Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2020 m. birželio 12 d. CPVA pateikė kvietimą teikti paraišką. 2020 m. birželio 25 d. pareiškėja pateikė paraišką finansuoti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą projektą.

2020 m. liepos 15 d. CPVA atliko Pirkimo vertinimo veiksmus ir informavo, kad pastebėjimų, dėl kurių kiltų įtarimas dėl pažeidimo, CPVA nenustatė.

2020 m. rugpjūčio 10 d. įsigaliojo iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų finansuojamo projekto Nr. J02-CPVA-V-11-0006 „Priemonių, gerinančių ūmių infekcinių ir lėtinių kvėpavimo takų ligų gydymo paslaugų prieinamumą ir saugą, įgyvendinamas KUL“ sutartis Nr. J02-CVPA-V-11-0006. 2020 m. rugpjūčio 24 d. pareiškėja gavo avansinį mokėjimą pagal Finansavimo sutartį.

VšĮ „Klaipėdos jūrininkų ligoninė“, VšĮ „Respublikinė Klaipėdos ligoninė“ ir VšĮ „Klaipėdos vaikų ligoninė“ įgaliojo pareiškėją vykdyti konsoliduotą DPV aparatų pirkimą.

Pareiškėja 2020 m. kovo 26 d. pakvietė tris tiekėjus (UAB „Hospitex diagnosstics Kaunas“, UAB „Garina“ ir UAB „“AE Medical“) dalyvauti neskelbiamų derybų būdu vykdomame Pirkime ir pateikti pasiūlymus. Pirkimo sąlygose buvo nurodyta, kad Pirkimas į dalis nėra skaidomas ir kad pareiškėja siekia įsigyti iki 70 vnt. DPV aparatų.

Pasiūlymą pateikė tik UAB „Graina“, kuri nurodė galimą pasiūlyti DPV aparatų skaičių – 35 vnt.

2020 m. balandžio 1 d. pareiškėja atplėšė pateiktų pasiūlymų vokus ir kreipėsi į UAB „Graina“ dėl derybų, po kurių nustatyta (duomenys neskelbtini) Eur/vnt. kaina.

Atsižvelgiant į pasiūlytų DPV aparatų skaičių, ketinama įsigyti įranga buvo padalinta ją paskirstant taip: pareiškėjai – 19 vnt.; VšĮ „Klaipėdos jūrininkų ligoninė“ – 7 vnt.; VšĮ „Respublikinė Klaipėdos ligoninė“ – 4 vnt.; VšĮ „Klaipėdos vaikų ligoninė“ – 2 vnt.

2020 m. gegužės 15 d. VšĮ „Klaipėdos jūrininkų ligoninė“ ir UAB „Graina“ sudarė sutartį dėl 7 vnt. DPV aparatų įsigijimo. Pareiškėjos teigimu, VšĮ „Klaipėdos jūrininkų ligoninė“ 2020 m. vasaros pabaigoje pateikė UAB „Graina“ žodinį užsakymą dėl prekių pristatymo, tačiau jai buvo pasakyta, kad prekių tiekimas gali vėluoti arba užsakymas bus pristatomas dalimis.

2020 m. spalio 29 d. VšĮ „Klaipėdos jūrininkų ligoninė“ pateikė rašytinį užsakymą, patikslindama, kad užsako 1 DPV aparatą. Kiti DPV aparatai (6 vnt.) buvo užsakyti 2021 m. vasario 12 d.

2021 m. gruodžio 14 d. CPVA užregistravo įtarimą apie pažeidimą Projekte, ir 2022 m. vasario 9 d. priėmė Sprendimą, kuriame konstatavo, kad: 1) pareiškėja, neišskaidžiusi Pirkimo objekto į dalis, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimo įstatymo (toliau – ir VPĮ) 28 straipsnio 1 dalį, VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, skaidrumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principus, VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą siekį racionaliai naudoti lėšas bei VPĮ 17 straipsnio 3 dalyje draudimą dirbtinai riboti konkurenciją; 2) pareiškėja, pripažinusi UAB „Graina“ pasiūlymą atitinkančiu Pirkimo sąlygų reikalavimus, nors jis Pirkimo sąlygų neatitiko, nes buvo pasiūlytas ne visas perkamas prekių kiekis, pažeidė VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte, VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo principus; 3) pareiškėja, nepagrįstai pasirinkdama neskelbiamų derybų būdą pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus bei 71 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas.

Dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjai buvo pritaikyta 25 procentų finansinė korekcija ((duomenys neskelbtini) Eur) nuo 2021 m. vasario 12 d. užsakymo pagal Sutartį vertės ((duomenys neskelbtini) Eur).

Pareiškėjos vertinimu, ji nepadarė pažeidimų, nes neturėjo pareigos skaidyti Pirkimo objektą į atskiras dalis, o juo labiau - pateikti neskaidymo pagrindimą; turėjo teisę pripažinti laimėjusiu UAB „Graina“ pasiūlymą.

