB „(duomenys neskelbtini)” bendrovei „(duomenys neskelbtini)” pervestų sumų, tačiau 6 procentai buvo kyšis, nes už dumblo išvežimą UAB „(duomenys neskelbtini)” bendrovei „(duomenys neskelbtini)” turėjo sumokėti konkrečias sumas, nurodomas sąskaitose faktūrose, kam nors mokėti procentus numatyta nebuvo.

13.4. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su teismo išvada, kad byloje nėra jokių duomenų, jog A. Č. nedisponavo tokiomis santaupomis ir negalėjo santaupų panaudoti jo nurodytomis aplinkybėmis. Priešingai, apeliantas nurodo, kad byloje nėra duomenų, paneigiančių liudytojo A. Č. parodymus šioje dalyje. Todėl, prokuroras mano, jog teismas pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas, nes teismo sprendimas priimtas nesant duomenų, paneigiančių liudytojo A. Č. parodymus ir grindžiamas aplinkybe, kurios teismas netyrė.?

13.5. Be to, prokuroras nesutikdamas su teismo išvada, kad byloje nėra jokių duomenų, jog G. N. iš A. Č. priėmė jo nurodytą pinigų sumą kaip kyšį, nurodo, kad A. Č. patvirtino sumokėjęs 90 000 Lt, tokios sumos perdavimą D. N. patvirtino liudytojas R. C., apie tokios sumos sumokėjimą patvirtina ir pokalbio tarp R. C. ir D. N. įrašas.

13.6. Apeliantas taip pat nurodo, jog teismas padaręs išvadą, kad byloje nėra paneigta, jog dėl dumblo išvežimo bendrovei „(duomenys neskelbtini)” kildavo įvairių problemų, todėl D. N. susitikimai su A. Č. ne bendrovėje, o jų sutartose vietose, gali būti paaiškinami šių problemų sprendimu, rėmėsi D. N. paaiškinimu, kad A. Č. nenorėjo to daryti bendrovėje. Prokuroro nuomone, tokia teismo išvada yra tik prielaida, grindžiama baudžiamosios atsakomybės siekiančio išvengti asmens (D. N.), kuriam už melagingų parodymų davimą netaikomos jokios poveikio priemonės. Be to, ne tik liudytojo A. Č., bet ir liudytojų V. V., G. V. parodymai patvirtina, kad problemos atsirado ne dėl dumblo vežėjų kaltės, bet dėl UAB „(duomenys neskelbtini)” neatsiskaitymo už paslaugas, kad iki 2009 metų pavasario buvo atsiskaitoma laiku, o pradėjus vadovauti D. N., šios bendrovės įsiskolinimai dumblo vežėjams pradėjo sparčiai didėti, atsiskaitymai delsdavo kelis mėnesius. UAB ,,(duomenys neskelbtini)” pateiktos sąskaitos taip pat patvirtina liudytojo A. Č. parodymus, kad pagal UAB „(duomenys neskelbtini)” pateiktas sąskaitas bendrovei „(duomenys neskelbtini)” laikotarpiu nuo 2009-02-27 iki 2009-11-30 buvo atsiskaityta tik laikotarpiu nuo 2009-09-05 iki 2010-04-05. Nurodyti duomenys patvirtina A. Č. parodymus, kad atsiskaitymai pagerėjo po to, kai per jo sūnėną R. C. D. N. pareikalavo 6 procentų kyšio nuo pervedamų sumų, o jis su tokia sąlyga sutiko.

13.7. Prokuroras taip pat nurodo, jog nors teismas liudytojo A. Č. parodymus įvertino kaip nepatikimus, tačiau pripažino, kad šio asmens parodymus dėl kyšio sumos ir kyšio mokėjimo patvirtina R. C. parodymai, tačiau ir šio liudytojo parodymus įvertino kaip nepatikimus.

13.8. Prokuroro nuomone, tai, kad toks teismo vertinimas yra nepagrįstas ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių matyti ir iš nuosprendyje toliau dėstomų aplinkybių:

- teismas pripažino, kad tiek iš R. C. parodymų, tiek ir iš pokalbių, kurie užfiksuoti naudojant sankcionuotas BPK 154 straipsnyje numatytas procesines prievartos priemones, matyti, kad R. C. tarpininkavo tarp A. Č. ir D. N. dėl atsiskaitymų su bendrove „(duomenys neskelbtini)”; nuosprendyje nurodoma, kad tokio R. C. vaidmens neneigia ir D. N.;

- teismas pripažino, kad R. C. savo parodymais patvirtino A. Č. parodymus, kad dalį kaip kyšis skirtų D. N. pinigų buvo perduota per jį (R. C.).

13.9. Prokuroras nurodo, jog teismas padaręs išvadą, kad iš įrašytų pokalbių negalima kategoriškai daryti išvados, jog R. C. tarpininkavimas buvo susijęs su pinigų perdavimu D. N., pripažino, kad D. N. kalbantis su R. C. ir pastarajam kalbant apie atneštus ir D. N. perduotus pinigus, D. N. pasakymų dėl susitikimų su A. Č. ir R. C. išsakytų frazių apie tai, kad A. Č. jam (D. N.) kelis kartus yra nešęs neneigė, nekomentavo.

13.10. Be to, prokuroras nurodo, jog priešingai nei teigiama nuosprendyje, D. N. pateikti pokalbių su R. C. įrašai ir tų pokalbių turinys akivaizdžiai patvirtina, kad kalbama ne apie 20 000 Lt už parodymų keitimą, o apie R. C. siekį susigrąžinti pinigus, kuriuos jis buvo paskolinęs D. N.. To pokalbio metu D. N. neneigė. R. C. kalba ir apie galimą parodymų keitimą D. N. naudinga linkme, tačiau R. C. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme savo parodymų nekeitė, jie buvo nuoseklūs. Tai rodo, kad toks pažadas nebuvo realus, o buvo tik kaip priemonė, kurios pagalba buvo siekiama atgauti iš D. N. skolą. Tą patvirtino ir pats R. C., parodęs, kad apie parodymų keitimą kalbėjo siekdamas sušvelninti situaciją, jei būtų juos keitęs – būtų pakenkęs pats sau.

13.11. Prokuroras mano, jog tolimesnė pokalbio analizė patvirtina, jog D. N. provokavo R. C. pakeisti parodymus:

- iš pokalbio (2012-09-04) turinio matyti, kad R. C. jau nuo pat susitikimo pradžios klausinėja D. N., kada šis grąžins 20 000 skolą, R. C. sako: „duok kas, ką skolingas ir viskas, ir baigiam”;

- iš to paties pokalbio matyti, kad D. N. akivaizdžiai provokuoja R. C. kokiems nors pastarojo siūlymams ar pažadams dėl D. N. teisinės padėties sušvelninimo: D. N. sako: „Nežinau, tau ką pasiūlė, bet esmė tame tai, o ką tu siūlai? <...> ką tu gali pavyzdžiui konkrečiai pasakyt, padaryt, kad nereikėtų ten blaškytis, vaikščioti?”, o R. C., siekdamas susigrąžinti skolą, tokią pagalbą pažada: „tu man dviešimt, o aš darau ką pasako tavo žmonės, advokatai ten. ...Tai tu man dvidešimt štukų skolingas, aš gi tau paskolinau, D.”. Jokio R. C. patvirtinimo, kad jis įtaria, jog pokalbis įrašomas, šiame pokalbyje nėra.

13.12. Kad D. N. yra gavęs iš A. Č. 90 000 Lt patvirtina ir D. N. pokalbio įrašas (2012-11-27): R. C. sako: „A. sako ... skolingas devyniasdešimt štukų tu”, D. N.: ,,Nu gerai, o jeigu jau taip skaičiuot po šešis procentus, tai kas gaunasi?”.

13.13. D. N. paneigimas R. C. paskaičiuotos sumos ir tolesni paskaičiavimai („ne šimtas dvidešimt. Kas šimtas dvidešimt? Dešimt procentų – šimtas dvidešimt, šeši – šešiasdešimt) rodo, jog D. N. žino apie kokius procentus ir nuo kokios sumos kalbama. Toliau vėl kalbama apie 90 000 Lt kyšį: R. C.: „Devyniasdešimt tūkstančių, gal, A. sakė. Nežinau. Devyniasdešimt tūkstančių yra mokėta tau ... kaip, kaip nu kyšį kaipo, kas nežinau, gali vadinti kaip nori. Vien, vien už tą paslaugą”. Vėlesnės D. N. išsakytos frazės taip pat patvirtina pastarojo pripažinimą, kad buvo susitarimas dėl 6 procentų nuo pervestų sumų: D. N. sako: ,,Gerai, tai kiek pavedimų padaryta dabar skaičiuojam, kiek pavedimų padaryta? R. C.: ,,Aš neskaičiavau D., aš ...”. D. N.: ,,Jeigu jau taip žiūrim, tai <...> jeigu taip skaičiuot, po šešis šimtus, tai šeši procentai <...> pagal tave išeina kiek, pusantro milijono padaryta, jeigu skaičiuot taip?”.

13.14. Tolesnio pokalbio turinys patvirtina, kad D. N. darė pavedimus, žinojo skolą A. Č., kuri pradinėj stadijoj buvo apie du milijonai, kad R. C. apie UAB „(duomenys neskelbtini)” skolą iš A. sužinojo atsitiktinai ir kad atsitiktinai sužinojo, kad šiai bendrovei vadovauja D. N., prisiminė jį nuo Palangos laikų, pasitikslino ar tikrai jis, ir po to atvažiavo.

13.15. Be to, prokuroras teigia, jog vėliau R. C. pasakyta frazė patvirtina, kad kyšio buvo pareikalavęs pats D. N.: D. N. sako: ,,Nu atsimenu”, R. C.: ,,Jo, ir aš nei siūliau, nei ką, tu pats pasakei tas sumas, aš jam ir perdaviau. Ar ne taip?”. Nors D. N. nevisiškai tam pritaria sakydamas „Nu ne visai...”, tačiau prokuroras, įvertinęs aplinkybę, kad jis pats įrašinėjo pokalbį ir nebuvo suinteresuotas pripažinti reikalavęs kyšio, taip pat įvertinęs tai, kad D. N. neigimas nėra kategoriškas, kad nenurodomos jokios aplinkybės ar įvykių eiga, paneigianti R. C. teiginį, daro išvadą, kad tokios aplinkybės patvirtina kaltinimo teiginį, jog kyšio reikalavo pats D. N., kad jis pats nurodė kyšio dydį ir kad toks reikalavimas buvo išsakytas R. C., kuris tokius D. N. reikalavimus perdavė A. Č..

13.16. Toliau prokuroras nurodo, jog pokalbiui besitęsiant, D. N. kalbėjo apie A. Č. parodymus, esančius baudžiamojoje byloje, kad A. Č. mokėjo pats bei keturis kartus per jį (R. C.). Apelianto nuomone tai, kad R. C. to neneigia, patvirtina, kad D. N. yra gavęs kyšį dalimis ir iš A. Č., ir iš R. C.. Vėliau išsakytos frazės taip pat paneigia pirmos instancijos teismo išvadą, kad pokalbyje minimi 20 000 Lt reikalaujami už parodymų keitimą, patvirtina, kad D. N. R. C. šią sumą buvo skolingas ir tai patvirtina R. C. pasakyti žodžiai: „Ir man turi grąžinti dvidešimt tūkstančių ką aš tau paskolinau. <...> nuo ko viskas prasidėjo, tada kai tau reikėjo statybom tų kruvinų dvidešimt tūkstančių. Ir, ir, ir tu tempei, slapsteisi vienu žodžiu”.

13.17. Dar vėliau pasakytos frazės, prokuroro nuomone, patvirtina kaltinimo teiginį, kad A. Č. per R. C. yra perdavęs pinigus: R. C. sako: ,,A. tavo sumokėjo tavo procentus, nu D.. Nu, palauk, per mane, tris kartus perdavė, keturis, neatsimenu, per mane perdavė...”. D. N. pats įrašinėdamas pokalbį ir vengdamas tokiu būdu prisipažinti paėmęs kyšį sako: ,,Tai tu reiškia sau pasilikai, taip išeina?”, į tai R. C. atsako: „D., nu, (neaiškiai) taip kalbėt ... Tu neėmei iš manęs pinigų? ... Nu kaip, nu kaip tai (neaiškiai) mes susitikom? ... Tu pats gi sakei vat ką tik pradžioj kalbos tu sakei, kad aš tiek neėmiau pinigų iš A. ... iš kur devyniasdešimt tūkstančių, aš tiek nepaėmiau jų. Tai kiek tu paėmei?”. Būtent toks dviprasmiškas D. N. elgesys, prokuroro nuomone, ir tik šiuo metu R. C. sukelia įtarimų ir jis paklausia: „Tu D., tu jeigu įrašinėji, tai aš nežinau, tai gal aišku vat tu negali kalbėt apie bylą, ane? <...> Nu tai įrodys – bus devyniasdešimt, įrodys – bus penkiasdešimt, nu. Bet tu gavai tuos pinigus ... Tai aš ir matai, kad kalbu tai apie tai, kad buvo, nekalbu, kad galėtų būti. Tai vat, tu paėmei tos pinigus ...”.

13.18. Tolesnis pokalbis patvirtina kaltinimo teiginį, kad iš pradžių pinigai D. N. buvo perduodami per R. C., o vėliau pinigus perdavinėjo pats A. Č.. R. C. sako: ,,Tu pradėjai daryt viską, ne per mane eit <...> jisai (A. Č.) gavo pinigus tuos kur pervedei tu jam, ane? Tu man skambini kur tavo dalis? ... Aš turiu važiuot, ir keliuos septintą valandą ryto, važiuoju iš namų į Uteną ir dar miega gi, žmonės, sakau man reikia A., nesinervink, nu ir kas? Sakau, žmogus paklausė kur A.. Jis negali tipo daryt toliau, nes žmona viską žinojo kas vyksta, kad tu ten ...šimtas tūkstančių – atgal šeši... žmogus (D. N.) negali kito daryt, nes negavo šitų.... Tai aš važiuoju tenai, supranti? Aš vežioju litus”.

13.19. Vėliau pasakytos frazės, prokuroro nuomone, vėlgi patvirtina susitarimą dėl kyšio ir, kad kyšio buvo pareikalauta per R. C.. Pastarasis sako: ,,aš durnas, kad aš ėmiausi šito”. D. N.: ,,Ir aš durnas, kad aš su jum prasidėjau”. R. C.: ,,...O kaip turėjo būti, kaip ir sutarėt su A., (neaiškiai) šimtą pervedi – šeši atgal?”. D. N.: ,,A. išvis nieko nesitarė”. R. C.: ,,Nu, tu pasakei man, kad perduočiau A.”. D. N., matydamas, kad R. C. nepavyksta išprovokuoti ir pasiekti pageidaujamo rezultato, kad nepavyksta nuneigti savo nusikalstamos veikos kyšininkaujant sako: ,,Gerai, aš manau, kad čia pokalbis šiandien mum nesiriša, reikia, kad kažkaip kitą kartą pokalbio eigą”.

13.20. Prokuroro nuomone, tolesnio pokalbio metu R. C. pasakyta frazė patvirtina A. Č. parodymus dėl pirmos apklausos metu duotų parodymų neteisingumo, priežastis, dėl ko A. Č. davė tokius parodymus ir patvirtina, kad pirminė A. Č. nurodyta 25 000 Lt kyšio suma yra neteisinga. T. y. D. N. pasakius, kad A. Č. iš pradžių buvo nurodęs 25 000 Lt sumą, vėliau atsirado devyniasdešimt, tai kodėl ne du šimtai, R. C. atsakė, kad A. Č. advokatas pasakė parašyti visą tiesą, jog iš pradžių nenorėjo labai pakenkti D. N..

13.21. Prokuroras teigia, jog tolesnis pokalbis paneigia pirmos instancijos teismo prielaidą, kad A. Č. ir R. C. parodymai galėjo būti įtakoti pareigūnų. R. C. sako: ,,Jis (A.) manęs klausė, ką man daryt, sakau, nu pasitarkit su advokatu. Jeigu neisi, po to iškvies, po to bus blogiau jau”. Aplinkybę, kad A. Č. į STT atvyko pats ir geranoriškai davė parodymus, teisme patvirtino ir pats A. Č..

