Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eA-1053-822/2023

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-12-13
Bylos Nr.: eA-1053-822/2023
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-01030-2022-3
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Skirgailė Žalimienė, Iveta Pelienė, Ernestas Spruogis
Pareiškėjas: viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės
Atsakovas: viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eA-1053-822/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01030-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.3; 29.1.4; 29.8 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 13 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės (po reorganizacijos – viešoji įstaiga Klaipėdos universiteto ligoninė) ir atsakovo viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės (po reorganizacijos – viešoji įstaiga Klaipėdos universiteto ligoninė) skundą atsakovui viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Klaipėdos universitetinė ligoninė (po reorganizacijos – VšĮ Klaipėdos universiteto ligoninė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir atsakovas, Agentūra) 2022 m. vasario 9 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT12 (toliau – ir Sprendimas) bei Agentūros 2022 m. vasario 7 d. sprendimą „Grąžintinos lėšos“ Nr. 2021-SF/2-292 (toliau – ir Sprendimas dėl lėšų grąžinimo). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad, įgyvendindamas projektą „Priemonių, gerinančių ūmių infekcinių ir lėtinių kvėpavimo takų ligų gydymo paslaugų prieinamumą ir saugą, įgyvendinimas KUL“, projekto kodas J02-CPVA-V-11-0006 (toliau – ir Projektas), neskelbiamų derybų būdu atliko pirkimą „Dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų pirkimas“, pirkimo Nr. 479322 (toliau – ir Pirkimas). Atlikusi Projekto pažeidimo tyrimą, Agentūra priėmė Sprendimą, kuriuo konstatavo pareiškėjo įgyvendinamo Projekto metu įvykdytą pažeidimą bei nustatė 25 proc. finansinę korekciją (137 750 Eur) nuo 2020 m. balandžio 8 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 14-20-0011 (toliau – ir Sutartis) vertės (551 000 Eur) bei Sprendimo pagrindu priėmė Sprendimą dėl lėšų grąžinimo.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad 2020 m. kovo 18 d. pareiškėjo Viešųjų pirkimų komisija protokolu patvirtino Dirbtinės plaučių ventiliacijos (DPV) aparatų pirkimo neskelbiamų derybų būdu sąlygų aprašą (479322) (toliau – ir Pirkimo sąlygos) ir nusprendė neskelbiamų derybų būdu vykdyti Pirkimą, siekiant įsigyti dirbtinės plaučių ventiliacijos (toliau – ir DPV) aparatus (toliau – ir Aparatai). VšĮ „Klaipėdos jūrininkų ligoninė“, VšĮ „Respublikinė Klaipėdos ligoninė“, VšĮ „Klaipėdos vaikų ligoninė“ įgaliojo pareiškėją vykdyti konsoliduotą Aparatų pirkimą. Pareiškėjas, veikdamas pagal įgaliojimą, dalyvauti neskelbiamų derybų būdu vykdomame Pirkime ir pateikti pasiūlymus 2020 m. kovo 26 d. pakvietė tris tiekėjus, t. y. uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Hospitex Diagnostics Kaunas“, UAB „Graina“ ir UAB „AE Medical“. Pirkimo sąlygose buvo nurodyta, jog pirkimas į dalis nėra skaidomas, pareiškėjas siekia įsigyti iki 70 vnt. Aparatų: 35 vnt. – pareiškėjui; 5 vnt. – VšĮ „Klaipėdos vaikų ligoninė“; 15 vnt. – VšĮ „Klaipėdos jūrininkų ligoninė“; 15 vnt. – VšĮ „Respublikinė Klaipėdos ligoninė“. Pasiūlymą 2020 m. kovo 31 d. pateikė tik vienas tiekėjas – UAB „Graina“, kuris vietoje maksimalaus 70 vnt. Pirkimo sąlygose galimo pasiūlyti Aparatų skaičiaus pasiūlė 35 vnt. Aparatų. Pareiškėjas 2020 m. balandžio 2 d. nustatė, kad galutinis UAB „Graina“ pasiūlymas už vieną Aparatą – 29 000 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – ir PVM). Pareiškėjas įsigijo 19 vnt., VšĮ „Klaipėdos vaikų ligoninė“ – 2 vnt., VšĮ „Klaipėdos jūrininkų ligoninė“ – 7 vnt., VšĮ „Respublikinė Klaipėdos ligoninė“ – 4 vnt. Aparatų. Pareiškėjas ir UAB „Graina“ 2020 m. balandžio 8 d. sudarė Sutartį dėl 19 vnt. Aparatų įsigijimo. Agentūra 2020 m. liepos 15 d. atliko Pirkimo vertinimo veiksmus ir pranešė nenustačiusi pastebėjimų, dėl kurių kiltų įtarimas dėl pažeidimo. Kaip nurodyta Sprendime, Pirkimo dokumentų vertinimą atliko ir Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė. Agentūra 2021 m. gruodžio 14 d. užregistravo įtarimą apie pažeidimą Projekte.

4. Pareiškėjas vadovavosi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 28 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir nurodė, kad taisyklė „skaldyk arba pasiaiškink“ nėra taikoma, kai viešojo pirkimo procedūros yra vykdomos neskelbiamų derybų būdu. VPĮ 72 straipsnio 3 dalis suteikia teisę nesilaikyti šios taisyklės. Pareiškėjas elgėsi atsakingai ir pakvietė neskelbiamų derybų procedūrose dalyvauti net tris tiekėjus, iš kurių pasiūlymą pateikė tik vienas, atliko UAB „Graina“ pateikto pasiūlymo atitikties kvalifikaciniams reikalavimams vertinimą, nustatė, jog tiekėjas UAB „Graina“ neatitinka pašalinimo pagrindų, atliko pasiūlymo atitikties techninės specifikacijos reikalavimams vertinimą ir tik tuomet sudarė Sutartį. Pareiškėjas vertino, jog būtų buvę neracionalu vykdant pirkimą neskelbiamų derybų būdu vienodas prekes pirkti ir pirkimo objektą skaidyti kiekybiniu pagrindu, nes perkant didesnį kiekį prekes galima nusipirkti už mažesnę kainą; pirkimą suskaidžius į 7 dalis, dalyviams būtų apsunkintos konkuravimo sąlygos, o pareiškėjas galimai būtų gavęs brangesnius pasiūlymus; kyla didesnė administracinė našta tiekėjams rengiant pasiūlymus, o pareiškėjui juos vertinant; perkant didelį kiekį vienodos įrangos išvengiama to, jog teikiant paslaugą gali tekti naudotis skirtingais, tačiau tą pačią funkciją atliekančiais aparatais, dėl ko mažėja žmogiškosios klaidos gydymo procese tikimybė; būtų susiklosčiusi situacija, jog už tapačių techninių parametrų įrangą pareiškėjas būtų mokėjęs skirtingas, galimai didesnes, nei pirkimo atveju kainas, kas būtų lėmę, jog VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytas tikslas lėšas, skirtas prekėms įsigyti, panaudoti racionaliai nebūtų pasiektas. Jeigu Pirkimo objektas būtų skaidytas į dalis pagal įstaigas, būtų susiklosčiusi situacija, kad kai kurioms įstaigoms iš viso nebūtų pasiūlytos prekės.

Šalies argumentai

5. Pareiškėjas teigė, jog Agentūra nepagrįstai Sprendimu pripažino, kad pareiškėjas nesilaikė Pirkimo sąlygų 12 punkto, 44.2 punkte nustatytų reikalavimų bei VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintų taisyklių. Pirkimo sąlygų 2 priedo 23 punkte buvo aiškiai nustatyta, kad pareiškėjas siekia įsigyti ne 70 vnt., o iki 70 vnt. Aparatų. Pirkimo sąlygose buvo atskleista aplinkybė, jog Pirkime dalyvauti pakviesti tiekėjai gali teikti pasiūlymus dėl mažesnio, nei maksimaliai siekiamo įsigyti Aparatų kiekio. Agentūra, savo iniciatyva atlikusi Pirkimo vertinimą, jokių pažeidimų nenustatė ir tik gavusi Valstybės kontrolės pastebėjimus, 2021 m. gruodžio 14 d. pranešė pareiškėjui apie įtariamą pažeidimą, kuriame pakartojo Valstybės kontrolės pastebėjimų turiniui analogiškas aplinkybes. Priimdama Sprendimą, Agentūra neatliko savarankiško ir objektyvaus pažeidimo tyrimo, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje numatytą objektyvumo principą. Sprendimas, pareiškėjo vertinimu, netinkamai motyvuotas ir neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Pagal Viešųjų pirkimų tarnybos išvadą pažeidimas yra formalaus pobūdžio, todėl nesudaro pagrindo už jį taikyti finansinės korekcijos. Viešųjų pirkimų tarnyba tik patvirtino aplinkybes, kad pareiškėjas, pasirinkęs neskelbiamų derybų būdą, apskritai galėjo kreiptis į vieną tiekėją dėl pasiūlymo pateikimo, kas, pasak pareiškėjo, reikštų, jog tiekėjų lygiateisiškumo problematika iš viso nebūtų aktuali; kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog būtent sumažėjusi Pirkimo objekto apimtis galėjo turėti įtakos kitų tiekėjų apsisprendimui dalyvauti pirkime ir konstatuoti lygiateisiškumo principo neužtikrinimą; kad Valstybės kontrolės išvadoje dėl tiekėjų lygiateisiškumo neužtikrinimo remiamasi tik prielaidomis; kad jei Sutarties sudarymui nebūtų buvusi svarbi kiekviena diena, pareiškėjas būtų galėjęs atmesti UAB „Graina“ pasiūlymą ir vykdyti naują viešąjį pirkimą, kreipdamasis į vieną tiekėją dėl tų pačių 35 vnt. Aparatų įsigijimo. Pareiškėjas pabrėžė, kad atsižvelgiant į tai, jog Pirkimas neskelbiamų derybų būdu buvo vykdomas pagrįstai ir teisėtai, pareiškėjui VPĮ 72 straipsnio 3 dalyje suteikiamos teisės eliminavo klausimą dėl VPĮ 28 straipsnio 1 ir 2 dalių „skaldyk arba pasiaiškink“ taisyklės ir potencialaus VPĮ 17 straipsnyje nustatytų viešųjų pirkimų principų pažeidimo.

