- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-03-27
- Bylos Nr.
- eI3-621-596/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01045-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vita Valeckaitė, Diana Butrimienė, Jolita Rasiukevičienė
- Pareiškėjas
- viešosios įstaigos Klaipėdos universiteto ligoninės
- Atsakovas
- viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Butrimienės, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vitos Valeckaitės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos Klaipėdos universiteto ligoninės skundą atsakovei viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Klaipėdos universiteto ligoninė (toliau – ir pareiškėja arba KUL) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir atsakovė arba CPVA) sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT10 (toliau – ir Sprendimas) ir 2022 m. vasario 9 d. sprendimą dėl lėšų grąžinimo Nr. 2021-SF/2-294 (toliau – ir Sprendimas dėl lėšų grąžinimo) bei priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad įgyvendindama projektą „Priemonių, gerinančių ūmių infekcinių ir lėtinių kvėpavimo takų ligų gydymo paslaugų prieinamumą ir saugą, įgyvendinimas KUL“ projekto kodas J02-CPVA-V-11-0006 (toliau – ir Projektas), atliko tarptautinį pirkimą atviro konkurso būdu „RNR ir DNR išskyrimo automatinis analizatorius“, pirkimo Nr. 486778 (toliau – ir Pirkimas). KUL viešojo pirkimo komisija, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 60 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 2020 m. gegužės 11 d. protokolu nusprendė vykdyti Pirkimą taikant pagreitintą pirkimo procedūrą. Skelbimas apie Pirkimą CVP IS buvo paskelbtas 2020 m. gegužės 13 d. Pirkimas nebuvo skaidytas į dalis.
Pirkimu buvo susidomėję 4 tiekėjai, tačiau pasiūlymą Pirkimui pateikė tik vienas tiekėjas, kurio pasiūlymas ir buvo pripažintas laimėjusiu. Su pirkimo laimėtoju UAB „Diamedica“ (toliau – ir Tiekėjas) KUL 2020 m. birželio 11 d. pasirašė sutartį Nr. 14-20-0034 (toliau – ir Sutartis). Sutarties galiojimo terminas – 12 mėn., Sutarties vertė – 29 645 Eur, Sutarties vertė, tenkanti Projektui – 29 645 Eur. Pareiškėja 2020 m. rugpjūčio 4 d. pateikė prašymą Tiekėjui dėl įrangos pristatymo pagal Sutartį. Tiekėjas RNR ir DNR išskyrimo automatinį analizatorių (toliau – ir įranga) pristatė, KUL įrangą priėmė ir pilnai atsiskaitė. Sutartis įvykdyta.
Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė (toliau – ir VK), atlikusi Pirkimo vertinimą, audito metu nustatė, kad KUL, vykdydama Pirkimą, nepagrįstai taikė pagreitintą pirkimo procedūrą bei nustatė netinkamą pasiūlymų pateikimo terminą. Remiantis šiomis aplinkybėmis, Projekte buvo užregistruotas įtarimas apie pažeidimą Nr. IT10 ir CPVA 2021 m. gruodžio 15 d. raštu per Duomenų mainų svetainę (toliau – DMS) informavo KUL apie pradėtą pažeidimo tyrimą. KUL pateikė 2021 m. gruodžio 17 d. raštą Nr. 16-3814 su paaiškinimu dėl užregistruoto įtarimo, kuriame paaiškino, kad pagreitintos pirkimo procedūros buvo atliktos atsižvelgiant į tuo metu buvusią situaciją ir aplinkybes, nurodytas šio rašto dėl pažeidimo Nr. IT04 1 punkte; Pagreitintas pirkimo būdas buvo viešas atviras tarptautinis konkursas, kuriame galėjo dalyvauti visi norintys tiekėjai. Dėl nepakankamų terminų pasiūlymo parengimui nebuvo gautas nei vienas prašymas ar pretenzija.
KUL 2022 m. vasario 11 d. gavo CPVA Sprendimą ir Sprendimą dėl lėšų grąžinimo. Sprendimu CPVA pritaikė KUL 10 proc. dydžio finansinę korekciją, t. y. 2 964,50 Eur nuo Sutarties vertės, tenkančios Projektui, kadangi vykdant Pirkimą KUL nepagrįstai (pažeidžiant VPĮ nuostatas) taikė pagreitintą pirkimo procedūrą ir sutrumpino pasiūlymų pateikimo terminą.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teigimu, egzistavo visos teisinės ir faktinės prielaidos Pirkimą vykdyti taikant pagreitintą pirkimo procedūrą. Nurodo, kad Europos Komisija (toliau – ir Komisija), siekdama nepaprastosios padėties sąlygomis teikti kuo veiksmingesnę pagalbą, 2020 m. balandžio 1 d. paskelbė komisijos komunikatą „Europos Komisijos gairės, kaip naudotis viešųjų pirkimų sistema COVID-19 krizės sukeltos nepaprastosios padėties sąlygomis“ (toliau – ir Gairės), kuriose Komisija paaiškino visas ES viešųjų pirkimų sistemoje numatytas galimybes ir išimtis, kuriomis galima pasinaudoti įsigyjant priemones, paslaugas ir darbus, reikalingus krizei įveikti. Gairių 1 punkte buvo nurodyta galimybė taikyti trumpesnius terminus pirkimams, taip pat rengti neskelbiamas derybas. Viešųjų pirkimų tarnybos parengtame informaciniame leidinyje „Viešųjų pirkimų sutartys, skirtos kovai su COVID-19. 2020 m. I ir II pusmečių palyginimas“ taip pat nurodyta, kad 2020 m. I pusmetį vyraujantis pirkimo būdas buvo būtent neskelbiami pirkimai.
