Tauragės apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vakarai“ atstovui advokatui A. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka naudodama ZOOM programą išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vakarai“ (ankstesnis pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė „Šilutės būstas“) ieškinį atsakovui V. J. dėl skolos ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

II. Atsakovo argumentai

4. 2021-12-09 teismo posėdžio metu liudytoja apklausta S. V. nurodė esanti V. J. giminaitė, kuriai pastarasis buvo išdavęs notariškai patvirtintą įgaliojimą dėl būto tvarkymo. Minėtą įgaliojimą ji pateikė ir UAB „Šilutės būstas“, tačiau jokių sąskaitų, pranešimų ir (ar) ataskaitų negaudavo. S. V. tam tikrą laikotarpį (praėjus maždaug pusmečiui po įgaliojimo išdavimo) atlikdavo mokėjimus, jų paskirtyje įvardindama V. J. ir atitinkamą jai išduotą kodą (sumokėdavo apie 30 ar 40 eurų).

5. 2022-02-24 teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas P. J. (ieškovo tėvas) nurodė, kad jis yra buvęs buto (duomenys neskelbtini) savininkas, gyvena tame name apie 20 m. Nepamena, kuriuo metu atsirado namą administruojanti įmonė (nepamena, kadangi buvo patyręs galvos traumą). Į 2015 m susirinkimą jis kviestas nebuvo, taip pat apie 2015 m. suzirinimą nebuvo nei skelbiama, nei kabinama jokių pranešimų, kadangi tas namas jau buvo landynė, o jis (P. J.) buvo vienintelis tikras namo gyventojas, visi kiti buvo tik de jure. 2015 m. jam jau reikėjo tą namą parduoti, ruošėsi parduoti S. (verslininkui), marti jam patarė padovanoti butą ir žadėjo sutvarkyti visus dokumentus. P. J. savo ruožtu stengėsi, kad butas būtų be skolų, elektros jis nemokėjo, nes ji buvo atjungta. Tais pačiais metais (2015m.), keitėsi ir valiuta o, P. J. gavo kitą butą (socialinį būstą). Ieškovo atstovui parodžius susirinkimo protokolą ir parašą P. J. nurodė, kad parašas galėtų būti panašus į jo, bet jokiame susirinkime jis nedalyvavo, galbūt jam kas nors pakišo dokumentą pasirašymui. P. J. paaiškino, kad UAB „Mano Būstas Vakarai“ nieko nei taisė, nei remontavo, kiti butai gyventojams net nepriklausė, o S. žadėjęs visą namą griauti ir ten statyti kitą namą. Dovanojimo sutartis buvo pasirašyta pas notarą, buto skolų apmokėjimo klausimo su sūnumi neaptarė (nes jokių skolų nebuvo, kadangi butas buvo ruošiamas likvidavimui). Dėl kilusio nerimo šeimos gydytojos siuntimo kreipėsi į psichikos sveikatos centrą, kur gydytoja bei socialinė darbuotoja jam padėjo gauti socialinį būstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-04-20 sprendimo panaikinimo atmestinas (CPK 371 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

Dėl ginčo esmės

6. Nustatyta ir byloje nekilo ginčo dėl aplinkybės, kad 2019-10-31 pabaigus UAB „Tauragės būstas“, UAB „Šilalės būstas“ ir UAB „Šilutės būstas“ reorganizaciją, UAB „Tauragės būstas“ ir UAB „Šilalės būstas“ buvo prijungtos prie UAB „Šilutės būstas“ (UAB „Tauragės būstas“ ir UAB „Šilalės būstas“ turtas, teisės ir pareigos buvo perduotos UAB „Šilutės būstas“), kuri po reorganizacijos pakeitė savo pavadinimą ir veiklą tęsia UAB „Mano Būstas Vakarai“ pavadinimu.

