Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-2249-1167/2024

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-12-05
Bylos Nr.: e2-2249-1167/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-16259-2023-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Renata Adomaitytė
Ieškovas: K. B.
Atsakovas: M. G.
Advokatai: Sigita Arnašiūtė

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-2249-1167/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16259-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 5 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Adomaitytė,sekretoriaujant Viktorijai Beduchai,dalyvaujant ieškovei K. B., jos atstovei advokatei Sigitai Arnašiūtei,atsakovui M. G.,

išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui Algaudui Martinkai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. B. ieškinį atsakovui M. G. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo ir priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimo ir pagal atsakovo priešieškinį ieškovei dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė K. B. kreipėsi į teismą ieškiniu (CBP-16236), kurio reikalavimus patikslinusi (DOK-135977) bei ištaisiusi skaičiavimo klaidas (DOK-165156), prašo:

1.1. pakeisti (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-304-1045/2019 III dalies 3.1, 3.2, ir 3.5 punktus, panaikinant 3.4 punktą, juos išdėstant taip:

„3.1. Tėvas M. G. su nepilnametėmis dukromis K. G. bei M. G. bendrauja kas antros (nelyginės) savaitės penktadieniais–sekmadieniais, pasiimdamas dukras penktadienį iš ugdymo įstaigų po užsiėmimų, ir grąžindamas jas į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 18 val.

3.2. Vasaros atostogas M. G. praleidžia su dukterimis pakaitomis su K. B. (kas dvi savaites), pasiimdamas dukteris iš namų sekmadienį 20 val. ir grąžindamas į namus po dviejų savaičių sekmadienį iki 20 val.

3.5. Per didžiąsias metų šventes (Šv. Kalėdas, Naujus Metus, Šv. Velykas) M. G. bendrauja su dukromis pakaitomis, pvz.: 2023 m. Šv. Kalėdų šventes (Gruodžio 24–26 d.) dukros praleidžia su mama, 2024 m. Naujuosius metus (gruodžio 31 d. – sausio mėn. 1 d.) dukros praleidžia su tėčiu, 2024 m. Šv. Velykas dukros praleidžia su mama, 2024 m. Šv. Kalėdų šventes (Gruodžio 24–26 d.) praleidžia pas tėtį ir t. t., pagal pateikiamą lentelę“.

1.2. Pakeisti (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-304-1045/2019 IV dalies 4.1–4.2 punktus, panaikinant 4.3 punktą ir juos išdėstant taip:

„4.1. M. G. nepilnamečių dukrų išlaikymui kas mėnesį iki jų pilnametystės skiria: po 420,42 Eur (keturis šimtus dvidešimt eurų, 42 ct) kas mėnesį mokamomis išmokomis dukters M. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui, ir po 465,89 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt penkis eurus, 89 ct) kas mėnesį mokamomis išmokomis dukters K. G., (duomenys neskelbtini), išlaikymui iki jų pilnametystės. Išlaikymo suma (iš viso 886,31 Eur) pervedama kas mėnesį į K. B. atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) iki kiekvieno mėnesio 15 dienos. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama K. B. Išlaikymo suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

4.2. Papildomai M. G. dengia ½ dalį mergaičių pasirengimo kiekvieniems mokslo metams išlaidas, pagal K. B. pateikiamas tokias išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Tokias išlaidas (1/2 jų dalį) M. G. privalo kompensuoti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo išlaidas pagrindžiančių dokumentų pateikimo dienos.“

1.3. Likusiose dalyse (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.

1.4. Iš atsakovo ieškovės naudai priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškovė ieškinyje nurodė šiuos argumentus:

2.1. Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-304-1045/2019 nustatyta bendravimo tvarka ilgainiui, mergaitėms pradėjus lankyti vyresnes klases ir papildomus užsiėmimus, tapo nebeefektyvi ir pradėjo trukdyti mergaičių dienos ir mokslo režimui, daryti neigiamą įtaką jų mokslo rezultatams. Dėl šių priežasčių su atsakovu buvo pasirašytas susitarimas dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, pagal kurį atsakovas su nepilnametėmis dukterimis bendrauja tokia tvarka: „nelyginėmis savaitėmis, penktadienį, pasiima dukteris iš namų arba vaikų ugdymo įstaigos (mokyklos) ir asmeniškai pristato dukteris trečiadienio rytą į vaikų ugdymo įstaigą (mokyklą). M. G. praleidžia su dukterimis pusę eilinių mokyklinių atostogų. Kiti punktai lieka nepakitę“. Šis susitarimas nebuvo teiktas teismui tvirtinti, šalys bandė jo laikytis geranoriškai, tačiau ir toks susitarimas nepasitvirtino.

2.2. Atsakovas vengia dalyvauti vaikų ugdymo procese: nesilanko mokyklos susirinkimuose, netikrina dukrų dienynuose atsiųstos informacijos, nesidomi dukrų pažanga ir neužtikrina mokyklinių namų darbų paruošimo, todėl labai kenčia dukrų pažangumas. Atsakovas pakankamai piktybiškai nusiteikęs ieškovės atžvilgiu, kiek tai susiję su mergaičių mokslais ir užklasine veikla, pavyzdžiui, laiku neapmoka lankomų būrelių, todėl tenka rašyti priminimus dėl apmokėjimo; nepajungia dukros į papildomas nuotolines anglų kalbos pamokas be jokios pateisinamos priežasties; nereaguoja į ieškovės siunčiamas žinutes ir laiškus, susijusius su mokslais, kitais mokyklos reikalais ir sako vaikams: „tegul jūsų motina man nieko nerašinėja, aš vis tiek neskaitysiu“. Dukros ne kartą skundėsi, kad joms būnant pas tėtį, tėtis dažnai išvažiuoja į savo padangų dirbtuves ir palieka jas vienas namuose dienos metu ir vakarais. Be to, buvo atvejų, kai atsakovas išvažiuoja su viena dukra, o kitą palieka vieną namuose. Dėl su tuo susijusių ginčų, (duomenys neskelbtini) buvo pradėta šeimos atvejo vadyba, aiškinantis konfliktų priežastis. 2023 m. balandžio 6 d. atvejo vadyba buvo baigta, nusprendus socialinės priežiūros šeimoms paslaugų neteikti, tačiau šiame procese buvo nustatyta, kad „Tėtis neneigia mamos pastebėjimų dėl kylančių nesusikalbėjimų, vykdant numatytus jo kaip tėčio įsipareigojimus: dėl vaikų ugdymo proceso, finansinių įsipareigojimų bei sprendimo ieškojimo. Konstatuota, kad esamas bendravimo modelis neveikia ir kad tėvai turi dėti pastangas, keisti savo bendravimo modelį <...>“.

2.3. Ieškovės įsitikinimu, teismo sprendimu nustatytas bendravimas neužtikrina mergaičių stabilumo ir mokymosi disciplinos, o tai kenkia mergaičių interesams bei gerovei. Taip pat neužtikrina mergaičių, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos ir intelektualios asmenybės raidos. Be to, nuo teismo sprendimo priėmimo dienos praėjo jau beveik penkeri metai, per kuriuos keitėsi ir mergaičių dienos ir mokslo rutina, jų poreikiai, jos pradėjo lankyti vyresnes klases, dėl ko dar daugiau laiko būtina skirti mokslams, nes jie sudėtingėja. Toks bendravimas, koks buvo sutartas 2019 metais ir šalių tikslintas 2022–2023 metais, nesudaro sąlygų užtikrinti tinkamą mokslo pažangą, discipliną, tinkamą rutiną, o tai nėra suderinama su mergaičių gerove. Ieškovė deda visas pastangas tinkamam dukrų auklėjimui, lavinimui, pasaulėžiūros plėtimui, užtikrina nepilnamečių dukrų teises ir interesus turėti pastovią gyvenamąją vietą, nusistovėjusią dienotvarkę, gyvenimo sąlygas ir saugią aplinką užsiėmimams, mokslui, pomėgiams, laisvalaikiui, bendravimui su bendraamžiais. Jos nuomone, atsižvelgiant į mergaičių amžių, poreikius ir visas faktines aplinkybes, susijusias su mergaičių mokslo rezultatais ir rutina tuo metu, kai jos būna pas atsakovą, būtina keisti atsakovo ir dukterų bendravimo tvarką.

2.4. Šalys 2018 m. pabaigoje susitarė, kad atsakovas prie mergaičių išlaikymo prisidės tikslinėmis įmokomis, dengdamas faktines tam tikras mergaičių išlaidas. Tačiau laikui bėgant ne tik išaugo mergaičių poreikiai, atitinkamai ir išlaidos, tačiau toks susitarimas nėra efektyvus, tinkamai neužtikrina mergaičių poreikių, kelia ginčus tarp šalių. Atsakovas net netinkamai vykdo / vykdė ir šį susitarimą, dėl ko ieškovei nuolat reikėjo raginti, dengti už atsakovą jo įsipareigojimus. Dėl tokio susitarimo, kuriame nėra numatytas mergaičių išlaikymas periodinėmis išmokomis kas mėnesį konkrečia pinigų sumą, buvo ne vienas atvejis, kuomet atsakovas neapmokėjo mergaičių būrelių ar papildomų pamokų, taip pat maitinimo mokykloje, dėl ko kentėjo tik mergaitės ir jų poreikiai. Be to, atsakovas visa apimtimi nevykdo įsipareigojimo aprūpinti mergaites mokyklinėmis priemonėmis, neužtikrina ir net nesidomi dukros maitinimu mokykloje.

2.5. Ieškovė dėl priverstinio teismo sprendimo dalies dėl išlaikymo teikimo tikslinėmis išmokomis kreipėsi į antstolę, buvo pradėta vykdomoji byla. Net ir priverstinai vykdant šią teismo sprendimo dalį, kyla ginčai ir aiškinimaisi, nesusipratimai, kiek ir kada atsakovas turi dengti kokias išlaidas. Dėl padidėjusių mergaičių poreikių ir siekio juos nepertraukiamai ir tinkamai užtikrinti, ieškovės nuomone, būtina pakeisti išlaikymo formą į išlaikymą periodinėmis išmokomos, mokamomis kas mėnesį iki mergaičių pilnametystės. Tik tokia išlaikymo forma, ieškovės įsitikinimu, užtikrins mergaičių poreikius, tinkamą tėvo pareigos išlaikyti vaikus vykdymą, ir įneš aiškumo santykyje tarp šalių tuo klausimu, užkirs kelią ginčams dėl reikalingų ar nereikalingų išlaidų, jų dydžio.

2.6. Prie ieškinio pridedamos kiekvienos dukters mėnesio poreikių lentelės, kuriose yra suvesti kiekvienos iš jų poreikiai ir reikiamos išlaidos jiems patenkinti. Be to, kadangi kasmet prieš mokslo metus yra reikalingos didesnės papildomos išlaidos mergaitėms parengti naujiems mokslo metams (uniformos, priemonės ir kt.), atsakovas turėtų papildomai prisidėti ir prie tokių išlaidų kas metus. Teismo sprendimo sąlygos dėl papildomų išlaidų kompensavimo lygiomis dalimis, ieškovės nuomone, turėtų būti paliktos, kadangi prašomos priteisti periodinės išmokos dengtų tik pačias būtiniausias išlaidas ir iš esmės yra artimos vienam minimaliam mėnesiniam atlyginimui (toliau – MMA), kuris laikomas orientaciniu (rekomendaciniu) kriterijumi, nustatant išlaikymo dydį. Be to, mergaičių poreikiai kasmet didėja, o ir minimalus mėnesinis atlyginimas kasmet auga.

2.7. Ieškovės mėnesio pajamos yra apie 1 200 Eur, ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), o bendrosios dalinės nuosavybės teise (su atsakovu) priklauso 0,684 ha ploto žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Ieškovė taip pat turi ir finansinių įsipareigojimų bankui pagal būsto paskolos sutartį ir kas mėnesį moka po 190,09 Eur dydžio įmokas paskolos grąžinimui. Ieškovės žiniomis, atsakovo turtinė padėtis yra panaši į jos, atsakovas turėtų gauti ne mažesnes pajamas nei ieškovė.

Atsiliepimas

3. Atsakovas M. G. pateikė atsiliepimą (DOK-197221) į pradinį ieškinį (CBP-16236), kuriame prašo ieškovės ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:

3.1. Atsakovas mano, jog nėra pagrindo pakeisti sprendimu ir vėlesniu šalių susitarimu nustatytą jo bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarką. Prie šiuo susitarimu numatytos bendravimo tvarkos įprato tiek nepilnametės dukros, tiek atsakovas, tikėtina, kad ir ieškovė. Ieškovės ieškinyje dėstomi argumentai neatitinka esamos faktinės situacijos, yra deklaratyvūs, nėra pagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais, netgi priešingai – dalis nurodytų faktinių aplinkybių prieštarauja byloje esančiuose rašytiniuose įrodymuose nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Ieškovės kartu su ieškiniu į bylą pateiktos Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Tarnyba) 2023 m. kovo 28 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos (dėl M. G.) 22–23 punktuose nurodyti teiginiai, kad remiantis pradinės mokyklos pateikta informacija, jog „mergaitei nebuvo teikiama socialinė, psichologinė ar kita pagalba, nes nebuvo tokio poreikio. Nepastebėta fizinio ar psichologinio smurto požymių“, taip pat, kad „tėtis taip pat lankosi ugdymo įstaigoje“, iš esmės paneigia ieškovės argumentą, kad atsakovas nedalyvauja nepilnamečių dukrų ugdymo procese, nesilanko ugdymo įstaigose. Be to, nurodytos vaiko situacijos vertinimo anketos 24 ir 27 punktuose taip pat nustatyta, jog „mergaitės žodžiais, gera ir su tėčiu, ir su mama“.

3.2. Ieškovės į bylą kartu su ieškiniu pateiktoje kitos ginčo šalių nepilnametės dukros K. G. vaiko situacijos vertinimo anketoje taip pat yra nustatyta, kad „mergaitė nurodo, kad su tėčiu ir mama labai gerai sutaria“. Tai reiškia, jog nepilnametės dukros nori vienodai bendrauti ir su atsakovu, ir su ieškove. Be to, tai paneigia tą faktinę aplinkybę, jog atsakovas nesidomi dukrų mokymusi, nedalyvauja ugdymo procese ir kt. Tiek ieškovė, tiek atsakovas yra išskirtinės, skirtingos asmenybės, turinčios skirtingą pasaulėžiūrą bei savitą požiūrį į daugelį dalykų, ir tai jokiu būdu nereiškia neigiamo poveikio vaikams. Priešingai – papildo dukrų kaip asmenybių formavimąsi, daro jį įvairiapusiškesnį. Sudarius galimybę dukroms kiek įmanoma maksimaliai bendrauti su atsakovu, dukros būna apgaubtos dar didesne meile, šiluma ir rūpesčiu, ir tai žymiai pagerina jų emocinę sveikatą. Be to, pažymėtina, jog atvejo vadybos procese kompetentingos vaiko teisių apsaugos institucijos specialistai niekaip nenustatė, jog esama sprendimu ir susitarimu nustatyta atsakovo bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarka neveiktų, būtų netinkama ar nesuderinama su dukrų interesais. Bendravimo modelis, kurio neveikimas buvo konstatuotas, apima tik atsakovo ir ieškovės tarpusavio bendravimą, o ne atsakovo bendravimą su nepilnametėmis dukromis.