Nurodo, kad vadovaujantis VPĮ 60 straipsnio 3 dalimi, kuri nustato, kad skubos atveju, kai neįmanoma pirkimo atlikti laikantis šio straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu, perkančioji organizacija turi teisę atvirą konkursą įvykdyti taikydama pagreitintą procedūrą, prieš tai skelbime apie pirkimą nurodžiusi tokį pasirinkimą pagrindžiančias priežastis. VPĮ 7 priedo 6 punkte yra numatyta, kad VPĮ yra įgyvendinama 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (toliau – Direktyva). Direktyvos 27 straipsnio 3 dalyje yra numatyta taisyklė, kuri savo esme yra analogiška VPĮ 60 straipsnio 3 dalyje nustatytam reguliavimui: „kai dėl skubos, kurią perkančioji organizacija tinkamai pagrindžia, 1 dalies antroje pastraipoje nustatytas laikotarpis nebeįmanomas, ji gali nustatyti kitą laikotarpį, kuris turi būti ne trumpesnis kaip 15 dienų nuo skelbimo apie pirkimą išsiuntimo dienos“. Galimybė sutrumpinti terminą buvo aptarta ir Direktyvos preambulės 46 punkte, Gairių 2.2 papunktyje. Taigi, termino sutrumpinimas galimas tuomet, kai pirkimas turi būti skubus, termino sutrumpinimas turi būti proporcingas konkrečiomis aplinkybėmis, būtinybė turi būti tinkamai pagrįsta.
Akcentuoja, kad Pirkimo objektu esanti įranga – RNR ir DNR išskyrimo automatinis analizatorius, pateko tarp būtiniausios įrangos, kurią reikėjo KUL nedelsiant apsirūpinti siekiant pasirengti COVID-19 pandemijos suvaldymui. Aplinkybės, jog ši įranga buvo ir yra reikalinga COVID-19 pacientų priežiūrai neginčija nei CPVA, nei VK, kurios iniciatyva Sprendimas ir buvo priimtas.
Nesutinka su Sprendimo teiginiais, kad Sutarties trukmė ir aplinkybės, per kiek laiko po Sutarties sudarymo faktiškai buvo užsakytos prekės turėjo įtakos sprendžiant dėl pagreitinto pirkimo būdo pasirinkimo teisėtumo. Šiuo aspektu nurodo, kad Sprendimu finansinė korekcija pritaikyta dėl viešųjų pirkimų taisyklių, susijusių su perkančiosios organizacijos teise vykdyti pirkimą taikant pagreitintą pirkimų procedūrą, tariamu pažeidimu. Pirkimo procedūra prasideda apie pirkimą paskelbus arba pakvietus tiekėją į neskelbiamas derybas ir baigiasi sudarius viešojo pirkimo sutartį, o pirkimo būdas pasirenkamas prieš viešajam pirkimui prasidedant. Dėl šios priežasties vertinant, ar perkančioji organizacija teisėtai pasirinko pirkimą vykdyti taikant pagreitintą pirkimo procedūrą, svarbios aplinkybės, egzistavusios ne sutarties sudarymo ar vykdymo metu, o aplinkybės, kurios egzistavo sprendimo vykdyti pirkimą taikant pagreitintą procedūrą priėmimo metu. Be to, siekdama užtikrinti savo neatidėliotiną poreikį, perkančioji organizacija siekia kuo skubiau „rezervuoti“ įrangą, kurią pirks iškart, kai tam atsiras galimybė, pvz. bus skirtas finansavimas. Taigi, tai, jog maksimali sutarties trukmė yra 12 mėn., nereiškia, kad neįsigijus pagreitintų pirkimo procedūrų objektu esančių prekių iškart po sutarties sudarymo, išnyko pirkimo skubą lėmusios aplinkybės. Dėl šios priežasties, priešingai nei teigiama Sprendime, nei taikant pagreitintą pirkimo procedūrą sudarytos sutarties trukmė (12 mėn.), nei faktinis prekių užsakymo pateikimo laikas (2020 m. rugpjūčio 4 d.) neturi jokios reikšmės vertinant KUL sprendimo vykdyti Pirkimą neskelbiamų derybų būdu teisėtumą.
Nurodo, kad Pirkimo objektu buvusi įranga buvo užsakyta kiek vėliau, nei sudaryta Sutartis ne dėl išnykusios skubos, o dėl objektyvių aplinkybių – vėluojančio finansavimo. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – ir Vyriausybė) 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės. Be to, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. V-281 buvo patvirtintas Sveikatos priežiūros paslaugų dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) organizavimo tvarkos aprašas, kuriuo nustatyta asmens sveikatos priežiūros paslaugų dėl koronaviruso teikimo organizavimo tvarka, pagrindinės stacionarines paslaugas teikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos (toliau – ir ASPĮ), paslaugų teikimą organizuojančios ASPĮ, jų veikimo teritorija ir funkcijos. Minėtu įsakymu KUL buvo priskirta prie pagrindinių ir paslaugų teikimą organizuojančių įstaigų, kurios funkcijos pandemijos laikotarpiu - diagnostikos ir gydymo paslaugų pacientams, kuriems įtariamas ir (ar) diagnozuotas koronavirusas, teikimas bei buvo paskirta organizuoti ir koordinuoti paslaugų teikimą Klaipėdos, Tauragės ir Telšių apskrityse. Vyriausybė 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ paskelbė trečią (visiškos parengties) civilinės saugos sistemos parengties lygį bei visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje karantiną. Tai yra atsižvelgdama į nepalankią epideminę COVID-19 (koronavirusinės infekcijos) situaciją, Vyriausybė nustatė apribojimus judėjimui per sieną ir šalies viduje, viešajam ir privačiam sektoriui, švietimo įstaigoms, taip pat priimti esminiai sprendimai dėl asmens sveikatos priežiūros bei socialines paslaugas teikiančių įstaigų darbo organizavimo. Sveikatos apsaugos ministerija (toliau – ir SAM) 2020 m. kovo 17 d. raštu Nr. (10.1.1.20-422)10-1793 nurodė užtikrinti tinkamą COVID-19 liga sergantiems pacientams asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei inicijuoti dirbtinės plaučių ventiliacijos prietaisų, pacientų monitorių, rentgeno ir kitų prietaisų, reikalingų minėtų pacientų gydymui, pirkimo procedūras pagal įsivertintą poreikį. Atsižvelgdama į ASPĮ finansinę padėtį SAM tuo pačiu informavo, kad minėtų medicinos prietaisų įsigijimo išlaidas numatoma kompensuoti iš 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų, taip pat valstybės biudžeto lėšų.