6. Pareiškėjas vertino, jog Agentūros Sprendime pritaikyta 25 proc. finansinė korekcija yra neproporcinga. Pareiškėjas rėmėsi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. C(2019)3452, kuriuo nustatomos su Europos Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairių (toliau – ir Gairės) 1.4. punktu ir pabrėžė, kad teismui vertinant Sprendimu pritaikytos finansinės korekcijos nepagrįstumą ir formalumą, būtina įvertinti šias aplinkybes: Agentūra, dar 2020 m. liepos 15 d. atlikusi Pirkimo patikrą, nenustatė jokių pažeidimų; Sprendimas pradėti tyrimą dėl pažeidimo buvo priimtas tik po to, kai buvo pateikta Valstybės kontrolės išvada; Agentūros suformuoti įtarimo apie pažeidimą motyvai analogiški pastebėjimams, pateiktiems Valstybės kontrolės išvadoje; Agentūra, vykdydama pažeidimo tyrimą ir priimdama Sprendimą, pažeidė objektyvumo principą; Viešųjų pirkimų tarnybos išvadoje buvo nurodyta informacija, kurios pagrindu negalėjo būti taikoma finansinė korekcija (konstatuotas formalus pažeidimas); nebuvo padaryta jokia faktinė žala ES ar nacionaliniams biudžetams. Pareiškėjas vertino, jog Sprendime daromos subjektyvaus pobūdžio prielaidos, neįvertinus visų aplinkybių, o tai nėra pakankamas pagrindas taikyti 137 750 Eur dydžio finansinę korekciją.

7. Pareiškėjas pabrėžė ir tai, kad Sprendime pritaikyta 25 proc. finansinė korekcija prieštarauja finansinių korekcijų taikymo tikslams užtikrinti ES biudžeto finansinius interesus, kadangi pareiškėjo atlikti veiksmai (pagrįstai neskaidytas Pirkimo objektas ir pagrįstai pripažintas tiekėjo UAB „Graina“ pasiūlymas laimėjusiu) neturėjo įtakos tinkamai Projekto ir ES finansavimo tikslams įgyvendinti.

Atsiliepimas

8. Atsakovas Agentūra atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9. Atsakovas nurodė, jog įgyvendindamas Projektą pareiškėjas atliko Pirkimą ir su jį laimėjusiu dalyviu UAB „Graina“ sudarė Sutartį. Pareiškėjas 2020 m. liepos 15 d. Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (toliau – ir CVP IS) priemonėmis Agentūrai pateikė Pirkimo dokumentus paskesnei patikrai. Agentūra, atlikusi Pirkimo dokumentų paskesnę patikrą, nenustatė neatitikimų ir per Bendrai finansuojamų iš Europos Sąjungos fondų lėšų projektų Duomenų mainų svetainę 2020 m. liepos 17 d. pranešimu apie tai pranešė pareiškėjui. Pranešime, be kita ko, buvo nurodyta, kad šie Pirkimo vertinimo rezultatai neriboja Agentūros ir kitų kompetentingų institucijų atlikti kitus Pirkimo vertinimo veiksmus ir įtarti / nustatyti pažeidimus, jei tokie paaiškėtų vėliau. Pirkimo vertinimą atliko ir Valstybės kontrolė, kuri audito metu nustatė, kad, vykdydamas Pirkimą, pareiškėjas neišskaidė tarptautinio Pirkimo objekto į dalis ir nepagrindė Pirkimo objekto neskaidymo į dalis aplinkybių; laimėjusiu nustatė pasiūlymą, kuris neatitiko Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų. Pagal Valstybės kontrolės pastebėjime įvardintas aplinkybes Projekte buvo užregistruotas įtarimas apie pažeidimą Nr. IT12.

10. Atsakovas teigė, jog, atlikęs pažeidimų tyrimą ir įvertinęs Pirkimo sąlygas, pareiškėjo paaiškinimus, pažeidimo tyrime nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas ir teismų praktiką, priėmė Sprendimą, kuriuo konstatavo, kad pareiškėjas, neišskaidęs Pirkimo objekto į dalis, pažeidė VPĮ 28 straipsnio 1 dalį, VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintus lygiateisiškumo, skaidrumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principus, VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą siekį racionaliai naudoti lėšas bei VPĮ 17 straipsnio 3 dalies draudimą dirbtinai riboti konkurenciją (toliau – ir Pažeidimas Nr. 1). Taip pat pareiškėjas, pripažinęs laimėtojo pasiūlymą atitinkančiu Pirkimo sąlygų reikalavimus, kuris neatitiko Pirkimo sąlygų reikalavimų, nes buvo pasiūlytas ne visas perkamas prekių kiekis, pažeidė VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą, VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo principus (toliau – ir Pažeidimas Nr. 2). Tuo pagrindu Sprendimu buvo pritaikyta 25 proc. finansinė korekcija nuo Sutarties vertės, tenkančios Projektui, t. y. nuo 551 000 Eur. Pažeidimo tyrimo metu nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma yra 137 750 Eur, kuri gali kisti, keičiantis Sutarties vertei.

11. Atsakovas nurodė, kad VPĮ 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendra taisyklė, jog tarptautinis pirkimas privalo būti atliekamas skaidant pirkimo objektą į dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, apibrėžiant šių dalių apimtį ir dalyką. Šioje nuostatoje taip pat nurodyta, kad pirkimo objektas gali būti skaidomas į dalis kiekybiniu, kokybiniu pagrindu ar pagal skirtingus jo įgyvendinimo etapus. Tokiu reglamentavimu įgyvendinamos 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama direktyva 2004/18/EB (toliau – ir Direktyva 2014/24/ES), nuostatos. Galimybė perkančiajai organizacijai neskaidyti tarptautinio pirkimo į dalis yra numatyta kaip išimtinė priemonė, todėl perkančiųjų organizacijų argumentai, pagrindžiantys tokį sprendimą, negali būti formalūs ir deklaratyvūs. Atsakovas nurodė, jog Pirkime buvo perkami vienarūšiai (homogeniški) pirkimo objektai, skirtingas Aparatų kiekis buvo numatytas keturioms Klaipėdos ligoninėms, todėl pareiškėjas privalėjo Pirkimo objektą kiekybiškai išskaidyti į atskiras Pirkimo dalis. Pareiškėjo sprendimas sujungti savarankiškus homogeninius (vienarūšius) pirkimo objektus į vieną reiškia, jog dėl to buvo pažeisti teisėti tiekėjų interesai. Pareiškėjas peržengė diskrecijos ribas, Pirkimo sąlygos neatitiko VPĮ 17 straipsnio 3 dalies nuostatų reikalavimų, o tiekėjams buvo sudarytos nevienodos sąlygos dalyvauti Pirkime, kadangi skaidant Pirkimo objektą į atskiras Pirkimo objekto dalis, atsižvelgiant į šias prekes galinčių tiekti tiekėjų skaičių, jame galinčių dalyvauti tiekėjų ratas, tikėtina, būtų buvęs daug platesnis.

12. Dėl Pažeidimo Nr. 2 atsakovas laikėsi pozicijos, jog pareiškėjo pasirinkti veiksmai lėmė imperatyvių VPĮ nuostatų pažeidimą. Pareiškėjas Pirkimo sąlygų 11 punkte nustatė 70 vnt. perkamų prekių kiekį, nurodė, kad Pirkimo objektas nėra skaidomas į dalis bei kad tiekėjas gali pateikti vieną pasiūlymą visam Pirkimui ir alternatyvūs pasiūlymai bus atmesti (Pirkimo sąlygų 12 p.). Pirkimo sąlygose buvo aiškiai apibrėžti reikalavimai Pirkimo objektui ir nebuvo jokių nuostatų, numatančių, kad tiekėjas gali pateikti mažesnį, nei nurodytas prekių kiekis, pasiūlymą. Pareiškėjas Pirkime nesilaikė Pirkimo dokumentų 12 punkto ir 44.2 punkto reikalavimų, VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto, nes neatmetė tiekėjo pasiūlymo, kaip neatitinkančio Pirkimo dokumentų reikalavimų, kadangi buvo pasiūlytas ne visas perkamas kiekis.