Šalies argumentai

3.3. Ieškovė, teikdama prašymą keisti sprendimu ir susitarimu nustatytą atsakovo bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarką, iš esmės siekia apriboti atsakovo maksimalų bendravimą su nepilnametėmis dukromis. Nenustačius šiuo metu esamos atsakovo bendravimo su dukromis tvarkos nesuderinamumo su dukrų interesais ir kenkimo jiems, nepaisant išreikštos nepilnamečių dukrų valios vienodai bendrauti su abiem iš tėvų ir apribojus atsakovo bendravimą su dukromis vos iki dviejų savaitgalių per mėnesį ir dalies mokinių atostogų laiko, būtų nepateisinamai ir nepagrįstai apribota nepilnamečių dukrų teisė tiesiogiai bendrauti su abiem iš tėvų, o būtent tai reikštų ginčo šalių nepilnamečių dukrų teisių bei teisėtų interesų pažeidimą. Atsakovo įsitikinimu, tokia jo bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarka, kokia yra nustatyta sprendimu ir vėlesniu susitarimu su ieškove, dukroms yra stabilumo garantas – jausti kiekvieno tėvo meilę, dėmesį bei rūpestį. Tokia bendravimo tvarka, esant tėvų ypač dideliam tarpusavio konfliktiškumui, eliminuos (arba bent jau sumažins) vaiko kaskart išgyvenamą lojalumo konfliktą ar pačių tėvų galimybes manipuliuoti situacijomis perduodant vaiką vienas kitam. Be to, tiek atsakovas, tiek ieškovė yra rūpestingi tėvai, mylintys ir siekiantys užtikrinti ne tik būtinuosius, bet ir kitus vaikų poreikius.

3.4. Pagal sprendimu ir vėlesniu šalių susitarimu nustatytą atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką atsakovas su dukromis bendrauja jau beveik 5 metus. Nepilnametės dukros paklaustos, su kuriuo iš tėvų nori gyventi, yra nurodžiusios, kad nori gyventi su abiem iš jų. Duomenų, jog atsakovo bendravimas su nepilnametėmis dukromis neatitiktų vaiko teisių ir teisėtų interesų ar kenktų joms, taip pat nėra, ir tokių aplinkybių nenustatyta, todėl nėra pagrindo mažinti nustatytą bendravimo tvarką ir tokiu būdu sudaryti kliūtis atsakovo siekiui ir toliau palaikyti artimą, šiltą ryšį su vaikais. Atėmus atsakovui galimybę maksimaliai bendrauti su dukromis ir jas auklėti, gali nepataisomai nukentėti nepilnamečių interesai, todėl siekiant užtikrinti ieškovės ir atsakovo nepilnamečių dukrų teisę bendrauti su tėvu ir atsakovo galimybes maksimaliai dalyvauti dukrų auklėjime bei ugdyme, atsižvelgiant į tai, jog tėvo ryšys su nepilnametėmis dukromis yra labai artimas, jam nėra apribota tėvo valdžia, ieškovės ieškinys šioje byloje dalyje dėl sprendimu nustatytos atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo yra nepagrįstas ir atmestinas kaip neįrodytas.

3.5. Sprendimu atsakovas savo nepilnametėms dukroms įsipareigojo teikti išlaikymą tikslinių išmokų forma, t. y. įsipareigojo kas mėnesį apmokėti dukrų lankomų užsiėmimų / būrelių išlaidas (ne daugiau kaip 2 būreliai), abiejų dukrų maitinimo mokykloje / darželyje išlaidas, padengti išlaidas mokymosi priemonėms pasirengiant naujiems mokslo metams, apmokėti K. G. lankomo baleto užsiėmimams reikalingos aprangos, priemonių išlaidas. Per 1 kalendorinį mėnesį šių sprendimu priteistų tikslinių išmokų susidaro apie 519,40 Eur abiem dukroms, M. G. – 294,40 Eur / mėn., K. G. – 225 Eur / mėn. Šią sumą sudaro: 1) M. G. maitinimo paslaugų apmokėjimas; 2) mokėjimai K. G. į jos bankinę sąskaitą (vidutiniškai 30 Eur / mėn.); 3) M. G. lankomo dailės būrelio mokestis – 120 Eur / mėn.; 4) išlaidos specializuotai baleto aprangai, priemonėms, baleto stovykla – 100 Eur / mėn.; 5) išlaidos kanceliarinėms prekėms, pratyboms ir kitokioms ugdymui skirtoms priemonėms – vidutiniškai kiekvienai dukrai po 30 Eur / mėn.; 6) atsakovas savo vardu yra sudaręs sutartį dėl mobiliojo ryšio abiem dukroms ir nupirkęs mobiliuosius telefonus, už kuriuos kas mėnesį atsakovas moka įmokas bei apmoka šių telefonų draudimą: K. G. – 25 Eur / mėn., M. G. – 20 Eur / mėn., viso 45 Eur / mėn.; 7) K. G. atsakovas per mėnesį dar papildomai duoda grynųjų pinigų maitinimui mokykloje ar kitoms smulkioms išlaidoms padengti – 40 Eur / mėn.

3.6. Atsakovas papildomai išlaiko nepilnametes dukras – pagal ieškovės ir atsakovo sutartą bendravimo su dukromis tvarką, nepilnametės dukros su atsakovu praleidžia 12 dienų per 1 kalendorinį mėnesį, kas sudaro 40 proc. laiko per 1 kalendorinį mėnesį. Tuo laikotarpiu nepilnametės dukros gyvena pas atsakovą namuose, atsakovas tuo laikotarpiu jas visiškai išlaiko – perka dukroms maistą, skanėstus, vaisius, sultis, užkandžius, rūpinasi jų laisvalaikiu (kinas, teatras, kiti renginiai), patiria išlaidų kurui (ryte nuveža dukras į ugdymo įstaigas, vakare jas pasiima, veža į lankomą būrelį, laisvalaikio išvykos ir pan.), patiria išlaidų dukrų higienos priemonėms, dukroms perka drabužius, avalynę, apmoka per minėtą laikotarpį susidariusias buto išlaikymo išlaidas (vanduo, elektra, šildymas, internetas ir kt.), tenkančias dukrų daliai. Per šį laikotarpį atsakovas papildomai abiejų dukrų poreikiams patenkinti išleidžia apie 200 Eur dydžio sumą (apytiksliai po 100 Eur kiekvienai dukrai). Taigi iš viso (įskaitant ir tikslinius įnašus, ir papildomai teikiamą išlaikymą) per 1 kalendorinį mėnesį atsakovas savo nepilnamečių dukrų išlaikymui skiria apie 719,40 Eur, t. y. 325 Eur dukrai K. G. ir 394,40 Eur dukrai M. G.

3.7. Nors ieškovė savo ieškinio reikalavimą formuluoja kaip „priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas“, tačiau, atsakovo nuomone, ieškovė nekeičia išlaikymo formos, o iš esmės teismo prašo padidinti sprendimu nepilnametėms dukroms priteistą išlaikymą, t. y. prašo pakeisti išlaikymo dydį. Ieškovė, reikalaudama pakeisti priteisto išlaikymo dydį, savo ieškinyje nenurodo nei esminio jos ar atsakovo turtinės padėties pasikeitimo, nei esminio dukrų poreikių pasikeitimo, kas sudarytų pagrindą padidinti dukrų išlaikymo dydį. Nėra jokių duomenų, kurie pagrįstų, kad po išlaikymo nepilnametėms dukroms priteisimo iš esmės pasikeitė faktinės aplinkybės, taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, jog iš esmės pasikeitė nepilnamečių dukrų poreikiai (nėra tokių aplinkybių kaip dukrų liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra ir kt.) ir (ar) iš esmės pasikeitė (pablogėjo) ieškovės turtinė padėtis. Ieškovė savo ieškinyje nepateikė nei aplinkybių, nei jas pagrindžiančių dokumentų, jog šiuo metu atsakovo abiem dukroms kas mėnesį sprendimu priteistas išlaikymas tiksliniais įnašais, kurie per 1 mėn. abiem dukroms yra 519,49 Eur, yra per mažas, atsižvelgiant ir į tai, kad atsakovas papildomai išlaiko savo dukras laikotarpiu, kai jos gyvena pas atsakovą, tam išleisdamas dar apie 200 Eur. Vien todėl, kad vaikai paaugo, nesuponuoja išvados, jog paaugo ir jų poreikiai. Be to, ieškovės pažeistos teisės dėl turėtų išlaidų dengiant už atsakovą mokėtinas sumas gali būti ginamos ieškovei kreipiantis į antstolį taikant priverstines skolos išieškojimo priemones.

3.8. Ieškovės reikalaujamas išlaikymo dydis ir prie ieškinio pridėtose dukrų poreikių lentelėse nurodytos kasmėnesinės išlaidos yra neproporcingos, nepagrįstos ir neatitinkančios realių faktinių išlaidų bei faktinių aplinkybių. Pagal šiuo metu galiojančią bendravimo su dukromis tvarką, nepilnametės dukros su skyrium gyvenančiu atsakovu per mėnesį praleidžia 12 dienų, ir tuo laikotarpiu atsakovo patiriamos išlaidos dukrų poreikiams yra apie 200 Eur. Tuo tarpu ieškovė pagal prie ieškinio pateiktą poreikių lentelę reikalauja išlaikymo, kuris apima viso kalendorinio mėnesio išlaidas, nors faktiškai dukros pas ieškovę per 1 kalendorinį mėnesį gyvena 18 dienų. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, jog abu tėvai per mėnesį faktiškai tenkina daugumą dukrų poreikių, turėdami atitinkamų išlaidų, todėl toks ieškovės reikalavimas padengti viso mėnesio dukrų išlaidas yra aiškiai neproporcingas ir nepagrįstas, suponuojantis tėvų teisių ir pareigų disbalansą. Taigi šiuo atveju yra būtina susieti dukrų išlaikymo dydį tiesiogiai su skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su dukromis apimtimi.

3.9. Ieškovės kartu su ieškiniu pateikta poreikių lentelė yra ydinga, netiksli ir nepagrįsta, kai kurios išlaidos yra nurodytos be pagrindo, o būtent: 1) būsto išlaikymo išlaidos (komunaliniai mokesčiai) yra dalinamos iš 3 asmenų, nors komunaliniai mokesčiai turi būti dalinami iš visų būste gyvenančių asmenų skaičiaus. Ieškovė bute gyvena kartu su savo sugyventiniu, todėl visos būsto išlaikymo išlaidos (komunaliniai mokesčiai) privalo būti dalinamos iš visų būste gyvenančių asmenų, t. y. iš 4 – 180 Eur / 4 = 45 Eur; 2) ieškovė nepateikė jokių būsto išlaikymo išlaidas (komunalines išlaidas) pagrindžiančių dokumentų, kurie įrodytų, jog kasmėnesinės (net ir šiltuoju sezonu) būsto išlaikymo išlaidos yra net 180 Eur. Atsakovas sutinka, kad ieškovė patiria būsto išlaikymo išlaidų, tačiau protinga ir tikėtina būsto išlaikymo suma vidutiniškai per mėnesį yra 150 Eur, o šią sumą padalijus iš visų būste gyvenančių asmenų, vienai dukrai tenkanti būsto išlaikymo dalis – 37,50 Eur; 3) ieškovei nuosavybės teise priklausančio būsto paskolos įmoka (vienos dukros paskolos dalis – 63,36 Eur), tačiau visais atvejais būsto kreditas mokamas nuosavybės teisių įgijimo pagrindu, todėl tai neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijų, jeigu vienas iš tėvų (šiuo atveju atsakovas) būtų įpareigotas prisidėti prie tėvo, su kuriuo nustatyta vaikų gyvenamoji vieta (šiuo atveju ieškovės), nuosavybės teisių įgijimo iš dalies dengdamas jo paskolą; 4) išlaidos kanceliarinėms prekėms, pratyboms, vadovėliams ir reikiamoms priemonėms mokyklai, uniformai, tačiau pagal savo ieškinio reikalavimą šias išlaidas ieškovė reikalauja atsakovo padengti dar ir papildomai, tokiu atveju šios išlaidos negali būti dengiamos du kartus, todėl nėra pagrindo šias išlaidas įtraukti prie kasmėnesinių vaiko poreikių; 5) nurodytos išlaidos transportui per mėnesį yra po 60 Eur, kas yra nepagrįsta ir aiškiai neproporcinga, nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė per 1 mėnesį kiekvienai dukrai išleidžia po 60 Eur transporto išlaidų. Sutiktina, kad per mėnesį išlaidos transportui (kurui) vienai dukrai yra 40 Eur; 6) nurodytos išlaidos ryšio paslaugoms, nors, kaip yra žinoma ir pačiai ieškovei, atsakovas yra sudaręs abonentines ryšio paslaugų sutartis abiem dukroms, atsakovas apmoka visas ryšio paslaugų išlaidas. Negana to, atsakovas abiem dukroms išsimokėtinai nupirko po išmanųjį telefoną ir kas mėnesį apmoka šių telefonų įmokas bei telefonų draudimus.

3.10. Ieškovė, nurodydama kasmėnesinius dukrų poreikius, neįtraukia aplinkybės, jog vaikus auginančioms šeimoms yra mokami „vaiko pinigai“. Ši universali išmoka vaikui priskirtina prie pinigų sumos, kuria yra tenkinami vaiko poreikiai, taip šia suma sumažinant tėvų pareigą teikti išlaikymą vaikui.