Dėl sutrikusio tiekimo grandinių iškart iškilo rizika, kad bet koks delsimas įsigyti trūkstamas priemones lemtų, kad reikiamos trūkstamos medicininės įrangos ar priemonių nebūtų gauta savalaikiai, kas, atitinkamai, apribotų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą bei paties medicinos personalo, dirbančio su COVID-19 liga sergančiais pacientais, aprūpinimą būtinomis asmens apsaugos priemonėmis bei reikalinga medicinine įranga. KUL įsivertino reikalingos įrangos poreikius ir nedelsdama pradėjo įrangos pirkimo procedūras, įskaitant ir šio ginčo Pirkimą.
Paaiškina, kad SAM 2020 m. balandžio 15 d. raštu Nr. (11.1.3-20)10-2661 nurodė, jog KUL gali būti projekto vykdytoja ir teikti projektinį pasiūlymą pagal jungtinę priemonę Nr. J02-CPVA-V-11-0006. 2020 m. balandžio 23 d. KUL pateikė projektinį pasiūlymą pagal jungtinę priemonę Nr. J02-CPVA-V. SAM 2020 m. birželio 9 d. SAM įsakymu Nr. V-1415 patvirtintas iš ES struktūrinių fondų lėšų siūlomų bendrai finansuoti valstybės projektų sąrašas, į kurį įtraukta KUL, numatytas finansavimas iš ES struktūrinių fondų bei valstybės biudžeto. Nustatytas galutinis paraiškų pateikimo terminas – 2020 m. birželio 30 d. CPVA 2020 m. birželio 12 d. pateikė kvietimą teikti paraišką. KUL 2020 m. birželio 30 d. pateikė paraišką finansuoti iš ES struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą projektą. SAM 2020 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. V-1746 KUL buvo skirtas ES investicinių fondų ir valstybės biudžeto lėšos visai būtinai įrangai ir priemonėms įsigyti.
Tik 2020 m. rugpjūčio 10 d. įsigaliojo iš ES struktūrinių fondų lėšų finansuojamo projekto Nr. J02-CPVA-V-11-0006 „Priemonių, gerinančių ūmių infekcinių ir lėtinių kvėpavimo takų ligų gydymo paslaugų prieinamumą ir saugą, įgyvendinimas KUL“ sutartis Nr. J02-CVPA-V-11-0006, o pirmasis avansinis mokėjimas pagal šį Projektą buvo gautas tik dar po 14 dienų, t. y. 2020 m. rugpjūčio 24 d. Iš pirmiau išdėstyto matyti, kad KUL, vykdydama Pirkimą ir pasirinkdama konkretų pirkimo būdą, visų pirma, vykdė 2020 m. kovo 17 d. SAM raštą Nr. (10.1.1.20-422)10-1793, t. y. reikalavimą užtikrinti tinkamą COVID-19 liga sergantiems pacientams asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei inicijuoti dirbtinės plaučių ventiliacijos prietaisų, pacientų monitorių, rentgeno ir kitų prietaisų, reikalingų minėtų pacientų gydymui, pirkimo procedūras pagal įsivertintą poreikį. 2020 m. gegužės 11 d. KUL viešojo pirkimo komisija priėmė sprendimą dėl Pirkimo vykdymo taikant pagreitintą procedūrą ir nedelsiant CVP IS paskelbė skelbimą apie Pirkimą (2020 m. gegužės 13 d.), o jau 2020 m. birželio 11 d. su Pirkimą laimėjusiu dalyviu pasirašė Sutartį. Tokiu būdu KUL užsitikrino (rezervavo) 12 mėn. laikotarpiui prekių tiekimo pagal Sutartį galimybę, t. y. Tiekėjo įsipareigojimą pristatyti įrangą nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo užsakymo pateikimo dienos (Sutarties 5.1. p.). Atkreipia dėmesį, jog KUL vykdant pirkimo procedūras, dar nebuvo patvirtintas ES struktūrinių fondų finansavimas įrangos įsigijimui. KUL, neturėdama galiojančios finansavimo sutarties, vertino savo finansines galimybes, ar už įrangą galės apmokėti savomis lėšomis, jei nebūtų patvirtintas ES finansavimas. Dėl nurodytų priežasčių KUL tiek skelbime apie Pirkimą, tiek Sutarties 3.1. punkte nurodė, kad „ „Pirkėjas“ sumoka už pateiktas prekes gavus lėšas iš 2014-2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų, taip pat valstybės biudžeto lėšų arba ligoninės lėšų. Negavus finansavimo, sutartis gali būti nutraukiama“. Įrangos įsigijimas KUL buvo būtinas ir skubus, tačiau dėl to, kad nebuvo aiškus ir užtikrintas galutinis finansavimas, o KUL tuo metu turėjo įsigyti daug įvairios įrangos, vienkartinių priemonių ir paskirstyti turimas lėšas, įranga iš Tiekėjo pagal Sutartį buvo užsakyta tik po to, kai 2020 m. liepos 31 d. SAM įsakymu Nr. V-1746 buvo patvirtintas finansavimo gavimas iš CPVA ir buvo aišku, kad artimiausiu metu bus pasirašyta finansavimo sutartis. Gavusi minėtą SAM įsakymą KUL jau 2020 m. rugpjūčio 4 d. pradėjo užsakymus tiek pagal ginčo Sutartį, tiek pagal kitas anksčiau sudarytas prekių/įrangos pirkimo-pardavimo sutartis. KUL net nelaukė, kol bus pasirašyta Projekto finansavimo sutartis. Visa tai tik įrodo, kad užsakymo terminus lėmė ne nepagrįstas delsimas, o objektyvios ne nuo KUL priklausančios aplinkybės. Jei KUL finansavimo patvirtinimas būtų gautas anksčiau, tai ir užsakymas dėl įrangos pristatymo pagal Sutartį (bei kitas sutartis) būtų buvęs pateiktas anksčiau. Tačiau nurodytos aplinkybės jokiu būdu nepaneigia tuo metu buvusios skubos įsigyti Pirkimu perkamos įrangos. Iš esmės analogiškos pozicijos yra laikomasi ir VPT 2022 m. sausio 11 d. vertinimo išvadoje Nr. 4S-33, kurioje buvo vertinami kiti panašiu laikotarpiu ir tokiu pačiu pirkimo būdu KUL vykdyti viešieji pirkimai.
