Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Medvedevienės ir Astos Urbonienės,

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovams advokatams Š. N., M. N. (M. N.),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovei viešajai įstaigai Inovacijų agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir pareiškėja, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti viešosios įstaigos Inovacijų agentūros (toliau – ir atsakovė, ir VšĮ Inovacijų agentūra) 2024 m. sausio 23 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01, kuriuo netinkamomis finansuoti pripažintos visos projekto Nr. 03.3.1-LVPA-K-859-01-0028 išlaidos, nuspręsta jas susigrąžinti ir nutraukti projekto sutartį (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėja skunde nurodė, taip pat jos atstovai teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėja yra jau daugiau nei 15 metų veikianti tvarių filtravimo sprendimų tiekėja, savo veikloje siūlanti įvairius oro filtrus, dažymo technologijas, pramonines dulkių nutraukimo ir filtravimo sistemas, pramoninių patalpų vėdinimo ir šildymo sprendinius, jų aptarnavimą bei montavimą. Ji per savo veiklos laikotarpį už sparčią plėtrą yra apdovanota (duomenys neskelbtini) apdovanojimu, taip pat aktyviai dalyvauja Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų veikloje. Kauno rajono savivaldybė 2023 m. pareiškėjai įteikė socialiai atsakingo verslo apdovanojimą. Pažymėjo, jog pareiškėja įgyvendino Europos Sąjungos (toliau – ir ES) struktūrinių fondų lėšų finansuojamą projektą Nr. 13.1.1-LVPA-T-859-01-0028 „UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos pritaikymas COVID-19 apsauginių priemonių gamybai“ (toliau – ir Projektas), dėl kurio VšĮ Inovacijų agentūra pasirašė 2021 m. vasario 17 d. sutartį (toliau – ir Sutartis), kurio metu numatyta apsauginių medicininių veido kaukių gamyba įsigyjant COVID-19 apsauginių priemonių gamybai skirtą įrangą ir žaliavą bandomosios partijos gamybai. Pagal šią Sutartį pareiškėja įsipareigojo įgyvendindama Projektą pasiekti Sutartyje nurodytus Projekto tikslus, uždavinius ir rezultatus (Sutarties 2.1 papunktis). Įgyvendinant Sutartį numatyta įranga / prekės / darbai turėjo būti įsigyjami vykdant viešuosius pirkimus. Visi viešieji pirkimai buvo vykdomi vadovaujantis su VšĮ Inovacijų agentūra suderintu pirkimų planu, pagal su VšĮ Inovacijų agentūra suderintas pirkimo sąlygas. Tokių viešųjų pirkimų įgyvendinimo tikrinimo metu VšĮ Inovacijų agentūra vertino, ar vykdant viešąjį pirkimą užtikrinti Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316, (toliau – ir Projektų taisyklės) nustatyti procedūriniai reikalavimai, ar užtikrintas lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų laikymasis. Jokių pažeidimų VšĮ Inovacijų agentūra niekada nenustatė.

Pareiškėjos atstovų įsitikinimu, pareiškėja atliko visas reikalingas viešųjų pirkimų procedūras ir sudarė atitinkamas sutartis su tiekėjais. VšĮ Inovacijų agentūra atliko ne tik šių pirkimų ex ante kontrolę, bet ir ex post kontrolę, kurios metu įvertino pirkimo procedūras bei pareiškėjos sudarytą pirkimo sutartį. Pastebėjo, jog visi su Sutartimi susiję vykdyti viešieji pirkimai pareiškėjos buvo suderinti su VšĮ Inovacijų agentūra tiek pirminiame jų etape, tiek ir vėlesniame etape, sudarius viešojo pirkimo sutartis. VšĮ Inovacijų agentūra pritarė visiems pareiškėjos atliktiems veiksmams arba nurodė pastabas, į kurias pareiškėja atsižvelgė. Papildomai pažymėjo, kad ex post kontrolę VšĮ Inovacijų agentūra vykdė ir kiekvieno Projekto atžvilgiu, t. y. atliko tiek dokumentinę patikrą, tiek ir patikrą vietoje. VšĮ Inovacijų agentūros atliekamos projekto patikros vietoje išvadose buvo įvertintos pasiektų rodiklių reikšmės, Projekto veiklų įgyvendinimas, ar Projekto vykdytojo su mokėjimo prašymais pateiktuose dokumentuose nurodyta informacija yra teisinga, taip pat, ar tinkamai atlikti darbai, suteiktos paslaugos ir įsigytos prekės, kurių išlaidas Projekto vykdytojas deklaravo mokėjimo prašymuose. Teigė, kad pareiškėjos vykdyto Projekto atžvilgiu VšĮ Inovacijų agentūra nustatė, kad pareiškėja faktiškai įsigijo prekes / paslaugas / darbus bei pradėjo vykdyti veiklą, kuriai ir buvo skirtas finansavimas. Mano, kad Projektas, dėl kurio sudaryta Sutartis, pareiškėjos buvo įvykdytas tinkamai – kiekvienas veiksmas buvo suderintas su VšĮ Inovacijų agentūra bei jos patvirtintas, nenustatant jokių trūkumų. Projektas buvo įgyvendintas sėkmingai, t. y. pasiekti nustatyti stebėsenos rodikliai, įsigyta numatyta įranga, įdiegtos inovatyvios technologijos, t. y. buvo pasiektas ES finansavimo skyrimo tikslas.

Paaiškino, kad 2020 m. lapkričio 5 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), susijęs su pareiškėjos sudarytomis sutartimis, kurio metu buvo tiriama nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje. Taip pat buvo vertinami pareiškėjos veiksmai viešųjų pirkimų būdu įsigyjant įrangą, finansuojamą ES lėšomis pagal sutartis. Nors pareiškėja laikė, kad jokių neteisėtų veiksmų vykdydama viešuosius pirkimus nepadarė, visų projektų vykdymo metu veikė sąžiningai, skaidriai, vadovaudamasi VšĮ Inovacijų agentūros nurodymais bei siekdama kuo geresnių projektų rezultatų, nusprendė, atsakingoms institucijoms laikant pareiškėjos veiksmus neteisėtais, nesiginčyti, visapusiškai bendradarbiauti bei atlyginti bet kokią institucijų nurodytą žalą. Tokį verslo sprendimą pareiškėja priėmė vos tik prasidėjus ikiteisminiam tyrimui ir dar nesant pareikštų įtarimų pareiškėjai ar kitiems susijusiems asmenims. Mano, kad toks sprendimas užtikrino pareiškėjos įmonės veiklos tęstinumą bei pavyko išlaikyti ES paramą įgyvendinančių institucijų pasitikėjimą toliau vykdant ES projektus. Atkreipė dėmesį į tai, kad visa įranga, kuri buvo įsigyta projektų vykdymo metu, faktiškai buvo nupirkta ir šiuo metu pareiškėja ją eksploatuoja. Pareiškėja vos prasidėjus ikiteisminiam tyrimui visapusiškai bendradarbiavo su ikiteisminį tyrimą atliekančiomis institucijomis bei sutiko atlyginti visą padarytą žalą. Nurodė, kad 2023 m. spalio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nuosprendis), kuriame pažymėta, kad pareiškėja visiškai atlygino nusikaltimais padarytą turtinę žalą, taip pat nustatyta, kad pareiškėja „yra socialiai atsakinga, laiku vykdo mokestines prievoles ir neturi mokestinių įsiskolinimų biudžetui, „Sodrai“, aktyviai teikia labdarą ir paramą <...>, bendrovė yra sukūrusi mažiausiai 57 darbo vietas <...>. Jos ūkinė veikla vertinama kaip sėkminga, jai iki šiol yra skiriama ES finansinė parama. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad neteisėtu būdu gautos pajamos iš ES fondų nebuvo iššvaistytos, jos iš esmės buvo nukreiptos įmonės veiklos funkcionalumui gerinti“. Pabrėžė, jog pareiškėja ikiteisminio tyrimo bei baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu visapusiškai bendradarbiavo ir sutiko atlyginti visą žalą, kurią nustatė ikiteisminį tyrimą vykdžiusios institucijos, be kita ko, bendradarbiaudamos ir su VšĮ Inovacijų agentūra.

Pareiškėjos atstovai teigė, kad 2021 m. gegužės 26 d. VšĮ Inovacijų agentūra, atsižvelgdama į atliekamą ikiteisminį tyrimą, pradėjo įtariamo pažeidimo tyrimus dėl pareiškėjos įgyvendinamų projektų. Pažymėjo, kad VšĮ Inovacijų agentūra nusprendė, jog ir tos projektų išlaidos, kurios net nebuvo susijusios su pareiškėjos padaryta nusikalstama veika, laikomos netinkamomis finansuoti ir turi būti grąžintos, nors pareiškėja atlygino visą ikiteisminio tyrimo metu nustatytą jos veiksmais padarytą žalą ES biudžetui. Nurodė, kad ginčijamu Sprendimu VšĮ Inovacijų agentūra siekia papildomai atgauti Projekto išlaidų sumą. Mano, kad VšĮ Inovacijų agentūra Sprendimą priėmė netinkamai taikydama teisės aktų nuostatas bei visiškai paneigdama finansinės korekcijos taikymo tikslus. Sprendimu buvo sukurta ydinga situacija, kadangi pareiškėjai pritaikyta baudžiamojo pobūdžio sankcija už pažeidimą, už kurį ji jau buvo nubausta.

