- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-06
- Bylos Nr.
- eA-817-502/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01046-2022-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas, Artūras Drigotas, Beata Martišienė
- Pareiškėjas
- viešosios įstaigos Klaipėdos universiteto ligoninės
- Atsakovas
- viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Beatos Martišienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Klaipėdos universiteto ligoninės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Klaipėdos universiteto ligoninės skundą atsakovui viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas viešoji įstaiga Klaipėdos universitetinė ligoninė (toliau – ir pareiškėjas, Projekto vykdytojas, Perkančioji organizacija) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir CVPA) 2022 m. vasario 11 d. sprendimą „Sprendimas dėl pažeidimo“ Nr. IT16 (toliau – ir Sprendimas) ir 2022 m. vasario 10 d. sprendimą dėl lėšų grąžinimo Nr. 2022-SF/2-83 (toliau – ir Sprendimas dėl lėšų grąžinimo) bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas CVPA Sprendimu pritaikė viešajai įstaigai Klaipėdos universitetinei ligoninei 10 proc. dydžio finansinę korekciją, t. y. 72,60 Eur nuo Sutarties vertės, tenkančios Projektui, nes pripažino, kad vykdant tarptautinį pirkimą atviro konkurso būdu „Mini centrifuga, laboratorinė centrifuga ir šaldanti centrifuga“, pirkimo Nr. 484411 (toliau – ir Pirkimas) pareiškėjas nepagrįstai taikė pagreitintą pirkimo procedūrą ir sutrumpino pasiūlymų pateikimo terminą. 2022 m. vasario 10 d. CVPA sprendimu Nr. 2022-SF/2-83 pareiškėjui nurodė grąžinti 72,60 Eur.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjas paaiškino, kad įgyvendindamas projektą „Priemonių, gerinančių ūmių infekcinių ir lėtinių kvėpavimo takų ligų gydymo paslaugų prieinamumą ir saugą, įgyvendinimas KUL“ projekto kodas J02-CPVA-V11-0006 (toliau – ir Projektas), atliko Pirkimą taikant pagreitintą pirkimo procedūrą. Skelbimas apie Pirkimą, prieiga internete (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Skelbimas) Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – ir CVP IS) paskelbtas 2020 m. gegužės 2 d. Pirkimu buvo susidomėję 16 tiekėjų, tačiau pasiūlymą Pirkimui (1 daliai) pateikė 7 tiekėjai. Pirkimą laimėjo tiekėjas UAB „Grida“ (toliau – ir Tiekėjas), su kuriuo 2020 m. birželio 22 d. pareiškėjas pasirašė 726 Eur vertės sutartį Nr. 14-20-0038 (toliau – ir Sutartis).
4. Pareiškėjo teigimu, jis nepadarė pažeidimo, kurį konstatavo CVPA, nes: 1) egzistavo visos teisinės ir faktinės prielaidos Pirkimą vykdyti taikant pagreitintas pirkimo procedūras; 2) Sutarties trukmė ir aplinkybės, per kiek laiko po Sutarties sudarymo faktiškai buvo užsakytos prekės neturėjo ir negalėtų turėti jokios įtakos sprendžiant dėl pagreitinto pirkimo būdo pasirinkimo teisėtumo; 3) bet kuriuo atveju, Pirkimo objektu buvusios prekės buvo užsakytos kiek vėliau nei sudaryta Sutartis ne dėl išnykusios skubos, o dėl objektyvių aplinkybių – „vėluojančio“ finansavimo.
5. Pareiškėjas teigė, kad COVID-19 sukėlė sveikatos krizę, kuriai įveikti reikėjo greitų ir sumanių sprendimų – reikėjo operatyviai spręsti klausimą, kaip patenkinti be galo padidėjusį panašių prekių ir paslaugų poreikį, kai tam tikros tiekimo grandinės buvo sutrikdytos. Daugeliu atvejų už šias prekes ir paslaugas Europos Sąjungos (toliau – ir ES) valstybėse narėse atsakė viešieji pirkėjai. Jie turėjo užtikrinti pakankamą kiekį asmeninių apsaugos priemonių, kaip antai medicininių kaukių ir apsauginių pirštinių, medicininės įrangos, ypač ventiliatorių, kitų medicinos priemonių, taip pat ligoninių vietų ir IT infrastruktūros. Europos Komisija (toliau – ir Komisija), siekdama nepaprastosios padėties sąlygomis teikti kuo veiksmingesnę pagalbą, 2020 m. balandžio 1 d. paskelbė komisijos komunikatą „Europos Komisijos gairės, kaip naudotis viešųjų pirkimų sistema COVID-19 krizės sukeltos nepaprastosios padėties sąlygomis“4 (toliau – ir Gairės), kuriose Komisija paaiškino visas ES viešųjų pirkimų sistemoje numatytas galimybes ir išimtis, kuriomis galima pasinaudoti įsigyjant priemones, paslaugas ir darbus, reikalingus krizei įveikti. Gairių 1 punkte nurodyta, jog „[...] Viešieji pirkėjai turi keletą galimybių. – Pirma, skubos atveju jie gali pasinaudoti galimybe taikyti gerokai trumpesnius terminus, kas leistų pagreitinti ribotų ir atvirų konkursų procedūras. – Jei to nepakaktų, galima rengti neskelbiamas derybas. Prireikus sutartis gali būti sudaroma tiesiogiai su iš anksto atrinktu rangovu, bet tik su sąlyga, kad jis yra vienintelis rangovas, galintis įvykdyti sutartį atsižvelgiant į techninius ir laiko suvaržymus, susijusius su ypatinga skuba. [...]“.
6. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog remiantis Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir VPT) parengtu informaciniu leidiniu „Viešųjų pirkimų sutartys, skirtos kovai su COVID-19. 2020 m. I ir II pusmečių palyginimas“ 2020 m. I pusmetį vyraujantis pirkimo būdas buvo būtent neskelbiami pirkimai. Pareiškėjas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 7 priedo 6 punkte yra numatyta, kad VPĮ yra įgyvendinama 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (toliau – ir Direktyva). Remdamasis 2021 m. spalio mėnesį išleistu R. C. ir A. S.-G. parengtu Direktyvos taikymo komentare (toliau – ir Komentaras) pateiktu Direktyvos 27 straipsnio 3 dalies nuostatos išaiškinimu, manė, kad galima suformuluoti tris kriterijus, kuriuos vertinant galima nustatyti, ar atitinkama perkančioji organizacija teisėtai sutrumpino pasiūlymų pateikimo terminą: (i) Pirkimas turi būti skubus – turi egzistuoti objektyvi būtinybė sutrumpinti terminą; (ii) Termino sutrumpinimas turi būti proporcingas konkrečioms aplinkybėms; (iii) Būtinybė turi būti tinkamai pagrįsta.
Šalies argumentai
7. Pareiškėjas teigė, kad Pirkimo objektu esanti įranga – Mini centrifuga / vorteksas, pateko tarp būtiniausios įrangos, kurią reikėjo pareiškėjui nedelsiant apsirūpinti siekiant pasirengti COVID-19 pandemijos suvaldymui. Šią aplinkybę tiesiogiai patvirtino Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir SAM) 2020 m. balandžio 10 d. raštas Nr. V-827. Aplinkybės, jog ši įranga buvo ir yra reikalinga COVID-19 pacientų priežiūrai neginčijo nei CVPA, nei Valstybės kontrolė, kurios iniciatyva Sprendimas ir buvo priimtas. Pareiškėjas Pirkimą galėjo vykdyti tiek taikydamas pagreitintą pirkimo procedūrą (VPĮ 60 str. 3 d. 1 p.), tiek neskelbiamas derybas (VPĮ 71 str. 1 d. 3 p.), tačiau Pirkimas vykdytas taikant pagreitintą procedūrą (VPĮ 60 str. 3 d. 1 p.), jog būtų sudarytos galimybės Pirkime dalyvauti visiems suinteresuotiems asmenims.