Pažymi, kad net jei teismas spręstų, jog KUL padarytas pažeidimas egzistuoja, su kuo KUL jokiu būdu nesutinka, tai šis pažeidimas negalėtų būti vertinimas kitaip kaip tik formaliu, nes sprendimas pradėti tyrimą dėl įtariamo pažeidimo buvo pradėtas tik po to, kai buvo pateiktos VK audito išvados. Pati CPVA iki tol jokių pastabų dėl Pirkimo procedūrų nebuvo pareiškusi. Nepriklausomai nuo to, ar pasiūlymų parengimui ir pateikimui dalyviams būtų buvęs nustatytas minimalus 30 d. terminas, ar sutrumpintas 15 d. terminas (nagrinėjamo ginčo atveju pasiūlymų pateikimo terminas buvo 20 d.), tai nebūtų turėję jokios realios įtakos suinteresuotų asmenų galimybėms parengti ir pateikti savo pasiūlymus. Pirkimu įsigytos įrangos pasiūlymo parengimui ir pateikimui, pareiškėjos vertinimu, nereikėjo daugiau nei vienos-dviejų darbo dienų. Be to, pagal Pirkimo sąlygas iš suinteresuotų asmenų nebuvo reikalaujama jokių pasiūlymo ar sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonių (laidavimo raštų, garantijų ir pan.), kas būtų galėję pareikalauti iš suinteresuotų asmenų papildomo laiko pasiūlymų parengimui ir pateikimui. Trumpas pasiūlymų pateikimo terminas jau paskelbus Pirkimą turėjo esminę reikšmę pareiškėjai siekiant suvaldyti COVID-19 situaciją ir užsitikrinti reikiamos įrangos/prekių tiekimą.
Pažymi, jog tuo metu buvo labai nedidelė dalyvių konkurencija, kadangi rinkoje paprasčiausiai trūko prekių, kurias dalyviai galėtų pasiūlyti įsigyti. Ginčo Pirkimo atveju susidomėjimą buvo pareiškę vos 4 suinteresuoti asmenys, tačiau savo pasiūlymą dėl įrangos pateikė vos 1 dalyvis, kurio pasiūlymas ir buvo pripažintas laimėjusiu. Net jei KUL pirkimo procedūras būtų vykdžiusi įprastais VPĮ nustatytais terminais (nustačiusiu ne mažiau kaip 30 d. pasiūlymų pateikimui), nebūtų atsiradę daugiau dalyvių, galinčių pasiūlyti įsigyti prekių. Daro išvadą, kad pareiškėjos sprendimas vykdyti pagreitintą pirkimo procedūrą niekaip neapribojo potencialių dalyvių teisės rengti savo pasiūlymus ir teikti Pirkimui.
Nurodo, kad priimdama Sprendimą CPVA ignoravo VPT 2021 m. sausio 11 d. vertinimo išvadoje Nr. 4S-33 pateikiamą poziciją, jog pareiškėja, vykdydama pirkimą, VK pastebėjimuose įvardintų pažeidimų nepadarė. Be to, Sprendime CPVA jokia apimtimi nepasisakė dėl KUL 2021 m. gruodžio 17 d. rašte Nr. 16-3814 pateiktuose paaiškinimuose nurodytų vėlesnį prekių užsakymą lėmusių aplinkybių, kurias VPT laikė svarbiomis. Kaip matyti iš Sprendimo turinio, CPVA tiesiog konstatavo, kad KUL padarė VK įvardintus pažeidimus. Visgi, VPT atlikusi Pirkimo vertinimą tokių pažeidimų nenustatė. Be to, Sprendime pakartota VK pastebėjimuose pateikta pozicija ir jokių papildomų aplinkybių (VPT vertinimo išvados, KUL paaiškinimai) vertinimas nepateikiamas. Šios aplinkybės, pareiškėjos nuomone, patvirtina, kad CPVA savarankiško pažeidimo tyrimo neatliko, pati Sprendime konstatuotų pažeidimą sudarančių aplinkybių nenustatė ir todėl pažeidė VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintą objektyvumo principą. Taip pat pažymi, kad net jei ir būtų nustatytas pažeidimas, su kuo pareiškėja kategoriškai nesutinka, CPVA Sprendime turėjo atsižvelgti į proporcingumo principą. Sprendimu pritaikyta 10 proc. finansinė korekcija yra neproporcinga tariamai nustatytam pažeidimui ir pažeidžia finansinių korekcijų taikymo tikslus. CPVA Sprendime turėjo atsižvelgti į proporcingumo principą, įvertinti galimo pažeidimo sudėtingumą, pobūdį, rimtumą, finansines pasekmes. Šiuo atveju CPVA Sprendime to nevertino. CPVA, priimdama Sprendimą, turėjo atsižvelgti į finansinių korekcijų tikslą – kompensuoti žalą ES biudžetui bei finansinės korekcijos proporcingumą nustatytam pažeidimui. Pažymi, kad pareiškėja, vykdydama Projektą, nesukėlė žalos nei ES, nei nacionaliniam biudžetui, todėl tai patvirtina, kad CPVA neteisėtai ir nepagrįstai, konstatavusi tik faktą, jog Pirkimas buvo vykdytas taikant pagreitintą procedūrą, nustatė tariamą VPĮ nuostatų pažeidimą.