Akcentavo, jog finansinio koregavimo taikymo teisiniai pagrindai nustatyti visa apimtimi ir tiesiogiai taikomi pagal Tarybos reglamentą Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (toliau – ir Reglamentas Nr. 2988/95) bei Tarybos reglamentą Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (toliau – ir Reglamentas Nr. 1303/2013). Pareiškėjos atstovų įsitikinimu, šiuo atveju pažeidimas, kuris pačios VšĮ Inovacijų agentūros grindžiamas išimtinai vien tik Nuosprendžiu, negalėjo būti nustatytas kiekvieno projekto atžvilgiu visa apimtimi. Be to, VšĮ Inovacijų agentūra netinkamai nustatė finansinės korekcijos dydį. Teigė, jog VšĮ Inovacijų agentūra ginčijamu Sprendimu nusprendė visas Projekto išlaidas pripažinti netinkamomis finansuoti. Pastebėjo, kad VšĮ Inovacijų agentūra Sprendimą grindė vien tik priimtu Nuosprendžiu bei jame nurodomomis aplinkybėmis. Tačiau Nuosprendyje buvo atitinkamai įvertinti pareiškėjos vykdyti viešieji pirkimai, tačiau ne visi projektų pirkimai ir ne visa apimtimi, o tik dalis, todėl VšĮ Inovacijų agentūra Nuosprendžiu gali pagrįsti tik dalį pareiškėjos padarytų pažeidimų. Ji negali teigti, jog Nuosprendis patvirtina, kad visi projektų įgyvendinimo laikotarpiu vykdyti viešieji pirkimai ir visa apimtimi pažeidė Projektų taisyklių ar kitus teisės aktų reikalavimus.

Pažymėjo, kad pareiškėja padarė pažeidimą, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 1303/2013 nuostatas, tačiau toks pažeidimas padarytas tik dėl dalies Projekto veiklų, t. y. tų viešųjų pirkimų atžvilgiu, kuriuose Nuosprendžiu buvo nustatyti pareiškėjos (ir su ja susijusių asmenų) neteisėti veiksmai. Mano, jog pripažįstant, kad pareiškėja padarė pažeidimus ir kitų viešųjų pirkimų atžvilgiu, VšĮ Inovacijų agentūra tai turėtų motyvuotai pagrįsti, o ne vien remtis Nuosprendžiu. Taip pat atsakovė savo veikloje privalo vadovautis viešojo administravimo principais. Vertino, kad vien Nuosprendis negalėjo sudaryti pagrindo visas projektų išlaidas pripažinti netinkamomis finansuoti, kadangi pareiškėjos atžvilgiu priimtas Nuosprendis neapėmė visų Projekto veiklų ir visa apimtimi. Pakartotinai akcentavo, kad VšĮ Inovacijų agentūra netinkamai nustatė taikytinos finansinės korekcijos dydį, Sprendime nepagrįstai remiamasi Projektų taisyklių 308 punktu bei šiai nuostatai suteikiamas neteisingas, ES teisės aktams prieštaraujantis turinys. Pabrėžė, kad Sprendimu VšĮ Inovacijų agentūra taip pat nutraukė Sutartį vien dėl to, kad buvo nuspręsta visas Projekto išlaidas pripažinti netinkamomis finansuoti. Paaiškino, kad tolesnis Sutarties galiojimas yra svarbus Projekto tęstinumui. Pareiškėjos atstovų įsitikinimu, net ir laikant, kad VšĮ Inovacijų agentūra šiuo atveju pagrįstai nustatė taikomos finansinės korekcijos dydį, pareiškėjai taikyta finansinė korekcija vis tiek turėtų būti mažinama. Visų pirma, pareiškėja dėl Nuosprendžiu nustatytų pažeidimų jau yra atlyginusi visą žalą ES biudžetui, o finansinės korekcijos tikslas toks ir yra. Antra, visų projektų išlaidų pripažinimas netinkamomis finansuoti pažeidžia proporcingumo principą. Trečia, VšĮ Inovacijų agentūros pritaikyta finansinė korekcija yra iš esmės baudžiamojo pobūdžio sankcija ir todėl jos taikymas pažeidžia non bis in idem (dvigubo baudimo draudimo) principą. Akcentavo, kad Sprendimu pritaikytos finansinės korekcijos baudžiamasis pobūdis yra tai, kad ši finansinė korekcija nėra siejama su ES biudžetui padaryta žala. Priešingai, pareiškėjos padaryta žala ES biudžetui jau yra atlyginta. Todėl papildomos sankcijos taikymas pareiškėjai neturi jokio kito tikslo, kaip tik nubausti. Kadangi nubaudimo tikslas jau buvo įgyvendintas pareiškėjai taikant baudžiamąją atsakomybę ir Nuosprendžiu skiriant didelę baudą, Sprendimu tai darant dar kartą yra pažeidžiamas dvigubo baudimo draudimo (non bis in idem) principas. Tokios situacijos ydingumas pažymimas ir ES teisės aktuose, reglamentuojančiuose finansinių korekcijų taikymą. Reglamento Nr. 2988/95 preambulėje nurodoma, kad vienas iš šio reguliavimo tikslų yra tai, kad finansinės korekcijos ir baudžiamosios sankcijos nebūtų skiriamos tiems patiems asmenims dėl tų pačių priežasčių. Todėl sprendžiant dėl finansinių korekcijų būtina remtis ne vien tik bendrais teisingumo ir proporcingumo principais, bet ir non bis in idem principu. Mano, jog VšĮ Inovacijų agentūra privalėjo atsižvelgti į tai, kad Nuosprendžiu pareiškėjai jau buvo taikyta baudžiamoji atsakomybė, ir negalėjo taikyti finansinės korekcijos, griežtumu ir pobūdžiu prilyginamos baudžiamajai sankcijai. Tai sudaro savarankišką pagrindą Sprendimą panaikinti, nes jis prieštarauja Konvencijai, Lietuvos tarptautinei sutarčiai, kuri yra tiesiogiai ir pilna apimtimi taikytinas teisės aktas, įskaitant ir šioje byloje. Prašė skundą patenkinti.

Atsakovė VšĮ Inovacijų agentūra prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą atsakovė nurodė ir jos atstovai teismo posėdžio metu paaiškino, kad atlikus įtariamo pažeidimo tyrimą buvo konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 12 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas. Nuosprendyje patvirtinta, kad pareiškėja, Projekto mokėjimo prašyme MP002 deklaruodama dirbtinai užaukštintas pagal pirkimą Nr. 1.001 „Filtravimo medžiagų sulydymo ultragarsinė mašina“ sudarytos pirkimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „(duomenys neskelbtini)“ išlaidas, pažeidė:

1) Projektų taisyklių 457 punkte numatytą reikalavimą, kad pirkimo sutartis turi būti ekonomiškai pagrįsta, leidžianti įsigyti prekių, racionaliai naudojant projektui skirtas finansavimo lėšas;

2) Projektų taisyklių 408 punktą, kuriuo numatyta, kad Projekto išlaidos turi atitikti Projektų taisyklių ir Aprašo reikalavimus;

3) 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 13 prioriteto „Veiksmų, skirtų COVID-19 pandemijos sukeltai krizei įveikti, skatinimas ir pasirengimas aplinką tausojančiam, skaitmeniniam ir tvariam ekonomikos atgaivinimui“ priemonės Nr. 13.1.1-LVPA-K-860 „E. komercijos modelis COVID-19“ projektų finansavimo sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2021 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. 4-913, (toliau – ir PFSA), 35 punktą, kuriuo numatyta, kad projekto išlaidos turi atitikti Projektų taisyklių joms taikomus reikalavimus.

Vadovaujantis Projektų taisyklių 308 punktu, numatančiu, jog nustačius nusikalstamą veiką, dėl kurios neteisėtai skirtos ar išmokėtos finansavimo lėšos, visos Projekto išlaidos pripažįstamos netinkamomis finansuoti, bei remiantis Projektų taisyklių 314.3, 314.3.1 ir 314.3.2 papunkčiais, buvo priimtas sprendimas: visas Projekto išlaidas – 178 775,00 Eur (iš jų ES fondų lėšos – 169 836,25 Eur) pripažinti netinkamomis finansuoti, susigrąžinti visas apmokėtas lėšas – 161 062,00 Eur (iš jų ES fondų lėšų – 153 008,90 Eur) bei nutraukti projekto sutartį.

