Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų J. J., A. J. ir atsakovės L. B. apeliacinius skundus dėl Tauragės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. J. ir A. J. ieškinį atsakovėms L. B., Šilutės rajono savivaldybės administracijai dėl statybos leidimo panaikinimo ir neteisėtos statybos padarinių pašalinimo atnaujinus procesą civilinėje byloje Nr. e2-2659-733/2015, tretieji asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, Nemuno deltos regioninio parko direkcija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, V. B., J. N., V. M., UAB „Archidomus“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Civilinėje byloje Nr. e2-2659-733/2015 2015 m. gruodžio 22 d. buvo priimtas sprendimas, kuriuo buvo patenkintas pareiškėjos L. B. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir, siekiant įregistruoti daiktines teises, buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad L. B. nuosavybės teise priklausančiame 0,0500 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), yra išlikę priestato prie pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pamatai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

2. Tauragės apylinkės teismui buvo pateiktas pareiškėjų J. J. ir A. J. prašymas atnaujinti procesą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintu pagrindu (kai buvo nuspręsta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. sausio 3 d. nutartimi J. J. ir A. J. prašymą patenkino ir atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. e2-2659-733/2015 dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

3. Ieškovai J. J. ir A. J. atsakovams L. B. ir Šilutės rajono savivaldybės administracijai pareiškė ieškinį dėl statybų leidimo panaikinimo ir neteisėtos statybos padarinių pašalinimo. Ieškovai prašė taikyti Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas ir įpareigoti atsakovę L. B. per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nugriauti pastato, esančio žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), dalį, kuria buvo padidinti statinio matmenys labiau, nei yra užfiksuota statinių, kurių unikalūs numeriai yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kadastro ir registro bylose, ir kuri yra arčiau negu 3 m atstumu iki ieškovų žemės sklypo ribos. Ieškovų teigimu, savavališka statyba turi būti pašalinta, ji negali būti įteisinta. Byloje nustatyta, kad statybos leidimas buvo išduotas neteisėtai ir jis jau panaikintas, nes jam išduoti buvo būtini ieškovų sutikimai, konstatuota, kad statybos leidimas pažeidė ieškovų teises. Siekiant įteisinti savavališkos statybos padarinius reikalingas ieškovų sutikimas, be jo įteisinimas neįmanomas, tačiau ieškovai tokio sutikimo nedavė ir neketina duoti ateityje. Dėl šios priežasties savavališkos statybos įteisinimas nėra galimas. Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytų švelnesnių pasekmių taikymas iš esmės reikštų, kad atsakovė gali nepaisyti įsiteisėjusių teismo sprendimų išvadų dėl ieškovų sutikimų statybos darbams būtinumo, o atsakovės interesai būtų iškelti aukščiau ieškovų interesų, kuriuos garantuoja ne tik teisės aktai, bet ir kurie buvo pripažinti teismų.

4. Atsakovė L. B. prašė netaikyti Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir neįpareigoti atsakovės nugriauti ginčo priestato dalį, esančią arčiau nei 3 m atstumu iki kaimyninio sklypo ribos, o suteikti atsakovei teisę ginčo priestatą įteisinti per dvejus metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Atsakovės teigimu, atsižvelgiant į byloje susiklosčiusią situaciją, ieškovų ir atsakovės interesų pusiausvyros derinimo principą bei į tai, kad ginčo priestato statybomis buvo pažeistas tik formalus 3 m atstumo iki kaimyninio žemės sklypo ribos reikalavimas, kurio pažeidimas neturėjo jokios realios neigiamos įtakos ieškovų teisėms, neteisėtos statybos padarinių šalinimo nuostatos apskritai neturėtų būti taikomos. Tuo atveju, jei teismas nuspręstų taikyti Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis proporcingumo principu atsakovei turėtų būti sudaryta galimybė ginčo priestatą įteisinti jį perstatant.