Atsiliepimas
Atsakovė VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašo pareiškėjos skundą atmesti.
Dėl pagreitinto pirkimo procedūros vertinimo nurodo, kad neneigia nei teisinių, nei faktinių prielaidų dėl galimybės pareiškėjai Pirkimą vykdyti pagreitintos procedūros būdu, tačiau atkreipia dėmesį, kad atliekant įvykdyto Pirkimo vertinimą, reikalinga atsižvelgti ir į faktines Pirkimo ir Sutarties vykdymo sąlygas ir aplinkybes.
Nurodo, kad atliekant vertinimą buvo nustatyta, jog Pirkimo Skelbimas CVP IS paskelbtas 2020 m. gegužės 13 d., Pirkimo Nr. 486778, pasiūlymų pateikimo terminas - iki 2020 m. birželio 2 d., Sutartis sudaryta 2020 m. birželio 11 d., t. y. praėjus 9 dienoms po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Pažymi, kad Projekto vykdytoja tik 2020 m. rugpjūčio 4 d., t. y. po 53 d. po Sutarties sudarymo pateikė prašymą Tiekėjui dėl įrangos pristatymo pagal Sutartį, pagal kurią prekių pristatymo terminas – 10 darbo dienų nuo užsakymo pateikimo dienos (o ne nuo Sutarties pasirašymo), todėl buvo įtarta, kad pareiškėjai nebuvo kilęs skubos poreikis įsigyti minėtas prekes. Atsakovė daro išvadą, kad Sutarties vykdymo aplinkybės paneigia skubos aplinkybes, kurios yra būtina sąlyga taikant pagreitintas pirkimo procedūras bei nustatant sutrumpintus terminus pasiūlymų pateikimui, todėl Projekto vykdytoja galėjo atlikti pirkimą taikydama įprastą pirkimo procedūrą.
Dėl Sprendimu pritaikytos finansinės korekcijos nurodo, kad atsižvelgiant į nustatytas pažeidimo aplinkybes (vykdytas tarptautinės vertės pirkimas atviro konkurso būdu, taikant pagreitinto pirkimo procedūrą; Pirkimu buvo susidomėję 4 tiekėjai; pasiūlymą pateikė 1 tiekėjas; pasiūlymų pateikimo terminas buvo 15 dienų trumpesnis, nei minimalus galimas Pirkimo pasiūlymo terminas, taikomas tarptautiniams pirkimams), buvo įvertintina, kad pareiškėjos padarytas pažeidimas atitinka Gairių 2.1. lentelės 4 punkte nurodytą pažeidimo rūšį, nes pasiūlymų pateikimo terminai buvo sutrumpinti daugiau nei 30 proc., todėl pritaikyta Gairėse nurodyta 10 proc. finansinė pataisos norma. Atsakovė, spręsdama dėl 10 proc. finansinės korekcijos taikymo, įvertino visas su Pirkimo vykdymu susijusias faktines aplinkybes, paskirdama minėto dydžio finansinę sankciją, rėmėsi PAFT nuostatomis ir Gairėmis, todėl pritaikyta finansinė korekcija yra proporcinga, nes CPVA pagrįstai nustatė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų pažeidimą, kuris negali būti vertinamas kaip formalus ar mažareikšmis, taip pat nustatė VPĮ 40 straipsnio 1 dalies ir 60 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 3 dalies 1 punkto ir 4 dalies nuostatų pažeidimus.
Nesutinka su pareiškėjos teiginiu, jog CPVA Sprendimu pažeidė VAĮ nuostatas. Ginčijamo Sprendime III dalyje nurodomos ištirtos ir nustatytos faktinės aplinkybės, įvertinti pareiškėjos paaiškinimai, Pirkimo dokumentai, viešojo pirkimo procedūrų eiga, Projekto vykdytojo veiksmai Pirkimo vykdymo metu, pateikti/nepateikti paklausimai, pasiūlymai ir kiti veiksmai, teisės aktų nuostatos ir teismų praktika. Pabrėžia, kad dėl konstatuoto pažeidimo Sprendime pateikti konkretūs argumentai, todėl administracinis aktas yra išsamiai ir aiškiai motyvuotas, atliktas pagal teisės aktus ir juose nustatytas pareigas bei funkcijas, atitinka kitus VAĮ reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT10 ir 2022 m. vasario 9 d. sprendimo dėl lėšų grąžinimo Nr. 2021-SF/2-294 teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja, įgyvendindama projektą „Priemonių, gerinančių ūmių infekcinių ir lėtinių kvėpavimo takų ligų gydymo paslaugų prieinamumą ir saugą, įgyvendinimas KUL”, Nr. J02-CPVA-V-11-0006, atliko tarptautinį atvirą pirkimą „RNR ir DNR išskyrimo automatinis analizatorius“, pirkimo Nr. 486778, taikydama pagreitintą pirkimo procedūrą.