13.22. Be to, prokuroras teigia, jog toliau pakalbis vyksta apie tai, kad D. N. grąžintų 20 000 R. C., o devyniasdešimties tūkstančių grąžinimas A. Č., būtų D. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Toliau D. N. provokuoja R. C. pasakyti, kad jis bendradarbiauja su STT, tačiau R. C. tokį bendradarbiavimą neigia, tvirtindamas, kad jo parodymų STT pareigūnai neįtakojo. D. N. paklausus” „Nu gerai, tu man dabar tiesiai sakyk, Pocius (ikiteisminį tyrimą atlikęs STT pareigūnas) tave spaudė kaip nors prieš mane va parodymus?”, R. C. atsako: ,,Ne, tikrai, ne. ... O tai ką jis gali spaust?”. D. N.: ,,Nu, tipo, duok parodymus”. R. C.: ,,... aš galiu pasakyt tą ką žinau, kas buvo”. D. N.: ,,Ne, tai jau man dabar ten toliau ne (neaiškiai) iš principo buvo spaudimas ar nebuvo”. R. C.: ,,Ne, tikrai ne. Labai geranoriškai, draugiškai paklausė”.

13.23. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismo A. Č. ir R. C. parodymų kritiškas vertinimas, yra ne kas kita kaip prielaida, kuri tiek pagal savo logiką (būdami asmenimis, kuriems jų parodymų pagrindu gali atsirasti baudžiamoji atsakomybė, jie suinteresuoti neigti kyšio davimo faktą), tiek pagal šių liudytojų parodymus (A. Č. teisme patvirtino, kad parodymus davė savo iniciatyva, jie nebuvo įtakoti STT pareigūnų spaudimo, grasinimų ar kitokio poveikio, R. C. parodymai, kaip matyti iš aukščiau nurodytos pokalbio su D. N. analizės, taip pat STT pareigūnų nebuvo įtakoti). Be to, nagrinėjamu atveju, tiek A. Č., tiek R. C. baudžiamoji atsakomybė tapo negalima jiems patiems atvykus parodymų davimui ir savo iniciatyva nurodžius kyšio reikalavimo bei pinigų mokėjimo D. N. aplinkybes ir taip atsiradus BK 227 straipsnio 5 dalyje numatytai aplinkybei, eliminuojančiai A. Č. ir R. C. baudžiamąją atsakomybę.

13.24. Prokuroras nesutinka su teismo išvada, kad yra nepagrįstas kaltinimo pagrindas, kad A. Č. vadovaujamai bendrovei „(duomenys neskelbtini)” už tokiu pat laikotarpiu už maždaug tokios pat apimties darbus įsiskolinimas buvo sumokėtas žymiai didesnis nei tokius pat ir tokios pat apimties darbus atlikusiai kitai bendrovei „(duomenys neskelbtini)”, nes kaltinamajam D. N. inkriminuojamu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)” bendrovei „(duomenys neskelbtini)” atlygino mažesnę įsiskolinimo dalį nei bendrovei „(duomenys neskelbtini)”. Prokuroras nurodo, jog iš byloje esančių rašytinių duomenų (UAB ,,(duomenys neskelbtini)” ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)” pateiktų sąskaitų, mokėjimo dokumentų) matyti, kad pagal sąskaitas, pateiktas laikotarpiu nuo 2009-02-27 iki 2009-11-30, laikotarpiu nuo 2009-09-05 iki 2010-04-05 UAB „(duomenys neskelbtini)” bendrovei „(duomenys neskelbtini)” pervedė 1 196 800 Lt sumą, o bendrovei „(duomenys neskelbtini)” – 830 048 Lt.

13.25. Prokuroro nuomone, nepagrįsta ir teismo išvada dėl operatyvinio tyrimo metu gautų duomenų, kad šie duomenys negali būti vertinami kaip teisėtu būdu gauti duomenys ir negali būti laikomi įrodymais.

13.26. Be to, prokuroras mano, jog darydamas išvadas dėl kyšio reikalavimo iš T. S. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi D. N. parodymais, kadangi jie nėra objektyvūs, prieštarauja duomenims, gautiems iš kitų šaltinių, duoti asmens, suinteresuoto išvengti baudžiamosios atsakomybės, asmens, kuriam neatsiranda baudžiamoji ar kitokia atsakomybė už melagingų parodymų davimą. Teismas galėjo remtis tik tais D. N. parodymais, kurių teisingumas gali būti patikrintas, t. y. kurie atitinka duomenims, gautus iš kitų šaltinių.

13.27. Prokuroras teigia, jog priešingai nei nurodoma pirmos instancijos teismo nuosprendyje, kompleksiškai vertinant A. Č., R. C., kitų liudytojų parodymus, rašytinius dokumentus, duomenis, gautus taikant BPK numatytas procesines prievartos priemones (1 t. 180, 181-182, 183-187, 188-194 b. l.), D. N. pateiktų pokalbių su R. C. įrašus, šie duomenų šaltiniai papildo vieni kitus, patvirtina kaltinime D. N. nurodomas aplinkybes, todėl jis turi būti pripažintas kaltu reikalavęs daugiau nei 250 MGL vertės kyšio iš UAB „(duomenys neskelbtini)” direktoriaus A. Č. bei tokio dydžio kyšį priėmęs ir padaręs nusikalstamų veiką, numatytą BK 225 straipsnio 3 dalyje.

14. Dėl D. N. ir S. L. pareikštų kaltinimų susitarus priimti kyši iš R. D., dėl R. D. pareikšto kaltinimo susitarus su D. N. duoti jam kyši.

14.1. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kaltinamieji D. N. ir S. L., atstovavę kuro pirkėją – bendrovę „(duomenys neskelbtini)”, neoficialiai bendravo su galimo pardavėjo – UAB „L. B.” vienu iš vadovų – kaltinamuoju R. D., kad D. N., S. L. ir R. D. pokalbiuose bendravo dėl būsimo kuro pirkimo konkurso, kad R. D. siūlė savo pataisas dėl degalinių, kuriose bendrovės „(duomenys neskelbtini)” vairuotojai galėtų piltis kurą, dislokacijos, taip pat pataisas dėl tokio kuro įsipylimo limito, kad tokių pataisų padarymui, kaltinamajam R. D. paprašius, liepus kaltinamajam D. N., kaltinamasis S. L. perdavė jam (R. D.) ruošiamo kuro pirkimo konkurso sąlygas, kuriose, pasinaudodamas kitos bendrovės darbuotojos kompiuteriu, kaltinamasis R. D. padarė minėtas pataisas.

14.2. Prokuroras nesutinka su teismo išvada, kad byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis R. D. buvo atsakingas už bendrovės, kurioje jis dirbo, viešuosius pirkimus, jų rezultatus, kaip nėra įgaliojimų apie jo oficialų ar neoficialų bendrovės interesų atstovavimą dėl viešųjų pirkimų, nes iš R. D. pareigų aprašymo matyti, kad jis turi organizuoti ir koordinuoti didmeninę prekybą naftos produktais, atstovauti bendrovę įmonėse, įstaigose ir organizacijose visais tiekimo ir logistikos padalinio veiklos klausimais. Pareiginiuos nuostatuose nurodyta, kad R. D., be kitų, turi teisę duoti nurodymus pavaldiems darbuotojams ir kontroliuoti jų vykdymą, savo įgaliojimų ribose spręsti klausimus valstybės institucijose, atstovauti bendrovę santykiuose su šalies bei užsienio juridiniais ir fiziniais asmenimis.

14.3. Prokuroras nurodo, jog teismas taip pat padarė išvadą, kad kaltinamasis R. D. aptariamą kompaktinį diskelį su konkurso sąlygų įrašu gavo būtent tokiomis aplinkybėmis, kurios nurodytos kaltinime, kad visi kaltinamieji suprato, kad UAB „L. B.” dalyvaus kuro pirkimo konkurse, ir tą suprasdami aptarinėjo konkurso sąlygų, kurias pagal kaltinamąjį R. D., galėjo suteikti tik bendrovė, kurioje jis dirba, keitimą, sudarė galimybę jam pateikti neoficialius pasiūlymus.

14.4. Remdamasis minėtomis išvadomis teismas konstatavo, kad aptariamoje situacijoje kaltinamieji pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnį, tačiau padarė išvadą, kad kaltinamųjų veiksmai negali būti vertinami kaip išskirtinių sąlygų sudarymas bendrovei „L. B.” konkurso laimėjimui, nes bylos įrodymais yra nustatyta, kad tas sąlygas, kurios buvo pakeistos naudojantis kaltinamojo R. D. konsultacijomis, nebuvo naudingos ar išskirtinės bendrovei „L. B.”: ji neturėjo degalinių vietose, kurios buvo nurodytos konkurso sąlygose, o galimybę nustatyti perkamo kuro limitą turėjo ir kitos konkurse dalyvavusios bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)” (3 t. 125 b. l.), UAB „B. P.” (3 t. 127 b. l.), UAB „(duomenys neskelbtini)” (3 t. 135 b. l.).

14.5. Prokuroras teigia, jog nurodytu atveju teismas pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatą, reikalaujančią sprendimą grįsti visomis išnagrinėtomis aplinkybėmis, o ne atsietai, pasisakant tik dėl vienos ar kitos faktinės aplinkybės. Nors nurodytose UAB „(duomenys neskelbtini)”, UAB „B. P.” ir UAB „(duomenys neskelbtini)” bendrovei „(duomenys neskelbtini)” pateiktuose dokumentuose ir nurodoma apie galimybę apriboti degalų kiekį litrais mėnesiui atskiroms kortelėms, tačiau iš kitų rašytinių dokumentų matyti, kad šios bendrovės nebuvo potencialūs ir realūs UAB „L. B.” konkurentai, nuo pat pradžių buvo aišku, kad jų pasiūlymai neatitiks UAB „(duomenys neskelbtini)” organizuojamo viešojo pirkimo naftos produktams įsigyti ir bus atmesti. Apelianto nuomone, tą suvokė tiek D. N., tiek R. D., aptarinėję degalinių išdėstymo vietas, nes UAB „(duomenys neskelbtini)” turėjo tik 3 degalines, iš jų – nė vienos Vilniuje (3 t. 124 b. l.), UAB „B. P.” ir UAB „(duomenys neskelbtini)” neturėjo degalinių šiuose miestuose arba šalia jų: Švenčionių, Švenčionėlių, Pabradės, Šalčininkų, Nemenčinės, Eišiškių (3 t. 127, 134 b. l.). R. D., kaip šios rinkos dalyviui, tai gerai buvo žinoma. Tai, kad R. D. buvo gerai žinomi potencialūs konkurentai ir jų galimybės patvirtina tai, jog kalbantis apie degalinių išdėstymą, apie degalinių buvimą Šalčininkuose, Švenčionyse, Nemenčinėje ir D. N. paklausus apie (duomenys neskelbtini), R. D. užtikrina, kad jie ten degalinių neturi, o D. N. atsako: „Nu tai gerai tada”.

14.6. Be to, prokuroras nurodo, jog pasisakydamas dėl 2010-02-18 pokalbio tarp D. N. ir R. D. metu pastarojo pasakytos frazės „dabar, kas liečia kuro galus ... tenais mums reikės per Stancevičių, tai tau... ir jis tau padarys grynais”, į ką D. N. atsakė: „pažiūrėsim, svarbu pirma padarom, sutvarkom” (2 t. 36-42 b. l.), teismas padarė išvadą, kad R. D. pasakyta frazė ištraukta iš konteksto ir jokiu būdu negali būti vertinama kaip pasiūlymas tokiu būdu atsilyginti už gerą rezultatą konkurse. Nesutikdamas su tokia teismo išvada prokuroras teigia, kad iš pokalbio turinio matyti, jog kalbama būtent apie įvyksiantį kuro pirkimo konkursą. Prokuroro nuomone, teismas neatsižvelgė į tai, kad tokius atsiskaitymus UAB „(duomenys neskelbtini)” vykdė pavedimais, o ne grynaisiais pinigais. Be to, „atsiskaitymą grynais” siūlė ne D. N., kaip perkančios įmonės vadovas, o R. D., kaip bendrovės atstovas, siekiančios laimėti kuro tiekimo konkursą ir turėti ilgalaikes savo tiekiamos prekės pardavimo garantijas. Abu kalbėjo, kad atsiskaitoma bus per Stancevičių. Nors tyrimo metu pastarasis asmuo nebuvo nustatytas, tačiau, prokuroro nuomone, iš pokalbio turinio matyti, jog abu šį asmenį pažįsta ir supranta apie ką kalba, tačiau dėl savo procesinės padėties jie neturi pareigos atskleisti to asmens tapatybės. Apeliantas mano, jog akivaizdu, kad tokio asmens identifikavimas nei R. D., nei D. N. nėra naudingas.

14.7. Be to, prokuroras teigia, jog pirmosios instancijos teismas pripažinęs, kad iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog 2010 metais bendrovėje „(duomenys neskelbtini)” buvo planuojama pirkti įvairius tepalus, stabdžių skystį, aušinimo skysčio koncentratą, žieminį langų plovimo skystį (5 t. 15-17 b. l.), padarė nepagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog D. N., R. D., S. L. jiems inkriminuojamo nusikaltimo padarymo metu atliko neteisėtus veiksmus, susijusius su minėtais būsimais konkursais. Iš D. N. ir R. D. 2010-01-19 pokalbio turinio matyti, kad kalbant apie būsimą tepalų ir kitų eksploatacinių skysčių pirkimą taip pat kalbamasi apie kiekius, kainas, kiek ir kokiu būdu galima uždirbti, o R. D. D. N. vėlgi pasiūlo atsiskaityti: „Aš tau moku tiek, o tu tiek”.

14.8. Atsiskaitymą D. N. R. D. žada ir pokalbio, vykusio 2010-02-18, metu: „aš per tas kas yra, aš tau pasiruošęs, sakysim, nu, kokį aštuoniasdešimt procentų iš tos sumos iškart tau numest”, į tai D. N. atsako: „gerai” (2 t. 40 b. l.). Aplinkybę, kad R. D. žadėjo atsiskaityti, savo parodymuose patvirtino ir D. N.. R. D. patvirtino, kad kalbėjo apie galimą atlygį, įvardindamas tai kaip marketinginius, tačiau tuo pačiu pripažino, kad marketinginis atsiskaitymas netaikomas kai perkama viešųjų pirkimų būdu.

14.9. Prokuroro nuomone, įvertinus duomenis, gautus taikant procesines prievartos priemones (2 t. 16-21, 22-23, 36-42, 43-56 b. l.) kompleksiškai visumoje su kitais duomenų šaltiniais (daiktai ir dokumentai rasti pas kaltinamuosius kratų metu, duomenys, rasti apžiūrėtuose kompiuteriuose, telekomunikacinių įvykių išklotinės ir kt.), akivaizdu, kad R. D. siekė D. N., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)” vadovo, veikimo jo (R. D.) pageidaujamu būdu ir siūlė už tai atsiskaityti, įtikinėjo D. N. ir jį užtikrino, kad nustačius jo (R. D.) pageidaujamas sąlygas, kitiems dalyviams nukonkuruoti UAB „L. B.” nepavyks (2010-02-18 vykusio pokalbio metu R. D. užtikrina D. N., kad „padarytas pataisymas, kurį, griežtai žiūrint, daugiau nei viena kompanija nelaimės”).

14.10. Aplinkybė, ar kiti potencialūs degalų tiekėjai turėjo ar neturėjo galimybę nustatyti kuro limitą kortelėse, prokuroro nuomone, nagrinėjamu atveju nėra esminė, nes D. N. ir R. D. pokalbiuose apie tai nediskutuojama ir neaptarinėjama, tokius duomenis R. D. pateikia D. N. kaip realią tiesą, pageidauja, kad tokia sąlyga būtų įtraukta ir žada D. N. atlygį. D. N. nurodymu S. L. pateikė R. D. viešojo pirkimo sąlygas, kad jis pats arba pasitelkęs savo darbuotojus jas pakeistų sau pageidaujamu būdu, palaikė su juo ryšį, ko pasekoje UAB „(duomenys neskelbtini)” organizuojamo viešojo pirkimo konkurso būdu naftos produktams (kurui), tepalams ir kitiems automobilių eksploataciniams skysčiams įsigyti sąlygos buvo pakeistos taip, kaip pageidavo R. D..