5. Tauragės apylinkės teismas 2019 m. spalio 15 d. sprendimu suinteresuotų asmenų J. J. ir A. J. prašymą tenkino, panaikino Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2659-733/2015 ir priėmė naują sprendimą – L. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmetė, ieškovų J. J. ir A. J. ieškinį patenkino, panaikino Šilutės rajono savivaldybės administracijos 2016 m. gegužės 11 d. išduotą statybos leidimą Nr. LNS-37-160511-00012, įpareigojo L. B. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti pastato, statomo žemės sklype (duomenys neskelbtini), dalį, kuria buvo padidinti statinio matmenys labiau nei yra užfiksuota statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro ir registro bylose, ir kuri yra arčiau nei trys metrai iki ieškovų žemės sklypo ribos, priteisė J. J. ir A. J. iš L. B. 4 547,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. vasario 7 d. nutartimi panaikino Tauragės apylinkės teismo 2019 m. spalio 15 d. sprendimo dalį, kuria L. B. buvo įpareigota per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti pastato, statomo žemės sklype (duomenys neskelbtini), dalį, kuria buvo padidinti statinio matmenys labiau nei yra užfiksuota statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro ir registro bylose, ir kuri yra arčiau nei trys metrai iki ieškovų žemės sklypo ribos, ir šią bylos dalį perdavė nagrinėti iš naujo. Panaikino Tauragės apylinkės teismo 2019 m. spalio 15 d. sprendimo dalį, kuria J. J. ir A. J. iš L. B. priteista 4 547,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, ir šią bylos dalį perdavė nagrinėti iš naujo. Kitas Tauragės apylinkės teismo 2019 m. spalio 15 d. sprendimo dalis paliko nepakeistas. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. vasario 7 d. nutartyje, be kita ko, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėsiantis ieškinio reikalavimą dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo, pirmiausia privalo išsiaiškinti, ar neteisėta statyba gali būti įteisinta ir jos padariniai gali būti pašalinti kitomis, t. y. mažiau statytojos teises varžančiomis, priemonėmis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Tauragės apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimu nusprendė neteisėtos statybos padarinius pašalinti tokia tvarka: leisti L. B. per vienerius metus nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti pastato, esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini), dalį, esančią arčiau nei trijų metrų atstumu iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos. Per nustatytą terminą minėtų veiksmų neįvykdžius, įpareigojo L. B. per vieną mėnesį nugriauti pastato, esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini), dalį, kuria buvo padidinti statinio matmenys labiau, nei yra užfiksuota statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro ir registro bylose, ir kuri yra arčiau nei trijų metrų atstumu iki žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos. Priteisė J. J. ir A. J. iš L. B. 162 Eur žyminio mokesčio ir 6 882,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. 2021 m. sausio 11 d. priimtas papildomas sprendimas – priteista J. J. ir A. J. iš L. B. 21 Eur žyminio mokesčio ir 1 966,81 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Priteista J. J. ir A. J. iš L. B. 121 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai, rengiant prašymą dėl papildomo sprendimo, apmokėti.

8. Vertindamas klausimą dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo, pažymėjo, kad atsakovės prašymas sudaryti galimybę atsakovei perstatyti pastatą taip, kad jis nepažeistų ieškovų interesų, yra pagrįstas. Nurodė, kad šioje konkrečioje situacijoje matyti, jog ginčijamo pastato statyba pripažinta neteisėta tik dėl vienos priežasties – nesilaikyta privalomo minimalaus 3 metrų atstumo iki kaimyninio žemės sklypo ribos. Kitų priežasčių naikinti statybos leidimą nenustatyta. Todėl, teismo nuomone, visiškai suprantamas atsakovės pageidavimas perstatyti pastato dalį taip, kad jis nepažeistų kaimyninio sklypo savininkų interesų, tai yra išlaikant minimalų 3 metrų atstumą iki kaimyninio sklypo. Todėl šį atsakovės prašymą tenkino.

9. Spęsdamas dėl termino, per kurį ginčijama pastato dalis turėtų būti perstatyta, pažymėjo, kad atsakovės prašomas dvejų metų terminas veiksmams atlikti yra pernelyg ilgas, taip pat atsižvelgė ir į užsitęsusį šalių ginčo nagrinėjimą. Todėl nustatė vienerių metų terminą. Per nustatytą terminą minėtų veiksmų neįvykdžius atsakovę įpareigojo per vieną mėnesį nugriauti pastato dalį, esančią arčiau nei trijų metrų atstumu iki žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos.

10. Pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovė pripažino, jog kaltė dėl neteisėtos statybos tenka tik atsakovei L. B.. Todėl nusprendė, kad, per nustatytą terminą neperstačius pastato ir jo neįteisinus, nugriovimo darbai turi būti atlikti atsakovės L. B. lėšomis. Taip pat sutiko su ieškovų argumentais dėl atsakovės nesąžiningumo. Atkreipė dėmesį, kad per visą laikotarpį nuo nesutarimų kilimo iki bylos išnagrinėjimo atsakovė nuosekliai nesąžiningai veikė siekdama savo tikslo – negavusi ieškovų sutikimo statyti priestatą nesilaikant statybos techninio reglamento reikalavimų ji tai bandė padaryti kitais būdais – gauti teismo sprendimą, tokiu būdu apeidama ieškovus. Toks elgesys, teismo nuomone, laikytinas aiškiai nesąžiningu.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

11. Ieškovai J. J. ir A. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimo dalį, kuria išspręsti materialieji reikalavimai, ir priimti naują sprendimą – įpareigoti atsakovę per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nugriauti tą pastato, statomo žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini)., dalį, kuria buvo padidinti statinio matmenys labiau nei yra užfiksuota statinių, kurių unikalūs numeriai yra (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini), kadastro ir registro bylose, ir kuri yra arčiau negu 3 m iki ieškovų žemės sklypo ribos. Netenkinus šio reikalavimo prašo pakeisti minėtą sprendimo dalį – leisti atsakovei per šešis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti pastato, esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini), dalį, esančią arčiau nei trijų metrų atstumu iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos, o per nustatytą terminą minėtų veiksmų neįvykdžius, įpareigoti atsakovę per vieną mėnesį nugriauti pastato, esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini), dalį, kuria buvo padidinti statinio matmenys labiau, nei yra užfiksuota statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro ir registro bylose, ir kuri yra arčiau nei trijų metrų atstumu iki žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos. Taip pat prašo iš atsakovės L. B. priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