8. Pareiškėjas paaiškino, kad Sutarties trukmė ir aplinkybės, per kiek laiko po Sutarties sudarymo faktiškai buvo užsakytos prekės neturėjo ir negalėjo turėti jokios įtakos sprendžiant dėl pagreitinto pirkimo būdo pasirinkimo teisėtumo. Pirkimo procedūra prasideda apie pirkimą paskelbus arba pakvietus tiekėją į neskelbiamas derybas ir baigiasi sudarius viešojo pirkimo sutartį. Pirkimo būdas pasirenkamas prieš viešajam pirkimui prasidedant. Dėl šios priežasties, vertinant ar perkančioji organizacija teisėtai pasirinko pirkimą vykdyti taikant pagreitintą pirkimo procedūrą, svarbios aplinkybės, egzistavusios ne sutarties sudarymo ar vykdymo metu, bet aplinkybės, kurios egzistavo sprendimo vykdyti pirkimą taikant pagreitintą procedūrą priėmimo metu. Siekdama užtikrinti savo neatidėliotiną poreikį, perkančioji organizacija siekia kuo skubiau „rezervuoti“ įrangą, kurią pirks iškart, kai tam atsiras galimybė, pvz. bus skirtas finansavimas. Taigi, tai, jog maksimali sutarties trukmė yra 12 mėnesių, nereiškia, kad neįsigijus pagreitintų pirkimo procedūrų objektu esančių prekių iškart po sutarties sudarymo, išnyko pirkimo skubą lėmusios aplinkybės. Priešingai nei teigiama Sprendime, nei taikant pagreitintą pirkimo procedūrą sudarytos sutarties trukmė (12 mėnesių), nei faktinis prekių užsakymo pateikimo laikas (2020 m. rugpjūčio 4 d.) neturi jokios reikšmės vertinant pareiškėjo sprendimo vykdyti Pirkimą neskelbiamų derybų būdu teisėtumą. Pažymėjo, kad šiuo aspektu pasisakė ir VPT, CVPA prašymu atlikdama būtent šio ginčo Pirkimo teisinį vertinimą. VPT 2022 m. sausio 11 d. vertinimo išvadoje Nr. 4S-33 aiškiai ir nedviprasmiškai konstatavo, jog pareiškėjas, pasirinkdamas Pirkimą vykdyti taikydamas pagreitintą pirkimo procedūrą – jokių VPĮ nuostatų nepažeidė. Nepaisant to, CVPA Sprendime konstatavo VPĮ pažeidimus, kurių padarymo VPT nenustatė.
9. Pareiškėjas, vykdydamas Pirkimą ir pasirinkdamas konkretų pirkimo būdą, visų pirma, vykdė SAM 2020 m. kovo 17 d. raštą Nr. (10.1.1.20-422)10-1793, t. y. reikalavimą užtikrinti tinkamą COVID-19 liga sergantiems pacientams asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei inicijuoti dirbtinės plaučių ventiliacijos prietaisų, pacientų monitorių, rentgeno ir kitų prietaisų, reikalingų minėtų pacientų gydymui, pirkimo procedūras pagal įsivertintą poreikį. Antra, vykdė tiesioginį 2020 m. balandžio 10 d. SAM rašte Nr. V-827 esantį nurodymą skubiai organizuoti mini centrifugų / vorteksų pirkimą. Pareiškėjas 2020 m. birželio 22 d. su Pirkimą laimėjusiu dalyviu pasirašė Sutartį. Tokiu būdu pareiškėjas užsitikrino (rezervavo) 12 mėn. laikotarpiui prekių tiekimo pagal Sutartį galimybę, t. y. Tiekėjo įsipareigojimą pristatyti įrangą nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo užsakymo pateikimo dienos (Sutarties 5.1. p.). Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjui vykdant pirkimo procedūras dar nebuvo patvirtintas ES struktūrinių fondų finansavimas įrangos įsigijimui. Pareiškėjas, neturėdamas galiojančios finansavimo sutarties, vertino savo finansines galimybes, ar už įrangą galės apmokėti savomis lėšomis, jei nebūtų patvirtintas ES finansavimas. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjas tiek skelbime apie Pirkimą, tiek Sutarties 3.1. punkte nurodė, kad „Pirkėjas sumoka už pateiktas prekes gavus lėšas iš 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų, taip pat valstybės biudžeto lėšų arba ligoninės lėšų. Negavus finansavimo, sutartis gali būti nutraukiama“. Įrangos įsigijimas pareiškėjui buvo būtinas ir skubus, tačiau dėl to, kad nebuvo aiškus ir užtikrintas galutinis finansavimas, o pareiškėjas tuo metu turėjo įsigyti daug įvairios įrangos, vienkartinių priemonių ir paskirstyti turimas lėšas, įranga iš Tiekėjo pagal Sutartį buvo užsakyta tik po to, kai 2020 m. liepos 31 d. SAM įsakymu Nr. V-1746 buvo patvirtintas finansavimo gavimas iš CVPA ir buvo aišku, kad artimiausiu metu bus pasirašyta finansavimo sutartis. Gavęs SAM įsakymą pareiškėjas jau 2020 m. rugpjūčio 4 d. pradėjo užsakymus tiek pagal ginčo Sutartį, tiek pagal kitas anksčiau sudarytas prekių / įrangos pirkimo pardavimo sutartis. Pareiškėjas net nebelaukė, kol bus pasirašyta Projekto finansavimo sutartis. Visa tai įrodo, kad užsakymo terminus lėmė ne nepagrįstas delsimas, o objektyvios ne nuo pareiškėjo priklausančios aplinkybės. Jei pareiškėjo finansavimo patvirtinimas būtų gautas anksčiau, tai ir užsakymas dėl įrangos pristatymo pagal Sutartį (bei kitas sutartis) būtų buvęs pateiktas anksčiau. Tačiau nurodytos aplinkybės jokiu būdu nepaneigia tuo metu buvusios skubos įsigyti Pirkimu perkamos įrangos.
10. Pareiškėjas manė, kad būtina atsižvelgti į tai, jog COVID-19 pandemijos pradžios situacija buvo ypatingai sudėtinga, istorijoje panašios situacijos nėra buvę. Lietuva šiuo atveju konkuravo tarptautinėje rinkoje su daug didesnius finansinius išteklius turinčiomis valstybėmis. Vertintina, kad teisės aktuose numatytų išimčių dėl pirkimo būdo parinkimo, ar kitų, su skubiais rinkoje realiai esančių priemonių įsigijimais susijusių reikalavimų nustatymas, negali būti vertinamas itin siaurai, lyginant su įprasta, iki pandemijos pradžios buvusia praktika. Įvertinus VPĮ nustatytus reikalavimus bei terminus, akivaizdu, kad pareiškėjas, spręsdamas dėl atviro konkurso pirkimo būdo pasirinkimo turėjo įsivertinti ne mažesnį kaip apie 5 mėn. laikotarpį tokiam pirkimui atlikti, o taikant pagreitintas pirkimo procedūras ne mažiau kaip 4,3 mėn. (ne mažiau kaip apie 129 dienų). Vertinant pirkimų procedūrų terminus vertino ir potencialių ginčų trukmę, kuri pirkimo procedūras, vadovaujantis VPĮ 102 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 423⁸ straipsnio 4 dalimi ir 423⁹ straipsniu, gali užvilkinti iki 5 mėnesių. Tai reiškė, jog konkurencingos procedūros vykdymas galėjo lemti tai, kad pareiškėjas reikiamos įrangos nebūtų spėjęs įsigyti 2020 metais.
Šalies argumentai
11. Pareiškėjo teigimu, tariamas pažeidimas yra formalaus pobūdžio, todėl nesudarė pagrindo taikyti už jį finansinės korekcijos. Sprendimas pradėti tyrimą dėl įtariamo pažeidimo buvo pradėtas tik po to, kai buvo pateiktos Valstybės kontrolės audito išvados. Pats CPVA iki tol jokių pastabų dėl Pirkimo procedūrų nebuvo pareiškęs. Pareiškėjo sprendimas vykdyti pagreitintą pirkimo procedūrą niekaip neapribojo potencialių dalyvių teisės rengti savo pasiūlymus ir teikti Pirkimui. Sprendimas neatitiko Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) jo turiniui keliamų reikalavimų, nes CPVA neatliko savarankiško tyrimo. Tik po to, kai CPVA gavo Valstybės kontrolės audito ataskaitą, Projekte CPVA užregistravo įtarimą apie pažeidimą Nr. IT16. Jame yra pateikta Valstybės kontrolės audito ataskaitai analogiška motyvacija, analogiška motyvacija yra pateikta ir ginčijamame Sprendime. Priimdamas Sprendimą CPVA ignoravo Viešųjų pirkimų tarnybos 2021 m. sausio 11 d. vertinimo išvadoje Nr. 4S-33 pateikiamą poziciją, jog pareiškėjas vykdydamas pirkimą Valstybės kontrolės pastebėjimuose įvardintų pažeidimų nepadarė. Be to, Sprendime CPVA jokia apimtimi nepasisakė dėl pareiškėjo 2021 m. gruodžio 17 d. rašte Nr. 16-3814 pateiktuose paaiškinimuose nurodytų vėlesnį prekių užsakymą lėmusių aplinkybių, kurias VPT laikė svarbiomis. CPVA savarankiško pažeidimo tyrimo neatliko, pati Sprendime konstatuoto pažeidimą sudarančių aplinkybių nenustatė ir todėl pažeidė VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintą objektyvumo principą.
12. Pareiškėjo įsitikinimu, Sprendimu paskirta 72,60 Eur (10 proc. nuo prašytų ar prašomų apmokėti išlaidų sumos pagal Sutartį) dydžio finansinė korekcija yra neproporcinga tariamai nustatytam VPĮ pažeidimui, jei toks pažeidimas iš viso būtų nustatytas. CPVA Sprendime daromos subjektyvaus pobūdžio prielaidos, neįvertinus visų aplinkybių, nėra pakankamas pagrindas taikyti 72,60 Eur dydžio finansinę korekciją. Be to, CPVA Sprendime pritaikyta 10 proc. finansinė korekcija prieštarauja finansinių korekcijų taikymo tikslams užtikrinti ES biudžeto finansinius interesus, kadangi pareiškėjo sprendimas Pirkimą vykdyti taikant pagreitintą procedūrą neturėjo įtakos tinkamam Projekto ir ES finansavimo tikslų įgyvendinimui.
