Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Andžej Maciejevski ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2020 m. kovo 27d. gautu pareiškėjos L. B. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 7 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Pareiškėjos L. B. paduotas kasacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:1) apeliacinės instancijos teismas, netinkamai taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.137 straipsnio 3 ir 5 dalių nuostatas, nepagrįstai atsisakė ginti pareiškėjos kaip statytojos teises, nors pareiškėjos neteisėti veiksmai byloje nenustatyti ir nepaneigta jos sąžiningumo prezumpcija; be to, atsisakymas ginti pareiškėjos teises yra visiškai nemotyvuotas, kas pripažįstama esminiu proceso teisės pažeidimu pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą; 2) apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas CPK 182 straipsnio 2 dalį, klaidingai identifikavo bylai reikšmingus prejudicinius faktus ir sutapatino dviejų bylų (šios ir prieš tai nagrinėtos Nr. 3K-3-377-611/2015) skirtingas faktines aplinkybes, dėl ko priėmė neteisėtą procesinį sprendimą; 3) teismai, pažeisdami aktualias statybos techninių reglamentų nuostatas ir prilygindami priestato atstatymą ant išlikusių pamatų naujai statybai, nepagrįstai nusprendė, kad įgyvendindama pastato-tvarto rekonstrukciją ir ant išlikusių pamatų atstatydama priestatą, kuris yra arčiau nei 3 m iki gretimo sklypo ribos, privalo gauti kaimyninio sklypo savininkų sutikimą, ir tokiu būdu nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377-611/2015); 4) apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas CPK 320 straipsnyje įtvirtintą draudimą peržengti apeliacinio skundo ribas, ėmėsi nustatinėti neišlikusios sodybos liekanų faktą, nors byloje klausimas dėl to nebuvo keliamas; 5) teismai pažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą objektyviai ir visapusiškai vertinti byloje esančius įrodymus ir CPK 331 straipsnyje įtvirtintą pareigą tinkamai motyvuoti priimtą procesinį sprendimą.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti. Pažymėtina, kad kasacinis skundas iš esmės grindžiamas argumentais dėl bylos faktinių aplinkybių, o tai nėra kasacijos dalykas (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Grąžintinas sumokėtas už kasacinį skundą žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti L. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 38 Eur (trisdešimt aštuonių eurų) dydžio žyminį mokestį, sumokėtą 2020 m. kovo19 d. „Swedbank“ AB banke, dokumento Nr. 5.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.