Projekto vykdytojo Viešojo pirkimo komisija (VPT) 2020 m. gegužės 11 d. protokolu, atsižvelgdama į tai, kad koronavirusas (COVID-19) plinta, Pasaulinė sveikatos organizacija paskelbė viruso protrūkio pandemiją, valstybėje paskelbta ekstremali situacija, taip pat siekiant tinkamai apsaugoti personalą nutarė, vadovaujantis VPĮ 59 straipsnio 1 dalimi, Pirkimą vykdyti atviru konkurso būdu, o vadovaujantis VPĮ 60 straipsnio 3 dalies 1 punktu, Pirkimą vykdyti taikant pagreitintą pirkimo procedūrą.
2020 m. gegužės 13 d. CVP IS buvo paskelbtas Skelbimas apie Pirkimą Nr. 486778, Pirkimas į dalis nebuvo skaidomas, kuriame nustatytas pasiūlymų ar prašymų dalyvauti priėmimo terminas – 2020 m. birželio 2 d. Pirkimo sutartis su Pirkimą laimėjusiu Tiekėju UAB „Diamedica“ buvo sudaryta 2020 m. birželio 11 d., Pirkimo Sutarties galiojimo terminas – 12 mėn. Sutartyje nurodyta, kad prekės pristatomos per 10 darbo dienų nuo užsakymo pateikimo dienos, vadinasi, kai Sutartis sudaryta, prekių pristatymo terminas pradedamas skaičiuoti tik nuo tos dienos, kai Projekto vykdytoja pareiškia reikalavimą.
Projekto vykdytoja 2020 m. rugpjūčio 4 d. (praėjus daugiau nei vienam mėnesiui – 53 d. nuo Pirkimo Sutarties sudarymo) pateikė prašymą laimėjusiam Tiekėjui dėl įrangos pristatymo pagal Sutartį (CVP IS pranešimo Nr. 8353824). Atsižvelgiant į tai, kad įranga užsakyta ne skubiai po Pirkimo Sutarties sudarymo, o po ilgo laikotarpio, atsakovė vertino, kad Projekto vykdytojai nebuvo kilęs skubos poreikis įsigyti prekę, kas yra būtina sąlyga taikant pagreitintas pirkimo procedūras bei nustatant sutrumpintus terminus pasiūlymų pateikimui.
Atsakovė įvertinusi nustatytas aplinkybes ir atlikusi pažeidimo tyrimą, padarė išvadą, kad Projekto vykdytoja galėjo pasirinkti Pirkimą vykdyti mažiau tiekėjų galimybes dalyvauti Pirkime varžančiomis priemonės ir pasiekti tokius pačius rezultatus. Tuo pagrindu buvo priimtas Sprendimas dėl pažeidimo Nr. IT10, kuriuo nustatyta, kad vykdant Pirkimą buvo pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principai, VPĮ 40 straipsnio 1 dalies, 60 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 3 dalies 1 punkto ir 4 dalies nuostatos. Taip pat, vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (PAFT) 7 priedo 6 punktu, kuriame nustatyta, kad nustačius su pirkimu susijusį pažeidimą, vadovaujamasi Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452 (toliau – EK sprendimas), kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairėmis (toliau – ir Gairės), įvertinus CPVA Sprendime išdėstytas Pirkimo aplinkybes, buvo pritaikyta 10 proc. finansinė korekcija (netinkamų finansuoti išlaidų suma sudaro 2 964,50 Eur).
Pareiškėja nesutikdama su priimtais sprendimais, su skundu kreipėsi į teismą.
Pagal VPĮ 40 straipsnio 1 dalį, perkančioji organizacija privalo nustatyti pakankamą paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminą, kad tiekėjai spėtų laiku ir tinkamai parengti ir pateikti paraiškas ir pasiūlymus. Toks terminas turi būti ne trumpesnis kaip šio įstatymo 60, 62, 65, 69, 74 straipsniuose nurodyti trumpiausi paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminai. Perkančioji organizacija, nustatydama šį terminą, privalo atsižvelgti į pirkimo sudėtingumą ir laiką, reikalingą paraiškoms ir pasiūlymams parengti. VPĮ 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad perkančioji organizacija pasiūlymų pateikimo terminą nustato vadovaudamasi šio įstatymo 40 straipsnio nuostatomis. Tarptautinio pirkimo atveju, pasiūlymų pateikimo terminas negali būti trumpesnis kaip 35 dienos nuo skelbimo išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos. Pagal VPĮ 60 straipsnio 3 dalies 1 punktą, skubos atveju, kai neįmanoma pirkimo atlikti laikantis šio straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu, perkančioji organizacija turi teisę atvirą konkursą įvykdyti taikydama pagreitintą procedūrą, prieš tai skelbime apie pirkimą nurodžiusi tokį pasirinkimą pagrindžiančias priežastis. Tokiu atveju pasiūlymų pateikimo terminas nustatomas ne trumpesnis kaip 15 dienų nuo skelbimo apie pirkimą išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos – tarptautinio pirkimo atveju. Pagal VPĮ 60 straipsnio 4 dalį, jeigu perkančioji organizacija paskelbtame skelbime apie pirkimą nurodo, kad pasiūlymai turi būti perduodami elektroninėmis priemonėmis laikantis šio įstatymo 22 straipsnio 1, 7 ir 11 dalyse nustatytų reikalavimų, šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas pasiūlymų pateikimo terminas gali būti sutrumpintas 5 dienomis.