Atsiliepimas

13. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui pritaikyta 25 proc. finansinė korekcija (netinkamų finansuoti išlaidų suma – 137 750 Eur su PVM) yra teisėta, pagrįsta ir proporcinga. Agentūra, nustatydama tinkamų (netinkamų) finansuoti išlaidų sumą, vadovavosi Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 patvirtintomis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėmis (toliau – ir PAFT) ir Gairėmis. Pareiškėjo padarytas Pažeidimas Nr. 1 atitiko Gairių 2 skirsnyje 2.1. lentelės 3 punkte nurodytą pažeidimą. Vykdant tarptautinį pirkimą buvo priimtas laimėtojo pasiūlymas, kuris neatitiko Pirkimo sąlygų reikalavimų, todėl pareiškėjo padarytas Pažeidimas Nr. 2 atitiko Gairių 2 skirsnyje 2.2. lentelės 14 punkte nurodytą pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, kad nustatyti keli pažeidimai, vadovaujantis PAFT 7 priedo 11 punktu, taikyta didžiausia 25 proc. finansinė korekcija nuo 551 000 Eur, t. y. Projektui tenkančios Sutarties vertės. Agentūra, nustatydama taikytiną finansinės korekcijos dydį, iš esmės įvertino pažeidimų pobūdį bei visas reikšmingas aplinkybes, kas leidžia spręsti, kad finansinės korekcijos dydis proporcingas padarytam pažeidimui, todėl nėra pagrindo teigti, kad netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimas ir taikytos finansinės korekcijos procedūra buvo atlikta pažeidžiant pareiškėjo teises ir interesus.

14. Atsakovas nurodė, jog Agentūra, gavusi informaciją iš audito ar kitų institucijų apie galimą pažeidimą, vadovaudamasi teisės aktais, turi teisę pradėti įtariamo pažeidimo tyrimą, nepriklausomai nuo projekto įgyvendinimo stadijos, o taip pat ir po projekto užbaigimo (įgyvendinimo). Aplinkybė, kad pareiškėjo padarytas pažeidimas paaiškėjo vėliau, t. y. pakartotinos Pirkimo dokumentų patikros metu, nekeičia teisinio vertinimo. Vien faktas, kad Agentūra, atlikusi Pirkimo vertinimą ir pranešusi pareiškėjui nenustačiusi pastebėjimų, dėl kurių kiltų įtarimas dėl pažeidimo, savaime nereiškia, kad pareiškėjas galėjo įgyti lūkesčių, jog atsakomybė už tinkamą Pirkimo atlikimą pasibaigė. Projektų vykdytojai, pasirašydami projektų, finansuojamų iš ES struktūrinių fondų lėšų, sutartis, susitaria, kad PAFT bei vėlesni jų pakeitimai yra šių sutarčių sąlygos. Pagal 2020 m. rugpjūčio 10 d. pareiškėjo ir Agentūros sudarytos sutarties Nr. 2020/2-5756 „Iš ES struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. J02-CPVA-V-11-0006 „Priemonių, gerinančių ūmių infekcinių ir lėtinių kvėpavimo takų ligų gydymo paslaugų prieinamumą ir saugą, įgyvendinimas KUL“ sutartis“ (toliau – ir Projekto sutartis) 3.2 punkto nuostatas pareiškėjas, įgyvendindamas Projektą, prisiima visą riziką dėl galimų atsirasti netinkamų finansuoti išlaidų. Pareiškėjas, pasirašydamas Projekto sutartį, sutiko laikytis PAFT nuostatų, jam jos buvo žinomos nuo pat sutikimo įgyvendinti Projektą pasirašymo dienos ir negali būti laikomos siurprizinėmis.

15. Atsakovas nurodė, kad pažeidimo tyrimo metu susipažino ir įvertino Viešųjų pirkimų tarnybos vertinimo išvadoje pateiktą poziciją, tačiau Pirkimą įvertinio savarankiškai, kaip viešojo administravimo subjektas deleguotos kompetencijos srityje. Galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato Viešųjų pirkimų tarnybos priimtos išvados ar sprendimo privalomumo ES finansinę paramą administruojančioms institucijoms. Atsakovas teigė, kad Sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas išsamiu teisės aktų, faktinių aplinkybių bei pareiškėjo argumentų analize ir vien tai, jog pareiškėjas nesutinka su Sprendimą priėmusios institucijos atliktu jo veiksmų vertinimu, teisės normų aiškinimu ir taikymu, nėra pagrindas tokio Sprendimo laikyti neatitinkančiu VAĮ reikalavimų.

II.

16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. spalio 24 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundą, panaikino atsakovo Sprendimą ir Sprendimą dėl lėšų grąžinimo, priteisė pareiškėjui iš atsakovo 22,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ir grąžino pareiškėjui 7,50 Eur žyminio mokesčio permoką.

17. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

17.1. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija 2020 m. kovo 17 d. raštu Nr. (10.1.1.20-422)10-1793 „Dėl dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų ir kitų medicinos prietaisų COVID-19 pacientų gydymui“ (toliau – ir Raštas) adresuotu, be kita ko, ir pareiškėjui, siekdama užtikrinti tinkamą COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) sergantiems pacientams asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, paprašė inicijuoti DPV prietaisų, pacientų monitorių, rentgeno ir kitų prietaisų, reikalingų minėtiems pacientams gydyti, pirkimo procedūras pagal įsivertintą poreikį. Raštu pareiškėjui pranešta, kad medicinos prietaisų įsigijimo išlaidas numatoma kompensuoti iš 2014–2020 m. ES fondų investicijų, taip pat valstybės biudžeto lėšų.

17.2. Pareiškėjo Viešojo pirkimo komisija 2020 m. kovo 18 d. posėdyje patvirtino Dirbtinės plaučių ventiliacijos (DPV) aparatų pirkimo neskelbiamų derybų būdu sąlygų aprašą (479322), kurio 9 punkte nurodė Pirkimo objektą – Aparatus: 35 vnt. – pareiškėjui; 5 vnt. – VšĮ „Klaipėdos vaikų ligoninė“; 15 vnt. – VšĮ „Klaipėdos jūrininkų ligoninė“; 15 vnt. – VšĮ „Respublikinė Klaipėdos ligoninė“. Pirkimo sąlygų 10 punkte nustatyta, kad Pirkimas į dalis neskirstomas. Tiekėjas gali pateikti tik vieną pasiūlymą visam Pirkimui. Alternatyvūs pasiūlymai bus atmesti. Pirkimo sąlygų 13 punkte nurodyta, kad dalyvauti Pirkime kviečiami UAB „Hospitex Diagnostics Kaunas“, UAB „Graina“ ir UAB „AE Medical“.

17.3. UAB „Graina“ 2020 m. kovo 31 d. pateiktame pasiūlyme Nr. KD20-117 nurodė 35 vnt. DPV Aparatų „SV600“ už 1 015 000 Eur su PVM kaina, t. y po 29 000 Eur už vienetą. Pastaboje nurodyta, kad atsiradus nenumatytoms aplinkybėms – gamybos bei prekių pristatymo sutrikimams, kurių neįmanoma numatyti bei prognozuoti, pagal konkurso sąlygas galės pateikti tik 35 vnt.

17.4. Pareiškėjo Viešojo pirkimo komisija 2020 m. balandžio 1 d. vykusio posėdžio metu pagal pateiktus dokumentus nustatė, kad nėra tiekėjo pašalinimo pagrindų ir UAB „Graina“ atitinka keliamus kvalifikacijos reikalavimus. Nustatyta, kad tiekėjo siūlomas Pirkimo objektas atitinka Techninės specifikacijos reikalavimus. Posėdžio metu nuspręsta, kad tikslinga nuotolinio ryšio priemonėmis kreiptis į UAB „Graina“ dėl derybų.

17.5. Pareiškėjas, atlikęs Pirkimo procedūras, su Pirkimą laimėjusiu dalyviu UAB „Graina“ 2020 m. balandžio 8 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 14-20-0011, kurios vertė 551 000 Eur su PVM. Sutartimi UAB „Graina“ įsipareigojo Sutartyje numatytomis sąlygomis pristatyti neskelbiamose derybose laimėtus Aparatus Mindray SV600, kurio vnt. kaina yra 29 000 Eur su PMV, ir pateikti pareiškėjui pagal Sutartyje nurodytą specifikaciją.

17.6. Pareiškėjas 2020 m. liepos 15 d. CVP IS priemonėmis Agentūrai pateikė įvykdyto Pirkimo dokumentus vėlesnei patikrai.

17.7. Agentūra, atlikusi Pirkimo dokumentų patikrą, neatitikimų nenustatė ir per Bendrai finansuojamų iš ES fondų lėšų projektų Duomenų mainų svetainę 2020 m. liepos 17 d. pranešimu „Dėl pirkimų CVP IS Nr. 479322, 485950, 479558, 479269, 480223 paskesnės patikros“ apie tai pranešė pareiškėjui.

