- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-23
- Bylos Nr.
- eA2-960-385/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-02200-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Jurjonas
- Ieškovas
- J. J., A. J.
- Atsakovas
- L. B., Šilutės rajono savivaldybės administracijai
- Pareiškėjas
- L. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys, Nemuno deltos regioninio parko direkcija, Šilutės rajono savivaldybės administracija, Valstybės įmonė Registrų centras, J. J., A. J.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, Nemuno deltos regioninio parko direkcija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, V. B., J. N., V. M., UAB „Archidomus“
- Advokatai
- Kristina Balevičienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys, Nemuno deltos regioninio parko direkcija, Šilutės rajono savivaldybės administracija, Valstybės įmonė Registrų centras, J. J. ir A. J., bei pagal ieškovų J. J. ir A. J. ieškinį atsakovams L. B., Šilutės rajono savivaldybės administracijai, tretieji asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, Nemuno deltos regioninio parko direkcija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, V. B., J. N., V. M., UAB „Archidomus“ dėl statybos leidimo panaikinimo ir neteisėtos statybos padarinių pašalinimo atnaujinus procesą civilinėje byloje Nr. e2-2659-733/2015.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Į posėdį neatvyko ieškovai J. J. ir A. J., tretieji asmenys V. B., J. N., V. M., trečiųjų asmenų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, Nemuno deltos regioninio parko direkcijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, UAB „Archidomus“ atstovai. Taip pat neatvyko atsakovė L. B., Šilutės rajono savivaldybės administracijos atstovas, suinteresuotų asmenų Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio, Nemuno deltos regioninio parko direkcijos, Valstybės įmonės „Registrų centras“ atstovai. Apie posėdį informuoti.
I. J. J. ir A. J. atstovė advokatė K. B. sprendžiant statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo klausimą, prašo taikyti Statybos įstatymo 33 str. 2 d. 1 p. ir įpareigoti L. B. per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nugriauti pastato, esančio žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini)., dalį, kuria buvo padidinti statinio matmenys labiau nei yra užfiksuota statinių, kurių unikalūs numeriai yra (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini), kadastro ir registro bylose ir kuri yra arčiau negu 3 m atstumu iki ieškovų žemės sklypo ribos ir paaiškino, kad ieškovų nuomone, savavališka statyba turi būti pašalinta, ji negali būti įteisinta. Byloje yra neginčijamai nustatyta, kad statybos leidimas buvo išduotas neteisėtai ir jis jau panaikintas, nes jam išduoti buvo būtini ieškovų sutikimai. Teismas konstatavo, kad statybos leidimas pažeidė ieškovų teises. Taigi siekiant įteisinti savavališkos statybos padarinius, reikalingas ieškovų sutikimas, be kurio įteisinimas neįmanomas. Ieškovai tokio sutikimo nedavė ir neketina duoti ateityje. Dėl šios priežasties savavališkos statybos įteisinimas nėra galimas, nes nėra galima pašalinti statybos leidimo neteisėtumo priežasčių. Statybos darbai, atlikti pagal panaikintą neteisėtai išduotą statybos leidimą, negali būti įteisinti. Savavališkos statybos padariniai gali būti pašalinti vieninteliu būdu – įpareigojant statytoją, tai yra atsakovę L. B., per nustatytą terminą, jos lėšomis, pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus nugriauti statinio, kuris šiuo metu yra registruotas Nekilnojamojo turto registre kaip gyvenamasis namas, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini). dalį, kuria buvo padidinti statinio matmenys labiau nei yra užfiksuota