Paaiškino, kad Sprendime buvo išsamiai aprašytas (motyvuotas) nustatyto teisės pažeidimo faktinis pobūdis, kuris buvo susietas su atitinkamomis pažeidimą kvalifikuojančiomis teisės normomis, ir priimtas administracinės teisės normomis reguliuojamas sprendimas dėl ES fondų išlaidų tinkamumo vertinimo. Tačiau nebuvo priimta jokio baudžiamojo poveikio priemonių pareiškėjos atžvilgiu, t. y. baudų, nuobaudų ar kitų sankcijų – buvo tik panaikintas ES fondų finansavimas, kaip nustato Reglamento Nr. 1303/2013 143 straipsnio 2 dalis: atliekant finansines pataisas panaikinamas visas veiksmui arba veiksmų programai skirtas viešasis įnašas arba jo dalis. Pareiškėja visiškai nepagrįstai baudžiamosios teisės normomis numatomas sankcijas prilygina viešojo finansavimo panaikinimui. Šiuo atveju finansavimas (subsidija) tiesiog nebuvo skirtas, tačiau atsakovė nereikalavo iš pareiškėjos grąžinti nė vieno euro savo lėšų. Kitaip tariant, buvo tik panaikintas anksčiau skirtas viešasis finansavimas, tačiau pareiškėja dėl Sprendimo neprivalėjo padengti jokios sumos iš nuosavų lėšų. Teigė, jog atsakovė Sprendimą priėmė visapusiškai išnagrinėjusi visas su įtariamu pažeidimu susijusias aplinkybes, kuris atitiko Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) numatytus reikalavimus, t. y. Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas Sprendime adekvatus, aiškus ir pakankamas, nurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo remiamasi priimant Sprendimą dėl pažeidimo. Nesutiko su pareiškėjos teiginiais, jog baudžiamojoje byloje visa žala valstybei jau buvo atlyginta ir atsakovė antrą kartą baudžia pareiškėją, įskaitant savo teisinio poveikio priemonėmis (dėl išlaidų tinkamumo vertinimo) atlikdama baudžiamojo poveikio veiksmus ir sukeldama pasekmes. Pažymėjo, jog baudžiamosios teisės normomis ir šiam ginčui aktualiomis administracinės teisės normomis yra siekiama iš dalies ir tų pačių, tačiau ir skirtingų tikslų. Abi teisės šakos siekia atstatyti viešojo intereso pusiausvyrą dėl padarytų teisės pažeidimų. Tačiau laikantis subsidiarumo principo baudžiamosios teisės normomis yra atstatoma pusiausvyra už nusikaltimais padarytą žalą (ultima ratio), tą konstatuoja pagal funkcijas (ex officio) atitinkamos baudžiamosios justicijos institucijos pagal baudžiamosios teisės reglamentavimą. O šiam ginčui aktualiomis teisės normomis yra išsprendžiamas klausimas dėl viešųjų lėšų tinkamumo už padarytus teisės pažeidimus, kurie kvalifikuojami jau ne baudžiamosios justicijos, o šiam ginčui aktualiomis administracinės teisės normomis. Šį kvalifikavimą atlieka įgaliotos institucijos pagal aktualų teisinį reglamentavimą. Pažymėjo, kad atsakovei jokiais teisės aktais nėra pavesta skirti baudžiamojo poveikio sankcijų, t. y. skirti baudų, nuobaudų ar kitų sankcijų, todėl nepagrįstais laiko pareiškėjos argumentus apie tai, kad ją atsakovė nubaudė pakartotinai. Atsakovės atstovų įsitikinimu, jokio dvigubo baudimo Projekto atžvilgiu nebuvo, kadangi baudžiamosios justicijos institucijos pagal kompetenciją (ex officio) pareiškėjai skyrė sankciją už padarytus nusikaltimus bei nustatė (tiek, kiek ikiteisminio tyrimo metu ją pavyko nustatyti pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktą informaciją) atlyginti nusikaltimais padarytą žalą, kurią pareiškėja turėjo atlyginti (ir atlygino) valstybei. Atsakovė savo sprendimais pagal kompetenciją (ex officio) konstatavo, jog, atsižvelgiant į Sprendime nurodytų ES fondų lėšomis finansuojamų projektų išlaidų tinkamumą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, visos projektų išlaidos negali būti laikomos tinkamomis finansuoti ir atitinkamai apskaičiavo, kokio dydžio ES fondų finansavimas turi būti panaikintas (tą motyvuojant ir pagrindžiant), įskaičiuojant jau pareiškėjos sumokėtą žalos atlyginimo vertę baudžiamosios justicijos metu. Tai reiškia, jog pareiškėjos baudžiamosios justicijos metu sumokėtas žalos atlyginimas nustatant netinkamų ES fondų finansavimo dydį buvo įskaičiuotas, todėl niekaip nepagrįsta, kad pareiškėja turėjo atlyginti dvigubą žalos dydį (vertę). Akcentavo, jog finansinės pataisos nėra baudžiamojo poveikio priemonė ir kad, vadovaujantis subsidiarumo principu, ES fondams padaryta žala (tinkamų išlaidų dydis) galutinai nustatoma VšĮ Inovacijų agentūros sprendimais, bet ne baudžiamajame procese. Nurodė, kad atsakovė, atsižvelgdama į Sprendime nurodytą teisinį reglamentavimą ir tai, kad Nuosprendžiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta padariusi nusikalstamas veikas, dėl kurių apgaulės būdu gavo 579 241,18 Eur ES fondų lėšų, dirbtinai padidindama įrangos kainas, bei į tai, kad ši suma Nuosprendyje pripažinta ES biudžetui padaryta žala, kreipėsi į Finansų ministeriją. Ji paprašė paaiškinti, kaip taikyti Projektų taisyklių nuostatas, susijusias su netinkamų finansuoti išlaidų nustatymu, kai teismas nustatė, jog projekto vykdytojas ar jo darbuotojai padarė nusikalstamas veikas, įgyvendindami projektą. Paaiškino, kad, įvertinusi teismo nuosprendį, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta kalta dėl nusikalstamų veikų, susijusių su įgyvendinamų projektų pirkimais, dėl kurių nepagrįstai buvo išmokėta 579 241,18 Eur ES fondų lėšų, taip pat atsižvelgdama į tai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos nuteisti vadovai pripažino kaltę ir neginčijo teismo nustatytų aplinkybių, bei į visas kitas tyrimo metu nustatytas aplinkybes, atsakovė pagrįstai priėmė ginčijamą Sprendimą. Prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl VšĮ Inovacijų agentūros 2024 m. sausio 23 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT01, kuriuo netinkamomis finansuoti pripažintos visos projekto Nr. 03.3.1-LVPA-K-859-01-0028 išlaidos, nuspręsta jas susigrąžinti ir nutraukti projekto sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. vasario 17 d. sudarė ir pasirašė sutartį su VšĮ Inovacijų agentūra (sutarčių pasirašymo metu – VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra) „(duomenys neskelbtini)“ gamybos pritaikymas COVID-19 apsauginių priemonių gamybai Nr. 03.3.1-LVPA-T-859-01-0028 (ankstesnis Nr. 03.3.1-LVPA-T-859-01-0048) (projekto vertė 178 775,00 Eur, paramos suma 169 836,25 Eur, paramos intensyvumas 95 procentai), pagal kurią pareiškėja įsipareigojo įgyti sutartyje nurodytą techninę įrangą pasinaudodama ES fondų lėšomis. Šio projekto metu numatyta apsauginių medicininių veido kaukių gamyba įsigyjant COVID-19 apsauginių priemonių gamybai skirtą įrangą ir žaliavą bandomosios partijos gamybai.

Pagal Projektą UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo COVID-19 apsauginių priemonių gamybai skirtą įrangą (pjaustyklę ir ultragarsinę medžiagų sulydymo mašiną) ir žaliavas. VšĮ Inovacijų agentūrai buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvykdė Projekte numatytus pirkimus. Pareiškėja iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2021 m. vasario 12 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo filtravimo medžiagų sulydymo ultragarsinę mašiną EGR-053 už 11 300 Eur be PVM (13 673,00 Eur su PVM), o apmokėjimui buvo pateikta 2021 m. vasario 26 d. PVM sąskaita–faktūra Nr. MBM21009. Taip pat pjaustyklė už 149 762 Eur buvo įsigyta iš bendrovės IP DATAmonster, AB, pagal 2021 m. vasario 15 d. sutartį Nr. UT21/01. VšĮ Inovacijų agentūrai pateikė jų įsigijimo kainą ir atsiskaitymą su tiekėjais patvirtinančius dokumentus.

Byloje taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 12 d. priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ suklastojo tikrus dokumentus, juos panaudojo padarydama didelę žalą, apgaulingai organizavo ir tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą bei apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą. Juridinis asmuo – UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamas direktoriaus R. K., veikiančio vieninga tyčia bendrininkų grupėje su S. J., R. S., suklastojo ir panaudojo tikrus dokumentus padarydamas didelę žalą, apgaulingai organizavo ir vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaulingą buhalterinę apskaitą ir apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – 579 241,18 Eur Europos Sąjungos lėšas. Nuosprendžiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), ir jai paskirta bausmė – 3 000 minimalaus gyvenimo lygio (toliau – MGL) (150 000 Eur) dydžio bauda. Taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje (2021 m. lapkričio 23 d. įstatymo Nr. XIV-692 redakcija), ir jai paskirta bausmė – 2 000 MGL (100 000 Eur) dydžio bauda. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje, ir jai paskirta bausmė – 2 000 MGL (100 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtosios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – 3 000 MGL (150 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirta galutinė bausmė – 2 000 MGL (100 000 Eur) dydžio bauda.

VšĮ Inovacijų agentūra, atlikusi įtariamo pažeidimo tyrimą, Sprendime konstatavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 12 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas ir, kaip patvirtinta Nuosprendyje, projekto Nr. 13.1.1-LVPA-T-859-01-0028 „UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos pritaikymas COVID-19 apsauginių priemonių gamybai“ mokėjimo prašyme MP002 deklaruodama dirbtinai užaukštintas pagal pirkimą Nr. 1.001 „Filtravimo medžiagų sulydymo ultragarsinė mašina“ sudarytos pirkimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „(duomenys neskelbtini)“ išlaidas, pažeidė Projektų taisyklių 457 punkte numatytą reikalavimą, kad pirkimo sutartis turi būti ekonomiškai pagrįsta, leidžianti įsigyti prekių, racionaliai naudojant projektui skirtas finansavimo lėšas, taip pat Projektų taisyklių 408 punktą, numatantį, kad Projekto išlaidos turi atitikti Projektų taisyklių ir PFSA 35 punktą (įvertinus Sprendimo turinį Sprendime nurodytas PFSA 31 punktas laikytinas rašymo apsirikimu), numatantį, kad Projekto išlaidos turi atitikti Projektų taisyklių VI skyriuje ir Rekomendacijose dėl projektų išlaidų atitikties Europos Sąjungos struktūrinių fondų reikalavimams išdėstytus projekto išlaidoms taikomus reikalavimus, ir, vadovaudamasi Projektų taisyklių 308 punktu, numatančiu, kad esant nustatytai nusikalstamai veikai dėl projekto vykdytojo neteisėtų veiksmų, dėl kurių projektui buvo neteisėtai skirtos ir (arba) išmokėtos finansavimo lėšos, visos projekto išlaidos yra pripažįstamos netinkamomis finansuoti bei Projektų taisyklių 314.3 papunkčiu, 314.3.1 papunkčiu ir 314.3.2 papunkčiu nurodytais dėl nustatytų pažeidimų priimtinais sprendimais, priėmė sprendimą visas Projekto išlaidas – 178 775,00 Eur (iš ES) fondų lėšos – 169 836,25 Eur) pripažinti netinkamomis finansuoti, susigrąžinti visas apmokėtas lėšas – 161 062,00 Eur (iš jų ES fondų lėšų – 153 008,90 Eur) bei nutraukti Projekto sutartį.