17.8. Agentūra ir pareiškėjas, atsižvelgdamos į tai, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. V-1746 „Dėl finansavimo skyrimo projektui, pateiktam pagal 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programos 8 prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ jungtinę priemonę Nr. J02-CPVA-V „Profilaktikos, diagnostikos ir gydymo paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimas tuberkuliozės bei ūmių infekcinių ir lėtinių kvėpavimo takų ligų srityse“ šioje projekto sutartyje nurodytam projektui įgyvendinti yra skirtos ES struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos, 2020 m. rugpjūčio 10 d. sudarė iš ES struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. J02-CPVA-V-11-0006 „Priemonių, gerinančių ūmių infekcinių ir lėtinių kvėpavimo takų ligų gydymo paslaugų prieinamumą ir saugą, įgyvendinimas KUL“ sutartį Nr. J02-CPVA-V-11-0006/02-20-0003.

17.9. Valstybės kontrolė atlikto audito metu nustatė, kad pareiškėjas, vykdydamas Pirkimą, neišskaidė tarptautinio pirkimo objekto į dalis ir nepagrindė pirkimo objekto neskaidymo į dalis aplinkybių; laimėjusiu nustatė pasiūlymą, kuris neatitiko Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų, taip Projekto vykdytojas galimai nesilaikė VPĮ 17 straipsnio 1 ir 3 dalių, 28 straipsnio 1 ir 2 dalių, 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų.

17.10. Atsižvelgdama į Valstybės kontrolės audito pastebėjimus ir rekomendacijas, Agentūra 2021 m. gruodžio 14 d. užregistravo įtarimą apie pažeidimą Nr. IT12 ir tą pačią dieną per Duomenų mainų sistemą pranešė pareiškėjui apie pradėtą pažeidimo tyrimą, paprašydama pateikti paaiškinimus ir kitus dokumentus, kurie gali turėti įtakos pažeidimo tyrimo eigai.

17.11. Pareiškėjas 2021 m. gruodžio 17 d. raštu Nr. 16-3814 „Dėl įtarimų apie pažeidimus“ (toliau – ir Paaiškinimai) pateikė paaiškinimus dėl įtariamo pažeidimo.

17.12. Viešųjų pirkimų tarnyba, vadovaudamasi VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atliko pareiškėjo vykdyto Pirkimo dalinį vertinimą dėl nustatyto Pirkimo laimėtojo teisėtumo pagal Agentūros prašymą ir 2022 m. sausio 14 d. vertinimo išvada Nr. 4S-40(7.4Mr) nusprendė, kad pareiškėjas pažeidė VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, tačiau pažeidimą laikė formaliu.

17.13. Agentūra 2022 m. vasario 7 d. sprendimu „Grąžintinos lėšos“ Nr. 2021-SF/2-292 nustatė, kad dėl pažeidimo IT12 pagal Sutartį pareiškėjas turi grąžinti 137 750 Eur išlaidų.

17.14. Agentūra, atlikusi pažeidimų tyrimą, 2022 m. vasario 9 d. priėmė sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT12, kuriuo konstatavo, kad pareiškėjas, neišskaidęs Pirkimo objekto į dalis, pažeidė VPĮ 28 straipsnio 1 dalį, VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintus lygiateisiškumo, skaidrumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principus, VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą siekį racionaliai naudoti lėšas bei VPĮ 17 straipsnio 3 dalies draudimą dirbtinai riboti konkurenciją. Taip pat pareiškėjas, pripažinęs laimėtojo pasiūlymą atitinkančiu Pirkimo sąlygų reikalavimus, kuris neatitiko Pirkimo sąlygų reikalavimų, nes buvo pasiūlytas ne visas perkamas prekių kiekis, pažeidė VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą, VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo principus. Tuo pagrindu Sprendimu buvo pritaikyta 25 proc. finansinė korekcija nuo sutarties vertės, tenkančios Projektui, t. y. nuo 551 000 Eur. Pažeidimo tyrimo metu nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma – 137 500 Eur.

17.15. Agentūra 2022 m. vasario 11 d. raštu Nr. 2022/2-763 „Dėl nustatytų pažeidimų projekte Nr. J02-CPVA-V-11-0006“ apie priimtą Sprendimą pranešė pareiškėjui.

18. Vertindamas argumentus, susijusius su Pirkimo objekto neskaidymu į dalis, teismas vadovavosi VPĮ 17 straipsniu, 28 straipsnio 1–2 dalimis, 45 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės buvo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje. Teismas nustatė, jog Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. V-281 patvirtinto Sveikatos priežiūros paslaugų dėl koronaviruso (COVID-19) organizavimo tvarkos aprašo 4.3 punktu pareiškėjas nurodytas vienu iš pagrindinių stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančia įstaiga. Teismas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 paskelbtas trečias (visiškos parengties) civilinės saugos sistemos parengties lygis, karantinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ir patvirtintas karantino režimas. Pirkimas inicijuotas atsižvelgiant į Raštą, kuriame, be kita ko, ir pareiškėjo prašoma inicijuoti DPV prietaisų, pacientų monitorių, rentgeno ir kitų prietaisų, reikalingų minėtų pacientų gydymui, pirkimo procedūras pagal įsivertintą poreikį, pranešama, kad įsigijimo išlaidas numatoma kompensuoti iš 2014-2020 m. ES fondų investicijų, taip pat valstybės biudžeto lėšų bei nurodoma, kad kilus finansinėms kliūtims vykdant minėtų medicinos prietaisų pirkimus, prašoma kreiptis į Sveikatos apsaugos ministeriją ir atkreiptas dėmesys į tai, kad COVID-19 liga sergančių pacientą gydymui reikalingi DPV prietaisai su specialiomis kvėpavimo funkcijomis.

19. Teismas nustatė, jog byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėjas vykdė tarptautinį pirkimą. Pasirinkti būtent tokį pirkimo būdą buvo nuspręsta pareiškėjo Viešojo pirkimo komisijos 2020 m. kovo 18 d. posėdyje (2020 m. kovo 18 d. protokolas). Protokole nurodyta, kad dėl ekstremalios situacijos, susijusios su COVID-19, Lietuvoje paskelbimo, susiduriama su būtinų priemonių stygiumi ligoninei teikiant būtinas ir saugias asmens sveikatos priežiūros paslaugas dėl aplinkybių, kurių perkančioji organizacija negalėjo numatyti, būtina ypatingai skubiai įsigyti Aparatus. Protokole nurodyta, jog nutarta, kad Pirkimas bus atliekamas vadovaujantis VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 72 straipsnio 1 dalimi neskelbiamų derybų būdu. Teismas pažymėjo, kad šiame posėdyje buvo patvirtintas Pirkimo sąlygų aprašas.

20. Teismas vertino, jog nors pareiškėjo Pirkimo sąlygose nėra nurodytas Pirkimo neskaidymo į dalis pagrindimas, jis akivaizdžiai matyti tiek iš pareiškėjo Viešojo pirkimo komisijos 2020 m. kovo 18 d. posėdžio protokolo, tiek iš pareiškėjo Paaiškinimų dėl įtarimų apie pažeidimus, kuriuose pareiškėjas nurodė, kad „1) pirkimas buvo neskaidomas į atskiras dalis, kadangi buvo įsigyjamos vienodos specifikacijos prekės. Perkamas didesnis prekių kiekis užtikrina mažiausią kainą. To ir buvo siekiama šiuo pirkimu. 2) ne visą prekių kiekį pasiūlęs dalyvis buvo nustatytas laimėtoju dėl tuo metu buvusios ekstremalios situacijos, siekiant apsaugoti viešąjį interesą, siekiant išgelbėti kuo daugiau pacientų gyvybių. Dėl prasidėjusios pandemijos buvo didelis šių aparatų trūkumas visame pasaulyje. Ligoninei atmetus šį pasiūlymą, ji būtų turėjusi iš naujo vykdyti pirkimo procedūras, kurioms užtrukus galėjo visai nebelikti šios įrangos“. Teismas nustatė, jog Agentūra nevertino šių pareiškėjo argumentų Sprendime. Teismas nesutiko su atsakovo vertinimu, jog pareiškėjas nepagrįstai sujungė vienarūšius savarankiškus Pirkimo objektus į vieną ir jeigu į derybas pakviesti tiekėjai būtų žinoję, kad pareiškėjui būtų tikęs mažesnis Aparatų kiekis, jie būtų turėję galimybę pateikti pasiūlymus su mažesniais kiekiais, nes nagrinėjamu atveju priėjo prie išvados, jog pareiškėjas galėjo Pirkime pakviesti dalyvauti ir tik vieną tiekėją. Teismas iš Pirkimo sąlygų 11 punkto nustatė, jog jame nurodyti Aparatų kiekiai pagal atskiras ligonines, o Pirkimo sąlygų 2 priedo 23 punkte nurodyta – iki 70 vnt. UAB „Graina“ 2020 m. kovo 31 d. pateiktame pasiūlyme Nr. KD20-117 ir nurodė 35 vnt., todėl teismas darė išvadą, kad pagal Pirkimo sąlygas tiekėjas suprato galintis pateikti būtent iki 70 vnt. Aparatų. Teismas pažymėjo tai, kad jokių pasiūlymų, skundų, pastebėjimų, klausimų nepateikė kiti du pareiškėjo kviesti tiekėjai UAB „Hospitex Diagnostics Kaunas“ ir UAB „AE Medical“. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, ar tokiomis sudėtingomis sąlygomis, kai dėl susidariusios situacijos visame pasaulyje trūko Aparatų, šie du tiekėjai iš viso turėjo Aparatų, kuriuos galėjo pasiūlyti pareiškėjui. Teismas akcentavo, jog šie du tiekėjai turėjo teorinę galimybę teikti pasiūlymus su mažesniais kiekiais (tai nebuvo draudžiama), kaip šiuo atveju padarė UAB „Graina“.