3.11. Pagrįsti ir realūs dukros M. G. poreikiai per mėnesį: 1) išlaidos maistui, sultims, vaisiams, skanėstams ir kt. – 180 Eur; 2) maitinimas mokykloje – 124,40 Eur; 3) būsto išlaikymo išlaidos (vaikui tenkanti dalis, 150 Eur / 4 asmenų) – 37,50 Eur; 4) išlaidos laisvalaikiui (įskaitant klasės fondo rinkliavas) – 20 Eur; 5) dailės būrelis – 120 Eur; 6) kirpėjo paslaugos – 10 Eur; 7) transporto išlaidos – 40 Eur; 8) higienos priemonės – 30 Eur; 9) vaistai, vitaminai, papildai – 10 Eur; 10) drabužiai, avalynė – 30 Eur; 11) ryšio paslaugos (telefonas, jo draudimas, mobilusis ryšys) – 20 Eur. Per mėnesį išlaidos M. G. poreikiams tenkinti yra 621,90 Eur, iš kurių reikia atimti ieškovės kas mėnesį gaunamus „vaiko pinigus“ – 525,65 Eur (621,90 Eur - 96,25 Eur). Šią 525,65 Eur dydžio poreikių sumą sudaro tiek kasdienės, einamosios 251,25 Eur dydžio išlaidos (maistas, laisvalaikis, higienos priemonės, drabužiai ir kt.), kurias pagal galiojančią bendravimo tvarką iš esmės dengtų abu tėvai, tiek ir nekasdienės, atitinkamos periodinės ar vienkartinės 274,40 Eur dydžio išlaidos (dailės būrelis (120 Eur), kirpykla (10 Eur), maitinimo mokykloje išlaidos (124,40 Eur), kurias dengtų tik ieškovė, ir ryšio paslaugos (20 Eur), kurias dengtų tik atsakovas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas 12 dienų per mėnesį dengia dukros M. G. kasdienius poreikius, jam tenkanti šių kasdienių išlaidų dalis yra – 100,50 Eur (251,25 Eur x 12 d. / 30 d.). Atitinkamai ieškovei tenkanti šių kasdienių išlaidų dalis yra 150,75 Eur (251,25 Eur x 18 d. / 30 d.). Vadovaujantis tuo, kad abu tėvai lygiomis dalimis privalo dengti vaikų poreikių patenkinimo išlaidas, atsakovas turėtų padengti 25,13 Eur dydžio kasdienių dukros poreikių tenkinimo išlaidas (150,75 Eur - 100,50 Eur = 50,25 Eur / 2 = 25,13 Eur). Remiantis tuo, kad nekasdieniams poreikiams (dailės būreliui, kirpyklai, maitinimui mokykloje) tenkinti 254,40 Eur dydžio išlaidas patirs tik ieškovė, o 20 Eur dydžio išlaidas ryšio paslaugoms patirs tik atsakovas, vadovaujantis tuo, kad abu tėvai lygiomis dalimis privalo dengti vaikų poreikių patenkinimo išlaidas, atsakovas turėtų padengti 117,20 Eur dydžio nekasdienių dukros poreikių tenkinimo išlaidų (254,40 Eur - 20 Eur = 234,40 / 2 =117,20 Eur). Taigi, vadovaujantis tuo, kas nurodyta, atsakovas nepilnametės dukros M. G. išlaikymui turėtų mokėti 142,33 Eur (25,13 Eur + 117,20 Eur) sumą.

3.12. Pagrįsti ir realūs dukros K. G. poreikiai per mėnesį: 1) išlaidos maistui, sultims, vaisiams skanėstams ir kt. – 180 Eur; 2) maitinimas mokykloje – 100 Eur; 3) būsto išlaikymo išlaidos (vaikui tenkanti dalis, 150 Eur / 4 asmenų) – 37,50 Eur; 4) išlaidos laisvalaikiui (įskaitant klasės fondo rinkliavas) – 30 Eur; 5) specializuota baleto apranga, priemonės ir kt. – 79,70 Eur; 6) kirpėjo paslaugos – 10 Eur; 7) transporto išlaidos – 40 Eur; 8) higienos priemonės – 30 Eur; 9) vaistai, vitaminai, papildai – 10 Eur; 10) drabužiai, avalynė – 50 Eur; 11) ryšio paslaugos (telefonas, jo draudimas, mobilusis ryšys) – 25 Eur. Taigi per mėnesį išlaidos K. G. poreikiams tenkinti yra 495,95 Eur, atėmus ieškovės kas mėnesį gaunamus „vaiko pinigus“ (592,20 Eur - 96,25 Eur). Šią 495,95 Eur dydžio poreikių sumą sudaro tiek kasdienės, einamosios 381,25 Eur dydžio išlaidos (maistas, laisvalaikis, higienos priemonės, drabužiai, išlaidos maistui mokykloje ir kt.), kurias, kaip jau buvo minėta, pagal galiojančią bendravimo tvarką iš esmės dengtų abu tėvai, tiek ir nekasdienės, atitinkamos periodinės ar vienkartinės 114,70 Eur dydžio išlaidos (išlaidos specializuotai baleto aprangai, priemonėms (79,70 Eur), kirpykla (10 Eur), kurias dengtų tik ieškovė, ir ryšio paslaugos (25 Eur), kurias dengtų tik atsakovas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas 12 dienų per mėnesį dengia dukros K. G. kasdienius poreikius, jam tenkanti šių kasdienių išlaidų dalis yra – 152,50 Eur (381,25 Eur x 12 d. / 30 d.). Atitinkamai ieškovei tenkanti šių kasdienių išlaidų dalis yra 228,75 Eur (381,25 Eur x 18 d. / 30 d.). Vadovaujantis tuo, kad abu tėvai lygiomis dalimis privalo dengti vaikų poreikių patenkinimo išlaidas, atsakovas turėtų padengti 38,13 Eur dydžio kasdienių dukros poreikių tenkinimo išlaidų (228,75 Eur - 152,50 Eur = 76,25 Eur / 2 = 38,13 Eur). Remiantis tuo, kad nekasdieniams poreikiams (išlaidos specializuotai baleto aprangai, priemonėms, kirpyklai,) tenkinti 89,70 Eur dydžio išlaidas patirs tik ieškovė, o 25 Eur dydžio išlaidas ryšio paslaugoms patirs tik atsakovas, vadovaujantis tuo, kad abu tėvai lygiomis dalimis privalo dengti vaikų poreikių patenkinimo išlaidas, atsakovas turėtų padengti 32,35 Eur dydžio nekasdienių dukros poreikių tenkinimo išlaidų (89,70 Eur – 25 Eur = 64,70 Eur / 2 =32,35 Eur). Taigi, vadovaujantis tuo, kas nurodyta, atsakovas nepilnametės dukros K. G. išlaikymui turėtų mokėti 70,48 Eur (38,13 Eur + 32,35 Eur) sumą.

3.13. Jeigu būtų nustatytas išlaikymas nepilnametėms dukroms periodinių išmoka forma pinigus pervedant tiesiogiai ieškovei anksčiau nurodyta apimtimi, papildomai atsakovas dengtų ½ dalį mergaičių pasirengimo kiekvieniems mokslo metams išlaidas, pagal ieškovės pateikiamas tokias išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Tokias išlaidas (1/2 jų dalį) atsakovas privalėtų kompensuoti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo išlaidas pagrindžiančių dokumentų pateikimo dienos.

4. Ieškovė pateikė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo (padidinimo) (DOK-135977), kuriame nurodė, kad nuo ieškinio pateikimo teismui ir bylos iškėlimo praėjo jau beveik vieneri metai. Per tą laikotarpį nepilnamečių vaikų išlaikymui būtinų išlaidų dydis padidėjo dėl padidėjusių užsiėmimų, aprangos ir higienos priemonių, vitaminų, vaistų, kanceliarinių ir kitų mokyklai būtinų priemonių, paslaugų kainų ir pasikeitusių mergaičių poreikių. Šią dieną dukters M. G. išlaikymui kas mėnesį būtina 840,84 Eur suma, o dukters K. G. išlaikymui kas mėnesį būtina 931,77 Eur suma. Vadovaujantis tėvų lygybės vaikų atžvilgiu principu, abu tėvai lygiomis dalimis privalo dengti vaikų poreikių patenkinimo išlaidas, todėl atsakovas prie vaikų išlaikymo kas mėnesį turėtų prisidėti ne mažiau kaip 420,42 Eur suma dukrai M. G. ir ne mažesne kaip 465,89 Eur suma dukrai K. G. Ieškovė yra įsitikinusi, kad turi būti užtikrinti ne tik vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, bet ir atsižvelgiant į vaikų gebėjimus bei norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. Tuo privalo rūpintis abu tėvai.

5. Atsakovas atsiliepimo į ieškovės pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo (padidinimo) nepateikė.

Šalies argumentai

6. Atsakovas M. G. pateikė priešieškinį (DOK-113157), kuriuo prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-304-1045/2019, II ir III dalis, jas išdėstant taip:

„II. NEPILNAMEČIŲ VAIKŲ GYVENAMOJI VIETA

2. Nepilnamečių dukterų – K. G. (gimimo data – (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei M. G. (gimimo data – (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma kartu su tėvu M. G.

III. MAMOS K. B. BENDRAVIMO SU DUKTERIMIS TVARKA

3. Mama K. B. su nepilnametėmis dukterimis K. G. bei M. G. bendrauja tokia tvarka:

3.1. Lyginės savaitės penktadienį pasiima dukteris iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos arba vaikų ugdymo įstaigos (mokyklos) ir asmeniškai pristato jas kitos nelyginės savaitės penktadienio rytą į vaikų ugdymo įstaigą (mokyklą) arba jų gyvenamąją vietą.

3.2. K. B. ir dukrų bendravimui neįvykus lyginę savaitę, bendravimas su dukterimis yra nukeliamas kitai po jo einančiai savaitei, tokiu būdu kompensuojant mamos prarastą bendravimą su dukterimis. Toliau bendravimo tvarka yra vykdoma taip, kaip numatyta.

3.3. Dėl objektyvių svarbių priežasčių ar dukrų ligos atveju (liga šiuo atveju turi būti tokia, dėl kurios, remiantis dukrų gydančio daktaro rekomendacijomis, ji negalėtų (neturėtų) išvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos į kitą gyvenamąją vietą) šalys susitaria, kad vaikas (vaikais) pasilieka su tėvu arba mama jo gyvenamojoje vietoje iki vaiko (vaikų) pasveikimo ar kitų objektyvių priežasčių pasibaigimo.

3.3. K. B. praleidžia su dukterimis pusę eilinių mokyklinių atostogų (antrąją pusę).

3.4. Vasaros atostogas K. B. praleidžia su dukterimis pakaitomis su M. G. (savaitėmis), pasiimdama dukteris iš M. G. namų penktadienį ir grąžindama kitą penktadienį iki 20 val. Jeigu kuris nors iš tėvų planuoja ilgesnę nei savaitės trukmės kelionę, apie tai kitas iš tėvų informuojamas prieš dvi savaites.

3.5. Kilus nesutarimui dėl bendravimo su vaikais tvarkos ir grafiko, neporiniais metais prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl grafiko, poriniais metais prioritetas teikiamas Mamos pageidavimui dėl grafiko.

3.6. Mamai arba tėvui pareikalavus, kita šalis (tėvas arba mama) per 3 dienas nuo pareikalavimo privalo perduoti dukrų kelionei į užsienį reikiamus dokumentus (pasus, kompensuojamųjų vaistų knygeles, draudimo polisus (jeigu yra) ir t. t.).

3.7. M. G. ir K. B. bendrauja su dukromis per didžiąsias metų šventes (Šv. Kalėdas, Šv. Velykas), taip pat per Naujųjų metų šventę:

Lyginiais metais (2024, 2026, 2028, 2030) tėvas su dukterimis bendrauja gruodžio 24-25 dienomis, antrąją Šv. Velykų dieną, gruodžio 31 d. – sausio 1 d., nelyginiais metais (2025, 2027, 2029, 2031), pirmąją Velykų dieną, gruodžio 26 d., gruodžio 31 d. – sausio 1d.

Lyginiais metais (2024, 2026, 2028, 2030) mama bendrauja su dukromis antrąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) ir pirmąją Šv. Velykų dieną, nelyginiais metais (2025, 2027, 2029, 2031) su dukterimis bendrauja gruodžio 24-25 dienomis, antrąją Šv. Velykų dieną ir gruodžio 31 d. – sausio 1 d.

Apie vaikų paėmimo laiką vaikų tėvas įspėjamas prieš dvi kalendorines dienas. Bendravimo eiliškumas pagal metus išdėstytas pateiktoje lentelėje.

3.8. M. G. pasiima dukteris pas save per savo gimtadienį ((duomenys neskelbtini)). Jeigu gimtadienis sutampa su darbo diena – bendraujama netrikdant dukterų įprasto režimo, pasiimant dukteris iš vaikų ugdymo įstaigos (vaikų darželio, mokyklos) ir asmeniškai pristatant dukteris namo iki 20 val. Jeigu gimtadienis sutampa su poilsio diena, bendraujama visą dieną iki 20 val. Apie vaikų paėmimo laiką vaikų motina įspėjama prieš dvi dienas. Ši tvarka netaikoma, jeigu M. G. tą dieną priklauso bendravimo teisė kitais šioje sutartyje numatytais atvejais.

3.9. M. G. neporiniais metais pasiima dukteris pas save per dukterų gimtadienius. Jeigu gimtadienis sutampa su darbo diena – bendraujama netrikdant dukterų įprasto režimo, pasiimant dukteris iš vaikų ugdymo įstaigos (vaikų darželio, mokyklos) ir asmeniškai pristatant dukteris namo iki 20 val. Jeigu gimtadienis sutampa su poilsio diena, bendraujama visą dieną iki 20 val. Apie vaikų paėmimo laiką vaikų motina įspėjama prieš dvi dienas. Ši tvarka netaikoma, jeigu M. G. tą dieną priklauso bendravimo teisė kitais šioje sutartyje numatytais atvejais.

3.10. Bendraudama su dukterimis, K. B. teikia M. G. visą informaciją, susijusią su dukterų buvimo vieta ir sąlygomis, jų sveikata, suteikia dukterims laisvą prieigą prie ryšio priemonių, kuriomis jos gali susisiekti su tėvu.

3.11. Bendravimo su dukterimis metu M. G. ir K. B. užtikrina namų užduočių parengimą, asmeniškai patikrina atliktų užduočių kokybę.

3.12. Apie kliūtis susitikti / bendrauti su dukromis M. G. ir K. B. turi informuoti nedelsiant paaiškėjus kliūčiai.

3.13. Vykdydamos nustatytąją tvarką Šalys bendrauja, naudojasi šiomis ryšio priemonėmis, išskyrus atvejus, kai bendravimo tvarkoje nurodyta konkreti ryšių priemonė:

- M. G.: telefono numeris: (duomenys neskelbtini); elektroninio pašto adresas: (duomenys neskelbtini); adresas korespondencijai: (duomenys neskelbtini).