-Teismo Nuosprendžiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra pripažinta kalta įvykdžiusi nusikalstamas veikas, susijusias su vykdytais įgyvendinamų projektų pirkimais (tarp jų ir Projekto pirkimas Nr. 1.001), dėl kurių UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai buvo išmokėta 579 241,18 Eur (Projektui tenkanti dalis – 5 278,74 Eur) ES fondų lėšų, taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos nuteisti vadovai (R. K. ir S. J.) savo kaltę pripažįsta ir neginčijo teismo nustatytų aplinkybių (pvz., teismo Nuosprendžio 22 psl. 4 pastr. „UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotasis atstovas advokatas M<...> N<...> parodė, kad teismas girdėjo įmonės akcininkų, kurie pasiskirstę po 50 procentų akcijų, parodymus. Jie abu įmonėje užima vadovaujančias pareigas, t. y. vienas yra direktorius, kitas direktoriaus pavaduotojas. Kadangi šitie du kaltinamieji prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir gailisi, tai įmonė, kaip juridinis asmuo, taip pat prisipažįsta padariusi veiką.“, teismo Nuosprendžio 137–138 psl. „Bausmių skyrimas Juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jo įgaliotasis atstovas pripažino bendrovės kaltę dėl baudžiamojo įstatymo numatytų veikų padarymo ir nuoširdžiai gailisi<...> R<...> K<...> atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi<...> S<...> J<...> atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi<...>);

-Teismo Nuosprendyje (131 psl. 3–4 pastr.) yra konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, „vykdydama pirkimus, pažeidė Projektų taisyklių 457 p. nustatytus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus („Byloje nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad tarpininkų Projektų įrangai įgyti pasitelkimo tikslas buvo dirbtinis įrangos įgijimo kainos ir tuo pačiu gaunamos ES struktūrinių fondų paramos padidinimas, tokiu būdu suklaidinant Agentūrą dėl tikrosios įgyjamos įrangos kainos ir nusikalstamu (apgaulės) būdu įgyjant daugiau ES lėšų, nei jų iš tiesų reikalinga norimai įrangai iš gamintojų nupirkti. Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių<...>457 dalis numato imperatyvią pareigą projekto vykdytojui (perkančiajai organizacijai) pirkimus vykdyti vadovaujantis skaidrumo ir proporcingumo principais. Nagrinėjamu atveju šie principai buvo akivaizdžiai pažeisti, siekiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai gauti finansinę naudą - nepagrįstai dideles ES struktūrinių fondų paramos lėšas.“);

Sprendime nurodyta, kad „Projektų taisyklių 308 p. numatyta, kad „308. Kai įtariamas pažeidimas yra susijęs su nustatyta nusikalstama veika dėl projekto vykdytojo ar ES struktūrinių fondų lėšas administruojančios institucijos darbuotojo neteisėtų veiksmų, dėl kurių projektui buvo neteisėtai skirtos ir (arba) išmokėtos finansavimo lėšos, netinkamomis finansuoti pripažįstamos visos projekto išlaidos.“ ir yra pateiktas Finansų ministerijos, kaip VI, paaiškinimas, kad šio Projektų taisyklių punkto nuostatos turi būti taikomos, kuomet yra gaunama įsiteisėjusi atitinkama teismo nutartis (t. y. teismo Nuosprendis); Teismo Nuosprendyje (129 psl. paskutinė pastraipa) taip pat konstatuota, kad Filtravimo medžiagų sulydymo ultragarsinė mašina, kuri turėjo būti įsigyta vykdant pirkimą Nr. 1.001, buvo įsigyta (užsakyta) už 5 743,43 Eur, o ne už 11 300,00 Eur (be PVM), kaip nurodyta Agentūrai pateiktoje pirkimo sutartyje Nr. TS21/009 ir deklaruota mokėjimo prašyme Nr. MP002 (įranga įgyta per UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios faktinis vadovas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direkotrius R.K. ir kuris, kaip konstatuota teismo, ir vykdė pirkimus)).

VšĮ Inovacijų agentūra Sprendime konstatavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip nustatyta ir patvirtinta teismo, mokėjimo prašyme MP002 deklaruodama dirbtinai užaukštintas pagal pirkimą Nr. 1.001 sudarytos pirkimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) išlaidas, pažeidė Projektų taisyklių 457 punkte numatytą reikalavimą, kad pirkimo sutartis turi būti ekonomiškai pagrįsta, leidžianti įsigyti prekių, racionaliai naudojant projektui skirtas finansavimo lėšas, taip pat Projektų taisyklių 408 punktą (Projekto išlaidos turi atitikti Projektų taisyklių ir PFSA reikalavimus) ir PFSA 31 punktą (numatantį, kad projekto išlaidos turi atitikti Projektų taisyklių joms taikomus reikalavimus), ir, vadovaudamasi Projektų taisyklių 308 punktu, numatančiu, kad esant nustatytai nusikalstamai veikai dėl projekto vykdytojo neteisėtų veiksmų, dėl kurių projektui buvo neteisėtai skirtos ir (arba) išmokėtos finansavimo lėšos, visos projekto išlaidos yra pripažįstamos netinkamomis finansuoti bei Projektų taisyklių 314.3 p., 314.3.1 p. ir 314.3.2 p. nurodytais dėl nustatytų pažeidimų priimtinais sprendimais, priima sprendimą visas Projekto išlaidas – 178 775,00 Eur (iš jų ES fondų lėšos – 169 836,25 Eur) pripažinti netinkamomis finansuoti, susigrąžinti visas apmokėtas lėšas – 161 062,00 Eur (iš jų ES fondų lėšų – 153 008,90 Eur) bei nutraukti projekto sutartį.

Atsižvelgiant į tai, kad dalis UAB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėtų ES fondų lėšų (5 278,74 Eur) 2023 m. sausio 17 d. buvo pervesta į Ekonomikos ir inovacijų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi faktiškai grąžinti atitinkamai mažesnę išmokėtų ES fondų lėšų sumą, nei nurodyta prie Sprendimo dėl pažeidimo pridedamoje grąžintinų lėšų formoje (153 008,90 Eur – 5 278,74 Eur = 147 730,16 Eur) (dėl techninių aplinkybių, registruojant grąžintinas lėšas ES struktūrinės paramos kompiuterinės informacinės valdymo ir priežiūros sistemoje (SFMIS), yra nurodoma visa grąžintinų lėšų suma ir ji atvaizduojama tiek Sprendimo dėl pažeidimo dalies „5. Pažeidimo finansinė informacija“ 5.6 p., tiek grąžintinų lėšų formoje).

Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu gautas VšĮ Inovacijų Agentūros Strategijos ir rizikos valdymo departamento direktoriaus S. M. 2023 m. sausio 2 d. raštas reg. Nr. R25-001 (toliau – ir Raštas), kuriuo Agentūra išreiškė sutikimą dėl to, kad į Rašte nurodytą Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos banko sąskaitą būtų grąžintos projektų vykdytojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervestos lėšos siekiant atlyginti ES finansiniams interesams padarytą žalą, kuri nustatyta ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) ištyrus nusikalstamų veikų aplinkybes dėl UAB „(duomenys neskelbtini)" vykdytų pirkimų įgyvendinant projektus ,,UAB „(duomenys neskelbtini)“ filtrų gamybos modernizavimas“ Nr. 03.3.1-LVPA-K-841-02- 0034, „Skaitmeninių technologijų diegimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamyboje“ Nr. 03.3.1-LVPA-K- 854-01-0051, „Technologinių inovacijų diegimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamyboje“ Nr. 03.3.2-LVPA- K-837-03-0057 (toliau – Projektai) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos pritaikymas COVID-19 apsauginių priemonių gamybai Nr. 03.3.1-LVPA-T-859-01-0048. Bendra ikiteisminio tyrimo metu nustatytos ir inkriminuotinos žalos suma – 579 241,18 Eur.

Atsižvelgiant į VšĮ Inovacijų agentūros išreikštą sutikimą bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų prašymą, 2023 m. sausio 17 d. iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros depozitinės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į Rašte nurodytą Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti keturi mokėjimų pavedimai pagal kiekvieną iš aukščiau nurodytų Projektų sumomis po 49 095,90 Eur, 226 051,67 Eur, 298 814,87 Eur, 5 278,74 Eur (bendra suma – 579 241,18 Eur) (Europos prokuratūros 2023 m. sausio 19 d. raštas Nr. IBPS-S-38605-23 „Dėl turtinės žalos atlyginimo fakto ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinimo“ VšĮ Inovacijų agentūrai).

Pareiškėja prašo panaikinti Sprendimą, nes VšĮ Inovacijų agentūros priimtas Sprendimas yra grindžiamas vien tik priimtu Nuosprendžiu, t. y. Sprendime VšĮ Inovacijų agentūra nenustatė jokių kitų neteisėtų veiksmų ar aplinkybių, kurios nebūtų įvertintos Nuosprendyje. VšĮ Inovacijų agentūra Sprendimą priėmė netinkamai taikydama teisės aktų nuostatas bei visiškai paneigdama finansinės korekcijos taikymo tikslus.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja finansinio koregavimo taikymo teisiniai pagrindai, kurie nustatyti tiesiogiai taikytiname Tarybos reglamente Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos bei Tarybos reglamente Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006.

Siekiant apsaugoti ES finansinius interesus, Reglamentu Nr. 2988/95 yra nustatytos bendrosios taisyklės, reglamentuojančios vienodus patikrinimus ir administracines priemones bei nuobaudas už ES teisės aktų pažeidimus (Reglamento Nr. 2988/95 1 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija visų pirma cituoja itin svarbią, šiai bylai aktualią Teisingumo Teismo jurisprudenciją aiškinant ES teisę dėl finansinių pataisų nustačius programose padarytus pažeidimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2025 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-227-415/2025).

ES Teisingumo Teismas 2024 m. spalio 4 d. prejudiciniame sprendime byloje C 175/23 pateikia tokį nagrinėjamai bylai aktualų Reglamento Nr. 1303/2013 aiškinimą:

„Pagal Reglamento Nr. 1303/2013 120 konstatuojamąją dalį „siekiant valstybėms narėms užtikrinti teisinį tikrumą, reikėtų nustatyti konkrečią valstybių narių ir [Europos] Komisijos dėl fondų (...) taikomų finansinių pataisų tvarką ir procedūras, laikantis proporcingumo principo“.