21. Teismas vadovavosi VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 72 straipsnio 2–3 dalimis, Viešojo pirkimo komisijos 2020 m. kovo 18 d. posėdžio protokolu, kuriame nurodyta aplinkybė, kad Pirkimas bus atliekamas vadovaujantis VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 72 straipsnio 1 dalimi neskelbiamų derybų būdu ir sprendė, kad atsakovui turėjo būti žinoma Pirkimo metu buvusi situacija pasaulyje bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai dėl ekstremaliosios padėties ir karantino įvedimo bei kiti su šia aplinkybe susiję teisės aktai, tačiau Sprendime tai nevertinta, visiškai neįvertinti Sprendime konstatuoti pažeidimai specialiųjų VPĮ 5 skirsnyje įtvirtintų normų, taikytinų šiuo atveju, aspektu. Teismas nenustatė pagrindo abejoti, kad pareiškėjas negalėjo numatyti nei COVID-19 pandemijos, nei aplinkybės, kad bus paskelbta ekstremali situacija dėl viruso, nei tai, kad Vyriausybė įves karantiną. Teismas sprendė, kad ypatinga skuba šiuo atveju visiškai nepriklausė nuo pareiškėjo ir akcentavo, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog pareiškėjas šiuo atveju pagrįstai Pirkimą atliko vadovaudamasis VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis.

22. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju turi būti taikoma VPĮ 72 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta išimtis, tarptautinio pirkimo atveju leidžianti sudaryti pirkimo sutartį nesilaikant nei 72 straipsnio 2 dalyje nurodytiems etapams taikomų, nei kitų pirkimo procedūroms bei pirkimo sutarties turiniui nustatytų reikalavimų. Teismas sprendė, kad pareiškėjas šiuo atveju neturėjo pareigos skaidyti Pirkimo objekto į dalis ir pagrįstai laimėjusiu pripažino tiekėjo UAB „Graina“ pasiūlymą, todėl Sprendime nepagrįstai konstatuoti Pažeidimas Nr. 1 ir Pažeidimas Nr. 2. Nei Sprendimo, nei Sprendimo dėl lėšų grąžinimo teismas nepripažino pagrįstais, todėl juos panaikino.

Šalies argumentai

23. Dėl pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų, teismas nustatė, kad pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 23 d. prašyme (toliau – ir Prašymas) nurodė patyręs 3 100 Eur bylinėjimosi išlaidų, prie kurių priskaičiuota pareiškėjo sumokėta 30 Eur žyminio mokesčio suma. Pareiškėjo pateiktame Glimsted 2022 m. rugsėjo 23 d. rašte nurodyta, kad pareiškėjas atsiskaitė už šioje byloje suteiktas teisines paslaugas, 2022 m. balandžio 28 d. bendrai sumokėdama 55 570,30 Eur pagal PVM sąskaitas faktūras BER 2008906 ir BER 2008978. Teismas pažymėjo, kad tiek pareiškėjo prašyme priteisti išlaidas, tiek pridėtose PVM sąskaitose faktūrose BER 2008906 ir BER 2008978 nurodytos sumos už teisines paslaugas nėra nei aprašytos, nei detalizuotos, todėl nėra galimybės patikrinti jų pagrįstumo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) aspektu, todėl jų nepriteisė.

Žemesnės instancijos teismas

24. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjas 2022 m. kovo 4 d. mokėjimo nurodymu Nr. 26078 sumokėjo 30 Eur žyminio mokesčio, iš atsakovo priteisė pareiškėjui 22,50 Eur pareiškėjo sumokėto žyminio mokesčio (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 str. 1 d.) ir pareiškėjui grąžino 7,50 Eur jo per daug sumokėto žyminio mokesčio (ABTĮ 38 str. 1 d. 1 p.).

III.

25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 24 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir šia dalimi priimti naują sprendimą – priteisti visas pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.

26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad kartu su prašymu buvo pateikti ir bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys dokumentai – buhalterės pažyma, sąskaitos ir atlikto mokėjimo pavedimas. 2022 m. rugsėjo 26 d. vyko nuotolinis teismo posėdis, kurio trukmė – 45 min. 7 s. Pareiškėjo nuomone, teismas netinkamai taikė ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 ir 2 dalis bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principus aiškinančią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (žr., pvz., 2017 m. sausio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-686/2017, 31 p.; 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017, 24 p.), nes net ir vadovaujantis minimalias kompensacijos už atstovavimą teisme ribas nustatančiomis Rekomendacijomis, teismas galėjo pareiškėjo naudai priteisti iš atsakovo 4 497,74 Eur atstovavimo išlaidų, t. y. už skundą – 4 324,75 Eur (Rekomendacijų 8.2 p.) ir už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme valandą – 172,99 Eur (Rekomendacijų 8.19 p.). Pareiškėjas akcentuoja, kad teismo sprendimo dalis, kuria atsisakyta priteisti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas už skundo parengimą, yra neteisėta ir nepagrįsta.

27. Atsakovas Agentūra apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 24 d. sprendimo dalį dėl Sprendimo, Sprendimo dėl lėšų grąžinimo panaikinimo ir 22,50 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir šia dalimi priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą ir prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas atmesti. Atsakovas prašo prijungti naują įrodymą – neįsiteisėjusį teismo 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-3661-1064/2022.

Atsiliepimas

28. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad nagrinėjamu atveju buvo nustatytas Pažeidimas Nr. 1, tačiau teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, visiškai neatsižvelgė į tai, kad VPĮ 28 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinti imperatyvai yra siejami ne su pirkimo būdu, o su pirkimo verte. Priešingai nei sprendime teigia teismas, VPĮ 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta išimtis sprendimo dėl Pirkimo objekto neskaidymo priėmimo atveju pareiškėjo atžvilgiu nėra taikytina, kadangi sprendimas dėl Pirkimo objekto neskaidymo yra iki procedūrinis veiksmas, nepatenkantis į VPĮ 72 straipsnio 2 dalyje išvardintų VPĮ reikalavimų apimtį. Teismas, spręsdamas dėl VPĮ 28 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintos pareigos „skaidyk arba pagrįsk“ tinkamo įgyvendinimo, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad pagrindimas dėl Pirkimo objekto neskaidymo (svarbios priežastys ir jų pagrindimas) turėjo būti pateiktas Pirkimo sąlygose. Teismas nepagrįstai vadovavosi ne objektyviais ir patikimais įrodymais, bet paprasčiausiu pareiškėjo Paaiškinimu, kuriame nurodomos deklaratyvios aplinkybės dėl Pirkimo objekto neskaidymo netikslingumo (vienodos specifikacijos prekės, didesnis prekių kiekis užtikrina mažiausią kainą). Jeigu pareiškėjas ir teismas vertino, kad VPĮ 72 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta išimtis eliminavo VPĮ 28 straipsnio 1 ir 2 dalių imperatyvų taikymą pareiškėjui, lieka visiškai neaišku, kodėl pareiškėjas skunde įrodinėjo, o teismas sprendime vertino sprendimo dėl Pirkimo objekto neskaidymo priėmimo pagrįstumo ir tikslingumo priežastis. Akivaizdu, kad pareiškėjas nebuvo užtikrintas savo pozicijos dėl VPĮ 72 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos išimties taikymo pagrįstumu, todėl pasirinko dvigubą gynybinę poziciją. Teismas sprendime nepagrįstai teigė, kad Agentūra nevertino ir Sprendime visiškai nepasisakė dėl pareiškėjo Paaiškinimuose nurodytų Pirkimo objekto neskaidymo priežasčių. Sprendime yra aiškiai nurodyta, jog atsakovas vertino pareiškėjo pateiktus paaiškinimus, o kartu ir Pirkimo objekto neskaidymo priežastis, tačiau būtent pareiškėjui teko pareiga pagrįsti Pirkimo objekto neskaidymo priežastis. Kadangi pareiškėjo Paaiškinime nurodytos priežastys dėl Pirkimo objekto neskaidymo buvo deklaratyvios, Agentūrai nebuvo jokios prasmės dėl jų nepagrįstumo detaliai pasisakyti Sprendime. Ne Pirkimo objekto neskaidymas, bet būtent Pirkimo objekto skaidymas galėjo padėti pareiškėjui greičiau įsigyti visą norimą DPV Aparatų kiekį, kas kartu būtų leidę ir efektyviau apsaugoti viešąjį interesą, ir padėję išsaugoti kuo daugiau pacientų gyvybių.