14.11. Iš 2010-01-12 užfiksuotų, laikotarpiu nuo 11:21 val. iki 11:48 val., ir 2012-02-02, laikotarpiu nuo 08:01 val. iki 08:21 val., UAB „(duomenys neskelbtini)” generalinio direktoriaus D. N. kabinete vykusių D. N., S. L. ir kitų asmenų (L. D., N. L.) pokalbių (2 t. 1-15, 24-35 b. l.) pokalbių matyti, kad S. L. konsultavo D. N. ir kitus asmenis, kaip neteisėtai įtakoti UAB „(duomenys neskelbtini)” vykdomų viešųjų pirkimų eigą, kad juos laimėtų norimi tiekėjai, suprato, kad D. N. ir kiti asmenys organizuoja, vykdo ir ruošiasi toliau vykdyti nusikalstamą veiklą UAB „(duomenys neskelbtini)” vykdant viešuosius pirkimus – kyšininkauti, ir aktyviai jiems patarinėjo bei dalyvavo paskaičiuojant už nusikalstamą veiką numatyto gauti neteisėto atlygio dydį.

14.12. Prokuroro nuomone, vertinant S. L. veiksmų teisėtumą ir bendrininkavimo su D. N. faktą svarbu įvertinti ir tai, kad įrašyti konkurso sąlygas ir perduoti jas R. D. pataisyti taip, kaip pastarasis pageidauja, D. N. pataria būtent S. L., su kuo D. N. sutinka.

14.13. Apeliantas pažymi, kad kaltinamųjų parodymai (D. N. – 13 t. 114-116 b. l.; R. D. – 11 t. 151-152 b. l.) pokalbių turinio, užfiksuotų taikant procesines prievartos priemones (2 t. 16-21, 22-23, 36-42, 43-56 b. l.) yra nenuoseklūs, prieštaringi, o nemažos jų dalies kaltinamieji negalėjo paaiškinti.

14.14. Apeliantas pažymi ir tai, kad kaltinamųjų parodymai skirtingų apklausų metu yra nenuoseklūs ir prieštaringi, kaltinamieji negali pakomentuoti vienų ar kitų frazių, be to, duoti asmenų, suinteresuotų išvengti baudžiamosios atsakomybės ir neatsakančių pagal BK nuostatas už melagingų parodymų davimą, todėl jais remtis galima tik tiek, kiek jie atitinka duomenis, gautus iš kitų šaltinių.

14.15. Prokuroras teigia, jog nurodyti faktiniai duomenys patvirtina kaltinimuose D. N., S. L. ir R. D. nurodomas aplinkybes, todėl R. D. turi būti pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, D. N. – BK 225 straipsnio 2 dalyje, o S. L. – BK 24 straipsnio 6 dalyje ir BK 225 straipsnio 2 dalyje.

15. Dėl esminių Baudžiamojo proceso pažeidimų.

15.1. Apibendrindamas šio skundo teiginius bei faktinių duomenų analizę prokuroras teigia, jog pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo neišsamiai, paviršutiniškai bei vienpusiškai, faktinius bylos duomenis bei jų šaltinius lygino atsietai vienas nuo kito, o ne jų visumoje, aplinkybes išnagrinėjo neišsamiai, dėl ko priėmė neobjektyvų ir faktinėms bylos aplinkybėms neatitinkantį nuosprendį. Be to, prokuroras teigia, jog teismas pažeidė BPK 1 straipsnio nuostatas dėl išsamaus nusikalstamų veikų atskleidimo ir tinkamo įstatymo pritaikymo nusikalstamą veiką padariusių asmenų atžvilgiu, taip pat pažeidė BPK 20 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 dalis, nes įvertino ne visus reikšmingus duomenis, gautus įstatymų nustatyta tvarka, o tuos, kuriais grindė išteisinamąjį nuosprendį – vertino neobjektyviai, atmetė dalį įstatymų nustatyta tvarka gautų duomenų. Prokuroro nuomone, teismas pažeidė ir BPK 301 straipsnio 1 dalį, nes dalis aplinkybių, kuriomis buvo grindžiamas nuosprendis, nebuvo tiriamos, bei BPK 305 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktus, nes teismas pasisakė ne dėl visų faktinių aplinkybių, kuriomis buvo grindžiamas kaltinimas ir kurios išsamiai išdėstytos kaltinamajame akte bei prokuroro, palaikiusio valstybinį kaltinimą, baigiamojoje kalboje, nepagrįstai atmetė dalį teisėtai, įstatymų nustatyta tvarka gautų duomenų (pokalbių įrašų), objektyviausiai atspindinčių tiriamuoju laikotarpiu vykusių pokalbių turinį.

15.2. Apeliaciniame skunde prokuroras prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

D. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 200 MGL (7 532 Eur) baudą;

D. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 3 dalyje ir paskirti 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

D. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 250 MGL (9 415 Eur) baudą.

Paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 350 MGL (13 181 Eur) baudą.

N. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 200 MGL (7 532 Eur) baudą.

L. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 225 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 200 MGL (7 532 Eur) baudą.

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 225 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 200 MGL (7 532 Eur) baudą.

S. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir BK 225 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 150 MGL (5 649 Eur) baudą.

R. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 250 MGL (9 415 Eur) baudą.

D. N. pripažinus kaltu dėl didesnės nei 250 MGL dydžio vertės kyšio gavimo iš A. Č., taikyti BK 72 straipsnį ir išieškoti iš D. N. 90 000 Lt ekvivalentą šiuo metu apyvartoje esančia valiuta pagal oficialų kursą, t. y. išieškoti 26 065,80 Eur.

16. Išteisintasis L. D. atsikirtime į prokuroro apeliacinį skundą nurodo, jog prokuroro apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl turi būti paliktas galioti nepakeistas.

16.1. Išteisintasis teigia, jog nuo pat teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo pradžios jis per savo gynėją nurodė, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, todėl BPK 254 straipsnio 3 dalies pagrindu prašė kaltinamąjį aktą perduoti prokurorui. L. D. buvo kaltinamas ir išteisintas dėl to, jog būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, veikdamas bendrininkų grupe kartu su kitais valstybės tarnautojams prilygintais asmenimis, veikdamas savanaudiškai, t. y. siekdamas naudos ne tik kitiems asmenims, bet ir sau, reikalavo duoti kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus (10 t. 170 b. l.).

16.2. Išteisintasis sutinka su nuosprendyje padaryta išvada, jog kaltinimai yra abstraktūs, juose nėra atskleisti kaltinamųjų objektyvūs veiksmai, prokuroras, esant tokiam ydingam kaltinimui, jo teisminio nagrinėjimo metu nekeitė. Išteisintojo nuomone, pagal tokį kaltinimą, koks buvo nagrinėjamas teisme, yra visiškai neatskleistos nei veikos faktinės aplinkybės, nei bendrininkavimo turinys, nei konkrečios frazės, kurių pasakymas, prokuroro manymu, ir sudaro nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 1 dalyje, požymius. Be to, iš kaltinamojo akto matyti, jog prokuroras mano, kad šios veikos požymius sudaro „įsiterpimai į pokalbį bei replikos”, kuriais yra palaikomas D. N. reikalavimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-387/2011 konstatuota, jog BPK 219 straipsnis reglamentuoja kaltinamojo akto turiniui keliamus reikalavimus. Šio straipsnio 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodoma nusikalstamos veikos aprašymas, t. y. padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį; įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Šio straipsnio 5 punkte reikalaujama, kad kaltinamajame akte būtų nurodyta BK straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką. Pažymėtina, kad kaltinamasis aktas turi būti surašomas itin kruopščiai, ypač turinio prasme jame neturi būti esminių trūkumų ar nesutapimų su bylos medžiaga, kurie sudarytų kliūtį teisingo sprendimo priėmimui. Kaltinamasis aktas pirmosios instancijos teismui yra sprendimo krypties orientyras bei sprendimo ribų kriterijus, būtent todėl privalo atitikti byloje faktiškai nustatytas aplinkybes. Kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, atskleidžiant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje.

16.3. Išteisintasis mano, jog teismas visiškai teisingai nurodė prokurorui, kad toks kaltinamasis aktas galėjo būti koreguojamas BPK 256 straipsnio 1 ar 2 dalių pagrindais ir tvarka. Neatskleidus esminių veikos aplinkybių, nenurodant bendrininkavimo turinio ir ribų, nors kaip galima suprasti iš kaltinamojo akto, prokuroras manė, kad vienas iš kaltinamųjų – D. N. buvo pareikalavęs kyšio, o kiti asmenys, taip pat ir L. D., „įsiterpimais bei replikomis” palaikė pastarojo (D. N.) reikalavimą (bendrininkavimas buvo inkriminuotas kaip sunkinanti aplinkybė), nuo tokio kaltinimo efektyviai gintis nebuvo įmanoma, ir pirmosios instancijos teismas tai tinkamai teisiškai interpretavo, priimdamas šioje dalyje išteisinamąjį nuosprendį.

16.4. Išteisintasis sutinka su teismo išvada, kad operatyvinis tyrimas dėl kaltinamųjų veiksmų buvo pradėtas ir toliau tęsiamas, pažeidžiant įrodymų rinkimo taisykles. L. D. nuomone, nuosprendyje nurodyti motyvai sudaro pagrindą prokuroro apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 23 d. išteisinamąjį nuosprendį.

16.5. Atsikirtime į prokuroro apeliacinį skundą išteisintasis prašo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dalyje, kurioje jis yra išteisintas kaip nepadaręs veikos, numatytos BK 225 straipsnio 1 dalyje, atmesti. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio dalį, kurioje jis išteisintas kaip nepadaręs veikos, numatytos BK 225 straipsnio 1 dalyje, palikti nepakeistą.

17. Atsikirtime į Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą išteisintojo R. D. gynėjas prašo prokuroro apeliacinį skundą R. D. atžvilgiu dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių, esminių BPK pažeidimų, netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioto Vilniaus apygardos teismo 2015-11-23 nuosprendį, kuriuo R. D. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios šios nusikaltimo požymių.

17.1. Išteisintojo gynėjas nurodo, jog prokuroro apeliaciniame skunde cituojami išteisintojo pareigų aprašymas bei pareiginiai nuostatai nepaneigia nuosprendyje padarytos išvados, kad R. D. nebuvo atsakingas už bendrovės, kurioje jis dirbo, viešuosius pirkimus, jų rezultatus, neturėjo įgaliojimų oficialiai ar neoficialiai atstovauti bendrovės interesus dėl viešųjų pirkimų. Prokuroro cituojamose R. D. pareigų aprašymo ir pareiginių nuostatų punktuose nėra jokių pareigų ar teisių, susijusių su viešaisiais pirkimais. Be to, R. D. pareigos yra susijusios su didmenine prekyba, o byloje aptariamu atveju viešojo pirkimo konkursai buvo dėl mažmeninės prekybos.

17.2. Apeliaciniame skunde nepagrįstai ir nemotyvuotai teigiama, kad iš kitų rašytinių dokumentų matyti, jog bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“, ,,B. P.“ ir ,,(duomenys neskelbtini)“ nebuvo potencialūs ir realūs UAB ,,L. B.“ konkurentai. Minimų kitų rašytinių dokumentų prokuroras skunde nenurodė, todėl lieka neaišku, kokie dokumentai ir ką įrodo. Visoje baudžiamojoje byloje nėra jokių dokumentų, kurie galėtų pagrįsti prokuroro skundo teiginį, kad kitos bendrovės nebuvo potencialūs ir realūs UAB ,,L. B.“ konkurentai.

17.3. Iš apeliacinio skundo turinio galima tik spėlioti, kad prokuroras tokią išvadą padarė remdamasis tuo, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turėjo tik 3 degalines ir nė vienos iš jų Vilniuje, o UAB ,,B. P.“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ neturėjo degalinių Švenčionių, Švenčionėlių, Pabradės, Šalčininkų, Nemenčinės ir Eišiškių miestuose arba šalia jų. Tačiau prokuroro nekonkrečiais spėjimais teismas nuosprendžio negali grįsti.

17.4. Gynėjas pažymi, kad prokuroras sąmoningai nutyli esminę faktinę aplinkybę, kad UAB ,,L. B.“ tikrai neatitiko konkurso reikalavimų ir jos pasiūlymas vienareikšmiškai pagal konkurso sąlygas privalėjo būti atmestas, kadangi ši bendrovė neturėjo degalinių Eišiškių, Nemenčinės, Švenčionių ir Švenčionėlių miestuose ar ne daugiau kaip 2 km atstumu nuo šių miestų.

17.5. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prokuroro skundo teiginiai, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ organizuojamo viešo pirkimo konkurso būdu naftos produktams (kurui), tepalams ir kitiems automobilių eksploataciniams skysčiams įsigyti sąlygos buvo pakeistos taip, kaip pageidavo R. D., prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Jeigu R. D. būtų siekęs prokuroro nurodytų tikslų, akivaizdu, kad turėdamas galimybę, būtų pakoregavęs minėto konkurso sąlygas bent jau taip, kad UAB ,,L. B.“ atitiktų minimalius konkurso reikalavimus. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad viešojo pirkimo sąlygos buvo aiškiai nenaudingos bendrovei ,,L. B.“ ir eliminavo būtent šią bendrovę iš degalų viešojo pirkimo.

17.6. Kita vertus, apeliaciniame skunde nutylėta ir ta aplinkybė, kad R. D. pakoreguotos konkurso sąlygos skyrėsi nuo galutinių, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ viešojo pirkimo komisijos patvirtintų ir viešai paskelbtų konkurso sąlygų, todėl jokio pagrindo duoti ar net siūlyti neteisėtą atlygį D. N. R. D. neturėjo.

17.7. Be to, prokuroro skunde nepagrįstai teigiama, kad pagal R. D. pageidavimą buvo pakeistos ne tik konkurso naftos produktams (kurui) pirkti sąlygos, bet ir konkurso tepalams bei kitiems automobilių eksploataciniams skysčiams įsigyti sąlygos. Visų pirma, tai byloje aptariamu laikotarpiu UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ net nebuvo paskelbę konkurso tepalams bei kitiems automobilių eksploataciniams skysčiams įsigyti, nebuvo suformuluotos ir sąlygos tokiam konkursui. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad tokio konkurso sąlygos būtų perduotos R. D. ir, kad pastarasis būtų jas koregavęs ar pavedęs tai daryti kitiems asmenims.

17.8. Nors apeliaciniame skunde ir nurodyta, kad aplinkybė, ar kiti potencialūs degalų tiekėjai turėjo ar neturėjo galimybę nustatyti kuro limitą kortelėse, nėra esminė, tačiau tokia aplinkybė buvo inkriminuota R. D. pareikštame kaltinime, todėl prokuroras privalėjo ją įrodyti. Tačiau byloje surinktais ir teisme išnagrinėtais įrodymais buvo nustatyta priešingai, kad šią sąlygą galėjo įvykdyti ir kiti konkurso dalyviai, todėl R. D. negalėjo būti pripažintas kaltu pagal prokuroro pareikštą kaltinimą.

17.9. Kita vertus R. D. buvo pareikštas kaltinimas tiesiogiai susitarus su valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu duoti jam kyšį. Inkriminuojamos veikos padarymu metu galiojo BK 227 straipsnio redakcija, kurioje nebuvo kriminalizuota tokia veika. Baudžiamoji atsakomybė už susitarimą duoti kyšį buvo nustatyta tik nuo 2011-07-05 (2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1472 redakcija). Todėl ir šiuo pagrindu R. D. negali būti pripažintas kaltu ir nuteistas, kadangi įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios.