Atsiliepimas
13. Atsakovas CVPA atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
14. Atsakovas paaiškino, kad atlikęs pažeidimo tyrimą, padarė išvadą, kad Projekto vykdytojas galėjo pasirinkti Pirkimą vykdyti mažiau tiekėjų galimybes dalyvauti Pirkime varžančiomis priemonėmis ir pasiekti tokius pačius rezultatus, todėl 2022 m. vasario 11 d. buvo priimtas Sprendimas dėl pažeidimo Nr. IT16.
15. Dėl pagreitintos pirkimo procedūros taikymo paaiškino, kad VPĮ 60 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pasiūlymų pateikimo termino bendros taisyklės išimtis – pagreitinta procedūra, kai galima sutrumpinti pasiūlymų pateikimo terminą dėl skubos. Atkreipė dėmesį, kad ši teisės norma turi būti aiškinama atsižvelgiant į VPĮ 60 straipsnio 3 dalyje apibrėžtas kumuliatyvias sąlygas. VPĮ 60 straipsnio 3 dalyje reglamentuota skuba, t. y. skuba dėl atviro konkurso vykdymo neturi būti sutapatinama su ypatingos skubos aplinkybėmis (Direktyvos 2014/24/ES preambulės 46-oji konstatuojamoji dalis), dėl kurių gali būti taikomas neskelbiamų derybų būdas.
16. Atsakovas pažymėjo, kad neneigia nei teisinių, nei faktinių prielaidų dėl galimybės pareiškėjui Pirkimą vykdyti pagreitintos procedūros būdu, tačiau atkreipė dėmesį, kad atliekant įvykdyto Pirkimo vertinimą, reikalinga atsižvelgti ir į faktines Pirkimo ir Sutarties vykdymo sąlygas ir aplinkybes. Visų pirma, iš pareiškėjo suteikto pasiūlymų pateikimo termino (20 dienų) buvo matoma, kad pareiškėjas pasinaudojo suteikta galimybe ekstremalios situacijos atveju trumpinti pasiūlymų pateikimo terminą, tačiau ne pilna apimtimi, t. y. pareiškėjas nustatė, kad nors ir egzistuoja labai didelė jo skunde akcentuojama skuba įsigyti Pirkimo objektą, tačiau tą skubą gali užtikrinti ir ilgesnis, t. y. 20 dienų pasiūlymų pateikimo terminas. Visų antra, Sutartis sudaryta 2020 m. birželio 18 d., t. y. praėjus beveik mėnesiui – 27 dienoms po pasiūlymų pateikimo termino dienos, kai pagal VPĮ 86 straipsnio 8 dalį, pirkimo sutarties sudarymo atidėjimo terminas yra 10 dienų. Visų trečia, nustatytas Sutarties galiojimo terminas nustatytas 12 mėnesių. Sutartyje nurodyta, kad prekės pristatomos per 10 darbo dienų nuo užsakymo pateikimo dienos (o ne nuo Sutarties pasirašymo dienos), vadinasi, kai Sutartis sudaryta, prekių pristatymo terminas pradedamas skaičiuoti tik nuo tos dienos, kai Perkančioji organizacija pareiškia reikalavimą, kas reiškė, kad Projekto vykdytojas Sutarties pasirašymu neatliko jokio prekės rezervavimo, priešingai, nei teigė pareiškėjas skunde. Projekto vykdytojas tik 2020 m. rugpjūčio 4 d. (praėjus daugiau nei vienam mėnesiui – 43 d. nuo Sutarties sudarymo, 73 d. nuo pasiūlymų pateikimo termino pabaigos) pateikė prašymą Tiekėjui dėl mini centrifugų pristatymo pagal Sutartį.
17. CVPA pažymėjo ir tai, kad nei Sutartyje nei Skelbime nebuvo nurodyta jokio atliekamo prekės išankstinio rezervavimo, o pačios Sutarties pasirašymas, kurioje prekės pristatymas numatytas tik po 10 dienų nuo užsakymo pateikimo, o ne nuo pačios Sutarties pasirašymo, taip pat negarantavo ir negalėjo būti laikoma prekės rezervacija. CPVA vertino, kad pareiškėjo veiksmai paneigė pareiškėjo poreikį vykdyti pagreitintą pirkimo procedūrą, sutrumpinant pasiūlymo pateikimo terminą. Net vykdant Pirkimą įprastinės procedūros būdu, būtų pasiekti tie patys rezultatai ir terminai. Atkreipė dėmesį, kad COVID-19 viruso plitimas nepanaikino pareigos vykdyti pirkimus skaidriai ir laikantis imperatyvių VPĮ nuostatų, todėl pareiškėjas, turėdamas perkančiosios organizacijos statusą, privalėjo organizuoti ir atlikti pirkimo procedūras, remiantis VPĮ įtvirtintomis pirkimo procedūromis. Tokią išvadą patvirtino VPT išaiškinimai.
Atsiliepimas
18. Atsakovas manė, kad pareiškėjo skunde nurodomos aplinkybės, susijusios su finansavimo gavimu, tik dar kartą patvirtino, kad nagrinėjamo Pirkimo atveju pareiškėjas turėjo tikslą ne skuba įsigyti įrangą, bet įsigyti įrangą gavus finansavimą. Jeigu iš tikrųjų būtų egzistavusi skubos aplinkybė, pareiškėjas būtų nelaukęs finansavimo gavimo ir įsigijęs būtiną įrangą, o pasirašius Projekto finansavimo ir administravimo sutartį, būtų galėjęs šias išlaidas susigrąžinti. Atsižvelgdamas į tai, darė išvadą, kad nepagrįstai pareiškėjas sutrumpino pasiūlymų pateikimo terminą.
19. CVPA atkreipė dėmesį, kad teisė aiškinti direktyvų nuostatas yra išimtinai priskirtina Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, todėl 2021 m. R. C. ir A. S.-G. knyga, kuria rėmėsi pareiškėjas, ir joje pateikiama interpretacija nėra ir negali būti vertinama kaip teisėtas pagrindas, kuriuo remiantis gali būti aiškinamos direktyvų nuostatos ir ją įgyvendinantis nacionalinis teisinis reglamentavimas.
20. Dėl pažeidimo tariamo formalaus pobūdžio CVPA pažymėjo, kad pirma – Sprendime pažeidimas nustatytas ne tik dėl VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiškumo bei nediskriminavimo principų, bet ir dėl kitų VPĮ nuostatų – VPĮ 40 straipsnio 1 dalies ir 60 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 60 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir 60 straipsnio 4 dalies, kurie reglamentuoja perkančiosios organizacijos pareigas ir pirkimų terminus; antra – kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu ir jokiu būdu negali būti laikomas formaliu. Nagrinėjamo pažeidimo atveju, kuris laikytinas pažeidžiančiu VPĮ nuostatas, yra esminis, todėl negali būti vertinamas mažareikšmiu ir / ar formaliu pažeidimu, ir pareiškėjui išmokėjus netinkamas finansuoti išlaidas, susijusias su šiuo pažeidimu, padaryta žala Europos Sąjungos bendrajam biudžetui. Pažymėjo, kad valstybės narės (šiuo atveju – Lietuvos Respublika) gali deklaruoti ir prašyti apmokėti tik tinkamas finansuoti išlaidas, kaip tai numato Europos parlamento ir tarybos Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013.
21. Dėl Sprendimo atitikimo VAĮ nuostatoms ir CPVA atliekamų savarankiškų tyrimų, atsakovas nurodė, kad nors VPT yra viešųjų pirkimų politiką formuojanti institucija, tačiau pagal teisės aktų, reglamentuojančių projektų įgyvendinimą, nuostatas tik įgyvendinančioji institucija, gavusi informacijos apie įtariamus pažeidimus arba juos užfiksavusi pati, atlieka įtariamų pažeidimų tyrimus ir priima sprendimus dėl pažeidimo. Atliekant tyrimus įgyvendinančioji institucija įvertina visą turimą informacija, tame tarpe ir VPT išvadose pateiktus duomenis, tačiau iš visų duomenų bendros informacijas sprendimą įgyvendinančioji institucija (šiuo atveju – ir CPVA) priima savarankiškai.