11.1. Teismas neturėjo pagrindo taikyti Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto, bet turėjo taikyti Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir įpareigoti atsakovę nugriauti pastato dalį. Šiuo atveju atsakovei nepagrįstai buvo suteiktas vienerių metų terminas pastato dalies pertvarkymui, nors joks pastato dalies pertvarkymas, išskyrus nugriovimą, nėra galimas. Teismas, spręsdamas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo būdo, turėjo pasisakyti tik dėl ginčo pastato dalies, tačiau iš sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas vertino ir galimybę įteisinti likusią pastato dalį, todėl parinko švelnesnę priemonę. Šioje byloje akivaizdu, kad pastato dalies įteisinimas be ieškovų sutikimo nėra galimas pagal galiojančius teisės aktus, reikalaujančius ieškovų sutikimo statybos darbams arčiau kaip 3 m iki kaimyninio žemės sklypo ribos. Vadinasi, pastato dalis turi būti griaunama taikant Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nes, kaip ieškovai buvo nurodę, tokio sutikimo neduos.

11.2. Teismo sprendimo motyvai prieštaringi – tuo pat metu pripažinta ir tai, kad pastato dalis turės būti patraukta iš zonos, esančios arčiau kaip 3 m iki ieškovų sklypo ribos, kas reiškia pastato dalies nugriovimą, ir suteiktas terminas pertvarkyti pastato dalį.

11.3. Teismas nustatė per ilgą terminą pastato dalies projektinei dokumentacijai parengti, statybą leidžiančiam dokumentui gauti ir pastato daliai pertvarkyti. Atsakovė nebuvo pateikusi konkrečių ir aiškių argumentų dėl 2 metų termino pagrindimo, tokių argumentų nenurodė ir teismas. Vertinant, koks terminas reikalingas atsakovei parengti projektinę dokumentaciją, gauti statybą leidžiantį dokumentą ir atlikti statybos darbus pagal jį, yra reikšmingi duomenys apie tai, kiek šių veiksmų atlikimas užtruko atsakovei gaunant panaikintą statybą leidžiantį dokumentą ir atliekant statybos darbus pagal jį. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuo Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2659-733/2015, kuriuo atsakovės prašymu buvo nustatytas juridinis faktas, priėmimo iki 2016 m. gegužės 11 d. statybos leidimo Nr. LNS-37-160511-00012 išdavimo praėjo beveik 6 mėnesiai, taigi tiek užtruko parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybos leidimą sudėtingai pastato rekonstrukcijai. Šiuo atveju pertvarkyti jau turimą projektinę dokumentaciją nugriaunant pastato dalį ir gauti tam reikalingą statybos leidimą visiškai pakaktų 3 mėnesių. Atitinkamai pagrįstas terminas sprendimui įvykdyti būtų ne 1 metai, o 6 mėnesiai, šis terminas užtikrintų šalių interesų pusiausvyrą.

12. Atsakovė L. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Arba pakeisti sprendimo rezoliucinę dalį ir išdėstyti ją taip: leisti atsakovei L. B. per dvejus metus nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti pastato, esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini), dalį, esančią arčiau nei trijų metru atstumu iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos; per nustatytą terminą minėtų veiksmų neįvykdžius, įpareigoti L. B. per vieną mėnesį nugriauti pastato, esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini), dalį, esančią arčiau nei trijų metrų atstumu iki žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

12.1. Teismas, nenagrinėjęs atsakovės prašymo netaikyti Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų neteisėtų statybos šalinimo pasekmių, t. y. nenagrinėjęs atsakovės prašymo leisti negriauti atsakovei priklausančio ginčo priestato dalies, esančios arčiau nei 3 m iki kaimyninio žemės sklypo ribos, pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalį, numatančią, kad teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas.

12.2. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad ginčo priestato statyba pagal galiojančius detaliuosius planus, bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus yra galima, ginčo priestato statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Todėl, teismui priėmus sprendimą perstatyti ginčo priestatą, buvo priimtas sprendimas, neproporcingai varžantis atsakovės nuosavybės teises.

12.3. Teismas, įpareigodamas atsakovę ginčo priestatą perstatyti per vienerius metus, visiškai nemotyvavo, kodėl yra nustatomas būtent vienerių metų terminas ginčo priestatui perstatyti ir kodėl yra atmetamas atsakovės prašymas ginčo priestato dalį perstatyti per 2 metų terminą. Teismas, nustatydamas vienerių metų terminą ginčo priestato daliai perstatyti, visiškai neatsižvelgė į tai, kad šiuo metu visoje šalyje yra įvestas karantinas, kurio pabaiga yra ne tik neaiški, bet ir neprognozuojama. Dėl nurodytų objektyvių priežasčių projektinės dokumentacijos derinimo ir parengimo darbai yra ilgesni nei įprastai. Šiuo atveju svarbu pažymėti ir tai, kad ginčo priestatas, kurį atsakovė ginčijamu teismo sprendimu įpareigota perstatyti per vienerius metus, yra Mingės kaime – Nemuno deltos regioniniame parke. Mingės kaimas yra konservacinio prioriteto kaimo architektūrinis draustinis, taigi statomiems statiniams yra taikomi specialieji saugomų teritorijų tvarkymo ir apsaugos reikalavimai bei specialieji paveldosaugos reikalavimai. Pažymėtina, kad visos rekonstrukcijai būtinos projektinės dokumentacijos parengimas užtruko net 6 metus.