17.10. Nesusiję su R. D. pareikštu kaltinimu yra ir prokuroro skundo teiginiai apie tai, kad 2010-02-18 pokalbyje yra kalbama būtent apie įvyksiantį kuro pirkimo konkursą, kad teismo išvados, jog R. D. pasakyta frazė apie kuro galus ir galimybę per nenustatytą asmenį atsiskaityti grynais yra ištraukta iš konteksto ir jokiu būdu negali būti vertinama kaip pasiūlymas tokiu būdu atsilyginti už gerą rezultatą konkurse, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, kad teismas neatsižvelgė, jog tokius atsiskaitymus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vykdė pervedimais, o ne grynais pinigais, kad atsiskaitymą grynais siūlė ne D. N., kaip vadovas perkančios įmonės, o R. D., kaip atstovas bendrovės, siekiančios laimėti kuro tiekimo konkursą ir turėti ilgalaikes savo tiekiamos prekės pardavimo garantijas. Šiame kontekste gynėjas pažymi, kad R. D. nebuvo kaltinamas tuo, kad susitarė duoti kyšį už laimėjimą kuro pirkimo konkurse. Iš prokuroro R. D. pareikšto kaltinimo matyti, kad jis buvo kaltinamas tuo, jog tuo atveju, jei tepalai ir automobilių kiti eksploataciniai skysčiai bus perkami iš jo atstovaujamos įmonės, R. D. ir D. N. tiesiogiai susitarė dėl didesnės nei 1 MGL vertės kyšio D. N.: R. D. pasiūlius 80 proc. nuo tyrimo metu nenustatytos sumos, D. N. su tokiu pasiūlymu sutiko. Iš to seka, kad R. D. buvo kaltinamas dėl susitarimo duoti kyšį už jo atstovaujamos bendrovės laimėjimą tepalų ir automobilių kitų eksploatacinių skysčių prikimo konkurse. Todėl pareikšto R. D. kaltinimo rėmuose visiškai neturi reikšmės, apie kokius atsiskaitymus pastarasis kalbėjo su D. N. dėl kuro pirkimo konkurso.

17.11. Be to, Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-2214(10) nurodyta, kad dėl prokuroro skunde cituojamoje R. D. frazėje pasakyto žodžio „grynais“ ekspertams kilo abejonių. Todėl kategoriškai teigti, kad minėtoje frazėje R. D. pasakė žodį „grynais“, nėra jokio pagrindo. Tuo labiau, kad to nepatvirtina ir jokie kiti bylos įrodymai. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra nustatytas ir pokalbyje minimas asmuo, daryti išvadą, jog šioje pokalbio vietoje R. D. ir D. N. kalbėjo apie neteisėtą atlygį, nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo.

17.12. Atsižvelgtina ir į tai, kad R. D. pareikštame kaltinime buvo visiškai nepagrįstai inkriminuota ta aplinkybė, jog 2010-02-18 susitikimo metu jis su D. N. susitarė, kad į naftos produktų (kuro) įsigijimo atviro konkurso būdu sąlygas būtų įtrauktas jo, R. D., pasiūlytas reikalavimas, kad bendrovei tiekėjo suteiktose kuro kortelėse būtų galimybė apriboti kuro kiekio limitą mėnesiui kiekvienai transporto priemonei, t. y. kad būtų įtraukta sąlyga, kurios negalės įvykdyti kiti konkurso dalyviai ir kuri UAB ,,L. B.“ suteiks pranašumą prieš juos. Minėta, jog šią sąlygą galėjo įvykdyti ne tik UAB ,,L. B.“, bet ir kitos konkurse dalyvavusios bendrovės. Be to, iš byloje esančių dokumentų matyti, jog viešojo konkurso naftos produktams (kurui) pirkti sąlygos buvo patvirtintos 2010-02-02, o viešai paskelbtos 2010-02-12, todėl 2010-02-18 R. D. ir D. N. pokalbiai ir tariamai jų metu pasiekti susitarimai neturėjo ir negalėjo turėti jokios įtakos galutinėms ir oficialiai paskelbtoms konkurso sąlygoms.

17.13. Gynėjo nuomone, byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad viešojo konkurso dėl kuro įsigijimo sąlygas rengė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. Šių faktinių aplinkybių neginčija ir prokuroras savo apeliaciniame skunde. Antai, iš antstolio M. D. 2013-09-26 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad minėto konkurso sąlygas S. L. 2010-02-05 elektroniniu paštu pateikė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja R. L.. Šios R. L. atsiųstos konkurso sąlygos yra tokios pačios kaip ir Viešųjų pirkimų komisijos patvirtintos galutinės konkurso sąlygos. Faktą, kad viešojo konkurso kurui pirkti sąlygas rengė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, o ne R. D. ar kiti UAB ,,L. B.“ darbuotojai, taip pat patvirtino ir teisme apklausti liudytojai R. S. bei R. D..

17.14. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ Transporto skyriaus vadovas R. S. parodė, kad jis parašė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė skirtingų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ padalinių poreikį skirtingų rūšių degalų kiekiams. Rengiant viešajam pirkimui reikalingą medžiagą, R. D. paprašė jo nurodyti, koks turėtų būti tiekėjo degalinių išsidėstymas. Jis informaciją, kur turėtų būti tiekėjo degalinės, elektroniniu paštu pateikė R. D. ar tai kitam Viešųjų pirkimų poskyrio darbuotojui. Vėliau jam elektroniniu paštu buvo atsiųstos peržiūrėti numatomo viešojo pirkimo sąlygos. Jis patikrino, ar nepadaryta klaidų, įrašant jo nurodytus degalų kiekius ir kolonėlių išsidėstymą.

17.15. Liudytojas R. D. parodė, kad R. S. jam pateikė duomenis apie benzino ir dyzelino poreikį. Rengdamas viešojo pirkimo sąlygas, jas derino su T. B.. Jo rengtose viešojo pirkimo sąlygose buvo nurodytas reikalavimas tiekėjui turėti 5 degalines Vilniaus mieste.

Šią faktinę aplinkybę taip pat patvirtina ir 2010-02-02 užfiksuotas išteisintųjų S. L. ir D. N. pokalbis, kurio metu S. L., turėdamas omenyje R. D., D. N. pasakė, kad „reikia paklausti R., ar padarė benziną“, kas taip pat įrodo, kad kuro konkurso sąlygas rengė R. D..

17.16. Be to, gynėjas nurodo, jog pokalbių įrašai ir kiti byloje esantys įrodymai (ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-012-12 medžiagos t. 2, b. l. 38; t. 11, b. l. 151; t. 13, b. l. 113) patvirtina, kad D. N. skundėsi R. D., jog pirkti degalus iš dabartinio kuro tiekėjo yra brangu ir nepatogu, jog darbuotojai kurą į automobilius pila ir nedarbo dienomis. Todėl R. D., norėdamas padėti savo senam pažįstamam, pasiūlė į degalų įsigijimo viešojo pirkimo sąlygas įdėti reikalavimą, kad kurą tiekianti įmonė turėtų technines galimybes apriboti kuro limitą mėnesiui. Šis reikalavimas buvo ypatingai naudingas viešojo pirkimo konkursą skelbusiam asmeniui – UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, nes suteikė galimybę sumažinti kuro vagysčių atvejus.

17.17. Nepagrįsti ir prokuroro skundo teiginiai, kad tiek 2010-01-19, tiek 2010-02-18 pokalbių metu R. D. žadėjo D. N. atsiskaitymą už neteisėtų veiksmų, susijusių su būsimais automobilinių skysčių pirkimo konkursais, atlikimą. Prokuroro nurodytame 2010-01-19 pokalbyje R. D. pasakyta frazė „Aš tau moku tiek, o tu tiek“, jokiu būdu negali būti siejama su neteisėtu atlygiu. Minėto pokalbio metu R. D. savo senam pažįstamam D. N., kuris, R. D. žiniomis, taip pat vertėsi naftos produktų verslu, turėjo tuo užsiimančių įmonių akcijų, pasakojo apie tarpininkavimo ir marketingo paslaugų, tepalų tiekimo ypatumų tuometines tendencijas įprastoje komercinėje praktikoje bei aptarė tarpininkavimo šioje srityje ypatumus ir aktualijas, kurias žinojo R. D.. Šį faktą patvirtina ir prokuroro pacituota frazė, kad jeigu R. D. būtų turėjęs omenyje neteisėtą atlygį D. N. už pastarojo kažkokius neteisėtus veiksmus, tai nesuprantama, kam dar D. N. turėtų mokėti tą atlygį („Aš tau moku tiek, o tu tiek“). Ši frazė būtent ir patvirtina, kad kalba ėjo apie mokėjimus už tarpininkavimo paslaugas, t. y. pirkėjas tarpininkui moka vieną sumą, o tarpininkas tiekėjui sumoka kitą mažesnę sumą, taip uždirbdamas sau pelną.

17.18. Su neteisėtu atlygiu už padėjimą laimėti viešojo pirkimo konkursą negali būti siejama ir kita prokuroro skunde cituojama išteisintojo R. D. frazė, pasakyta 2010-02-18 pokalbio metu: „aš per tas kas yra, aš tau pasiruošęs, sakysim, nu, kokį aštuoniasdešimt procentų iš tos sumos iškart tau numest“. Sveikai logikai prieštarautų pasiūlymas sumokėti net 80 procentų vertės kyšį nuo sumos, gautos už parduodamus tepalus ir automobilių kitus eksploatacinius skysčius. Tokiu atveju pardavėjo pelnas turėtų siekti virš 80 procentų nuo prekių kainos, kas reikštų, kad prekių kaina būtų nerealiai didelė ir su tokiomis kainomis jokia bendrovė negalėtų tikėtis laimėti viešojo pirkimo konkurso.

17.19. Nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina R. D. teiginius apie tai, kad minėto pokalbio metu jis D. N. aiškino apie įprastą komercinę praktiką ir nurodė teorinę galimybę perkant tepalus tarpininkavimo būdu D. N. gauti 80 procentų komisinių nuo kainų skirtumo. Tokią išvadą patvirtina ir tolesnis 2010-02-18 pokalbio turinys, kuriame išteisintasis R. D. D. N. klausia apie turėjimą kokios nors įmonės, su kuria būtų galima sudaryti sutartis ir per ją pardavinėti tepalus ir kitus automobilinius skysčius, sumokant komisinį mokestį. Apie jokį viešojo pirkimo konkursą aptariamoje pokalbio dalyje nei R. D., nei D. N. neužsimena.

17.20. Prokuroras skunde taip pat nepagrįstai teigia, kad kiti duomenų šaltiniai, o būtent daiktai ir dokumentai, rasti pas išteisintuosius kratų metu, duomenys, rasti apžiūrėtuose kompiuteriuose, telekomunikacijų įvykių išklotinės ir kt., akivaizdžiai patvirtina, jog R. D. siekė D. N., kaip UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovo, veikimo jo (R. D.) pageidaujamu būdu ir siūlė už tai atsiskaityti, įtikinėjo D. N. ir jį užtikrino, kad nustačius jo (R. D.) pageidaujamas sąlygas, kitiems dalyviams nukonkuruoti UAB ,,L. B.“ nepavyks. Gynėjas pažymi, kad prokuroras nenurodo nė vieno konkretaus įrodymo, kuris tokias jo dėstomas aplinkybes patvirtintų. Todėl yra neįmanoma pakomentuoti ir gintis nuo tokių prokuroro teiginių. Be to, net kaltinamajame akte tokių duomenų prokuroras nenurodė. Tarp kitų duomenų, nurodytų kaltinamajame akte kaip patvirtinančių R. D. kaltę, yra nurodyti tik kratų ir poėmių metu paimti dokumentai, užrašai, kompiuteriuose rasti duomenys, susiję su konkurso naftos produktams (kurui) įsigyti sąlygomis ir jų koregavimu. Tačiau nėra nė vieno faktinio duomens, kuris būtų susijęs su neteisėto atlygio davimu. Minėtą kaltinimo aplinkybę (dėl neteisėto atlygio davimo) prokuroras grindė išimtinai tik dviejų pokalbių tarp R. D. ir D. N. turiniu. Todėl prokuroro skunde dėstomi išvedžiojimai apie kitus duomenų šaltinius yra visiškai nemotyvuoti ir nepagrįsti.

17.21. Išteisintojo gynėjas pažymi ir tai, kad 2010-02-18 pokalbyje po ištartos frazės apie kuro galus ir galimybę atsiskaityti per nenustatytą asmenį grynais, R. D. ir D. N. kalba apie bendrovę ,,B. P.“ ir 68 000 skolą. Ši aplinkybė dar kartą patvirtina, kad minėtoje pokalbio dalyje R. D. ir D. N. kalbėjo visai ne apie viešųjų pirkimų konkursus ir tuo labiau ne apie neteisėtus atlygius.

17.22. Gynėjas atkreipia dėmesį ir į tai, kad iki 2010 metų buvo susiklosčiusi įprasta praktika, jog perkančiosios organizacijos prieš skelbdamos viešuosius pirkimus derindavo technines specifikacijas su tiekėjais, susitikinėdavo su tiekėjų atstovais, nors teisės aktuose nebuvo įtvirtintos aiškios šio derinimo tvarkos. Tokią egzistavusią praktiką patvirtino ir pirmosios instancijos teisme kaip liudytojai apklausti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai bei Viešųjų pirkimų tarnybos specialistai. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimais (2010-02-11 įstatymas Nr. XI-678), kurie įsigaliojo nuo 2010-03-02, praktika iš anksto skelbti viešųjų pirkimų techninių specifikacijų projektus ir kviesti tiekėjus išsakyti savo pastabas bei siūlymus buvo įtvirtinta ir teisės aktuose: buvo numatytas įpareigojimas perkančiosioms organizacijoms viešai skelbti techninių specifikacijų projektus, kad tiekėjai galėtų pateikti dėl jų savo pastabas ir pastebėjimus (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimo įstatymo 7 straipsnis). Šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad D. N. ir R. D., kalbėdami apie planuojamo skelbti viešojo pirkimo sąlygas, elgėsi pagal susiklosčiusią įprastinę praktiką, todėl šie jų pokalbiai negali būti vertinami kaip neteisėti.

17.23. Vertinant išteisintųjų veiksmus teisėtumo požiūriu labai svarbi yra ir Viešųjų pirkimų tarnybos išvada, pateikta 2010-08-16 rašte Nr. 4S-2881, adresuotame Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai. Šiame rašte kompetentinga ekspertinė įstaiga viešųjų pirkimų srityje konstatavo, kad išnagrinėjus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ paskelbto atviro konkurso „Naftos produktų įsigijimas“ sąlygas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų nustatyta nebuvo. Tai dar kartą patvirtina aplinkybę, jog R. D. ne tik nesiūlė ir nesitarė, bet ir neturėjo jokio pagrindo siūlyti ar tartis dėl neteisėto atlygio davimo D. N., kadangi jokių neteisėtų veiksmų atlikta nebuvo.

17.24. Gynėjas pažymi ir tai, kad prokuroro skunde aptariami 2010-01-19 ir 2010-02-18 pokalbiai buvo užfiksuoti taikant BPK 158 straipsnyje numatytą procesinę prievartos priemonę, kuri buvo sankcionuota Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-01-14 nutartimi. Nuosprendyje teismas konstatavo, kad nepasitvirtino faktinis pagrindas, dėl kurio buvo kreiptasi sankcionuoti tiek operatyvinio tyrimo veiksmus, tiek ir veiksmus, numatytus BPK 154, 158, 160 straipsniuose, todėl duomenys, gauti tokiu būdu, negali būti laikomi teisėtu būdu gautais duomenimis ir negali būti laikomi BPK 20 straipsnyje numatytais įrodymais. Tokią išvadą apygardos teismas padarė atsižvelgdamas į tai, kad byloje esančiuose išslaptintuose Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) Vilniaus valdybos procesiniuose dokumentuose dėl operatyvinių veiksmų atlikimo būtinumo ir Šiaulių apygardos teismo nutartyse dėl operatyvinių veiksmų sankcionavimo faktinis pagrindas tokių veiksmų atlikimo būtinumui nenurodytas, kaip nenurodytos ir nusikalstamos veikos, dėl kurių, esant informacijai apie rengimąsi daryti tokias veikas ar jų darymą, galimi operatyviniai veiksmai. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2009-11-23 pagal STT Vilniaus valdybos Operatyvinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto D. A. tarnybinį pranešimą, kuriame nurodomos iškreiptos aplinkybės, kad operatyvinio tyrimo Nr. OT-020-2-2009 metu buvo gauta informacija, jog yra reikalaujamas kyšis dėl sklypo, kuriame bus statoma dumblo gamykla, detalaus plano projekto darbų pirkimo. Remdamasis tarnybiniame pranešime pateikta informacija, apygardos teismas padarė išvadą, kad faktinė aplinkybė, susijusi su sklypo, kuriame bus statoma dumblo gamykla, projektavimu, buvo nurodyta ir teikimuose dėl operatyvinių veiksmų atlikimo. Teismas nuosprendyje konstatavo, kad ši faktinė aplinkybė byloje nepasitvirtino, nes yra įrodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokio ryšio su viešuoju pirkimu dėl dumblo apdorojimo gamyklos projektavimo darbų neturėjo, ji net nedalyvavo minėtame pirkime. Nepasitvirtinus faktiniam pagrindui, dėl kurio buvo kreiptasi sankcionuoti operatyvinius veiksmus, duomenys, gauti tokiu būdu, negali būti laikomi teisėtu būdu gautais duomenimis.