Žemesnės instancijos teismas

29. Dėl Pažeidimo Nr. 2 atsakovas sutinka, kad pareiškėjas turėjo teisę pasikviesti Pirkime dalyvauti ir tik vieną tiekėją, tačiau atkreipia dėmesį, jog būtent pats pareiškėjas nusprendė pasikviesti ne vieną, bet tris tiekėjus, todėl Pirkimas turėjo būti vykdomas pagal paties pareiškėjo apibrėžtas sąlygas, užtikrinant visų pasikviestų tiekėjų sąžiningą konkurenciją ir tinkamą pagrindinių viešųjų pirkimų principų laikymąsi. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad Pirkimo objekto apimties neatitiktis yra nustatyta tarp Pirkimo sąlygų, kurios apibrėžia Pirkimo objekto apimtį, ir tarp Techninės specifikacijos, kurioje tik nustatyti reikalavimai Pirkimo objektui, todėl nepagrįstai sprendė, kad Pirkime tiekėjams nebuvo draudžiama pateikti pasiūlymus su mažesniais nei 70 vnt. DPV Aparatų kiekiais. Techninės specifikacijos paskirtis (kaip nurodyta Pirkimo sąlygų 10 p.) buvo tik nustatyti reikalavimus Pirkimo objektui, o ne jo apimčiai. Pirkimo apimtis buvo apibrėžta būtent pačiose Pirkimo sąlygose, konkrečiai 11 punkte, aiškiai įvardijant, kad iš viso keturioms gydymo įstaigoms bus perkama 70 vnt. (35 vnt. +15 vnt. +15 vnt. +5 vnt. =70 vnt.). Tame pačiame Pirkimo sąlygų II skyriuje „Pirkimo objektas“ pareiškėjui nurodžius, kad Pirkimo objektas į atskiras Pirkimo dalis neskirstomas; kad tiekėjas gali pateikti tik vieną pasiūlymą visam Pirkimui ir kad alternatyvūs pasiūlymai bus atmesti, jos nustatytų sąlygų visuma sistemiškai ir logiškai yra aiškintina (ir taip galėjo būti suprasta kitų tiekėjų) kaip įpareigojanti tiekėją pateikti pasiūlymą būtent dėl visų 70 vnt., nes priešingu atveju tai nebūtų laikoma pasiūlymu visam Pirkimui. Laimėjusiu pripažintas tiekėjo pasiūlymas neatitiko Pirkimo sąlygų 11 punkto, todėl negalėjo būti pripažintas atitinkančiu Pirkimo sąlygas. Skundo argumentai ir teismo sprendime padarytos išvados, kad tiekėjai galėjo pasiūlyti iki 70 vnt. DPV Aparatų, nedera nei su pareiškėjo Viešųjų pirkimų komisijos posėdžių protokoluose ir Pirkimo sąlygose nurodomu pasiūlymo vertinimo kriterijumi, nei su pareiškėjo poreikiu. Teismas, sprendime nurodydamas, kad kiti tiekėjai skundų nepateikė, nepagrįstai nukrypo nuo teismų praktikos, kurioje pasakyta, kad teisė ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus – subjektinė teisė, kurios naudojimasis nepriklauso nuo kitų subjektų naudojimosi ja. Teismo sprendime nurodytos aplinkybės, susijusios su Aparatų trūkumu pasaulyje, net neturėjo būti vertinamos, kadangi tokių duomenų pateikimas išimtinai priklauso nuo tiekėjų valios, o jų objektyviai patikrinti nėra įmanoma. Atsakovo vertinimu, vien tai, kad visi trys tiekėjai priėmė pareiškėjo kvietimą dalyvauti Pirkime, vykdytame neskelbiamų derybų būdu, kai Pirkimo objektas buvo išimtinai DPV Aparatai, leidžia spręsti, kad kiti du tiekėjai taip pat galėjo pareiškėjui pasiūlyti mažesnį, nei buvo nurodyta Pirkimo sąlygose, DPV Aparatų kiekį.

30. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad teismas Pažeidimo Nr. 1 ir Pažeidimo Nr. 2 atskirai nenagrinėjo, nes abu pažeidimai nagrinėti taip, tarsi tai būtų vienas pažeidimas, kurį galima pateisinti dviem esminiais argumentais: 1) VPĮ 72 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos išimties taikymu; 2) COVID-19 viruso sukelta pandemine situacija. Pareiškėjas, vykdydamas Pirkimą neskelbiamų derybų būdu dėl aplinkybių, kurių jis negalėjo numatyti ir kontroliuoti, turėjo teisę nesilaikyti: 1) VPĮ 72 straipsnio 2 dalyje nurodytiems etapams taikomų reikalavimų (išskyrus tuos, kurių pareiškėjas pats laisva valia įsipareigojo laikytis Pirkimo dokumentais); 2) kitų Pirkimo procedūroms taikomų reikalavimų (išskyrus tuos, kurių pareiškėjas pats laisva valia įsipareigojo laikytis Pirkimo dokumentais); 3) Pirkimo Sutarties turiniui nustatytų reikalavimų (išskyrus tuos, kurių pareiškėjas pats laisva valia įsipareigojo laikytis Pirkimo dokumentais). Kaip galima matyti iš VPĮ 72 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų, sprendimo dėl tarptautinio pirkimo neskaidymo priėmimas ir pirkimo neskaidymo pagrindimo nurodymas pirkimo dokumentuose nepatenka į VPĮ 72 straipsnio 2 dalyje nurodytiems etapams taikomus reikalavimus. Akivaizdu, kad sprendimas dėl tarptautinio pirkimo neskaidymo ir neskaidymo pagrindimo nurodymas pirkimo dokumentuose nėra sutarties turiniui keliamas reikalavimas.

Atsiliepimas

31. Atsakovas nurodo, kad teismo sprendimo argumentai, susiję su COVID-19 pandemija, paskelbta ekstremalia situacija dėl viruso, karantino ir specialaus Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimto teisinio reguliavimo kontekste, yra visiškai nepagrįsti, kadangi visos šios aplinkybės turėjo įtakos tik Pirkimo būdo pasirinkimui – suteikė teisę Pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu. Sprendimu Agentūros nustatyti pažeidimai nėra siejami su Pirkimo būdu, o tai, priešingai nei teigia teismas, reiškia, kad Agentūra įvertino bei atsižvelgė tiek į tuo metu buvusią situaciją, tiek į aktualų specialųjį teisinį reguliavimą bei apskritai nekėlė klausimo dėl perkančiosios organizacijos pasirinkto Pirkimo būdo teisėtumo su tiekėju sudarytos Sutarties apimtyje. Atsakovas pažymi ir tai, kad COVID-19 viruso plitimas nepanaikino perkančiosios organizacijos pareigos Pirkimą vykdyti skaidriai ir laikantis imperatyvių VPĮ nuostatų.

32. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad tas pats teismas, nagrinėdamas analogiškus ginčus dėl analogiškų pažeidimų, kylančių iš to paties Pirkimo, tačiau dėl skirtingo DPV Aparatų kiekio atskirų ligoninių sudarytų pirkimo sutarčių, priėjo kardinaliai skirtingų išvadų. Jau po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo teismas 2022 m. lapkričio 15 d. administracinėje byloje Nr. eI3-3661-1064/2022 priėmė kitą sprendimą (Priedas Nr. 1), kuriuo pareiškėjo skundą atmetė.

Atsiliepimas

33. Atsakovas nurodo taip pat nesutinkantis su sprendimo dalimi dėl dalies bylinėjimosi išlaidų priteisimo pareiškėjo naudai, kadangi aukščiau nurodyti argumentai ir motyvai pagrindžia, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas ir turėjo būti atmestas.

34. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o taip pat priteisti iš Agentūros bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas taip pat prašo prie bylos prijungti atsakovo sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT19.

Žemesnės instancijos teismas

35. Pareiškėjas sutinka su teismo išvada, kad jis nepadarė nei Pažeidimo Nr. 1, nei Pažeidimo Nr. 2, o atsakovas Sprendimu 25 proc. finansinę korekciją nuo Sutarties vertės pritaikė nepagrįstai. Pareiškėjas teigia, kad perkant prekes neskelbiamų derybų būdu, egzistuojant skubos aplinkybėms, perkančiosios organizacijos turi teisę nesilaikyti „skaidyk arba pagrįsk“ taisyklių, atsakovas argumento, jog VPĮ 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta išimtis sprendimo dėl Pirkimo objekto neskaidymo priėmimo atveju pareiškėjo atžvilgiu nėra taikytina, kadangi sprendimas dėl Pirkimo objekto neskaidymo yra iki procedūrinis veiksmas, nepatenkantis į VPĮ 72 straipsnio 2 dalyje išvardintų VPĮ reikalavimų apimtį nepateikė nei Sprendime, nei bylą nagrinėjant teisme, tačiau, nepaisant to, ši Agentūros „siurprizinė“ prielaida yra nepagrįsta. Pareiškėjui žinomas VPĮ 28 straipsnio 1–2 dalių reglamentavimas, byloje nėra ginčo dėl egzistavusių skubių aplinkybių bei pagrįsto neskelbiamų derybų būdo, o VPĮ 72 straipsnio 3 dalis suteikia teisę pareiškėjui nesilaikyti taisyklės „skaidyk arba pagrįsk“. Pareiškėjo nuomone, Agentūros apeliaciniame skunde pateiktas situacijos teisinis vertinimas prieštarauja neskelbiamų derybų pirkimo būdo ir taisyklės „skaidyk arba pagrįsk“ tikslams, kurie tarpusavyje yra nesuderinami.