statinio, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (tvartas) kadastro ir registro byloje ir kuri yra arčiau negu 3 m atstumu iki ieškovų žemės sklypo ribos, tokiu būdu pertvarkant gyvenamąjį namą. Teismo sprendimo įpareigoti statytoją nugriauti visą statinį galimybė yra numatyta Statybos įstatymo 33 str. 2 d. 1 p., tačiau nagrinėjamoje byloje ne viso gyvenamojo namo statybos darbai pažeidė ieškovų teises, o tik dalis statybos darbų, atliktų arčiau nei 3 m iki ieškovų žemės sklypo ribos. Todėl ieškovų nuomone, atsakovė turi galimybę nugriovus minėtą statinio dalį, likusią dalį pertvarkyti ir įteisinti kaip tai numatyta Statybos įstatymo 33 str. 2 d. 3 p. Iš visos bylos medžiagos yra visiškai akivaizdu, jog kitomis, švelnesnėmis priemonėmis nėra galimybių pašalinti neteisėtos statybos padarinius. Statybos įstatymo 33 str. 2 d. 4 punkte nurodytų švelnesnių pasekmių taikymas iš esmės reikštų, kad atsakovė gali nepaisyti įsiteisėjusių teismo sprendimų išvadų dėl ieškovų sutikimų statybos darbams būtinumo, o atsakovės interesai būtų iškelti aukščiau ieškovų interesų, kuriuos garantuoja ne tik teisės aktai, bet ir kurie buvo pripažinti teismų. Jeigu atsakovei būtų leista įteisinti atliktus statybos darbus be ieškovų sutikimo, tai reikštų ne ką kitą, kaip teismo sprendimo res judicata galios paneigimą.
Atsakovės L. B. atstovė advokatė V. S. prašo netaikyti Statybos įstatymo 33 str. 2 d. 1 p. ir neįpareigoti atsakovės nugriauti ginčo priestato dalį, esančią arčiau nei 3 m atstumu iki kaimyninio sklypo ribos, o suteikti atsakovei teisę ginčo priestatą įteisinti per dvejus metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Atsižvelgiant į byloje susiklosčiusią situaciją, ieškovų ir atsakovės interesų pusiausvyros derinimo principą bei į tai, kad ginčo priestato statybomis buvo pažeistas tik formalus 3 m atstumo iki kaimyninio žemės sklypo ribos reikalavimas, kurio pažeidimas neturėjo jokios realios neigiamos įtakos ieškovų teisėms, neteisėtos statybos padarinių šalinimo nuostatos apskritai neturėtų būti taikomos. Tuo atveju, jei teismas nuspręstų taikyti Statybos įstatymo 33 str. 2 d., vadovaujantis proporcingumo principu, atsakovei turėtų būti sudaryta galimybė ginčo priestatą įteisinti jį perstatant (Statybos įstatymo 33 str. 2 d. 3 p.). Jos nuomone, ieškovų teisės, teismui priėmus procesinį sprendimą, kuriuo atsakovei būtų sudarytos galimybės įteisinti priestatą jį perstatant, pažeistos nebūtų. Paaiškino, kad priemonės, kurių taikymas reiškia savininko nuosavybės teisės ribojimą, yra įtvirtintos įstatymais. Įstatymų leidėjas pripažįsta, kad šios priemonės yra kraštutinės, kurios taikomos tik tais atvejais, kai nėra pagrindo kitais būdais pašalinti statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, padarinius. Įpareigojimas nugriauti statinį – sunaikinti nuosavybės teisės objektą, yra pati griežčiausia ir didžiausias neigiamas pasekmes savininkui sukelianti nuosavybės teisės varžymo priemonė, todėl tokios statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemonės taikymas yra galimas tik esant iš esmės neabejotinam įsitikinimui, kad egzistuoja įstatymo nustatytos sąlygos taikyti šią priemonę. Teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti statytoją nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgia į statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus buvusią padėtį, taip pat administracinių aktų pagrindu įvertina turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą. Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas apima iš esmės skirtingas situacijas, kurias turi identifikuoti teismas priimdamas sprendimą dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo būdo, kai jis savo sprendimu panaikina statybą leidžiančio dokumento galiojimą. Teismas turi įvertinti, pirma, ar statyti statinius (jų dalis) toje vietoje apskritai yra draudžiama, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti pašalinami tik nugriaunant ar išardant statinius (jų dalį), ir, antra, ar statyti statinius (jų dalis) toje vietoje iš esmės leidžiama, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti ištaisomi suteikiant statytojui ar kitiems įstatyme nurodytiems asmenims galimybę per nustatytą terminą pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, ieškovų prašomas taikyti ginčo priestato nugriovimas iš esmės būtų galimas tik tuo atveju, jei priestato statyba remiantis teisės aktais būtų apskritai negalima. Šioje byloje teismų nėra konstatuota, kad priestato statyba būtų apskritai negalima. Kaip matyti iš byloje susiklosčiusių faktinių aplinkybių, ginčo priestato statybos neteisėtumas yra sąlygotas tik ieškovų nesutikimo, kad ginčo priestatas būtų pastatytas nesilaikant 3 m atstumo iki gretimo žemės sklypo ribos, kaip tai numato STR 1.05.01:2017 7 priedo 4 p. Ieškovai rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad jie nedavė sutikimo statyti ginčo priestato arčiau nei 3 m iki jų sklypo ribos ir tokio sutikimo duoti ateityje neketina, tačiau tai nepaneigia atsakovės galimybės ginčo priestatą įteisinti pertvarkant statinio projektinius dokumentus gavus naują statybą leidžiantį dokumentą ginčo priestatą perstatant ar jį pertvarkant taip, kad ginčo priestatas atsakovės galėtų būti naudojamas nepažeidžiant ieškovų interesų. Atstovė nurodo, kad įpareigojus atsakovę nugriauti neteisėtai pastatyto pastato dalį, būtų pažeistas proporcingumo principas, kuris reiškia, kad įstatymų leidėjo ir kitų valstybės institucijų veiksmai ir taikomos priemonės (ribojimų, draudimų įvedimas) turi būti proporcingi siekiamiems tikslams ir interesų pusiausvyrai užtikrinti. Šioje byloje yra spręstinas klausimas ne atsakovės ir visuomenės interesų pusiausvyros klausimas, užtikrinant aplinkos, saugomų teritorijų ir vertingų vietovių, kitų gamtos objektų apsaugą, tinkamą, racionalų teritorijų naudojimą, bet išskirtinai tik ieškovų ir atsakovės interesų pusiausvyros klausimas. Atsakovės atstovė nesutinka su ieškovų teiginiu, kad atsakovė elgėsi nesąžiningai. Jos nuomone, ieškovų nurodomos aplinkybės grindžiamos jų subjektyviu neigiamu atsakovės vertinimu ir niekaip nenuneigia jos sąžiningumo prezumpcijos. Atsakovė pripažįsta, kad dėl neteisėtos statybos yra tik jos kaltė, todėl sutinka, kad neteisėtos statybos padarinių šalinimo išlaidas turėtų atlyginti ji. Kitų asmenų kaltės nėra.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo V. B. atsiliepime su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir nurodo, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-12-22 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2659- 733/2015 pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti pamatai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). To pasėkoje, savivaldybės vyriausiasis architektas, tikrindamas projektą nenustatė, kad būtų pažeisti trečiųjų asmenų interesai, nes pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo rekonstruojamas ir atkuriamas užstatymas ant pamatų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir tai buvo laikoma kaip vienas rekonstruojamas statinys. Be to, vadovaujantis statybos leidimo išdavimo metu galiojančios STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ redakcijos 33.2 punktu, rekonstruojant esamą statinį jei nemažinamas esamas atstumas iki besiribojančių žemės sklypų ribų, rašytiniai sutikimai (susitarimai) neprivalomi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Iš bylos matyti, kad Tauragės apylinkės teismas 2019 m. spalio 15 d. sprendimu suinteresuotų asmenų J. J. ir A. J. prašymą tenkino, panaikino Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2659-733/2015 ir priėmė naują sprendimą – L. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmetė, ieškovų J. J. ir A. J. ieškinį patenkino: panaikino Šilutės rajono savivaldybės administracijos 2016 m. gegužės 11 d. išduotą statybos leidimą Nr. LNS-37-160511-00012, įpareigojo L. B. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti pastato, statomo žemės sklype (duomenys neskelbtini)., dalį, kuria buvo padidinti statinio matmenys labiau nei yra užfiksuota statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro ir registro bylose ir kuri yra arčiau nei trys metrai iki ieškovų žemės sklypo ribos, taip pat priteisė J. J. ir A. J. iš L. B. 4 547,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Klaipėdos apygardos teismas 2020-02-07 nutartimi apeliacine tvarka panaikino Tauragės apylinkės teismo 2019 m. spalio 15 d. sprendimo dalį, kuria L. B. buvo įpareigota per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti pastato, statomo žemės sklype (duomenys neskelbtini)., dalį, kuria buvo padidinti statinio matmenys labiau nei yra užfiksuota statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro ir registro bylose ir kuri yra arčiau nei trys metrai iki ieškovų žemės sklypo ribos, ir šią bylos dalį perduoti nagrinėti iš naujo. Panaikino to paties sprendimo dalį, kuria J. J. ir A. J. iš L. B. priteista 4547,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ir šią bylos dalį perdavė nagrinėti iš naujo. Kitas sprendimo dalis paliko nepakeistas.
Teismas nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėsiantis ieškinio reikalavimą dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo, pirmiausia privalo išsiaiškinti, ar neteisėta statyba gali būti įteisinta ir jos padariniai gali būti pašalinti kitomis, t. y. mažiau statytojos teises varžančiomis priemonėmis.
Iš naujo nagrinėjant klausimą dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo, ieškovų atstovė palaiko savo anksčiau pareikštą reikalavimą įpareigoti atsakovę nugriauti jos lėšomis neteisėtai pastatytą pastato dalį. Atsakovės atstovė prašo sudaryti galimybę atsakovei perstatyti pastatą taip, kad jis nepažeistų ieškovų interesų. Tokį prašymą ji grindžia Statybos įstatymo 33 str. 2 d. 3 p. Minėta norma nustato, kad teismui savo sprendimu panaikinus statybą leidžiančio dokumento galiojimą, jis savo sprendimu leidžia šios dalies 1 punkte nurodytam asmeniui per nustatytą terminą pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį, jeigu toks statinio perstatymas ar pertvarkymas yra galimas pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; šių veiksmų per nustatytą terminą neatlikus, – vykdyti šios dalies 1 ar 2 punkte nurodytus reikalavimus.
Įvertinant byloje dalyvaujančių asmenų išdėstytas aplinkybes, surinktus įrodymus reikia daryti išvadą, kad atsakovės atstovės prašymas yra pagrįstas. Šioje konkrečioje situacijoje matyti, kad ginčijamo pastato statyba pripažinta neteisėta tik dėl vienos priežasties – nesilaikyta privalomo minimalaus 3 metrų atstumo iki kaimyninio žemės sklypo ribos. Kitų priežasčių naikinti statybos leidimą nenustatyta. Todėl visiškai suprantamas atsakovės pageidavimas perstatyti pastato dalį taip, kad jis nepažeistų kaimyninio sklypo savininkų interesų, tai yra, išlaikant minimalų 3 metrų atstumą iki kaimyninio sklypo. Taigi, atsakovės prašymas laikytinas pagrįstu ir todėl tenkintinas.
Atsakovės atstovė prašo nustatyti dvejų metų terminą šiems veiksmams atlikti. Ieškovų atstovė nesutinka su tokiu terminu, mano, kad tai aiškiai per ilgas terminas. Su tuo reikia sutikti. Manytina, kad dveji metai parengti projekto pakeitimus, gauti statybos leidimą bei atlikti perstatymo darbus, yra per ilgas laikotarpis. Atsižvelgtina ir į tai, kad kilęs ginčas tęsiasi pakankamai ilgai – apie 7 metus. Todėl nustatytinas vienerių metų terminas.