17.25. Nesutikdamas su nurodytomis teismo išvadomis prokuroras skunde teigia, kad pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą buvo. Tai, kad tolesnio tyrimo metu buvo nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ laimėjo konkursą ne dumblo apdorojimo gamyklos, o kitiems projektavimo darbams atlikti, nepaneigia ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrįstumo, nes užfiksuotų pokalbių metu objektas projektavimo darbams atlikti nenurodomas ir paaiškėjo tik po to, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo išanalizuoti didelės apimties UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ viešųjų pirkimų dokumentai. Gynėjo nuomone, visų pirma reikia pažymėti, kad prokuroras net neginčija apygardos teismo padarytų išvadų, jog nebuvo faktinio pagrindo nei operatyvinių veiksmų atlikimui, nei BPK numatytų procesinių prievartos priemonių atlikimui. Priešingai, skunde yra sutinkama su teismo išvada, kad procesiniuose dokumentuose nurodytas faktinis operatyvinių veiksmų atlikimo ir procesinių prievartos priemonių sankcionavimo pagrindas nepasitvirtino. Tai, kad prokuroro nuomone, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas teisėtai ir pagrįstai, nepaneigia nuosprendyje padarytų išvadų dėl faktinio pagrindo operatyvinių veiksmų atlikimui ir procesinių prievartos priemonių taikymui nebuvimo. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad prokuroro 2010-01-13 prašyme leisti taikyti BPK 154, 158 ir 160 straipsniuose numatytas procesines prievartos priemones bei Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-01-14 nutartyje taip pat minimas tas pats faktinis pagrindas – kyšio reikalavimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ viešojo pirkimo konkurse dėl sklypo, kuriame bus statoma dumblo gamykla, detalaus plano projekto darbų, kuris nepasitvirtino. Apie jokias R. D. galimai vykdomas nusikalstamas veikas minėtuose procesiniuose dokumentuose nėra net užsimenama. Todėl, nepaisant to, ar ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas teisėtai ir pagrįstai, nėra paneigtos apygardos teismo išvados, kad operatyviniai veiksmai ir procesinės prievartos priemonės buvo sankcionuoti nesant faktiniam pagrindui, todėl jų metu gauti duomenys negali būti laikomi įrodymais BPK 20 straipsnio prasme.

17.26. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, kad netoleruotinos tokios teisinės situacijos, kai per protingą laiką nepasitvirtinus įtarimui dėl nusikalstamos veikos toliau nepagrįstai ilgai atliekama (sankcionuojama) slapta telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė iš esmės tikintis (nesant tam rimto pagrindo) gauti informacijos dėl kokios nors kitos nusikalstamos veikos ir taip siekiant pateisinti šios priemonės taikymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-94-895/2015). Iš nagrinėjamoje byloje esančių duomenų matyti, jog operatyvinių veiksmų atlikimas ir procesinių prievartos priemonių taikymas buvo tęsiamas nuo 2009 m. gegužės mėn. iki kol 2010 m. vasario 23 d. buvo gauta faktinių duomenų ir R. D. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį. Šie duomenys rodo, kad remiantis faktiniu pagrindu, kuris vėliau nepasitvirtino, daugiau kaip 9 mėnesius buvo taikomi operatyvinio tyrimo veiksmai bei procesinės prievartos priemonės, kol buvo gauta duomenų apie R. D. galimai daromą nusikalstamą veiką.

17.27. Siekdamas paneigti tokias apygardos teismo išvadas, prokuroras apeliacinės instancijos teismui pateikė STT Vilniaus valdybos 2016-03-04 raštu Nr. 4-01-1670 pateiktus didesne apimtimi išslaptintus 2009-05-22 ir 2009-08-20 teikimus. Susipažinus su pateiktais dokumentais, galima tik dar kartą konstatuoti, kad faktinis pagrindas, kuriuo remiantis buvo pradėtas operatyvinis tyrimas ir sankcionuoti slapti tyrimo veiksmai, tyrimo eigoje nepasitvirtino. STT papildomai išslaptintoje informacijoje nurodoma, jog gauta informacija apie tai, kad D. N. ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ Aprūpinimo ir Ūkio tarnybos viršininkas T. B. galimai reikalauja 120 000 Lt neteisėto atlygio iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ organizuotame viešojo pirkimo konkurse dalyvaujančios bendrovės direktoriaus už tai, kad D. N. ir T. B. pasinaudodami savo pareigomis įtakotų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ Viešųjų pirkimų komisijos sprendimus. Išteisintojo gynėjas visų pirma pažymi tai, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje niekam nebuvo pareikšti kaltinimai dėl 120 000 Lt kyšio reikalavimo. Antra, išslaptintoje informacijoje minimam T. B. iš vis nebuvo pareikšti jokie kaltinimai. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nebuvo faktinio pagrindo operatyviniams veiksmams atlikti, yra teisinga. Juo labiau, kad tiek tarnybiniame pranešime, kuriuo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tiek ir dokumentuose, kuriais buvo sankcionuotos BPK 154, 158 ir 160 straipsniuose numatytos procesinės prievartos priemonės, nėra minima informacija, kuri buvo papildomai išslaptinta ir prokuroro pateikta į bylą.

17.28. Gynėjas taip pat atkreipia dėmesį, kad prokuroro papildomai pateikta informacija yra dėl operatyvinių veiksmų sankcionavimo laikotarpiu nuo 2009-05-25 iki 2009-11-25. Kaip jau buvo minėta, R. D. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas tik 2010-02-23, o jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo laikas yra 2010 m. sausio - vasario mėnesiai. Todėl prokuroro papildomai pateikta informacija tik dar kartą patvirtina apygardos teismo išvadas, kad nesant faktinio pagrindo daugiau kaip 9 mėnesius buvo taikomi operatyvinio tyrimo veiksmai ir procesinės prievartos priemonės, kol buvo gauta duomenų, kurių pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas R. D. atžvilgiu.

17.29. Išteisintojo gynėjas pažymi ir tai, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011-07-08 specialisto išvadoje Nr. 11-2214(10) nurodyta, jog garso įrašų tyrimą atlikusios specialistės negalėjo atlikti visų autentiškumo nustatymo tyrimų, kadangi joms nebuvo pateikta visa tarnybinė informacija, susijusi su garso įrašų darymo aplinkybėmis ir sąlygomis. Dėl 2010-01-19 D. N., S. L. ir R. D. pokalbio įrašo specialistės davė išvadą, kad tyrimui pateiktas garso įrašas yra neištisinis. Dėl nurodytų aplinkybių, 2010-01-19 ir 2010-02-18 pokalbių metu, taikant BPK 158 straipsnyje numatytą procesinę prievartos priemonę, gauti duomenys neatitinka BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalies reikalavimų, todėl negali būti pripažinti įrodymais.

17.30. Gynėjo nuomone, būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad nors prokuroro skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminius BPK pažeidimus ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, tačiau skundo dalyje dėl R. D. inkriminuotos nusikalstamos veikos apie tokius apeliacinio skundo pagrindus neužsiminė. Dėl nurodytos priežasties gynėjas daro išvadą, kad prokuroras savo skundo R. D. atžvilgiu negrindžia šiais pagrindais.

17.31. Gynėjas taip pat nurodo, jog atsikirtime į prokuroro apeliacinį skundą išdėstyti argumentai patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2015-11-23 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, paremtas byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analize, o prokuroro skundo teiginiai prišatrauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, yra nemotyvuoti ir nepagrįsti.

18. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavę prokuroras prašė apeliacinį skundą patenkinti, o išteisintieji ir jų gynėjai – atmesti.

18.1. Apeliacinis skundas atmetamas.

18.2. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis, motyvuotai pasisakė dėl šių duomenų leistinumo ir rinkimo teisėtumo ir pagrįstai konstatavo, kad dalis operatyvinių ir procesinės prievartos priemonių taikymo metu surinktų duomenų negali būti pripažįstami tinkamais įrodymais BPK 20 straipsnio prasme, o kiti bylos įrodymai išteisintųjų kaltės nepatvirtina. Šių teismo išvadų prokuroro apeliacinio skundo argumentai nepaneigia.

19. Dėl operatyvinių ir procesinės prievartos priemonių taikymo teisėtumo.

19.1. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos Operatyvinės veiklos skyrius (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba) nenustatytu laiku pradėjo operatyvinį tyrimą dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir kyšininkavimo UAB ,,(duomenys neskelbtini)” vykdant viešuosius pirkimus. Iš Specialiųjų tyrimų tarnybos raštų dėl operatyvinių tyrimų veiksmų atlikimo matyti, kad operatyvinis tyrimas dėl D. N. ir T. B. galimai daromų nusikalstamų veikų pradėtas iki 2009 m. gegužės 22 d. (tikslios datos Specialiųjų tyrimų tarnyba nenurodo) (t. 1, b. l. 50, 51; t. 17, b. l. 165, 166, 167-168).

19.2. Šiaulių apygardos teismo pirmininko 2009 m. gegužės 22 d. nutartimis Nr. 418, Nr. 416 sankcionuotas D. N. telekomunikacijos tinklais perduodamos informacijos slapta kontrolė ir fiksavimas nurodytais abonentiniais numeriais bei techninių priemonių naudojimas specialia tvarka ,,slapta kontroliuojant ir fiksuojant D. N. pokalbius, kitokį susižinojimą ar veiksmus viešose vietose su kitais asmenimis jiems nežinant” bei techninių priemonių (vaizdo ir garso naudojimą specialia tvarka D. N. atžvilgiu, kontroliuojant ir fiksuojant pokalbius, kitokį susižinojimą ar veiksmus, kai nei vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma) D. N. kabinete, esančiame UAB ,,(duomenys neskelbtini)” patalpose, Domininkonų g. 11, Vilniuje nuo 2009 m. gegužės 25 d. iki 2009 m. rugpjūčio 25 d. (t. 15, b. l. 81¹⁰, 81¹³).

19.3. 2009 m. rugpjūčio 21 d. to paties subjekto nutartimi paminėtų operatyvinių veiksmų atlikimas pratęstas iki 2009 m. lapkričio 25 d. išplečiant D. N. veiksmų kontrolę – sankcionuotas slaptas patekimas į D. N. darbo kabinetą, jo apžiūra, laikinas dokumentų paėmimas ir apžiūra (t. 15, b. l. 81⁸).

19.4. Pradėjus ikiteisminį tyrimą, t. y. nuo 2009 m. lapkričio 23 d. valstybės taikomos priemonės D. N. atžvilgiu buvo sankcionuotos vadovaujantis atitinkamomis baudžiamojo proceso normomis (t. 1, b. l. 15-16).

19.5. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. teisėjo nutartimi sankcionuotas D. N., V. K., N. L., L. D., L. R., T. S. telefoninių pokalbių kontrolė, jos fiksavimas, kaupimas, kopijavimas (t. 1, b. l. 61-62).

19.6. Kita 2009 m. lapkričio 26 d. to paties teisėjo nutartimi sankcionuotas patekimas į D. N. ir N. L. darbo kabinetus, jų bei šiuose kabinetuose esančių dokumentų, kompiuterių ir juose esančių duomenų apžiūra, dokumentų kopijų darymas, techninių priemonių garso ir vaizdo fiksavimui įrengimas, slaptas paminėtų asmenų ir su jais bendraujančių asmenų pokalbių ir kitokio susirašinėjimo fiksavimas (t. 1, b. l. 64-65).

19.7. 2009 m. gruodžio 11 d. to paties teisėjo nutartimi iki 2010 m. vasario 26 d. sankcionuotas tų pačių procesinių prievartos priemonių taikymas pasitarimų kambaryje esančiame prie D. N. kabineto ir pagalbinėje patalpoje, esančioje šalia ko kabineto (t. 1, b. l. 68-69).

19.8. 2009 m. sausio 14 d. to paties teisėjo nutartimi nuo 2010 m. sausio 14 d. iki 2010 m. balandžio 13 d. tų pačių procesinių prievartos priemonių taikymas pratęstas ir praplėstas. Taip pat sankcionuotas D. N., V. K., N. L., L. D., L. R., S. L., L. D., T. S. automobilių slaptas sekimas darant vaizdo ir garso įrašus bei S. L. bei I. D. mobiliojo ryšio ir laidinio ryšio telefonų pasiklausymas, šiais telefonais perduodamos informacijos kontrolė, fiksavimas, kaupimas, įrašų darymas (t. 1, b. l. 75-77).

19.9. 2010 m. vasario 24 d. to paties teisėjo nutartimi nuo 2010 m. vasario 26 d. iki 2010 m. gegužės 26 d. pratęstas leidimas klausytis D. N., V. K., N. L., L. D., L. R., T. S. telefoninių pokalbių, šių pokalbių kontrolė, fiksavimas, įrašų darymas ir kaupimas (t. 1, b. l. 81-83).

19.10. 2010 m. kovo 1 d. to paties teisėjo nutartimi, nenurodant termino, leista klausytis R. D. ir P. K. telefoninių pokalbių ir slapta sekti jų naudojamus ar jiems perduotus naudotis automobilius, slapta daryti vaizdo, garso įrašus, fotografuoti (t. 1, b. l. 89-90).

19.11. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 13 d. teisėjos nutartimi nuo 2010 m. balandžio 14 d. iki 2010 liepos 13 d. leista klaustis S. L., I. D., T. B., M. P. telefoninių pokalbių, 16 kartų slapta patekti į D. N., L. D., N. L., I. D. darbo kabinetus, pasitarimų kambarį kabinetą Nr. 219, esantį šalia D. N. kabineto, 10 kartų slapta patekti į N. L. darbo kabinetą Nr. 232 bei kitas bendro naudojimo patalpas (koridorius) ir juose atlikti ankstesnėse nutartyse nurodytus veiksmus, vykdyti T. B. ir M. P. automobilių bei kitiems asmenims priklausančių ir paminėtiems asmenims perduotų automobilių slaptą sekimą, naudojant visų rūšių technines priemones (t. 1, b. l. 96-98).

19.12. Byloje nėra jokių duomenų, kad 2009 m. gegužės 22 d. nutartyje nurodyta D. N. veiksmų, susižinojimo ir kitokia kontrolė buvo rezultatyvi (arba šios kontrolės rezultatai į baudžiamąją bylą nepateikti). Tačiau nevertinti šių baudžiamojoje byloje esančių duomenų (Specialiųjų tyrimų tarnybos rašto ir teismo nutarties) negalima, nes jie yra reikšmingi sprendžiant ar valstybės taikomos prievartos priemonės D. N. atžvilgiu, kuriomis buvo ribojamos teisės į privatumą, nepažeidžia konstitucinių teisėtumo ir proporcingumo principų.

19.13. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant operatyvinį tyrimą arba taikant neviešo pobūdžio veiksmus ikiteisminio tyrimo metu, privalo patikrinti tris pagrindinius aspektus: 1) ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas tokiems veiksmams atlikti; 2) ar šie veiksmai atlikti nepažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatymo (Toliau – OVĮ) ar Kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – KŽĮ) arba BPK; 3) ar duomenis, gautus atliekant operatyvinius veiksmus ar neviešo pobūdžio ikiteisminio tyrimo veiksmus, patvirtina kiti įrodymai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-313/2010, 2K-413/2011, 2K-P-94-895/2015, 2K-57-696/2017, 2K-8-788/2017).

19.14. Iš 2009 m. gegužės 22 d. nutarčių matyti, kad operatyvinių priemonių taikymą sankcionavo Šiaulių apygardos teismo pirmininkas. Tai reiškia, kad formalus teisinis pagrindas atlikti nutartyje nurodytus veiksmus buvo. Tačiau kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, operatyviniai veiksmai teisėtai gali būti atliekami tik esant konkrečiam įstatyme nustatytam faktiniam pagrindui – informacijai ne apie bet kokią, o tik apie įstatyme nurodytą nusikalstamą veiką ar veikas, ir vykdomi tik siekiant surinkti duomenų apie tokią veiką. Vadinasi, užtikrinant operatyvinių (kriminalinės žvalgybos) veiksmų sankcionavimo ir atlikimo teisėtumą ir kartu veiksmingą žmogaus teisių apsaugą nuo neteisėto apribojimo, kreipiantis dėl operatyvinių (kriminalinės žvalgybos) veiksmų atlikimo ir juos sankcionuojant, turi būti aiškiai nurodoma turima informacija apie galimą nusikalstamą veiką, kurios pagrindu bus tiriama, ar atitinka ši informacija tokį BK straipsnį ar jo dalį, dėl kurių atitinkami veiksmai gali būti atliekami.