Pareiškėjos nuomone, CPVA pažeidimo tyrimą atliko aplaidžiai ir pažeisdama objektyvumo principą. Be kita ko, egzistavo faktinės ir teisinės aplinkybės Pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu. Pareiškėja Sprendimą ir Sprendimą dėl lėšų grąžinimo laiko nemotyvuotais, neteisėtais ir dėl to naikintinais.

Net ir tuo atveju, jei būtų pagrindo konstatuoti, jog Sprendime įvardintus pažeidimus Pareiškėja padarė, pripažintina, kad jie yra formalaus pobūdžio, todėl nesudaro pagrindo finansinei korekcijai taikyti. Bet kuriuo atveju, pareiškėjos nuomone, pritaikyta finansinė korekcija yra neproporcinga tariamai Pareiškėjos padarytų pažeidimų pobūdžiui.

Pareiškėjos vertinimu, ji Pirkimo procedūras neskelbiamų derybų būdu vykdė pagrįstai ir laikydamasi teisės aktų keliamų reikalavimų. Pareiškėja pabrėžė, kad COVID-19 sukelta krizė viešųjų pirkimų teisės požiūriu pripažįstama didelę ir perkančiosios organizacijos nenumatytą skubą objektyviai pateisinančia aplinkybe. Aplinkybės, jog pirkimo objektu buvusios prekės buvo ir yra reikalinga COVID-19 pacientų priežiūrai, neginčija nei CPVA, nei Valstybės kontrolė (toliau – ir VK), kurios iniciatyva sprendimas ir buvo priimtas.

Sprendimas vykdyti Pirkimą neskelbiamų derybų būtu buvo priimtas 2020 m. kovo 18 d., o Pirkimo sutartis su vieninteliu pasiūlymą pateikusiu tiekėju buvo sudaryta 2020 m. gegužės 15 d. – pačioje COVID-19 pandemijos pradžioje. Skubus Sutarties sudarymas pareiškėjai užtikrino, jog tiekėjas UAB „Graina“ bus įpareigotas vos tik gavęs pareiškėjos užsakymą per 40 dienų pateikti užsakytą kiekį prekių, kas buvo itin svarbu 2020 metų pradžioje, kuomet viso pasaulio medicininės įstaigos ėmė rūpintis COVID-19 krizės valdymui reikiamo inventoriaus įsigijimu. Dėl šios priežasties, pareiškėjos vertinimu, egzistavo visos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimo įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 3 punkte, nustatytos sąlygos Pirkimą organizuoti neskelbiamų derybų būdu.

Pareiškėja pažymėjo, kad pirkimas, vykdomas atviro konkurso būdu, galėjo užsitęsti iki 5 mėnesių ir galėjo susidaryti situacija, kai pareiškėja reikiamų medicininių prekių nebūtų spėjusi įsigyti 2020 metais.

Aplinkybė, jog maksimali Sutarties trukmė yra 12 mėnesių, nereiškia, kad neįsigijus neskelbiamų derybų objektu esančių prekių iškart po Sutarties sudarymo, išnyko Pirkimo skubą lėmusios aplinkybės.

Tokią poziciją patvirtina ir Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir VPT) išvadoje, kurioje nurodoma, kad Pirkimo būdo parinkimo metu egzistavo prekių poreikis ir aplinkybės, nepriklausančios nuo Perkančiosios organizacijos. Vykdant Pirkimo sutartį, prekių poreikis nedingo, tačiau aplinkybės, susijusios su prekių poreikio finansavimu, lėmė, kad prekių poreikis būtų patenkintas ne iš karto. Finansavimo trūkumas sutarties vykdymo metu, nepaneigia prekių poreikio ir ypatingos skubos aplinkybių.

Pirkimą buvo būtina atlikti ypač skubiai dėl būtinybės tinkamai ir operatyviai reaguoti į susiklosčiusią pandeminę situaciją, kurią labai sunku prognozuoti dėl pacientų skaičiaus dinamikos, besikeičiančios situacijos rinkoje, prekių tiekimo trikdžių.

Neatlikus Pirkimo ypač skubiai, VšĮ Jūrininkų ligoninė rizikavo nesuteikti reikalingų paslaugų ir sukelti pavojų pacientų sveikatai. Tokia ekstremali situacija buvo susiklosčiusi pirmą kartą ir niekas negalėjo numatyti kaip ji klostysis toliau.

Parenkant Pirkimo būdą, Pareiškėjos Pirkimo komisija įvertino tuo metu turėtą informaciją ir aplinkybes. Įvykdžius Pirkimą ir Jūrininkų ligoninei sudarius Sutartį, buvo vertinama situacija dėl sergamumo, galimybės gauti lėšas iš Europos Sąjungos, turimos nuosavos lėšos, įvertinami reikalingos įrangos prioritetai.

Pareiškėja nurodė, kad jai yra žinoma VPĮ 28 straipsnyje nustatyta taisyklė „skaidyk arba pasiaiškink“, tačiau pabrėžė, kad ji nėra taikoma, kai viešojo pirkimo procedūros yra vykdomos neskelbiamų derybų būdu.