Nustatyta, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro - valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. balandžio 10 d. sprendimo Nr. V-827 5 punktu pareiškėjai buvo pavesta skubiai organizuoti RNR išskyrimo sistemos pirkimą. Vykdydama minėtą sprendimą pareiškėja pradėjo įrangos pirkimo procedūras. KUL Viešojo pirkimo komisija 2020 m. gegužės 11 d. posėdyje, vadovaudamasi VPĮ 60 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta išimtimi, nutarė Pirkimą vykdyti taikant pagreitintą procedūrą. Minėtos Komisijos 2020 m. gegužės 11 d. posėdžio protokole nurodyta, kad toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad koronavirusas (COVID-19) plinta, Pasaulinė sveikatos organizacija paskelbė viruso protrūkio pandemiją, valstybėje paskelbta ekstremali situacija, taip pat, siekiant tinkamai apsaugoti personalą būtina kuo skubiau įsigyti priemones nuo viruso plitimo.
Pirkimo Skelbimas CVP IS buvo paskelbtas 2020 m. gegužės 13 d., Skelbime nustatytas pasiūlymų ar prašymų dalyvauti priėmimo terminas – 2020 m. birželio 2 d. Pareiškėja Skelbime apie Pirkimą nurodė, kad už pateiktas prekes bus sumokama gavus lėšas iš Europos Sąjungos fondų investicijų, taip pat valstybės biudžeto lėšų arba ligoninės lėšų. Sutartis sudaryta 2020 m. birželio 11 d. su Pirkimą laimėjusiu Tiekėju UAB „Diamedica“. Sutartyje nurodyta, kad prekės pristatomos per 10 darbo dienų nuo užsakymo pateikimo dienos. SAM 2020 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. V-1746 pareiškėjai buvo skirtas ES investicinių fondų ir valstybės biudžeto lėšos būtinai įrangai įsigyti.
Atsakovė, nustačiusi, kad pareiškėja tik praėjus daugiau nei vienam mėnesiui – 53 d. nuo Pirkimo Sutarties sudarymo, t. y. 2020 m. rugpjūčio 4 d., pateikė prašymą laimėjusiam Tiekėjui dėl įrangos pristatymo pagal Sutartį, atitinkamai įvertino, kad prekė buvo užsakyta ne skubiai po Pirkimo sutarties sudarymo, o po ilgo laikotarpio, kas reiškia, jog Projekto vykdytojai nebuvo kilęs skubos poreikis įsigyti minėtą prekę. Tuo pagrindu priėmė išvadą, kad pareiškėja neturėjo pagrindo, vadovaudamasi VPĮ 60 straipsnio 3 dalies 1 punktu, konkursą vykdyti taikydama pagreitintą procedūrą, nes nebuvo išpildyta pagreitintos procedūros taikymo būtinoji sąlyga – skubos poreikio egzistavimas, dėl kurio neįmanoma pirkimo atlikti laikantis šio straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų.
Nagrinėjamu atveju aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2023 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-817-502/2023, kurioje buvo išnagrinėtas iš esmės panašaus pobūdžio ginčas pagal to paties pareiškėjo VšĮ Klaipėdos universiteto ligoninės skundą atsakovei VšĮ Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo. Šioje byloje taip pat buvo sprendžiamas ginčas dėl pareiškėjos įsigytos prekės, konkursą vykdant taikant pagreitintą procedūrą (VPĮ 60 straipsnio 3 dalies 1 punktas), vadovaujantis tuo pačiu SAM 2020 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. V-1746. Šioje byloje atsakovė taip pat buvo konstatavusi, kad pareiškėja nebuvo išpildžiusi pagreitintos procedūros taikymo būtinosios sąlygos – skubos poreikio egzistavimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjos pasirinkto Pirkimo būdo – atviro konkurso, taikant pagreitintą procedūrą, pagrįstumo, pažymėjo, kad byloje neginčytinai nustatyta, kad pareiškėja sprendimą vykdyti Pirkimą pagreitintos procedūros tvarka priėmė vykdydama SAM sprendimą, kuriuo jai buvo pavesta skubiai organizuoti įrangos pirkimą ir atsižvelgdama į tuo metu buvusią situaciją (pandemiją). Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad Pirkimo, Sutarties sudarymo, prekės užsakymo faktinių aplinkybių chronologijos vertinimas nepagrindė išvados, kad pareiškėja neturėjo skubos poreikio įsigyti prekę, to nepatvirtina ir pareiškėjos veiksmai po Pirkimo atlikimo ir Sutarties sudarymo, kadangi būtent medicininės įrangos finansavimas nulėmė, kad prekės buvo užsakytos ne iš karto po Sutarties sudarymo, o tik pareiškėjai įsitikinus, kad finansavimas gautas. Be to, būtent finansavimo buvimas buvo akcentuojamas ne tik Skelbime apie Pirkimą, bet ir nurodytas Sutartyje. LVAT sprendė, kad bylos aplinkybės aiškiai patvirtino, kad Pirkimo būdo parinkimo ir Sutarties sudarymo metu egzistavo tiek prekių poreikis, tiek ir aplinkybės, sąlygojusios šių prekių įsigijimo skubą, kurios nepriklausė nuo pareiškėjos. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija nusprendė, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjos sprendimas vykdyti Pirkimą pagreitintos procedūros būdu nepažeidė VPĮ 60 straipsnio 3 dalies 1 punkto reikalavimų, o pareiškėjos pasirinkimas vykdyti skelbiamą Pirkimą atviro konkurso, taikant pagreitintas procedūras, būdu, užtikrino skaidrumo principą ir tiekėjų konkurenciją. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovė ginčijamame Sprendime nepagrįstai nustatė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų, VPĮ 40 straipsnio 1 dalies ir 60 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 60 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir 60 straipsnio 4 dalies nuostatų pažeidimą, todėl nustatytais pagrindais panaikino ginčijamą Sprendimą.