12.4. Šiuo atveju byloje liko nepaneigta, kad atsakovė, siekdama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, sąžiningai klydo manydama, kad buvusio priestato pamatų fragmentai sudaro pagrindą konstatuoti pamatų išlikimo faktą ir suteikia teisę atlikti rekonstrukciją ant išlikusių priestato pamatų. Minėtos aplinkybės liudija, kad nebuvo jokio pagrindo spręsti ir teismui konstatuoti atsakovės nesąžiningumo. Taip pat negalima daryti išvados, kad atsakovė, pasirinkdama alternatyvų savo teisių gynimo būdą, elgėsi nesąžiningai.

12.5. Taip pat pažymėtina, kad teismas priėmė sąlyginį teismo sprendimą, nors CPK 267 straipsnio nuostatos tai daryti draudžia.

13. Ieškovai J. J. ir A. J. prašo atsakovės L. B. apeliacinį skundą atmesti ir priteisti patirtas atstovavimo išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad teismas neišnagrinėjo atsakovės rašytiniuose paaiškinimuose suformuluoto prašymo negriauti atsakovei priklausančio ginčo priestato dalies, esančios arčiau nei 3 m iki ieškovų žemės sklypo ribos. Kadangi atsakovė tokio reikalavimo nereiškė priešieškiniu, todėl teismas neturėjo pareigos dėl jo atskirai pasisakyti. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad teismas, spręsdamas dėl statybos pagal negaliojančiu pripažintą statybos leidimą padarinių šalinimo, vertino atsakovės poziciją, išdėstytą rašytiniuose paaiškinimuose. Atsakovės prašymas leisti negriauti pagal panaikintą statybos leidimą pastatytos priestato dalies yra artimiausias Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto formuluotei, tačiau atsakovė neprašė įpareigoti kompetentingas institucijas pagal tinkamai pertvarkytus projektinius dokumentus išduoti naują statybą leidžiantį dokumentą. Tai yra vienintelė galimybė pagal Statybos įstatymo 33 straipsnį išsaugoti statinį, o atsakovės pateiktas prašymas tiesiog leisti negriauti neteisėtai pastatytos priestato dalies neatitinka nė vienos iš Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje numatytų statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo galimybių. Byloje nebuvo jokio pagrindo tenkinti atsakovės prašymą leisti negriauti priestato dalies, pastatytos arčiau kaip 3 m iki ieškovų žemės sklypo ribos.

13.2. Atsakovės teiginiai, jog įpareigojimas perstatyti priestato dalį, kuri tik formaliai pažeidžia ieškovų interesus, nėra proporcinga neteisėtų statybų šalinimo priemonė, turint omenyje, kad ginčo priestato statyba iš esmės yra teisėta, nepagrįsti ir prieštaraujantys kasacinio teismo praktikai.

13.3. Atsakovės teiginiai, jog ginčo priestatas buvo pastatytas pagal teisės aktų reikalavimus atsakovei parengus projektinę medžiagą, kuriai buvo atlikta Nekilnojamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ar tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos (specialioji) ekspertizė, esant panaikintam statybos leidimui ir sprendžiant klausimą dėl statybos pagal jį padarinių šalinimo, nėra svarbūs sprendžiant dėl statybos padarinių šalinimo būdo, o turi reikšmę tik svarstant dėl to, kieno lėšomis šios pasekmės būtų šalinamos. Tačiau pati atsakovė nurodė, kad sutinka su tuo, kad pasekmės būtų šalinamos tik jos lėšomis.

13.4. Teismai yra nustatę, kad pastato dalies statyba arčiau nei 3 m iki ieškovų žemės sklypo ribos be ieškovų sutikimo buvo neteisėta. Ieškovai nurodė, kad nedavė ir ateityje neduos atsakovei sutikimo pastato dalies statybai ar įteisinimui. Todėl vienintelė galimybė, kuri buvo galima sprendžiant dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo, buvo pastato dalies nugriovimas, nes jo įteisinimas yra negalimas.

13.5. Atsakovė nenurodė, kokią konkrečią įtaką karantinas turės projektinės dokumentacijos parengimo ir derinimo darbams, kurie gali būti vykdomi nuotoliniu būdu (derinimo darbai netgi privalomai vykdomi nuotoliniu būdu teikiant dokumentus per Infostatyba.lt duomenų bazę). Statybos darbai taip pat karantino metu nėra uždrausti. Taip pat atsakovė nepagrindžia, kaip ilgesnio termino poreikį sąlygoja ypatingas Mingės kaimo statusas. Atsakovė, teigdama jog priestato rekonstrukcijos projekto parengimas užtruko 3 metus (nuo 2013 iki 2016 m.) vien dėl ypatingo Mingės kaimo statuso, klaidina teismą.

13.6. Teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad atsakovė per visą laikotarpį nuo nesutarimų kilimo iki bylos išnagrinėjimo nuosekliai nesąžiningai veikė siekdama savo tikslo.