Tokią poziciją patvirtina ir VPT išvada, pateikta atliekant kitą pareiškėjos viešąjį pirkimą, kurioje VPT konstatavo, jog vadovaujantis VPĮ 72 straipsnio 3 dalimi, esant ypatingai skubai, perkančioji organizacija gali prikimo sutartį sudaryti nesilaikydama Įstatymo 72 straipsnio 2 dalyje nurodytiems etapams taikomų ir kitų pirkimo procedūroms bei pirkimo sutarties turiniui nustatytų reikalavimų. Taigi, ypatingos skubos atveju, perkančioji organizacija gali nerengti pirkimo dokumentų. Vis dėlto pasirinkus juos rengti, Tarnybos vertinimu, nėra privalomo teisinio pagrindo teikti, kad perkančiajai organizacijai yra pareiga, vykdant pirkimą neskelbiamų derybų būdu dėl ypatingos skubos aplinkybių, pagrindimą dėl neskaidymo įrašyti į pirkimo dokumentus.

Pareiškėjos vertinimu, Pirkimą vykdant neskelbiamų derybų būdu homogeniškas (vienodas) prekes pirkti ir pirkimo objektą skaidyti kiekybiniu pagrindu būtų buvę neracionalu, nes: (i) perkant didesnį kiekį, manytina, prekes galima nusipirkti už mažesnę kainą; (ii) pirkimą suskaidžius į 7 dalis dalyviams būtų apsunkintos konkuravimo sąlygos, o pareiškėja galimai būtų gavusi brangesnius pasiūlymus; (iii) kyla didesnė administracinė našta tiekėjams rengiant pasiūlymus, o pareiškėjai juos vertinant; (iv) perkant didelį kiekį vienodos įrangos išvengiama to, jog teikiant paslaugą gali tekti naudotis skirtingais, tačiau tą pačią funkciją atliekančiais aparatais, dėl ko mažėja žmogiškosios klaidos gydymo procese tikimybė; (v) būtų susiklosčiusi situacija, jog už tapačių techninių parametrų įrangą pareiškėja būtų mokėjusi skirtingas, galimai didesnes nei Pirkimo atveju, kainas.

Pareiškėjos vertinimu, ji pagrįstai pripažino UAB „Graina“ pateiktą pasiūlymą laimėjusiu, nes Pirkimo sąlygose buvo aiškiai nustatyta, kad pareiškėja siekia įsigyti ne 70 vnt., o iki 70 vnt. DPV aparatų. Taigi, pareiškėja Pirkimo dokumentuose atskleidė aplinkybę, kad Pirkime dalyvauti pakviesti tiekėjai gali teikti pasiūlymus dėl mažesnio nei maksimaliai siekiamas įsigyti DPV aparatų kiekio. VPT savo išvadoje taip pat nurodė, kad Perkančioji organizacija turėjo teisę neskelbiamų derybų būtų iš tiekėjo įsigyti jo siūlomą DPV aparatų kiekį

CPVA Sprendime aiškiai nurodė, kad pažeidimo tyrimą pradėjo dėl to, nes gavo VK išvadą. Vadovaujantis aplinkybe, jog CPVA atliktas pažeidimo tyrimas yra motyvuojamas VK išvada, o Sprendimas savo turiniu yra kone analogiškas VK išvadai, spręstina, kad CPVA savarankiško tyrimo priimdama Sprendimą neatliko, todėl pažeidė objektyvumo principą. CPVA, savo iniciatyva atlikusi Pirkimo vertinimą, jokių pažeidimų nenustatė.

Kadangi CPVA Sprendimas (Pareiškėjai skirtas individualus administracinis aktas) priimtas galbūt pažeidžiant VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintą objektyvumo principą, yra netinkamai motyvuotas, todėl jis neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies ir privalo būti panaikintas.

Pareiškėjos manymu, jei Teismas spręstų, jog pareiškėjos padaryti pažeidimai egzistuoja, su kuo pareiškėja jokiu būdu nesutinka, tai šie pažeidimai negalėtų būti vertinami kitaip kaip tik formaliais pažeidimais. Tą patvirtina ir VPT išvada, kad atsižvelgiant į VPĮ 72 straipsnio 3 dalies nuostatas ir įvertinus aplinkybių visumą (pandeminę situaciją Lietuvoje ir visame pasaulyje, Įgaliotosios organizacijos Paaiškinimą, situaciją DPV aparatų rinkoje), įstatymo pažeidimas laikytinas formaliu.

