Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo T. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo T. P. ieškinį atsakovui R. M. dėl negrąžintos paskolos ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas T. P. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo R. M. 14 132,05 Eur negrąžintos paskolos ir palūkanų, 0,04 procentų dydžio procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas taip pat pateikė prašymą atidėti žyminio mokesčio, mokėtino už ieškinį ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, mokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo, nes ieškovo ir jo sutuoktinės turtinė padėtis sunki; ieškovas niekur nedirba, jo sutuoktinės pajamos 2017 m. spalio-lapkričio mėnesiais sudarė po 12,00 Eur, šeima augina nepilnametį vaiką; ieškovas yra paėmęs vartojimo kreditą ir kas mėnesį turi mokėti 198,69 Eur įmoką; ieškovas yra teisininkas ir planuoja ateityje įsidarbinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-12-12 nutartimi netenkino ieškovo T. P. prašymo dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo; nustatė ieškovui T. P. 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, 355,50 Eur žyminiam mokesčiui (už ieškinį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) sumokėti. Teismas nurodė, kad ieškovas, pateikdamas įrodymus, kad jis yra bedarbis, o jo sutuoktinė 2017 m. spalio ir lapkričio mėnesiais gavo po 12,00 Eur pajamų, nepateikė duomenų apie banko sąskaitose turimas jo ir sutuoktinės lėšas bei jų kitimą; taip pat nepateikė įrodymų apie turimą nekilnojamąjį turtą ir jo vertę, registruotas transporto priemones, vertybinius popierius ir pan.Teismas, patikrinęs Nekilnojamojo turto registro duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatė, kad ieškovas ir jo sutuoktinė nuosavybės teise valdo tris žemės sklypus, kurių bendra vidutinė rinkos vertė viršija 90 000,00 Eur; ieškovas su sutuoktine yra turėję ir kitų žemės sklypų, kuriuos perleido, tačiau teismui pastarieji duomenys nebuvo pateikti.Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, sprendė, kad ieškovo pateikti į bylą duomenys apie jo bedarbystę ir sutuoktinės pajamas, patvirtina, kad jo šeimos oficialios pajamos nėra didelės, tačiau ieškovas į bylą visų jo (ir šeimos narių) tikrą turtinę padėtį atspindinčių duomenų nepateikė. Dėl šios priežasties teismas negalėjo nustatyti tikrosios ieškovo turtinės padėties, dėl ko ieškovo prašymą atidėti žyminį mokestį atmetė kaip neįrodytą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas T. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-12 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo (nutarties) priėmimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Ieškovas prašo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, nes jis turi laikinų sunkumų. kurie riboja žyminio mokesčio sumokėjimą pateikiant ieškinį. Ieškovas, turėdamas aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą bei daugiau nei 14 metų teisinį darbo stažą, aktyviai dalyvaudamas atrankose dėl teisininko pozicijos darbo bei būdamas visiškai sveiku žmogumi daro visiškai pagrįstą prielaidą, jog bedarbio statusas, kurį turi ieškovas ieškinio pateikimo dieną, yra laikinas bei greitu metu ieškovas įsidarbins ir galės sumokėti žyminį mokestį net nelaukdamas teismo proceso pabaigos.Teismas klaidingai mano, kad ieškovas ir sutuoktinė neturi jokių pajamų ir dėl to daro neteisingas išvadas. Ieškovas ir jo sutuoktinė gauna pajamas, tačiau jų nepakanka sumokėti žyminį mokestį. Teismas turi vertinti ieškovo turtinės padėties sunkumą bei jos laikinumą išskirtinai žyminio mokesčio sumokėjimo galimybių prasme. Joks protingas žmogus neparduoda savo nekilnojamojo turto esant laikiniems finansinėms sunkumams, ypač dėl to, jog reikia sumokėti žyminį mokestį.Žemės sklypų pardavimas vien tik tam, kad sumokėti žyminį mokestį pažeidžia teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus (CK 1.5 str.).

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Dėl naujų įrodymų pateikimo

Ieškovas T. P. (apeliantas) kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: banko sąskaitos išrašą; Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad byloje kilusio klausimo išnagrinėjimui reikalinga įvertinti įrodymų, pagrindžiančių apelianto turtinę padėtį, visumą, apeliacinės instancijos teismas priima ir kartu su kita bylos medžiaga vertina naujai pateiktus duomenis (CPK 314 straipsnis).

Dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo

Byloje nustatyta, kad ieškovas T. P. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo R. M. 14 132,05 Eur negrąžintos paskolos ir palūkanų, 0,04 procentų dydžio procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas taip pat pateikė prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas, nustatęs, kad ieškovas į bylą visų jo (ir šeimos narių) tikrą turtinę padėtį atspindinčių duomenų nepateikė, 2017-12-12 nutartimi ieškovo prašymo dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo netenkino. Ieškovas, nesutikdamas su teismo 2017-12-12 nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.Vienas svarbiausių civilinio proceso teisės principų – teisminės gynybos prieinamumo principas įtvirtintas tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija), tiek ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Teisė kreiptis į teismą, kad būtų apgintos pažeistos teisės ir teisėti interesai, aptarta ir CPK 5 straipsnyje. Tačiau teismų praktikoje ir teisės mokslo doktrinoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad pirmiau nurodyta teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus, įstatymai nustato konkrečią teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo tvarką ir sąlygas.Viena iš tokių teisės į teisminę gynybą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas, kurio dydį bei kitas mokėjimo sąlygas imperatyviai reguliuoja CPK normos (CPK 83, 84 straipsniai). Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą, kaip vieną iš tinkamo teisės kreiptis į teismą realizavimo sąlygų, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus teismo sprendimo priėmimo, pateikti užtikrinimą, siekiant apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų, etc. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-422-196/2016). Tačiau, siekdamas, kad žyminio mokesčio sumokėjimo prievolė ne tik užtikrintų pirmiau nurodytus tikslus, bet ir nepaneigtų realios visų asmenų teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo galimybės, įstatymo leidėjas įtvirtino ir tam tikras žyminio mokesčio mokėjimo lengvatas – negalėdamas sumokėti viso už tam tikrą procesinį dokumentą mokėtino žyminio mokesčio, asmuo turi teisę kreiptis į teismą su prašymu atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis) arba dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo (CPK 84 straipsnis).Pagal CPK 84 straipsnį teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Lietuvos apeliacinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą turi būti įvertinama turtinė prašančiojo asmens padėtis kreipimosi į teismą momentu bei tai, kiek tokia padėtis tęsis. Kai asmens turtinė padėtis kreipimosi į teismą metu yra komplikuota, tačiau yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė būklė gali iš esmės pagerėti (pvz., per atitinkamą laikotarpį asmuo gaus (sukaups) reikiamą pinigų sumą), žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-425/2011, 2015 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1670-943/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017). Prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymus, kad sprendimo priėmimo dieną jis žyminį mokestį, jei ieškinys bus atmestas, turės galimybę sumokėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017).Nagrinėjamu atveju apeliantas, siekdamas pagrįsti sunkią savo šeimos finansinę padėtį, pateikė teismui Teritorinės darbo biržos pažymą, patvirtinančią, jog ieškovas yra bedarbis, duomenis apie ieškovo gaunamą nedarbo draudimo išmoką bei duomenis apie sutuoktinės gaunamas pajamas, taip pat pateikė banko sąskaitos išrašą ir Nekilnojamojo turo registro centrinio duomenų banko išrašus. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog ieškovas savo ir savo šeimos turtinę padėtį atspindinčius duomenis teikia selektyviai. Ieškovas, akcentuodamas, kad jis yra bedarbis, o jo šeimos per mėnesį gaunamos pajamos yra labai mažos, pirmosios instancijos teismui duomenų apie savo ir sutuoktinės nuosavybės teise turimą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones ir kitą vertingą kilnojamąjį turtą, banko sąskaitose ieškovo ir jo sutuoktinės turimas lėšas nepateikė. Nekilnojamojo turto registro išrašus ieškovas pateikė tik kartu su atskiruoju skundu, po to, kai pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva patikrinęs Nekilnojamojo turto registro duomenis nustatė, jog ieškovas ir jo sutuoktinė nuosavybės teise valdo tris žemės sklypus, kurių bendra vidutinė rinkos vertė viršija 90 000 Eur. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog vien duomenys apie ieškovo ir jo sutuoktinės nuosavybės teise turimą nekilnojamąjį turtą sudaro pagrindą teigti, kad ieškovo ir jo šeimos turtinė padėtis šiuo atveju negali būti laikoma sunkia.Be to, ieškovas taip ir nepateikė duomenų apie nuosavybės teise turimas transporto priemones, kitą vertingą kilnojamąjį turtą, vertybinius popierius ir pan. Ieškovo pateiktas banko sąskaitos išrašas nepatvirtina sunkios jo finansinės padėties, kadangi minėtas išrašas yra pateiktas tik iš vieno banko, t. y. AB SEB banko. Ieškovas nepateikė duomenų, kad jis neturi sąskaitų ir lėšų jose kituose bankuose bei kredito įstaigose, kad negauna kitų rūšių pajamų, kad neturi santaupų ar kitų pajamų šaltinių. Darytina išvada, jog ieškovas neįrodė, kad jo turtinė padėtis yra tokia sunki, jog jis nebeturi objektyvios galimybės sumokėti apskaičiuoto žyminio mokesčio.Skundžiamos nutarties teisėtumo nepaneigia ir ieškovo akcentuojama asmens teisė į teisminę gynybą. Ši teisė negali būti traktuojama kaip teisė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nesilaikant teisės aktuose nustatytos šios teisės įgyvendinimo tvarkos, paneigiant reikalavimą motyvuoti bei pagrįsti įrodymais prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl ieškovo atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-12 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.). Kadangi pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatytas terminas žyminiam mokesčiui sumokėti jau yra pasibaigęs, ieškovui nustatytinas naujas terminas – iki 2018-03-02 (įskaitytinai) 355,50 Eur žyminiam mokesčiui sumokėti.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovui T. P. terminą iki 2018 m. kovo 2 d. (įskaitytinai) sumokėti 355,50 Eur žyminį mokestį ir pateikti pirmosios instancijos teismui žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus.