Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Klaipėdos universiteto ligoninės apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Klaipėdos universiteto ligoninės skundą atsakovui viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

6. Pareiškėjas vertino, jog Sprendimu pritaikyta 25 proc. finansinė korekcija yra neproporcinga. Pareiškėjas rėmėsi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktika, Europos Komisijos (toliau – ir EK) 2019 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. C(2019)3452, kuriuo nustatomos su Europos Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairių (toliau – ir Gairės) 1.4. punktu ir pabrėžė, kad teismui vertinant Sprendimu pritaikytos finansinės korekcijos nepagrįstumą ir formalumą, būtina įvertinti šias aplinkybes: CPVA, dar 2020 m. liepos 15 d. atlikusi Pirkimo patikrą, nenustatė jokių pažeidimų; Sprendimas pradėti tyrimą dėl pažeidimo buvo priimtas tik po to, kai buvo pateikta Valstybės kontrolės išvada; CPVA suformuoti įtarimo apie pažeidimą motyvai analogiški pastebėjimams, pateiktiems Valstybės kontrolės išvadoje; CPVA, vykdydama pažeidimo tyrimą ir priimdama Sprendimą, pažeidė objektyvumo principą; VPT išvadoje buvo nurodyta informacija, kurios pagrindu negalėjo būti taikoma finansinė korekcija (konstatuotas formalus pažeidimas); nebuvo padaryta jokia faktinė žala Europos Sąjungos (toliau – ir ES) ar nacionaliniams biudžetams. Pareiškėjas vertino, jog Sprendime daromos subjektyvaus pobūdžio prielaidos, neįvertinus visų aplinkybių, o tai nėra pakankamas pagrindas taikyti 137 750 Eur dydžio finansinę korekciją.

7. Pareiškėjas akcentavo ir tai, kad Sprendime pritaikyta 25 proc. finansinė korekcija prieštarauja finansinių korekcijų taikymo tikslams užtikrinti ES biudžeto finansinius interesus, kadangi pareiškėjo atlikti veiksmai (pagrįstai neskaidytas Pirkimo objektas ir pagrįstai pripažintas tiekėjo UAB „Graina“ pasiūlymas laimėjusiu) neturėjo įtakos tinkamai Projekto ir ES finansavimo tikslams įgyvendinti.

II.

17. Teismas, nustatęs bylai aktualias faktines aplinkybes, pažymėjo, kad Pažeidimas Nr. 1 buvo nustatytas dėl to, jog pareiškėjas neišskaidė tarptautinio pirkimo į dalis ir nepagrindė Pirkimo objekto neskaidymo priežasčių. Teismas sprendė, kad byloje nebuvo ginčo dėl aplinkybės, jog pareiškėjas vykdė tarptautinį pirkimą, o tokio pirkimo atveju VPĮ (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. kovo 19 d. iki 2020 m. liepos 1 d.) yra įtvirtinta perkančiųjų organizacijų pareiga pirkimo objektą skaidyti į dalis, išskyrus tam tikras išimtis. Teismas, remdamasis VPĮ 28 straipsnio 1 ir 2 dalimis, akcentavo, kad pats pirkimo objekto skaidymas į dalis savaime nėra savitikslis, jis grindžiamas perkančiosios organizacijos poreikių ir galimybių bei laisvos ūkio subjektų konkurencijos pusiausvyra, bei yra susijęs su pirkimo verte, o ne jo būdu. Perkančiosios organizacijos sprendimas dėl pirkimo objekto neskaidymo į dalis turi būti tinkamai pagrįstas, t. y. paprastai sudėtiniai ir plačios apimties pirkimai turi būti skaidomi į dalis, tokių pirkimų skaidymas į dalis yra taisyklė, o jeigu yra priešingai, pirkimo dokumentuose turi būti pagrįstas ir išsamus neskaidymo pagrindimas.

19. Teismas, pasisakydamas dėl Pažeidimo Nr. 2, remdamasis VPĮ 45 straipsniu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, pažymėjo, jog Pažeidimas Nr. 2 buvo nustatytas, kadangi pareiškėjas nepagrįstai pripažino laimėtojo pasiūlymą, atitinkančiu Pirkimo sąlygų reikalavimus, o kartu ir laimėjus Pirkimą, nors laimėtojo pasiūlymas neatitiko paties Pareiškėjo nustatytų ir patvirtintų Pirkimo sąlygų reikalavimų, nes laimėtojas pasiūlė ne visą Pareiškėjo pageidautą Pirkimo objekto kiekį (vietoje 70 vnt. pasiūlė 35 vnt.). Pirkimo sąlygų II skyriuje „Pirkimo objektas“ buvo nurodyta, kad perkami DPV aparatai (Pirkimo sąlygų 9 p.), kurių reikalavimai nurodyti Techninėje specifikacijoje ir kitame Pirkimo sąlygų priede „Viešojo pirkimo sutarties projektas“ (Pirkimo sąlygų 10 p.). Pirkimo sąlygų 11 p. buvo nurodyta, kad perkamų prekių kiekis yra: buvusiai VšĮ Klaipėdos universitetinei ligoninei (pareiškėjui) – 35 vnt.; buvusiais VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninei – 15 vnt.; VšĮ Respublikinei Klaipėdos ligoninei – 15 vnt.; VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninei – 5 vnt. Pirkimo sąlygų 12 p. nurodyta, kad Pirkimas į dalis neskirstomas. Tiekėjas gali pateikti tik vieną pasiūlymą visam pirkimui. Alternatyvūs pasiūlymai bus atmesti. Tuo tarpu Techninėje specifikacijoje be perkamiems DPV aparatams reikalaujamų parametrų (specifikacijų) buvo nurodyta, kad perkamas kiekis – iki 70 vnt. (Techninės specifikacijos 23 p.). Nors Pirkimo dokumentuose buvo nurodyti du skirtingi kiekiai: „70 vnt.“ ir „iki 70 vnt.“, tačiau teismui sistemiškai vertinant Pirkimo sąlygų nuostatas, buvo matyti, kad Pirkimo sąlygų 11 punkte buvo aiškiai ir konkrečiai nurodytas tikslus (be prierašo „iki“) kiekvienai ligoninei skirtas DPV aparatų kiekis, kurį susumavus gaunamas bendras kiekis – 70 vnt. Taigi, teismas darė išvadą, kad Pirkimu buvo siekiama įsigyti konkretų, t. y. 70 vnt. DPV aparatų kiekį.

20. Teismas nesutiko su KUL pozicija dėl Pažeidimo Nr. 2, kuria pareiškėjas teigė, kad Techninėje specifikacijoje nurodant perkamų prekių kiekį, t. y., „iki 70 vnt.“, laikytina, kad laimėtojo pasiūlymas dėl 35 vnt. buvo tinkamas. Teismas atsižvelgė į tai, kad Pirkimo objekto apimties neatitiktis yra tarp Pirkimo sąlygų ir tarp Techninės specifikacijos. Techninės specifikacijos paskirtis (kaip nurodyta Pirkimo sąlygų 10 p.) buvo tik nustatyti reikalavimus Pirkimo objektui, o ne jo apimčiai. Pirkimo apimtis buvo apibrėžta būtent pačiose Pirkimo sąlygose, konkrečiai jų II skyriaus „Pirkimo objektas“ 11 p., aiškiai įvardijant, kad iš viso keturioms gydymo įstaigoms bus perkama 70 vnt. (35 vnt.+15 vnt.+15 vnt.+5 vnt. = 70 vnt.). Tame pačiame Pirkimo sąlygų II skyriuje „Pirkimo objektas“ pareiškėjui nurodžius, kad Pirkimo objektas į atskiras Pirkimo dalis neskirstomas; kad tiekėjas gali pateikti tik vieną pasiūlymą visam Pirkimui ir kad alternatyvūs pasiūlymai bus atmesti, jos nustatytų sąlygų visuma sistemiškai ir logiškai yra aiškintina (ir taip galėjo būti suprasta kitų tiekėjų) kaip įpareigojanti tiekėją pateikti pasiūlymą būtent dėl visų 70 vnt., nes priešingu atveju tai nebūtų laikoma pasiūlymu visam Pirkimui.

22. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo nurodyto viešojo pirkimo išvados vertinimo, pažymėjo, jog galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato VPT priimtos išvados ar sprendimo privalomumo ES finansinę paramą administruojančioms institucijoms. Vien tai, kad atsakovas pažeidimo tyrimą pradėjo gavęs Valstybės kontrolės išvadas, savaime nelemia, kad atsakovas neatliko savarankiško tyrimo. Atsakovas kreipėsi į pareiškėją dėl paaiškinimų, juos vertino, o priimtas sprendimas yra pagrįstas išsamiais atsakovės argumentais ir teismų praktika, todėl pareiškėjo argumentai dėl neobjektyvumo ir (ne)atitikties VAĮ įstatymo nuostatoms, teismo laikytini nepagrįstais.

23. Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad Sprendime pritaikyta 25 proc. finansinė korekcija (netinkamų finansuoti išlaidų suma – 137 750 Eur su PVM) yra neproporcinga. Iš Sprendimo turinio buvo matyti, kad CPVA, nustatydama tinkamų (netinkamų) finansuoti išlaidų sumą, vadovavosi PAFT. Akcentuodama PAFT 311 punkte, 407–408 punktuose, 7 priedo 6 punkte, 7 priedo 10 punkte įtvirtintą reguliavimą, Gairių 1.1 skyriaus trečios pastraipos nuostatas, darė išvadą, kad Gairių 2 skirsnyje „Pažeidimų rūšys ir atitinkamų finansinių pataisų normos“ visi nurodyti arba į juos panašūs pažeidimai laikomi turinčiais finansinį poveikį. Vadovavosi Gairių 1.4 skyriaus pirmos pastraipos nuostata ir teigė, kad buvo vykdytas tarptautinis pirkimas, pareiškėja neskaidė pirkimo objekto, nors perkama įranga buvo skirta keturioms ligoninėms, pirkimo dokumentuose nenurodė neskaidymo priežasčių, todėl pareiškėjos padarytas pažeidimas atitiko Gairių 2 skirsnyje „Pažeidimų rūšys ir atitinkamų finansinių pataisų normos“ 2.1. lentelės „Sutarties nesuskirstymo į dalis“ 3 punkte nurodytą pažeidimą, t. y. pareiškėja nenurodė pagrindinių priežasčių, kodėl nusprendė nesuskirstyti Sutarties į dalis ir buvo pritaikyta 5 proc. pataisos norma nuo Projektui tenkančios Sutarties vertės. Vykdant tarptautinį pirkimą buvo priimtas laimėtojo pasiūlymas, kuris neatitiko Pirkimo sąlygų reikalavimų, todėl pareiškėjos padarytas pažeidimas atitiko Gairių 2 skirsnyje „Pažeidimų rūšys ir atitinkamų finansinių pataisų normos“ 2.2. lentelės „Konkurso dalyvių atranka ir pasiūlymų vertinimas“ 14 punkte nurodytą pažeidimą, t. y. atrankos kriterijai arba techninės specifikacijos buvo pakeisti atrankos etape arba buvo netinkamai taikomi atrankos etapo metu, todėl buvo priimti tokie laimėję pasiūlymai, kurie nebūtų buvę priimti arba buvo atmesti pasiūlymai, kurie turėjo būti priimti, jei būtų buvę taikyti paskelbti atrankos kriterijai, ir buvo pritaikyta 25 proc. pataisos norma nuo užsakymo vertės. Atsižvelgiant į tai, kad nustatyti keli pažeidimai, vadovaujantis PAFT 7 priedo 11 punktu, taikyta didžiausia 25 proc. finansinė korekcija nuo 551 000 Eur, t. y. Projektui tenkančios Sutarties vertės. Teismas pažymėjo, kad atsakovas rėmėsi PAFT 7 priedo 2 punktu, jog su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti projekto išlaidų nustatymo tikslas – atkurti situaciją, kurioje visos projekto išlaidos arba jų dalis atitinka teisės aktuose, nustatančiuose 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimus, atitinkamame projektų finansavimo sąlygų apraše ir kituose teisės aktuose išdėstytas išlaidų tinkamumo finansuoti nuostatas. Taip pat rėmėsi teismų praktika bei akcentavo 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 (toliau – ir Reglamentas Nr. 1303/2013) 2 straipsnio 36 punkte įtvirtintą pažeidimo sąvoką, pažymėdama, kad pažeidimo esmė – ne tik realios žalos atsiradimas, bet ir žalos hipotetinė galimybė.

III.

28. Pareiškėjo vertinimu, teismo išvados dėl Pažeidimo Nr. 1 nepagrįstos, kadangi:

28.1. Sprendimu CPVA nebuvo nurodžiusi motyvų ir argumentų, susijusių su nepagrįstu Pirkimo organizavimu neskelbiamų derybų būdu, taip pat nebuvo nurodžiusi ir Pažeidimas Nr. 1 nebuvo siejamas su VPĮ 71 straipsniu. Kadangi Sprendime nebuvo motyvų, argumentų, teisinio pagrindo, susijusio su nepagrįstu Pirkimo organizavimu neskelbiamų derybų būdu, vertina, kad šis klausimas neįeina į šios bylos ribas ir negali būti nagrinėjamas.

28.2. Sprendimo apimtyje nebuvo ginčo dėl paties Pirkimo organizavimo neskelbiamų derybų būdu, nagrinėdamas Sprendimo pagrįstumo klausimą, teismas taip pat turėjo aiškintis tik ar gali būti konstatuotas pareiškėjo padarytas VPĮ 28 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimas neskaidant Pirkimo objekto, kai Pirkimas buvo vykdytas neskelbiamų derybų būdu (nekvestionuojant paties Pirkimo būdo). Pareiškėjas, skųsdamas Sprendimą argumentavo, kad VPĮ 28 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta taisyklė „skaidyk arba pasiaiškink“ negali būti taikoma, kadangi VPĮ 72 straipsnio 3 dalis expressis verbis (tiesiogiai) KUL suteikia teisę šios taisyklės nesilaikyti.

28.3. Pirkimą vykdant neskelbiamų derybų būdu homogeniškas prekes pirkti ir pirkimo objektą skaidyti kiekybiniu pagrindu būtų buvę neracionalu, nes: 1) perkant didesnį kiekį, manytina, prekes galima nusipirkti už mažesnę kainą; 2) pirkimą suskaidžius į 7 dalis dalyviams būtų apsunkintos konkuravimo sąlygos, o KUL galimai būtų gavusi brangesnius pasiūlymus; 3) kyla didesnė administracinė našta tiekėjams rengiant pasiūlymus, o KUL juos vertinant; 4) perkant didelį kiekį vienodos įrangos išvengiama to, jog teikiant paslaugą gali tekti naudotis skirtingais, tačiau tą pačią funkciją atliekančiais, aparatais, dėl ko mažėja žmogiškosios klaidos gydymo procese tikimybė; 5) būtų susiklosčiusi situacija, jog už tapačių techninių parametrų įrangą KUL būtų mokėjusi skirtingas, galimai didesnes nei Pirkimo atveju, kainas, kas būtų lėmę, jog VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytas tikslas lėšas, skirtas prekėms įsigyti, panaudoti racionaliai, nebūtų pasiektas. Tuo metu, jeigu Pirkimo objektas būtų skaidytas į dalis pagal įstaigas (keturios ligoninės, keturios dalys), tikriausiai būtų susiklosčiusi situacija, kad kai kurioms įstaigoms iš viso nebūtų pasiūlytos prekės, o tai būtų lėmę, jog pirkimo tikslas – visas keturias įstaigas aprūpinti minimaliu gyvybiškai svarbios COVID-19 pandemijos pradžioje įrangos kiekiu – būtų nepasiektas.

28.4. Nepaisant to, kad LVAT 2023 m. lapkričio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.eA-1153-556/2023 konstatavo, jog ligoninė neįrodė išimtinių aplinkybių buvimą, lėmusių pirkimo pasirinkimą neskelbiamų derybų būdu, savaime nelemia išvados, kad ši aplinkybė nėra įrodyta nagrinėjamoje byloje. COVID-19 sukėlė sveikatos krizę, kuriai įveikti reikėjo greitų ir sumanių sprendimų – reikėjo operatyviai spręsti klausimą, kaip patenkinti be galo padidėjusį panašių prekių ir paslaugų poreikį, kai tam tikros tiekimo grandinės buvo sutrikdytos. Daugeliu atvejų už šias prekes ir paslaugas ES valstybėse narėse atsakė viešieji pirkėjai. Jie turėjo užtikrinti pakankamą kiekį asmeninių apsaugos priemonių, kaip antai medicininių kaukių ir apsauginių pirštinių, medicininės įrangos, ypač ventiliatorių, kitų medicinos priemonių, taip pat ligoninių vietų ir IT infrastruktūros. Dėl sutrikusio tiekimo grandinių iškart iškilo rizika, kad bet koks delsimas įsigyti trūkstamas priemones lemtų, kad reikiamos trūkstamos medicininės įrangos ar priemonių nebūtų gauta savalaikiai, kas, atitinkamai, apribotų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą bei paties medicinos personalo, dirbančio su COVID-19 liga sergančiais pacientais, aprūpinimą būtinomis asmens apsaugos priemonėmis bei reikalinga medicinine įranga.

28.5. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija 2020 m. kovo 17 d. raštu Nr. (10.1.1.20-422)10-1793 „Dėl dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų ir kitų medicinos prietaisų COVID-19 pacientų gydymui“ (toliau – ir Raštas) adresuotu, be kita ko, ir KUL, siekdama užtikrinti tinkamą COVID-19 liga sergantiems pacientams asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, paprašė inicijuoti DPV prietaisų, pacientų monitorių, rentgeno ir kitų prietaisų, reikalingų minėtiems pacientams gydyti, pirkimo procedūras pagal įsivertintą poreikį. Vadovaudamasi Raštu, KUL Viešojo pirkimo komisija 2020 m. kovo 18 d. posėdyje patvirtino DPV aparatų pirkimo neskelbiamų derybų būdu sąlygų aprašą (479322), pagal kurį buvo atliktas Pirkimas. Atkreiptinas dėmesys, kad EK, siekdama nepaprastosios padėties sąlygomis teikti kuo veiksmingesnę pagalbą, 2020 m. balandžio 1 d. paskelbė komisijos komunikatą „Europos Komisijos gairės, kaip naudotis viešųjų pirkimų sistema COVID-19 krizės sukeltos nepaprastosios padėties sąlygomis“, kuriose paaiškino visas ES viešųjų pirkimų sistemoje numatytas galimybes ir išimtis, kuriomis galima pasinaudoti įsigyjant priemones, paslaugas ir darbus, reikalingus krizei įveikti. Šių gairių 1 punkte nurodyta, jog viešieji pirkėjai turi keletą galimybių: pirma, skubos atveju jie gali pasinaudoti galimybe taikyti gerokai trumpesnius terminus, kas leistų pagreitinti ribotų ir atvirų konkursų procedūras. Jei to nepakaktų, galima rengti neskelbiamas derybas. Prireikus sutartis gali būti sudaroma tiesiogiai su iš anksto atrinktu rangovu, bet tik su sąlyga, kad jis yra vienintelis rangovas, galintis įvykdyti sutartį atsižvelgiant į techninius ir laiko suvaržymus, susijusius su ypatinga skuba.

28.6. Pagal VPT parengtą informacinį leidinį „Viešųjų pirkimų sutartys, skirtos kovai su COVID-19. 2020 m. I ir II pusmečių palyginimas“ 2020 m. I pusmetį vyraujantis pirkimo būdas buvo būtent neskelbiami pirkimai.

28.7. Atkreiptinas dėmesys į LVAT 2023 m. gruodžio 6 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-817-502/2023 konstatuotas faktines aplinkybes ir pateiktą vertinimą: nustatyta, kad pareiškėjas sprendimą vykdyti Pirkimą pagreitintos procedūros tvarka, priėmė vykdydamas Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimą, kuriuo jam pavesta skubiai organizuoti įrangos, tarp jos ir mini centrifūgų pirkimą, ir atsižvelgdamas į tuo metu buvusią situaciją (pandemiją). Šiuo nutarimu vadovavosi ir Regionų administracinis teismas 2024 m. vasario 7 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI3-623-809/2024 bei 2024 m. kovo 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr.eI3-621-596/2024. Iš nurodytų bylų turinio matyti, kad 2020 m. balandžio–gegužės mėnesiais KUL organizuoti pirkimai taikant pagreitintą pirkimo procedūrą buvo pripažinti teisėtais, motyvuojant Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimų vykdymu bei atsižvelgiant į tuo metu buvusią situaciją. Akivaizdu, kad ir nagrinėjamoje byloje KUL Pirkimą vykdė gavusi Raštą, buvo paskelbta ekstremali situacija dėl pandemijos, tad siekis įsigyti būtinas prekes pandemijos suvaldymui Pirkimą organizuojant neskelbiamų derybų būdu buvo pateisinamas ir teisėtas.

29. Pareiškėjas vertina, kad teismo išvados dėl Pažeidimo Nr. 2 yra nepagrįstos, kadangi:

29.1. KUL Pirkimą pagrįstai ir teisėtai vykdė neskelbiamų derybų būdu, vykdant minėta Sveikatos apsaugos ministerijos nurodymą ir atsižvelgiant į tuo metu buvusią situaciją. Kadangi KUL pasirinko neskelbiamų derybų pirkimo būdą, galėjo kreiptis į vieną tiekėją dėl pasiūlymo pateikimo, kas reikštų, jog tiekėjų lygiateisiškumo užtikrinimo problematika iš viso nebūtų aktuali. Nėra pagrindo daryti išvadą, kad būtent sumažėjusi Pirkimo objekto apimtis (nuo 70 vnt. iki 35 vnt. DPV aparatų), galėjo turėti įtakos kitų tiekėjų apsisprendimui dalyvauti Pirkime ir konstatuoti lygiateisiškumo principo neužtikrinimą, jokia žala ES ar nacionaliniams biudžetams padaryta nebuvo ir net negalėjo būti padaryta. Retrospektyviai vertinant šio ir kitų KUL ginčo laikotarpiu vykdytų pirkimų rezultatus, matyti, jog tuomet buvo nedidelė dalyvių konkurencija, kadangi rinkoje trūko prekių. Atkreiptinas dėmesys, kad UAB „Graina“ savo pasiūlyme dėl DPV aparatų pirkimo taip pat nurodė, kad atsiradus nenumatytoms aplinkybėms – gamybos sutrikimams bei prekių pristatymo sutrikimams, kurių neįmanoma numatyti ir prognozuoti – pagal konkurso sąlygų reikalavimus galės patiekti tik 35 vnt. Tai reiškia, kad, jei KUL organizavusi Pirkimo neskelbiamų derybų būdų ir/ar nepripažinusi laimėtoju 35 vnt. DPV galėjusios parduoti UAB „Graina“, būtų buvusi didelė rizika, kad gyvybiškai svarbių prekių apskritai greitu metu nebūtų įmanoma įsigyti. Akivaizdu, kad aptariamu atveju viešasis interesas skubiai įsigyti gyvybiškai svarbių prekių pandemijos laikotarpiu nurungė interesą užtikrinti sąžiningą konkurenciją, todėl net konstatavus pažeidimą, jis turėtų būti laikomas formaliu. Kad pažeidimas formalus pripažino ir VPT, kuri 2022 m. spalio 14 d. KUL ir CPVA pateikė Pirkimo vertinimo išvadą (toliau – VPT išvada), kurioje nurodyta, jog ši yra teikiama CPVA prašymu. VPT išvadoje buvo pasisakyta dėl tiekėjo UAB „Graina“ pasiūlymo vertinimo ir konstatuota, kad Pirkimą vykdant neskelbiamų derybų būdu nėra reikalaujama užtikrinti lygiateisiškumą, kadangi KUL galėjo kreiptis į vieną tiekėją dėl pasiūlymo pateikimo, o nustačius pažeidimą, šis privalo būti kvalifikuojamas formaliu. Tai reiškia, kad CPVA ir teismas nepagrįstai konstatavo Pažeidimą Nr. 2.

33.6. Sprendimu nustatytų VPĮ nuostatų ir viešųjų pirkimų principų Pažeidimais buvo padaryta potenciali žala ES biudžetui. Atsižvelgiant į Reglamento Nr. 1303/2013 (2 str. 26 d., 6 str., 122 str., 143 str. 2 d.) nuostatas bei ESTT išaiškinimus, pažeidimo buvimas reiškia, kad turi būti įvykdytos trys sąlygos: 1) turi būti padarytas ES teisės (arba nacionalinės teisės, susijusios su ES teisės taikymu) pažeidimas; 2) šis pažeidimas turi būti padarytas ūkio subjekto veiksmais ar neveikimu; 3) turi būti padaryta reali ar potenciali žala ES biudžetui. Nagrinėjamu atveju CPVA Sprendimo dalyje „III. Pažeidimo tyrimas“, „IV. Sprendimas dėl pažeidimo“, „V. Sprendimas dėl finansinės korekcijos“ nustatė, kad Pažeidimų atveju yra tenkinamos visos trys Reglamente Nr. 1303/2013 ESTT išaiškinimuose nurodytos pažeidimo sudėties sąlygos: 1) pareiškėjas, neišskaidęs Pirkimo objekto į dalis ir nepagrindęs Pirkimo objekto neskaidymo į dalis aplinkybių, pažeidė VPĮ įtvirtintus lygiateisiškumo, skaidrumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principus (28 str. 1 d., 17 str. 1 d.), VPĮ įtvirtintą siekį racionaliai naudoti lėšas (17 str. 2 d. 1 p.) bei VPĮ draudimą dirbtinai riboti konkurenciją (17 str. 3 d.); pareiškėjas, pripažinęs laimėtojo pasiūlymą atitinkančiu Pirkimo sąlygų reikalavimus, nors jis Pirkimo sąlygų neatitiko, nes buvo pasiūlytas ne visas perkamas prekių kiekis, pažeidė VPĮ įtvirtintus skaidrumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo principus (45 str. 1 d. 1 p., VPĮ 17 str. 1 d.). Detali Pažeidimų aplinkybių analizė bei jų vertinimas yra pateiktas Sprendimo dalyje „Pažeidimo tyrimas“, ir atsakovo teismams pateiktuose dokumentuose; 2) pažeidimai padaryti pareiškėjo veiksmais, neišskaidžius Pirkimo objekto į atskiras dalis ir netinkamai įvertinus laimėtojo Pirkimo pasiūlymo atitikti Pirkimo dokumentų reikalavimams; 3) turi būti padaryta reali ar potenciali žala ES biudžetui. Būtent šios sąlygos egzistavimo fakto pareiškėjas nepripažįsta bei pateikia įvairius šios sąlygos neegzistavimą neva patvirtinančius argumentus, su kuriais atsakovas kardinaliai nesutinka, kadangi:

33.10. Atsakovas po ESTT sprendimo paskelbimo gavo dar vieną EK raštą, kuriame, EK, 2025 m. vasario 19 d. raštu atsakydama į Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (vadovaujančiosios institucijos) paklausimą, pateikė poziciją dėl finansinių korekcijų taikymo pagal Gaires. EK, žinodama tiek aktualią ESTT praktiką, tiek nacionalinių Lietuvos teismų formuojamus išaiškinimus, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad CPVA, kaip įgyvendinančioji institucija, privalo finansines korekcija taikyti vadovaudamasis Gairių nuostatomis, o nuo jų nukrypti gali tik išimtinais atvejais. Tokio išimtinio atvejo ginčo situacijoje nebuvo nustatyta. Taigi, CPVA, neturėdamas auditus ir (ar) patikrinimus atlikusių audito institucijų, EK ar Europos Audito Rūmų (baigtinis asmenų sąrašas) siūlymų, kurie leistų taikyti mažesnę finansinės pataisos normą, o taip pat nenustatęs jokio išimtinio atvejo, leidžiančio nukrypti nuo Gairių, Sprendimu konstatuoto pažeidimo atveju pagrįstai KUL už Pažeidimą Nr. 1 taikė Gairių 2.1 lentelės 3 punkte nustatytą 5 proc. finansinę korekciją ir o už Pažeidimą Nr. 2 pagrįstai taikė Gairių 2.2 lentelės 14 punkte nustatytą 25 proc. finansinę korekciją.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

34. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl CPVA 2022 m. vasario 9 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT12 ir 2022 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. 2021-SF/2-292 „Grąžintinos lėšos“ pagrįstumo ir teisėtumo.

35. CPVA 2022 m. vasario 9 d. sprendime dėl pažeidimo Nr. IT12 konstatavo, kad pareiškėjas, neišskaidęs tarptautinio pirkimo, vykdyto neskelbiamų derybų būdu, objekto į dalis, pažeidė VPĮ 28 straipsnio 1 dalį, VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintus lygiateisiškumo, skaidrumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principus, VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą siekį racionaliai naudoti lėšas bei VPĮ 17 straipsnio 3 dalies draudimą dirbtinai riboti konkurenciją; pripažinęs laimėtojo pasiūlymą, neatitinkantį Pirkimo sąlygų reikalavimų, atitinkančiu Pirkimo sąlygų reikalavimus, pažeidė VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą, VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo principus. Dėl padarytų pažeidimų pareiškėjui pritaikyta 25 proc. finansinė korekcija nuo sutarties vertės, tenkančios Pirkimui (551 000 Eur), sudaranti 137 500 Eur.

36. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, motyvuodamas tuo, kad:

38.2 byloje nėra ginčo, jog nagrinėjamu atveju pasiūlymą pateikė tik vienas iš trijų dalyvauti Pirkime pakviestų tiekėjų ir kad jo pasiūlymas buvo tik dėl 35 vnt. DPV aparatų. Šis pasiūlymas neatitiko Pirkimo sąlygų 11 punkte nurodyto perkamų prekių kiekio – 70 vnt., todėl jis negalėjo būti pripažintas atitinkančiu Pirkimo sąlygas, o kartu – ir Pirkimo dokumentų visumos reikalavimus; nustatytos aplinkybės patvirtina, kad CPVA pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas, pripažinęs laimėtojo pasiūlymą atitinkančiu Pirkimo sąlygų reikalavimus, pažeidė VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo principus; pirkimo dokumentuose ir pareiškėjo Komisijos posėdžio protokoluose vieninteliu pasiūlymų vertinimo kriterijumi nurodoma kaina. Didžiausio kiekio ar didžiausio kiekio už geriausią kainą kriterijus niekur nėra minimas. Nurodytos aplinkybės papildomai patvirtina, kad pareiškėjas Pirkimu siekė nupirkti ne iki 70 vnt. DPV aparatų, bet būtent konkretų, t. y. 70 vnt., DPV aparatų kiekį tam, kad, esant dideliam sergančiųjų COVID-19 skaičiui, jiems būtų galima suteikti tinkamą gydymą ir gelbėti jų gyvybes;

38.3 CPVA, nustatydama taikytiną finansinės korekcijos dydį, iš esmės įvertino pažeidimų pobūdį bei visas reikšmingas aplinkybes, o tai leidžia daryti išvadą, kad finansinės korekcijos dydis proporcingas padarytam pažeidimui, todėl nėra pagrindo teigti, jog netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimas ir taikytos finansinės korekcijos procedūra buvo atlikta pažeidžiant pareiškėjo teises ir interesus.