7. Ieškovė UAB „Mano Būstas Vakarai“ (anksčiau buvusi – UAB „Šilutės būstas“) Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-06-30 įsakymo Nr. A1-865 pagrindu paskirta administruoti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrąją dalinę nuosavybę. Atsakovas V. J. buvo vieno iš butų (Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame paminėtame name, savininkas. Ieškovė suskaičiavo, kad atsakovo įsiskolinimas už buto (duomenys neskelbtini) namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir komunalines paslaugas už laikotarpį nuo 2015-07-01 iki 2016-12-31 sudaro 1 889,71 Eur ir prašo šią suma priteisti iš atsakovo. Atsakovas su tokiais reikalavimais nesutinka ir prašo juos atmesti.

8. Atsakovo nesutikimas su ieškovės reikalavimais iš esmės grindžiamas dvejopo pobūdžio aplinkybėmis: pirma, tuo, kad sprendimas dėl gyvenamojo namo nugriovimo (ir atitinkamai su tuo susiję demontavimo kaštai) buvo padaryti (patirti) be atsakovo, kaip vieno iš butų savininko sutikimo ir leidimo. Antra, atsakovas abejoja ieškovės paskaičiuotos įsiskolinimo sumos teisingumu ir pagrįstumu. Todėl toliau teismas atskirai aptaria kiekvieną iš atsakovo nurodytų argumentų grupių.

Dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo

9. Bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovas, nesutikdamas su reikalavimu priteisti įsiskolinimą (į kurį įskaičiuoti ir gyvenamojo namo nugriovimo kaštai) akcentavo, kad sprendimas nugriauti daugiabutį gyvenamąjį namą galėjo būti priimtas tik visų bendraturčių sutikimu, toks sprendimas negalėjo būti priimtas vien bendraturčių balsų dauguma. Teismo vertinimu, nėra pagrindo nesutikti su tokia atsakovo atstovo nuomone.

10. Byloje nustatyta, kad daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), iš viso buvo 6 butai, kurių vienas (Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teisė nuo 2015-11-24 priklausė atsakovui V. J. (anksčiau, laikotarpiui nuo 1994-05-31 iki 2015-11-24 jį nuosavybės teisė valdė P. J. (atsakovo tėvas). Kiti penki butai (Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklausė įmonei UAB „Neringos kelias“.

11. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų teises ir pareigas apibrėžia CK 4.72–4.85 straipsniai. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, naudojantis bendrąja daline nuosavybe, ir šios nuosavybės teisės įgyvendinimą detalizuoja CK 4.82–4.85 straipsnių normos.

12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčiai, disponavimo teisę gali įgyvendinti tik bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), tuo tarpu kitos savininko teisių turinį sudarančios teisės (valdymo, naudojimo) įgyvendinamos bendraturčių balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip (CK 4.85 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

13. Teisinis reguliavimas nepateikia nuosavybės teisės turinį sudarančių savininko teisių grupių – valdymo, naudojimo bei disponavimo – sampratų. Teisės doktrina disponavimą turtu apibrėžia kaip teisę nustatyti daikto teisinę padėtį, jo teisinį likimą, pakeisti jo ekonominę būklę. Kartu teisės doktrinoje yra pripažįstama, kad daikto naudojimo teisė ir disponavimo juo teisė yra labai glaudžiai susijusios ir netgi gali būti įgyvendinamos vienu metu, pvz., kai savininkas sunaikina daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-28 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-482-1075/2017 22, 23 punktai).

14. Statybos įstatymo 35 straipsnyje (jo redakcija, galiojusi nuo 2015-01-01 iki 2015-07-02, t. y, sprendimo nugriauti namą priėmimo metu (2015-01-14)), nustatė, kad pastatytas ar nebaigtas statinys (išskyrus kultūros paveldo statinius) nugriaunamas, kai statinys (jo dalis) yra fiziškai susidėvėjęs (susidėvėjusi) ir kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai bei aplinkai ir šis pavojus nepašalinamas – per viešojo administravimo subjektų, atliekančių statinių naudojimo priežiūrą, reikalavime nurodytą terminą arba per šių subjektų ieškinio pagrindu priimtame teismo sprendime nurodytą terminą (šio straipsnio 4 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 4.75 straipsnio 1 dalies ir atitinkamai Statybos įstatymo 35 straipsnio normos aiškintinos kaip nesuteikiančios teisės vienam ar keliems bendraturčiams, nesant bent vieno jų sutikimo, vienašališkai, nesikreipiant į teismą, nugriauti statinį net ir tais atvejais, kai statinys arba jo dalis yra fiziškai susidėvėję ir kelia grėsmę žmonėms bei aplinkai ir šis pavojus nepašalinamas per viešojo administravimo subjektų, atliekančių statinių naudojimo priežiūrą, nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230-969/2015).