22. CPVA Sprendime (3 sk.) nurodomos ištirtos ir nustatytos faktinės aplinkybės, įvertinti pareiškėjo paaiškinimai, Pirkimo dokumentai, viešojo pirkimo procedūrų eiga, Projekto vykdytojo veiksmai Pirkimo vykdymo metu, pateikti / nepateikti paklausimai, pasiūlymai ir kiti veiksmai, teisės aktų nuostatos ir teismų praktika. Tik po išsamaus visų aplinkybių įvertinimo buvo konstatuotas Reglamento 6 straipsnio ir VPĮ 40 straipsnio 1 dalies, 57 straipsnio 1 dalies, 60 straipsnio 1 dalies bei 17 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimas. Dėl konstatuoto pažeidimo Sprendime pateikti konkretūs argumentai, todėl administracinis aktas yra išsamiai ir aiškiai motyvuotas, atliktas pagal teisės aktus ir juose nustatytas pareigas bei funkcijas, atitinka kitus VAĮ 10 straipsnio reikalavimus ir VAĮ 3 straipsnio įtvirtintus viešojo administravimo principus.
23. Dėl Sprendimu pritaikytos finansinės korekcijos proporcingumo atsakovas paaiškino, kad nėra argumentų, kurie leistų panaikinti Sprendimą ar pakeisti finansinės korekcijos dydį, pažeidimas nustatytas ir finansinės korekcijos dydis yra parinktas tinkamai, yra proporcingas padarytam pažeidimui ir atitinka finansinių korekcijų taikymo tikslus.
II.
24. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 27 d. sprendimu pareiškėjo viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės skundą atmetė.
25. Teismas, apžvelgęs ginčo teisinius santykius reglamentuojančio VPĮ (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. kovo 19 d. iki 2020 m. liepos 1 d.) nuostatas, įvertino tai, kad nagrinėjamu atveju, pareiškėjo Viešojo pirkimo komisija 2020 m. balandžio mėn. 30 d. posėdyje, vadovaudamasi VPĮ 60 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta išimtimi, nutarė Pirkimą vykdyti taikant pagreitintą procedūrą. Minėtos Komisijos 2020 m. balandžio 30 d. posėdžio protokole nurodyta, kad toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad koronavirusas (COVID-19) plinta, Pasaulinė sveikatos organizacija paskelbė viruso protrūkio pandemiją, valstybėje paskelbta ekstremali situacija, siekiant tinkamai apsaugoti personalą, būtina kuo skubiau įsigyti priemones nuo viruso plitimo. Taigi, VPĮ 60 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintą skubos atvejį pareiškėjas laikė koronaviruso (COVID-19) plitimą, poreikį kuo skubiau įsigyti priemones nuo šio viruso plitimo. Pažymėjo, kad buvus pasaulinei koronaviruso pandemijai, atsakovas neneigė skubos aplinkybės buvimo ir teisinės bei faktinės galimybės pareiškėjui Pirkimą apskritai vykdyti pagreitintos procedūros būdu. Tačiau atsakovas, atlikdamas tyrimą, vertino faktines Pirkimo, Sutarties sudarymo, vykdymo aplinkybes, atsakovo vertinimu, paneigiančias skubos reikalingumą.
26. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad susiklosčiusios faktinės aplinkybės, vis dėlto, nepatvirtino, kad pareiškėjui buvo kilęs skubos poreikis įsigyti mini centrifugą.
27. Byloje nebuvo ginčo dėl to, kad Pirkimo skelbimas iš VPT išsiųstas 2020 m. balandžio 30 d., Pirkimo Skelbimas CVP IS buvo paskelbtas – 2020 m. gegužės 2 d., Skelbime nustatytas pasiūlymų ar prašymų dalyvauti priėmimo terminas – 2020 m. gegužės 22 d., t. y. 20 dienų. Sutartis sudaryta tik 2020 m. birželio 18 d. – praėjus 27 dienoms po pasiūlymų pateikimo termino dienos, kai remiantis VPĮ 86 straipsnio 8 dalimi, pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis turi būti sudaroma nedelsiant, bet ne anksčiau, negu pasibaigė atidėjimo terminas, kuris negali būti trumpesnis kaip 10 dienų. Sutartyje nustatyta, kad pardavėjas pristato prekes pirkėjui per 10 darbo dienų nuo užsakymo pateikimo dienos. Pareiškėjas tik 2020 m. rugpjūčio 4 d. (po 43 dienų po Sutarties sudarymo) pateikė prašymą Tiekėjui dėl mini centrifugų pristatymo. Taigi, prekės pagal Sutartį turėjo būti pristatytos per 10 darbo dienų nuo užsakymo pateikimo dienos (2020 m. rugpjūčio 4 d.), o ne nuo Sutarties pasirašymo dienos (2020 m. birželio 18 d.).
28. Teismo vertinimu, pareiškėjo veiksmai rodo, kad nebuvo realaus poreikio vykdyti pagreitintą pirkimo procedūrą bei sutrumpinti pasiūlymo pateikimo terminą, o tai lėmė, kad Pirkimas galėjo būti vykdytas taikant įprastines procedūras ir terminus. Tuo remiantis teismas darė išvadą, kad pareiškėjas neturėjo pagrindo vadovaudamasis VPĮ 60 straipsnio 3 dalies 1 punktu konkursą vykdyti taikydamas pagreitintą procedūrą, nes nebuvo išpildyta pagreitintos procedūros taikymo būtinoji sąlyga – skubos poreikio egzistavimas, dėl kurio neįmanoma pirkimo atlikti laikantis šio straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad CVPA ginčo Sprendime pagrįstai konstatavo VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų, VPĮ 40 straipsnio 1 dalies ir 60 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 60 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir 60 straipsnio 4 dalies nuostatų pažeidimą.
29. Teismo įsitikinimu, aplinkybės, egzistavusios sprendimo vykdyti pirkimą taikant pagreitintą procedūrą priėmimo metu neturėtų būti vertinamos atsietai nuo aplinkybių, egzistavusių sutarties sudarymo ar vykdymo metu, nes būtent visų aplinkybių visuma yra svarbi sprendžiant, ar perkančioji organizacija teisėtai pasirinko pirkimą vykdyti taikydama pagreitintą pirkimo procedūrą, todėl atmestini pareiškėjo argumentai, kad svarbios tik aplinkybės, egzistavusios sprendimo vykdyti pirkimą taikant pagreitintą procedūrą priėmimo metu.
Šalies argumentai
30. Pareiškėjo teigimu, prekes užsakė vėliau nei sudarė Sutartį su Tiekėju dėl objektyvių aplinkybių – „vėluojančio“ finansavimo.
31. Iš Pirkimo Skelbimo informacijos teismas nustatė, kad Perkančioji organizacija Pirkimo skelbimo III.2.2) p. nurodė, „„Pirkėjas“ sumoka už pateiktas prekes gavus lėšas iš 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų, taip pat valstybės biudžeto lėšų arba ligoninės lėšų. Negavus finansavimo, sutartis gali būti nutraukiama.“. Sutarties 3.1. punkte taip pat nustatyta, kad „„Pirkėjas“ sumoka už pateiktas prekes gavus lėšas iš 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų, taip pat valstybės biudžeto lėšų arba ligoninės lėšų. Negavus finansavimo, sutartis gali būti nutraukiama“.
Žemesnės instancijos teismas
32. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. V-1746 pareiškėjui buvo skirtas ES investicinių fondų ir valstybės biudžeto lėšos būtinai įrangai įsigyti. 2020 m. rugpjūčio 10 d. įsigaliojo iš ES struktūrinių fondų lėšų finansuojamo projekto Nr. J02-CPVA-V11-0006 „Priemonių, gerinančių ūmių infekcinių ir lėtinių kvėpavimo takų ligų gydymo paslaugų prieinamumą ir saugą, įgyvendinimas KUL“ sutartis Nr. J02-CVPA-V-11-0006, pirmąjį avansinį mokėjimą pagal šį Projektą pareiškėjas gavo 2020 m. rugpjūčio 24 d.
33. Teismo vertinimu, aptarta Pirkimo, Sutarties sudarymo, prekės užsakymo faktinių aplinkybių chronologija leido daryti išvadą, kad pareiškėjas neturėjo skubos poreikio įsigyti prekę. Pareiškėjas mini centrifugą užsakė ne po Sutarties pasirašymo, o pradelsęs ilgą laikotarpį, kas paneigė buvus skubos poreikį. Jeigu iš tikrųjų būtų buvusi skubos aplinkybė, pareiškėjas prekę būtų įsigijęs nedelsdamas, susitardamas dėl vėlesnio apmokėjimo (jei egzistavo lėšų trūkumas) arba patirtas išlaidas padengęs vėliau gautu finansavimu. Taigi, prekės vėlesnį užsakymą pareiškėjas nepagrįstai susiejo su vėliau gautu finansavimu ar lėšų trūkumu.
34. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad pareiškėjo delsimas sudaryti Sutartį, o vėliau ir užsakyti prekę, rodė, kad pareiškėjui nebuvo kilęs skubos poreikis dėl mini centrifugos įsigijimo, todėl nebuvo pagrindo taikyti pagreitintą pirkimo procedūrą ir nustatyti sutrumpintus terminus pasiūlymų teikimui. Tai leido daryti išvadą, kad tiekėjų galimybės dalyvauti Pirkime buvo suvaržytos. Pareiškėjas, pasirinkęs Pirkimo procedūras vykdyti įprastu būdu ir terminais, iš esmės būtų pasiekęs tokį patį rezultatą, o tuo pačiu ir užtikrinęs tiekėjų galimybę teikti pasiūlymus. Todėl teismas sutiko su atsakovo Sprendime padaryta išvada, kad šiuo atveju buvo pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principai, VPĮ 40 straipsnio 1 dalies ir 60 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 60 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir 60 straipsnio 4 dalies nuostatos.
35. Pareiškėjas skunde rėmėsi VPT 2022 m. sausio 11 d. vertinimo išvada Nr. 4S-33, tačiau teismas pažymėjo, kad CVPA nėra saistoma kitų institucijų išvadomis ir gali savarankiškai atlikti įtariamų pažeidimų tyrimus, priimti sprendimus, susijusius su nustatytu pažeidimu (Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528, 9.3.7.p.).
36. Vertindamas pareiškėjui pritaikytos finansinės korekcijos pagrįstumą ir proporcingumą, teismas pažymėjo, kad CVPA, nustatydama netinkamų finansuoti išlaidų sumą, vadovavosi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 (toliau – ir PAFT). Atsakovas finansinę korekciją pritaikė pagal Gairių 2.1 lentelės 4 punktą, kuriame nustatyta, kad pažeidimas nustatomas tuomet, kai Direktyvose nustatyti terminai sutrumpinami 30 proc. arba daugiau (bet mažiau nei 50 proc.) ir taikoma 10 proc. pataisos norma.
Žemesnės instancijos teismas
37. Teismas nustatė, kad pažeidimo tyrimo metu nustatyta 10 proc. finansinė korekcija nuo Sutarties vertės, tenkančios Projektui ir susijusios su I Pirkimo dalimi (nuo 726 Eur) ir sudaro 72,60 Eur. Atsakovas, nustatydamas finansinės korekcijos dydį, vertino tai, kad: buvo vykdomas tarptautinis Pirkimas; prie Pirkimo buvo prisijungę 16 tiekėjų; konkurencija buvo didelė, nes pasiūlymus I Pirkimo daliai pateikė 7 tiekėjai; pretenzijų nebuvo pateikta; nepagrįstai taikyta pagreitinta Pirkimo procedūra; pasiūlymų pateikimo terminas buvo 10 dienų (daugiau nei 30 proc.) trumpesnis nei minimalus galimas nagrinėjamo Pirkimo pasiūlymo terminas, taikomas tarptautiniams pirkimams. Vertindamas CVPA nustatytą 10 proc. finansinę korekciją jos atitikties proporcingumo principui aspektu, teismas pažymėjo, kad šiuo atveju buvo pažeisti viešųjų pirkimų esminiai principai, sumažinta potencialių tiekėjų dalyvavimo pirkimuose galimybė, todėl nėra pagrindo padaryto pažeidimo laikyti formaliu, finansinės korekcijos dydis laikytinas proporcingu pažeidimui.
Šalies argumentai
38. Teismo vertinimu, pareiškėjas nepagrįstai skunde nurodė, kad ginčijamas Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo jo turiniui keliamų reikalavimų. VAĮ straipsnio 10 straipsnio 5 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. lapkričio 1 d.) nustatyta, kad administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai. Teismo vertinimu, Sprendimas atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus, sprendime pateikta informacija yra tiksli ir aiški, nedviprasmiška, yra nurodytas aiškus sprendimo priėmimo teisinis pagrindas. Atsakovo sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis, kurie yra susieti su taikomomis konkrečiomis teisės aktų normomis, galima suprasti jo motyvus. Teismas sprendė, kad tuo remiantis, nebuvo pagrindo teigti, jog atsakovas pažeidė VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
39. Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, teismas konstatavo, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, tinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas, išanalizavo ginčo faktines aplinkybes. Teismas, įvertinęs pareiškėjo padarytus VPĮ pažeidimus, ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, konstatavo, kad CVPA veikė teisėtai ir pagrįstai pareiškėjui skyrė 10 proc. finansinę korekciją, kuri yra proporcinga jo padarytiems pažeidimams bei atitinka teisinį reglamentavimą.
40. Teismui konstatavus, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo pagrindu priimtas Sprendimas dėl lėšų grąžinimo taip pat laikytas teisėtu ir pagrįstu. Teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo naikinti ginčijamus Sprendimą ir Sprendimą dėl lėšų grąžinimo, todėl skundą atmetė kaip nepagrįstą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 1 p.). Teismui atmetus pareiškėjo skundą, prašymas dėl išlaidų atlyginimo netenkintas.
III.
41. Pareiškėjas viešoji įstaiga Klaipėdos universitetinė ligoninė apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti, bei pareiškėjui iš atsakovo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
42. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
42.1. Pirkimo procedūrų terminą priėmė pagrįstai, kadangi egzistavo visos būtinos VPĮ nustatytos sąlygos ir nesutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo formuojama pozicija, jog vertinant „skubos“ egzistavimą yra būtina atsižvelgti į sprendimo priėmimo metu pareiškėjo nekontroliuojamas, ateityje įvyksiančias aplinkybes. Pareiškėjas mano, jog egzistavo abi sąlygos Pirkimą vykdyti atviro konkurso būdu sutrumpintu terminu: 1) tai, kad pareiškėjui priimant sprendimą vykdyti Pirkimą atviro konkurso būdu sutrumpintu terminu metu buvo susiklosčiusios faktinės aplinkybės, kurių visumą galima kvalifikuoti „skuba“; 2) administracinėje byloje nebuvo ginčo dėl to, jog pareiškėjas tinkamai įgyvendino VPĮ 60 straipsnio 3 dalyje nustatytą pareigą skelbime apie pirkimą pateikti Pirkimo būdo pasirinkimo ir pasiūlymų pateikimo termino sutrumpinimo pagrindimą. Kadangi pareiškėjas įvykdė VPĮ 60 straipsnio 3 dalyje keliamas sąlygas, jokių kitų sąlygų (pvz. kaip vertinti ateityje galimai susiklostysiančias aplinkybes) tiek nacionalinis teisės aktų reguliavimas, tiek jį aiškinanti Lietuvos Respublikos teismų praktika, nenustato. Pareiškėjas daro išvadą, kad CPVA neturėjo pagrindo nustatyti pažeidimą ir priimti CPVA Sprendimą, jį motyvuodama aplinkybėmis, kurios susiklostė po sprendimo vykdyti Pirkimą priėmimo, o Teismas – atmesti pareiškėjo skundą.
Žemesnės instancijos teismas
42.2. Teismas nepagrįstai ignoravo VPT Išvadą, patvirtinančią Pirkimo procedūros pasirinkimo teisėtumą, ir objektyvias aplinkybes, pateisinančias „vėluojantį“ faktinį prekių užsakymą. VPT, atlikdama Pirkimo procedūrų vertinimą „Dėl Perkančiosios organizacijos pasirinkto Pirkimo būdo – atviro konkurso, taikant pagreitintą procedūrą pagrįstumo“, vertino informaciją susijusią su Pirkimo procedūra, Sutartimi, jos sudarymu ir įvykdymu. VPT Išvadoje aiškiai ir nedviprasmiškai konstatavo, jog pareiškėjas, pasirinkdamas Pirkimą vykdyti atviro konkurso būdu sutrumpinant pasiūlymų pateikimo terminą, jokių VPĮ nuostatų nepažeidė. Juo labiau, VPT savo Išvada patvirtino, kad Sutarties galiojimo terminas ar faktinis prekių įsigijimo terminas didesnės reikšmės vertinant pareiškėjo sprendimo, vykdyti pirkimą taikant pagreitintą pirkimo procedūrą, teisėtumą neturi. CPVA, atlikdama lygiai tokios pačios apimties Pirkimo procedūrų vertinimą, nustatė pažeidimą ir priėmė CPVA sprendimą, kuris, Pareiškėjo manymu, yra neteisėtas, nepagrįstas ir dėl to naikintinas. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad atsakovas, formuodamas savo poziciją dėl pareiškėjo neva nepagrįstai pasirinkto pirkimo būdo, vadovavosi VPT specialiai COVID-19 akivaizdoje vykdomiems pirkimams parengtomis gairėmis dėl pirkimų vykdymo procedūrų, jas taikė ir aiškino jų nuostatas.
42.3. Teismas sprendime faktines aplinkybes vertino selektyviai, pasisakydamas dėl Pirkimo procedūros pasirinkimo pagrįstumui neaktualių ir įtakos neturinčių faktinių aplinkybių ir ignoruodamas itin svarbias aplinkybes dėl: 1) pasaulyje susiklosčiusios krizinės situacijos reikšmės; 2) SAM įpareigojimų pareiškėją vykdyti medicininės įrangos pirkimus ir aprūpinti kitas gydymo įstaigas; 3) Europos Sąjungos finansavimo reikšmės vykdant sutartinius įsipareigojimus.