37. Apeliacinės instancijos teismas, pareiškėjo apeliacinio skundo ribose patikrinęs skundžiamo pirmosios instancijos teismo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 ir 2 d.), nesutinka su teismo išvadomis: kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde bei tam iš esmės pritarė atsakovas atsiliepime į apeliacinės skundą, Sprendime nėra konstatuoti pažeidimai, susiję su Pirkimo būdo pasirinkimu (neskelbiamos derybos), dėl to teismas, skundžiamame sprendime konstatavęs tokio pobūdžio pažeidimą, peržengė ginčo ribas. Teisėjų kolegija pritaria šalių argumentams dėl tokių skundžiamo sprendimo motyvų nepagrįstumo: byloje nagrinėjamo ginčo dalykas – atsakovo priimto administracinio sprendimo, kuriuo taikyta finansinė korekcija už padarytus viešųjų pirkimų konkrečius pažeidimus, teisėtumas ir pagrįstumas, dėl to klausimas, ar pareiškėjas, vykdydamas viešąjį pirkimą, padarė kitokį ir / ar kitus viešųjų pirkimų pažeidimus, nepatenka į nagrinėjamo ginčo ribas.

38. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjo vykdytas Pirkimas, atsižvelgiant į numatomą pirkimų vertę, yra tarptautinis (ginčui aktualios Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo redakcijos, galiojusios nuo 2020 m. kovo 19 d. iki 2020 m. liepos 1 d., 4 str. 1 d. 1 p.; toliau, išskyrus aptartus kitos įstatymo redakcijos atvejus – VPĮ).

39. VPĮ 28 straipsnio, reglamentuojančio pirkimo objekto skaidymą į dalis, 1 dalis nustato, kad tarptautinis pirkimas privalo būti, o supaprastintas ar šio įstatymo 2 priede nurodytų socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų pirkimas gali būti atliekamas skaidant pirkimo objektą į dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, ir apibrėžiant šių dalių apimtį ir dalyką. Pirkimo objektas skaidomas į dalis kiekybiniu, kokybiniu pagrindu ar pagal skirtingus jo įgyvendinimo etapus, o 2 dalis – kad tarptautinio pirkimo atveju šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga skaidyti pirkimo objektą į dalis netaikoma, jeigu perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose pagrindžia, kad dėl to sumažėtų tiekėjų konkurencija, pirkimo sutarties vykdymas taptų per daug brangus ar sudėtingas techniniu požiūriu, skirtingų pirkimo objekto dalių įgyvendinimas būtų glaudžiai susijęs ir dėl to perkančiajai organizacijai atsirastų būtinybė koordinuoti šių dalių tiekėjus ir tai keltų riziką netinkamai įvykdyti pirkimo sutartį, ar nurodo kitas pagrįstas aplinkybes, dėl kurių netikslinga pirkimo objektą skaidyti į dalis.

40. Taigi, VPĮ 28 straipsnio 2 dalies nurodytos nuostatos dėl pareigos skaidyti pirkimo objektą į dalis netaikymas galimas: (1) perkančiajai organizacijai pirkimo dokumentuose pagrindus, kad (2) pirkimo objektą skaidyti į dalis yra netikslinga, nes (a) dėl to sumažėtų tiekėjų konkurencija; (b) pirkimo sutarties vykdymas taptų per daug brangus ar sudėtingas techniniu požiūriu, (c) skirtingų pirkimo objekto dalių įgyvendinimas būtų glaudžiai susijęs ir dėl to perkančiajai organizacijai atsirastų būtinybė koordinuoti šių dalių tiekėjus ir tai keltų riziką netinkamai įvykdyti pirkimo sutartį, (d) ar nurodo kitas pagrįstas aplinkybes, dėl kurių netikslinga pirkimo objektą skaidyti į dalis. Pažymėtina, kad VPĮ 35 straipsnio, reglamentuojančio pirkimo dokumentų turinį, 2 dalies 9 punkte nustatyta, jog pirkimo dokumentuose turi būti nurodyta perkančiosios organizacijos sprendimo dėl tarptautinės vertės pirkimo objekto neskaidymo į dalis argumentai, kaip nustatyta šio įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje.

41. Pareiškėjas pirkimo dokumentuose nepagrindė savo sprendimo tarptautinės vertės pirkimo objekto neskaidyti į dalis, tačiau tai, įvertinus pareiškėjo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus (VPĮ 28 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatyta taisyklė „skaidyk arba pasiaiškink“ negali būti taikoma, kadangi VPĮ 72 straipsnio 3 dalis expressis verbis suteikia jam teisę šios taisyklės nesilaikyti) ir byloje pateiktus įrodymus, savaime nesudaro pagrindo pripažinti jį pažeidus VPĮ 28 straipsnio 1 dalies nuostatą: VPĮ 72 straipsnio, reglamentuojančio neskelbiamų derybų vykdymą, 3 dalis nustato, kad supaprastinto pirkimo ir šio įstatymo 2 priede nurodytų socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų tarptautinio pirkimo atvejais perkančioji organizacija, vykdydama neskelbiamas derybas šio įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, 3 dalies 2, 3 ir 4 punktuose, 5 ir 6 dalyse nustatytomis sąlygomis, gali pirkimo sutartį sudaryti nesilaikydama šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems etapams taikomų ir kitų pirkimo procedūroms bei pirkimo sutarties turiniui nustatytų reikalavimų. Šių reikalavimų perkančioji organizacija taip pat gali nesilaikyti tarptautinio pirkimo atveju, vykdydama neskelbiamas derybas šio įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytomis sąlygomis. VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad prekės, paslaugos ar darbai neskelbiamų derybų būdu gali būti perkami, jeigu neišvengiamai būtina pirkimą atlikti ypač skubiai dėl įvykio, kurio perkančioji organizacija negalėjo numatyti, kai tokio pirkimo neįmanoma atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais šiame įstatyme nustatytais terminais. Aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, jokiu būdu negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos.