13.7. Atsakovės argumentai dėl sąlyginio sprendimo priėmimo yra visiškai nepagrįsti. Teismas neprivalėjo papildomai motyvuoti, kodėl atsakovei nepasinaudojus leidimu perstatyti ar pertvarkyti statinio dalį ji šį statinį turės nugriauti. Pagal Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3 punktą tai yra tiesioginė pertvarkymo ar perstatymo neįvykdymo pasekmė, nereikalaujanti papildomos motyvacijos.

14. Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Pažymi, kad Departamento Klaipėdos skyriui, kuris, vadovaujantis Departamento teritorinių padalinių nuostatų, patvirtintų Departamento direktoriaus 2015 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. Į-121, 5.2 punktu, vykdo Departamentui teisės aktų nustatytas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos valstybinio administravimo funkcijas Klaipėdos apskrityje. UAB Archidomus“ 2016 m. balandžio mėn. parengtas statinio projektas, kuriam Šilutės rajono savivaldybė 2016 m. gegužės 11 d. išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. LNS-37-160511-00012, pateiktas nebuvo ir tokiam projektui Departamento Klaipėdos skyrius nėra pritaręs.

15. Kitų atsiliepimų į apeliacinius skundu nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

17. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (ne) teisėtumo

18. Kaip jau minėta šioje nutartyje, Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. vasario 7 d. nutartimi panaikino Tauragės apylinkės teismo 2019 m. spalio 15 d. sprendimo dalį, kuria buvo tenkintas ieškinio reikalavimas ir L. B. buvo įpareigota per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti pastato, statomo žemės sklype (duomenys neskelbtini), dalį, kuria buvo padidinti statinio matmenys labiau, nei yra užfiksuota statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro ir registro bylose, ir kuri yra arčiau nei trys metrai iki ieškovų žemės sklypo ribos, ir šią bylos dalį perdavė nagrinėti iš naujo. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs klausimą dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo, nusprendė leisti L. B. per vienerius metus nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti pastato, esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini), dalį, esančią arčiau nei trijų metrų atstumu iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos. Per nustatytą terminą minėtų veiksmų neatlikus įpareigojo L. B. per vieną mėnesį nugriauti ginčo pastato dalį.

19. Nagrinėjamu atveju su priimtu teismo sprendimu nesutinka ir ieškovai, ir atsakovė. Ieškovų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė egzistuojant pagrindą leisti ginčo pastato dalį pertvarkyti, atsakovė akcentuoja, jog nepagrįstai nevertintas jos prašymas leisti apskritai ginčo pastato dalies negriauti. Taip pat abi šalys nesutinka su teismo nustatytu vienerių metų terminu, per kurį atsakovė turi teisę pertvarkyti ginčo pastato dalį, – ieškovai mano, jog terminas pernelyg ilgas, atsakovė teigia priešingai – jis nėra pakankamas. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos duomenis bei šalių argumentus, mano, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, todėl jo keisti nėra pagrindo. Šią išvadą pagrindžiantys motyvai bus nurodyti toliau šioje nutartyje.

20. Teisėjų kolegija pažymi, jog savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemonės, kurių taikymas reiškia savininko nuosavybės teisės ribojimą, yra įtvirtintos įstatymų lygmeniu.

21. Statybos įstatymo 33 straipsnyje reglamentuota statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo tvarka. Statybų įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu teismas savo sprendimu panaikina statybą leidžiančio dokumento galiojimą, jis savo sprendimu: 1) įpareigoja statytoją (užsakovą), jeigu jo nėra, – statinio ar jo dalies savininką, valdytoją, naudotoją, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininką, valdytoją ar naudotoją per nustatytą terminą teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 2) įpareigoja statytoją (užsakovą) ar kitą šios dalies 1 punkte nurodytą asmenį per nustatytą terminą teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis išardyti perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ar atstatyti (atkurti) kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), kurį (kurią) nugriovus (išardžius) buvo pažeistas viešasis interesas; 3) leidžia šios dalies 1 punkte nurodytam asmeniui per nustatytą terminą pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį, jeigu toks statinio perstatymas ar pertvarkymas yra galimas pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; šių veiksmų per nustatytą terminą neatlikus, – vykdyti šios dalies 1 ar 2 punkte nurodytus reikalavimus; 4) įpareigoja kompetentingas institucijas per nustatytą terminą pagal statytojo (užsakovo) ar kito šios dalies 1 punkte nurodyto asmens tinkamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus (jeigu tai būtina), jeigu statinio statyba nepažeidžia galiojančių detaliųjų planų ar žemės valdos projektų (jeigu jie privalomi), taip pat bendrųjų planų ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinių ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, išduoti naują statybą leidžiantį dokumentą tuo atveju, kai statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas neteisėtai dėl kompetentingų institucijų neteisėtai atliktų procedūrų.

22. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad neteisėtos statybos padariniai turi būti taikomi laikantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų; kurią iš įstatymo nurodytų priemonių taikyti, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo aplinkybių, kurioms esant padarytas teisės pažeidimas, taip pat pažeidimo sunkumo, ginamos teisės svarbos ir kitų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; 2013 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2013).

23. Griežčiausia ir didžiausias neigiamas pasekmes savininkui sukelianti nuosavybės teisės varžymo priemonė gali būti taikoma tik įsitikinus, kad egzistuoja įstatymo nustatytos sąlygos taikyti šią priemonę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-687/2019, 71 punktas).

