Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. Š. ir G. M. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų R. Š. (pradinio ieškovo K. Š. teisių perėmėjo), L. G. ir G. M. ieškinį atsakovui sodininkų bendrijai „Vitaminas“ dėl susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 I. Ginčo esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2017 m. spalio 31 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir panaikino atsakovo sodininkų bendrijos „Vitaminas“ 2016 m. balandžio 23 d. susirinkime priimto sprendimo (susirinkimo protokole Nr. 1 sprendimui suteiktas Nr. 2.1) dalį, kuria buvo nutarta patvirtinti tikslinio mokesčio dydį – 15,00 EUR nuo kiekvieno sklypo, skirtus apmokėti už sodo bendrijos teritorijos aplinkinių ribų kadastrinių matavimų darbus. Likusioje dalyje ieškinį atmetė ir priteisė į valstybės biudžetą lygiomis dalimis iš ieškovų iš viso 449,13 EUR bylinėjimosi išlaidų, iš kiekvieno ieškovo priteisiant po 149,70 EUR sumą, bei iš atsakovo lygiomis dalimis ieškovams iš viso 10,33 EUR bylinėjimosi išlaidų, kiekvienam ieškovui priteisiant po 3,44 EUR sumą.

3. Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovo R. Š. ir atsakovo sodininkų bendrijos „Vitaminas“ apeliacinius skundus, 2019 m. sausio 15 d. nutartimi (priimta civilinėje byloje Nr. e2A-9-368/2019) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimą paliko nepakeistą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo dalyko

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskiruosiuose skunduose nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundų ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskiruosius skundus, remiasi jų teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

14. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria atmestas ieškovo prašymas panaikinti 2019 m. kovo 27 d. išduotą vykdomąjį raštą, yra pagrįsta ir teisėta.

Dėl ieškovų R. Š. ir G. M. atskirųjų skundų argumentų

15. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, jog nagrinėjamu atveju ieškovai R. Š. L. G. ir G. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui sodininkų bendrijai „Vitaminas“, prašydami pripažinti negaliojančiais 2016 m. balandžio 23 d. sodininkų bendrijos „Vitaminas“ susirinkime priimtus sprendimus visa apimtimi bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2017 m. spalio 31 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas panaikino atsakovo sodininkų bendrijos „Vitaminas“ 2016 m. balandžio 23 d. susirinkime priimto sprendimo (susirinkimo protokole Nr. 1 sprendimui suteiktas Nr. 2.1) dalį, kuria buvo nutarta patvirtinti tikslinio mokesčio dydį – 15,00 EUR nuo kiekvieno sklypo, skirtus apmokėti už sodo bendrijos teritorijos aplinkinių ribų kadastrinių matavimų darbus, o likusioje dalyje ieškinį atmetė. Spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas nustatė, jog nagrinėjamu atveju ieškovai ginčijo 15 atsakovo susirinkimo sprendimų, kurie buvo priimti 2016-04-23 bendrijos narių susirinkime, todėl ieškovai paduodami ieškinį elektroninėmis priemonės turėjo sumokėti iš viso 465 EUR (15 x 31 EUR) žyminį mokestį už 15 neturtinių reikalavimų. Teismas nustatęs, kad ieškovai į valstybės biudžetą sumokėjo tik 31 EUR žyminį mokestį, iš ieškovų į valstybės biudžetą 2017-10-31 sprendimu priteisė 434 EUR mokėtiną žyminį mokestį, iš kiekvieno ieškovo po 144,66 EUR. Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovo R. Š. ir atsakovo sodininkų bendrijos „Vitaminas“ apeliacinius skundus 2019 m. sausio 15 d. nutartimi (priimta civilinėje byloje Nr. e2A-9-368/2019) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimą paliko nepakeistą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 27 d. išdavė vykdomąjį raštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimu į valstybės biudžetą iš ieškovų R. Š., L. G. ir G. M. priteistų bylinėjimosi išlaidų.

16. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo nutartimi netenkinti ieškovo R. Š. prašymą panaikinti 2019 m. kovo 27 d. išduotą vykdomąjį raštą, pagal įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimą, apeliantai R. Š. ir G. M. nurodo, jog byloje vienas iš ieškovų VGTPT sprendimais yra 100 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Tai reiškia, kad tokiu atveju žyminis mokestis ir kitos bylinėjimosi išlaidos byloje turi būti apmokamos iš valstybės lėšų, todėl tai yra pakankamas pagrindas panaikinti 2019-03-27 išduotą vykdomąjį raštą ir pradėtą vykdomąjį procesą nutraukti. Tačiau apeliacinės instancijos teismas įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, bei faktinius bylos duomenis, sprendžia, jog nėra jokio teisinio pagrindo sutikti su šiais apeliantų teiginiais.