42. Taigi, VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 3 punkte aptartų sąlygų buvimas suteikia perkančiajai organizacijai diskreciją pasirinkti viešojo pirkimo būdą (neskelbiamos derybos), o taip pat – pirkimo sutartį sudaryti nesilaikant VPĮ 72 straipsnio 2 dalyje nurodytiems etapams taikomų ir kitų pirkimo procedūroms bei pirkimo sutarties turiniui nustatytų reikalavimų, t. y. – ir nesilaikant reikalavimo pirkimo dokumentuose nurodyti savo sprendimo dėl tarptautinės vertės pirkimo objekto neskaidymo į dalis argumentus, taip pat tiekėjo ir jo pateiktos paraiškos ir pasiūlymo vertinimo principo, įtvirtinto VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

43. Nagrinėjamo ginčo atveju VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 3 punkte aptartų sąlygų buvimui pagrįsti pareiškėjas nurodė šias aplinkybes bei pateikė jas patvirtinančius įrodymus:

45.1 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija 2020 m. kovo 17 d. raštu Nr. (10.1.1.20-422)10-1793 „Dėl dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų ir kitų medicinos prietaisų COVID-19 pacientų gydymui“, adresuotu, be kita ko, ir pareiškėjui, siekdama užtikrinti tinkamą COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) sergantiems pacientams asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, paprašė inicijuoti DPV prietaisų, pacientų monitorių, rentgeno ir kitų prietaisų, reikalingų minėtiems pacientams gydyti, pirkimo procedūras pagal įsivertintą poreikį; nurodė, kad medicinos prietaisų įsigijimo išlaidas numatoma kompensuoti iš 2014–2020 m. ES fondų investicijų, taip pat valstybės biudžeto lėšų;

45.2 pareiškėjo Viešojo pirkimo komisija 2020 m. kovo 18 d. posėdyje, kaip matyti iš šio posėdžio protokolo, vadovaudamasi VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 3 punktu, VPĮ 72 straipsnio 1 dalimi, nusprendė: DPV aparatų pirkimą „atlikti neskelbiamų derybų būdu“; patvirtinti „neskelbiamos apklausos sąlygas“; toks sprendimas priimtas, motyvuojant tuo, kad „ <...> Dėl COVID-19 plitimo <...> ir ekstremalios situacijos Lietuvoje paskelbimo, susiduriama su būtinų priemonių stygiumi, ligoninei siekiant teikti būtinas ir saugias sveikatos priežiūros paslaugas, dėl aplinkybių, kurių perkančioji organizacija negalėjo numatyti, būtina skubiai įsigyti – dirbtinės plaučių ventiliacijos (DPV) aparatus. <...> norimų prekių nėra CPO kataloge. <...> Atsižvelgiant į susidariusią ekstremalią situaciją, dirbtinės plaučių ventiliacijos (DPV) aparatų pirkimą tikslinga atlikti neskelbiamų derybų būdu.“

44. Šias pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus įvertinus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152, kuriuo, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos 2020 m. vasario 24 d. posėdžio pasiūlymą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo (toliau – ir CSĮ) 9 straipsnio 11 punktu ir 26 straipsnio 1 dalies 2 punktu, taip pat Ekstremaliųjų situacijų skelbimo ir atšaukimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu Nr. 1243 „Dėl Ekstremaliųjų situacijų skelbimo ir atšaukimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nutarta paskelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės, kontekste, taip pat nesant duomenų, kad dirbtinės plaučių ventiliacijos (DPV) aparatai nėra priemonė, būtina ekstremalios situacijos dėl tuo metu naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmei suvaldyti, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas pagrindė VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 3 punkte aptartų sąlygų buvimą, o tuo pačiu – ir pagrindą pirkimo sutartį sudaryti nesilaikant VPĮ 72 straipsnio 2 dalyje nurodytiems etapams taikomų ir kitų pirkimo procedūroms bei pirkimo sutarties turiniui nustatytų reikalavimų.

45. Pažymėtina, kad pagal CSĮ 2 straipsnio (2015 m. birželio 18 d. redakcija) 6, 7, 9 dalis ekstremalioji situacija apibrėžiama kaip dėl ekstremaliojo įvykio, t. y. nustatytus kriterijus (stebėjimais ir skaičiavimais nustatytus arba tarptautinėje praktikoje naudojamus, be kita ko, medicininius, socialinius ar kitus įvykio mastą, padarinius ar faktą apibūdinančius dydžius arba aplinkybes) atitinkančio, pasiekusio ar viršijusio gamtinio, techninio, ekologinio ar socialinio įvykio, keliančio pavojų inter alia (be kita ko) gyventojų gyvybei ar sveikatai, jų socialinėms sąlygoms, susidariusi padėtis, kuri gali sukelti staigų didelį pavojų inter alia gyventojų gyvybei ar sveikatai (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2023 m. sausio 24 d. nutarimo 12.1 p.).

46. Primintina, kad 2020 m. kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija COVID-19 protrūkį oficialiai paskelbė pasauline pandemija. Pandemija darė didžiulį spaudimą nacionalinėms sveikatos sistemoms, trikdė pasaulines tiekimo grandines, dėl ko buvo apsunkintas būtinų priemonių, iš jų – ir dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų, kurių svarba tuo metu buvo itin akcentuojama, įsigijimas (pvz., https://koronastop.lrv.lt/lt/naujienos/kiek-ir-kokiu-dpv-aparatu-lietuva-isigijo-pandemijos-metu).

47. Atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti argumentai (šios nutarties 32.2–35.4) dėl būtinybės atsižvelgti į šioje byloje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nutartyje pateiktą išaiškinimą (administracinėje bylos Nr. eA-1053-822/2023), taip pat kad jam nereikia įrodinėti faktų, nustatytų įsiteisėjusiuose Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 15 d. sprendime Nr. eI3-3661-1064/2022 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1153-556/2023, nėra pagrįsti: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintas, be kita ko, dėl to, kad teismas kilusio ginčo kontekste VPĮ 28 straipsnio nuostatų plačiau neanalizavo, taip pat nepagrindė, kodėl VPĮ 72 straipsnio, reglamentuojančio neskelbiamų derybų vykdymą, 3 dalies išimtis, taikoma VPĮ 72 straipsnio 2 dalyje nurodytiems etapams ir kitoms pirkimo procedūroms bei pirkimo sutarties turiniui, eliminavo VPĮ 28 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų imperatyvų taikymą nagrinėjamu atveju; faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys (ABTĮ 57 str. 3 d.). Administracinėje byloje Nr. eA-1153-556/2023, kurioje buvo priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartis, tiek pirmosios instancijos teismo, tiek apeliacinės instancijos teismo priimtus sprendimus apsprendė byloje nustatyta faktinė situacija, suteikusi pakankamą pagrindą išvadai, kad pareiškėjas neįrodė, jog egzistuoja VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintos sąlygos vykdyti viešąjį pirkimą neskelbiamų derybų būdu, t. y. kad šiuo atveju nebuvo ypatingos skubos vykdyti ginčo Pirkimą. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, Sprendime nėra konstatuoti pažeidimai, susiję Pirkimo būdo pasirinkimu (neskelbiamos derybos), o pareiškėjas pagrindė VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 3 punkte aptartų sąlygų buvimą. Be to, pažymėtina, kad nagrinėjamoje administracinė byloje, priešingai nei administracinėje byloje Nr. eA-1153-556/2023, pateikti įrodymai patvirtina, jog tiek sutartis dėl dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatus įsigijimo, pagal kurios nuostatas prekių pristatymo terminas – 40 dienų nuo užsakymo pateikimo dienos, sudaryta (2020 m. balandžio 8 d.), tiek užsakymas pateiktas (2020 m. balandžio 14 d.) skubiai, kas, kolegijos vertinimu, patvirtina pareiškėjo nurodytą poreikį šias priemones įsigyti kuo skubiau.

48. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju CPVA, 2022 m. vasario 9 d. sprendime dėl pažeidimo Nr. IT12 nepagrįstai nustačiusi čia nurodytų VPĮ nuostatų pažeidimus, taikė finansinę korekciją, dėl to ginčijamas 2022 m. vasario 9 d. sprendimas dėl pažeidimo Nr. IT12 ir 2022 m. vasario 7 d. sprendimas „Grąžintinos lėšos“ Nr. 2021-SF/2-292 negali būti laikomi teisėtais (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).

49. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose pateikti argumentai ir tikrinamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai neturi esminės teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti ir nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

50. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo, tenkinus pareiškėjo skundą, ginčijami atsakovo aktai yra naikinami.

51. Pareiškėjas prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (ABTĮ 41 str. 3 d.).

52. Kadangi galutinis teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl turi būti pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme ir sprendžiama dėl išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme.

53. Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo iš viso 10 473,72 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose. Pareiškėją byloje atstovavo advokatų kontoros Glimstedt Bernotas ir partneriai advokatai bei advokatės D. Z. kontoros advokatė D. Z..

54. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas už skundą sumokėjo 30 Eur žyminį mokestį, nors turėjo sumokėti 22,50 Eur, o už apeliacinius skundus – 30 Eur (15x2) žyminį mokestį, nors turėjo sumokėti 22,50 Eur (11,25+11,25) (ABTĮ 35 str.).

55. ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu reikia pagal šį įstatymą. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo permokėta žyminio mokesčio suma iš viso 15 Eur (7,5+3,75+3,75) grąžinama pareiškėjui. Permokėtą žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (ABTĮ 38 str. 3 d.).

56. Pareiškėjas, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, prašė priteisti 3 070 Eur už skundo parengimą, 5 188,72 Eur už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į VšĮ CPVA apeliacinį skundą parengimą (pirmą kartą nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje 2023 m.) ir 2 215 Eur už apeliacinio skundo parengimą 2025 m. Iš viso pareiškėjo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra 10 473,72 Eur.

57. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos).

58. Pagal Rekomendacijų 7 punktą priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

59. Pareiškėjas už skundo teismui parengimą prašo priteisti 3 070 Eur, turėtoms išlaidoms pagrįsti pateikė sąskaitą faktūrą bei mokėjimo nurodymą. Pareiškėjo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma už skundo parengimą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus galimo priteisti dydžio 4 324,75 Eur (1 729,9x2,5).

60. Pareiškėjas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme 2023 m. prašo priteisti iš viso 5 188,72 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą ir atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti 2 215 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą nagrinėjant bylą apeliacine tvarka 2025 m. Pareiškėjo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija maksimalių Rekomendacijose už nurodytas paslaugas galimų priteisti dydžių.

61. Teisėjų kolegija, įvertinus bylos apimtį, sudėtingumą, pobūdį, trukmę ir jos procesinę baigtį, atsižvelgusi į Rekomendacijose rekomenduojamą dydį už tokio pobūdžio paslaugas (8.2, 8.10, 8.11 p.), į tai, kad pareiškėjo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už nurodytas teisines paslaugas neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, pareiškėjo prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą (10 473,72 Eur) sumažina iki 6 000 Eur. Pareiškėjui taip pat priteistinas 45 Eur (22,5+11,25+11,25) sumokėtas žyminis mokestis už skundo ir apeliacinių skundų padavimą. Taigi iš viso pareiškėjui iš atsakovo yra priteisiama 6 045 Eur (6 000+45) bylinėjimosi išlaidų suma, patirta nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo viešosios įstaigos Klaipėdos universiteto ligoninės apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 16 d. sprendimą panaikinti.

Pareiškėjo viešosios įstaigos Klaipėdos universiteto ligoninės skundą tenkinti.

Panaikinti viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 2022 m. vasario 9 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT12 ir 2022 m. vasario 7 d. sprendimą „Grąžintinos lėšos“ Nr. 2021-SF/2-292.

Priteisti pareiškėjui viešajai įstaigai Klaipėdos universiteto ligoninei iš atsakovo viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 6 045 Eur (šešis tūkstančius keturiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.

Grąžinti pareiškėjui viešajai įstaigai Klaipėdos universiteto ligoninei 15 Eur žyminio mokesčio, paduodant skundą ir apeliacinius skundus, permoką.

Sprendimas neskundžiamas.