- K. B.: telefono numeris: (duomenys neskelbtini); elektroninio pašto adresas: (duomenys neskelbtini); adresas korespondencijai: (duomenys neskelbtini).

3.14. Apie šioje tvarkoje nurodytų kontaktinių duomenų pasikeitimą, netikslumus M. G. arba, atitinkamai, K. B., nedelsiant turi informuoti kitą Šalį trumpąja SMS žinute ir elektroniniu paštu.

3.15. Pasikeitus mamos arba tėvo gyvenamajai vietai, K. B. arba, atitinkamai, M. G., turi teisę atvykti į miestą, kuriame gyvena dukros ir bendrauti su jomis šioje tvarkoje numatytu laiku ir tvarka.

3.16. Esant bendram tėvų sutarimui SMS žinute ar elektroniniu paštu šalys turi teisę nukrypti nuo nustatytos tvarkos, jeigu tai nekenks dukrų interesams.

3.17. Tiek tėvas, tiek motina turi teisę bet kuriuo metu bendrauti su vaikais elektroninėmis ryšių priemonėmis, kitai šaliai nekliudant tokio bendravimo. Šalys įsipareigoja šia teise nepiktnaudžiauti bei įgyvendinti laikantis protingumo principo.

3.18. Bet kurios šalies teisės dalyvauti vaikų auklėjime ar bendrauti su vaikais gali būti ribojamos tik įstatymų nustatyta tvarka“.

Atsiliepimas

7. Atsakovas priešieškinyje nurodė šiuos argumentus:

7.1. Šiuo atveju iš esmės yra pasikeitusios ieškovės gyvenimo aplinkybės, (duomenys neskelbtini) ieškovė sukūrė naują šeimą, jos namuose nuolat gyvena jos sutuoktinis, todėl susiklostė faktinė situacija, kuomet dviejų kambarių bute nuolat gyvena 4 asmenys. Be to, ieškovės sutuoktinis turi 14 metų nepilnametį vaiką, kuris taip pat gali bet kada pas juos atvykti į namus. Esant didesniam asmenų skaičiui bute, gyvenimo kokybė netapo geresnė, priešingai, dukros jaučiasi labiau suvaržytos, nes tenka gyventi iš esmės su svetimu joms asmeniu, didėja ir konfliktų situacijų atsiradimo rizika ir pan. Tuo tarpu atsakovo gyvenamosios sąlygos yra geresnės, dviejų kambarių bute negyvena kitų asmenų, taigi, dukros gali jaustis nevaržomos, turi daugiau erdvės tiek mokslui, tiek poilsiui. Manytina, kad vaikų interesai būtų labiau apsaugoti dukroms gyvenamąją vietą nustačius su atsakovu. Nustačius vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą su atsakovu, keistina ir bendravimo su vaikais tvarka. Atsakovas siekia, kad vaikai abu vienodai bendrautų tiek su tėvu, tiek su mama, todėl siūlo nustatyti tokią bendravimo su vaikais tvarką, pagal kurią vaikai po lygiai galėtų praleisti laiko tiek su tėvu, tiek su mama.

7.2. Nagrinėjamu atveju ieškovės ir atsakovo gyvenamieji būstai yra iš esmės šalia, mokymo įstaiga lygiai tiek pat nutolusi, aplinka išlieka nepakitusi, ieškovės ir atsakovo užimtumas toks pat, galimybės pristatyti vaiką į ugdymo įstaigas ir paimti iš jų yra vienodos, todėl vaikai galėtų kiekvieną mėnesį vienodai po dvi savaites gyventi su tėvu ir su mama. Taigi, bendravimo su vaiku tvarka („50:50 procentų laiko“) geriausiai atitiktų vaikų interesus bei būtų užtikrintas tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaikus principai. Ieškovei nesutinkant su vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimu, ieškovė negali prioritetą teikti savo interesams ir juos kelti aukščiau už nepilnamečių dukrų interesus, kadangi ji, kaip viena iš tėvų, turi pareigą užtikrinti dukrų interesų tinkamą įgyvendinimą. Atsakovo prašoma pakeisti bendravimo su vaiku tvarka užtikrintų vaikų teisę maksimaliai bendrauti su abiem tėvais bei nepažeistų vaikų teisėtų interesų, taip pat užkirstų kelią galimiems konfliktams ateityje dėl bendravimo su vaikais tvarkos įgyvendinimo.

8. Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį (DOK-133667), kuriame prašo priešieškinio netenkinti. Ieškovė atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

8.1. Atsakovas neįrodė nei iš esmės pasikeitusių aplinkybių, nei kitaip pagrindė būtinumą keisti prieš daugiau kaip penkerius metus nustatytą ir dabar esamą nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą. Ieškovės santuoka sudaryta šių metų gegužės mėnesį ir po to gyvenimo kokybė (tiek emocinė, tiek fizinė) tapo tik geresnė. Atsirado galimybė leisti laiką ir ieškovės sutuoktinio sodyboje, kurioje yra sudarytos geros gyvenimo sąlygos. 60 a. žemės sklype yra 90 kv. m gyvenamasis namas (1 aukštas), ateityje planuojamas įrengti palėpės aukštas. Be to, namas su visais patogumais, vaikams skirtas atskiras 40 kv. m kambarys. Erdvus kiemas su baseinu ir pirtimi bei didelis vaismedžių ir vaiskrūmių sodas, lysvės ir šiltnamis daržovėms. Ieškovė su dukromis su malonumu leidžia ten laiką kartu. Dukros nesijaučia suvaržytos, nes erdvės pakanka. Vaikams sudaryta saugi, rami ir sveika aplinka visapusiškam vystymuisi, gerai emocinei bei fizinei savijautai. Dukros labai gerai sutaria su ieškovės sutuoktiniu, santykiai yra draugiški ir šilti, o šis faktas labai nepatinka atsakovui. Dukros ieškovei ne kartą yra pasakojusios, kad tėtis negražiai kalba apie mamos sutuoktinį ir mokina jį vadinti necenzūriniais žodžiais. Tokiais savo amoraliais veiksmais, ieškovės nuomone, atsakovas daro neigiamą ir žalingą įtaką dukroms, jų dvasiniam ir moraliniam ugdymui. Ieškovė yra įsitikinusi, kad tik dėl to, jog ieškovė sukūrė naują šeimą, o dukros palaiko puikius santykius su ieškovės sutuoktiniu, atsakovas byloje ir pareiškė priešieškinį.

8.2. Ieškovės sutuoktinio sūnaus gyvenamoji vieta yra nustatyta su jo mama, todėl berniukas nuolat su ja gyvena ir lanko mokyklą. Su sūnumi ieškovės sutuoktinis bendrauja laisvu nuo mokymosi proceso laiku, ieškovės sutuoktinio sūnus negyvena kartu su ieškovės šeima. Ieškovei sukūrus naują šeimą, dukros mato tikrą šeimos pavyzdį, vyro ir žmonos pagarbą vienas kitam, šeimos vertybes, tradicijas, bendravimą ir gyvenimą kartu, pagalbą ir rūpinimąsi, atsakomybes ir pareigas. Dukros yra mylimos, apsuptos šiluma ir rūpesčiu, be to, šeima yra pirmojo auklėjimo vieta vaikams. Todėl ieškovės santuokos sudarymas niekaip nepablogino mergaičių gyvenimo sąlygų, nepažeidžia jų gerovės ir interesų, o priešingai – tik gerina. Ieškovės buto, kuriame gyvena mergaitės, plotas yra 50 kv. m, kuriame yra atskiras mergaičių kambarys su užrakinamomis durimis. Atsakovo buto plotas yra 40 kv. m, ir dukros neturi savo atskiro kambario. Atsakovo butas yra vienos bendros erdvės (studijos tipo), o dukrų zona yra atskirta tik stikline pertvara, todėl labai abejotina, ar tokios gyvenimo sąlygos gali būti laikomos labiau tinkamomis nei ieškovės bute. O tai, kad atsakovas nurodo, jog jo bute negyvena ar nesilanko kitų asmenų, tėra tik deklaratyvūs teiginiai. Kita vertus, jeigu taip ir yra, tai gali reikšti tik tai, kad atsakovas nėra socialus ir bendraujantis, ryšius su kitais asmenimis palaikantis asmuo, kas, ieškovės nuomone, toli gražu nėra teigiamas pavyzdys mergaitėms.

8.3. Tenkinus atsakovo priešieškinio reikalavimus ir nustačius mergaičių nuolatinę gyvenamąją vietą su atsakovu, būtų iš esmės pabloginta mergaičių gyvenimo kokybė ir kiltų grėsmė mergaičių pažangumui bei gerai ateičiai. Atsakovas nesirūpina mergaičių mokslais ir disciplina. Individualių susirinkimų metu mokytojai pabrėžia, kad dukros dažnai būna nepasiruošusios pamokoms, neturi reikiamų mokymuisi priemonių ir kt. Maža to, atsakovas niekada nesidomi vaikų pažangumu ir nesilanko mokyklos organizuojamuose tėvų susirinkimuose, nepasijungia prie dienynų ir neskaito mokytojų siunčiamos informacijos. Būnant pas atsakovą dukroms yra leidžiama neatlikti užduotų namų darbų, dėl ko grįžusios namo, ir ieškovei patikrinus dienynus, dukros turi dvigubą krūvį, t. y. turi padaryti neatliktus namų darbus ir pasiruošti kitos dienos pamokoms, kontroliniams ar testams. Dėl nepažangumo moksluose dukros pradėjo lankyti papildomas mokamas korepetitorių pamokas, prie kurių apmokėjimo atsakovas nė karto neprisidėjo. M. G. lankė papildomas nuotolines anglų kalbos pamokas, tačiau atsakovas tyčia nepajungdavo dukros į nuotolinius užsiėmimus, be jokios pateisinamos priežasties, o tai yra akivaizdus veikimas prieš vaikų interesus ir gerovę. Taip pat atsakovas ne kartą yra sukėlęs konfliktines situacijas dukrų mokyklose, kas daro įtaką dukrų psichologinei būklei.

8.4. Atsakovas piktybiškai su ieškove nebendrauja, kai yra klausimų, sprendimų, susijusių su vaikų gerove, pavyzdžiui, laiku neapmoka lankomų būrelių, kaip yra sutarta. Iki šiol ieškovei tenka dengti atsakovo mokėtinas sumas ir kreiptis į antstolius dėl skolos išieškojimo, bendra suma nuo 2023 m. rugsėjo mėn. yra 2 592,88 Eur. Atsakovas nereaguoja į ieškovės siunčiamas žinutes ir laiškus, susijusius su dukrų mokslais. Taip pat paprašius nupirkti sąsiuvinių ir reikiamų priemonių mokyklai, paaiškina, kad nieko nedarys, o į pranešimą dėl neatliekamų namų darbų ir gaunamų neigiamų pažymių reaguoja nepagrįstais ir net nelogiškais kaltinimais ieškovei.

8.5. (duomenys neskelbtini) vyko kasmetinė (duomenys neskelbtini) stovykla, kurioje dalyvavo šalių dukra K. G.. Vaikus iki stovyklos tėvai turėjo pristatyti patys, tačiau atsakovas nusprendė dukros pats asmeniškai nevežti, paleido ją vieną, be suaugusiųjų priežiūros, nepilnametę (13 m.) dukrą važiuoti tarpmiestiniu autobusu į kitą jai nepažįstamą miestą. Kelionė autobusu užtruko virš 4 val., papildomai reikėjo važiuoti nuo autobusų stoties iki stovyklos vietos. Dukra turėjo didelį sunkų lagaminą ir 3 papildomus krepšius. Toks atsakovo elgesys nėra tinkamas ir vertintinas tik kaip nepilnamečių vaikų nepriežiūra. Kalbant apie dvasinį vaikų ugdymą, atsakovas taip pat nepalaiko religinio vaikų švietimo ir šeiminių tradicijų, pavyzdžiui, ruošiant dukras Pirmajai Komunijai visiškai nedalyvavo pasiruošimo procese, t. y. nei fiziškai, nei morališkai, nei finansiškai. Taip pat nepalaiko tradicinių, šeiminių ir valstybinių švenčių, o vadina tai „baliais-festivaliais“. Iš šių aplinkybių ir pateikiamų įrodymų yra daugiau negu akivaizdu, kad atsakovas, kaip tėvas, nesugeba tinkamai užtikrinti dukrų teisės į išsilavinimą, visapusišką ugdymą, nesuteikia stabilumo ir mokymosi disciplinos. Dėl tokio atsakovo atmestino požiūrio kenčia dukrų interesai ir gerovė. Vaiko interesai turėtų nusverti tėvų interesus ir pareikalauti iš abiejų tėvų didesnių pastangų, užtikrinant vaiko teisę į sklandų mokymosi procesą bei sveiką mokymuisi aplinką ir atitinkamai padedant vaikui vykdyti jam įstatymu nustatytas pareigas.

8.6. Atsakovo teiginys dėl jo ir ieškovės gyvenamųjų būstų vienodo atitolimo nuo mokyklų neatitinka tikrovės. M. G. mokykla yra šalia namų (3 min. kelio pėsčiomis), o iš atsakovo gyvenamosios vietos viešuoju transportu reikia važiuoti net 4 stoteles. Nuo šių metų dukra yra penktokė, mokykloje pailgintos grupės nebėra (kaip buvo pradinėje mokykloje). Atsakovas dirba iki 16:00 val. ir iškart po pamokų dukros paimti iš mokyklos neturės galimybės. Dėl K. G. mokyklos atstumo maždaug panašu. Be to, dukrų tvarkaraščiai labai skiriasi – M. G. pamokos baigiasi 13:00 val. arba 14:00 val., o K. G. 17:00 val. arba 18:00 val. Atsakovas neturi galimybės laiku paimti ir vienos, ir kitos dukros iškart po pamokų. Dėl šių priežasčių nei keisti gyvenamosios vietos, nei atsakovo pageidavimu nustatyti bendravimo tvarką 50:50 laiko abiem tėvams nėra galima ir nebūtų pagrįsta.