Šio reglamento 2 straipsnio „Apibrėžtys“ 36 ir 37 punktuose numatyta:

36) pažeidimas – bet koks įgyvendinant (...) fondus padarytas Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, susijusios su jos taikymu, pažeidimas dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, kai nepagrįstas išlaidas įtraukus į Sąjungos biudžetą padaroma ar būtų padaryta žala Sąjungos biudžetui.

37) Ekonominės veiklos vykdytojas – fizinis ar juridinis asmuo arba kitas subjektas, dalyvaujantis įgyvendinant (...) fondų paramą, išskyrus valstybę narę, besinaudojančia savo, kaip viešosios valdžios institucijomis, išimtinėmis teisėmis.“

Reglamento 143 straipsnio „Valstybių narių atliekamos finansinės pataisos“ 1 ir 2 dalyse nustatyta:

„1. Atsakomybė už pažeidimų tyrimą, reikiamas finansines pataisas ir lėšų susigrąžinimą visų pirma tenka valstybėms narėms. Sisteminio pažeidimo atveju valstybė narė atlieka visų veiksmų, kuriems pažeidimas galėjo turėti įtakos, tyrimą.

2. Valstybės narės atlieka reikiamas finansines pataisas, kurias reikia atlikti dėl veiksmuose arba veiksmų programose nustatytų pavienių ar sisteminių pažeidimų. Atliekant finansines pataisas panaikinamas visas veiksmui arba veiksmų programai skirtas viešasis įnašas arba jo dalis. Valstybė narė atsižvelgia į pažeidimų pobūdį, svarbą ir Fondo finansinius nuostolius ir nustato proporcingą pataisą. (...)“

To paties reglamento 144 straipsnio „Finansinių pataisų kriterijai“ 1 ir 2 dalyse numatyta:

„1. Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus, atlieka finansines pataisas, panaikindama visą Sąjungos įnašą veiksmų programai arba jo dalį (...), jei, atlikusi būtiną tyrimą, nustato, kad:

b) prieš pradėdama taikyti šioje dalyje nustatytą pataisos procedūrą valstybė narė neįvykdė savo prievolių pagal 143 straipsnį;

Taikydama finansines pataisas Komisija remiasi konkrečiais nustatytų pažeidimų atvejais ir atsižvelgia į tai, ar pažeidimas yra sisteminis. Jeigu iš fondų (...) prašomų padengti netinkamų finansuoti išlaidų sumos tiksliai kiekybiškai įvertinti neįmanoma, Komisija finansinę pataisą atlieka remdamasi fiksuotąja norma arba finansinę pataisą ekstrapoliuoja.

2. Nustatydama 1 dalyje nurodytą pataisą Komisija laikosi proporcingumo principo, atsižvelgdama į pažeidimo pobūdį ir sunkumą bei į nustatytų atitinkamos veiksmų programos valdymo ir kontrolės sistemos trūkumų mastą ir finansinį poveikį.“

Pagal 2019 m. gegužės 14 d. Komisijos sprendimo, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairės (C(2019) 3452 final) (toliau – 2019 m. Komisijos gairės), 1.4 punktą „kriterijai, į kuriuos reikia atsižvelgti sprendžiant dėl proporcingos pataisos normos“, „kai dėl pažeidimo pobūdžio neįmanoma tiksliai apskaičiuoti finansinio poveikio, tačiau pats pažeidimas gali turėti poveikį biudžetui, Komisija gali apskaičiuoti taikytinos pataisos sumą atsižvelgdama į tris kriterijus, t. y. pažeidimų pobūdį ir sunkumą (...) bei fondų finansinius nuostolius. Tai reiškia, kad finansinės pataisos, atliekamos remiantis šių gairių 2 skirsnyje nustatytomis fiksuotų dydžių normomis (5 %, 10 %, 25 % ir 100 %), turi atitikti proporcingumo principą. Tai neturi įtakos aplinkybei, kad apskaičiuojant galutinę taikytinos pataisos sumą reikia atsižvelgti į visus nustatyto pažeidimo požymius, susijusius su veiksniais, į kuriuos buvo atsižvelgta nustatant šią fiksuoto dydžio normą (...)“.

Pirma, sąvoka „pažeidimas“ Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte apibrėžta kaip bet koks Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės nuostatų dėl jų taikymo pažeidimas, susijęs su ekonominės veiklos vykdytojo veiksmais ar neveikimu, kai dėl nepagrįstų Sąjungos bendrojo biudžeto išlaidų padaroma arba gali būti padaryta žala šiam biudžetui. Taigi tam, kad toks pažeidimas būtų padarytas, turi būti įvykdytos trys sąlygos, t. y. turi būti pažeista taikytina teisė, turi būti ekonominės veiklos vykdytojo veiksmai ar neveikimas, dėl kurių padarytas šis pažeidimas, ir turi būti padaryta reali ar potenciali žala Sąjungos biudžetui (pagal analogiją žr. 2020 m. spalio 1 d. sprendimo Elme (duomenys neskelbtini), C 743/18, EU:C:2020:767, 50 ir 51 punktus ir 2023 m. birželio 8 d. sprendimo ANAS, C 545/21, EU:C:2023:451, 27 ir 29 punktus).

Pirmoji sąlyga susijusi ne tik su pačių Sąjungos teisės nuostatų, bet ir nacionalinės teisės nuostatų, kurios taikomos Sąjungos struktūrinių fondų remiamiems veiksmams ir kuriomis taip prisidedama prie Sąjungos teisės, susijusios su šių fondų finansuojamų projektų valdymu, įgyvendinimu (2020 m. spalio 1 d. sprendimo Elme (duomenys neskelbtini), C 743/18, EU:C:2020:767, 52 punktas ir 2023 m. birželio 8 d. sprendimo ANAS, C 545/21, EU:C:2023:451, 30 punktas).

Dėl antrosios sąlygos, t. y. kad atitinkamas pažeidimas turi būti padarytas ūkio subjekto veiksmais ar neveikimu, pažymėtina, kad Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 37 punkte „ekonominės veiklos vykdytojas“ apibrėžiamas kaip bet kuris fizinis ar juridinis asmuo ir bet kuris kitas subjektas, dalyvaujantis įgyvendinant fondų paramą, išskyrus valstybę narę, vykdančią valdžios institucijos įgaliojimus.

Pagal trečiąją sąlygą reikalaujama, kad ekonominės veiklos vykdytojui pažeidus taikytiną teisę „padaroma ar būtų padaryta“ žala Sąjungos bendrajam biudžetui. Iš paties šio reglamento 2 straipsnio 36 punkto teksto, visų pirma iš žodžių junginio „padaroma ar būtų padaryta“, matyti, kad jeigu dėl „pažeidimo“, kaip jis suprantamas pagal šią nuostatą, nereikia įrodyti konkretaus finansinio poveikio Sąjungos biudžetui, taikytinų taisyklių nesilaikymas yra „pažeidimas“, jeigu negalima atmesti galimybės, kad šis pažeidimas turėjo įtakos atitinkamo fondo biudžetui (2017 m. gruodžio 6 d. sprendimo Compania Na?ional? de Administrare a Infrastructurii Rutiere, C 408/16, EU:C:2017:940, 60 ir 61 punktai ir 2023 m. birželio 8 d. sprendimo ANAS, C 545/21, EU:C:2023:451, 38 punktas).

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad „pažeidimas“, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punktą, gali būti laikomas tik pažeidimu, dėl kurio „padaroma ar [gali būti] padaryta“ žala Sąjungos biudžetui. Taigi pagal šią nuostatą draudžiama, kad bet koks Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, taikytinos veiksmams, finansuojamiems iš Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, pažeidimas būtų laikomas automatiškai darančiu žalą Sąjungos biudžetui arba galinčiu jam daryti žalos, neatsižvelgiant į tokio pažeidimo poveikį Sąjungos biudžetui“.

VšĮ Inovacijų agentūra, atlikusi įtariamo pažeidimo tyrimą, Sprendime konstatavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Nuosprendžiu yra pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas ir, kaip patvirtinta teismo Nuosprendyje, projekto Nr. 13.1.1-LVPA-T-859-01-0028 „UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos pritaikymas COVID-19 apsauginių priemonių gamybai“ mokėjimo prašyme MP002 deklaruodama dirbtinai užaukštintas pagal pirkimą Nr. 1.001 „Filtravimo medžiagų sulydymo ultragarsinė mašina“ sudarytos pirkimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „(duomenys neskelbtini)“ išlaidas, pažeidė Projektų taisyklių 457 punkte numatytą reikalavimą, kad pirkimo sutartis turi būti ekonomiškai pagrįsta, leidžianti įsigyti prekių, racionaliai naudojant projektui skirtas finansavimo lėšas, taip pat Projektų taisyklių 408 punkte numatantį, kad projekto išlaidos turi atitikti Projektų taisyklių ir PFSA reikalavimus, ir PFSA 35 punktą, numatantį, kad projekto išlaidos turi atitikti Projektų taisyklių joms taikomus reikalavimus.

Projekto taisyklių (akto redakcija, galiojusi nuo 2023 m. spalio 31 d. iki 2024 m. vasario 7 d.) 457 punktas numato, kad pareiškėjas ar projekto vykdytojas, partneris, kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus (toliau - ne perkančioji organizacija), pirkimus vykdo vadovaudamiesi Sutarties dėl ES veikimo principais – laisvo prekių judėjimo, įsisteigimo laisvės, laisvės teikti paslaugas, lygiateisiškumo, nediskriminavimo bei vienodo požiūrio, skaidrumo, proporcingumo ir abipusio pripažinimo principais, taip pat Taisyklių reikalavimais. Ne perkančiosioms organizacijoms rekomenduojama atsižvelgti į EK Aiškinamojo komunikato dėl Bendrijos teisės, taikomos sudarant sutartis, kurioms netaikomos arba tik iš dalies taikomos viešųjų pirkimų direktyvos (2006/C 179/02), nuostatas. Ne perkančiosios organizacijos pirkimo tikslas – vadovaujantis Sutarties dėl ES veikimo principais ir šiose Taisyklėse nustatytais reikalavimais sudaryti ekonomiškai pagrįstą pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti pareiškėjui ar projekto vykdytojui reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant projektui skirtas finansavimo lėšas.