24. Atsakovė L. B. apeliaciniame skunde akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas apskritai net nevertino jos reikalavimo leisti negriauti atsakovei priklausančio ginčo priestato dalies, esančios arčiau nei 3 m iki kaimyninio žemės sklypo ribos. Jos teigimu, ginčo priestato statybos pažeidimas yra formalus, o pati statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, todėl priimtas teismo sprendimas neproporcingai varžo atsakovės nuosavybės teises. Teisėjų kolegija su šia skundo nuostata nesutinka.

25. Visų pirma, aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nenurodė motyvų, kodėl netenkina atsakovės prašymo leisti tiesiog negriauti ginčo pastato dalies, nėra pakankama išvadai, jog tokio reikalavimo pagrįstumas nebuvo svarstytas. Iš 2020 m. gruodžio 2 d. teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad teismas šalims išaiškino, jog šioje byloje, kurią Klaipėdos apygardos teismas perdavė nagrinėti iš naujo, sprendžiamas klausimas dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo, t. y. nurodė, jog teismas, nagrinėdamas šią bylos dalį, yra saistomas Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 7 d. nutartyje nurodytų išaiškinimų, jog pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėsiantis ieškinio reikalavimą dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo, pirmiausia privalo išsiaiškinti, ar neteisėta statyba gali būti įteisinta ir jos padariniai gali būti pašalinti kitomis, t. y. mažiau statytojos teises varžančiomis, priemonėmis. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje taip pat nurodyta, jog teismas turi išsiaiškinti, kas Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo prasme yra atsakingas (atsakingi) už statybą leidžiančio dokumento išdavimą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir todėl privalo dengti išlaidas už statybos padarinių šalinimą.

26. Antra, atsakovės prašymas leisti negriauti pagal panaikintą statybos leidimą pastatytos priestato dalies artimiausias Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto formuluotei, tačiau, kaip teisingai atkreipė dėmesį ieškovai, atsakovė neprašė įpareigoti kompetentingas institucijas pagal tinkamai pertvarkytus projektinius dokumentus išduoti naują statybą leidžiantį dokumentą. Taigi atsakovės pateiktas prašymas tiesiog leisti negriauti neteisėtai pastatytos priestato dalies neatitinka nė vienos iš Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje numatytų statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo galimybių. Todėl, kolegijos vertinimu, šiuo atveju išsamiai analizuoti ir vertinti tokio atsakovės reikalavimo pagrįstumo nebuvo būtinybės, kadangi, kaip jau minėta, kasacinis teismas yra nurodęs, jog dėl to, kurią iš įstatymo nurodytų priemonių taikyti, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju. Šiuo atveju Statybos įstatyme nėra įvirtintos galimybės leisti tiesiog nešalinti neteisėtos statybos padarinių.

27. Taip pat teisėjų kolegija sutinka su ieškovų argumentais, jog, šiuo atveju tenkinus atsakovės reikalavimą leisti nešalinti neteisėtos statybos padarinių, būtų paneigti teismų sprendimų privalomumo bei teisinio apibrėžtumo principai. Priešingai, nei nurodo atsakovė, nagrinėjamu atveju neteisėtos statybos pažeidimas negali būti laikomas formaliu – šioje byloje konstatuota, jog atsakovės atlikta statyba pažeidė imperatyviąsias įstatymo normas. Vertindama atsakovės argumentus, jog reikalavimas pašalinti neteisėtos statybos padarinius pažeidžia proporcingumo principą, kolegija negali neatkreipti dėmesio į reikšmingas aplinkybes. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, jog ieškovai, reikšdami ieškinį dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo, teikė prašymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei L. B. vykdyti statybos darbus žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini)., sklypo dalyje, kuri yra arčiau nei 3 m iki ieškovų žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), didinant statinio matmenis labiau, nei yra užfiksuota statinio, kurio unikalus numeris yra (duomenys neskelbtini), kadastro ir registro byloje. Ieškovai nurodė, kad atsakovė šiuo metu intensyviai vykdo statybos darbus mažesniu nei 3 m atstumu nuo ieškovų sklypų ribos. Pastačius pastato dalį pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus ir arčiau negu 3 m iki ieškovų žemės sklypo ribos, ieškovų teigimu, neišvengiamai pasunkės būsimo galbūt ieškovams palankaus teismo sprendimo vykdymas. Pirmosios instancijos teismas prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkino, o atsakovė, atsikirsdama į ieškovų atskirojo skundo argumentus, nurodė, kad būtina atlikti likusius pastato statybos darbus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybės, jog atsakovė, būdama informuota apie ieškovų pareikštą ieškinį, tačiau statybos darbų nestabdydama, priėmė sprendimą veikti savo rizika. Todėl šiuo atveju kolegija, įvertinusi atsakovės elgesį, proporcingumo principo pažeidimo neįžvelgia.