8.7. Dėl dukrų mokymosi stabilumo ir disciplinos užtikrinimo ieškovė laikosi pozicijos, kad vaikai gali ir turi bendrauti su abiem tėvais 50:50 procentų savo laisvo nuo ugdymo ir mokymosi proceso laiko (savaitgaliai, švenčių dienos, atostogos). Tačiau ir dėl tokio bendravimo pažymi, kad šią vasarą atostogas tėvai dalinosi po dvi savaites. Dukros pačios pareiškė norą ir kalbėjosi su atsakovu bei prašė, kad taip būtų. Tačiau kai vyresnei dukrai prasidėjo menstruacijos, ji skaičiavo dienas, kad tik būtų namuose pas mamą ir nevažiuotų pas tėtį. Taip pat mergaitėms susirgus, jos drąsiau ir ramiau jaučiasi būdamos su mama ir lankytis pas gydytojus taip pat pageidauja su mama. Atsakovas tam trukdo, pats tuo nesirūpina ir ignoruoja būtinumą apsilankyti pas gydytojus. Todėl turėtų būti atsižvelgiama ir į mergaičių brendimo ypatumus, kadangi jos daug geriau jaučiasi su mama brandos laikotarpiu, kai keičiasi kūnas ir vyksta kiti organizmo procesai, būdingi tik moterims.

9. Ieškovė ir jos atstovė teismo posėdžio metu palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus bei reikalavimus.

10. Atsakovas teismo posėdžio metu palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus bei reikalavimus.

11. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas teismo posėdžio metu pateikė išvadą dėl ieškinio ir priešieškinio reikalavimų, kad atsižvelgiant į vaikų norus ir geriausius interesus, nedarant pokyčių, kurie galimai vaikams būtų psichologiškai sunkūs, vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti palikta su motina. Abu vaikai turi artimą ryšį su abiem tėvais, taip pat nėra pastebėta, kad būtų pažeistos vaikų teisės ir interesai jiems gyvenant su ieškove, taip pat nėra pažeidžiamos vaikų teisės vaikams bendraujant su atsakovu. Tačiau Tarnybos atstovas pateikė rekomendaciją atsakovui lankyti pozityvios tėvystės kursus, kadangi atsakovo auklėjimas yra imperatyvus – jei vaikai kažko nepadaro, taikomos atitinkamos sankcijos. Pasisakydamas dėl reikalavimų nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, Tarnybos atstovas paaiškino, kad Tarnyba visuomet palaiko platesnę bendravimo tvarką ir siūlo, jog atsakovo bendravimas su vaikais būtų numatytas ne tik savaitgaliais, bet ir darbo dienomis, kadangi šiuo metu atsakovo bendravimas su vaikais taip ir vyksta, o vaikai išsakė, jog juos tenkina toks bendravimas. Bendravimas švenčių laikotarpiu, atsižvelgiant į vaikų interesus, turėtų vykti per pusę – vieną dieną vaikai bendrauja su vienu tėvu, kitą dieną – su kitu. Bendravimas atostogų metu taip pat turėtų būti dalinamas per pusę, Tarnybos atstovas prieštaravimų, kad atsakovo bendravimas vasaros atostogų metu būtų pailgintas, ir atsakovas bendrautų su vaikais dvi savaites iš eilės vietoje vienos, nereiškė. Tarnybos atstovas išsakė pastabą, kad bendravimo tvarkoje turi būti nustatyta, prieš kiek laiko tėvai informuoja vienas kitą apie suplanuotas atostogas, stovyklas. Kadangi vaikai turi papildomų užsiėmimų, dukra lanko baletą, ieškovės prašoma priteisti suma atitinka vaikų interesus. Išlaikymo forma, kuomet yra apmokamos išlaidos, užtikrina vaikų interesus tuomet, kai tėvai bendradarbiauja ir yra geranoriški, tačiau dažnu atveju kyla ginčas, kokios yra tos būtinos išlaidos. Jeigu tarp šalių yra ginčas ir viena šalis nemoka, nukenčia vaikų interesai ir tokiu atveju geriausia išlaikymo forma yra periodinėmis išmokomis, susitariant dėl papildomų išlaidų apmokėjimo tvarkos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos faktinės aplinkybės

12. Šalys yra nepilnamečių vaikų K. G., gimusios (duomenys neskelbtini), ir M. G., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai.

Žemesnės instancijos teismas

13. Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-304-1045/2019 nutraukė K. B. (buvusi – G.) ir M. G. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtino šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje, be kita ko, šalys susitarė dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo tvarkos klausimų.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo

14. CK 3.174 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką gyventi ar auginti kitiems asmenims, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

15. Kasacinio teismo pažymėta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014; 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 25 punktas).

16. Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konkrečiai neapibrėžiama, tačiau pateikiama jo pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje.

17. Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004; 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006 ir kt.). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020, 61 punktas).

18. Priešieškinio reikalavimą pakeisti teismo sprendimu nustatytą vaikų gyvenamąją vietą atsakovas grindė dviem motyvais: iš esmės pasikeitusiomis ieškovės gyvenimo aplinkybėmis ir visų trijų, t. y. atsakovo bei dviejų nepilnamečių vaikų, noru. Priešieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė sukūrė naują šeimą, jos namuose nuolat gyvena jos sutuoktinis, todėl susiklostė faktinė situacija, kai dviejų kambarių bute nuolat gyvena keturi asmenys. Be to, ieškovės sutuoktinis turi keturiolikos metų nepilnametį vaiką, kuris taip pat gali bet kada pas juos atvykti į namus; esant didesniam asmenų skaičiui bute, gyvenimo kokybė netapo geresnė, priešingai, dukros, anot atsakovo, jaučiasi labiau suvaržytos, nes tenka gyventi iš esmės su svetimu joms asmeniu, taip pat didėja konfliktinių situacijų atsiradimo rizika ir pan. Tuo tarpu atsakovo gyvenamosios sąlygos yra geresnės, dviejų kambarių bute negyvena kitų asmenų, taigi, dukros, anot atsakovo, gali jaustis nevaržomos, turi daugiau erdvės tiek mokslui, tiek poilsiui. Todėl, atsakovo nuomone, vaikų interesai būtų labiau apsaugoti nustačius dukrų gyvenamąją vietą su tėvu.

19. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad ieškovė šiais metais sudarė naują santuoką ir jos naujasis sutuoktinis apsigyveno ieškovei priklausančiame bute, kuriame gyvena ir šalių nepilnamečiai vaikai, savaime nereiškia iš esmės pasikeitusių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas keisti vaikų gyvenamąją vietą. Pirmiausia, bylą nagrinėjant teisme ieškovė patvirtino, ko neginčijo ir atsakovas, kad vaikai turi atskirą kambarį, tad šiuo aspektu vaikų gyvenimo sąlygos iš esmės nepasikeitė. Antra, iš teismui pateiktų Vaiko nuomonės išklausymo aktų matyti, kad nepilnamečių vaikų santykiai su ieškovės sutuoktiniu yra geri, vaikai teigiamai apie jį atsiliepia ir neišreiškia noro keisti dabartines gyvenimo sąlygas (dokumento Nr. DOK-159189).

20. Taigi byloje nenustatyta, nei kad po ankstesnio teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių vaikų gyvenamoji vieta teismo sprendimu buvo nustatyta su ieškove, ar atsirado kitos esminės aplinkybės, sudarančios pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, nei kad vaikai išreiškia norą iš esmės keisti dabartines gyvenimo sąlygas.

21. Teismas neturi pagrindo spręsti, kad vaikų interesai būtų labiau apsaugoti nustačius vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu. Pirma, byloje nenustatyta, kad vaikų interesai būtų pažeidžiami, esant nustatytai vaikų gyvenamajai vietai su ieškove. Antra, Tarnybos atstovas, teikdamas byloje išvadą, pateikė atsakovui rekomendacijas lankyti pozityvios tėvystės kursus. Pastaroji rekomendacija pateikta atsižvelgiant į bylos duomenis apie atsakovo taikomus vaikų auklėjimo metodus, konkrečiai, polinkį taikyti baudžiamojo poveikio priemones. Išaiškinta būtinybė atsakovui, auklėjant vaikus, orientuotis į vaikų supratimo didinimą, o ne baudimą. Tai, kad atsakovas yra linkęs taikyti vaikams tokias priemones, paaiškėjo išklausius šalių paaiškinimus apie įvykusį incidentą, kai šalių jauniausia dukra neatsiliepė atsakovui telefonu. Trečia, šalių vyriausia dukra yra paauglė, ir byloje nėra ginčo dėl to, kad kalbėti su tėvu apie patiriamus fiziologinius kūno pokyčius varžosi, šiuo klausimu jaučiasi komfortiškiau bendraudama su ieškove.

22. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas veiksnys, turintis įtakos vaiko psichologinei būklei, todėl, kai vaikas daugiau kaip vienus metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 27 punktas).

23. Nagrinėjamu atveju nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta su ieškove nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini), t. y. daugiau kaip penkerius metus. Todėl, nenustačius, kad po ankstesnio teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove, ar atsirado kitos esminės aplinkybės, sudarančios pakankamą pagrindą pakeisti šiuo sprendimu nustatytą vaikų gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su atsakovu, įvertinus Tarnybos išvadą, jog vaikų interesus atitinka vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove, atsakovo priešieškinio reikalavimas pakeisti vaikų gyvenamąją vietą, ir atitinkamai išvestinis reikalavimas nustatyti ieškovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, atmetami.

Dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo

24. Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu patvirtintos pareiškėjų K. B. (buv. G.) ir M. G. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių III dalyje nustatyta atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, kurios 3.1 punkte nustatyta, kad lyginėmis savaitėmis atsakovas antradienį pasiima dukteris iš namų arba vaikų ugdymo įstaigos (vaikų darželio, mokyklos) ir asmeniškai pristato jas ketvirtadienio rytą į vaikų ugdymo įstaigą (darželį, mokyklą); 3.2 punkte nustatyta, kad nelyginėmis savaitėmis atsakovas antradienį pasiima dukteris iš namų arba vaikų ugdymo įstaigos (vaikų darželio, mokyklos) ir asmeniškai pristato dukteris trečiadienio rytą į vaikų ugdymo įstaigą (darželį, mokyklą); penktadienį, pasiima dukteris iš namų arba vaikų ugdymo įstaigos (vaikų darželio, mokyklos) ir asmeniškai pristato dukteris pirmadienio rytą į vaikų ugdymo įstaigą (darželį, mokyklą); 3.4 punkte nustatyta, kad vasaros atostogas atsakovas praleidžia su dukterimis pakaitomis su ieškove (savaitėmis), pasiimdamas dukteris iš namų pirmadienį ir grąžindamas sekmadienį iki 20 val. Jeigu kuris nors iš tėvų planuoja ilgesnę nei savaitės trukmės kelionę, apie tai kitas iš tėvų informuojamas prieš dvi savaites; 3.5 punkte nustatyta, kad atsakovas pasiima dukteris pas save per dideles metų šventes (Šv. Kalėdas, Šv. Velykas), taip pat per Naujų Metų šventę. Lyginiais metais (2018, 2020, 2022, 2024 ir t. t.) tėvas su dukterimis bendrauja gruodžio 24–25 dienomis ir antrą Šv. Velykų dieną, nelyginiais metais (2019, 2021, 2023, 2025 ir t. t.) su dukterimis bendraujama gruodžio 26 d., per Naujųjų Metų šventę (sausio 1 d.) ir pirmą Velykų dieną. Tėvas pasiima dukteris švenčių dienų išvakarėse ir grąžina jas į nuolatinę gyvenamąją vietą paskutinę bendravimo dieną iki 18 val. Apie vaikų paėmimo laiką vaikų motina įspėjama prieš dvi kalendorines dienas.

25. Ieškovė byloje pareikštu ieškiniu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo III dalies 3.1, 3.2, ir 3.5 punktus, panaikinant 3.4 punktą, juos išdėstant ieškovės prašomu būdu.

26. Ieškovė prašo nustatyti, kad atsakovas su nepilnametėmis dukromis bendrauja kas antros (nelyginės) savaitės penktadieniais–sekmadieniais, pasiimdamas dukras penktadienį iš ugdymo įstaigų po užsiėmimų ir grąžindamas jas į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 18 val. Taigi ieškovė prašo susiaurinti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais apimtį, numatant bendravimą tik kas antros savaitės savaitgalį ir nenumatant jokio bendravimo darbo dienomis.

27. Ieškinio reikalavimą motyvuoja tuo, kad vaikai, būdami pas atsakovą, nesugeba paruošti namų darbų, atsakovas neužtikrina vaikų mokslo pasiekimų, kurie nuolat kenčia. Ieškovės teigimu, atsakovas vengia dalyvauti vaikų ugdymo procese: nesilanko mokyklos susirinkimuose, netikrina dukrų dienynuose atsiųstos informacijos, nesidomi dukrų pažanga ir neužtikrina mokyklinių namų darbų paruošimo, dėl ko labai kenčia dukrų pažangumas. Atsakovas taip pat aiškina dukroms, kad pamokų galima neruošti. Atsakovas pakankamai piktybiškai nusiteikęs ieškovės atžvilgiu, kiek tai susiję su vaikų mokslais ir užklasine veikla, pavyzdžiui, laiku neapmoka lankomų būrelių, todėl tenka rašyti priminimus dėl apmokėjimo; nepajungia dukros į papildomas nuotolines anglų kalbos pamokas be jokios pateisinamos priežasties; nereaguoja į ieškovės siunčiamas žinutes ir laiškus, susijusius su mokslais, kitais mokyklos reikalais. Dukros ne kartą skundėsi, kad joms būnant pas tėtį, tėtis dažnai išvažiuoja į savo padangų dirbtuves ir palieka jas vienas namuose dienos metu ir vakarais. Jos bijo likti pačios vienos, todėl ieškovei teko ne kartą raminti jas telefonu. Kaip paskutinį atvejį, ieškovės vertinimu, pagrindžiantį būtinybę keisti nustatytą bendravimo tvarką, ieškovė nurodė situaciją, kai atsakovas neinformavo ieškovės apie sunegalavusią dukrą ir paliko ją vieną namuose (el. b. 5 t., b. l. 21). Ieškovės įsitikinimu, teismo sprendimu nustatytas bendravimas neužtikrina vaikų stabilumo ir mokymosi disciplinos, o tai kenkia vaikų interesams bei gerovei, taip pat neužtikrina mergaičių, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos ir intelektualios asmenybės raidos.

28. Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad šalys atskirais metais sudaro rašytinį susitarimą dėl tais metais taikytinos atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos. Pagal paskutinį susitarimą, atsakovas su nepilnametėmis dukromis bendrauja nelyginėmis savaitėmis, penktadienį pasiimdamas dukras iš namų arba vaikų ugdymo įstaigos ir asmeniškai pristato dukras trečiadienio rytą į vaikų ugdymo įstaigą. Kaip matyti iš Vaiko nuomonės išklausymo aktų, vaikai žino faktiškai taikomą bendravimo su tėvu darbo dienomis ir savaitgaliais tvarką, yra prie jos pripratę ir neišreiškia noro ją keisti (dokumento Nr. DOK-159189). Ieškinyje ieškovė pripažino, kad nauja bendravimo tvarka šalių sutarta sprendžiant ankstesnės, t. y. teismo sprendimu nustatytos, bendravimo tvarkos neefektyvumą, be kita ko, atsižvelgiant į aplinkybes, jog vaikai pradėjo lankyti vyresnes klases, papildomus užsiėmimus, ir ankstesnė bendravimo tvarka pradėjo trikdyti vaikų dienos ir mokslo režimą, daryti neigiamą įtaką jų mokslo rezultatams.