19.15. Paminėtose nutartyse nenurodytas joks operatyvinių priemonių taikymo faktinis pagrindas, t. y. apsiribota abstrakčiu teiginiu, kad D. N. ,,gali būti susijęs su nusikalstama veika, turinčia nusikaltimo požymių”, nenurodant nei tokios veikos kvalifikavimo, nei galimai padarytos veikos faktinių aplinkybių. Maža to, šio teismo pirmininko nutartimi Nr. 416 sankcionuotas techninių priemonių (vaizdo ir garso) naudojimas D. N. darbo kabinete, nors patekimas į šį kabinetą nėra sankcionuotas (t. 1, b. l. 81¹²). Kitoje jau minėtoje 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartyje Nr. 621 (t. 15, b. l. 81⁷), kuria pratęstas dalies operatyvinių veiksmų taikymas ir jau sankcionuotas patekimas į D. N. darbo kabinetą, techninių priemonių specialia tvarka naudojimas, dokumentų paėmimas ir apžiūra, šių priemonių taikymo faktinis pagrindas taip pat nenurodytas. Maža to, šioje nutartyje nenurodyta, kad gauta naujos informacijos apie rengiamą ar daromą nusikaltimą ir todėl būtina pratęsti tokių priemonių taikymą ir išplėsti jų ribas.

19.16. Šių operatyvinių priemonių taikymo metu 2009 m spalio 16 d. buvo užfiksuotas D. N. kabinete vykęs pokalbis tarp D. N., V. K., N. L., L. D., L. R. ir T. S. (t. 1, b. l. 101-126), kuriuo prokuroras iš esmės grindžia išteisintųjų kaltę.

19.17. Iš Vilniaus apygardos prokuratūros teikimų (t. 1, b. l. 60, 63) ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjo 2009 m. lapkričio 26 d. nutarčių (t. 1, b. l. 61-62, 64-65), matyti, kad slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimas sankcionuotas nesant tam faktinio pagrindo. Paminėtuose procesiniuose dokumentuose nurodyta, kad ,,ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus duomenų apie tai, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)” organizavus dumblo apdorojimo gamyklos projektavimo darbų viešą pirkimą apklausos būdu ir šį pirkimą laimėjus UAB ,,(duomenys neskelbtini)”, vadovaujamai T. S., susitikimo, įvykusio 2009 m. spalio viduryje metu” D. N. ir kiti kaltinime nurodyti asmenys reikalavo, kad T. S. nupirktų jiems kelionę į Turkiją už 10 000 litų.

19.18. Byloje neginčijamai nustatyta, kad D. N. su dumblo apdorojimo gamyklos projektavimo darbų viešuoju pirkimu nėra susijęs, o UAB ,,(duomenys neskelbtini)” šiame konkurse išviso nedalyvavo, taigi ir nelaimėjo. Tai reiškia, kad šioje teismo nutartyje ir vėlesnėse nutartyse nurodytas slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo faktinis pagrindas yra neteisingas.

19.19. Tokios pačios faktinės aplinkybės nustatytos ir vyresniojo tyrėjo D. A. tarnybiniame pranešime (t. 1, b. l. 15-16) Iš nurodytų duomenų galima pagrįstai manyti, kad aptariamas 2009 m. gegužės 22 d. nutartimis sankcionuotų operatyvinių veiksmų atlikimo pagrindas (nors jis ir nenurodytas) galėjo būti tas pats – korupcinio pobūdžio veiksmai, susiję su dumblo gamybos projektavimo darbų viešuoju pirkimu.

19.20. Bet kokiu atveju (nesant faktinio pagrindo ar nurodant išgalvotą faktinį pagrindą) paminėtų operatyvinių ar slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu gauta informacija negali būti pripažinta leistinu įrodymu BPK 20 straipsnio prasme. Tai visiškai pagrįstai ir motyvuotai konstatavo pirmosios instancijos teismas.

19.21. Byloje nustatyta, kad duomenys, gauti taikant BPK 154, 158 straipsniuose nurodytas procesines prievartos priemones, taip pat negali būti pripažinti leistinais įrodymais, nes jie užfiksuoti nurodant tą patį neegzistuojantį tokių veiksmų atlikimo faktinį pagrindą – dumblo gamyklos projektavimo darbų viešasis pirkimas, kurį laimėjo UAB ,,(duomenys neskelbtini)” (t. 1, b. l. 61-62, 64-65, 75-77, 81-83). Todėl prokuroro skundo argumentai, susiję tokių duomenų įrodomąja verte taip pat prieštarauja BPK 20 straipsnio nuostatoms.

19.22. Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad skundžiamame nuosprendyje ikiteisminio pradėjimo teisėtumas nekvestionuojamas. Paminėtame procesiniame dokumente teisėtumo aspektu vertinama tik informacija, gauta atliekant slaptus veiksmus pagal OVĮ ir BPK. Šiuo aspektu prokuroro apeliaciniame skunde apsiribojama teiginiu, kad visi ,,operatyvinio tyrimo veiksmai atlikti iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo, pradėjus ikiteisminį tyrimą tie veiksmai jau kaip procesinės prievartos priemonės, numatytos BPK, buvo sankcionuoti pagal šio kodekso reikalavimus”. Tiesa, vertindamas ikiteisminio tyrimo pradėjimo teisėtumą ir faktiškai sutikdamas su tuo, kad slaptų operatyvinių ir ikiteisminio tyrimo veiksmų faktinis pagrindas yra nurodytas neteisingas, prokuroras šią klaidą bando pateisinti būtinumu išanalizuoti didelės apimties UAB ,,(duomenys neskelbtini)” viešųjų pirkimų dokumentus. Teisėjų kolegija pažymi, kad paminėtas argumentas yra visiškai neįtikinamas, nes tam, kad įsitikinti, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)” nedalyvavo viešajame konkurse dumblo apdorojimo gamyklos projektavimo darbams atlikti, pakako žvilgtelėti į viešai prieinamus duomenis, esančius Viešųjų pirkimų tarnybos informacinėje sistemoje.

19.23. Kita vertus, asmens teisės į privatumą suvaržymo pateisinimas klaida reikštų aiškų ex iniuria ius non oritur (iš neteisės teisė nekyla) principo pažeidimą.

20. Dėl kyšio reikalavimo iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)” vadovo T. S..

20.1. Prokuroro apeliaciniame skunde ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada dėl kyšio reikalavimo nerealumo. Kaip jau minėta, apeliantas savo skundo argumentus dėl reikalavimo nupirkti kelionę į Turkiją kryptingumo, psichologinio spaudimo darymo, konkretumo, daugkartinių reikalavimų trukmės, pastovumo grindžiamas išskirtinai pokalbio D. N. kabinete įrašu. Teisėjų kolegija jau pasisakė, kad paminėti duomenys, užfiksuoti operatyvinių veiksmų atlikimo protokole yra gauti neteisėtu būdu, todėl įrodomosios vertės neturi.

20.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, yra pažymėjęs, kad pagal BPK 20 straipsnio nuostatas, nepripažinus pagal OVĮ, KŽĮ gautų duomenų teisėtu būdu gautais įrodymais sprendžiama ar pakanka kitų įrodymų konstatuoti, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-94-895/2015).

20.3. Taigi, byloje šiuo atveju yra du arba dvi grupės savarankiškų įrodymų šaltinių, t. y. išteisintųjų ir liudytojo L. R. parodymai iš vienos pusės bei liudytojo T. S. parodymai iš kitos pusės.

20.4. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistųjų ar išteisintųjų parodymai, nežiūrint jų specifiškumo (turi teisę keisti parodymus, atsisakyti juos duoti, turi interesą baudžiamojoje byloje, gali rinktis sau palankią gynybos taktiką, nesaistomi atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą) pagal BPK 20 straipsnį taip pat yra savarankiškas įrodymų šaltinis. Norint šiuos parodymus atmesti, nepakanka vien jais netikėti. Būtina nurodyti kokie kiti patikimi įrodymai paneigia nuteistųjų ar išteisintųjų parodymus. Akivaizdu, kad liudytojo T. S. parodymų nuosekliais, savarankiškais, o tuo pačiu patikimais laikyti negalima.

20.5. Iš jau paminėto Specialiųjų tyrimų tarnybos tyrėjo D. A. tarnybinio pranešimo, pagal kurį pradėtas ikiteisminis tyrimas, seka, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai sprendė klausimą ir dėl T. S. baudžiamosios atsakomybės, nurodydami, kad, jų manymu, T. S. veikoje yra požymiai nusikaltimų, numatytų BK 227 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnyje. Taigi, T. S., kaip ir išteisintieji, taip pat buvo suinteresuotas bylos baigtimi. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad T. S. parodymai turi būti vertinami rezervuotai yra pagrįsta ir teisėta.

20.6. Skundžiamame nuosprendyje išsamiai aptarti liudytojo T. S. parodymai, atskleistas jų turinys ir kaita. Teisėjų kolegija, nekartodama šių parodymų pažymi, kad T. S. parodymai dėl kyšio reikalavimo, jo realumo, be jokių įtikinamų priežasčių keitėsi ne vieną kartą (jo manymu kyšio nebuvo reikalaujama, buvo reikalaujama už įvardintą sumą nupirkti poilsinę kelionę, bet jis nesutiko; su reikalavimais sutiko, bet šis jo sutikimas buvo siekis nutraukti nemalonų pokalbį, reikalavimas nupirkti kelionę nebuvo rimtas, apie kelionės kainą nebuvo kalbama, reikalavimai buvo realūs) (t. 9, b. l. 144-147, 148, 149; t. 15, b. l. 84-89).

20.7. Apeliacinės instancijos teisme T. S. jau teigė, kad negali pasakyti, ar pokalbiai apie kelionę buvo rimti ar vyko juoko forma.

20.8. Tokia liudytojo parodymų kaita ir jokiais įtikinamais argumentais nepaaiškinamas vykimas pas Specialiųjų tyrimų tarnybos tyrėją ,,papildyti” savo pirminius parodymus (nors faktiškai parodymai buvo pakeisti iš esmės) leidžia daryti išvadą, kad šių įrodymų savarankiškumas, o tuo pačiu patikimumas kelia pagrįstų abejonių.

20.9. Valstybės tarnautojo ar ja prilyginto asmens pripažinimas kaltu dėl kyšininkavimo galimas tik esant tyčinei kaltės formai. Pažymėtina, kad tokia tyčios forma turi būti nustatyta ir vertinant asmens, iš kurio reikalaujama kyšio, psichinį santykį su pavojinga veika ir su pavojingais padariniais. Kitaip tariant šis asmuo turi suvokti, kad iš jo reikalaujama kyšio.

20.10. Visi išteisintieji nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir pirmosios instancijos teisme iš esmės nuosekliai teigė, kad pokalbiai apie poilsinę kelionę nebuvo rimti, išsakyti juoko forma. Tai vaizdžiai iliustruoja vieno iš pokalbio dalyvių išsakytas pageidavimas ,,nupirkti kelionę aplink pasaulį per tris dienas”. Būtent tokią išvadą ir padarė pirmosios instancijos teismas. Šios išvados T. S. parodymai nepaneigia. Išteisintųjų kaltės dėl kyšininkavimo nepatvirtina ir liudytojo L. R. parodymai. Šis liudytojas pirmosios instancijos teisme aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtino, kad pasiūlymas nupirkti kelionę buvo išsakytas juoko forma. Tai, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. R. pokalbio su D. N. metu išsakė nuogąstavimus, jog reikalavimas nupirkti kelionę gali būti suprastas kaip nusikaltimo darymas pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia, juo labiau, kad iš D. N. parodymų seka, kad jokia kelionė nebus perkama.

20.11. Prokuroro apeliaciniame skunde teigiama, kad reikalavimų nupirkti kelionę nebuvimas po 2009 m. spalio 16 d. išteisintųjų kaltės nepaneigia. Su tokia išvada galima sutikti tik iš dalies. Iš tiesų išteisintieji nebuvo kaltinami, kad priėmė kyšį tokia forma (kelione). Jie buvo kaltinami padarę vieną iš alternatyvių BK 225 straipsnio 1 dalyje nustatytų veiksmų – reikalavimu duoti kyšį. Kita vertus galima pagrįstai manyti, kad reikalavimas duoti kyšį nėra savitikslis dalykas. Akivaizdu, kad reikalaudamas duoti kyšį asmuo siekia gauti materialinės naudos. Taigi ta aplinkybė, kad po pareikšto reikalavimo niekas iš išteisintųjų net nepareiškė T. S. pageidavimo, jog kaltinime nurodytas susitarimas būtų realizuotas, parodo tikrą tyčios turinį ir kryptingumą, t. y. leidžia daryti išvadą, jog reikalavimas buvo išsakytas juoko forma.

20.12. Nustačius, kad reikalavimas nebuvo realus, nėra prasmės aptarinėti prokuroro skundo argumentų dėl bendrininkų susitarimo turinio, išreiškimo formos, prisijungimo prie kitų bendrininkų veiksmų momento ir pan.

20.13. Galima sutikti su apelianto teiginiais, kad T. S. atvykimas į 2009 m. spalio 16 d. susitikimą nebuvo atsitiktinis. Byloje taip pat nustatyta, kad pasikalbėti dėl sutarties pageidavo tiek D. N., tiek T. S.. Bet kokiu atveju susitikimo planavimas šiuo atveju neturi lemiamos reikšmės sprendžiant išteisintųjų kaltės klausimą.

20.14. Negalima nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje esantis kaltinamasis aktas yra abstraktus. Jame nėra atskleisti objektyviai atlikti kitų išteisintųjų (išskyrus D. N.) veiksmai, tuo suvaržant išteisintųjų teisę į gynybą.

20.15. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad kaltinamasis aktas turi būti surašomas itin kruopščiai, ypač turinio prasme jame neturi būti esminių trūkumų ar nesutapimų su bylos medžiaga, kurie sudarytų kliūtį teisingo sprendimo priėmimui. Kaltinamasis aktas pirmosios instancijos teismui yra sprendimo krypties orientyras bei sprendimo ribų kriterijus, būtent todėl privalo atitikti byloje faktiškai nustatytas aplinkybes. Kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius. Kaltinamajame akte be formalių jo turinio elementų (BPK 219 straipsnio 1, 2, 6, 7, 8 punktai) turi būti: 1) aiškiai aprašyta veika, kurios padarymu kaltinamas asmuo; 2) išvardyti visi duomenys, leidžiantys daryti išvadą, kad tą veiką galėjo padaryti kaltinamas asmuo (asmenys); 3) tiksli veikos kvalifikacija (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-387/2011, 2K-45-699/2016 ir kt.).

20.16. Tais atvejais, kai nusikalstamą veiką padarė keli asmenys, jų veika aprašoma bendrai, nurodant kaip kiekvienas iš jų dalyvavo darant nusikalstamą veiką, t. y. nurodoma kiekvieno bendrininko rūšis, vaidmuo, atlikti veiksmai, bendrininkavimo forma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-513/2013).

20.17. Kaltinamajame akte nurodyta, kad ,,<…> D. N. pareikalavo, o N. L., V. K., L. D. įsiterpimais į pokalbį ir replikomis palaikė pastarojo reikalavimą <…>. Tačiau byloje nėra jokių patikimų duomenų, leidžiančių priskirti konkrečią frazę konkrečiam asmeniui, juo labiau, kad iš bylos duomenų seka, jog kiti kaltinamieji pokalbio metu nekalbėjo apie jokias keliones, nerodė iniciatyvos (L. R., T. S. parodymai).

20.18. Nekategoriškos fonoskopinio tyrimo specialisto išvados yra gautos tiriant neteisėtu būdu gautą įrašą, todėl negali būti pripažintos leistinu įrodymu byloje.