15. Taigi atsižvelgiant į tai, kad disponavimo teisės įgyvendinimas gali lemti bendrosios dalinės nuosavybės teisės netekimą, jos įgyvendinimui nustatyta sudėtingesnė susitarimo forma – visų bendraturčių sutikimas, maksimaliai užtikrinantis įstatymo garantuotą savininko teisių apsaugą (CK 4.93 straipsnis).

16. Tačiau šios bylos atveju teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad disponavimo teisė buvo įgyvendintina netinkamai ir (ar) galimai paneigiant visų bendraturčių sutikimo principą (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

17. Bylos svarstymui pateiktas 2014-12-29 pastato techninės būklės įvertinimo aktas Nr. 14/24-ST, kuriame nustatyta, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) yra avarinės būklės, fiziškai ir morališkai nusidėvėjęs, todėl rekomenduojama jį nugriauti. Kaip matyti iš 2015-01-14 įvykusio daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo protokolo Nr. SB-SP-15-003 gyvenamąjį namą buvo nuspręsta griauti, jo techninei būklei, nebeatitinkant teisės aktų reikalavimų. Apie tai, kad 2015-01-14 sprendimas dėl pastato griovimo buvo priimtas vienbalsiai (visų šešių butų ir kitų patalpų savininkų sutikimu) leidžia įsitikinti šio susirinkimo protokolo priedas – 2015-01-14 dalyvių (butų ir kitų patalpų) savininkų sąrašas su jų parašais.

18. Ir nors bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovas kėlė abejones tiek dėl 2015-01-14 susirinkimo šaukimo tvarkos, susijusios su informavimu, pažeidimo, tiek dėl tuometinio savininko P. J. parašo, esančio dalyvių sąraše, netikrumo (klastojimo), teismas nenustatė pagrindo pritarti tokių abejonių pagrįstumui (CPK 185 straipsnis). Priešingai, 2022-02-24 teismo posėdžio metu apklausto P. J. paaiškinimai leidžia įsitikinti, kad J. šeimai neabejotinai buvo žinomos ir suvokiamos aplinkybės dėl avarinės pastato būklės, poreikio gyvenamąjį namą griauti ir šio namo likimo.

19. Viena vertus, P. J. tvirtino, kad į 2015-01-14 susirinkimą nebuvo kviestas, jame nedalyvavo, nors parašas protokole ir panašus į jo, tačiau jis protokolo pasirašymo aplinkybių negali patvirtinti. Kita vertus, P. J. paaiškino, kad anksčiau turėjo galvos traumą, o dėl padidėjusio nerimo 2015 m. gydėsi Psichikos sveikatos centre, kur gydytojų bei socialinių darbuotojų pagalba jam buvo išrūpintas socialinis būstas. Taip pat P. J. parodymai leidžia įsitikinti, kad namas buvo tapęs landyne, jame be jo niekas negyveno, elektra buvo atjungta (o 2015-11-24 dovanojimo sutartyje nurodyta, kad atjungtas ir vandentiekis). Teismo vertinimu, 2015-11-24 buto dovanojimo sūnui sandoris buvo sudarytas kryptingai (siekiant ne naudoti, o parduoti šį turtą), - pats P. J. teisme paaiškino, kad ši dovanojimo sutartis buvo sudaryta marčios patarimu, siekiant šį butą parduoti verslininkui, kuris ketino toje vietoje statyti pastatą. Be to, atsakovo kartu su prašymu dėl proceso atnaujinimo pateikti duomenys leidžia nustatyti, kad aptariami dokumentai (2015-01-14 protokolas ir dalyvių sąrašas (keturi lapai) dar 2016-10-03 buvo išsiųsti susipažinimui V. J. ir jo įgaliotai atstovei – S. V. (o apie šių dokumentų gavimą leidžia spręsti atsakovo atstovo disponavimo šiais dokumentais faktas).

