Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutarties atsisakyti priimti ieškovo R. Š. prašymą dėl termino apeliacinio skundo trūkumui pašalinti pratęsimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. Š. (kuris yra pradinio ieškovo K. Š. teisių perėmėjas), L. G., G. M. ieškinį atsakovui sodininkų bendrijai „Vitaminas“ dėl juridinio asmens valdymo organo sprendimų pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovų R. Š. (kuris yra pradinio ieškovo K. Š. teisių perėmėjas), L. G., G. M. ieškinį atsakovui sodininkų bendrijai „Vitaminas“ dėl juridinio asmens valdymo organo sprendimų pripažinimo negaliojančiais ir 2017 m. spalio 31 d. sprendimu ieškovų R. Š. (kuris yra pradinio ieškovo K. Š. teisių perėmėjas), L. G., G. M. ieškinys buvo tenkintas iš dalies - panaikinta atsakovo sodininkų bendrijos „Vitaminas“ 2016 m. balandžio 23 d. susirinkime priimto sprendimo (susirinkimo protokole Nr. 1 sprendimui suteiktas Nr. 2.1) dalis, kuria buvo nutarta patvirtinti tikslinio mokesčio dydį – 15 EUR nuo kiekvieno sklypo, skirtus apmokėti už sodo bendrijos teritorijos aplinkinių ribų kadastrinių matavimų darbus, likusioje dalyje ieškinys atmestas.

4. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gauti ieškovų R. Š., L. G. ir G. M. prašymai atleisti juos nuo 975 EUR žyminio mokesčio sumokėjimo dalies ir pratęsti terminą iki 2018 m. balandžio 12 d. pašalinti likusius 2017 m. gruodžio 4 d. nutartyje nustatytus trūkumus; sudaryti jiems galimybę gauti tinkamą teisinę pagalbą ir galimybę pasinaudoti apeliacija.

6. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2018 m. kovo 29 d. gautas ieškovo L. G. atsisakymas nuo apeliacinio skundo, paduoto dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimo. Ieškovo L. G. atsisakymas nuo apeliacinio skundo priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartimi po to, kai Vilniaus apygardos teismas patenkino ieškovo L. G. atskirąjį skundą, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartį ir ieškovo atsisakymo nuo apeliacinio skundo priėmimo klausimą grąžino nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, konstatavęs, kad apeliacinio skundo atsisakymo priėmimas neprieštaraus imperatyvioms normoms.

7. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2018 m. kovo 29 d. gautas ieškovų G. M. ir R. Š. prašymas pratęsti terminą apeliacinio skundo trūkumui pašalinti iki 2018 m. gegužės 1 d., nes tik tuomet bus gauti visi dokumentai dėl naujo advokato ieškovams skyrimo arba buvusio advokato finansavimo.

9. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2018 m. gegužės 23 d. gautas ieškovo R. Š. 2018 m. gegužės 22 d. prašymas pratęsti terminą apeliacinio skundo trūkumui pašalinti iki 2018 m. birželio 7 d., nes Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba dar nėra priėmusi jokio sprendimo dėl ieškovų (apeliantų) finansavimo ir atstovo skyrimo, dėl to jie negali ir neturi galimybės išspręsti žyminio mokesčio ir atstovo (advokatų) klausimų. Be to prašymas buvo grindžiamas ir tuo, kad dar neišnagrinėtas ieškovo L. G. atskirasis skundas dėl jo dalyvavimo byloje, dėl ko nėra žinoma, ar jis prisidės prie žyminio mokesčio sumokėjimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę nauji įrodymai gali būti pateikiami, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus ir kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

24. Apeliantas su atskiruoju skundu pateikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018-05-31 sprendimą ir voko kopiją bei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018-06-06 sprendimą. Kadangi 2018-05-22 prašymo pateikimo metu ir skundžiamos nutarties priėmimo metu šie sprendimai nebuvo priimti, atitinkamai apeliantas jų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas priima naujus įrodymus, kurie kartu yra ir atstovavimą apeliacinėje instancijoje patvirtinantys dokumentai, ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 str.).

25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

26. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad apeliantai nevilkino proceso, operatyviai kreipėsi dėl teisinės pagalbos suteikimo į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, tačiau ieškovams palankus sprendimas galiausiai buvo priimtas tik 2018-05-31. Akcentavo, kad šalių galimybė siekti, jog būtų peržiūrėtas priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas, yra viena iš pagrindinių civilinių procesinių teisių. Apeliantas tam, kad pasinaudotų teise į apeliaciją, turi pašalinti visus tris nustatytus trūkumus - sumokėti žyminį mokestį, pateikti atstovavimo sutartį ir pasirašytą apeliacinį skundą, o visi trūkumai iš esmės yra finansiniai ir šiuo konkrečiu atveju jų pašalinimas tiesiogiai priklausė nuo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje civilinėje byloje iš esmės nevertina ir nepasisako dėl šių atskirojo skundo argumentų, kadangi tokiu atveju pasisakytų dėl klausimo dėl termino pratęsimo išsprendimo iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju tik sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovų prašymą dėl termino pratęsimo.

27. Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu pratęsti terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, tačiau pirmosios instancijos teismas atsisakė tokį prašymą priimti, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu, konstatavęs, kad toks prašymas jau buvo išnagrinėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartimi.

28. CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas numato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jei yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Pagal įstatymo analogiją ši teisės norma iš esmės gali būti taikoma ir kitiems šalių teikiamiems procesiniams dokumentams. Taigi teisėtas ir pagrįstas atsisakymas priimti procesinį dokumentą yra tada, kai nustatomos visos CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte įvardintos reikšmingos aplinkybės.

29. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, apelianto prašymas dėl termino pratęsimo jau buvo išspręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartimi, kuria buvo netenkintas ieškovų R. Š. (kuris yra pradinio ieškovo K. Š. teisių perėmėjas), L. G. ir G. M. prašymas atleisti juos nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo; iš dalies tenkintas ieškovų R. Š., L. G. ir G. M. prašymas pratęsti terminą 975 EUR žyminio mokesčio daliai sumokėti bei apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, nustatytas terminas iki 2018 m. kovo 30 d.

30. Iš civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad 2018-03-14 Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovų R. Š. ir G. M. prašymas dėl trūkumų šalinimo (DOK-65982), kuriame nurodyta, jog R. Š. ir G. M. yra skirta socialinė pašalpa, kadangi šeimos yra nepasiturinčios, tuo pagrindu prašoma juos atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Taip pat nurodoma, kad buvęs advokatas atsisakė atstovauti juos apeliacinės instancijos teisme, o dėl finansinių galimybių kito atstovo susirasti jiems dar nepavyko. Pateikti dokumentai dėl socialinės pašalpos skyrimo.

31. Ieškovas L. G. 2018-03-14 prašyme dėl trūkumų šalinimo (DOK-65104) nurodė, kad ieškovų R. Š. ir G. M. turtinė padėtis yra itin sunki, o jis vienas taip pat neišgali sumokėti 975 EUR žyminio mokesčio. Laiko, kad tokio pobūdžio bylose nustatytas žyminis mokestis yra per didelis. Nurodo, kad buvęs advokatas atsisakė atstovauti apeliacinės instancijos teisme, o ieškovai R. Š. ir G. M. kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl teisinės pagalbos suteikimo, ieškovas L. G. ketina prisidėti prie ieškovų R. Š. ir G. M. apeliacinio skundo.

32. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartimi iš esmės buvo nustatytas terminas sumokėti žyminį mokestį, kadangi buvo nutarta netenkinti prašymo atleisti apeliantus nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, tačiau buvo pratęstas terminas pateikti advokato surašytą ir pasirašytą apeliacinį skundą, gavus tinkamą teisinę pagalbą.

33. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodo, kad ieškovams buvo duotas terminas advokato parašui ant parengto ir teismui pateikto apeliacinio skundo egzemplioriaus uždėti, o ne ieškotis naujų advokatų ir rengti naują apeliacinį skundą, kadangi tokios konkrečios aplinkybės nutartyje nėra įvardijamos. Pažymėtina ir tai, kad jau 2018-03-14 prašyme dėl trūkumų šalinimo buvo aiškiai nurodyta, kad advokatas, atstovavęs ieškovus pirmosios instancijos teisme, atsisakė atstovauti juos apeliacinėje instancijoje. Taigi pirmosios instancijos teismas, reikalaudamas, kad apeliacinis skundas būtų pasirašytas konkretaus advokato, nepagrįstai apribojo apeliantų teisę į teisminę gynybą.

34. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2S-1739-881/2018, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. nutarties, nurodė, kad nagrinėjamu atveju sprendimas suteikti apeliantams antrinę teisinę pagalbą nebuvo priimtas (tokių įrodymų apeliantai nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė), o nesant priimto tokio sprendimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantų atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo klausimą sprendė pagal CPK 83 straipsnio 3 dalyje nustatytą tvarką, t. y. vertindamas tuo metu byloje buvusius duomenis. Apeliacinės instancijos teismas nevertino atskirojo skundo argumentų dėl kitų teismo nurodytų apeliacinio skundo trūkumų (apeliacinio skundo pasirašymo), kadangi atskirasis skundas nebuvo tinkamai motyvuotas. Apeliacinės instancijos teismas nustatė terminą iki 2018 m. gegužės 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutartyje nurodytiems apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. Taigi nebuvo laikoma, kad klausimas jau yra išnagrinėtas 2018 m. kovo 20 d. nutartimi.

35. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti ieškovų G. M. ir R. Š. prašymą dėl termino apeliacinio skundo trūkumams pašalinti pratęsimo (DOK-80209), motyvuojant tuo, kad teismas atsisako prašymą priimti kaip pakartotinį, pateiktą dėl to paties procesinio klausimo, kuris jau yra išspręstas teismo nutartimi, tačiau neįsiteisėjusia dėl pačių ieškovų paduoto atskirojo skundo (CPK 3 straipsnio 6 dalis, 137 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Tačiau, teismo atsisakymas priimti procesinį dokumentą, nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu dokumentu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios tokį dokumentą priimti. Taigi, Vilniaus apygardos teismui 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi išnagrinėjus apeliantų atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. nutarties, ir, išnykus aplinkybėms, dėl kurių iš esmės ir buvo pirmą kartą atsisakyta priimti ieškovų G. M. ir R. Š. prašymą dėl termino apeliacinio skundo trūkumams pašalinti pratęsimo, apeliantai pakartotinai (išnykus aplinkybėms) kreipėsi dėl termino apeliacinio skundo trūkumams pašalinti pratęsimo.

36. Apeliantų 2018 m. kovo 14 d. prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio, kuris buvo išspręstas 2018 m. kovo 20 d. nutartimi, buvo grindžiamas sunkia ieškovų finansine padėtimi (pateikti sprendimai dėl socialinės paramos skyrimo) ir nurodyta, jog advokatas atsisakė apeliantus atstovauti apeliacinės instancijos teisme. Tuo tarpu 2018 m. gegužės 22 d. prašyme dėl termino pratęsimo apeliantai nurodo, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba dar nėra priėmusi jokio sprendimo dėl ieškovams (apeliantams) finansavimo ir atstovo skyrimo. Dėl šios priežasties ieškovai negali ir neturi kitos galimybės išspręsti žyminio mokesčio ir atstovo (advokato) klausimų (savarankiškai pašalinti nustatytų trūkumų). Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad 2018-05-22 prašyme yra nurodytas kitas (naujas) prašymo pagrindas. Be to 2018-03-14 teikto prašymo dalykas iš esmės buvo atleidimas nuo žyminio mokesčio, o 2018-05-22 pateikto prašymo dalykas – pratęsti terminą žyminiam mokesčiui sumokėti, darant prielaidą, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu apeliantai bus iš viso atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, tokiu būdu laikant, kad vienas iš 2017-12-04 nutartimi nustatytų trūkumų neabejotinai bus pašalintas.

37. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog yra pagrindas atsisakyti priimti ieškovų prašymą dėl termino pratęsimo CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, kadangi toks prašymas iš esmės nebuvo išnagrinėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartimi, nes skiriasi tiek prašymo dalykas, tiek prašymo pagrindas. Be to tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas jau ne kartą sprendė panašius ieškovų prašymus, nustatinėjo naujus terminus, todėl ieškovai pagrįstai tikėjosi, kad jų prašymas dar nėra iki galo išnagrinėtas.

38. Kita vertus, CPK 77 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali pratęsti nepasibaigusius terminus. Pratęsdamas procesinį terminą, teismas priima rezoliuciją. Atsisakydamas patenkinti prašymą dėl procesinio termino pratęsimo, teismas dėl jo priima motyvuotą nutartį (CPK 77 straipsnio 3 dalis). Kadangi tokia teismo nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, kadangi neatimamos ir nesuvaržomos byloje dalyvaujančių asmenų procesinės teisės prašyti atnaujinti praleistą terminą (CPK 78 straipsnis), ši nutartis nėra skundžiama apeliacine tvarka. Civilinio proceso įstatymas numato galimybę atskiruoju skundu skųsti tik teismo nutartį, kuria atmetamas pareiškimas dėl praleisto procesinio termino atnaujinimo (CPK 78 straipsnio 6 dalis).

39. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš tokio teisinio reglamentavimo seka išvada, jog iš esmės teismas, gavęs prašymą dėl termino pratęsimo ar atnaujinimo, turi pareigą tokį prašymą spręsti iš esmės (jį tenkinti arba atmesti), o ne atsisakyti priimti. Atsisakius priimti prašymą dėl termino pratęsimo, sudaromos sąlygos šalims bylinėtis ir vilkinti procesą, kaip kad yra ir šiuo atveju, kadangi klausimas nėra išsprendžiamas iš esmės, o tai prieštarauja proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principams.

40. Kadangi procesinių dokumentų priėmimo klausimas yra priskirtas pirmosios instancijos teismo kompetencijai (CPK XI skyriaus pirmasis skirsnis, CPK 137 str.), dėl to atskirasis skundas tenkinamas ir ieškovo R. Š. prašymo dėl termino pratęsimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartį panaikinti ir ieškovo R. Š. prašymo dėl termino pratęsimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.