20.19. Taigi, pirmosios instancijos teismo išvados dėl kaltinamojo akto ydingumo yra pagrįstos. Jų apeliacinio skundo argumentai nepaneigia.

20.20. Iš apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų seka, kad kaltinime nurodyto reikalavimo už 10 000 litų nupirkti kelionę į Turkiją, Egiptą ar Jungtinius Arabų Emiratus realumą esą patvirtina psichologinio spaudimo darymas T. S., reikalavimo konkretumas, reikalavimų trukmė, reikalavimo pastovumas ir daugkartinis išsakymas, pasibaigimo momentas. Teisėjų kolegija jau pasisakė, kad šios aplinkybės grindžiamos iš esmės tik jau aptarto pokalbio garso įrašu, kuris gautas neteisėtu būdu. Patys išteisintieji pripažįsta, kad realus buvo tik komercinę logiką atitinkantis reikalavimas sumažinti projektavimo darbų kainą.

20.21. Pažymėtina, kad išteisintiesiems reikalavimas sumažinti projektavimo darbų kainą kaltinime išviso nebuvo inkriminuotas. Toks kaltinimo ribų nepaisymas prokuroro apeliaciniame skunde akivaizdžiai prieštarauja BPK 255 straipsnio ir BPK 256 straipsnio reikalavimus. Kita vertus iš prokuroro apeliaciniame skunde suformuluotų teiginių, tokių kaip ,,manipuliacijos projektavimo darbų kaina vertintinos kaip priemonė siekiant gauti kyšį”, ,,reikalavimas mažinti kainą ar reikalauti kažko papildomo, kas nebuvo nurodyta pirkimo sąlygose, neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo” sektų, kad tokius veiksmus apeliantas vertina kaip neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. Tai prieštarauja kaltinimo daliai, pagal kurią kyšio buvo reikalauta už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

20.22. BPK 255 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Todėl galima sutikti su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, kad skirtinga kaltinimo pozicija dėl L. R. veiksmų teisinio vertinimo negali būti siejama su kitų pokalbyje dalyvavusių asmenų kaltumo vertinimu. Tačiau įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismas dėl D. N., N. L., L. D. ir V. K. priėmė teisėtą ir pagrįstą išteisinamąjį nuosprendį, laikytina, kad aptartos teismo išvados dėl L. R. vaidmens yra perteklinės.

20.23. Nekyla abejonių, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje pradėtas 2009 m. lapkričio 23 d. (t. 1, b. l. 15-16). Todėl akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas suklydo, teigdamas, jog ikiteisminis tyrimas pradėtas 2008 m. lapkričio 23 d. Tačiau atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad teismas šią klaidą padarė darydamas nuorodą į analogišką klaidą, padarytą prokuroro prašyme pratęsti ikiteisminio tyrimo terminą, kuri buvo kartojama visoje eilėje kitų tokio pobūdžio prašymų (t. 1, b. l. 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34-35, 36, 37, 38, 39, 40, 41 b. l.). Taigi ši klaida skundžiamame nuosprendyje vertintina taip kaip savo klaidą vertina apeliantas, t. y. kaip akivaizdus rašymo apsirikimas.

20.24. Analogiškai vertintina ir skundžiamo nuosprendžio motyvuojamoje dalyje nustatyta aplinkybė, kad D. N. UAB ,,(duomenys neskelbtini)” generaliniu direktoriumi pradėjo dirbti nuo 2009 m. gegužės 11 d. (t. 17, b. l. 39). Iš paminėtos bendrovės 2009 m. gegužės 13 d. valdybos posėdžio protokolo matyti, kad D. N. bendrovės vadovu paskirtas 2009 m. gegužės 13 d. (t. 9, b. l. 22-24). Todėl nuosprendžio dalis dėl D. N. darbo šios bendrovės generaliniu direktoriumi pradžios tikslinama nekeičiant nuosprendžio, t.y. nustatant, kad jis (D. N.) UAB ,,(duomenys neskelbtini)” generaliniu direktoriumi pradėjo dirbti ne 2009 m. gegužės 11 d., bet 2009 m. gegužės 13 d.

25. Dėl kyšio reikalavimo iš A. C. ir kyšio priėmimo iš A. C. ir R. C.

25.1. Prokuroras apeliaciniame skunde išteisinamąjį nuosprendį šioje dalyje ginčija pateikdamas kitokį byloje surinktų įrodymų vertinimą, atskirai aptardamas kiekvieną skundžiamame nuosprendyje nurodytą įrodymą patikimumo ir leistinumo aspektais.

25.2. Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad byloje esančių duomenų vertinimas bei jų pripažinimas įrodymais yra išimtinė teismo, kurio žinioje yra byla, teisė ir pareiga (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Visus įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies nuostatose įtvirtintų sąsajumo ir leistinumo principų, o juos vertinti pagal 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją nuspręsti dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, padaryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės ir kategoriškos. Teismo proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi. Proceso dalyvių teismui pateiktų siūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

25.3. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais ir baudžiamosios bylos medžiaga, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje išsamiai ir nešališkai ištyrė visas byloje nagrinėjamų įvykių aplinkybes. Skundžiamame teismo nuosprendyje, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 3 dalies nuostatos, nuosekliai išdėstyti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, pateikta kaltinamųjų, liudytojų parodymų ir kitų bylos įrodymų vertinimo analize ir remiantis ja padarytos motyvuotos, bylos faktines aplinkybes atitinkančios išvados.

25.4. Skundžiamame nuosprendyje aptarti visi liudytojo A. C. parodymai, atskleistas šių parodymų nenuoseklumas ir kaita (dėl pokalbio apie kyšį vietos, laiko, kyšio vertės). Akivaizdu, kad šio liudytojo parodymai yra nenuoseklūs. Priežastys, kurios lėmė parodymų keitimą ir kurios, apelianto nuomone, yra pateisinamos (dėl didelio susijaudinimo, nežinojimo kaip elgtis ir norint mažiau pakenkti D. N.) yra visiškai neįtikinamos. Teisėjų kolegijos nuomone, A. C. parodymuose figūruojančios tokios skirtingos pinigų sumos (20 000 Lt, 25 000 Lt, apie 90 000 Lt, 90 000 Lt, iki 100 000 Lt) logiškai negali būti paaiškinamos dideliu susijaudinimu ar noru padėti D. N., juo labiau, kad tie skirtumai realiai galėjo turėti reikšmės tik nusikalstamos veikos kvalifikacijai, bet ne baudžiamajai atsakomybei.

25.5. Be to, sekant kaltinimo logika, A. C. 2010 m. gegužės 11 d. pats atvyko į Specialiųjų tyrimų tarnybą ir pranešė apie nusikaltimo padarymą. Todėl galima pagrįstai manyti, kad praėjus daugiau nei pusei metų po tariamo kyšio perdavimo ir pačiam nusprendus apie tai pranešti teisėsaugos institucijai, jam nebuvo reikalo jaudintis.

25.6. Neatitinka tikrovės ir A. C. parodymai apie 2011 m. kovo 10 d. paaiškinimo surašymo aplinkybes (t. 9, b. l. 162). Pirmosios instancijos teisme A. C. nurodė, jog neprisimena, kas atspausdino šį paaiškinimą, bet kategoriškai patvirtino, jog Specialiųjų tyrimų tarnybos tyrėjas D. P. to begalėjo padaryti (t. 15, b. l. 121). Tačiau iš aptariamo paaiškinimo turinio, o konkrečiai trečiojoje pastraipoje esančio sakinio <...> Tyrėjui p. D. P. paaiškinus, kad nuoširdus prisipažinimas yra vienas teisingas kelias <...> seka, kad šio paaiškinimo surašymo aplinkybės yra visiškai kitokios.

25.7. Pažymėtina ir tai, kad A. C. ne kartą skirtingai nurodė, jog pinigus pats ar per R. C. D. N., kaip generaliniam direktoriui, perduodavo nuo 2008 m. pabaigos iki 2009 m. pradžios arba nuo 2009 m. vasario iki 2009 m. lapkričio mėnesio. Byloje nustatyta, kad D. N. UAB ,,(duomenys neskelbtini)” generaliniu direktoriumi pradėjo dirbti 2009 m. gegužės 13 d. Taigi, nuo 2009 m. vasario iki 2009 m. gegužės 13 d., o juo labiau 2008 m. pabaigoje, jis formaliai nebuvo jam inkriminuojamos veikos subjektu, galėjusiu įtakoti greitesnį įsiskolinimų UAB ,,(duomenys neskelbtini)” likvidavimą ar būti atsakingu už tokio įsiskolinimo susidarymą. Todėl duoti kyšį jam nebuvo už ką.

25.8. Iš tiesų A. C., nenurodydamas tikslaus pinigų perdavimo D. N. atvejų, tvirtina, kad pats ar per R. C. mokėdavo D. N. po 6 proc. nuo pervestos UAB ,,(duomenys neskelbtini)” sumos. Tačiau šio liudytojo parodymuose išskyrus pirminę apklausą, kurios metu duotus parodymus A. C. pakeitė (t. 9, b. l. 155-156) nėra įvardinta kiek tikslesnė perduoto kyšio vertė. Tokie A. C. parodymai, įvertinus užrašų apie perduotus pinigus sunaikinimą ir tai, kad, pasak liudytojo, jis D. N. mokėjo iš savo asmeninių santaupų, yra visiškai neįtikinama ir negyvenimiška.

25.9. Apeliantas iškraipo arba klaidingai interpretuoja skundžiamame nuosprendyje suformuluotas teismo išvadas dėl 6 proc. mokėjimo D. N.. Nekyla abejonių, kad nuosprendyje 6 proc. suma nurodyta aptariant A. C. ir R. C. parodymus, o ne darant išvadas dėl įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybių ar A. C. ir R. C. parodymų patikimumo.

25.10. Iš paties liudytojo A. C. parodymų seka, kad jo vadovaujamos bendrovės, iš kurios gaunamas atlyginimas buvo vadovo pagrindinis pajamų šaltinis, finansinė padėtis dėl vėluojančių atsiskaitymų buvo itin sunki. Todėl esant šiai situacijai A. C. galimybės disponuoti tokia didele pinigų suma, o juo labiau duoti kyšius iš savo asmeninių santaupų siekiant palankumo bendrovei, kurios turtas net vieninteliam akcininkui yra svetimas, kelia pagrįstų abejonių.

25.11. Teismų praktikoje BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų esminiais pažeidimais gali buti pripažįstami atvejai, kai teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių nustatyti visas teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylos išsprendimui reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1-4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1-4 dalyse reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-253-303/2015, 2K-173-976/2016 ir kt.).

25.12. Pirmosios instancijos teismas A. C. ir R. C. parodymus dėl kyšio davimo vertino patikimumo ir atitikimo elementariems logikos dėsniams aspektu. Nesutikti su tokiu įrodymų vertinimu teisėjų kolegija neturi pagrindo. Kokiu būdu teismas turėjo ištirti galimybę turėti 90 000 – 100 000 litų santaupų apeliantas nenurodo. Todėl plačiau aptarinėti šį skundo argumentą teisėjų kolegija nemato prasmės.

25.13. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino A. C. procesinę padėtį bylą nagrinėjant teisme ir priėmė pagrįstą sprendimą kyšio davėjo nepripažinti nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu. A. C. patvirtino, kad į Specialiųjų tyrimų tarnybą jis buvo iškviestas, o ne atvyko pats, kaip teigia apeliantas. R. C. pareiškimo protokolas (t. 9, b. l. 178-179) surašytas 2011 m. kovo 2 d., t. y. praėjus beveik metams po A. C. pareiškimo protokolo surašymo (t. 1, b. l. 25). Taigi byloje neegzistuoja aplinkybės BK 227 straipsnio 5 dalies pagrindu šalinančios tiek A. C., tiek R. C. baudžiamąją atsakomybę. Tai reiškia, kad sprendimo pareikšti šiems asmenims įtarimus ar nepradėti jų atžvilgiu baudžiamojo persekiojimo priėmimą nulėmė tyrėjo ir jo procesinę veiklą kontroliuojančio prokuroro valia, o ne BPK 1, 2 straipsnio nuostatų laikymasis. Todėl apeliacinio skundo argumentas, kad A. C. ir R. C., skirtingai nuo D. N., nėra suinteresuotas bylos baigtimi, neatitinka tikrovės.

25.14. Byloje nustatyta, kad nuo 2009 m. vasario mėnesio, t. y. D. N. dar nedirbant UAB ,,(duomenys neskelbtini)” vadovu šioje bendrovėje, ėmė vėluoti atsiskaitymai už suteiktas paslaugas. Šie atsiskaitymai vėlavo ne tik UAB ,,(duomenys neskelbtini)”, bet ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)”. Byloje taip pat nustatyta, kad didesnės ar mažesnės apimties paslaugų suteikimas (dumblo išvežimas) šiose bendrovėse priklausė nuo sezoniškumo. Todėl natūralu, kad atskirais laikotarpiais buvo išvežami skirtingi dumblo kiekiai, o tai savo ruožtu lėmė skirtingus apmokėjimus už sutektas paslaugas. Tai, kad apmokėjimai paminėtoms bendrovėms ženkliai nesiskyrė, patvirtino ir UAB ,,(duomenys neskelbtini) vyr. finansininkė A. D.. Pirmosios instancijos teismas išanalizavo byloje esančius duomenis apie atliktus mokėjimus UAB ,,(duomenys neskelbtini)” ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)”. Iš skundžiamame nuosprendyje pateiktos analizės matyti, kad laikotarpis nuo 2009 m. rugsėjo 5 d. iki 2010 m. balandžio 5 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)” procentine išraiška buvo pervesta net didesnė suma (79,2 proc.) nei UAB ,,(duomenys neskelbtini)” (76,65 proc.). Taigi, kaltinimo teiginys, kad D. N. reikalavo ir priėmė kyšį už atsiskaitymų su UAB ,,(duomenys neskelbtini)” padidinimą, nepasitvirtino.

25.15. Skundžiamame nuosprendyje motyvuotai aptarta kokie duomenys, atliekant operatyvinius veiksmus pagal OVĮ negali būti pripažinti leistinais įrodymais byloje. Šioje nutartyje teisėjų kolegija, vertindama faktinį pagrindą dėl kyšio tariamo reikalavimo iš T. S., jau pasisakė dėl paminėtų duomenų gavimo teisėtumo. Analogiškai vertintini ir duomenys, gauti slapta klausantis D. N. ir A. C. bei R. C. telefoninius pokalbius ir atliekant kitus slapto pobūdžio veiksmus.

25.16. Prokuroro apeliaciniame skunde itin daug dėmesio skiriama 2012 m. rugsėjo 4 d. pokalbio (t. 14, b. l. 193-209), kurį savo iniciatyva teisėsaugos institucijoms pateikė D. N., analizei. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šio pokalbio turinys D. N. kaltės nei patvirtina, nei paneigia. Iš pokalbio turinio seka tik viena – R. C. už 20 000 Lt yra pasiryžęs pakeisti parodymus D. N. naudai.

25.16.1. Aptariamas pokalbis yra dviprasmiškas, su įvairiais nutylėjimais, provokavimo elementais. Priešingai nei teigia apeliantas, iš jo neseka, jog D. N. pripažino, kad buvo susitarimas dėl 6 proc. mokėjimo nuo pervestų lėšų ir kad kyšio reikalavo D. N.. Tokio pobūdžio frazes galima vertinti ir kaip C. pateiktų skaičiavimų ydingumą, t. y. nebūtinai taip, kaip siūlo apeliantas. Kokią kaltinimui palankią įrodomąją vertė turi D. N. žinojimas apie įsiskolinimus UAB ,,(duomenys neskelbtini)” apeliantas nenurodo. D. N. šios aplinkybės niekada neneigė.

25.16.2. Teisėjų kolegija jau minėjo, kad aptariamo pokalbio įrašas į bylą buvo pateiktas D. N. iniciatyva. Iš to seka, kad išteisintasis ir jo gynėjai šį pokalbį vertina kaip palankų gynybai. Būtent toks pokalbio vertinimas išdėstytas ir skundžiamame nuosprendyje. Todėl kitoks šio pokalbio vertinimas, kuris yra nurodytas prokuroro apeliaciniame skunde ir kuris didžiąja dalimi yra pagrįstas prielaidomis arba tik kaltinimui palankiu atskirų pokalbio frazių interpretavimu, negali būti pripažįstamas neginčijamu D. N. kaltės įrodymu.