Net jei ir būtų nustatyti pažeidimai, CPVA turėjo atsižvelgti į proporcingumo principą, įvertinti galimų pažeidimų sudėtingumą, pobūdį, rimtumą, finansines pasekmes. Nagrinėjamu atveju yra būtina įvertinti šias aplinkybes: (i) CPVA, dar 2020 m. liepos 15 d. atlikusi paskesnę Pirkimo patikrą, informavo pareiškėją, jog jokių pažeidimų vykdant Pirkimą nebuvo nustatyta. Tai reiškia, jog jokių akivaizdžių pažeidimų tikrinimo metu nenustatyta; (ii) Sprendimas pradėti tyrimą dėl įtariamo pažeidimo buvo priimtas tik po to, kai buvo pateikta VK išvada; (iii) CPVA suformuoti Įtarimo apie pažeidimą motyvai yra analogiški pastebėjimams, pateiktiems VK išvadoje; (iv) CPVA vykdydama pažeidimo tyrimą ir priimdama Sprendimą pažeidė objektyvumo principą (Skundo 2.4 skirsnis); (v) VPT išvadoje buvo nurodyta informacija, kurios pagrindu negalėjo būti taikoma finansinė korekcija (konstatuotas formalus pažeidimas); (vi) egzistavo visos sąlygos Pirkimui vykdyti neskelbiamų derybų būdu; (vii) jokia faktinė žala Europos Sąjungos ar nacionaliniams biudžetams padaryta nebuvo ir net negalėjo būti. Retrospektyviai vertinant šio ir kitų pareiškėjos ginčo laikotarpiu vykdytų pirkimų rezultatus, matyti, jog tuo metu buvo labai nedidelė dalyvių konkurencija, kadangi rinkoje paprasčiausiai trūko prekių, kurias dalyviai galėtų pasiūlyti įsigyti.

CPVA Sprendime pritaikyta 25 proc. finansinė korekcija yra neproporcinga ir prieštarauja finansinių korekcijų taikymo tikslams nes pareiškėjos veiksmai neturėjo įtakos tinkamam Projekto ir Europos Sąjungos finansavimo tikslų įgyvendinimui.

Atsakovė nurodė, kad VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos yra aiškinamos siaurai ir taikomos išimtinais atvejais, kai tokio pirkimo neįmanoma atlikti kitais VPĮ numatytais pirkimo būdais, todėl perkančioji organizacija, prieš nuspręsdama dėl pirkimo būdo pasirinkimo (nagrinėjamu atveju – neskelbiamų derybų), turi įvertinti konkrečius aspektus ir tik esant jų visumai gali pasirinkti neskelbiamų derybų būdą atliekamam pirkimui.

Kadangi Sutartis sudaryta 12 mėn. laikotarpiui, prekių pristatymo terminas yra ne vienkartinis, dalis prekių užsakyta ne skubiai po šios Sutarties įsigaliojimo, o po ilgo laikotarpio (prekės buvo užsakytos po 9 mėn. nuo Sutarties sudarymo), vertinama, kad pareiškėjai nebuvo kilęs ypatingos skubos poreikis įsigyti visą Pirkimo sąlygose numatytą prekių kiekį (t. y. 6 vnt. aparatų). Taigi, faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja, įvykdęs Pirkimą neskelbiamų derybų būdu, savo veiksmais nedemonstravo jokios skubos, t. y. Sutarties vykdymo aplinkybės paneigia vienos iš būtinųjų sąlygų egzistavimą, pasirenkant neskelbiamų derybų pirkimo būdą.

Vėluojantis finansavimas nėra objektyvi aplinkybė, pateisinanti pareiškėjos veiksmų teisėtumą. Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog valstybės (ir ES) finansavimo gavimas ir nustatyti terminai dėl projekto veiklų įvykdymo negali būti laikomi skubos aplinkybėmis. Vyriausybės skiriamas finansavimas per se (savaime) nelaikytinas nenumatomu įvykiu, juolab sukeliančiu ypatingą skubą.

Pareiškėjos Viešųjų pirkimų komisija, tvirtindama Pirkimo sąlygas, nustatė ir numatomą Pirkimo vertę (iki 555 000 Eur su PVM). Numatoma pirkimo vertė apskaičiuojama pagal tai, ką gaus tiekėjas, įvykdęs viešojo pirkimo sutartį, tiek tiesiogiai iš perkančiosios organizacijos, tiek netiesiogiai, t. y. iš pačios veiklos vykdymo. Taigi, prieš pradėdama Pirkimo procedūras, pareiškėja pati nustatė numatomą Pirkimo vertę (t. y. planuojamą lėšų sumą tiekėjui, įvykdžiusiam pirkimo sutartį), neatsižvelgiant į tai, kad finansavimo sutartis dar nebuvo sudaryta.

EK Komunikate, atsižvelgdama į ESTT praktiką, yra nurodžiusi, kad neskelbiamomis derybomis, kaip „išimtimi negalima naudotis tais atvejais, jei tokiu būdu sutarties sudarymo procedūra užtrunka ilgiau nei vykdant skaidrų, atvirą ar ribotą, konkursą, įskaitant pagreitintas (atviro arba riboto konkurso) procedūras“. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju turi būti įvertintas laikotarpis, per kurį gali būti atliktos įprastos pirkimo procedūros, skaičiuojant ir vertinant šį laikotarpį nuo Pirkimo pradžios, t. y. nuo kvietimo tiekėjui pateikti pasiūlymą išsiuntimo datos, iki momento, kai bus sudaryta sutartis. Tokios nuostatos, be kita ko, reiškia, kad perkančiosios organizacijos poreikis įsigyti ir gauti atitinkamas prekes turi būti tenkinamas kuo skubiau.