Projekto taisyklių 421.7 papunktis numato, kad įgyvendinant projektus, visais atvejais netinkamomis finansuoti išlaidomis laikoma išlaidos, kurios padidina projekto sąnaudas, proporcingai nesukurdamos pridėtinės vertės.

PFSA (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2018 m. gruodžio 7 d.) 35 punktas numato, kad Projekto išlaidos turi atitikti Projektų taisyklių VI skyriuje ir Rekomendacijose dėl projektų išlaidų atitikties Europos Sąjungos struktūrinių fondų reikalavimams išdėstytus projekto išlaidoms taikomus reikalavimus.

Vadovaujantis LVAT praktika, prieš taikant teisinę atsakomybę, t. y. finansinę korekciją, būtina nustatyti esminius teisės pažeidimo sudėties elementus.

Taigi, finansinio koregavimo mechanizmas pagal aptariamus ES reglamentus taikomas tuomet, kai nustatoma tam tikrų faktinių ir juridinių pagrindų visuma. Visų pirma, turi būti nustatomas pažeidimas, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 1303/2013 nuostatas. Antra, nustačius pažeidimą, turi būti sprendžiama dėl padarinių – finansinės korekcijos – taikymo.

Pagal Projekto taisyklių 95 punktą pažeidimus gali įtarti kiekvienas ES struktūrinius fondus administruojančios institucijos darbuotojas, vykdydamas projektų sutarčių priežiūrą, kontrolę arba auditą, gavęs informaciją iš trečiųjų šalių ar ją pastebėjęs visuomenės informavimo priemonėse ir kitais atvejais.

Projekto taisyklių 296 punktas numato, kad Ministerija, vadovaujančioji ar tvirtinančioji institucijos, įtarusios pažeidimą ir (ar) gavusios informacijos apie įtariamus pažeidimus iš Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės, EK, Europos Audito Rūmų, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba), Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), Viešųjų pirkimų tarnybos, Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – Konkurencijos taryba) ir trečiųjų šalių, šią informaciją persiunčia įgyvendinančiajai institucijai.

Projekto taisyklių 297 punktas numato, kad įgyvendinančioji institucija per 5 darbo dienas nuo Taisyklių 295 ir 296 punktuose nurodytos informacijos gavimo dienos išnagrinėja gautą informaciją (jeigu reikia kreiptis į kitas institucijas dėl papildomos informacijos, 5 darbo dienos skaičiuojamos nuo papildomos informacijos gavimo dienos) arba, įtarusi pažeidimą atlikdama projekto administravimo veiksmus, vidaus procedūrų apraše nustatyta tvarka įvertina, ar su įtariamu pažeidimu susijusi informacija turi pažeidimo požymių, nurodytų reglamento (ES) Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte, ir įsitikina, ar įtariamas pažeidimas:

įgyvendinančiosios institucijos nuomone, gali būti ištaisytas vadovaujantis šių Taisyklių 298 punkto nuostatomis (Projekto taisyklių 297.1 papunktis);

nėra susijęs su įtariama nusikalstama veika, susijusia su ES struktūrinių fondų lėšų neteisėtu gavimu ir (ar) panaudojimu, arba korupcinio pobūdžio nusikalstama veika, susijusia su ES struktūrinių fondų lėšų neteisėtu gavimu ir (ar) panaudojimu (toliau kartu – nusikalstama veika) (Projekto taisyklių 297.2 papunktis);

nėra susijęs su sisteminiu pažeidimu, kaip jis apibrėžtas reglamento (ES) Nr. 1303/2013 2 straipsnio 38 punkte (Projekto taisyklių 297.3 papunktis).

Pagal Projekto taisyklių 318 punktą įgyvendinančiosios institucijos sprendimas dėl nustatyto pažeidimo yra rengiamas užpildant darbo grupės formą „Sprendimas dėl pažeidimo“. Sprendimas dėl pažeidimo turi atitikti VAĮ nustatytus administraciniam sprendimui taikomus reikalavimus. Sprendime taip pat nurodoma informacija apie projektą ir projekto vykdytoją, informacija apie nustatytą pažeidimą, nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma, grąžintinų lėšų suma bei jų grąžinimo tvarka ir kitos aplinkybės.

LVAT savo praktikoje yra nurodęs, kad VAĮ 10 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas; ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-367-502/2022). Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) VAĮ 10 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus, ar nebuvo atimta galimybė pareiškėjui suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, o teismui visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (žr. LVAT 2023 m. vasario 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-105-502/2023).

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 4 dalis numato, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje yra privalomas teismui, nagrinėjančiam administracines bylas dėl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiksmų administracinių teisinių pasekmių.

Pareiškėja skunde teigia, jog VšĮ Inovacijų agentūra priimdama Sprendimą vadovavosi vien tik Nuosprendžiu ir savarankiško tyrimo neatliko.

Teismas sutinka su šiuo pareiškėjos argumentu, nes Sprendime VšĮ Inovacijų agentūra nurodė informaciją apie Projektą ir projekto vykdytoją, informaciją apie nustatytą pažeidimą Nuosprendyje, tik cituodama Nuosprendžio dalis, pateikė teisinį pagrindą, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, ir kurį pareiškėja pažeidė Nuosprendyje nurodytais nusikalstamais veiksmais, tačiau neatliko Nuosprendyje nustatytų faktų (veiksmų) savarankiško vertinimo Projektų taisyklių 457 ir 408 punktų, PFSA 35 punkto požiūriu, t. y. neišdėstė adekvačių, aiškių ir pakankamų motyvų (nagrinėjamu atveju Nuosprendyje nurodyta tik tiek, kad pirkimas vykdytas pažeidžiant skaidrumo ir proporcingumo principus) pagrįsti pažeidimą, kaip tai numato Reglamento Nr. 1303/20132 straipsnio 36 punktas. Konstatuotina, jog VšĮ Inovacijų agentūra neįvykdė pareigos vidaus procedūrų apraše nustatyta tvarka įvertinti, ar su įtariamu pažeidimu susijusi informacija turi pažeidimo požymių, nurodytų reglamento (ES) Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte (Projektų taisyklių 297 punktas).

Kaip jau minėta, pažeidimas, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punktą, gali būti laikomas tik pažeidimu, dėl kurio „padaroma ar [gali būti] padaryta“ žala Sąjungos biudžetui. Taigi pagal šią nuostatą draudžiama, kad bet koks Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, taikytinos veiksmams, finansuojamiems iš Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, pažeidimas būtų laikomas automatiškai darančiu žalą Sąjungos biudžetui arba galinčiu jam daryti žalos, neatsižvelgiant į tokio pažeidimo poveikį Sąjungos biudžetui.

Teisėjų kolegija, įvertinusi Sprendimo turinį, konstatuoja, jog nesant pakankamų motyvų, jog su įtariamu pažeidimu susijusi informacija (Nuosprendis) turi pažeidimo požymių, nurodytų reglamento (ES) Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte, patvirtinančių, jog pažeidimas yra padarytas, nesutinka, jog Nuosprendyje nustatytas pažeidimas būtų laikomas automatiškai darančiu žalą Sąjungos biudžetui arba galinčiu jam daryti žalos, neatsižvelgiant į tokio pažeidimo poveikį Sąjungos biudžetui, nes pažeidimo poveikio Sąjungos biudžetui vertinimui pagrįsti (tik konstatuota, jog dalis UAB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėtų ES fondų lėšų (5 278,74 Eur) 2023 m. sausio 17 d. buvo pervesta į Ekonomikos ir inovacijų ministerijos sąskaitą) adekvačių, aiškių ir pakankamų motyvų Sprendime taip pat nėra. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad bendra ikiteisminio tyrimo metu nustatytos ir inkriminuotinos žalos suma – 579 241,18 Eur, kuri buvo pripažinta kaip ES finansiniams interesams padaryta žala, ir 2023 m. sausio 17 d. yra atlyginta pervedant į Rašte nurodytą Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos banko sąskaitą, todėl tiek teismui, tiek pareiškėjai nėra suprantama (išdėstytų motyvų nėra), kodėl Sprendime nurodytas pažeidimas (viešojo pirkimo trūkumai nagrinėjamoje situacijoje Sprendime nebuvo nustatyti) yra laikomas automatiškai darančiu žalą Sąjungos biudžetui arba galinčiu jam daryti žalos, neatsižvelgiant į tokio pažeidimo poveikį Sąjungos biudžetui.

Šiame kontekste svarbu tai, kad net tikslaus finansinio poveikio neturintys pažeidimai gali labai paveikti finansinius ES interesus (Teisingumo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. spendimo Chambre de commerce ir d’industrie de I’Indre, C 465/10, 47 punktas). LVAT iš esmės analogiškai ne kartą yra išaiškinęs, kad teisės aktai nenustato, jog finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei pažeidimai nesukėlė tiesioginių, matomų neigiamų padarinių (pvz., LVAT 2022 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-441-525/2022; 2022 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-652-662/2022). Taigi, kaip pažymima administracinės jurisprudencijos nuostatose, net ir formalūs pirkimo dokumentų trūkumai faktiškai gali atgrasyti potencialius dalyvius nuo dalyvavimo viešajame pirkime, o esamiems dalyviams gali realiai sutrukdyti pateikti tinkamą pasiūlymą (pvz., LVAT 2018 m. balandžio 23 nutartis administracinėje byloje Nr. A-727-502/2018). Net ir formalūs viešojo pirkimo trūkumai konkrečioje situacijoje gali patvirtinti, kad pirkimas buvo atliktas pažeidžiant skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitus pagrindinius viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvus. Vien tik šių principų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, nes tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais (pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-2046/2013; 2017 m. liepos 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1096-858/2017; 2018 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-727-502/2018; 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2709-438/2021).