25.17. Apibendrindama skundžiamame nuosprendyje išdėstytų įrodymų vertinimą ir apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atskiri nepatikimi, prieštaringi arba neteisėtu būdu gauti duomenys negali sudaryti visumos objektyvių įrodymų, neabejotinai patvirtinančių, kad D. N. padarė jam inkriminuojamą veiką.

26. Dėl D. N. susitarimo priimti kyšį iš R. D., S. L. padėjimo priimti kyšį ir R. D. susitarimo duoti kyšį.

26.1. Apeliantas pagrindinius skundo argumentus ir šiuo atveju grindžia slaptą ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu gautais duomenimis (t. 2, b. l. 16-21, 22-23, 13-56).

26.1.1. Teisėjų kolegija jau aptarė, kad šie duomenys gauti teisėjui 2010 m. sausio 14 d. trims mėnesiams sankcionavus visą eilę slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimą, nesat faktinio tokių veiksmų atlikimo pagrindo (t. 1, b. l. 75-77, 81-83). Todėl teisėjų kolegija nevertina slaptai užfiksuotų pokalbių turinio ir į skundo argumentus, susijusius su šių pokalbių įrodomąja verte, neatsako.

26.1.2. Aptarti duomenys, gauti slapto pokalbių pasiklausymo ir jų fiksavimo metu, negali būti pripažinti teisėtu būdu gautais įrodymais ir dėl kitos priežasties, kuri susijusi su proporcingumo principo pažeidimu.

26.2. Šiai baudžiamajai bylai aktualioje kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-57-696/2017, nurodyta, kad iš BPK 1 ir 2 straipsnių prasmės išplaukia, kad operatyvinių (kriminalinės žvalgybos) veiksmų laikas turi būti optimalus, . jie turi tęstis lygiai tiek laiko, kiek reikia visiškai atskleisti ir užkardyti nusikalstamą veiką, surinkti įrodymus dėl nusikalstamos veikos padarymo, išaiškinti nusikaltimą padariusius asmenis, i būtų galima greitai ir efektyviai nubausti kaltininkus. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės tikslas ginti žmonių teises, laiku užkardyti nusikaltimus, o ne juos skatinti, galima teigti, kad operatyviniai veiksmai turi būti tęsiami tol, kol surenkama pakankami įrodymų, leidžiančių raukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn. Jie turi būti nutraukiami surinkus pakankami nusikalstamos veikos įrodymų, leidžiančių pradėti ir vykdyti ikiteisminį tyrimą, kad bylą galima ų perduoti teismui, o kaltininkas būtų greitai ir teisingai nubaustas. Pažymėtina ir tai, kad, nepaisant to, jog teismas, sankcionuodamas operatyvinius veiksmus, privalomai nurodo jų atlikimo laiką, tai visai nereiškia, kad teisėsaugos institucijos būtinai turi atlikti slaptus operatyvinius veiksmus iki paskutinės teismo sankcijos galiojimo dienos. Pažymėtina, kad 2012 m. spalio 2 d. KŽĮ 8 straipsnio 3 dalyje griežtai nustatyta, kad jeigu atliekant ar pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą paaiškėja nusikalstamos veikos požymiai, tuojau pat pradedamas ikiteisminis tyrimas. Ikiteisminis tyrimas gali būti nepradėtas išimtiniais atvejais^ kai gali kilti pavojus kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių saugumui ir (ar) kriminalinės žvalgybos subjekto teisėtiems interesams. Nors OVĮ nenumatė šios nuostatos, jos taikymas išplaukia iš baudžiamųjų ir baudžiamojo proceso tymų paskirties.

26.2.1. Šioje nutartyje taip pat pažymėta ir tai, kad slapti sankcionuoti operatyvinio tyrimo ir baudžiamojo proceso veiksmai negali būti naudojami tam, kad pasunkintų kaltininko atsakomybę (pavyzdžiui, tęsti veiksmus iki tol, kol kaltininkas padarys naujus nusikaltimus, pasisavins ar kitaip pagrobs didesnės vertės turtą, disponuos didesniu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų ir pan.). Valstybės institucijos gali tęsti slaptus operatyvinius ir procesinius veiksmus tik dėl tokių veikų, kurios, pasibaigus jų sankcionavimo laikui, dar nebuvo baigtos, arba, nors ir surinkta pakankamai nusikalstamos veikos įrodymų, tačiau reikia išaiškinti organizuotų grupių ir nusikalstamų susivienijimų veiklą, grupių organizatorius, grupių ryšius su kitomis grupėmis ar pareigūnais tam, kad būtų atskleistas visas jų organizaciniu tinklas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-86/2011, 2K-530/2012).

26.2.2. Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad netoleruotina, kai slapti operatyviniai ir procesiniai veiksmai pratęsinėjami, žmogaus privatus gyvenimas kontroliuojamas, nesurinkus naujos informacijos apie nusikalstamą veiką, o tik tikintis, kad jis galbūt vis vien kada padarys nusikaltimą, negaunant duomenų, patvirtinančių faktinį operatyvinių priemonių taikymo pagrindą, dėl kurio ir buvo sankcionuota pokalbių ir susižinojimo kontrolė.

26.3. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad eilę sankcionavus D. N. atžvilgiu operatyvinių veiksmų atlikimą pagal OVĮ iš esmės buvo užfiksuotas tik vienas reikšmingas tyrimui pokalbis jo darbo kabinete 2009 m. spalio 16 d. Jokių naujų duomenų, kurie patvirtintų tyrėjų manymu padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, vėlesnių operatyvinių ir slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu negauta. Faktiškai šie veiksmai buvo tęsiami iki tol kol D. N. ar kiti asmenys galimai padarys naujas nusikalstamas veikas.

26.4. Šioje baudžiamojoje byloje slaptas operatyvinės ir procesinės prievartos priemonės buvo pratęsiamos iki 2010 m. liepos 13 d. (t. 1, b. l. 96-98), t. y. daugiau nei metus laiko nesant faktinio tokių pratęsimų pagrindo. Dėl to ir šioje byloje buvo pažeista proporcija tarp valstybės siekiamo tikslo ir pasiekto rezultato.

26.5. Aptartų pokalbių įrodomoji vertė (jų gavimo nevertinant teisėtumo aspektu) taip pat kelia pagrįstų abejonių ir kitu aspektu. Iš specialisto išvados (t. 2, b. l. 100-146) matyti, kad tiek pokalbių tarp D. N., S. L. ir R. D. įrašai nėra ištisiniai. Specialistas taip pat davė tik tikėtiną išvadą, kad jie yra nesumontuoti. Šios aplinkybės vertinant byloje esančios operatyvinių darbuotojų pokalbio stenogramos fone, kurioje užfiksuoti šių darbuotojų naudojami neleistini tyrimo metodai (provokavimas, įrašų ,,pravalymas”), leidžia daryti išvadą, kad pokalbiai, vykę D. N. darbo kabinete, negali būti vertinami kaip patikimi įrodymai BPK 20 straipsnio prasme.

26.6. Nuteistieji nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai neigė susitarimą duoti ar priimti kyšį. Kitų išteisintųjų kaltę patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Prokuroro skunde iš esmės nurodytas kitoks nei skundžiamame nuosprendyje išdėstytas bylos faktinių aplinkybių vertinimas, kuris vienu atveju neturi jokios reikšmės sprendžiant išteisintųjų kaltės ar atsakomybės klausimus, o kitu atveju yra aiškiai neteisingas.

26.7. Nėra pagrindo nesutikti su teismo išvada, kad R. D. bent tiesiogiai nebuvo atsakingas už visus viešuosius pirkimus, o juo labiau už viešuosius pirkimus mažmeninės prekybos srityje. Kita vertus išteisintasis kaip bendrovės vadovo pavaduotojas buvo atsakingas už tiekimo ir logistikos sritį, galėjo duoti nurodymus pavaldiems darbuotojams. Todėl šiuo aspektu prokuroras pagrįstai teigia, kad R. D. jam inkriminuojamos veikos padarymo metu galėjo būti šios veikos subjektu. Tačiau paminėta aplinkybė nepatvirtina, kad jis ir D. N. susitarė kyšininkauti, o S. L. – padėjo jiems tai padaryti.

26.8. Prokuroras, teigdamas, kad konkurso sąlygose nurodytose vietose UAB ,,(duomenys neskelbtini)” turėjo tik tris degalines ir nė vienos Vilniuje, UAB ,,B. P.” ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)” neturėjo degalinių Švenčionių, Švenčionėlių, Pabradės, Šalčininkų, Nemenčinės ir Eišiškių miestuose, daro išvadą, jog šios sąlygos buvo paruoštos taip, kad paminėtos bendrovės nebuvo realūs ir potencialūs UAB ,,L. B.” konkurentai.

26.8.1. Paminėtas prokuroro skundo argumentas ir kaltinime suformuluota aplinkybė apie pranašesnių sąlygų sudarymą UAB ,,L. B.” neatitinka tikrovės. Byloje nustatyta, kad ši bendrovė taip pat neturėjo degalinių Švenčionių, Švenčionėlių,, Nemenčinės, Eišiškių miestuose ar ne daugiau kaip 2 km atstumu nuo šių miestų. Taigi, pagal R. D. pakeistas konkurso sąlygas, jo atstovaujama bendrovė neįgijo jokio pranašumo prieš konkurentus. Akivaizdu ir tai, kad R. D., siekdamas, kad konkursą laimėtų jo atstovaujama bendrovė konkurso sąlygas galėjo paruošti visiškai kitaip, t. y. naudingai UAB ,,L. B.”, tačiau to nepadarė. Tai leidžia daryti išvadą, kad byloje nepasitvirtino kaltinimo aplinkybė, jog duoti ir priimti kyšį buvo susitarta dėl to, kad R. D., susipažinęs su konkurso sąlygomis, galėtų jas pakeisti į palankias jo atstovaujamai bendrovei.

26.8.2. Maža to, galutinės UAB ,,(duomenys neskelbtini)” viešojo pirkimo komisijos patvirtintos ir viešai paskelbtos konkurso sąlygos (t. 3, b. l. 120-154) buvo nepalankesnės R. D. atstovaujamai bendrovei lyginant su išteisintojo (R. D.) koreguotomis konkurso sąlygomis. Iš to seka, kad tartis dėl kyšio davimo D. N. R. D. neturėjo pagrindo, juo labiau, kad byloje nustatyta, jog Viešųjų pirkimų sąlygos buvo paskelbtos 2010 m. vasario 12 d. (t. 3, b. l. 144-150), o pokalbiai, kuriais apeliantas grindžia susitarimą duoti ir priimti kyšį vyko tik 2010 m. vasario 18-19 dienomis.

26.9. Byloje yra duomenų (t. 5, b. l. 15-17), kad 2010 m. UAB ,,(duomenys neskelbtini)” planavo pirkti įvairius tepalus, stabdžių skystį, aušinimo skysčio koncentratą, žieminių langų plovimo skystį. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pokalbiai apie būsimus konkursus šiuo atveju negali būti kriminalizuojami, t. y. vertinami kaip susitarimas duoti ar priimti kyšį. Šią teismo išvadą apeliantas ginčija remdamasis neteisėtu būdu užfiksuotu 2010 m. sausio 19 d. pokalbiu tarp D. N., R. D. ir S. L. (t. 2, b. l. 16-21). Šiame kontekste pažymėtina, jog nuteistieji neneigia, kad pokalbis apie šių produktų įgijimą buvo, tačiau jie kalbėjo ne apie neteisėtą atlygį, bet apie tarpininkavimą perkant ir parduodant tepalus ir kitokius eksploatacinius skysčius per kitą juridinį asmenį, t. y. šiame procese nedalyvaujant UAB ,,(duomenys neskelbtini)”. Šie nuteistųjų parodymai yra nepaneigti.

26.10. Prokuroro skunde teigiama, kad byloje nėra reikšminga aplinkybė ar kiti konkurso dalyviai turėjo galimybes nustatyti kuro limitą kortelėse. Tačiau atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, jog išteisintieji buvo kaltinami tuo, kad R. D. pasiūlymu į konkurso sąlygas buvo įtrauktas reikalavimas ,,kad Bendrovei Tiekėjo suteiktose kuro kortelėse būtų galimybė apriboti kuro kiekio limitą mėnesiui kiekvienai transporto priemonei, t. y. kad būtų įtraukta sąlyga, kurios negalės įvykdyti kiti konkurso dalyviai ir kuri UAB ,,L. B.” suteiks pranašumą konkurso metu”.

26.10.1. Taigi, ši aplinkybė kaltinamajame akte nurodyta kaip turinti svarbią reikšmę sprendžiant apie objektyviuosius kyšininkavimo požymius. Byloje nustatyta, kad paminėtą reikalavimą galėjo įvykdyti ir kiti konkurso dalyviai. Todėl nėra pagrindo išvadai, jog R. D. atstovaujamai bendrovei buvo sudarytos išimtinės sąlygos laimėti viešąjį konkursą.

26.11. Prokuroras išteisintųjų kaltę grindžia ir kitais duomenų šaltiniais (daiktai ir dokumentai, rasti pas kaltinamuosius kratų metu, duomenys, rasti apžiūrėtuose kompiuteriuose, telekomunikacinių įvykių išklotinės). Tačiau kokia reikšminga bylai informacija užfiksuota prokuroro nurodytuose duomenų šaltiniuose ar šių duomenų visuma leidžia neginčijamai tvirtinti, kad išteisintieji susitarė dėl kyšio davimo, jo priėmimo ar padėjimo tai padaryti, skunde nenurodoma. Todėl atsakyti į šį deklaratyvų skundo argumentą nėra galimybės.

26.12. Galima sutikti su apelianto teiginiais, kad išteisintųjų parodymuose yra tam tikrų nenuoseklumų. Iš baudžiamosios bylos taip pat matyti, kad jie negalėjo pakomentuoti atskirų neteisėtu būdu gautų pokalbių fragmentų. Tačiau, kaip jau minėta, visi išteisintieji savo kaltę dėl kyšininkavimo neigė. Todėl išteisintųjų kaltės pagrindimas prieštaravimais, esančiais jų parodymuose, suinteresuotumu bylos baigtimi ar galimybe juos patikrinti (o ne paneigti jų deklaruojamą nekaltumą) prieštarauja BPK 20 straipsnio, BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatoms.

26.13. Byloje nėra jokių teisėtais būdais gautų duomenų, patvirtinančių, kad S. L. padėjo D. N. ir R. D. susitarti dėl kyšio davimo ir jo priėmimo. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nenustačius susitarimo tarp D. N. ir R. D., nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad S. L. jiems padėjo.

26.14. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kyšio vertė turi reikšmės taikant BK 225, BK 226, BK 227 straipsnių atitinkamas dalis, todėl kiekvienu atveju ji nustatoma. Kyšio vertė nustatoma pagal jo vertę (kainą) nusikalstamos veikos padarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. Teismų praktikos nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams baudžiamosiose bylose (BK 225, 226, 227, 228, 229 straipsniai apibendrinimo apžvalga Nr. 2-2007, Teismų praktika Nr. 26)).

26.14.1. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančiame kaltinamajame akte nurodyta kyšio vertė – 80 procentų nuo tyrimo metu nenustatytos sumos, bet didesnė nei 1 MGL – yra išimtinai neaiški ir abstrakti. Tokia kyšio vertės nustatymo formuluotė leidžia šią vertę interpretuoti itin laisvai, priklausomai nuo kiekvieno asmens individualaus korupcijos lygio suvokimo naftos produktų viešųjų pirkimų srityje. Todėl jokiais bylos duomenimis ir logikos dėsniais nėra paaiškinama, kodėl šiuo atveju kyšio vertė yra didesnė nei 1 MGL, bet ne mažesnė nei 1 MGL arba neviršijant 250 MGL.

26.14.2. Paminėtas kaltinamojo akto trūkumas gali būti vertinamas kaip nebaigtas susitarimas, kuris nėra kriminalizuotas. Be to, tokio abstraktaus susitarimo inkriminavimas išteisintiesiems akivaizdžiai pažeistų jų teisę į gynybą.

26.15. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas BPK 20 straipsnio ir 305 straipsnio 3 dalies nuostatų nepažeidė. Nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Tenkinti apeliacinį skundą pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą atmesti.