Neskelbiamų derybų būdu priemonės turi būti įsigyjamos tik laikinai, t. y. kol yra reikalinga reaguoti į susidariusias nenumatytas aplinkybes ir kol bus atliktos viešųjų pirkimų procedūros įprastais VPĮ numatytais terminais.

Taigi, perkančiosios organizacijos turi įsivertinti ir įsigyti tokį prekių (pvz.: medicininės įrangos ir priemonių) kiekį (pagrįstai vykdydamos neskelbiamas derybas), kad tokio kiekio pakaktų laikotarpiui, per kurį būtų vykdomas atviras konkursas, įvertinus pagreitintos procedūros taikymo galimybes.

Pareiškėja yra ne vieną dešimtmetį veikianti asmens sveikatos priežiūros įstaiga, todėl preziumuojama, kad DPV aparatai nebuvo įsigyjami pirmą kartą, atitinkamai pareiškėjai turėjo būti žinoma ir rinka. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamo Pirkimo objektas negali būti grindžiamas ypatinga pirkimo objekto specifika, kadangi šiuo Pirkimu buvo įsigyjama įprasta, rinkoje egzistuojanti medicininė įranga – DPV aparatai (7 vnt.). Nagrinėjamo Pirkimo atveju į neskelbiamas derybas buvo kviečiami trys tiekėjai, todėl potenciali tikimybė, jog ateityje gali kilti ginčai dėl Perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų, buvo nuo pat Pirkimo pradžios, tačiau Perkančioji organizacija tokios grėsmės nematė arba nevertino jos kaip reikšmingos.

Skubus Pirkimo procedūrų atlikimas savaime neužtikrina reikalingų paslaugų suteikimo pacientams, kadangi ligoninė aprūpinama reikalinga medicinos įranga (šiuo atveju DPV aparatais) būtent Sutarties vykdymo metu, t. y. pateikus tiekėjui užsakymą ir jam pristačius įrangą Sutartyje nustatytais terminais. Nagrinėjamu atveju didžioji dalis įrangos (6 iš 7 vnt.) buvo užsakyta ne iš karto įsigaliojus Sutarčiai, o praėjus 274 dienoms nuo Sutarties sudarymo. Be to, pareiškėjos argumentas, jog įvykdžius Pirkimą ir sudarius Sutartį, buvo vertinama situacija dėl sergamumo, galimybės gauti lėšas iš Europos Sąjungos, turimos nuosavos lėšos, įvertinami reikalingos įrangos prioritetai, suponuoja išvadą, kad nagrinėjamu atveju parenkant Pirkimo būdą nebuvo vertintas nei reikalingos įrangos poreikis, nei planuojamos lėšos, kadangi anot pareiškėjos, tai buvo vertinama

Atsakovė nesutinka su skundo argumentais, kad skubus Sutarties sudarymas užtikrino, jog tiekėjas UAB „Graina“ bus įpareigotas vos tik gavęs pareiškėjos užsakymą per 40 dienų pateikti užsakytą kiekį DPV aparatų, kas buvo itin svarbu 2020 metų pradžioje, kuomet viso pasaulio medicininės įstaigos ėmė rūpintis COVID-19 krizės valdymui reikiamo inventoriaus įsigijimu, nes Sutarties 7.3 punkte buvo nustatyta pardavėjo teisė vienašališkai nutraukti sutartį apie tai prieš 30 kalendorinių dienų raštu pranešant kitai sutarties šaliai.

COVID - 19 viruso plitimas nepanaikino pareigos vykdyti pirkimus skaidriai ir laikantis imperatyvių VPĮ nuostatų, todėl pareiškėja, turėdama perkančiosios organizacijos statusą, privalėjo organizuoti ir atlikti pirkimo procedūras, vadovaujantis VPĮ įtvirtintomis pirkimo procedūromis.

Pirkimo aplinkybės patvirtina, kad skubos įsigyti dalį Pirkimo objekto nebuvo, todėl vertinama, kad faktinės Sutarties įgyvendinimo aplinkybės, patvirtina, kad pareiškėja nepagrįstai taikė neskelbiamų derybų būdą taip pažeisdama VPĮ 71 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus bei VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas.

VPĮ 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu reikalavimu tarptautinio pirkimo objektą skaidyti į atskiras pirkimo dalis yra siekiama padidinti konkurenciją viešuosiuose pirkimuose ir paskatinti smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių dalyvavimą, bei užtikrinti viešųjų pirkimų principų laikymąsi. Pats pirkimo objekto skaidymas į dalis savaime nėra savitikslis, jis grindžiamas perkančiosios organizacijos poreikių ir galimybių bei laisvos ūkio subjektų konkurencijos pusiausvyra. Bet kokiu atveju, sudėtinio pirkimo objekto skaidymas į dalis yra pagrįstas viešųjų pirkimų principų ir laisvos tiekėjų konkurencijos užtikrinimu.