Šalies argumentai

36. Pareiškėjas teigia, jog jis pagrįstai UAB „Graina“ pateiktą pasiūlymą pripažino laimėjusiu. VPĮ 72 straipsnio 3 dalies nuostatą VPĮ komentaro autoriai aiškina plečiamai, t. y. nurodant, kad perkančiosios organizacijos VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo atveju gali nesilaikyti ne tik VPĮ, bet ir, pavyzdžiui, pačios perkančiosios organizacijos vidaus nuostatų. Kitaip tariant, VPĮ komentaro autoriai indikuoja, kad, vykdant atitinkamą pirkimą VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 3 punkto sąlygomis, perkančiosios organizacijos turi didelę diskrecijos laisvę, siekdamos patenkinti perkančiosios organizacijos poreikį skubiai įsigyti pirkimo objektą, ir ši diskrecija gali pasireikšti tiek VPĮ, tiek kitų teisės aktų objektyviai pagrįstu nesilaikymu. Pirkimo sąlygose buvo aiškiai nustatyta, kad pareiškėjas siekia įsigyti ne 70 vnt. DPV Aparatų, o siekia pirkti iki 70 vnt. DPV Aparatų (Pirkimo sąlygų 2 priedo 23 p.), taigi pareiškėjas Pirkimo dokumentuose atskleidė aplinkybę, jog Pirkime dalyvauti pakviesti tiekėjai gali teikti pasiūlymus dėl mažesnio nei maksimaliai siekiamas įsigyti DPV Aparatų kiekio, šį reikalavimą rinka suprato, jo neginčijo. Agentūros apeliacinio skundo argumentai dėl Pažeidimo Nr. 2 pagrįstumo yra nepagrįsti, prieštaraujantys VPĮ 71 straipsnio 1 dalies, 72 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatoms bei neskelbiamų derybų, vykdomų skubos aplinkybėmis, tikslams. Pareiškėjas, pripažinęs UAB „Graina“ pasiūlymą atitinkančiu Pirkimo sąlygų reikalavimus, nepažeidė VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte, VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų skaidrumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo principų.

37. Pareiškėjas nurodo, kad nors sprendimas šioje administracinėje byloje ir sprendimas panašioje byloje yra susiję tuo, jog ginčo esmė yra kildinama iš to paties Pirkimo, šie negali būti tapatinami ir privalo būti vertinami atskirai. Pareiškėjas planuoja teikti apeliacinį skundą, kadangi nesutinka su teismo argumentais administracinėje byloje Nr. eI3-3661-1064/2022.

38. Pareiškėjas pažymi, kad Lietuvos Respublikos teismai kol kas nėra pateikę VPĮ 28 straipsnio 1 ir 2 dalių bei VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 72 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatų tarpusavio taikymo aiškinimo taisyklių. VPĮ 7 priedo 6 punkte yra nurodyta, jog VPĮ yra įgyvendinama 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (OL 2014 L 94, p. 65), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. gruodžio 18 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2017/2365 (OL 2017 L 337, p. 19) (toliau – ir Direktyva). VPĮ 28 straipsnio 1 ir 2 dalims analogiškas reguliavimas yra nustatytas Direktyvos 46 straipsnio 1 ir 4 dalyse, VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 3 punktui analogiškas reguliavimas yra nustatytas Direktyvos 32 straipsnio 2 dalies c punkte. Administracinei bylai aktualiais klausimais išaiškinimų nėra pateikęs ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT). Jeigu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, sprendžiant šią bylą kiltų VPĮ 28 straipsnio 1 ir 2 dalių bei VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 72 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatų taikymo klausimų, pareiškėjas palaikytų apeliacinės instancijos teismo sprendimą stabdyti bylą kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą dėl šio klausimo: „Ar perkančiajai organizacijai, siekiančiai pagrįstai vykdyti viešojo pirkimo procedūras neskelbiamų derybų būdu Direktyvos 32 straipsnio 2 dalies c punkto pagrindu yra keliama Direktyvos 46 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatyta pareiga skaidyti pirkimą į atskiras dalis, jeigu planuojamo pirkimo vertė viršija valstybės narės nacionalinėje teisėje įtvirtintos vertės ribas?“.

Atsiliepimas

39. Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 24 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato teiktomis teisinėmis paslaugomis, paskirstymo palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, netenkinti pareiškėjo prašymo priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas bylą nagrinėjant Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Atsakovas taip pat prašo prijungti pareiškėjo 2021 m. lapkričio 21 d. administracinėje byloje Nr. eI3-3610-596/2022 pateiktą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir jo priedus (buhalterės pažymą kartu su PVM sąskaitomis-faktūromis ir jų apmokėjimo įrodymais).

40. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog vien tai, kad bendra suma už pareiškėjui suteiktas advokato paslaugas neviršija Rekomendacijose nustatytų ribų, dar nereiškia, jog pareiškėjas jų realumą tinkamai pagrindė rašytiniais įrodymais. Iš nei vieno administracinėje byloje pateikto rašytinio įrodymo nėra galimybės nustatyti, kad 3 070,00 Eur išlaidas už advokato suteiktas paslaugas sudaro skundo parengimas ir pateikimas teismui arba skundo parengimas ir pateikimas teismui bei pareiškėjo interesų atstovavimas teismo posėdyje, arba ir kitos teisinės paslaugos. Net ir tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas prieitų prie išvados, kad pareiškėjas rašytiniais įrodymais pagrindė 3 070,00 Eur išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas sudėtį ir dydį, papildomai kompleksiškai turėtų būti įvertintas būtinumas ir racionalumas pasitelkti advokato pagalbą tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas savo vidiniais resursais galėjo užtikrinti jo interesų tinkamą atstovavimą teismuose.

41. Atsakovas teigia, kad pareiškėjo atstovai jokios advokato suteiktų teisinių paslaugų detalizacijos į bylą nepateikė, o vietoje jos tiek buhalterės pažymoje, tiek PVM sąskaitose-faktūrose apsiribojo abstrakčiu suteiktų paslaugų apibūdinimu – „teisinės paslaugos“, todėl byloje nėra jokių kitų rašytinių įrodymų, iš kurių teismas būtų galėjęs nustatyti ir įvertinti „teisinių paslaugų“ sudedamąsias dalis, palyginti Rekomendacijose nurodytų dydžių ir kitų itin reikšmingų kriterijų (Rekomendacijų 2 p.) kontekste. Teismas ex officio paskirsto tik žyminį mokestį, kitas byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas privalo pagrįsti pačios proceso šalys. Kadangi pareiškėjas neįrodė, kokios konkrečiai advokato teisinės paslaugos jam buvo suteiktos byloje, teismas pagrįstai jo prašymo netenkino.

Žemesnės instancijos teismas

42. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, atsakovas nurodo, kad pareiškėjo apeliaciniu skundu išimtinai keliamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kuris nelaikytinas sudėtingu, kadangi jis nėra naujas, o tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos šiuo klausimu yra itin gausu. Dėl šios priežasties tiek pareiškėjo darbuotoja B. P., dalyvavusi bylą nagrinėjant teisme, tiek bet kuris kitas pareiškėjo Apsaugos ir juridinio skyriaus darbuotojas, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, galėjo parengti ir pateikti apeliacinį skundą teismui, ir tam nebuvo būtina pasitelkti advokato.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

43. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros 2022 m. vasario 9 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT12, kuriuo pareiškėjas pripažintas pažeidęs VPĮ, nes neišskaidė Pirkimo objekto į dalis bei pripažino tiekėjo pasiūlymą atitinkančiu Pirkimo sąlygų reikalavimus, nors jis jų neatitiko, ir 2022 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. 2021-SF/2-292 „Grąžintinos lėšos“ pagrįstumo ir teisėtumo.

44. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pareiškėjo skundą tenkino, konstatavęs, kad pareiškėjas neturėjo pareigos skaidyti Pirkimo objekto į dalis ir pagrįstai laimėjusiu pripažino tiekėjo UAB „Graina“ pasiūlymą, todėl Sprendimas ir Sprendimas dėl lėšų grąžinimo yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, pažymėjęs, kad pagal byloje esančius įrodymus nėra galimybės patikrinti jų pagrįstumo, tačiau iš atsakovo priteisė pareiškėjui 22,50 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir grąžino 7,50 Eur jo permoką.

45. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinius skundus padavė pareiškėjas ir atsakovas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Atsakovas teigia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir nustatytas reikšmingas faktines aplinkybes viešųjų pirkimų teisinio reglamentavimo bei jį aiškinančios teismų praktikos kontekste, rėmėsi išimtinai pareiškėjo skunde dėstoma susidariusios situacijos interpretacija, nesivadovavo teismų praktika.

46. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

47. ABTĮ 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir, ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas (ABTĮ 87 str. 4 d.). Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. Tai yra esminiai teismo sprendimui keliami reikalavimai. Teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl teismas privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008; 2022 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1222-502/2022).

48. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, konstatuoja, kad tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paminėtų teismo sprendimui keliamų reikalavimų neatitinka, todėl negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu.