Reglamento Nr. 2988/95 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, įvykdžius bet kokį pažeidimą, neteisingai įgyta nauda paprastai panaikinama, be kita ko, įpareigojant sumokėti nustatytas sumas arba grąžinti neteisėtai įgytas sumas. Taigi pagal nurodytas nuostatas reikalaujama, kad valstybės narės atliktų finansinį koregavimą, jeigu nustatomas pažeidimas (pagal analogiją 2016 m. liepos 14 d. sprendimo (duomenys neskelbtini), C 406/14, 46 punktas). Vadinasi, nagrinėjamu atveju tik nustačius, kad pareiškėja nesilaikė minėtų teisės aktų nuostatų, ir nustačius pažeidimą, kaip jis suprantamas pagal Reglamentą Nr. 1303/2013, tik tai sudaro teisinį pagrindą taikyti finansinę korekciją ir reikalauti grąžinti nepagrįstai gautas lėšas iš ES fondų.

Reglamento Nr. 1303/2013 143 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad taikytinos korekcijos dydis turi būti nustatomas, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, sunkumą, fondų finansinius nuostolius. Be to, valstybė narė taiko proporcingą korekciją. Teisingumo Teismo pažymėta, kad, jeigu tai yra vienkartinis nesisteminis pažeidimas, kiekvienu atveju turi būti atliekamas nagrinėjimas, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes ir taikant tuos tris kriterijus (Teisingumo Teismo 2016 m. liepos 14 d. sprendimo (duomenys neskelbtini), C 406/14, 47–48 punktai).

Kalbant apie proporcingumą, visų pirma, jis išplaukia iš Reglamento Nr. 2988/95 2 straipsnio 1 dalies, kurioje reikalaujama, kad administraciniai patikrinimai, priemonės ir nuobaudos būtų taikomi, „kai tai yra būtina užtikrinant, kad būtų tinkamai taikomi [Europos Sąjungos] teisės aktai“, ir būtų veiksmingi, proporcingi ir atgrasomieji, kad galėtų tinkamai apsaugoti [Europos Sąjungos] finansinius interesus. Taigi finansinis koregavimas turi būti tik toks, kokio iš tikrųjų reikia, atsižvelgiant į pažeidimų pobūdį ir sunkumą.

Projektų taisyklių 307 punktas numato, kad įgyvendinančioji institucija, atsižvelgdama į įtariamo pažeidimo pobūdį, apskaičiuoja netinkamų finansuoti projekto išlaidų dydį:

atitinkantį su pažeidimu susijusią projekto išlaidų sumą, jei ją galima tiesiogiai nustatyti (Projektų taisyklių 307.1 papunktis);

atitinkantį su pažeidimu susijusių projekto išlaidų dalį, kuri apskaičiuojama šių Taisyklių 310 ir 311 punktuose nustatyta tvarka, jei su pažeidimu susijusių išlaidų negalima tiesiogiai nustatyti Projektų taisyklių 307.2 papunktis.

Pagal Projektų taisyklių 308 punktą kai įtariamas pažeidimas yra susijęs su nustatyta nusikalstama veika dėl projekto vykdytojo ar ES struktūrinių fondų lėšas administruojančios institucijos darbuotojo neteisėtų veiksmų, dėl kurių projektui buvo neteisėtai skirtos ir (arba) išmokėtos finansavimo lėšos, netinkamomis finansuoti pripažįstamos visos projekto išlaidos.

Teisėjų kolegija visų pirma cituoja itin svarbią, šiai bylai aktualią LVAT 2025 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-227-415/2025.

Iš Reglamento Nr. 1303/2013 144 straipsnio 1 ir 2 dalių matyti, kad jei Komisija padaro išvadą, jog valstybė narė neįvykdė įsipareigojimų pagal šio reglamento 143 straipsnį, ji turi atlikti finansines pataisas ir panaikinti visą Sąjungos įnašą į atitinkamą veiksmų programą ar jo dalį, remdamasi atskirais nustatytais pažeidimų atvejais ir atsižvelgdama į tai, ar jie yra sisteminiai. Kai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti iš fondų mokėtinos neteisėtų išlaidų sumos, Komisija, laikydamasi proporcingumo principo, taiko fiksuoto dydžio arba ekstrapoliuotą finansinę pataisą, visų pirma atsižvelgdama į pažeidimo pobūdį ir sunkumą. Šiuo tikslu Komisija gali nustatyti Sąjungos ar nacionalinės teisės pažeidimams, kurie turi būti kvalifikuojami kaip „pažeidimai“, kaip jie suprantami pagal minėto reglamento 2 straipsnio 36 punktą, taikomą fiksuoto dydžio pataisų normų skalę (36 punktas).

Valstybės narės taip pat gali nustatyti tokią fiksuoto dydžio pataisų normų skalę remdamosi Reglamento Nr. 1303/2013 143 straipsniu, siejamu su jo 120 konstatuojamąja dalimi, kad, „laikantis proporcingumo principo“, užtikrintų teisinį saugumą (37 punktas).

Siekdamos patikslinti kriterijus, taikomus finansinėms pataisoms, atliekamoms remiantis fiksuoto dydžio pataisų normų skale, valstybės narės gali atsižvelgti į tokį dokumentą, kaip 2019 m. Komisijos gairės, net jeigu jos joms nėra privalomos. Šių gairių 1.1 punkte rekomenduojama, kad valstybių narių valdžios institucijos, „ištaisydamos pažeidimus, nustatytus jų pačių tarnybų, taikytų šiose gairėse nustatytus kriterijus ir finansinių pataisų normas“ (pagal analogiją žr. 2023 m. birželio 8 d. Sprendimo ANAS, C?545/21, EU:C:2023:451, 45 punktą)(38 punktas).

Iš minėtų gairių 1.4 punkto matyti, kad kai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti finansinio poveikio atitinkamai rinkai, taikant Reglamento Nr. 1303/2013 144 straipsnio 1 dalyje numatytą 5 %, 10 %, 25 % arba 100 % fiksuoto dydžio finansinės pataisos normą, vis dėlto reikia atsižvelgti į nustatyto pažeidimo pobūdį ir sunkumą ir į dėl to Fondui atsiradusius finansinius nuostolius, todėl tokia taikoma norma atitinka proporcingumo principą (pagal analogiją žr. 2023 m. birželio 8 d. Sprendimo ANAS, C?545/21, EU:C:2023:451, 46 punktą)(39 punktas).

Be to, nors Komisija ir valstybės narės gali remtis fiksuoto dydžio pataisos normų skale, vis dėlto galutinei taikytinai pataisos sumai nustatyti būtinas individualus ir išsamus nagrinėjimas, kurį atliekant turi būti atsižvelgta į visus konstatuotą pažeidimą apibūdinančius ypatumus, palyginti su elementais, į kuriuos buvo atsižvelgta nustatant šią skalę ir kurie gali pateisinti didesnės arba, priešingai, sumažintos pataisos taikymą (šiuo klausimu žr. 2016 m. liepos 14 d. sprendimą (duomenys neskelbtini), C?406/14, EU:C:2016:562, 48 ir 49 punktus)(40 punktas).

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad iš principo finansinės pataisos dydis neturi būti nustatomas automatiškai, remiantis vien iš anksto nustatyta fiksuoto dydžio pataisos normų skale (41 punktas).

Pateikiamo teisės aiškinimo pagrindu darytina išvada, kad fiksuoto dydžio finansinė pataisa, laikantis proporcingumo principo, visų pirma atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir sunkumą, taikoma tik tuomet, kai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti iš fondų mokėtinos neteisėtų išlaidų sumos (41 punktas).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje vertinant finansinės korekcijos pagrįstumą ne kartą buvo pasisakyta dėl visų aplinkybių įvertinimo būtinumo kiekvienu konkrečiu atveju (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-527-629/2023, 2023 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1597-821/2023, kt.).

Nagrinėjamu atveju Sprendime taikytinos korekcijos dydis turi būti nustatomas, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, sunkumą, fondų finansinius nuostolius, tačiau atsakovė neišdėstė adekvačių, aiškių ir pakankamų motyvų dėl korekcijos dydžio ir jos proporcingumo ir apsiribojo tik nurodydama, jog „Agentūra, atsižvelgdama į aukščiau (16 p.) nurodytas Projektų taisyklių ir Gairių nuostatas ir tai, kad teismo Nuosprendžiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta padariusi nusikalstamas veikas, dėl kurių UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaulės būdu gavo 579 241,18 Eur (Projektui tenkanti dalis – 5 278,74 Eur) ES fondų lėšų dėl dirbtinai užaukštintų įrangos kainų ir teismo Nuosprendžiu ši suma nustatytų nusikalstamų veikų apimtyje pripažinta, kaip žala ES biudžetui, Agentūra 2023 m. gruodžio 1 d. rašte Nr. R4-6340-(16.1.2 E) „Dėl 2014–2020 m. laikotarpio projektų išlaidų vertinimo nustačius nusikalstamą veiką“ kreipėsi į Finansų ministeriją, kaip VI, su prašymu pateikti paaiškinimą dėl Projektų taisyklių nuostatų, susijusių su projekto netinkamų finansuoti išlaidų nustatymu, taikymo, kuomet teismas yra priėmęs sprendimą nustatyti projekto vykdytojo ar jo darbuotojų padarytas nusikalstamas veikas įgyvendinant projektą“ ir taikydama finansinę korekciją vadovavosi tik Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos 2023 m. gruodžio 13 d. rašte Nr. 6K-23-8056 „Dėl finansinių pataisų taikymo“ išaiškinimu, kuriame buvo teikiamas paaiškinimas, ar pažeidimo tyrimo atveju galima netinkamomis finansuoti išlaidomis pripažinti ne visas projekto išlaidas, o tik tas, kurios yra susijusios su atliekamu ikiteisminiu tyrimu dėl galimos nusikalstamos veikos.