20. Tokiu atveju atsakovo argumentus, kad sprendimas dėl gyvenamojo namo nugriovimo (ir atitinkamai su tuo susiję kaštai) buvo siurpriziniai ir (ar) padaryti (patirti) be atsakovo, kaip vieno iš butų savininko, sutikimo ir leidimo laikytini nepagrįstais (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

Dėl įsiskolinimo dydžio ir pagrįstumo

21. Tarp šalių kilo ginčas ir dėl skolos priteisimo už ieškovės suteiktas administravimo paslaugas ir gyvenamojo daugiabučio namo demontavimo darbus. Atsakovo įsitikimu, ieškovė neįrodė prašomos priteisti skolos (1 889,71 Eur) dydžio, ir atliktų darbų būtinumo ir pagrįstumo laikotarpiu nuo 2015-07-01 iki 2016-12-31.

22. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. CK 4.82 straipsnio 3 dalis nustato, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Butų ir kitų patalpų savininkai taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Šios lėšos yra butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė. Į šias lėšas negali būti nukreiptas išieškojimas pagal atskiro buto ir kitų patalpų savininko prievoles. Perleidus butą ar kitas patalpas naujam savininkui, su kaupiamosiomis lėšomis susijusios teisės ir prievolės atitenka naujam savininkui. Lėšų kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo, sukauptų lėšų apsaugos tvarką nustato Vyriausybė. Ginčus dėl kaupiamųjų lėšų sprendžia teismas (CK 4.82 straipsnio 4 dalis).

23. Jau aptrata, kad atsakovas V. J. buvo vieno iš butų, esančių name (duomenys neskelbtini), savininkas, kuriam 2015-11-24 dovanojimo sutarties pagrindu nuosavybes teise priklausė butas Nr. (duomenys neskelbtini). Šį butą prieš tai (laikotarpiu nuo 1994-08-06 iki 2015-12-24) nuosavybės teise valdė ieškovo tėvas P. J.. Šiuo atveju aktualu ir teismo posėdžio metu pateikta 2015-11-24 dovanojimo sutartis (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) leidžia įsitikinti, kad apdovanotasis (V. J.) priėmė nuosavybės teise padovanotą daiktą (butą) bei visas pareigas ir įsipareigojimus, susijusius su dovanojamu daiktu, kuriuos turėjo ir iki dovanojimo sutarties pasirašymo, taip pat ir pareigą išlaikyti ir prižiūrėti padovanotą daiktą, mokėti mokesčius (dovanojimo sutarties 5.2 punktas). Todėl spręstina, kad atsakovas V. J., be kita ko, prisiėmė ir įsipareigojimą padengti įsiskolinimus už butui suteiktas paslaugas (jeigu tokie būtų susidarė ir iki dovanojimo sutarties sudarymo). Tokiu atveju skola už butui teikiamas paslaugas perėjo naujam savininkui, todėl ieškovė pagrįstai reikalavimą dėl įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2015-07-01 iki 2016-12-31 nukreipė į naująjį buto savininką – atsakovą V. J..

24. Teismas pažymi, kad pagal CK 4.242 straipsnio 1 ir 2 dalį administratorius, vykdydamas savo prievoles, turi laikytis įstatymų ir administravimą nustatančio akto nustatytų taisyklių. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų, kurios reglamentuoja daugiabučių gyvenamųjų namų administratoriaus teises ir pareigas, 3 punkte nurodyta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys yra administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Aptariamų nuostatų 7.7 punkte aiškiai nurodyta, kad jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, administratorius privalo pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė.