42.4. Teismas teigdamas, jog pareiškėjas Pirkimo būdą pasirinko nepagrįstai, kadangi neegzistavo „skuba“, vadovavosi argumentais, kurie negalėjo būti vertinami vertinant Pirkimo metu egzistavusias aplinkybes bei jų visumą kvalifikuojant „skuba“. Teismas, darydamas išvadą, jog CVPA Sprendime pagrįstai konstatavo VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų, VPĮ 40 straipsnio 1 dalies ir 60 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 60 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir 60 straipsnio 4 dalies nuostatų pažeidimą, savo poziciją motyvavo išimtinai tik faktinėmis aplinkybėmis, kurios yra teisiškai neaktualios:
42.4.1. Dėl 20 dienų termino pasiūlymams pateikti, pareiškėjo nuomone, kadangi VPĮ 60 straipsnio 3 dalis numato, kad perkančiosios organizacijos, vykdydamos pirkimus pagreitinta tvarka, turi pareigą nustatyti ne trumpesnį kaip 15 dienų terminą, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad iš perkančiųjų organizacijų yra atimama teisė terminą trumpinti iki 20 dienų. Juo labiau, aplinkybė, kad atitinkama perkančioji organizacija pasirinko ne minimalų galimą terminą, jokia apimtimi negali paneigti „skubos“ egzistavimą.
42.4.2. Dėl Pirkimo sutarties sudarymo praėjus 27 dienų po pasiūlymų pateikimo termino dienos, pareiškėjas pažymi, jog laikotarpis, per kurį perkančioji organizacija sudaro sutartį su atitinkamą pirkimą laimėjusiu tiekėju, nėra viena iš VPĮ 60 straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų, kurios legitimizuoja sprendimą atitinkamą pirkimą vykdyti atviro konkurso būdu sutrumpinant pasiūlymų pateikimo terminą. Be to, pareiškėjas mano, kad aplinkybė, jog Pirkimo sutartis buvo sudaryta praėjus 27 dienoms po pasiūlymų pateikimo termino dienos negali būti vertinama ar egzistavo „skuba“, o juo labiau būti laikoma kaip ją paneigianti. Taip pat svarbu, kad pareiškėjas yra didelė organizacija, per metus atliekanti daugiau nei 300 pirkimų, kurių didžioji dalis yra tarptautiniai, vien dėl pandeminės situacijos Pirkimo metu buvo vykdoma daugiau kaip 80 pirkimų, todėl 27 dienų terminas po pasiūlymų pateikimo yra ne ilgas ir pagrįstas. Per šį terminą pareiškėjas turėjo įvertinti septynių tiekėjų atitikimą kvalifikacijos reikalavimams, pasiūlymų atitikimą techniniams reikalavimams ir atlikti kitus veiksmus, būtinus pirkimo procedūroms pabaigti.
42.4.3. Dėl Pirkimo sutartyje nustatyto prekių pateikimo termino, teismas selektyviai vertino faktines aplinkybes, susijusias su Pirkimo sutartyje nurodytu prekių užsakymo terminu. Pareiškėjas, prieš spręsdamas Pirkimo procedūras vykdyti pagreitinta procedūra, rengdamas Pirkimo sutartį ir siekdamas apsaugoti tiek savo, tiek Lietuvos Respublikos biudžeto interesus, Pirkimo sutartyje nustatė 10 dienų nuo užsakymo pateikimo prekių pristatymo terminą. Pareiškėjo manymu, ši Pirkimo sutarties nuostata jokia apimtimi negali būti laikoma aplinkybe „skubai“ paneigti, kadangi ši aplinkybė pagal VPĮ 60 straipsnio 3 dalį apskritai negalėjo turėti reikšmės sprendžiant dėl „skubos“ egzistavimo.
42.4.4. Dėl Prašymo pateikti prekes tik po 43 dienų nuo sutarties sudarymo dienos, teismas negalėjo vadovautis aplinkybe dėl prekių pristatymo laiko kaip aplinkybe, paneigiančia „skubą“, kadangi pareiškėjas neturėjo pareigos ir objektyviai negalėjo įvertinti aplinkybių, kurios susiklostys ateityje. Pareiškėjo manymu, teismas nepagrįstai ignoravo skundo argumentus dėl „vėluojančio“ prekių užsakymo, todėl spręsdamas dėl „skubos“ egzistavimo, vadovavosi aplinkybe, kuri pagal VPĮ 60 straipsnio 3 dalį negalėjo turėti reikšmės sprendžiant dėl „skubos“ egzistavimo, o juo labiau – faktines aplinkybes, objektyvizuojančias užsitęsusį Sutarties vykdymą, vertino selektyviai ir nepagrįstai jomis rėmėsi kaip paneigiančiomis „skubą“.
42.4.5. Dėl Europos Sąjungos finansavimo gavimo reikšmės, pareiškėjas nesutinka su teismo sprendime suformuota išvada, kad jeigu būtų buvusi skuba, pareiškėjas būtų nedelsdamas nusipirkęs reikiamą įrangą ir pažymi, jog pareiškėjas neturėjo lėšų atlikti tokio masto pirkimams, todėl Europos Sąjungos finansavimo gavimo aplinkybė buvo esminė Pirkimo sutarties vykdymui.
42.5. Teismas ydingai nustatė, esą sutrumpinęs pasiūlymų pateikimo terminą pareiškėjas pažeidė VPĮ įtvirtintus principus. Pareiškėjas pažymi, jog VPT Išvadoje pateiktus argumentus gali pagrįsti faktais iš Pirkimo procedūrų vykdymo. Pareiškėjas daro išvadą, jog teismas nepagrįstai nusprendė, jog pareiškėjas, pasirinkdamas Pirkimą vykdyti pagreitinta procedūra, pažeidė lygiateisiškumo (nediskriminavimo) principą, juo labiau – pareiškėjas, pasirinkdama šią procedūrą, kaip tik padidino proceso skaidrumą ir užtikrino didesnę tiekėjų konkurenciją.
Žemesnės instancijos teismas
42.6. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas vykdydamas Pirkimą atliko pažeidimą, kadangi teismas nepasisakė dėl tariamo pažeidimo pobūdžio, neatliko pažeidimo ir skirtos sankcijos vertinimo proporcingumo aspektu. Kitaip tariant, teismas tiesiog sutiko su CPVA atsiliepime išdėstytais teiginiais, bet jokia apimtimi nepasisakė dėl pareiškėjo skunde pateiktų CPVA sprendimo neproporcingumą pagrindžiančių aplinkybių. Teismas nepateikė argumentų, kodėl tariamas pažeidimas negali būti kvalifikuotas formaliu. Taigi, kadangi teismas visiškai neatliko pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių santykio su CPVA Sprendimu paskirtos sankcijos dydžiu vertinimo, o ir pačiame sprendime tik formaliai užsiminė, jog sankcijos proporcingumo vertinimas buvo atliktas, pareiškėjas daro išvadą, jog Sprendimas yra nepagrįstas, dėl to neteisėtas ir naikintinas.
42.7. Teismas nevertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių, taip nukrypdamas nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1088-575/2021 suformuluotos praktikos, o tiesiog savarankiškai atliko kvestionuotinos apimties CPVA Sprendimo vertinimo atitiktį VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytiems reikalavimams bei pripažino Sprendimą teisėtu. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas daro išvadą, jog teismas, pasisakydamas ne dėl CPVA atlikto objektyvumo principo pažeidimo aplinkybių, priėmė nemotyvuotą ir nepagrįstą sprendimą.
42.8. Kadangi administracinėje byloje yra susiklosčiusi situacija, kuomet reikia taikyti nacionalinį teisės aktą (VPĮ 60 str. 3 d.), kurio nuostatos yra analogiškos Europos Sąjungos teisės normai (Direktyvos 27 str. 3 d.), pareiškėjas mano, jog yra būtinybė kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ir ESTT) su prašymu priimti prejudicinį sprendimą dėl šių klausimų: 1) ar Direktyva ir ypač jos 27 straipsnio 3 dalis aiškintina taip, kad atliekant perkančiosios organizacijos sprendimo sutrumpinti atviro konkurso pasiūlymų pateikimo terminą dėl skubos teisėtumo ex post vertinimą, turėtų būti atsižvelgiama išskirtinai į tokio sprendimo priėmimo metu egzistavusias aplinkybes? 2) tuo pačiu, ar Direktyva ir jos 26 straipsnio 3 dalis aiškintina taip, kad atliekant perkančiosios organizacijos sprendimo sutrumpinti atviro konkurso pasiūlymų pateikimo terminą dėl skubos teisėtumo ex post vertinimą, neturėtų būti atsižvelgiama į faktines sutarties vykdymo aplinkybes?