28. Apeliaciniuose skunduose šalys daug dėmesio skiria atsakovės (ne) sąžiningumo vertinimui. Iš ieškovų rašytinių paaiškinimų, teiktų pirmosios instancijos teismui, matyti, kad ieškovai atsakovės nesąžiningumą siejo su prašymu nesuteikti atsakovei teisės nenugriauti ieškovų interesus pažeidžiančios statinio dalies. Jų teigimu, atsakovė turtines teises statybos leidimo pagrindu įgijo nesąžiningai, todėl, leidus nenugriauti ginčo pastato dalies, būtų sukurta galimybė neteisėtus veiksmus atlikusiai atsakovei išvengti tokio elgesio pasekmių.

29. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad teismas pasisakė dėl atsakovės nesąžiningumo. Pirmosios instancijos teismas pritarė ieškovų argumentams, jog per visą laikotarpį nuo nesutarimų kilimo iki bylos išnagrinėjimo atsakovė nuosekliai nesąžiningai veikė siekdama savo tikslo. Teismo vertinimu, akivaizdu, jog, negavusi ieškovų sutikimo statyti priestatą nesilaikant statybos techninio reglamento reikalavimų, atsakovė tai bandė padaryti kitais būdais – gauti teismo sprendimą, tokiu būdu apeidama ieškovus. Tokį elgesį teismas laikė aiškiai nesąžiningu. Teisėjų kolegija pastebi, jog skundžiamame sprendime nėra nurodyta, kokias teisines pasekmes sukelia ši išvada. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje sprendžiamas neteisėtos statybos padarinių pašalinimo klausimas, aplinkybės dėl atsakovės (ne) sąžiningumo siekiant gauti statybos leidimą ir (ar) ginant savo teises ir interesus teisme teisiškai nėra reikšmingos bei nesukeliančios šalims teisinių pasekmių, todėl nėra pagrindo dėl to pasisakyti plačiau.

30. Apibendrinant tai, kas nurodyta, darytina išvada, jog šiuo atveju pagrindo tenkinti atsakovės reikalavimą leisti tiesiog negriauti ginčo pastato dalies nenustatyta. Tačiau taip pat kolegija neturi pagrindo nesutikti su ieškovų apeliacinio skundo argumentu, jog šioje byloje nebuvo pagrindo taikyti Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3 punktą, numatantį galimybę pertvarkyti statinį.

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenų visumą, negali pripažinti, kad ginčo pastato dalies neteisėtos statybos pašalinimas galimas tik nugriaunant statinio dalį. Sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo parinktas neteisėtos statybos padarinių šalinimo būdas ir leista per vienerius metus nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti pastato, esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini), dalį, esančią arčiau nei trijų metrų atstumu iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini)., ribos, atsižvelgtina ir į tai, kad byloje nėra pateikta neginčijamų įrodymų, jog toks pastato dalies pertvarkymas nėra objektyviai įmanomas, ir į pačių ieškovų nuomonę dėl tokios galimybės egzistavimo.

32. Iš teismo posėdžio, vykusio 2020 m. gruodžio 2 d., garso įrašo nustatyta, kad ieškovai neneigė galimybės atsakovei pertvarkyti ginčo pastato dalį. Ieškovų atstovė nurodė, jog atsakovė gali pastatą ir pertvarkyti, gali patraukti jį į šoną, griauti jo dalį, griauti jį visą – pasak advokatės, šie klausimai neįeina į ieškovų kompetenciją (34 min. 46 s.–35 min.). Į atsakovės atstovės klausimą, dėl kokių priežasčių ieškovai nesutinka dėl termino pašalinti statybos padarinius suteikimo, ieškovų atstovė nurodė, kad nėra pateiktas projektinis pasiūlymas, mano, jog būtų sudėtinga tai padaryti (1 va. 10 min. 46 s.–1 val. 12 min. 7 s.). Taigi ieškovų nesutikimą su Statybų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto taikymu nagrinėjamu atveju lemia abejonės, ar toks pertvarkymas yra objektyviai įmanomas. Minėto posėdžio metu atsakovės atstovė, atsakydama į teisėjo klausimą, ar pastato pertvarkymo galimybė nėra tik hipotetinė, nurodė, jog tai yra projektavimo uždavinys, galbūt yra tam tikri projektiniai sprendimai, leidžiantys pastato dalį, kuri įsiterpia į 3 metrų ribą, paslinkti (1 val. 36 min. 36 s.).

33. Šiuo atveju negalima neatkreipti dėmesio į kasacinio teismo išaiškinimą, jog įpareigojimas nugriauti statinį – sunaikinti nuosavybės teisės objektą – yra pati griežčiausia ir didžiausias neigiamas pasekmes savininkui sukelianti nuosavybės teisės varžymo priemonė, todėl tokios savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemonės taikymas yra galimas tik esant iš esmės neabejotinam įsitikinimui, kad egzistuoja įstatymo nustatytos sąlygos taikyti šią priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 58, 59 punktai). Todėl, kolegijos vertinimu, nesant neginčijamų įrodymų, jog ginčo pastato dalies pertvarkymas nėra objektyviai įmanomas, negalima daryti išvados, jog šiuo atveju nebuvo galima taikyti Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto, numatančio galimybę pertvarkyti statinį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju teisėtai ir pagrįstai nuspręsta, jog tik per nustatytą terminą nepertvarkius pastato dalies ginčo pastato dalis turi būti nugriauta.