17. Nagrinėjamu atveju ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu 2016 m. liepos 25 d. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo civilinė bylą ir 2017 m. spalio 31 d. priėmė sprendimą, kuris Šiaulių apygardos teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartimi buvo paliktas nepakeistas. Ieškovo prašomą panaikinti vykdomąjį raštą pagal įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimą, teismas išdavė 2019 m. kovo 27 d. Tuo tarpu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. 2.2. (NTP-2)-18-T-1873-10013 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ir 2018 m. rugpjūčio 6 d. spendimu Nr. 2.2-(NTP-2)-18-P-1873-13884 dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018 m. gegužės sprendimo Nr. 2.2. (NTP-2)-18-T-1873-10013 pakeitimo, kuriais rėmėsi ieškovas, prašydamas panaikinti 2019 m. kovo 27 d. išduotą vykdomąjį raštą, pagal įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimą, bei apeliantai, prašydami panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria buvo atmestas minėtas ieškovo prašymas panaikinti 2019 m. kovo 27 d. išduotą vykdomąjį raštą, ieškovui R. Š. buvo skirta valstybės garantuojama bei 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba parengiant apeliacinį skundą civilinėje byloje Nr. e2-1381-987/2017 ir atstovaujant apeliacinės instancijos teisme, pagal 2018-05-21 ieškovo pateiktą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai prašymą. Taigi kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad minėtais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimais ieškovas R. Š. buvo 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinį skundą bei bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, bet ne retrospektyviai nuo žyminio mokesčio bei kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, kurios jau buvo patirtos pirmosios instancijos teisme, todėl atskirųjų skundų argumentai, jog VGTPT sprendime nėra nurodoma, kad R. Š. yra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinį skundą bei bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

18. Kritiškai vertintini ir apelianto R. Š. atskirojo skundo argumentai, jog VGTPT sprendimas Nr. 2.2.(NTP-2)-18-T-1873-10013 buvo priimtas 2018-05-31, o teismo sprendimas įsiteisėjo 2019-01-15 ir vykdomasis procesas, byloje išduodant vykdomąjį raštą, buvo pradėtas tik 2019-03-27, t. y. po VGTPT sprendimo priėmimo ir įsigaliojimo, todėl minėtas VGTPT 2018-05-31 sprendimas, kurio pagrindu ieškovas R. Š. 100 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, sudaro pagrindą naikinti ieškovų atžvilgiu išduotą vykdomąjį raštą.

19. Apeliacinio proceso paskirtis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas įsiteisėja nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dienos nesudaro pagrindo vertinti, jog šiuo nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimas (įsiteisėjo 2019 m. sausio 15 d.) buvo priimtas po Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018-05-31 sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos R. Š. teikimo, bei 2018-08-06 sprendimo dėl valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018-05-31 sprendimo pakeitimo, priėmimo. Be kita ko, kaip jau aukščiau šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje buvo konstatuota, jog minėtais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimais ieškovas R. Š. buvo 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinį skundą bei bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, bet ne retrospektyviai nuo žyminio mokesčio bei kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, kurios jau buvo patirtos pirmosios instancijos teisme. Ieškovai 2016-07-25 kreipęsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu dėl juridinio asmens valdymo organo sprendimo pripažinimo negaliojančiais, į valstybės biudžetą sumokėjo 31 EUR žyminį mokestį. Jokių įrodymų, jog vienas iš ieškovų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimu buvo atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, nei kreipiantis su minėtu ieškiniu į teismą, nei bylą toliau nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovai nebuvo pateikę, t. y. neįrodinėjo aplinkybės, jog vienas iš ieškovų yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Ieškovai taip pat neprašė teismo iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

20. Esant šioms aukščiau išdėstytoms aplinkybės, sutiktina su pirmosios instancijos padaryta išvada, jog nagrinėjamu atveju nėra jokio teisinio pagrindo naikinti ieškovų atžvilgiu išduoto vykdomojo rašto pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą (priimtą iki atleidžiant vieną iš ieškovų nuo bylinėjimosi išlaidų), kurį turi pareigą įvykdyti visi byloje dalyvavę asmenys, įskaitant ir ieškovus R. Š., L. G. ir G. M..

21. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendžia, kad naikinti šią pirmosios instancijos teismo nutartį nesuteikia pagrindo ir apelianto G. M. atskirojo skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismui bylos nagrinėjimo metu nenustačius žyminio mokesčio trūkumo, žyminis mokestis, teismui pažeidus CPK 115 str. 2 d., buvo priteistas siurprizine tvarka.

22. CPK 80 straipsnis reglamentuoja žyminio mokesčio, mokėtino už tam tikrus procesinius veiksmus dydį, įvertinus bylos ginčo pobūdį (turtinis, neturtinis ginčas ar ypatinga teisena). Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą privalo patikrinti ar žyminis mokestis sumokėtas, ar sumokėtas tinkamo dydžio (CPK 115 str. 2 d.). Nustačius, kad mokestis nesumokėtas, ar sumokėtas nepakankamo dydžio, teismas rašytine nutartimi turi įpareigoti asmenį jį (žyminį mokestį) sumokėti ar primokėti. Tuo atveju, jeigu paduodant ieškinį, ieškinio sumą nustatyti sunku, pareiga nustatyti preliminarią kainą rašytinio proceso tvarka tenka teismui (CPK 86 str., 115 str.). Ieškinio priėmimo stadijoje tokio trūkumo nepašalinus per teismo nustatytą terminą, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Jei toks trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą ir šalis neįvykdo teismo nutarties primokėti reikiamo dydžio žyminį mokestį, ieškinys gali būti paliktas nenagrinėtu (CPK 86 str., 296 str. 1 d. 7 p.).

23. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nesprendė dėl žyminio mokesčio, mokėtino už ieškovų R. Š., L. G. ir G. M. ieškiniu pareikštą reikalavimą pripažinti negaliojančiais SB „Vitaminas“ 2016-04-23 visuotiniame narių susirinkime priimtus sprendimus, dydžio ieškinio priėmimo stadijoje; nepriėmė nutarties tokio pobūdžio trūkumui pašalinti – primokėti žyminį mokestį. Taigi, iš nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad ieškinys buvo priimtas nagrinėjimui su trūkumu – nesumokėtu reikiamo dydžio žyminiu mokesčiu.

24. Pažymėtina, kad teismui nėra draudžiama bylos nagrinėjimo metu pastebėjus ieškinio trūkumą (neprimokėtą trūkstamą žyminį mokestį), dėl kurio galėtų būti nutraukta bylos eiga, imtis priemonių tokį trūkumą pašalinti CPK nustatyta tvarka. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ginčą iš esmės, įvertinęs ieškiniu pareikštus reikalavimus, galutiniu procesiniu sprendimu gali visiškai tiksliai apskaičiuoti valstybei mokėtiną žyminį mokestį ir nuspręsti dėl jo nepriemokos priteisimo arba, priešingai, permokos grąžinimo. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos situaciją, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas žyminio mokesčio dydžio nustatymo ir sumokėjimo klausimus išsprendęs galutiniu teismo sprendimu, nepažeidė nei ieškovų procesinių teisių, nei ieškovų teisėtų interesų, nei šalių procesinės lygybės principo. Tokių pažeidimų, t. y. dėl bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) iš ieškovų priteisimo, nenustatė ir Šiaulių apygardos teismas, kuris 2019-01-15 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-31 sprendimą paliko nepakeistą.

25. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus apeliantų argumentus, kad teismas turėjo konkrečiai nurodyti mokėtino žyminio mokesčio sumą. Pažymėtina, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (CPK 13 straipsnis). Pasirinkdamas pažeistos teisės gynimo būdą, ieškovas (nagrinėjamu atveju ieškovai) nustato ginčo nagrinėjimo ribas, kurias apibrėžia pareikšti reikalavimai. Teismas negali keisti ar plėsti ieškinio dalyko ir sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK nurodytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje išaiškinta, kad, taikant dispozityvumo principą, ginčo nagrinėjimo ribas, įrodinėjimo dalyką nustato ginčo šalys, o teismas turi spręsti bylą vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2011, 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2009, 2007 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2007; ir kt.). Todėl apeliantai visiškai nepagrįstai jiems tenkančią reikalavimo suformulavimo ir pagrindimo pareigą siekia perkelti teismui.

26. Kiti ieškovų atskiruosiuose skunduose nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirųjų skundų išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

27. Išanalizavus aukščiau išdėstytas aplinkybes, pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovo R. Š. prašymo dėl vykdomojo rašto panaikinimo, procesinės teisės normų nepažeidė, taikė jas tinkamai ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskiruosiuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Atsižvelgiant į tai, apeliantų atskirieji skundai atmestini, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovų atskiruosius skundus atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.