25. Statybos įstatymo 42 straipsnio 3 dalies 1 punktas (jo redakcija, galiojusi nuo 2015-01-01 iki 2015-07-02, t. y, sprendimo nugriauti namą priėmimo metu (2015-01-14)), nustatė, kad viešojo administravimo subjektas, atliekantis statinio naudojimo priežiūrą, turi teisę: paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, atsižvelgdamas į grėsmės pobūdį, pareikalauti, kad statinio naudotojas imtųsi priemonių žmonėms apsaugoti, jei būtina, pareikalauti, kad būtų organizuota jų evakuacija, sustabdytas statinio naudojimas, uždrausta bet kokia veikla statinyje (jei reikia – ir statinio sklype ar teritorijoje). Remiantis aptariamos redakcijos įstatymo 29 straipsnio 5 dalimi, statinio ekspertizė atliekama viešojo administravimo subjektų, pagal kompetenciją atliekančių statybos valstybinę priežiūrą arba statinių naudojimo priežiūrą, iniciatyva, kai: 1) įvyko statinio avarija ar yra nustatyta jos grėsmė, pastebėtos statinio deformacijos; 2) gautas statytojo (užsakovo) ar statinio naudotojo skundas arba yra prielaidų, kad statinys neatitinka esminių statinių reikalavimų, nustatytų Reglamente (ES) Nr. 305/2011.

26. Jau minėta, kad byloje pateiktas UAB „Uostamiesčio ekspertizė“ parengtas ir ekspertizės vadovo doc. dr. L. J. V. 2014-12-29 pasirašytas gyvenamojo namo techninės būklės įvertinimo aktas (Nr. 14/24-ST), kuriame nustatyta, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) yra avarinės būklės, fiziškai ir morališkai nusidėvėjęs, todėl rekomenduojama pastatą nugriauti, nes jo techninė būklė netenkina STR 2.01.01(1):2005 „Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ ir STR2.01.01(4):2008 „Esminis statinio reikalavimas „Naudojimo sauga“ nuostatų reikalavimų (bylos svarstymui pateikti tiek ekspertinės įstaigos UAB „Uostamiesčio ekspertizė“ atestatas Nr. 6042, tiek ekspertizės vadovo atestatas Nr. 3122).

27. Remiantis šiuo gyvenamojo namo techninės būklės įvertinimu 2015-01-14 įvykusio daugiabučio gyvenamojo namo susirinkimo metu priimtas sprendimas gyvenamąjį griauti, jo techninei būklei, nebeatitinkant teisės aktų reikalavimų (sprendimas Nr. 1), taip pat nutarta pastato griovimo metu darbo saugos užtikrinimui parengti pastato griovimo projektą (sprendimas Nr. 2).

28. 2016-04-15 įvykusio daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo protokolas Nr. SB-SP-16-0054 patvirtina, kad namo savininkai nutarė: griovimo darbams pasirinkti įmonę UAB „Planstransa“ (pasiūliusią 8 712 Eur kainą); bendrai sumai degti panaudoti esamas namo techninės priežiūros ir privalomojo namo kaupimo namo atstatymui lėšas; likusią sumą paskirstyti proporcingai pagal plotus; atsiskaityti per 1 mėnesį nuo sąskaitos faktūros ir atliktų darbų akto pasirašymo.

29. Nustatyta, kad šešių butų gyvenamojo namo ekspertinių ir demontavimo darbų kaštai siekė 16 547,42 Eur – ieškovė bylos svarstymui pateikė: 1) 2014-12-19 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 00181, išrašytą UAB „Uostamiesčio ekspertizė“ už pastato techninės būklės įvertinimą, kurios suma 6 000 Eur; 2) 2015-05-21 PVM sąskaitą faktūrą Nr. DR20150557, išrašytą UAB „Drava“ už žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurios suma 1 265,43 Eur; 3) 2015-11-30 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 00848, projektavimo darbų sutarties pagrindu išrašytą UAB „TS Projects“, kurios suma 570 Eur; 4) 2016-08-10 PVM sąskaitą faktūrą Nr. SR1387 (išrašytą UAB „UAB „Planstransa“ už pastato demontavimo darbus, kurios suma 8 712 Eur.