Vienas iš demokratinės valstybės administravimo principų, įtvirtintų VAĮ 3 straipsnyje, yra objektyvumo principas. Jis reiškia, kad sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs. LVAT yra pažymėjęs, kad laikantis objektyvumo principo viešojo administravimo subjekto sprendimai turi atitikti tikrąsias faktines aplinkybes, kurios nustatomos išaiškinus visas aplinkybes, turinčias reikšmės priimant sprendimą, ir kritiškai, nešališkai vertinant įrodymus (šiais aspektais žr., pvz., LVAT 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-756-1486/2010, LVAT biuletenis Nr. 20, 2010; 2014 m. balandžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-662-1010/2014). Svarbu pabrėžti, kad objektyvumo kriterijus pagal VAĮ 3 straipsnį yra taikomas viešojo administravimo veiklai, kaip procesui, o ne konkrečios teisės normos turiniui (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I442-14/2013, LVAT biuletenis Nr. 26, 2013, 10–25 p.). Taip pat LVAT yra nurodęs, kad įstatymo viršenybės ir objektyvumo principai lemia viešojo administravimo subjekto pareigą priimant sprendimus veikti pagal teisės aktuose jiems nustatytas teises ir pareigas, bei savo sprendimą pagrįsti tokiu būdu, jog nekiltų abejonių dėl šio sprendimo rezultato (žr., pvz., LVAT 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2494-438/2015).

LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismas neturėtų papildomai tirti ir vertinti byloje dėl finansinės korekcijos atsakovo kompetencijai priskirtų klausimų ir tokiu būdu išplėsti bylos teisenos ribas teisme. Nustačius, kad atsakovė neištyrė ir neįvertino esminių aplinkybių, reikšmingų finansinės korekcijos taikymui, toks Sprendimas, kaip neatitinkantis teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų, naikintinas (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o pažeidimo tyrimas grąžintinas atsakovei iš naujo nagrinėti.

LVAT praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad teismo teisė pavesti institucijai pakartotinai atlikti tyrimą iš esmės yra išimtinio pobūdžio. Ši teisė pripažintina tik tais atvejais, kai egzistuoja objektyvi būtinybė naujai atlikti tam tikrus viešojo administravimo subjekto kompetencijai priskirtus veiksmus, kuriais turėtų būti pašalintos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kliudančios priimti pagrįstą sprendimą dėl kilusio ginčo (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 15 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A-502-2277/2011, 2021 m. vasario 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-206-624/2021). Visgi aktyvus administracinio teismo vaidmuo procese neturėtų būti suprantamas kaip pakeičiantis kompetentingos institucijos funkcijas; tik tais atvejais, kai kompetentingos institucijos tyrimas dėl pažeidimo nustatymo yra atliktas visapusiškai, o teismas nesutinka su jo kvalifikacija ar taikomos atsakomybės mastu, priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas teismo gali būti pakeičiamas ar panaikinamas. Nagrinėjamu atveju atsakovas nėra atlikęs jo kompetencijai įstatymu pavestų veiksmų, nėra įvertinęs Reglamento Nr. 1303/2013 36 punkto, 143 straipsnio, Projektų taisyklių 297 punkto sąlygų egzistavimo, taigi negalima daryti išvadų apie pareiškėjos padarytus Projektų taisyklių 457 punkto, Projektų taisyklių 408 punkto ir PFSA 35 punkto pažeidimus, žalą Sąjungos bendrajam biudžetui, kas yra reikšminga taikant finansinę pataisą.

Teismas, atsižvelgdamas į sprendime išdėstytus argumentus, pareiškėjos skundą tenkina iš dalies ir, panaikinęs Sprendimą, tyrimą dėl pažeidimo perduoda atsakovei nagrinėti iš naujo (LVAT 2025 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-227-415/2025).

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ prašo priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos Inovacijų agentūros 14 349,24 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti ir gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 4 dalį teismas gali nesilaikyti šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas (taip pat ir mediacijos atveju), ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šio straipsnio 5 dalis suteikia teisę proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas ir nustato, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Toks dydis patvirtintas Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinkamoje byloje, turi kompleksiškai įvertinti, ar bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstos, būtinos, realios, priteisdamas atstovavimo išlaidas turi atsižvelgti į Rekomendacijose numatytus maksimalius dydžius, Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, įvertinti šalių patirtas išlaidas bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (ABTĮ 52 straipsnio 3 dalis).

ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui turi pateikti prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, o tai reiškia, kad suinteresuotai šaliai gali būti priteistos tik pagrįstos išlaidos.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos atstovas advokatas Š. N. įstatymo nustatyta tvarka ir terminais pateikė prašymą priteisti pareiškėjos naudai bylinėjimosi išlaidas.

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėją atstovavo Advokatų kontoros „(duomenys neskelbtini)“ advokatai M. N. ir Š. N.. Pateiktame prašyme nurodoma, jog prašomą priteisti 14 326,24 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą sudaro skundo parengimas teismui, rašytinių paaiškinimų rengimas, prašymo dėl bylų sujungimo rengimas, pasirengimas ir atstovavimas 2024 m. rugsėjo 3 d. posėdyje. Bei pateikia 2024 m. vasario 21 d. PVM sąskaitą faktūrą LPB Nr. 63449 ir šios sąskaitos faktūros apmokėjimo kvitą Nr. 13558, 2024 m. birželio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą LPB Nr. 64749 ir šios sąskaitos faktūros apmokėjimo kvitą Nr. 14750, 2024 m. lapkričio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą LPB Nr. 66537 ir šios sąskaitos faktūros apmokėjimo kvitą Nr. 16925, 2025 m. vasario 25 d. PVM sąskaitą faktūrą LPB Nr. 67904 ( šios sąskaitos faktūros apmokėjimo kvitas nepateiktas).

Bylos duomenimis nustatyta, kad skundas teismui buvo pateiktas 2024 m. vasario 19 d. Už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį Rekomendacijų 8.2 punkte numatytas koeficientas – 2,5, kuris taikytinas pareiškėjos atstovo darbo užmokesčio skaičiavimui. Pareiškėjos atstovui rengiant skundą Lietuvos statistikos departamentas buvo paskelbęs 2 018,20 Eur Vidutinį darbo užmokestį, todėl už skundo byloje surašymą maksimalus galimas priteisti dydis skaičiuotinas taikant Rekomendacijose nustatytą koeficientą, kurio pagrindu imamas teisinių paslaugų teikimo metu galiojęs 2 018,20 Eur Vidutinis darbo užmokestis (Rekomendacijų 7 punktas). Pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį, už skundo teismui surašymą gali būti priteistina maksimali 5 045,50 Eur suma (2018,20 x 2,5 = 5045,50). Kadangi prašoma priteisti suma už skundo teismui parengimą viršija maksimaliai galimą priteisti sumą, todėl pareiškėjai iš atsakovės gali būti priteista 5 045,50 Eur suma už skundo parengimą teismui.

Pareiškėja prašo priteisti išlaidas už rašytinių paaiškinimų rengimą bei prašymo dėl bylų sujungimo rengimą.

Už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai numatytas koeficientas – 0,4, kuris taikytinas pareiškėjos atstovo darbo užmokesčio apskaičiavimui (Rekomendacijų 8.16 papunktis). Pareiškėjos atstovas advokatas rengė ir teikė teismui 2024 m. rugsėjo 2 d. prašymą dėl bylų sujungimo, tačiau prašymas 2024 m. rugsėjo 3 d. teismo posėdyje buvo netenkintas, taip pat 2024 m. rugsėjo 3 d. teikė rašytinius paaiškinimus, kurie yra priimti į bylą, todėl išlaidos už rašytinius paaiškinimus yra pagrįstos ir už minėto dokumento parengimą ir pateikimą teismui gali būti priteisiama iš atsakovės 864,40 Eur (2161,00 x 0,4).

Taip pat prašoma atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas už pasirengimą ir dalyvavimą teismo posėdyje.

Rekomendacijų 8.19 papunktyje įtvirtinta, jog už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminis, valandą maksimaliai priteistina 0,1 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje.

Rekomendacijų 9 punkte numatyta, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetamas, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Kita vertus, nurodyta laiko apvalinimo tvarka yra aktuali, kai teisinės paslaugos teikiamos ilgiau nei pusę valandos, tačiau ja negali būti paneigiama suinteresuoto asmens teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kai teisinės paslaugos trukmė mažiau nei 30 min., kadangi atstovas advokatas atvykdavo ir dalyvaudavo posėdžiuose. Atstovavimo teisme laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas (Rekomendacijų 10 p.).

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjos atstovai advokatai M. N. ir Š. N. 2024 m. rugsėjo 3 d. dalyvavo teismo posėdyje, kuris truko 45 min.

Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų, Rekomendacijose numatyto koeficiento pagrindu imamas 2024 metų I ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (2 161,00 Eur). Todėl už dalyvavimą teismo posėdžiuose galima priteisti suma yra 216,10 Eur (0,1 x 2161,00 x 1 = 216,10). Pareiškėjos atstovai neišskiria, kiek laiko truko pasiruošimas teismo posėdžiui, todėl šios išlaidos nepriteistinos.

Pareiškėjos pateiktas 2024 m. vasario 14 d. Lėšų pervedimo nurodymas patvirtina, kad pareiškėja už skundo padavimą sumokėdama žyminį mokestį patyrė 23,00 Eur išlaidų, kurios priteistinos iš atsakovės viešosios įstaigos Inovacijų agentūros (ABTĮ 40 str.).

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, į nustatytas teisines ir faktines aplinkybes, prašomą priteisti bei maksimaliai galimą priteisti išlaidų sumą (5 045,50 Eur + 216,10 + 864,40 Eur + 23,00 Eur), į bylos sudėtingumą, trukmę, specialių žinių reikalingumą bei į tai, jog šioje byloje sprendimas priimtas pareiškėjos naudai, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, darytina išvada, kad pareiškėja patyrė 6 149,00 Eur pagrįstų bylinėjimosi išlaidų, kurios pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ priteistinos iš atsakovės viešosios įstaigos Inovacijų agentūros.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti viešosios įstaigos Inovacijų agentūros 2024 m. sausio 23 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01, kuriuo netinkamomis finansuoti pripažintos visos projekto Nr. 03.3.1-LVPA-K-859-01-0028 išlaidos, nuspręsta jas susigrąžinti ir nutraukti projekto sutartį, ir perduoti atsakovei viešajai įstaigai Inovacijų agentūrai tyrimą dėl pažeidimo nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ prašymą dėl išlaidų atlyginimo patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovės viešosios įstaigos Inovacijų agentūros 6 149,00 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.