Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 31 d. sprendimu iš dalies patenkino ieškovų R. Š., L. G. ir G. M. ieškinį atsakovei sodininkų bendrijai „Vitaminas“ dėl juridinio asmens valdymo organo sprendimų pripažinimo negaliojančiais.Ieškovai R. Š., L. G. ir G. M. dėl priimto teismo sprendimo padavė apeliacinį skundą.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 4 d. nutartimi nustatė ieškovams terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – sumokėti trūkstamą 975,00 Eur žyminio mokesčio dalį ir pateikti teismui žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius įrodymus bei pateikti atstovavimo sutartį (sutartis), sudarytą (sudarytas) tarp visų trijų ieškovų ir advokato M. S., kuriam būtų pavesta surašyti ir pateikti apeliacinį skundą visų trijų ieškovų vardu, taip pat pateikti apeliacinį skundą, pasirašytą ieškovams atstovaujančio advokato.Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 28 d., išnagrinėjęs ieškovų atskirąjį skundą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutartį paliko nepakeistą ir nustatė ieškovams naują terminą pirmosios instancijos teismo nurodytiems apeliacinio skundo trūkumams pašalinti.Ieškovai G. M. ir R. Š. pateikė prašymą atleisti apeliantus nuo 975,00 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimo ir pratęsti terminą iki 2018 m. balandžio 12 d. pašalinti likusius 2017 m. gruodžio 4 d. nutartyje nustatytus trūkumus; sudaryti jiems galimybę gauti tinkamą teisinę pagalbą ir galimybę pasinaudoti apeliacija.Teisme taip pat gautas ieškovo L. G. prašymas atleisti apeliantus nuo 975,00 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimo ir pratęsti iki 2018 m. balandžio 12 d. terminą pašalinti likusius 2017 m. gruodžio 4 d. nutartyje nustatytus trūkumus.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 20 d. nutartimi netenkino ieškovų prašymo atleisti juos nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo ir pratęsė terminą 975,00 Eur žyminio mokesčio daliai sumokėti bei apeliacinio skundo trūkumams pašalinti iki 2018 m. kovo 30 d.Teismas konstatavo, kad, sprendžiant bendraieškių R. Š., L. G., G. M. prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, turi būti vertinamos kiekvieno iš bendraieškių finansinės galimybės sumokėti žyminį mokestį bei, nustačius, kad bent vienas iš bendraieškių (ar visi kartu tam tikromis proporcijomis) yra pajėgus (pajėgūs) sumokėti žyminį mokestį, nelieka teisinio pagrindo atleisti bendraieškius nuo žyminio mokesčio/jo dalies už bendrai paduodamą ieškinį (apeliacinį skundą) sumokėjimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 straipsnio 1 dalis, 83 straipsnio 3 dalis).Teismas nurodė, kad nors ieškovai R. Š. ir G. M. pateikė įrodymus, kad ieškovo G. M. šeimai paskirta socialinė pašalpa nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d., o R. Š. socialinė pašalpa skirta nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d., pastarieji ieškovai nepateikė duomenų apie tai, kur jie ir jų sutuoktinės dirba arba dėl kokių priežasčių jie ir jų sutuoktinės negali dirbti; taip pat nepateikė įrodymų apie banko sąskaitose turimas jų ir sutuoktinių lėšas bei jų kitimą; įrodymų apie turimą nekilnojamąjį turtą ir jo vertę, registruotas transporto priemones, vertybinius popierius ir pan.; o ieškovas L. G. apskritai nepateikė jokių duomenų apie jo turtinę padėtį (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).Teismas, patikrinęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. kovo 15 d., nustatė, kad ieškovas G. M. nedirba, jokių išmokų negauna, o ieškovas R. Š. laikotarpyje nuo 2018 m. vasario 26 d. iki 2018 m. vasario 28 d. dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, ieškovas L. G. nuo 2015 m. spalio 1 d. dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ ir jo darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, vidutiniškai per mėnesį siekia apie 1 330,06 Eur (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Teismas, patikrinęs Nekilnojamojo turto registro duomenis, nustatė, kad ieškovas G. M. nuosavybės teise valdo du žemės sklypus ((duomenys neskelbtini) Šalčininkų r. sav.,), kurių bendra vidutinė rinkos vertė viršija 5 290,00 Eur, bei kartu su sutuoktine nuosavybės teise valdo žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir kitais statiniais ((duomenys neskelbtini), Vilnius), kurių bendra vidutinė rinkos vertė yra 112 706,00 Eur; ieškovas R. Š. nuosavybės teise valdo butą ((duomenys neskelbtini), Vilnius), kurio vidutinė rinkos vertė yra 20 200,00 Eur, du gražus ((duomenys neskelbtini), Vilnius, (duomenys neskelbtini), Vilnius), kurių bendra vidutinė rinkos vertė yra 9 376,00 Eur, taip pat žemės sklypus ((duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav. ir (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav.), žemės sklypą su statiniais ((duomenys neskelbtini), Vilnius), kurio vidutinė rinkos vertė yra 87 818,00 Eur, bei kartu su kitais asmenimis nuosavybės teise valdo žemės sklypą ((duomenys neskelbtini) Švenčionių r. sav.), kurio vidutinė rinkos vertės yra 1 449,00 Eur, ir žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir kitais statiniais ((duomenys neskelbtini) Švenčionių r. sav.), kurio vidutinė rinkos vertė yra 15 247,00 Eur; ieškovas L. G. nuosavybės teise valdo žemės sklypą su statiniais ((duomenys neskelbtini), Vilnius) ir statinius ((duomenys neskelbtini), Ignalinos r. sav.), kurių bendra vidutinė rinkos vertė viršija 213 397,00 Eur.Taigi teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, padarė išvadą, kad vienas iš bendraieškių L. G. (nors ir nepateikė visų duomenų apie savo ir sutuoktinės tikrąją finansinę padėtį), turėdamas nekilnojamojo turto už daugiau nei 213 000,00 Eur bei kas mėnesį gaudamas didesnį nei 1 300,00 Eur darbo užmokestį, yra finansiškai pajėgus sumokėti visą trūkstamą 975,00 Eur žyminio mokesčio dalį už apeliacinį skundą. Pastarąją išvadą netiesiogiai patvirtina ir tai, kad apeliacinis skundas buvo paduotas dar 2017 m. gruodžio mėnesį, kas reiškia, jog ieškovas turėjo pakankamai galimybių vykstant apeliaciniam procesui dėl apeliacinio skundo trūkumų per 4 mėnesius sutaupyti sumą, mokėtiną už žyminio mokesčio dalį.Teismas taip pat sprendė, kad jei iš tikrųjų kitų bendraieškių R. Š. ir jo sutuoktinės ar/ir G. M. ir jo sutuoktinės turtinė padėtis būtų itin sunki ir jie neturėtų jokių pajamų (ne tik oficialių), jie būtų kaip ir bet kuris kitas vidutiniškai protingas žmogus, atsidūręs tokioje pačioje situacijoje (bonus pater familias), pardavinėję turimą nekilnojamąjį turtą, kuris nėra jų gyvenamoji vieta (pavyzdžiui, garažus, žemės sklypus, gyvenamąjį namą arba butą), tam, kad galėtų patenkinti esminius buities poreikius ir pan. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis, CPK 3 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Tokios pačios pozicijos laikomasi ir šiuo klausimu besiformuojančioje teismų praktikoje (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-135-340/2018). Tačiau bendraieškiai nemato jokio poreikio pardavinėti turimą nekilnojamąjį turtą, nepaisant to, kad teigia, jog neturi jokių pragyvenimui skirtų pajamų. Tokiu atveju teismas sprendžia, kad ir kiti bendraieškiai R. Š. bei G. M. (nors ir nepateikė visų duomenų apie savo ir jų sutuoktinių tikrąją finansinę padėtį), nors ir negaudami kas mėnesį oficialių pajamų, bet būdami darbingo amžiaus ir neturėdami sveikatos sutrikimų, kiekvienas su savo šeima valdydami nekilnojamąjį turtą už daugiau nei 100 000,00 Eur (tarp kurio yra ne tik oriam kasdieniam gyvenimui būtino turto – garažų, žemės sklypų, buto, kuriame R. Š. šeima negyvena), yra finansiškai pajėgūs sumokėti trūkstamą 975,00 Eur žyminio mokesčio dalį (arba kiekvienas po pusę šios sumos) už apeliacinį skundą.Taigi teismas konstatavo, kad bendraieškiai L. G., R. Š., G. M. yra finansiškai pajėgūs tarpusavyje susitarti ir kiekvienas sumokėti bent po 325,00 (975,00/3) Eur žyminio mokesčio iš mokėtinos 975,00 Eur žyminio mokesčio dalies už apeliacinį skundą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis, 7 dalis, 83 straipsnis, 115 straipsnio 3 dalis, 135 straipsnio 2 dalis).Teismas nurodė, kad, vadovaujantis CPK 306 straipsnio 3 dalimi, apeliacinis skundas turi būti surašytas (parengtas) ir pasirašytas advokato, o ne (kaip pateikia savo interpretaciją ieškovai) surašytas ieškovų ir tik pasirašytas surasto advokato. Dėl šios priežasties ieškovai turi pašalinti jau teismui pateikto (parengto) apeliacinio skundo trūkumą – pateikti teismui pateikto apeliacinio skundo egzempliorių, pasirašytą advokato M. S. (kurio kaip rengėjo pavardė ir nurodyta apeliaciniame skunde), bei atstovavimo sutartį (kurią kaip priedą buvo nurodę apeliaciniame skunde), o ne teikti teismui visiškai naują apeliacinį skundą, surašytą naujai pasirinkto advokato.Atsižvelgęs į tai, kad jau parengto ir teismui pateikto apeliacinio skundo pateikimas advokatui pasirašyti, atstovavimo sutarties pateikimas į bylą bei žyminio mokesčio dalies primokėjimas (kam lėšų užtektinai turi ieškovai) yra vienkartinio pobūdžio veiksmai, nereikalaujantys tęstinio pobūdžio pastangų, teismas ieškovų prašymą dėl termino pratęsimo patenkino iš dalies ir nustatė papildomą terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti iki 2018 m. kovo 30 d. (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 77 straipsnio 1 dalis).

Ieškovai R. Š. ir G. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartį ir grąžinti klausimą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo; pratęsti terminą pašalinti likusius Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutartyje nustatytus trūkumus ir sudaryti apeliantams galimybę gauti tinkamą teisinę pagalbą ir galimybę pasinaudoti apeliacija. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:Teismas, spręsdamas ieškovų R. Š. ir G. M. atleidimo nuo žyminio mokesčio klausimą, turėjo vertinti, ar pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą ir pateiktus įrodymus (pranešimus) pareiškėjai gali būti atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, o tuo atveju, jei pateiktų įrodymų nepakanka, pasiūlyti pareiškėjams pateikti kitus įrodymus (pažymas), o nustatęs aplinkybę, kad abu pareiškėjai yra socialinių pašalpų gavėjai ir turi teisę į žyminio mokesčio lengvatą – atleisti ieškovus nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Tačiau viso to nepagrįstai nepadarė.Sutiktina su teismo išvada, kad nėra svarbu, kuris iš ieškovų (apeliantų) sumokės žyminį mokestį, todėl taikant tą patį principą pagrįstai galima daryti išvadą, kad atleidus bent vieną iš ieškovų (apeliantų) nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, byloje turi būti laikoma, kad žyminis mokestis yra sumokėtas.Ieškovai teismui nurodė, kad yra renkami būtini dokumentai. 2018 m. kovo 21 d. gautos pažymos patvirtina, kad R. Š. yra socialinės pašalpos gavėjas. Tai reiškia, kad šis asmuo turi teisę ir į lengvatą – atleidimą nuo žyminio mokesčio. Teismas šios teisės neįgyvendino.Nurodytų trūkumų ieškovai pašalinti negali. Kol bus sprendžiamas atskirasis skundas, teismo nustatytas terminas pašalinti kitus apeliacinio skundo trūkumus pasibaigs. Dėl šių priežasčių klausimas dėl termino taip pat turi būti sprendžiamas iš naujo, jei iki atskirojo skundo išnagrinėjimo nustatyti trūkumai nebus pašalinti.