30. Atkreiptinas dėmesys ir tai, kad šioje byloje ieškovė reiškia reikalavimą atsakovui dėl įsiskolinimo priteisimo tiek už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo bei komunalines paslaugas, tiek už pastato demontavimo kaštus. Ieškovės prašomą priteisti sumą patvirtina jos kartu su 2017-01-15 ieškiniu pateikta skolų valdymo ataskaita (už laikotarpį nuo 2015-07-01 iki 2016-12-31), leidžianti nustatyti, kad iki 2016-07-01 atsakovo skola už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo bei komunalines paslaugas sudarė 590,37 Eur. Aplinkybes, kad už atsakovo butui tenkančias bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo bei komunalines paslaugas pačiam atsakovui būnant užsienyje buvo mokama nereguliariai patvirtino ir teismo posėdžio metu liudytoja apklausta S. V., kuri nurodė, kad praėjus maždaug pusmečiui po įgaliojimo ai išdavimo, ji savo nuožiūra atlikdavo mokėjimus už šias paslaugas. Kaip matyti iš skolų valdymo ataskaitos atsakovo įsiskolinimas 2016-08-01 padidėjo dar 1 289,78 Eur suma, kuri skolų valdymo ataskaitoje pavadinta – kiti darbai (ieškovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad šios sumos kilmė yra atsakovui tenkanti dalis už pastato ekspertavimo ir demontavimo darbus). Atsakant į atsakovo atstovo argumentus, kad dar 2015-01-14 priėmus sprendimą griauti statinį ieškovė nepagrįstai skaičiuodavo ir į skolų valdymo ataskaitą įtraukė kaupiamąsias lėšas (sumas) namo atstatymui, pažymėtina, kad 2016-04-15 vykusio patalpų savininkų susirinkimo metu buvo nutarta namo techninės priežiūros ir privalomojo namo kaupimo atstatymui lėšas panaudoti griovimo darbų kainos dengimui, o trūkstamą dalį paskirstant butų savininkams proporcingai pagal plotus. Vertinat atsakovo atstovo 2022-02-24 teismo posėdžio metu pateiktą laikotarpio 2015-01-01 – 2019-11-01 kliento skolos ataskaitą (procesinio dokumento Nr. DOK-3386) teismas sutinka su ieškovės nurodytais argumentais, kad prieštaravimų dėl šių dokumentų nėra, kadangi jie sudaryti remiantis skirtingais principais (jų sandara skirtinga), todėl jie vienas kitam neprieštarauja.

31. Bendras bylose galiojantis rungtyniškumo principas (CPK 12, 178 straipsniai) lemia, kad kiekviena ginčo šalis privalo įrodyti būtent tas aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus (ieškinį) arba atsikirtimus į juos (atsiliepimą). Nagrinėjamos bylos kontekste tai reiškia, kad ieškovei privalu įrodyti faktiškai ir teisėtai organizavus gyvenamojo namo demontavimo darbus, savo reikalavimo teisę bei jos dydį. Tokius įrodymus į bylą ieškovė pateikė, t. y. 2014-12-29 ekspertizės išvadas, kad statinys neatitiko esminių statinių reikalavimų ir tapo nesaugus; 2015-01-14 savininkų sprendimą griauti pastatą; 2016-04-15 savininkų sprendimą tokių darbų išlaidas padengti iš namo techninės priežiūros ir privalomųjų namo kaupimo namo atstatymui lėšų bei likusią dalį paskirstant proporcingai pagal plotus; tokių išlaidų patyrimo faktą bei dydį patvirtinančius dokumentus (atliktu darbu priėmimo-pardavimo aktus, PVM sąskaitą faktūrą); skolų valdymo ataskaitą (už laikotarpį nuo 2015-07-01 iki 2016-12-31), kurioje apskaičiuota atsakovui tenkanti dalis už namo bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir komunalines paslaugas ir kitus (demontavimo darbus); laikotarpio 2015-01-01 – 2019-11-01 kliento skolos ataskaitą. Esant išvardintiems duomenims, pačiam atsakovui, nesutikusiam su įsiskolinimo pagrįstumu (o ne ieškovei) atsirado atsikritimų į ieškinį pareiga. Vien atsakovo teiginių dėl susidariusio įsiskolinimo nepagrįstumo šioje situacijoje akivaizdžiai nepakanka. Tokiu atveju teismas konstatuoja, kad atsakovui, kaip namo bendrasavininkiui, privalu vykdyti įstatyme nustatytą pareigą ir apmokėti jam proporcingai tenkančią išlaidų už namo administravimą ir atliktus demontavimo darbus.

32. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nenustatytas nei faktinis nei teisinis pagrindas leidžiantis daryti išvadą dėl kitokio galutinio procesinio sprendimo. Todėl atsakovo prašymas dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-04-20 sprendimo panaikinimo ir priešingo sprendimo priėmimo, atmetamas (CPK 371 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

33. Šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Prašymą atmetus iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos šios patirtos bylinėjimosi išlaidos.

34. Ieškovę 2020-01-10 atstovavimo sutarties pagrindu šioje byloje atstovavo advokatas, kuriam už atstovavimo teisme paslaugas 2021-10-31 išrašyta PVM sąskaita faktūra serija AJ Nr. 00895, kurios 121 Eur suma; 2021-12-06 PVM sąskaita faktūra serija AJ Nr. 00923, kurios 121 Eur suma ir 2022-02-21 PVM sąskaita faktūra serija AJ Nr. 00955, kurios 121 Eur suma. Teismui taip pat pateikti 2021-12-07, 2021-10-11 ir 2022-02-21 bankinių mokėjimų nurodymai, patvirtinantys minėtų PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimą.

35. Teismo vertinimu, ieškovės turėta teisinio atstovavimo išlaidų suma yra pagrįsta ir protinga, neviršija rekomenduojamų dydžių, todėl teismas, atsižvelgdamas į pateiktą bylinėjimosi išlaidų dydį ir pagrindimą, sprendžia, kad ieškovei iš atsakovo priteistina 363 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Dėl nutarties apskundimo tvarkos

36. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-07-03 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2009, išaiškino, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas pareiškėjo prašymą dėl teismo sprendimo panaikinimo atmetė (CPK 371 straipsnio 1 dalies 1 punkte), gali būti apskųsta apeliacinės instancijos teismui ne atskiruoju, o apeliaciniu skundu, kadangi priimdamas vieną iš CPK 371 straipsnio 1 dalyje nurodytų procesinių sprendimų, teismas pasisako dėl ginčo baigties. Todėl atsižvelgiant į nutarties, kuria toks prašymas atmestas, procesinę reikšmę bei vadovaujantis CPK 301 straipsnio 1 dalyje suformuluota bendrąja taisykle, tokia pirmosios instancijos teismo nutartis gali būti apskųsta apeliacinės instancijos teismui ne atskiruoju, o apeliaciniu skundu. Analogiškos praktikos nuosekliai laikomąsi ir apygardos teisme (Klaipėdos apygardos teismo 2013-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1687-524/2013; 2015-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-141-777/2015; 2020-01-30 nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-245-777/2020 ir kt.). Tokiu atveju atsižvelgiant į paminėtą teisminę praktiką ir išspręsto klausimo svarbą šio procesinio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas gali būti patikrintas apeliacinės instancijos teismo teikiant apeliacinį skundą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 290 - 291, straipsniais, 371 straipsnio

nutarė:

atmesti atsakovo V. J. prašymą panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-992-750/2017.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Vakarai“ (juridinio asmens kodas 177000697) iš atsakovo V. J. (asmens kodas 38102131208) 363 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.