Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Klaipėdos universitetinė ligoninė (po reorganizacijos – VšĮ Klaipėdos universiteto ligoninė) (toliau – ir Ligoninė, ir Perkančioji organizacija) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir CPVA) 2022 m. vasario 9 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT19 (toliau – ir Sprendimas dėl pažeidimo, ir Sprendimas) ir 2022 m. vasario 7 d. sprendimą dėl lėšų grąžinimo Nr. 2022-SF/2-293 (toliau – ir Sprendimas dėl lėšų grąžinimo). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Įgyvendindamas projektą „Priemonių, gerinančių ūmių infekcinių ir lėtinių kvėpavimo takų ligų gydymo paslaugų prieinamumą ir saugą, įgyvendinimas KUL“, projekto kodas J02-CPVA-V-11-0006 (toliau – ir Projektas), neskelbiamų derybų būdu atliko pirkimą „Dirbtinės plaučių ventiliacijos (DPV) aparatų pirkimas“, pirkimo Nr. 479322 (toliau – ir Pirkimas). Kvietimo dalyvauti Pirkime data 2020 m. kovo 26 d. CPVA atliko Projekto pažeidimo tyrimą ir priėmė Sprendimą dėl pažeidimo, kuriuo konstatuotas pareiškėjo įgyvendinamo Projekto metu įvykdytas pažeidimas bei nustatyta 25 proc. finansinė korekcija (43 500 Eur) nuo užsakymų pagal 2021 m. vasario 12 d. užsakymo pagal 2020 m. gegužės 15 d. dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų viešojo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. S-2020-429 (toliau – ir Sutartis) vertę (174 000 Eur), bei Sprendimo pagrindu priimtą Sprendimą dėl grąžintinų lėšų.

2.2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau – ir SAM) 2020 m. kovo 17 d. raštu Nr. (10.1.1.20-422)10-1793 (toliau – ir SAM raštas) nurodė užtikrinti tinkamą COVID-19 liga sergantiems pacientams asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei inicijuoti dirbtinės plaučių ventiliacijos prietaisų, pacientų monitorių, rentgeno ir kitų prietaisų, reikalingų minėtų pacientų gydymui, pirkimo procedūras pagal įsivertintą poreikį. SAM rašte nurodoma, kad šių prietaisų įsigijimo išlaidas numatoma kompensuoti iš Europos Sąjungos (toliau – ir ES) fondų investicijų, taip pat valstybės biudžeto lėšų. Pareiškėjas įsivertino reikalingos įrangos poreikius ir nedelsdamas pradėjo pasirengimą įrangos pirkimo procedūroms. Įstaiga turėjo atsižvelgti į tai, kad gali kilti neprognozuojamai daug susirgimų, galimus įrangos trūkumus visame pasaulyje ar prekių pristatymo trukdžius.

2.3. SAM 2020 m. balandžio 15 d. raštu Nr. (11.1.3-20)10-2661 nurodė, jog pareiškėjas gali būti projekto vykdytojas ir teikti projektinį pasiūlymą pagal jungtinę priemonę Nr. J02-CPVA-V ir taip iš dalies finansuoti Pirkimo objektu esančių prekių įsigijimą. SAM 2020 m. gegužės 6 d. raštu Nr. (11.1.3-20)10-3290 pareiškėjui buvo nurodyta iki 2020 m. gegužės 11 d. pateikti patikslintą projektinį pasiūlymą su jo veikimo teritorijoje esančių įstaigų išlaidomis. 2020 m. gegužės 7 d. pareiškėjas kreipėsi į SAM, prašydamas nurodyti teisinį pagrindą įtraukti VšĮ Šilalės ligoninę ir kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas į projektinį pasiūlymą. Pareiškėjas 2020 m. gegužės 19 d. pateikė patikslintą projektinį pasiūlymą. SAM 2020 m. gegužės 22 d. rašte Nr. (11.1.3-20)10-3774 buvo pateiktas prašymas patikslinti 2020 m. gegužės 19 d. pateiktą projektinį pasiūlymą, kad finansavimo poreikis neviršytų 5 855 055 Eur. 2020 m. gegužės 26 d. pareiškėjas pateikė patikslintą projektinį pasiūlymą. SAM 2020 m. birželio 9 d. įsakyme Nr. V-1415 patvirtintas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų siūlomų bendrai finansuoti valstybės projektų sąrašas, į kurį įtrauktas pareiškėjas, numatytas finansavimas iš ES struktūrinių fondų bei valstybės biudžeto. Nustatytas galutinis paraiškų pateikimo terminas – 2020 m. birželio 30 d.

2.4. CPVA 2020 m. birželio 12 d. pateikė kvietimą teikti paraišką. 2020 m. birželio 25 d. pareiškėjas pateikė paraišką finansuoti iš ES struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą projektą. 2020 m. liepos 15 d. CPVA atliko Pirkimo vertinimo veiksmus ir informavo, kad pastebėjimų, dėl kurių kiltų įtarimas dėl pažeidimo, CPVA nenustatė. 2020 m. rugpjūčio 10 d. įsigaliojo iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų finansuojamo projekto Nr. J02-CPVA-V-11-0006 „Priemonių, gerinančių ūmių infekcinių ir lėtinių kvėpavimo takų ligų gydymo paslaugų prieinamumą ir saugą, įgyvendinamas KUL“ sutartis Nr. J02-CVPA-V-11-0006. 2020 m. rugpjūčio 24 d. pareiškėjas gavo avansinį mokėjimą pagal finansavimo sutartį.

2.5. Viešųjų pirkimų procedūros vyko tokia tvarka: 2020 m. kovo 18 d. pareiškėjo Viešojo pirkimo komisija (toliau – ir Komisija) protokolu patvirtino Pirkimo sąlygas ir nusprendė pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu. VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninė, VšĮ Respublikinė Klaipėdos ligoninė ir VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninė įgaliojo pareiškėją vykdyti konsoliduotą dirbtinės plaučių ventiliacijos (DPV) aparatų pirkimą. Pareiškėjas 2020 m. kovo 26 d. pakvietė tris tiekėjus (uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Hospitex Diagnostics Kaunas“, UAB „Graina“ ir UAB „AE Medical“)) dalyvauti neskelbiamų derybų būdu vykdomame Pirkime ir pateikti pasiūlymus. Pirkimo sąlygose buvo nurodyta, kad Pirkimas į dalis nėra skaidomas ir, kad pareiškėjas siekia įsigyti iki 70 vnt. DPV aparatų. Pasiūlymą pateikė tik UAB „Graina“ (toliau – ir Tiekėjas), kuri nurodė galimą pasiūlyti DPV aparatų skaičių – 35 vnt. 2020 m. balandžio 1 d. pareiškėjas atplėšė pateiktų pasiūlymų vokus ir kreipėsi į UAB „Graina“ dėl derybų, po kurių nustatyta 29 000 Eur/vnt. kaina. Atsižvelgiant į pasiūlytų DPV aparatų skaičių, ketinama įsigyti įranga buvo padalinta ją paskirstant taip: pareiškėjui – 19 vnt.; VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninė – 7 vnt.; VšĮ Respublikinė Klaipėdos ligoninė – 4 vnt.; VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninė – 2 vnt. 2020 m. gegužės 15 d. VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninė ir UAB „Graina“ sudarė sutartį dėl 7 vnt. DPV aparatų įsigijimo. VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninė 2020 m. vasaros pabaigoje pateikė UAB „Graina“ žodinį užsakymą dėl prekių pristatymo, tačiau jai buvo pasakyta, kad prekių tiekimas gali vėluoti arba užsakymas bus pristatomas dalimis. 2020 m. spalio 29 d. VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninė pateikė rašytinį užsakymą, patikslindama, kad užsako 1 DPV aparatą. Kiti DPV aparatai (6 vnt.) buvo užsakyti 2021 m. vasario 12 d.

2.6. 2021 m. gruodžio 14 d. CPVA užregistravo įtarimą apie pažeidimą Projekte, ir 2022 m. vasario 9 d. priėmė Sprendimą dėl pažeidimo, kuriame konstatavo, kad: 1) pareiškėjas, neišskaidęs Pirkimo objekto į dalis, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimo įstatymo (toliau – ir VPĮ) 28 straipsnio 1 dalį, VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, skaidrumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principus, VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą siekį racionaliai naudoti lėšas bei VPĮ 17 straipsnio 3 dalyje draudimą dirbtinai riboti konkurenciją; 2) pareiškėjas, pripažinęs UAB „Graina“ pasiūlymą atitinkančiu Pirkimo sąlygų reikalavimus, nors jis Pirkimo sąlygų neatitiko, nes buvo pasiūlytas ne visas perkamas prekių kiekis, pažeidė VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte, VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo principus; 3) pareiškėjas, nepagrįstai pasirinkdamas neskelbiamų derybų būdą, pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus bei 71 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas. Dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjui buvo pritaikyta 25 procentų finansinė korekcija (43 500 Eur) nuo 2021 m. vasario 12 d. užsakymo pagal Sutartį vertės (174 000 Eur).

2.7. Pareiškėjas nepadarė pažeidimų, nes neturėjo pareigos skaidyti Pirkimo objektą į atskiras dalis, o juo labiau – pateikti neskaidymo pagrindimą; turėjo teisę pripažinti laimėjusiu UAB „Graina“ pasiūlymą. CPVA pažeidimo tyrimą atliko aplaidžiai ir pažeisdama objektyvumo principą. Be kita ko, egzistavo faktinės ir teisinės aplinkybės Pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu. Pareiškėjas Sprendimą dėl pažeidimo ir Sprendimą dėl lėšų grąžinimo laiko nemotyvuotais, neteisėtais. Net ir tuo atveju, jei būtų pagrindo konstatuoti, jog Sprendime įvardintus pažeidimus pareiškėjas padarė, pripažintina, kad jie yra formalaus pobūdžio, todėl nesudaro pagrindo finansinei korekcijai taikyti. Bet kuriuo atveju pritaikyta finansinė korekcija yra neproporcinga tariamai pareiškėjo padarytų pažeidimų pobūdžiui. Pareiškėjas Pirkimo procedūras neskelbiamų derybų būdu vykdė pagrįstai ir laikydamasis teisės aktų keliamų reikalavimų. COVID-19 sukelta krizė viešųjų pirkimų teisės požiūriu pripažįstama didelę ir perkančiosios organizacijos nenumatytą skubą objektyviai pateisinančia aplinkybe. Aplinkybės, jog pirkimo objektu buvusios prekės buvo ir yra reikalinga COVID-19 pacientų priežiūrai, neginčija nei CPVA, nei Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė (toliau – ir VK), kurios iniciatyva sprendimas ir buvo priimtas.

2.8. Sprendimas vykdyti Pirkimą neskelbiamų derybų būtu buvo priimtas 2020 m. kovo 18 d., o Pirkimo sutartis su vieninteliu pasiūlymą pateikusiu tiekėju buvo sudaryta 2020 m. gegužės 15 d. – pačioje COVID-19 pandemijos pradžioje. Skubus Sutarties sudarymas pareiškėjui užtikrino, jog tiekėjas UAB „Graina“ bus įpareigotas vos tik gavęs pareiškėjo užsakymą per 40 dienų pateikti užsakytą kiekį prekių, kas buvo itin svarbu 2020 metų pradžioje, kuomet viso pasaulio medicininės įstaigos ėmė rūpintis COVID-19 krizės valdymui reikiamo inventoriaus įsigijimu. Dėl šios priežasties egzistavo visos VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytos sąlygos Pirkimą organizuoti neskelbiamų derybų būdu. Pirkimas, vykdomas atviro konkurso būdu, galėjo užsitęsti iki 5 mėnesių ir galėjo susidaryti situacija, kai pareiškėjas reikiamų medicininių prekių nebūtų spėjęs įsigyti 2020 metais. Aplinkybė, jog maksimali Sutarties trukmė yra 12 mėnesių, nereiškia, kad neįsigijus neskelbiamų derybų objektu esančių prekių iškart po Sutarties sudarymo išnyko Pirkimo skubą lėmusios aplinkybės. Tokią poziciją patvirtina ir Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – ir VPT) išvadoje, kurioje nurodoma, kad Pirkimo būdo parinkimo metu egzistavo prekių poreikis ir aplinkybės, nepriklausančios nuo Perkančiosios organizacijos. Vykdant Pirkimo sutartį, prekių poreikis nedingo, tačiau aplinkybės, susijusios su prekių poreikio finansavimu, lėmė, kad prekių poreikis būtų patenkintas ne iš karto. Finansavimo trūkumas sutarties vykdymo metu nepaneigia prekių poreikio ir ypatingos skubos aplinkybių. Pirkimą buvo būtina atlikti ypač skubiai dėl būtinybės tinkamai ir operatyviai reaguoti į susiklosčiusią pandeminę situaciją, kurią labai sunku prognozuoti dėl pacientų skaičiaus dinamikos, besikeičiančios situacijos rinkoje, prekių tiekimo trikdžių. Neatlikus Pirkimo ypač skubiai, VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninė rizikavo nesuteikti reikalingų paslaugų ir sukelti pavojų pacientų sveikatai. Tokia ekstremali situacija buvo susiklosčiusi pirmą kartą ir niekas negalėjo numatyti kaip ji klostysis toliau.

2.9. Parenkant Pirkimo būdą, pareiškėjo Komisija įvertino tuo metu turėtą informaciją ir aplinkybes. Įvykdžius Pirkimą ir VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninei sudarius Sutartį, buvo vertinama situacija dėl sergamumo, galimybės gauti lėšas iš Europos Sąjungos, turimos nuosavos lėšos, įvertinami reikalingos įrangos prioritetai. Pareiškėjui yra žinoma VPĮ 28 straipsnyje nustatyta taisyklė „skaidyk arba pasiaiškink“, tačiau ji nėra taikoma, kai viešojo pirkimo procedūros yra vykdomos neskelbiamų derybų būdu. Tokią poziciją patvirtina ir VPT išvada, pateikta atliekant kitą pareiškėjo viešąjį pirkimą, kurioje VPT konstatavo, jog, vadovaujantis VPĮ 72 straipsnio 3 dalimi, esant ypatingai skubai, perkančioji organizacija gali pirkimo sutartį sudaryti nesilaikydama VPĮ 72 straipsnio 2 dalyje nurodytiems etapams taikomų ir kitų pirkimo procedūroms bei pirkimo sutarties turiniui nustatytų reikalavimų. Taigi, ypatingos skubos atveju, perkančioji organizacija gali nerengti pirkimo dokumentų. Vis dėlto pasirinkus juos rengti, nėra privalomo teisinio pagrindo teigti, kad perkančiajai organizacijai yra pareiga, vykdant pirkimą neskelbiamų derybų būdu dėl ypatingos skubos aplinkybių, pagrindimą dėl neskaidymo įrašyti į pirkimo dokumentus. Pirkimą vykdant neskelbiamų derybų būdu homogeniškas (vienodas) prekes pirkti ir pirkimo objektą skaidyti kiekybiniu pagrindu būtų buvę neracionalu, nes: (i) perkant didesnį kiekį, manytina, prekes galima nusipirkti už mažesnę kainą; (ii) pirkimą suskaidžius į 7 dalis dalyviams būtų apsunkintos konkuravimo sąlygos, o pareiškėjas galbūt būtų gavęs brangesnius pasiūlymus; (iii) kyla didesnė administracinė našta tiekėjams rengiant pasiūlymus, o pareiškėjui juos vertinant; (iv) perkant didelį kiekį vienodos įrangos išvengiama to, jog teikiant paslaugą gali tekti naudotis skirtingais, tačiau tą pačią funkciją atliekančiais aparatais, dėl ko mažėja žmogiškosios klaidos gydymo procese tikimybė; (v) būtų susiklosčiusi situacija, jog už tapačių techninių parametrų įrangą pareiškėjas būtų mokėjęs skirtingas, galbūt didesnes nei Pirkimo atveju, kainas.

2.10. Pareiškėjas pagrįstai pripažino UAB „Graina“ pateiktą pasiūlymą laimėjusiu, nes Pirkimo sąlygose buvo aiškiai nustatyta, kad pareiškėjas siekia įsigyti ne 70 vnt., o iki 70 vnt. DPV aparatų. Taigi, pareiškėjas Pirkimo dokumentuose atskleidė aplinkybę, kad Pirkime dalyvauti pakviesti tiekėjai gali teikti pasiūlymus dėl mažesnio nei maksimaliai siekiamas įsigyti DPV aparatų kiekio. VPT savo išvadoje taip pat nurodė, kad Perkančioji organizacija turėjo teisę neskelbiamų derybų būtų iš tiekėjo įsigyti jo siūlomą DPV aparatų kiekį. CPVA Sprendime aiškiai nurodė, kad pažeidimo tyrimą pradėjo dėl to, nes gavo VK išvadą. Vadovaujantis aplinkybe, jog CPVA atliktas pažeidimo tyrimas yra motyvuojamas VK išvada, o Sprendimas savo turiniu yra kone analogiškas VK išvadai, spręstina, kad CPVA savarankiško tyrimo priimdama Sprendimą neatliko, todėl pažeidė objektyvumo principą. CPVA, savo iniciatyva atlikusi Pirkimo vertinimą, jokių pažeidimų nenustatė. Kadangi CPVA Sprendimas (pareiškėjui skirtas individualus administracinis aktas) priimtas galbūt pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtintą objektyvumo principą, yra netinkamai motyvuotas, todėl jis neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

2.11. Jeigu teismas spręstų, jog pareiškėjo padaryti pažeidimai egzistuoja, tai šie pažeidimai negalėtų būti vertinami kitaip kaip tik formaliais pažeidimais. Tą patvirtina ir VPT išvada, kad, atsižvelgiant į VPĮ 72 straipsnio 3 dalies nuostatas ir įvertinus aplinkybių visumą (pandeminę situaciją Lietuvoje ir visame pasaulyje, įgaliotosios organizacijos paaiškinimą, situaciją DPV aparatų rinkoje), įstatymo pažeidimas laikytinas formaliu. Net jei ir būtų nustatyti pažeidimai, CPVA turėjo atsižvelgti į proporcingumo principą, įvertinti galimų pažeidimų sudėtingumą, pobūdį, rimtumą, finansines pasekmes. Nagrinėjamu atveju yra būtina įvertinti šias aplinkybes: (i) CPVA, dar 2020 m. liepos 15 d. atlikusi paskesnę Pirkimo patikrą, informavo pareiškėją, jog jokių pažeidimų vykdant Pirkimą nebuvo nustatyta. Tai reiškia, jog jokių akivaizdžių pažeidimų tikrinimo metu nenustatyta; (ii) sprendimas pradėti tyrimą dėl įtariamo pažeidimo buvo priimtas tik po to, kai buvo pateikta VK išvada; (iii) CPVA suformuoti įtarimo apie pažeidimą motyvai yra analogiški pastebėjimams, pateiktiems VK išvadoje; (iv) CPVA vykdydama pažeidimo tyrimą ir priimdama Sprendimą pažeidė objektyvumo principą; (v) VPT išvadoje buvo nurodyta informacija, kurios pagrindu negalėjo būti taikoma finansinė korekcija (konstatuotas formalus pažeidimas); (vi) egzistavo visos sąlygos Pirkimui vykdyti neskelbiamų derybų būdu; (vii) jokia faktinė žala Europos Sąjungos ar nacionaliniams biudžetams padaryta nebuvo ir net negalėjo būti. Retrospektyviai vertinant šio ir kitų pareiškėjo ginčo laikotarpiu vykdytų pirkimų rezultatus, matyti, jog tuo metu buvo labai nedidelė dalyvių konkurencija, kadangi rinkoje paprasčiausiai trūko prekių, kurias dalyviai galėtų pasiūlyti įsigyti. CPVA Sprendime pritaikyta 25 proc. finansinė korekcija yra neproporcinga ir prieštarauja finansinių korekcijų taikymo tikslams, nes pareiškėjo veiksmai neturėjo įtakos tinkamam Projekto ir ES finansavimo tikslų įgyvendinimui.

14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti; priteisti iš CPVA pareiškėjo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

14.6. Pareiškėjas nesutinka su teismo pozicija, jog pareiškėjas privalėjo skaidyti Pirkimo objektą į dalis arba Pirkimo sąlygose pateikti sprendimo neskaidyti Pirkimo į dalis pagrindimą, tačiau pritaria, jog šis pažeidimas yra susijęs su ankstesniu – pareiškėjo sprendimu nepagrįstai vykdyti neskelbiamas derybas. CPVA sprendime klaidingai teigia, kad pareiškėjas, vykdydamas pirkimą, neįgyvendino pareigos skaidyti Pirkimo objekto į dalis arba Pirkimo sąlygose pateikti argumentuotą pagrindimą dėl Pirkimo objekto neskaidymo (VPĮ 28 str. 2 d.). Pirma, pareiškėjui yra žinoma, jog VPĮ 28 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra nustatyta pareiga perkančiosioms organizacijoms, vykdant tarptautinį pirkimą, pirkimo objektą skaidyti į dalis arba, priėmus sprendimą neskaidyti, pirkimo dokumentuose pateikti šio sprendimo pagrindimą. Antra, sprendimą vykdyti Pirkimą neskelbiamų derybų būdu priėmimo metu (2020 m. kovo 18 d.) egzistavo skubos aplinkybės ir pareiškėjas neskelbiamų derybų būdą pasirinko pagrįstai, vadovaudamasis VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Trečia, pareiškėjas, priešingai nei CPVA, laikosi pozicijos, jog tuo atveju, jeigu atitinkama perkančioji organizacija turi teisę vykdyti tarptautinį prekių pirkimą neskelbiamų derybų būdu VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, atitinkamai perkančiajai organizacijai VPĮ 28 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta pareiga „skaidyk arba pagrįsk“ nėra taikoma. VPĮ 72 straipsnio 3 dalis expressis verbis (tiesiogiai) suteikia teisę pareiškėjui taisyklės „skaidyk arba pagrįsk“ nesilaikyti.

14.7. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į aplinkybę, jog pareiškėjo bei teismo pozicija nesutampa su CPVA pozicija aptartu klausimu, o Lietuvos Respublikos aukštesnės instancijos teismų praktikos (apeliacinės instancijos teismų, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo) dėl VPĮ 28 straipsnio 1 ir 2 dalių taikymo sąlygų santykio su VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 71 straipsnio 3 dalimi nėra, pateikia šių nuostatų tarpusavio santykio teisinį vertinimą. Atitinkamą pirkimą vykdant VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, kai egzistuoja objektyvios skubos aplinkybės, VPĮ 71 straipsnio 3 dalis išimtinai nustato papildomas taisykles, kurios suteikia teisę perkančiosioms organizacijoms nesilaikyti procedūrinių veiksmų, siekiant paspartinti atitinkamo pirkimo objekto įsigijimą. Tuo metu VPĮ 28 straipsnio 1–2 dalyse nustatyto viešųjų pirkimų instituto „skaidyk arba pagrįsk“ taisyklės tikslas – užtikrinti kuo didesnę konkurenciją viešuosiuose pirkimuose skatinant smulkaus ir vidutinio verslo įsitraukimą. Taigi, kompleksiškai vertinant VPĮ 28 straipsnio 1 ir 2 dalių bei VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 71 straipsnio 3 dalies nuostatų tikslus, manytina, jog šie du viešųjų pirkimų teisės institutai – „skaidyk arba pagrįsk“ ir neskelbiamos derybos, vykdomos skubos pagrindu – yra tarpusavyje nesuderinami bei vienas kitam prieštaraujantys.

14.8. Pareiškėjas pagrįstai pripažino UAB „Graina“ pasiūlymą atitinkančiu Pirkimo sąlygas. Tuo atveju, jeigu egzistuoja pagrindai ir pirkimas yra vykdomas neskelbiamų derybų būdu dėl skubos, VPĮ 72 straipsnio 3 dalis suteikia išimtines teises perkančiajai organizacijai pirkimo sutartį sudaryti nesilaikant VPĮ 72 straipsnio 2 dalyje nurodytiems etapams taikomų ir kitų pirkimo procedūroms bei pirkimo sutarties turiniui nustatytų reikalavimų. VPĮ 72 straipsnio 3 dalies nuostata VPĮ komentare yra aiškinama plečiamai, t. y. nurodant, kad perkančiosios organizacijos VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo atveju gali nesilaikyti ne tik VPĮ, bet ir, pavyzdžiui, pačios perkančiosios organizacijos vidaus nuostatų. Kitaip tariant, VPĮ komentaro autoriai indikuoja, kad, vykdant atitinkamą pirkimą VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 3 punkto sąlygomis, perkančiosios organizacijos turi didelę diskrecijos laisvę, siekdamos patenkinti perkančiosios organizacijos poreikį skubiai įsigyti pirkimo objektą, ir ši diskrecija gali pasireikšti tiek VPĮ, tiek kitų teisės aktų objektyviai pagrįstu nesilaikymu. Pirkimo sąlygose buvo aiškiai nustatyta, kad pareiškėjas siekia įsigyti ne 70 vnt. DPV aparatų, o siekia pirkti iki 70 vnt. DPV aparatų. Juolab, pareiškėjas šiuo atveju galėjo Pirkime pakviesti dalyvauti ir tik vieną tiekėją. Be to, Pirkimo sąlygų 11 punkto nurodyti DPV aparatų kiekiai pagal atskiras ligonines, o Pirkimo sąlygų 2 priedo 23 punkte – iki 70 vnt. Kaip matyti, UAB „Graina“ 2020 m. kovo 31 d. pateiktame pasiūlyme Nr. KD20-117 ir nurodė 35 vnt., tuo pačiu pastabose pažymėjusi, kad atsiradus nenumatytoms aplinkybėms – gamybos bei prekių pristatymo sutrikimams, kurių neįmanoma numatyti bei prognozuoti, pagal konkurso sąlygas galės pateikti tik 35 vnt., iš ko darytina išvada, jog pagal Pirkimo dokumentus tiekėjas suprato galintis pateikti būtent iki 70 vnt. DPV aparatų. Jokių pasiūlymų, skundų, pastebėjimų, klausimų kiti du pareiškėjo kviesti tiekėjai UAB „Hospitex Diagnostics Kaunas“ ir UAB „AE Medical“ nepateikė. Teismo sprendime dėstoma pozicija dėl šio pažeidimo pagrįstumo yra nepagrįsta, prieštaraujanti VPĮ 71 straipsnio 1 daliai, 72 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatoms bei neskelbiamų derybų, vykdomų skubos aplinkybėmis, tikslams.

14.9. Lietuvos Respublikos teismai kol kas nėra pateikę VPĮ 28 straipsnio 1 ir 2 dalių bei VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 72 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatų tarpusavio taikymo aiškinimo taisyklių. VPĮ 7 priedo 6 punkte yra nurodyta, jog VPĮ yra įgyvendinama 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (OL 2014 L 94, p. 65), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. gruodžio 18 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2017/2365 (OL 2017 L 337, p. 19) (toliau – ir Direktyva). VPĮ 28 straipsnio 1 ir 2 dalyse analogiškas reguliavimas yra nustatytas Direktyvos 46 straipsnio 1 ir 4 dalyse. VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 3 punkte analogiškas reguliavimas yra nustatytas Direktyvos 32 straipsnio 2 dalies (c) punkte. Administracinei bylai aktualiais klausimais ESTT išaiškinimų nėra pateikęs savo formuojamoje praktikoje. Todėl, tuo atveju, jeigu teismui sprendžiant bylą kiltų VPĮ 28 straipsnio 1 ir 2 dalių bei VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 72 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatų taikymo klausimų, pareiškėjas pritartų teismo sprendimui sustabdyti bylą kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą dėl šio klausimo: Ar perkančiajai organizacijai, siekiančiai pagrįstai vykdyti viešojo pirkimo procedūras neskelbiamų derybų būdu Direktyvos 32 straipsnio 2 d. (c) punkto pagrindu yra keliama Direktyvos 46 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatyta pareiga skaidyti pirkimą į atskiras dalis, jeigu planuojamo pirkimo vertė viršija valstybės narės nacionalinėje teisėje įtvirtintos tarptautinio pirkimo vertės ribas?

Šalies argumentai

15.1. Pareiškėjas kartoja tuos pačius argumentus, kurie buvo nurodyti skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui, išskyrus nepagrįstą prašymą kreiptis į Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo.

15.2. CPVA Sprendime pažeidimas yra susijęs su UAB ,,Graina“ ir pareiškėjo įgaliotos VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės 2020 m. gegužės 15 d. sudaryta pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. S-2020-429, o ne su pareiškėjo prašoma į bylą įtraukti 2020 m. balandžio 8 d. sutartimi Nr. SR20-34-14-20-0011, sudaryta tarp pareiškėjo ir UAB ,,Graina“, kuri nepatenka į CPVA Sprendime nustatyto pažeidimo apimtį.

15.3. Skubus Pirkimo procedūrų atlikimas savaime neužtikrina reikalingų paslaugų suteikimo pacientams, kadangi ligoninė aprūpinama reikalinga medicinos įranga (šiuo atveju DPV aparatais) būtent Sutarties vykdymo metu, t. y. pateikus Tiekėjui užsakymą ir pastarajam pristačius įrangą Sutartyje nustatytais terminais. Tuo metu faktinės aplinkybės patvirtina, kad didžioji dalis įrangos (6 iš 7 vnt.) buvo užsakyta ne iš karto įsigaliojus Sutarčiai, o 2021 m. vasario 12 d., t. y. praėjus 274 dienoms nuo Sutarties sudarymo. Be to, pareiškėjo skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui, nurodomas argumentas, jog „Įvykdžius Pirkimą ir sudarius Sutartį, buvo vertinama situacija dėl sergamumo, galimybės gauti lėšas iš Europos Sąjungos, turimos nuosavos lėšos, įvertinami reikalingos įrangos prioritetai“, suponuoja išvadą, kad nagrinėjamu atveju parenkant Pirkimo būdą (t. y. neskelbiamų derybų), nebuvo vertintas nei reikalingos įrangos poreikis, nei planuojamos lėšos, kadangi, pareiškėjo teigimu, tai buvo vertinama „Įvykdžius Pirkimą ir sudarius Sutartį <...>“. Pareiškėjo skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui, nurodomos aplinkybės, susijusios su finansavimo gavimu, tik dar kartą patvirtina, kad nagrinėjamo Pirkimo atveju buvo ne skuba įsigyti įrangą, o gavus finansavimą įsigyti įrangą. Pareiškėjas skundo, pateikto pirmosios instancijos teismui, 55 punkte nurodė, kad siekė ,,rezervuoti“ įrangą. Vertinant Sutarties 3.1 punkto nuostatas, daroma priešinga išvada, nes Sutartyje aiškiai nurodyta, kad negavus finansavimo, pirkimo sutartis gali būti nutraukiama, todėl, esant tokiai sutartinei nuostatai, nei vienas tiekėjas neįsipareigos laikyti rezervuotos įrangos, kurios įsigijimas priklausys nuo to, ar bus gautas finansavimas, ar ne.

15.4. COVID-19 viruso plitimas nepanaikino pareigos vykdyti pirkimus skaidriai ir laikantis imperatyvių VPĮ nuostatų, todėl pareiškėjas, turėdamas perkančiosios organizacijos statusą, privalėjo organizuoti ir atlikti pirkimo procedūras, vadovaudamasis VPĮ įtvirtintomis pirkimo procedūromis. Pirkimo aplinkybės patvirtina, kad skubos įsigyti dalį Pirkimo objekto nebuvo, todėl vertinama, kad faktinės Sutarties įgyvendinimo aplinkybės, kurios paneigia skubos egzistavimo aplinkybę, patvirtina, jog pareiškėjas nepagrįstai taikė neskelbiamų derybų būdą. Pareiškėjo teiginiai prieštarauja aptartoms Pirkimo sąlygoms ir teisės normoms, reglamentuojančioms pirkimus, atliekamus neskelbiamų derybų būdu.