29. Taigi, šalys, sudarydamos naują susitarimą dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, atliepė ieškovės nurodomą poreikį subalansuoti vaikų dienos ir mokslo režimą. Pagal bylos duomenis, nauja bendravimo tvarka galioja daugiau kaip metus; vaikai, kaip minėta, yra prie jos pripratę ir neišreiškia noro ją keisti. Todėl stabilumo vaikams užtikrinimą šiuo atveju garantuotų tolesnis galiojančios bendravimo tvarkos vykdymas, o ne naujos nustatymas.

30. Kaip minėta, ieškovė nagrinėjamoje byloje prašo susiaurinti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais apimtį, numatant bendravimą tik kas antros savaitės savaitgalį ir nenumatant jokio bendravimo darbo dienomis, motyvuodama tuo, kad vaikų bendravimas su tėvu darbo dienomis neužtikrina vaikų mokymosi disciplinos, daro neigiamą įtaką vaikų mokymosi rezultatams, taip pat nurodo aplinkybes dėl vaikų palikimo vienų namuose.

31. Teismas pažymi, kad pagal CK 3.161 straipsnio 3 dalį, vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).

32. Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis).

33. Remiantis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

34. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 38 punktas).

35. Sprendžiant dėl tėvo (motinos) bendravimo su vaiku pakeitimo reikia vadovautis būtent vaiko interesais, o ne tėvų pageidavimais ir poreikiais (į juos atsižvelgtina tuo atveju, jeigu jie atitinka vaiko geriausius interesus). Jeigu paaiškėja, kad teismo nustatyta tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka neatitinka vaiko interesų (pvz., nustatytas pernelyg dažnas vykimas į kitą miestą, dėl kurio yra pažeidžiamas vaiko dienos ir ugdymo režimas, nuotolinis bendravimas neatitinka vaiko amžiaus ir dėlto yra nepageidaujamas paties vaiko), tai gali būti pripažinta pagrindu keisti tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką. Pasikeitusiomis aplinkybėmis CK 3.175 straipsnio 3 dalies prasme tokiu atveju laikytinas vaiko neigiamas požiūris į nustatytą bendravimo tvarką, jo savijauta, sutrikdytas dienos, ugdymo režimas ir pan. Kartu pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog teismo nustatyta dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka vaiko tėvams ar vienam iš jų, jų subjektyviu vertinimu, yra nepatogi, vaiko tėvai ar vienas jų šios tvarkos laikytis nenori, nenustačius neigiamos nustatytos bendravimo tvarkos įtakos pačiam vaikui, negali būti pagrindas keisti teismo nustatytą bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-823/2022 44 punktas).

36. Taigi tiek įstatyminis reguliavimas, tiek teismų praktika orientuoja teismus nustatyti tokią bendravimo su vaiku tvarką, kuri sudaro galimybes skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką, be kita ko, numatant bendravimą darbo dienomis, o minimalus bendravimas (arba bendravimo apimties mažinimas) gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

37. Teismo vertinimu, ieškovė nagrinėjamu atveju nepagrindė, kad dabartinė atsakovo bendravimo su vaikais tvarka, kai atsakovas kas antrą savaitę bendrauja su vaikais nepertraukiamai nuo penktadienio (pasibaigus vaikų užsiėmimams) iki trečiadienio ryto, t. y. ne tik savaitgalį, bet ir dvi darbo dienas, neatitinka vaikų interesų ir dėl to nustatytina ieškovės prašoma bendravimo tvarka (CPK 185 straipsnis). Iš šalių paaiškinimų, pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad iš tiesų ieškovė yra itin aktyvi mokyklos bendruomenės narė, mokytojų apibūdinama vien teigiamai (el. b. 4 t., b. l. 73–74), tuo tarpu atsakovas nepasižymi tokiais gerais bendravimo su mokyklos darbuotojais įgūdžiais, susirinkimuose nedalyvauja, nuolatinio ryšio, priešingai nei ieškovė, su mokytojais nepalaiko (el. b. 4 t., b. l. 23; 5 t., b. l. 23–24). Vis dėlto šios aplinkybės savaime nėra pagrindas riboti atsakovo bendravimo su vaikais apimtį. Teismas taip pat nenustatė, kad būtent taikoma atsakovo bendravimo su vaikais tvarka lemtų vaikų neigiamus įvertinimus mokykloje ir tai sudarytų pakankamą pagrindą riboti atsakovo bendravimą su vaikais. Iš pateiktų duomenų matyti, kad vaikai gauna įvairius įvertinimus mokykloje, vienų dalykų įvertinimai aukštesni, kiti sekasi prasčiau, šios problemos sprendžiamos, be kita ko, samdant korepetitorius; kai kurios pastabos, pavyzdžiui, „neturi rašiklio“, „neturėjo lietuvių kalbos sąsiuvinio“, „pasikartoti daugybos lentelę“ ar „įpusėjo mėnuo, už perskaitytas knygas neatsiskaityta“, pagal savo pobūdį apskritai negali būti priskirtos išimtinai vieno iš tėvų atsakomybės sričiai (el. b. 4 t., b. l. 54–72). Ieškovės pateikti naujausi duomenys iš Tamo dienyno yra apie šalių vyriausios dukros K. G. gautas dvi pastabas dėl neatliktų matematikos namų darbų tuo metu, kai vyko atsakovo bendravimas su vaikais (el. b. 5 t., b. l. 25–26). Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį, kad šalių vyriausia dukra yra jau paauglė, 14 metų, t. y. pakankamo amžiaus, jog suvoktų savo pareigas ir atsakomybes mokymosi srityje, be kita ko, pareigą mokytis ir atlikti namų darbus, ir tam nėra būtina riboti atsakovo bendravimo su vaikais apimties. Pagal pateiktus naujausius duomenis, K. G. bendras vidurkis viršija 7 balus. Duomenų, kad atsakovas tyčia skatintų vaikus nesimokyti ir tokiais veiksmais pažeistų vaikų interesus, byloje nėra, tas neišplaukia ir iš minėtų Vaiko nuomonės išklausymo aktų.

38. Iš ieškovės pateikto 2024 m. spalio 30 d. Vaiko situacijos vertinimo sprendimo matyti, kad Tarnyba, išnagrinėjusi 2024 m. spalio 24 d. ieškovės pranešimą, jog atsakovas buvo palikęs dukrą (M. G.) vieną namuose be suaugusiųjų priežiūros, vaiko teisių pažeidimo nenustatė (el. b. 5 t., b. l. 27–31). Duomenų apie nustatytus kitokius vaiko teisių pažeidimo atvejus teismui nepateikta. Tarnyba byloje pateikė išvadą, kurioje pasisakė už atsakovo bendravimą su vaikais ne vien savaitgaliais, kitaip tariant, pateikė neigiamą išvadą dėl ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimo.

39. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad byloje nenustatyta pakankamo pagrindo mažinti atsakovo bendravimo su vaikais apimtį, susiaurinant ją tik iki bendravimo kas antrą savaitgalį, todėl ieškovės ieškinio reikalavimas pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu patvirtintos ieškovės ir atsakovo sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių III dalies 3.1–3.2 punktus ir juos išdėstyti ieškinyje nurodytu būdu netenkinamas. Byloje nėra ginčo, kad šiuo metu šalių faktiškai taikoma kitokia, nei teismo sprendimu nustatyta, atsakovo bendravimo su vaikais tvarka. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys, įvertinusios po teismo sprendimo priėmimo pasikeitusias aplinkybes, iš naujo sureguliavo atsakovo bendravimo su vaikais klausimus, sudarytą susitarimą vykdo, vaikai prie naujos bendravimo tvarkos yra pripratę, noro ją keisti neišreiškia, teismas neturi pagrindo spręsti dėl kitokios atsakovo bendravimo su vaikais darbo dienomis–savaitgaliais tvarkos nustatymo.

40. Pirmiau minėta, kad netenkinus atsakovo priešieškinio reikalavimo nustatyti su juo vaikų gyvenamąją vietą, kaip išvestinis atmetamas ir atsakovo priešieškinio reikalavimas nustatyti ieškovės bendravimo su vaikais tvarką. Tačiau bendravimo su vaikais tvarkos kontekste teismas papildomai pažymi, kad atsakovas apskritai neįrodė, jog „50:50 procentų laiko“ bendravimo tvarkos nustatymas geriausiai atitiktų vaikų interesus bei norus, apsiribodamas vien deklaratyvių teiginių išdėstymu priešieškinyje, todėl ir dėl šios priežasties teismas dėl tokios bendravimo tvarkos nustatymo plačiau nepasisako.

Žemesnės instancijos teismas

41. Pareikštu ieškiniu ieškovė taip pat prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu patvirtintos ieškovės ir atsakovo sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių III dalyje nustatytos atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos 3.4 ir 3.5 punktus, susijusius su atsakovo bendravimu su vaikais per vasaros atostogas ir didžiąsias metų šventes (šv. Kalėdas, Naujuosius Metus ir šv. Velykas).

42. Kaip minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių III dalies 3.4 punkte nustatyta, kad vasaros atostogas atsakovas praleidžia su dukterimis pakaitomis su ieškove (savaitėmis), pasiimdamas dukteris iš namų pirmadienį ir grąžindamas sekmadienį iki 20 val. Jeigu kuris nors iš tėvų planuoja ilgesnę nei savaitės trukmės kelionę, apie tai kitas iš tėvų informuojamas prieš dvi savaites; 3.5 punkte nustatyta, kad atsakovas pasiima dukteris pas save per dideles metų šventes (Šv. Kalėdas, Šv. Velykas), taip pat per Naujų metų šventę. Lyginiais metais (2018, 2020, 2022, 2024 ir t. t.) tėvas su dukterimis bendrauja gruodžio 24–25 dienomis ir antrą Šv. Velykų dieną, nelyginiais metais (2019, 2021, 2023, 2025 ir t. t.) su dukterimis bendraujama gruodžio 26 d., per Naujųjų Metų šventę (sausio 1 d.) ir pirmą Velykų dieną. Tėvas pasiima dukteris švenčių dienų išvakarėse ir grąžina jas į nuolatinę gyvenamąją vietą paskutinę bendravimo dieną iki 18 val.

43. Ieškovė prašo nustatyti, kad vasaros atostogas atsakovas praleidžia su dukterimis pakaitomis su ieškove (kas dvi savaites), pasiimdamas dukteris iš namų sekmadienį 20 val. ir grąžindamas į namus po dviejų savaičių sekmadienį iki 20 val.; per didžiąsias metų šventes (Šv. Kalėdas, Naujus Metus, Šv. Velykas) atsakovas bendrauja su dukromis pakaitomis, pavyzdžiui, 2023 m. Šv. Kalėdų šventes (gruodžio 24–26 d.) dukros praleidžia su mama, 2024 m. Naujuosius Metus (gruodžio 31 d.–sausio 1 d.) dukros praleidžia su tėčiu, 2024 m. Šv. Velykas dukros praleidžia su mama, 2024 m. Šv. Kalėdų šventes (gruodžio 24–26 d.) praleidžia pas tėtį ir t. t.

44. Taigi ieškovės prašomų nustatyti pakeitimų esmė – vasaros atostogas leisti pakaitomis ne po vieną, o po dvi savaites; didžiųjų metų švenčių nedalyti, o švęsti pakaitomis.

45. Bylą nagrinėjant teisme atsakovas neginčijo aplinkybės, kad šių metų vasarą šalys atostogavo su vaikais taip, kaip prašo nustatyti ieškovė, t. y. pakaitomis po dvi savaites, vaikams toks atostogų režimas tiko. Taigi, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitusį vaikų amžių, Tarnybos išvadą, teismas sprendžia, kad teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos vasaros atostogų metu pakeitimas ieškovės prašomu būdu geriau atlieptų keturiolikos ir vienuolikos metų vaikų poreikius, leistų racionaliau panaudoti vaikų atostogų laiką ir dėl to geriau atitiktų vaikų interesus. Dėl išdėstytų priežasčių ieškovės ieškinio reikalavimas pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių III dalies 3.4 punktą tenkinamas.

46. Byloje nustatyta, kad teismo sprendimu nustatyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka per didžiąsias metų šventes (šv. Kalėdas, Naujuosiu Metus ir šv. Velykas) galioja daugiau kaip penkerius metus. Ieškovė ieškinyje iš esmės nenurodė jokių motyvų, dėl ko ši tvarka keistina; teismo posėdžio metu paaiškino, kad ši tvarka kelia nepatogumų, nes nėra konkretumo, ieškovė negali planuoti laiko, sutarti su atsakovu konkrečių valandų nepavyksta. Tarnyba byloje pateikė išvadą, kad atsižvelgiant į vaikų interesus, didžiosios metų šventės tarp tėvų turėtų būti dalijamos per pusę, o ne švenčiamos pakaitomis pagal metus, t. y. iš esmės palikta galioti dabartinė bendravimo tvarka. Duomenų, kad galiojanti tvarka netiktų vaikams, byloje nėra. Teismo sprendimu nustatyta, kad tėvas pasiima dukteris švenčių dienų išvakarėse ir grąžina jas į nuolatinę gyvenamąją vietą paskutinę bendravimo dieną iki 18 val. Apie vaikų paėmimo laiką vaikų motina įspėjama prieš dvi kalendorines dienas. Taigi teismo sprendimu pakankamai konkrečiai nustatyta, kaip vyksta vaikų paėmimas bendravimui per šventes. Atsakovui nevykdant teismo sprendimo, jam gali būti taikoma teisinė atsakomybė.

47. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, taip pat vadovaudamasis Tarnybos išvada, teismas sprendžia, kad byloje nenustatyta pakankamo pagrindo keisti atsakovo bendravimo su vaikais per didžiąsias metų šventes tvarką, todėl ieškovės ieškinio reikalavimas pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu patvirtintos ieškovės ir atsakovo sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių III dalies 3.5 punktą ir jį išdėstyti ieškinyje nurodytu būdu netenkinamas.