34. Atsakovė apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas priėmė sąlyginį sprendimą, o tai, vadovaujantis CPK 267 straipsniu, laikytina proceso teisės pažeidimu.

35. Pagal CPK 267 straipsnio nuostatas sąlyginiu laikomas sprendimas, kurio įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo ar neatsiradimo. Šiuo atveju iš skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies matyti, kad atsakovės pareiga nugriauti priestato dalį yra siejama su atsakovės įpareigojimų, susijusių su tam tikrais veiksmais, (ne) įvykdymu. Pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo rezoliucinė dalis visiškai atitinka Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatą, kuri būtent ir buvo taikyta šioje byloje. Todėl toks teismo sprendimas negali būti laikomas sąlyginiu, kaip tai suprantama vertinant CPK 267 straipsnį.

36. Taip pat kolegija negali sutikti su atsakovės argumentu, jog teismo sprendimo rezoliucinė dalis, kuria atsakovė iš esmės buvo įpareigota nepertvarkius ginčo priestato dalies, esančios arčiau nei 3 metrai iki kaimyninio žemės sklypo ribos, per 1 mėnesį nugriauti visą priestatą, yra neproporcinga ir visiškai nemotyvuota. Iš sprendimo rezoliucinės dalies matyti, kad teismas įpareigojo L. B. per vieną mėnesį nugriauti pastato, esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini), dalį, kuria buvo padidinti statinio matmenys labiau, nei yra užfiksuota statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro ir registro bylose, ir kuri yra arčiau nei trijų metrų atstumu iki žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ribos. Tai yra atsakovė, neįvykdžiusi reikalavimo per nustatytą terminą pertvarkyti pastato dalies, turėtų nugriauti tik tą rekonstruoto pastato dalį, kuri buvo naujai pristatyta prie buvusio pastato taip didinant jo tūrį ir kuri yra arčiau nei 3 m iki ieškovų žemės sklypo ribos. Nesant išsamesnių argumentų, kodėl pirmosios instancijos teismas papildomai turėjo argumentuoti, kodėl atsakovė įpareigojama nugriauti pastato dalį, dėl kurios ir yra kilęs ginčas tarp šalių ir kurios statybos neteisėtumo faktas yra nustatytas, kolegija neturi galimybės šiuo klausimu pasisakyti plačiau.

37. Kaip jau minėta šioje nutartyje, ir ieškovai, ir atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu vienerių metų terminu, per kurį leista L. B. pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti pastato, esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini)., dalį, esančią arčiau nei trijų metrų atstumu iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos. Ieškovų teigimu, šiam įpareigojimui įvykdyti pakaktų 6 mėnesių, o atsakovė akcentuoja, jog terminas turėtų būti pratęstas iki dvejų metų. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliaciniuose skunduose nurodytus motyvus, susijusius su terminu, per kurį leista pertvarkyti pastatą, mano, jog jie nėra pakankami sutrumpinti ar prailginti pirmosios instancijos teismo nustatytą terminą.

38. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, jog bylos nagrinėjimo metu nėra žinomi konkretūs galimi statinio dalies pertvarkymo sprendiniai, įvertinus tai, jog šiuo atveju projekto pakeitimo darbai yra susiję ne su viso ginčo pastato, o su jo dalies pertvarkymu, kas galbūt turės įtakos projekto rengimo trukmei, manytina, jog 6 mėnesių terminas negali būti laikomas pakankamu. Tačiau ir atsakovės siūlomas dvejų metų terminas šiuo atveju nelaikytinas objektyviu ir būtinu – atsakovės nurodytos aplinkybės, susijusios su šalyje įvesto karantino trukme bei jo neapibrėžtumu, ar aplinkybės, susijusios su pastato rekonstravimo terminu, įvertinus tai, jog šalių ginčas tęsiasi jau daugiau nei septynerius metus, nelaikytinos pateisinančiomis dvejų metų termino nustatymą nurodytiems veiksmams atlikti.

39. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, jog nagrinėjamoje situacijoje vienerių metų terminas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos gavus statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti pastato, esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini), dalį, esančią arčiau nei trijų metrų atstumu iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini)., ribos, yra teisingas ir nesuteikiantis nepagrįsto pranašumo atsakovei bei nepažeidžiantis ieškovų interesų.

40. Kadangi 2020 m. gruodžio 2 d. teismo posėdžio metu atsakovės atstovė nurodė, jog neketina šioje byloje įrodinėti kaltų asmenų dėl statybos leidimo išdavimo, t. y. pripažino, jog statybos padarinių šalinimo išlaidas apmokėtų atsakovė (1 val. 23 min. 36 s.–1 val. 27 min. 4 s.; 1 val. 32 min. 55 s.–1 val. 33 min. 22 s), teisėjų kolegija plačiau dėl šio aspekto nepasisako.

41. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog kiti apeliacinių skundų argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

42. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jį keisti remiantis apeliacinio skundo argumentais pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

43. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).

44. Atmetus ir ieškovų, ir atsakovės apeliacinius skundus, jų turėtos bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis bei išlaidos, susijusios su apeliacinių skundų parengimu) nepriteistinos. Ieškovai nepateikė įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimu, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Raimonda Andrulienė Albina Pupeikienė Alvydas Žerlauskas