LAT yra nurodęs, jog kelių pirkimo objektų sujungimo į vieną teisėtumo vertinimas pirmiausia priklauso nuo to, ar toks perkančiosios organizacijos sprendimas pagrįstas svarbiomis priežastimis, ir ar šis sprendimas vienintelis galimas ir būtinas, t. y. negalimas pasiekti kitomis, mažiau varžančiomis priemonėmis (proporcingumo principas), atsižvelgiant į tai, tik svarbių priežasčių nustatymas per se (savaime) nepateisina pirkimo objektų sujungimo į vieną.

Taigi, perkančiosios organizacijos yra įpareigotos skatinti didesnę konkurenciją, smulkaus ir vidutinio verslo dalyvavimą pirkimuose bei užtikrinti racionalų lėšų panaudojimą.

Nagrinėjamu atveju buvo perkami vienarūšiai (homogeniški) Pirkimo objektai (70 vnt. DPV aparatų), atkreipiant dėmesį, kad skirtingas DPV aparatų kiekis buvo numatytas keturioms Klaipėdos miesto ligoninėms, taigi, pareiškėja Pirkimo objektą galėjo kiekybiškai išskaidyti į atskiras Pirkimo dalis. Atsižvelgiant į tai, kad buvo vykdomas tarptautinis pirkimas, todėl pareiškėja, įgyvendindama VPĮ 28 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą imperatyvią nuostatą, privalėjo Pirkimo objektą skaidyti į atskiras Pirkimo objekto dalis arba Pirkimo dokumentuose nurodyti pagrindimą, kodėl ji to nedaro.

Priešingai nei teigia pareiškėja, įpareigojimas tarptautinio pirkimo atveju skaidyti pirkimo objektą į dalis yra reikalavimas pirkimo objektui, kuris nėra priskirtinas pirkimo procedūroms, netaikytinoms pagal VPĮ 72 straipsnio 3 dalį. Taigi, pareiškėja Pirkimo objektą privalėjo kiekybiškai išskaidyti į atskiras Pirkimo dalis, o to nepadariusi VPĮ 28 straipsnio 1 dalyje VPĮ 71 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, skaidrumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principus, VPĮ 71 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą siekį racionaliai naudoti lėšas bei VPĮ 71 straipsnio 3 dalies draudimą dirbtinai riboti konkurenciją.

Atsakovė pažymėjo, kad Pirkimo sąlygų 11 punkte buvo aiškiai ir konkrečiai nurodyta, kad perkamų prekių kiekis – 70 vnt. (skirtingas kiekis atskiroms Klaipėdos miesto ligoninėms), o 12 punkte – kad tiekėjas gali pateikti tik vieną pasiūlymą visam Pirkimui ir alternatyvūs pasiūlymai bus atmesti. Be kita ko, Pirkimo sąlygų 44.2 p. nurodyta, kad Komisija atmeta pasiūlymą, jeigu tiekėjo pasiūlymas neatitiko pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų.

Pirkimą laimėjęs Tiekėjas pasiūlyme nurodė, kad jo siūlomas prekių kiekis yra tik 35 vnt., tačiau pareiškėja, neatsižvelgusi į tai, kad Tiekėjas pasiūlė ne visą perkamą kiekį, pripažino Tiekėjo pasiūlymą laimėjusiu ir su juo sudarė Sutartį.

VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte apibrėžta, kad perkančioji organizacija, vadovaudamasi šio įstatymo 55, 56 ir 57 straipsnių nuostatomis, laimėjusį nustato ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos, iš kurių paminėtina viena sąlyga, įpareigojanti, jog pasiūlymas turi atitikti skelbime apie pirkimą, kvietime patvirtinti susidomėjimą ir pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, sąlygas ir kriterijus, atsižvelgiant ir į šio įstatymo 43 straipsnio, jeigu jis taikomas, nuostatas. VPĮ 59 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad perkančioji organizacija nagrinėja, vertina ir palygina dalyvių pateiktus pasiūlymus, vadovaudamasi pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis.

Atsakovė nesutinka su skundo argumentu, kad įrašas „perkamas kiekis iki 70 vnt.“, suteikė galimybę tiekėjui siūlyti mažesnį prekių kiekį, nes pareiškėja Pirkimo sąlygose aiškiai ir konkrečiai apibrėžė, jog Pirkimo objektas nėra skaidomas, o tiekėjas, gali pateikti tik vieną pasiūlymą visam Pirkimui. Pastarąjį įpareigojimą patvirtina Pirkimo sąlygų Priedas Nr. 1 ,,Pasiūlymo forma“, kuriame aiškiai apibrėžta, kad tiekėjas privalo nurodyti viso pasiūlymo kaina eurais su PVM, atkreipiant dėmesį, kad vieneto kaina pasiūlyme nėra nurodyta. Taigi, net hipotetiškai esant tokiai situacijai, kurioje tiekėjui būtų suteikta galimybė pateikti skirtingą prekių kiekį, tokie tiekėjų pasiūlymai negalėtų būti palyginami, nes palyginami gali būti tik tokie tiekėjų pasiūlymai, kurie parengti vadovaujantis vienodomis Pirkimo sąlygomis ir atitinkantys tuos pačius Pirkimo sąlygose nurodytus kriterijus.