48. Teismas taip pat pažymi, kad, kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas).

Dėl teismo sprendimu patvirtintos nepilnamečių vaikų išlaikymo formos pakeitimo

49. Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu patvirtintos pareiškėjų K. B. (buv. G.) ir M. G. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių IV dalyje reglamentuojami išlaikymo teikimo nepilnametėms dukroms klausimai.

50. Teismo sprendimo 4.1 punkte nustatyta, kad atsakovas savo nepilnametėms dukterims K. G. ir M. G. teikia išlaikymą tikslinių išmokų forma.

51. Teismo sprendimo 4.2 punkte nustatyta, kad atsakovas savo lėšomis visa apimtimi apmoka šias K. G. išlaidas: maitinimo mokykloje išlaidas (pusryčiai / pietūs) (4.2.1 punktas); mokymosi priemonių išlaidas: pasirengimo mokslo metų pradžiai (kanceliarinės prekės, mokyklinė apranga, pratybų sąsiuviniai ir kita), taip pat mokslo metų eigoje atsiradusias išlaidas mokymosi priemonėms, mokyklos / klasės organizuojamiems renginiams, klasės fondo rinkliavoms ir kitiems tikslams, susijusiems su mokykla (4.2.2 punktas); papildomo lavinimo išlaidas – ne daugiau nei dviejų būrelių (studijų) išlaidas (4.2.3 punktas); K. G. lankant baleto studiją, atsakovas apmoka baleto studijos kasmėnesinį mokestį, papildomų ir prieškonkursinių užsiėmimų išlaidas, užsiėmimams reikalingos aprangos išlaidas (triko, pėdkelnės, sijonas, tapkutės), sceninių kostiumų išlaidas ir kitas pagal baleto sutartį numatytas išlaidas (renginių, konkursų dalyvio mokesčiai ir kitos rinkliavos). Išlaidų dydį ir mokėjimo tvarką atsakovas tiesiogiai derina su baleto studijos vadovu (4.2.4 punktas).

52. Teismo sprendimo 4.3 punkte nustatyta, kad atsakovas savo asmeninėmis lėšomis visa apimtimi apmoka šias M. G. išlaidas: mokestį už vaikų darželį ir visas darželio rinkliavas, išlaidas mokymosi priemonėms, darželio organizuojamiems renginiams ir kitiems tikslams, susijusiems su darželiu (4.3.1 punktas); M. G. pradėjus lankyti mokyklą – mokymosi priemonių išlaidas: pasirengimo mokslo metų pradžiai (kanceliarinės prekės, mokyklinė apranga, pratybų sąsiuviniai ir kita), taip pat mokslo metų eigoje atsiradusias išlaidas mokymosi priemonėms, mokyklos organizuojamiems renginiams, klasės fondo rinkliavoms ir kitiems tikslams, susijusiems su mokykla (4.3.2 punktas); maitinimo mokykloje išlaidas (pusryčiai / pietūs) (4.3.3 punktas); papildomo lavinimo išlaidas: mokesčiai būreliams, studijoms ir pan., lavinimui būtinų priemonių ir visas kitas su papildomu lavinimu susijusias išlaidas. Atsakovas apmoka ne daugiau nei dviejų būrelių (studijų) išlaidas (4.3.4 punktas).

53. Teismo sprendimo IV dalies 5 punkte nustatyta, kad atsakovas padengia pusę papildomų išlaidų abiejų dukterų sveikatai pagal išlaidas patvirtinančius dokumentus. Papildomos išlaidos suprantamos kaip nesusijusios su kasdiene sveikatos priežiūra, neįprastos išlaidos (vaistai ligos metu, stomatologo/odontologo paslaugos, traumų gydymo, esant būtinumui – specialistų konsultavimas, gydymas, reabilitacija ir kt.).

54. Teismo sprendimo IV dalies 6 punkte nustatyta, kad atsakovas padengia pusę abiejų dukterų išlaidų stovyklų išlaidų pagal išlaidas patvirtinančius dokumentus.

55. Teismo sprendimo IV dalies 7 punkte nustatyta, kad atsakovas padengia pusę abiejų dukterų išlaidų didesnės vertės pirkiniams – kompiuteriams, telefonams ir kitiems daiktams, reikalingiems vaikų poreikių tenkinimui. Sprendimai dėl šių išlaidų priimami abiejų tėvų bendru sutarimu.

56. Ieškovė byloje pareikštu ieškiniu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių IV dalies 4.1–4.2 punktus, panaikinti 4.3 punktą, ir 4.1–4.2 punktus išdėstyti taip: 4.1. M. G. nepilnamečių dukrų išlaikymui kas mėnesį iki jų pilnametystės skiria: po 420,42 Eur kas mėnesį mokamomis išmokomis dukters M. G. išlaikymui, ir po 465,89 Eur kas mėnesį mokamomis išmokomis dukters K. G. išlaikymui iki jų pilnametystės. Išlaikymo suma pervedama kas mėnesį į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą iki kiekvieno mėnesio 15 dienos. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė. Išlaikymo suma kasmet indeksuojama LR Vyriausybės nustatyta tvarka; 4.2. Papildomai M. G. dengia ½ dalį mergaičių pasirengimo kiekvieniems mokslo metams išlaidas, pagal ieškovės pateikiamas tokias išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Tokias išlaidas (1/2 jų dalį) M. G. privalo kompensuoti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo išlaidas pagrindžiančių dokumentų pateikimo dienos.

57. Taigi ieškovės prašomų atlikti pakeitimų esmė – vietoje išlaikymo tikslinių išmokų forma priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, papildomai numatyti atsakovo prievolę padengti ½ vaikų pasirengimo kiekvieniems mokslo metams išlaidas pagal ieškovės pateikiamas tokias išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Kitus Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių punktus prašo palikti nepakeistus.

58. Ieškovė argumentuoja, kad sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalių pasiektas susitarimas dėl išlaikymo vaikams teikimo formos nėra efektyvus, tinkamai neužtikrina vaikų poreikių, kelia ginčus tarp šalių. Atsakovas net netinkamai vykdo / vykdė ir šį susitarimą, dėl ko ieškovei nuolat reikėjo raginti, dengti už atsakovą jo įsipareigojimus. Dėl tokio susitarimo buvo ne vienas atvejis, kai atsakovas neapmokėjo vaikų būrelių ar papildomų pamokų, taip pat maitinimo mokykloje, dėl ko kentėjo tik vaikai ir jų poreikiai. Dėl buvusių įsiskolinimų už anglų kalbos būrelį, dailės būrelį, dėl maitinimo apmokėjimo (2021–2023 m.) ieškovė kreipėsi į antstolius. Atsakovas visa apimtimi nevykdo įsipareigojimo aprūpinti vaikus mokyklinėmis priemonėmis, neužtikrina ir net nesidomi vaikų maitinimu mokykloje. Todėl ieškovė, nebeapsikentusi tokio netinkamo teismo sprendimo vykdymo, pati padengusi atsakovo mokėtinas sumas, dėl priverstinio teismo sprendimo dalies dėl išlaikymo teikimo tikslinėmis išmokomis vykdymo kreipėsi į antstolę. Pradėta vykdomoji byla. Tačiau, anot ieškovės, net ir priverstinai vykdant šią teismo sprendimo dalį, kyla ginčų ir nesusipratimų, kiek ir kada atsakovas turi dengti kokias išlaidas. Dėl padidėjusių vaikų poreikių ir siekio juos nepertraukiamai ir tinkamai užtikrinti, ieškovės nuomone, būtina pakeisti išlaikymo formą į išlaikymą periodinėmis išmokomos, mokamomis kas mėnesį iki vaikų pilnametystės.

59. CK 3.196 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš jų tėvų (vieno jų), kurie nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, šiais būdais: kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; konkrečia pinigų suma; priteisiant vaikui tam tikrą turtą.

60. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, išlaikymo forma turi būti parinkta tokia, kad būtų maksimaliai patenkinti vaiko poreikiai, atsižvelgiant į vaiko interesus ir tėvų turtinę padėtį. Teismas savo iniciatyva gali parinkti tokią išlaikymo formą, kokia labiausiai atitinka vaiko interesus (CPK 376 straipsnio 3 dalis). Išlaikymo formos parinkimo kriterijai yra šie: vaiko poreikiai, jo amžius, sveikatos būklė, tėvų turtinė padėtis, tėvų turto struktūra, gaunamų pajamų dydis, periodiškumas, tėvo (motinos) gebėjimas tinkamai tvarkyti turtą ir gauti iš jo pajamas vaikų išlaikymui ar kitaip tenkinti vaikų poreikius iš priteisto turto. Taigi kriterijai, galintys lemti vieną ar kitą išlaikymo formą, yra įvairūs. Teismas, parinkdamas išlaikymo formą, turi atsižvelgti į tai, kad išlaikymas savo prigimtimi skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti: vaiko maistui, aprangai, būstui, mokslui, sveikatai, vaiko ugdymui ir kt.

61. Išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis garantuoja nustatyto dydžio sumas kas mėnesį vaiko (vaikų) poreikiams tenkinti, jei išlaikymas yra mokamas nepažeidžiant mokėjimo tvarkos. Ši išlaikymo forma taikytina tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatines pajamas (uždarbį, pensiją, pašalpas ir kt.). Išlaikymas konkrečia pinigų suma gali būti nustatytas tuo atveju, kai tai leidžia išlaikymą privalančio mokėti vaiko tėvo (motinos) turimos lėšos ir nėra pažeidžiami nei vaikų, nei tėvų interesai dėl tokios išlaikymo formos taikymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-501-687/2018).

62. CK 3.201 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų prašymą gali pakeisti priteisto išlaikymo formą.

63. Nagrinėjamu atveju šalys, nutraukdamos santuoką, susitarė dėl atsakovo teikiamo išlaikymo nepilnamečiams vaikams tikslinių išmokų forma, t. y. kitokios formos, nei numato įstatymai. Tarnybos atstovas pateikė išvadą, kad tokia išlaikymo forma atitinka vaikų interesus, jeigu tėvai yra geranoriški ir bendradarbiauja tarpusavyje, tuo tarpu jeigu kyla konfliktų, geresnė išlaikymo forma yra išlaikymas periodinėmis išmokomis. Iš šalių paaiškinimų, pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad nagrinėjamu atveju šalių sutarta išlaikymo forma geriausių vaikų interesų neatitinka: tarp šalių nuolat kyla ginčų dėl to, kiek, kada ir kokias išlaidas turi dengti atsakovas; dėl tokios išlaikymo teikimo tvarkos (konkrečiai, apmokėjimo už maitinimą) vienas iš vaikų yra patyręs gėdingų situacijų mokyklos valgykloje; dėl nepakankamo išlaikymo teikimo yra pradėta ir tebevykdoma vykdomoji byla, o tai patvirtina, kad vaikų teisė gauti nuolat ir pakankamo dydžio išlaikymą yra neužtikrinama (el. b. 4 t., b. l. 17–41).

64. Dėl išdėstytų priežasčių, taip pat vadovaujantis Tarnybos išvada, ieškovės reikalavimas pakeisti nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo formą tenkinamas ir byloje sprendžiama dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis nepilnamečiams vaikams priteisimo.

65. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; kt.). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; kt.).

66. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas yra nurodęs, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktas; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 punktas).

67. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai M. G. po 420,42 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų ir išlaikymą nepilnametei dukrai K. G. po 465,89 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, kol dukros sulauks pilnametystės.

68. Ieškovė pateikė vaikų poreikių lenteles (el. b. 4 t., b. l. 87; 5 t., b. l. 32), pagal kurias M. G. išlaikymui kas mėnesį reikalinga 840,84 Eur / mėn. suma: išlaidos maistui – 180 Eur / mėn.; maitinimas mokykloje – 124,40 Eur / mėn.; išlaidos už komunalines, šildymo, elektros tiekimo, interneto, kabelinės ir kt. paslaugas – 60 Eur / mėn.; būsto paskolos įmoka – 63,36 Eur / mėn.; kanceliarinės prekės – 20 Eur / mėn.; pratybos, vadovėliai – 20 Eur / mėn.; laisvalaikio užsiėmimai, laisvalaikio inventorius, įvairių renginių lankymas, klasės fondo rinkliavos – 30 Eur / mėn.; būreliai (dailė) – 120 Eur / mėn.; mokyklos uniforma – 13,08 Eur / mėn.; kirpėjo paslaugos – 10 Eur / mėn.; transporto išlaidos – 60 Eur / mėn.; higienos priemonės, patalynė ir kt. – 50 Eur / mėn.; vaistai, vitaminai, papildai – 20 Eur / mėn.; drabužiai ir avalynė – 60 Eur / mėn.; ryšio paslaugos – 10 Eur / mėn. K. G. išlaikymui kas mėnesį reikalinga 931,77 Eur suma: išlaidos maistui – 180 Eur / mėn.; maitinimas mokykloje – 120 Eur / mėn.; išlaidos už komunalines, šildymo, elektros tiekimo, interneto, kabelinės ir kt. paslaugas – 60 Eur / mėn.; būsto paskolos įmoka – 63,36 Eur / mėn.; kanceliarinės prekės – 20 Eur / mėn.; pratybos, vadovėliai – 20 Eur / mėn.; laisvalaikio užsiėmimai, laisvalaikio inventorius, įvairių renginių lankymas, klasės fondo rinkliavos – 30 Eur / mėn.; matematikos korepetitoriaus paslauga – 80 Eur / mėn.; mokyklos uniforma, specializuota baleto apranga, baleto linoleumas, šokio atrama – 122,83 Eur / mėn.; kirpėjo paslaugos – 10 Eur / mėn.; transporto išlaidos – 60 Eur / mėn.; higienos priemonės, patalynė ir kt. – 50 Eur / mėn.; vaistai, vitaminai, papildai – 20 Eur / mėn.; drabužiai ir avalynė – 60 Eur / mėn.; ryšio paslaugos – 35,58 Eur / mėn.

69. Pirmiausia teismas pažymi, kad ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai – kvitai, mokėjimų pavedimai, pagrindžiantys tam tikrų apsipirkimų faktą (drabužių, batų, kosmetikos parduotuvėse, degalinėse, vaistinėse, knygynuose ir kt.), savaime neįrodo vaikų poreikiams kas mėnesį reikalingų lėšų dydžio. Kita vertus, suprantama, kad visiems žinomų faktinių aplinkybių, jog kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, standartinės ugdymo (lavinimo) priemonės, transportas ir pan., vadinamieji būtinieji poreikiai, įrodinėti nereikia. Be to, kaip minėta, orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažįstamas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kurio bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti.