49. Pirmiausia pažymėtina, jog byloje nagrinėjamas ginčas iš esmės kilo dėl VšĮ Klaipėdos universiteto ligoninės paskelbto viešojo pirkimo objekto neskaidymo į dalis (ne)pagrįstumo (Pažeidimas Nr. 1) bei laimėjusiu pripažinto tiekėjo pasiūlymo, kuris neatitiko Pirkimo sąlygų reikalavimų, konkrečiai – buvo pasiūlytas ne visas Pirkimo sąlygose nurodytas perkamų prekių kiekis, (Pažeidimas Nr. 2) vertinimo. Tačiau pirmosios instancijos teismas, kaip pagrįstai savo apeliaciniame skunde nurodo atsakovas, Pažeidimo Nr. 1 ir Pažeidimo Nr. 2 atskirai nenagrinėjo, skundžiamą sprendimą grindė VPĮ 72 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos išimties taikymu bei COVID-19 viruso sukelta pandemine situacija.

50. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėjas vykdė tarptautinį pirkimą, o tokio pirkimo atveju VPĮ (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. kovo 19 d. iki 2020 m. liepos 1 d.) yra įtvirtinta perkančiųjų organizacijų pareiga pirkimo objektą skaidyti į dalis, išskyrus tam tikras išimtis.

51. Pagal VPĮ 28 straipsnio 1 dalį tarptautinis pirkimas privalo būti, o supaprastintas ar šio įstatymo 2 priede nurodytų socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų pirkimas gali būti atliekamas skaidant pirkimo objektą į dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, ir apibrėžiant šių dalių apimtį ir dalyką. Pirkimo objektas skaidomas į dalis kiekybiniu, kokybiniu pagrindu ar pagal skirtingus jo įgyvendinimo etapus. Tarptautinio pirkimo atveju šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga skaidyti pirkimo objektą į dalis netaikoma, jeigu perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose pagrindžia, kad dėl to sumažėtų tiekėjų konkurencija, pirkimo sutarties vykdymas taptų per daug brangus ar sudėtingas techniniu požiūriu, skirtingų pirkimo objekto dalių įgyvendinimas būtų glaudžiai susijęs ir dėl to perkančiajai organizacijai atsirastų būtinybė koordinuoti šių dalių tiekėjus ir tai keltų riziką netinkamai įvykdyti pirkimo sutartį, ar nurodo kitas pagrįstas aplinkybes, dėl kurių netikslinga pirkimo objektą skaidyti į dalis (VPĮ 28 str. 2 d.).

52. Taigi pats pirkimo objekto skaidymas į dalis savaime nėra savitikslis, jis grindžiamas perkančiosios organizacijos poreikių ir galimybių bei laisvos ūkio subjektų konkurencijos pusiausvyra, bei, kaip teisingai savo procesiniuose dokumentuose nurodė atsakovas, yra susijęs su pirkimo verte, o ne jo būdu. Perkančiosios organizacijos sprendimas dėl pirkimo objekto neskaidymo į dalis turi būti tinkamai pagrįstas, t. y. paprastai sudėtiniai ir plačios apimties pirkimai turi būti skaidomi į dalis, tokių pirkimų skaidymas į dalis yra taisyklė, o jeigu yra priešingai, pirkimo dokumentuose turi būti pagrįstas ir išsamus neskaidymo pagrindimas (VPĮ 28 str. 2 d.).

53. Nagrinėjamu atveju Pažeidimas Nr. 1 buvo nustatytas dėl to, kad pareiškėjas neišskaidė tarptautinio pirkimo į dalis ir nepagrindė Pirkimo objekto neskaidymo priežasčių. Pirmosios instancijos teismas kilusio ginčo kontekste VPĮ 28 straipsnio nuostatų plačiau neanalizavo, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl viešojo pirkimo objektų sujungimo į vieną homogeniškumo (panašumo, vienarūšiškumo) atveju (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2014; 2017 m. liepos 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-916/2017; 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-319-969/2018), nenagrinėjo su tuo susijusių bylos aplinkybių (be kita ko, tik pareiškėjo Paaiškinimuose dėl įtarimų apie pažeidimus nurodytų argumentų, jog pirkimas nebuvo skaidomas į atskiras dalis, kadangi buvo įsigyjamos vienodos specifikacijos prekės; perkamas didesnis prekių kiekis, užtikrina mažiausią kainą; to siekiama šiuo pirkimu) konkretumo, išsamumo ir pakankamumo aspektu, o taip pat nepagrindė, kodėl VPĮ 72 straipsnio, reglamentuojančio neskelbiamų derybų vykdymą, 3 dalies išimtis, taikoma VPĮ 72 straipsnio 2 dalyje nurodytiems etapams ir kitoms pirkimo procedūroms bei pirkimo sutarties turiniui, eliminavo VPĮ 28 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų imperatyvų taikymą nagrinėjamu atveju.

54. VPĮ 45 straipsnio, reglamentuojančio tiekėjo ir jo pateiktos paraiškos ir pasiūlymo vertinimo bendruosius principus, 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad perkančioji organizacija, vadovaudamasi šio įstatymo 55, 56 ir 57 straipsnių nuostatomis, laimėjusį nustato ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, jeigu, be kita ko, pasiūlymas atitinka skelbime apie pirkimą, kvietime patvirtinti susidomėjimą ir pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, sąlygas ir kriterijus, atsižvelgiant ir į šio įstatymo 43 straipsnio, jeigu jis taikomas, nuostatas.

55. Kasacinio teismo praktikoje dėl pirkimo sąlygų turinio nuosekliai pabrėžiama, jog tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principas suponuoja tai, kad tiekėjų pasiūlymų vertinimas turi būti atliekamas pagal iš anksto visiems žinomas sąlygas. Tai besąlyginė tiekėjų teisėtų lūkesčių ir konkurencijos skatinimo prielaida. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką perkančiosios organizacijos veiksmai, kuriais ji tiekėjų pasiūlymus vertina ne pagal iš anksto paskelbtas sąlygas, pripažįstami ne tik neskaidriais ir pažeidžiančiais tiekėjų lygiateisiškumą, bet ir vertinami kaip perkančiosios organizacijos neribotos diskrecijos, kurią draudžia viešųjų pirkimų teisės normos, išraiška (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010 ir joje nurodytą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką). Pirkimo sąlygos privalo būti aiškios tiek tiekėjams, tiek perkančiosioms organizacijoms, kad pirmieji galėtų tinkamai suformuluoti ir pateikti pirkėjų poreikius atitinkančius pasiūlymus, o antrosios – juos vienodai įvertinti pagal pirkimo sąlygas; perkančiosios organizacijos valios ir ketinimo, jei jų iš tiesų tokių buvo, dėl pirkimo sąlygos turinio svarba sumenksta, jei ji pirkimo sąlygose juos netinkamai ir nesuprantamai materializuoja; perkančiosios organizacijos turi griežtai laikytis savo pačių nustatytų kriterijų; perkančiosios organizacijos tiekėjų pasiūlymus vertina išimtinai pagal viešojo pirkimo sąlygas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-189-701/2022 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

56. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neanalizavo Pirkimo sąlygų visumos, nevertino aplinkybių, susijusių tiek su Pirkimo objektu (perkamų prekių kiekiu), tiek su kviečiamų tiekėjų skaičiumi, taigi neįsitikino, ar Pirkimas buvo vykdomas pagal paties pareiškėjo patvirtintas Pirkimo sąlygas, ar buvo užtikrinta visų pasikviestų tiekėjų sąžininga konkurencija ir tinkamas pagrindinių viešųjų pirkimų principų (VPĮ 17 str. 1 d.) laikymasis.

57. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo Sprendime konstatuoti pareiškėjo vykdyto viešojo pirkimo pažeidimai (Pažeidimas Nr. 1 ir Pažeidimas Nr. 2) bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme liko tinkamai ir visapusiškai neišnagrinėti, dėl to negalima daryti pagrįstų išvadų dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, atitinkamai spręsti ir dėl Agentūros 2022 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. 2021-SF/2-292 „Grąžintinos lėšos“ pagrįstumo ir teisėtumo bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kadangi byla grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesprendžia procesinio pobūdžio klausimų dėl ginčo šalių kartu su procesiniais dokumentais pateiktų įrodymų prijungimo prie bylos.

58. Apeliacinės instancijos teismo funkcija patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), o pirmosios instancijos teismas privalo nustatyti ir ištirti visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes bei jas teisiškai įvertinti. Konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, neištyrė jų visapusiškai, objektyviai (ABTĮ 80 str.), apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.). Vien tik apeliacinės instancijos teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, nes nebūtų užtikrinta teisė bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka.

59. Pažymėtina, kad pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą taip pat kėlė abejones dėl VPĮ 28 straipsnio 1 ir 2 dalių bei VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 72 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatų taikymo klausimų (žr. nutarties 40 p.). Kadangi byla grąžintina pakartotinai nagrinėti pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl šių argumentų detaliau nepasisako.

60. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismo prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, tačiau kadangi apeliacinės instancijos teismas nusprendė bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, t. y. galutinis procesinis sprendimas šioje byloje nėra priimtas, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas šioje proceso stadijoje negali būti sprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės (po reorganizacijos – viešoji įstaiga Klaipėdos universiteto ligoninė) ir atsakovo viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 24 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta PelienėErnestas SpruogisSkirgailė Žalimienė