Nagrinėjamoje byloje vertinamos iš esmės analogiško pobūdžio aplinkybės. Pareiškėja, vadovaudamasi tuo pačiu SAM 2020 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. V-1746, siekdama įsigyti įrangą, konkursą taip pat organizavo taikydama pagreitintą procedūrą (VPĮ 60 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Nagrinėjamu atveju atsakovė taip pat nustatė, kad įranga buvo užsakyta ne skubiai, t. y. ne po Pirkimo sutarties sudarymo, o po ilgo laikotarpio, todėl taip pat įvertino, kad Projekto vykdytojai nebuvo kilęs skubos poreikis įsigyti minėtą įrangą. Tuo pagrindu atsakovė priėmė Sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT10, kuriuo nusprendė, kad vykdant Pirkimą buvo pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principai, VPĮ 40 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 60 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir 4 dalies nuostatos ir vadovaudamasi PAFT 7 priedo 6 punktu, įvertinusi CPVA Sprendime išdėstytas Pirkimo aplinkybes, pritaikė 10 proc. finansinę korekciją (netinkamų finansuoti išlaidų suma sudaro 2 964,50 Eur).
Nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes įvertinus atsižvelgiant į pirmiau aptartą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-817-502/2023 darytina išvada, kad pareiškėja sprendimą – pirkimą organizuoti pagreitintos procedūros tvarka, priėmė vykdydama SAM sprendimą, kuriuo jai buvo pavesta skubiai organizuoti įrangos pirkimą bei atsižvelgdama į tuo metu buvusią situaciją (pandemiją). Tuo tarpu, kaip analogiškoje byloje išaiškino apeliacinės instancijos teismas, Pirkimo, Sutarties sudarymo, prekės užsakymo faktinių aplinkybių chronologija nepagrindžia išvados, kad pareiškėja neturėjo skubos poreikio įsigyti prekę. Priešingai, pareiškėjos veiksmus – prekės užsakymą ne iš karto po Pirkimo atlikimo ir Sutarties sudarymo, kuriuos (veiksmus) atsakovė įvertino kaip neskubius, pirmiausia lėmė tai, kad pareiškėja prekes užsakė tik įsitikinusi, kad finansavimas gautas. Ši išskirtinė aplinkybė, be kita ko, buvo nurodyta ir Sutartyje. Taigi, teismas, šioje byloje nagrinėdamas iš esmės analogiškas faktines aplinkybes, neturi teisinio pagrindo tapačių aplinkybių vertinti kitaip, nei dėl jų jau yra pasisakyta aukštesnės instancijos teismo. Kaip jau aptartoje byloje, taip pat ir nagrinėjamoje byloje jokiais įrodymais nebuvo paneigta, kad Pirkimo būdo parinkimo ir Sutarties sudarymo metu egzistavo tiek prekių poreikis, tiek ir aplinkybės, sąlygojusios prekių įsigijimo skubą, kurios, kaip jau pirmiau minėta, visiškai nepriklausė nuo pareiškėjos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju atsakovė ginčijamame Sprendime nepagrįstai nustatė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų, VPĮ 40 straipsnio 1 dalies ir 60 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 60 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir 60 straipsnio 4 dalies nuostatų pažeidimą, todėl aptartais pagrindais CPVA Sprendimas Nr. IT10 naikinamas. Kadangi šiuo atveju, įvertinus bylai reikšmingas aplinkybes, nenustatyta, kad pareiškėja būtų padariusi VPĮ nuostatų pažeidimą, taip pat naikinamas ir CPVA 2022 m. vasario 9 d. sprendimas Nr. 2021-SF/2-294 dėl lėšų grąžinimo.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjos skundas tenkinamas pilnai, todėl pareiškėja turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimą iš atsakovės.
Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – ir Rekomendacijos).
Pagal Rekomendacijų 7 punktą, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, skaičiuojant maksimalų už procesinio dokumento parengimą priteistiną dydį aktuali yra sumokėjimo už suteiktą teisinę pagalbą data (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartį Nr. eA-1322-520/2020).
Pareiškėja nurodo, kad nagrinėjant administracinę bylą patyrė 3 100 Eur bylinėjimosi išlaidas, iš kurių - 3 100 Eur už skundo parengimą ir pateikimą teismui, tame tarpe - 30 Eur žyminis mokestis. Nurodė, kad patirtas bylinėjimosi išlaidas įrodo PVM sąskaitos faktūros Nr. BER 2008906 ir BER 2008978 bei 2022 m. balandžio 28 d. Patvirtinimas apie lėšų įskaitymą.
Vadovaujantis Rekomendacijų 8.5 papunkčiu, pareiškėjos prašoma priteisti suma už skundo parengimą neviršija galimos priteisti sumos maksimalaus dydžio (2,5 x 1 900,03 (2021 m. IV ketv.)), todėl iš atsakovės priteistina prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos viešosios įstaigos Klaipėdos universiteto ligoninės skundą tenkinti.
Panaikinti viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT10 ir 2022 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. 2021-SF/2-294.
Priteisti viešajai įstaigai Klaipėdos universiteto ligoninei iš atsakovės viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 3 100 Eur (trijų tūkstančių vieno šimto eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.