70. Ieškovė pateiktose vaikų poreikių lentelėse nurodo, kad išlaidos už komunalines, šildymo, elektros tiekimo, interneto, kabelinės ir kt. paslaugas vidutiniškai yra 180 Eur / mėn., vaiko dalis – 60 Eur / mėn.). Tačiau pagal bylos duomenis, kartu su ieškove ir vaikais gyvena ir ieškovės sutuoktinis, todėl būsto išlaidos turėtų būti dalijamos iš keturių, o ne trijų asmenų, tad vaiko dalis yra 45 Eur / mėn. Antra, ieškovė į vaiko išlaikymo dalį įtraukia būsto paskolos įmokas, tačiau, kaip yra išaiškinta nuoseklioje teismų praktikoje, būsto kredito įmokos negali būti įtrauktos į išlaikymo sumą (pvz.: Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-3262-450/2013, 2017 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1535-580/2017, 2019 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2307-864/2019, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-486-513/2019, 2018 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-998-513/2018, Šiaulių apygardos teismo 2020 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-51-267/2020). Trečia, šalys nepatiria vaikų maitinimo mokykloje išlaidų vasaros atostogų metu, todėl šios išlaidos skaičiuotinos daugiausia už 10 mėn., tad M. G. atveju mažintinos iki 104 Eur / mėn. (124,40 Eur / mėn. x 10 mėn. / 12 mėn. = 104 Eur), o K. G. atveju – iki 100 Eur / mėn. (120 Eur / mėn. x 10 mėn. / 12 mėn. = 100 Eur). Tad, laikant, kad vienam vaikui tenkančios būsto išlaikymo išlaidos yra 45 Eur / mėn., M. G. maitinimo mokykloje išlaidos yra 104 Eur / mėn., K. G. – 100 Eur / mėn., ir minusavus iš išlaikymo sumos būsto kredito įmokas, išeina, jog M. G. būtiniesiems poreikiams tenkinti kas mėnesį reikalinga 622,08 Eur suma (180 Eur + 104 Eur + 45 Eur + 20 Eur + 20 Eur + 30 Eur + 13,08 Eur + 10 Eur + 60 Eur + 50 Eur + 20 Eur + 60 Eur + 10 Eur), o K. G. būtiniesiems poreikiams tenkinti – 641,41 Eur suma (180 Eur + 100 Eur + 45 Eur + 20 Eur + 20 Eur + 30 Eur + 10,83 Eur (mokyklos uniforma) + 10 Eur + 60 Eur + 50 Eur + 20 Eur + 60 Eur + 35,58 Eur). Dėl ieškovės nurodytų išlaidų maistui, lavinimuisi (lentelių 5–7 eilutės), kirpėjo paslaugoms, transportui, higienos priemonėms, vaistams, vitaminams, papildams, drabužiams ir avalynei, ryšio paslaugoms teismas atskirai nepasisako, nes, pirma, atsiliepime į pradinį ieškinį pats atsakovas kai kuriuos iš šių dydžių pripažino (atsiliepimo į ieškinį 55, 61 punktai), antra, pagal nagrinėjamos kategorijos bylose taikomą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, tėvas (motina) nėra įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui, kuri (MMA) šiuo metu yra 709 Eur atskaičius mokesčius. Atsižvelgiant į tai, kad pagal bylos duomenis iš atsakovo yra vykdomas išlaikymo įsiskolinimo išieškojimas, atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytos sumos, kiek atsakovas kas mėnesį išleidžia visiems (t. y. ne tik būtiniesiems) vaikų poreikiams tenkinti: 325 Eur dukrai K. G. ir 394,40 Eur dukrai M. G., tinkamai nepagrindžia, jog būtiniesiems vaikų poreikiams kas mėnesį tenkinti reikalinga mažesnė suma, nei nurodė ieškovė.

71. Kaip minėta, visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena, būstas ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; kt.).

72. Byloje nustatyta, kad šalių nepilnametė dukra M. G. lanko dailės būrelį (120 Eur / mėn.); šalių nepilnametė dukra K. G. lanko baletą, taip pat nustatytas poreikis matematikos korepetitoriaus paslaugoms (80 Eur / mėn.), ko atsakovas, bylą nagrinėjant teisme, neginčijo. Ieškovės skaičiavimais (el. b. 5 t., b. l. 32), išlaidos, susijusios su dukros K. G. lankomu baletu (speciali apranga, aksesuarai, inventorius), yra 112 Eur / mėn., atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytais skaičiavimais – 79,70 Eur (atsiliepimo į ieškinį 61 punktas). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės pateikti skaičiavimai yra naujesni, o atsakovo – metų senumo; atsakovas atsiliepimo į ieškovės patikslintus ieškinio reikalavimus nepateikė; bylą nagrinėjant teisme, nurodytų baleto išlaidų dydžio neginčijo, teismas sprendžia, jog išlaidos, susijusios su šalių dukros K. G. lankomu baletu, yra 112 Eur / mėn. Ginčo dėl dailės būrelio kainos, matematikos korepetitoriaus paslaugų kainos tarp šalių nebuvo.

73. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad vaikai paprastai nelanko būrelių, korepetitoriaus pamokų ištisus metus, o daugiausia 10 mėnesių per metus, sprendžia, kad išlaidos M. G. dailės būreliui mažintinos iki 100 Eur / mėn. (120 Eur / mėn. x 10 mėn. / 12 mėn. = 100 Eur), o K. G. korepetitoriaus paslaugoms – iki 67 Eur (80 Eur / mėn. x 10 mėn. / 12 mėn. = 66,66 Eur).

74. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad šalių nepilnamečio vaiko M. G. poreikių patenkinimui per mėnesį reikalinga bendra 722,08 Eur suma (622,08 Eur + 100 Eur), o K. G. poreikių tenkinimui – 820,41 Eur suma (641,41 Eur + 112 Eur + 67 Eur), kuri vertinama kaip pagrįsta bei įrodyta (CPK 185 straipsnis).

75. Pagal teismų praktiką, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis paprastai mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Naujausioje kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad tai nereiškia, jog iš tėvų priteistinas išlaikymas visais atvejais privalomai turi būti mažinamas išmokų suma. Nustačius, kad šalių turtinė padėtis leidžia joms vykdyti savo pareigas visa apimtimi, nėra poreikio lengvinti tėvams tenkančią vaiko išlaikymo naštą valstybės mokamų išmokų dydžiu. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 50 punktas).

76. Teismas, vertindamas šalių turtinę padėtį ir galimybes tenkinti visus vaikų poreikius, atsižvelgia į tai, kad, pagal bylos duomenis, ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) vyriausiąja specialiste, jos darbinės pajamos per mėnesį yra nuo 1 911,45 Eur iki 2 439,57 Eur (neatskaičius mokesčių) (el. b. 1 t., b. l. 86; 4 t., b. l. 170 –173), ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), taip pat dalis žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t., b. l. 83–84), transporto priemonių ieškovės vardu nėra registruota (el. b. 3 t., b. l. 149), ieškovė turi kreditinį įsipareigojimą bankui (el. b. 1 t., b. l. 87–102); atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo darbinės pajamos per mėnesį – nuo 2 197,69 Eur iki 3 062,49 Eur (neatskaičius mokesčių) (el. b. 4 t., b. l. 174–176), atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), ½ žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) (el. b. 3 t.; b. l. 99–102), viena transporto priemonė (el. b. 3 t., b. l. 152–153). Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad taip pat turi kreditinių įsipareigojimų, susijusių su būsto paskola ir automobiliu, tačiau rašytinių įrodymų byloje nepateikė.

77. Teismas atkreipia dėmesį, kad, kaip yra išaiškinta teismų praktikoje, tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

78. Iš byloje esančio Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išrašo matyti, kad ieškovė nuo 2024 m. rugsėjo 4 d. gavo atlygį iš (duomenys neskelbtini); atsakovas nuo 2013 m. liepos 22 d. iki 2024 m. rugpjūčio 23 d. papildomai vertėsi individualia veikla, kas pagrindžia, jog abi šalys turi galimybių turėti papildomų pajamų šaltinių, neįskaitant gaunamo darbo užmokesčio. Be to, kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, nors tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Nagrinėjamu atveju iš šalių paaiškinimų, be kita ko, nustatyta, kad tai atsakovas ieškovei už akių inicijavo vyriausios dukros mokyklos pakeitimą į (duomenys neskelbtini) mokyklą, kas lėmė papildomų išlaikymo išlaidų ((duomenys neskelbtini)) atsiradimą, todėl atsakovas turi prisiimti su tuo susijusią finansinę naštą.

79. Nagrinėjamu atveju nė viena iš šalių neginčijo pareigos pagal savo turtinę padėtį lygiomis dalimis dengti vaikų poreikių tenkinimo išlaidas. Taip pat, įvertinus bylos duomenis apie šalių turtinę padėtį, nenustatyta objektyvaus poreikio lengvinti tėvams tenkančią vaikų išlaikymo naštą valstybės mokamų išmokų dydžiu, todėl iš tėvų priteistinas išlaikymas nemažinamas išmokų suma.

80. Aplinkybė, kad atsakovas, pagal šalių taikomą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, mokslo metų metu su vaikais praleidžia visas 8 dienas per mėnesį (penktadieniais atsakovas pasiima vaikus iš ugdymo įstaigų, o trečiadieniais ryte pristato į ugdymo įstaigas, taigi šios dienos tenka abiem tėvams per pusę), teismo vertinimu, nėra pakankamas pagrindas sumažinti iš atsakovo priteisiamo išlaikymo dydį, nes ieškovei tenka kur kas didesnė nei atsakovui kasdienė vaikų priežiūra, slaugymas ligos metu, ugdymo proceso užtikrinimas, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

81. Dėl išdėstytų priežasčių ieškovės ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo tenkinamas iš dalies: iš atsakovo nepilnamečio vaiko M. G. išlaikymui priteisiama 361 Eur (722,08 Eur / 2), o K. G. – 410 Eur (820,41 Eur / 2) kas mėnesį iki vaikų pilnametystės mokamų periodinių išmokų, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

82. Ieškovės ieškinio reikalavimas nustatyti, kad papildomai atsakovas dengia ½ dalį vaikų pasirengimo kiekvieniems mokslo metams išlaidų, pagal ieškovės pateikiamas tokias išlaidas pagrindžiančius dokumentus, netenkinamas, nes pagal ieškovės pateiktas vaikų poreikių lenteles tokios išlaidos (kanceliarinės prekės, pratybos, vadovėliai, klasės fondas, mokyklos uniforma) jau yra įtrauktos į periodinėmis išmokomis priteisiamo išlaikymo sumą, ir teismas neturi pagrindo spręsti, jog priteista suma yra nepakankama realiems ir pagrįstiems vaikų poreikiams tenkinti, įskaitant pasirengimą mokslo metams (CPK 185 straipsnis).

83. Ieškovė skiriama iš atsakovo vaikams priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnis). Ieškovė turi pareigą tvarkyti vaikams priteistą išlaikymą išimtinai jų interesais (CK 3.186 straipsnio 1 dalis, 3.203 straipsnio 1 dalis).

84. Šalims išaiškinama, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daugelio subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl teismo sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio ir formos nustatymo neįgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios, ir, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, tėvai gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo vaikui dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

85. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

86. Ieškovės ieškinio reikalavimas pakeisti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką patenkintas 33 proc., ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo formos pakeitimo patenkintas 87 proc. Taigi ieškinys patenkintas 60 proc. Atsakovo priešieškinis atmestas.

87. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 145,80 Eur žyminio mokesčio, taip pat patyrė iš viso 2 917,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (el. b. 1 t., b. l. 12; 4 t., b. l. 156–167; 5 t., b. l. 37–40). Atsakovas iki priešieškinio pateikimo patyrė 775 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (el. b. 3 t., b. l. 142–148). Prašomos priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, todėl pripažintinos pagrįstos.

88. Kadangi ieškovės už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis yra 109 Eur, ieškovei grąžinama 36,80 Eur žyminio mokesčio permoka (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis). Ieškovei išaiškinama, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo sprendimu.

89. Taigi proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovo priteisiama 1 815,90 Eur bylinėjimosi išlaidų (3 026,50 Eur x 60 proc.)., o atsakovui iš ieškovės – 310 Eur bylinėjimosi išlaidų (775 Eur x 40 proc.). Įskaičius šalims priteistas bylinėjimosi išlaidas, ieškovei iš atsakovo priteisiama 1 505,90 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

90. Atmetus atsakovo priešieškinį, dėl priešieškinio pareiškimo atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos (sumokėtas žyminis mokestis) atsakovui nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

91. Ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo formos pakeitimo ir išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo mokėjimo, todėl, remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo valstybės naudai priteisiama 208 Eur už šį ieškinio reikalavimą mokėtino žyminio mokesčio (((((420,42 Eur + 465,89 Eur) x 12 mėn.) / 3 proc.) x 75 proc. x 87 proc.) = 208 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

92. Byloje patirta 12,25 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi šalims tenkanti šių išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeistu 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, šios išlaidos iš šalių nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimis, 98 straipsniu, 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-304-1045/2019 patvirtintos ieškovės K. B. (buv. G.) ir M. G. sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių III dalies 3.4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„Vasaros atostogas M. G. praleidžia su dukterimis pakaitomis su K. B. (kas dvi savaites), pasiimdamas dukteris iš namų sekmadienį 20 val. ir grąžindamas į namus po dviejų savaičių sekmadienį iki 20 val.“.

Pakeisti (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-304-1045/2019 patvirtintos ieškovės K. B. (buv. G.) ir M. G. sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių IV dalies 4.1–4.3 punktus ir juos išdėstyti taip:

„4.1. M. G. nepilnamečių dukrų išlaikymui kas mėnesį skiria: po 361 Eur (tris šimtus šešiasdešimt vieną eurą) kas mėnesį mokamomis išmokomis dukters M. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui, ir po 410 Eur (keturis šimtus dešimt eurų) kas mėnesį mokamomis išmokomis dukters K. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui iki jų pilnametystės. Išlaikymo suma (iš viso – 771 Eur) pervedama kas mėnesį į K. B. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iki kiekvieno mėnesio 15 dienos. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama K. B. Išlaikymo suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka“.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovei K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 505,90 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus penkis eurus, 90 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 208 Eur (du šimtus aštuonis eurus) žyminio mokesčio. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662. Atlikus mokėjimą, mokėjimo kvitą pateikti teismui.

Grąžinti ieškovei K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 36,80 Eur (trisdešimt šešis eurus, 80 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2023 m. lapkričio 8 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1619 per akcinę bendrovę SEB banką. Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo sprendimu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Renata Adomaitytė