Dėl šios priežasties pareiškėja, pripažinusi Tiekėjo pasiūlymą atitinkančiu Pirkimo sąlygų reikalavimus, kai buvo pasiūlytas ne visas Pirkimo sąlygose aiškiai ir konkrečiai nurodytas prekių kiekis, pažeidė VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte, VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo principus.

Pareiškėjos Projektas yra finansuojamas iš Europos Sąjungos lėšų, todėl šiuo atveju yra taikytini tiek Europos Sąjungos, tiek nacionalinės teisės aktai bei juos aiškinanti teismų praktika. Tiek teisės aktai, tiek ir jas aiškinanti teismų praktika, aiškiai įtvirtina CPVA teisę, o kartu ir pareigą, atlikti viešųjų pirkimų, finansuojamų Europos Sąjungos lėšomis, priežiūrą ir kontrolę bei atlikti įtariamo pažeidimo tyrimus ir nustatyti pažeidimus, jeigu tam yra faktiniai ir teisiniai pagrindai. Nei viena kita institucija pagal Taisykles neturi šios kompetencijos, todėl negali atlikti pažeidimo tyrimo ir nustatyti / nenustatyti pažeidimo. Nesvarbu kada, kuriuo metu ir kieno yra įtartas pažeidimas, įgyvendinančioji institucija privalo ištirti ir nustatyti ar yra pažeidimas, ar jo nėra, todėl CPVA, atsižvelgdama į Valstybės kontrolės pastebėjimus, turėjo teisę pradėti įtariamo pažeidimo tyrimo procedūrą, ir įvertinusi su Pirkimu susijusias aplinkybės, priimti Sprendimą, atkreipiant dėmesį, kad CPVA pareiga vertinti pirkimo sąlygų teisėtumą nėra apribota VK pastebėjimuose nurodytomis aplinkybėmis ar VPT išvadomis.

Atsakovė pažymėjo, kad finansinės korekcijos dydį nustatė, vadovaudamasi PAFT 311 punktu bei 7 priedo 6 ir 10 punktų nuostatomis dėl netinkamų finansuoti išlaidų nustatymo, Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Europos Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairėmis (toliau – ir Gairės), o taip pat atsižvelgdama į visas aplinkybes, galinčias lemti finansinės korekcijos dydį (konkurso tipą, pasiūlymus pateikusių tiekėjų skaičių, pažeistas VPĮ normas, tiekėjų pretenzijas, pareiškėjos veiksmus).

Gairių 1.1. skyriaus trečioje pastraipoje nustatyta, kad viešųjų pirkimų srities pažeidimai nagrinėjami atsižvelgiant į tikslą apsaugoti Sąjungos finansinius interesus ir atitiktį Sąjungos teisės aktams (pirmiausia – skaidrumo, nediskriminavimo, lygiateisiškumo, proporcingumo ir teisinio tikrumo principams). Be to, finansinės pataisos gali būti taikomos tik jei konkretus pažeidimas turi arba galėtų turėti finansinį poveikį Sąjungos biudžetui. Todėl šiose gairėse nurodytų (arba į juos panašių) rūšių pažeidimai, dėl kurių 2 skirsnyje nustatyta fiksuoto dydžio pataisa, laikomi turinčiais finansinį poveikį. Vadovaujantis išdėstytu, darytina pagrįsta išvada, kad Gairių 2 skirsnyje „Pažeidimų rūšys ir atitinkamų finansinių pataisų normos“ visi nurodyti (arba į juos panašūs) pažeidimai laikomi turinčiais finansinį poveikį.

Gairių 1.4 skyriaus „Kriterijai, į kuriuos reikia atsižvelgti sprendžiant dėl proporcingumo pataisos normos“ pirmoje pastraipoje nustatyta, kad jei dėl pažeidimo pobūdžio finansinio poveikio tiksliai kiekybiškai įvertinti neįmanoma, bet tokio pobūdžio pažeidimas gali turėti poveikį biudžetui, Komisija gali apskaičiuoti taikytinos pataisos sumą, atsižvelgdama į tris kriterijus: pažeidimo pobūdį, jo sunkumą ir susijusius finansinius fondų nuostolius. Tai reiškia, kad vadovaujantis šių gairių 2 skirsnyje nurodytomis fiksuoto dydžio (5, 10, 25 ir 100 proc.) normomis atliekamos finansinės pataisos turi atitikti proporcingumo principą. Tai nedaro poveikio tam, kad apskaičiuojant galutinę taikytinos pataisos sumą reikėtų atsižvelgti į visas nustatyto pažeidimo charakteristikas, susijusias su elementais, į kuriuos atsižvelgta nustatant šią fiksuoto dydžio normą.