15.5. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad, taikant neskelbiamų derybų būdą, pareiškėjui nėra numatyta VPĮ 28 straipsnio 1 dalyje pareiga skaidyti pirkimo objektą į dalis ar pateikti sprendimo neskaidyti pagrindimą Pirkimo sąlygose. VPĮ 28 straipsnyje apibrėžtas teisinis reguliavimas aiškiai ir konkrečiai nurodo, kad tarptautinių pirkimų atveju privaloma skaidyti Pirkimo objektą į Pirkimo dalis, išskyrus VPĮ 28 straipsnio 2 dalyje apibrėžtą išimtį, kurioje nėra numatyta, jog taikant neskelbiamų derybų būdą perkančiosios organizacijos gali netaikyti VPĮ 28 straipsnio 1 dalyje apibrėžto imperatyvo. Perkančiosios organizacijos yra įpareigotos skatinti didesnę konkurenciją, smulkaus ir vidutinio verslo dalyvavimą pirkimuose bei užtikrinti racionalų lėšų panaudojimą. Nagrinėjamo Pirkimo atveju, Pirkimo objekto neskaidymo ar sujungimo į vieną Pirkimą pagrįstumo vertinimas turi būti atliekamas tiekėjų konkurencijos užtikrinimo aspektu, įvertinant, ar pareiškėjo tikslas negalėjo būti pasiektas mažiau varžančiomis priemonėmis, t. y. būtina įvertinti, ar Pirkimas atitinka VPĮ imperatyvius reikalavimus, ar tiekėjams buvo sudarytos vienodos sąlygos dalyvauti Pirkime. Šiame Pirkime buvo perkami vienarūšiai (homogeniški) Pirkimo objektai (70 vnt. dirbtinės plaučių ventiliacijos (DPV) aparatai), atkreipiant dėmesį, kad skirtingas DPV aparatų kiekis buvo numatytas keturioms Klaipėdos miesto ligoninėms, todėl pareiškėjas Pirkimo objektą galėjo kiekybiškai išskaidyti į atskiras Pirkimo dalis. Priešingai nei teigia pareiškėjas, įpareigojimas tarptautinio pirkimo atveju skaidyti pirkimo objektą į dalis yra reikalavimas pirkimo objektui, kuris nėra priskirtinas pirkimo procedūroms, netaikytinoms pagal VPĮ 72 straipsnio 3 dalį.

15.6. Atsižvelgiant į tai, kad su Tiekėju buvo sudaryta Sutartis, vertinama, kad pareiškėjas nesilaikė Pirkimo sąlygų 12 punkte ir Pirkimų 44.2 punkte apibrėžtų reikalavimų, bei VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų, nes nepagrįstai priėmė Tiekėjo pasiūlymą, kuris neatitiko Pirkimo sąlygų reikalavimų. Taip pat pareiškėjas, prieš derybų vykdymą, privalėjo patikrinti, ar tiekėjų pateikti pirminiai pasiūlymai atitinka Pirkimo, vykdomo neskelbiamų derybų būdu, sąlygas. Tik tie tiekėjai, kurių pasiūlymai nėra atmesti kaip neatitinkantys Pirkimo sąlygų reikalavimų, gali būti kviečiami derėtis.

15.7. Pareiškėjo siūlymas kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo yra dėl to, kad pareiškėjas netinkamai interpretuoja VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir VPĮ 28 straipsnyje apibrėžtų privalomų sąlygų taikymą, todėl vien aplinkybė, jog nagrinėjamo ginčo atveju nėra priimtų teismo sprendimų, kuriais galėtų vadovautis nacionaliniai teismai, nepagrindžia pareiškėjo siūlymo kreiptis į ESTT, atkreipiant dėmesį, kad nagrinėjamo ginčo atveju teisinis reguliavimas yra aiškus ir konkretus. Nustatyta, kad VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtintos ne dvi, kaip apeliaciniame skunde teigia pareiškėjas, bet trys minėtos teisės normos taikymo sąlygos: (1) turi įvykti nenumatomas įvykis; (2) turi susiklostyti ypatingos skubos aplinkybės, dėl kurių neįmanoma laikytis kitoms procedūroms nustatytų terminų; (3) turi būti priežastinis ryšys tarp nenumatomo įvykio ir dėl to atsiradusios ypatingos skubos. Pareiškėjas ignoruoja antrosios kumuliatyvios sąlygos taikymą, todėl apeliaciniame skunde daro teisinio reguliavimo neatitinkančias išvadas. VPĮ nėra apibrėžta, kad tarptautinių pirkimų atveju, taikant neskelbiamų derybų būdą, perkančiosios organizacijos gali netaikyti VPĮ 28 straipsnio apibrėžto imperatyvo, įpareigojančio pirkimo objektą skaidyti į atskiras pirkimo dalis, todėl apeliaciniame skunde pateikta interpretacija neatitinka viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo.

15.8. CPVA nesutinka su pareiškėjo prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas, kadangi pareiškėjas turi visus pajėgumus ginti savo teises ir atstovauti instituciją teisminiame ginče, todėl šiuo atveju nebuvo būtina pasitelkti advokato pagalbą. Pareiškėjas patvirtintoje organizacinėje struktūroje, kuri skelbiama įstaigos internetiniame puslapyje, turi įsteigęs Apsaugos ir juridinį skyrių. Byla nėra išskirtinai sudėtinga faktinių aplinkybių nustatymo ir įrodymų vertinimo aspektu, todėl neegzistuoja jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių buvo būtina pasitelkti papildomai advokato pagalbą. Pareiškėjas galėjo savo vidiniais resursais užtikrinti tinkamą atstovavimą teisminiame ginče, nebuvo jokio poreikio pasitelkti advokato pagalbą.