Per nustatytą terminą minėtų veiksmų neįvykdžius, atsakovė įpareigotina per vieną mėnesį nugriauti pastato dalį, esančią arčiau nei trijų metrų atstumu iki žemės sklypo, esančio Upaičio g. 42, Minijos k., Šilutės r., ribos.
Nagrinėjimo metu atsakovės atstovė pripažino, kad kaltė dėl neteisėtos statybos tenka tik atsakovei L. B.. Kitų asmenų kaltės ji nemato, todėl ši aplinkybė plačiau nesiaiškinta. Dėl to per nustatytą terminą neperstačius pastato ir jo neįteisinus, nugriovimo darbai turi būti atlikti atsakovės L. B. lėšomis. Ieškovų atstovė akcentuoja atsakovės nesąžiningą elgesį visoje šioje istorijoje. Įvertinant byloje surinktą medžiagą, atsakovės veiksmus bylos nagrinėjimo metu, galima spręsti, jog advokatė K. B. tai teigia pagrįstai. Per visą laikotarpį nuo nesutarimų kilimo iki bylos išnagrinėjimo, atsakovė nuosekliai nesąžiningai veikė siekdama savo tikslo. Akivaizdžiai matyti, kad negavusi ieškovų sutikimo statyti priestatą nesilaikant statybos techninio reglamento reikalavimų, ji tai bandė padaryti kitais būdais – gauti teismo sprendimą, tokiu būdu apeidama ieškovus. Toks elgesys laikytinas aiškiai nesąžiningu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Klaipėdos apygardos teismas 2020-02-07 nutartimi panaikino Tauragės apylinkės teismo 2019-10-15 sprendimo dalį, kuria J. J. ir A. J. iš L. B. priteista 4 547,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ir šią bylos dalį perdavė nagrinėti iš naujo.
Pagal CPK 443 str. 6 d. dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje dalyvaujančių asmenų interesai akivaizdžiai buvo priešingi ir kad pareiškėjos L. B. pareiškimas atmestas, o ieškovų J. J. ir A. J. ieškinys patenkintas, ieškovams turi būti priteistos bylinėjimosi išlaidos. Nors byloje atsakovė yra ir Šilutės rajono savivaldybės administracija, tačiau išnagrinėjus bylą galima teigti, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl L. B. veiksmų. Iš esmės visi ieškovų reikalavimai yra patenkinti, taigi, jiems turi būti priteistos visos bylinėjimosi metu patirtos išlaidos.
Iš bylos matyti, kad ieškovai J. ir A. J. iki šios bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje turėjo 4 547,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 162 Eur žyminis mokestis ir 4385,50 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Apeliacinėje instancijoje ieškovai patyrė 1 650 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir pakartotinai nagrinėjant dalį jų reikalavimų pirmosios instancijos teisme, jie patyrė 847 Eur išlaidų. Taigi, viso iš L. B. ieškovams priteistina 162 Eur žyminio mokesčio ir 6 882,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93, 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 98 straipsniu, 259-260 straipsniais, 270 straipsniu,
nusprendė:
leisti L. B. per vienerius metus nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti pastato, esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini)., dalį, esančią arčiau nei trijų metrų atstumu iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini)ribos. Per nustatytą terminą minėtų veiksmų neįvykdžius, įpareigoti L. B. per vieną mėnesį nugriauti pastato, esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini)., dalį, kuria buvo padidinti statinio matmenys labiau nei yra užfiksuota statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro ir registro bylose, ir kuri yra arčiau nei trijų metrų atstumu iki žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos.
Priteisti J. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. J., gim. (duomenys neskelbtini), iš L. B., gim. (duomenys neskelbtini), 162 Eur žyminio mokesčio ir 6 882,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.