Gairių 2 skyriuje „Pažeidimų rūšys ir atitinkamos finansinių pataisų normos“ yra pateiktos lentelės, kuriose yra aprašytos pažeidimų situacijos / rūšys, pažeidimų aprašymai ir siūlomos pagal pateiktus pažeidimo aprašymus pataisos normos. Šių lentelių skiltyje „Pažeidimo aprašymas“ yra pateikti pažeidimų rūšių aprašymai ir aplinkybės, vertinamos pritaikant vieną ar kitą siūlomą finansinę pataisą. Atsižvelgiant į nustatytas pažeidimo aplinkybes, kurios nurodytos Sprendime, ir vadovaujantis: Gairių 1.1. ir 2.1 lentelės 3 p. dėl nepagrįsto Pirkimo objekto neskaidymo į Pirkimo dalis, CPVA pagrįstai taikė 5 proc. finansinė korekciją; Gairių 2.2 lentelės 14 p. dėl Pirkimo laimėtojo pasiūlymo neatitikimo Pirkimo sąlygų reikalavimams, CPVA pagrįstai taikė 25 proc. finansinę korekciją; Gairių 2.1 lentelės 7 p. dėl nepagrįsto neskelbiamų derybų būdo taikymo, CPVA pagrįstai taikė 25 proc. finansinę korekciją.

Atsakovės vertinimu, Sprendime CPVA aiškiai ir detaliai ištyrė bei nustatė su pažeidimu susijusias aplinkybes, įvertino Pirkimo dokumentus, teisės aktų reikalavimus, aktualią teismų praktiką, pareiškėjos pateiktus argumentus bei, vadovaujantis atlikto tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis, aiškiai ir konkrečiai konstatavo VPĮ normų pažeidimą ir atitinkamai nustatytam pažeidimui taikė finansinę korekciją, todėl Sprendimas yra išsamiai ir aiškiai motyvuotas ir atitinka visus VAĮ 10 straipsnyje, reglamentuojančio administracinių sprendimų priėmimą, reikalavimus. Vien tai, kad pareiškėja nesutinka su nustatytais pažeidimais, nėra pagrindas Sprendimo laikyti neatitinkančiu VAĮ 10 straipsnio reikalavimų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė skundą tenkinti. Trečiojo suinteresuotojo asmens argumentai yra analogiški pareiškėjos argumentams.

Pareiškėja 2020 m. kovo 26 d. pakvietė tris tiekėjus (UAB „Hospitex diagnosstics Kaunas“, UAB „Garina“ ir UAB „“AE Medical“) dalyvauti neskelbiamų derybų būdu vykdomame Pirkime ir pateikti pasiūlymus.

Pasiūlymą pateikė tik UAB „Graina“, kuri nurodė galimą pasiūlyti DPV aparatų skaičių – 35 vnt. 2020 m. balandžio 1 d. pareiškėja atplėšė pateiktų pasiūlymų vokus ir kreipėsi į UAB „Graina“ dėl derybų, po kurių nustatyta (duomenys neskelbtini) Eur/vnt. kaina.

2021 m. gruodžio 14 d. CPVA užregistravo įtarimą apie pažeidimą Projekte, ir 2022 m. vasario 9 d. priėmė Sprendimą, kuriame konstatavo, kad: 1) pareiškėja, neišskaidžiusi Pirkimo objekto į dalis, pažeidė VPĮ 28 straipsnio 1 dalį, VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, skaidrumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principus, VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą siekį racionaliai naudoti lėšas bei VPĮ 17 straipsnio 3 dalyje draudimą dirbtinai riboti konkurenciją; 2) pareiškėja, pripažinusi UAB „Graina“ pasiūlymą atitinkančiu Pirkimo sąlygų reikalavimus, nors jis Pirkimo sąlygų neatitiko, nes buvo pasiūlytas ne visas perkamas prekių kiekis, pažeidė VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte, VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo principus; 3) pareiškėja, nepagrįstai pasirinkdama neskelbiamų derybų būdą pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus bei 71 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas.

Dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjai buvo pritaikyta galutinė 25 procentų finansinė korekcija ((duomenys neskelbtini) Eur) nuo 2021 m. vasario 12 d. užsakymo pagal Sutartį vertės ((duomenys neskelbtini) Eur).

Pareiškėja, nesutikdama su atsakovės konstatuotu pažeidimu dėl to, kad UAB „Graina“ pasiūlymas neatitiko Pirkimo sąlygų, savo nesutikimą grindė būtent priede nurodytu perkamų prekių kiekiu, t. y., „iki 70 vnt.“, todėl laikė, kad pasiūlymas dėl 35 vnt. buvo tinkamas.