Atsiliepimas
43. Atsakovas CPVA atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, bei netenkinti pareiškėjo prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
44. Atsakovas mano, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, o jame keliami klausimai iš esmės yra jau išspręsti pirmosios instancijos teismo. Teismo sprendimas priimtas teismui visapusiškai išnagrinėjus visas esmines administracinės bylos aplinkybes ir teisinį reguliavimą, išklausius abi proceso šalis, todėl nėra jokio pagrindo jį panaikinti. Atsakovo atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
44.1. Vien pareiškėjo nesutikimas su teismo ar CPVA argumentais ir konstatavimu, nėra pagrindas naikinti ginčijamą teismo sprendimą, o vertinamas tik kaip pareiškėjo siekis išvengti kylančios atsakomybės.
44.2. Pareiškėjo pozicija iš esmės grindžiama analogiškais argumentais, kaip ir ankstesnis skundas, kurie jau buvo teismo išnagrinėti ir įvertinti ginčijamame teismo sprendime, jokių naujų argumentų ar aplinkybių pareiškėjas nepateikė. Į šiuos argumentus savo atsikirtimus CPVA jau yra pateikusi teismui atsiliepime į skundą.
44.3. Pareiškėjo pozicija, jog CPVA neturėjo pagrindo nustatyti pažeidimą ir priimti CPVA Sprendimą, jį motyvuodamas aplinkybėmis, kurios susiklostė po sprendimo vykdyti Pirkimą priėmimo, o teismas – atmesti pareiškėjo skundą, atmestini kaip nepagrįsti bei neatitinkantys paties pareiškėjo skunde išdėstytos pozicijos. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad perkančiajai organizacijai sprendžiant dėl pirkimo procedūros pasirinkimo nėra būtina įvertinti ateityje galimai įvyksiančių aplinkybių, tokia pareiškėjo pozicija yra nepagrįsta, prieštaringa ir neatitinkanti paties pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių.
44.4. Dėl pareiškėjo argumento, kad teismas nepagrįstai ignoravo VPT Išvadą, patvirtinančią Pirkimo procedūros pasirinkimo teisėtumą, ir objektyvias aplinkybes, pateisinančias „vėluojantį“ faktinį prekių užsakymą, atsakovas daro išvadą, jog nei CPVA, nei teismas nebuvo saistomi VPT Išvados ir joje išdėstytų argumentų. Teismas sprendimą priėmė įvertinęs visą administracinės bylos medžiagą, išklausęs visų proceso šalių ir jų atstovų, Teismo Sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas, todėl nėra jokio teisinio pagrindo jį laikyti neteisėtu ir dėl to naikintinu.
44.5. Teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjas, pasirinkdamas Pirkimą vykdyti pagreitinta procedūra ir sutrumpinti pasiūlymų pateikimo terminus, kai pareiškėjo veiksmų chronologinė seka rodo, kad realios skubos nebuvo, pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus.
44.6. Tiek atsakovas CPVA Sprendime, tiek teismas sprendime tinkamai įvertino pareiškėjo padaryto pažeidimo pobūdį ir finansinės korekcijos dydį proporcingumo aspektu, todėl atsakovo ir teismo priimti sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, dėl ko nėra jokio teisinio pagrindo jų naikinti. Atitinkamai pareiškėjo apeliacinis skundas ir jame dėstomi argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir nepaneigiantys CPVA Sprendimu nustatyto pažeidimo.
44.7. Remiantis teismų praktika, bei CPVA Sprendimu, kuriame nurodomos ištirtos ir nustatytos aplinkybės, išnagrinėti viešojo Pirkimo dokumentai, įvertinta Pirkimo procedūrų eiga, pateikti konkretūs argumentai dėl konstatuoto pažeidimo, aptarti ir įvertinti pareiškėjo pateikti paaiškinimai, darytina išvada, kad administracinis aktas yra išsamus ir aiškiai motyvuotas, todėl visiškai atitinka VAĮ nuostatas, o pareiškėjo argumentai šiuo aspektu yra neteisingi.
44.8. Atsakovas nemato pagrindo kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, tačiau dėl šio pareiškėjo siūlymo prašo teismo spręsti savo nuožiūra.
44.9. Pareiškėjas galėjo savo vidiniais resursais užtikrinti tinkamą atstovavimą teisminiame ginče, nebuvo jokio poreikio pasitelkti advokato pagalbą, todėl apeliaciniam teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš atsakovo neturėtų būti priteisiamas, o toks pareiškėjo prašymas atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
45. Ginčas šioje administracinėje byloje iš esmės kilo dėl CVPA 2022 m. vasario 11 d. sprendimo „Sprendimas dėl pažeidimo“ Nr. IT16, kuriuo pripažintos netinkamomis finansuoti su nustatytu pažeidimu susijusios Projekto išlaidos ir pritaikyta 10 proc. finansinė korekcija nuo Sutarties vertės, tenkančios Projektui ir susijusios su I Pirkimo dalimi, t. y. 72,60 Eur, bei 2022 m. vasario 10 d. sprendimo dėl lėšų grąžinimo Nr. 2022-SF/2-83, teisėtumo ir pagrįstumo.
46. Administracinėje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas viešosios įstaigos Klaipėdos universiteto ligoninė, įgyvendindamas Projektą, atliko tarptautinį Pirkimą atviro konkurso būdu, taikydamas pagreitintą pirkimo procedūrą. Skelbimas apie Pirkimą CVP IS paskelbtas 2020 m. gegužės 2 d., pirkimas skaidytas į tris dalis. Skundžiami sprendimai yra susiję su I Pirkimo dalimi, kurios pirkimo objektas – mini centrifuga. Pasiūlymą Pirkimui (1 daliai) pateikė 7 tiekėjai. Pirkimą laimėjo tiekėjas UAB „Grida“, su kuriuo 2020 m. birželio 22 d. pareiškėjas pasirašė 726 Eur vertės Sutartį. Valstybės kontrolė, atlikusi auditą, nustatė, kad pareiškėjas nepagrįstai taikė pagreitintą pirkimo procedūrą bei nustatė netinkamą pasiūlymų pateikimo terminą ir nereikalavo, kad dalyvis pagrįstų pasiūlyme nurodytą neįprastai mažą kainą. Remdamasi šiomis aplinkybėmis, CVPA užregistravo įtarimą apie pažeidimą Nr. IT16. Pareiškėjas 2021 m. gruodžio 17 d. raštu Nr. 16-3814 pateikė paaiškinimą dėl užregistruoto įtarimo apie pažeidimą. Atsakovas Sprendime padarė išvadą, kad pareiškėjas nepagrįstai taikė pagreitintą pirkimo procedūrą ir sutrumpino pasiūlymų pateikimo terminą. Atsižvelgdamas į tai, konstatavo, kad Projekto vykdytojas galėjo pasirinkti Pirkimą vykdyti mažiau tiekėjų galimybes dalyvauti Pirkime varžančiomis priemonėmis ir pasiekti tokius pačius rezultatus, todėl vykdant Pirkimą buvo pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principai, VPĮ 40 straipsnio 1 dalies ir 60 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 60 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir 60 straipsnio 4 dalies nuostatos ir, įvertinus Sprendime išdėstytas Pirkimo aplinkybes, vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 7 priedo 6 punktą, kuriame nustatyta, kad nustačius su pirkimu susijusį pažeidimą, vadovaujamasi Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairėmis, buvo pritaikyta 10 proc. finansinė korekcija.
47. Pareiškėjas su Sprendimu nesutiko, jis savo poziciją grindė aplinkybėmis, kad pažeidimo nepadarė; net jeigu pažeidimas būtų nustatytas, jis yra formalus; Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo jo turiniui keliamų reikalavimų, nes CPVA neatliko savarankiško tyrimo; Sprendimu paskirta 72,60 Eur dydžio finansinė korekcija yra neproporcinga tariamai nustatytam VPĮ pažeidimui.
48. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė. Teismas įvertino, kad pareiškėjo veiksmai rodo, jog nebuvo realaus poreikio vykdyti pagreitintą pirkimo procedūrą bei sutrumpinti pasiūlymo pateikimo terminą, o tai lėmė, kad Pirkimas galėjo būti vykdytas taikant įprastines procedūras ir terminus. Tuo remiantis teismas darė išvadą, kad pareiškėjas neturėjo pagrindo vadovaudamasis VPĮ 60 straipsnio 3 dalies 1 punktu konkursą vykdyti taikydamas pagreitintą procedūrą, nes nebuvo išpildyta pagreitintos procedūros taikymo būtinoji sąlyga – skubos poreikio egzistavimas, dėl kurio neįmanoma pirkimo atlikti laikantis šio straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad CVPA ginčo Sprendime pagrįstai konstatavo VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų, VPĮ 40 straipsnio 1 dalies ir 60 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 60 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir 60 straipsnio 4 dalies nuostatų pažeidimą. Teismui konstatavus, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo pagrindu priimtas Sprendimas dėl lėšų grąžinimo taip pat laikytas teisėtu ir pagrįstu.
49. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog vertinant pareiškėjo veiksmų teisėtumą VPĮ aspektu galima atsižvelgti ir į Sutarties vykdymo aplinkybes. Pareiškėjo nuomone, teismas nepagrįstai ignoravo VPT Išvadą, patvirtinančią Pirkimo procedūros pasirinkimo teisėtumą, ir objektyvias aplinkybes, pateisinančias „vėluojantį“ faktinį prekių užsakymą, o teismo sprendimas priimtas remiantis teisiškai neaktualiomis aplinkybėmis. Pareiškėjas tvirtina, kad teismas ydingai nustatė, esą sutrumpinęs pasiūlymų pateikimo terminą pareiškėjas pažeidė VPĮ įtvirtintus principus ir netinkamai įvertino tariamo pažeidimo pobūdį. Be to, teismas neatliko skirtos sankcijos vertinimo proporcingumo aspektu, nors tą ir privalėjo padaryti, o nepasisakydamas dėl CPVA atlikto objektyvumo principo pažeidimo aplinkybių, priėmė nemotyvuotą ir nepagrįstą sprendimą, dėl to šis yra neteisėtas ir naikintinas.
50. Pareiškėjas, be kita ko, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nurodė, kad susiklosčius situacijai, kuomet reikia taikyti nacionalinį teisės aktą (VPĮ 60 str. 3 d.), kurio nuostatos yra analogiškos Europos Sąjungos teisės normai (Direktyvos 27 str. 3 d.), yra būtinybė kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą dėl šių klausimų: 1) ar Direktyva ir ypač jos 27 straipsnio 3 dalis aiškintina taip, kad atliekant perkančiosios organizacijos sprendimo sutrumpinti atviro konkurso pasiūlymų pateikimo terminą dėl skubos teisėtumo ex post vertinimą, turėtų būti atsižvelgiama išskirtinai į tokio sprendimo priėmimo metu egzistavusias aplinkybes? 2) tuo pačiu, ar Direktyva ir jos 26 straipsnio 3 dalis aiškintina taip, kad atliekant perkančiosios organizacijos sprendimo sutrumpinti atviro konkurso pasiūlymų pateikimo terminą dėl skubos teisėtumo ex post vertinimą, neturėtų būti atsižvelgiama į faktines sutarties vykdymo aplinkybes?
51. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjų prašymą kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo, pažymi, kad pagal ABTĮ 4 straipsnio 3 dalį, taikydamas Europos Sąjungos teisės normas, teismas taip pat vadovaujasi Europos Sąjungos teisminių institucijų sprendimais. Įstatymų nustatytais atvejais teismas kreipiasi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją prašydamas prejudicinio sprendimo dėl Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo.
52. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 40¹ straipsnio 1 dalį, teismas, kuriam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškilo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, kurį išnagrinėti būtina, kad sprendimas byloje būtų priimtas, turi teisę kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu pateikti dėl to preliminarų nutarimą. To paties straipsnio 2 dalyje, be kita ko, yra nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju privalo prašyti kompetentingos Europos Sąjungos teisminės institucijos preliminaraus nutarimo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimu.
53. Nurodytos teisės aktų nuostatos patvirtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą privalo kreiptis tais atvejais, kai jam iškyla Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, kurį išnagrinėti būtina, kad byloje būtų priimtas sprendimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr.eA-653-520/2020, 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2021-556/2023).
54. Pareiškėjas prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo dėl Direktyvos 27 straipsnio 3 dalies ir VPĮ 60 straipsnio 3 dalies išaiškinimo.
55. Teisėjų kolegijos nuomone, tam, kad ši byla būtų išnagrinėta ir joje būtų priimtas sprendimas, nėra būtinybės kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą. Nagrinėjamoje byloje nekyla pagrįstų abejonių dėl Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų aiškinimo, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo netenkinamas.
56. Teisėjų kolegija pažymi, kad viešųjų pirkimų valdymo ir atlikimo tvarką, įskaitant viešojo pirkimo–pardavimo sutarčių vykdymą bei ginčų sprendimo tvarką, viešųjų pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę nustato Viešųjų pirkimų įstatymas, kurio tikslas yra užtikrinti efektyvių ir skaidrių viešųjų pirkimų ir projekto konkursų atlikimą. VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad perkančioji organizacija užtikrina, jog vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. Pažymėtina, kad VPĮ ir kituose teisės aktuose yra nustatyti reikalavimai perkančiajai organizacijai tam, kad šiomis procedūromis būtų įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslai. Pagal VPĮ 40 straipsnio 1 dalį, perkančioji organizacija privalo nustatyti pakankamą paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminą, kad tiekėjai spėtų laiku ir tinkamai parengti ir pateikti paraiškas ir pasiūlymus. Toks terminas turi būti ne trumpesnis kaip šio įstatymo 60, 62, 65, 69, 74 straipsniuose nurodyti trumpiausi paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminai. Perkančioji organizacija, nustatydama šį terminą, privalo atsižvelgti į pirkimo sudėtingumą ir laiką, reikalingą paraiškoms ir pasiūlymams parengti. VPĮ 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad perkančioji organizacija pasiūlymų pateikimo terminą nustato vadovaudamasi šio įstatymo 40 straipsnio nuostatomis. Tarptautinio pirkimo atveju Pasiūlymų pateikimo terminas negali būti trumpesnis kaip 35 dienos nuo skelbimo išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos. Pagal VPĮ 60 straipsnio 3 dalies 1 punktą, skubos atveju, kai neįmanoma pirkimo atlikti laikantis šio straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų, perkančioji organizacija turi teisę atvirą konkursą įvykdyti taikydama pagreitintą procedūrą, prieš tai skelbime apie pirkimą nurodžiusi tokį pasirinkimą pagrindžiančias priežastis. Tokiu atveju pasiūlymų pateikimo terminas nustatomas ne trumpesnis kaip 15 dienų nuo skelbimo apie pirkimą išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos – tarptautinio pirkimo atveju. Pagal VPĮ 60 straipsnio 4 dalį, jeigu perkančioji organizacija paskelbtame skelbime apie pirkimą nurodo, kad pasiūlymai turi būti perduodami elektroninėmis priemonėmis laikantis šio įstatymo 22 straipsnio 1, 7 ir 11 dalyse nustatytų reikalavimų, šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas pasiūlymų pateikimo terminas gali būti sutrumpintas 5 dienomis.
57. Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo, 2020 m. balandžio 10 d. sprendimo Nr. V-8277 5 punktu (toliau – ir SAM sprendimas), pareiškėjui pavesta skubiai organizuoti įrangos, tarp jos ir mini centrifūgų bei laboratorinės šaldomosios centrifūgos, pirkimą. Vykdydamas SAM sprendimą, pareiškėjas pradėjo įrangos pirkimo procedūras.
58. Viešojo pirkimo komisija 2020 m. balandžio mėn. 30 d. posėdyje, vadovaudamasi VPĮ 60 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta išimtimi, nutarė Pirkimą vykdyti taikant pagreitintą procedūrą. Minėtos Komisijos 2020 m. balandžio 30 d. posėdžio protokole nurodyta, kad toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad koronavirusas (COVID-19) plinta, Pasaulinė sveikatos organizacija paskelbė viruso protrūkio pandemiją, valstybėje paskelbta ekstremali situacija, siekiant tinkamai apsaugoti personalą būtina kuo skubiau įsigyti priemones nuo viruso plitimo.
59. Pirkimo skelbimas iš VPT išsiųstas 2020 m. balandžio 30 d., Pirkimo Skelbimas CVP IS buvo paskelbtas – 2020 m. gegužės 2 d., Skelbime nustatytas pasiūlymų ar prašymų dalyvauti priėmimo terminas – 2020 m. gegužės 22 d., t. y. 20 dienų. Pareiškėjas Skelbime apie Pirkimą nurodė, kad už pateiktas prekes bus sumokama gavus lėšas iš Europos sąjungos fondu investicijų.
60. Sutartis sudaryta 2020 m. birželio 18 d. Sutarties 3.1. punkte nurodyta, kad „Pirkėjas“ sumoka už pateiktas prekes gavus lėšas iš 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų, taip pat valstybės biudžeto lėšų arba ligoninės lėšų. Negavus finansavimo, sutartis gali būti nutraukiama. Sutartyje nustatyta, kad „Pardavėjas“ pristato prekes pirkėjui per 10 darbo dienų nuo užsakymo pateikimo dienos (Sutarties 5.1. p.).
61. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. V-1746 pareiškėjui buvo skirtas ES investicinių fondų ir valstybės biudžeto lėšos būtinai įrangai įsigyti. 2020 m. rugpjūčio 10 d. įsigaliojo iš ES struktūrinių fondų lėšų finansuojamo projekto Nr. J02-CPVA-V11-0006 „Priemonių, gerinančių ūmių infekcinių ir lėtinių kvėpavimo takų ligų gydymo paslaugų prieinamumą ir saugą, įgyvendinimas KUL“ sutartis Nr. J02-CVPA-V-11-0006. Pareiškėjas, po finansavimo patvirtinimo 2020 m. rugpjūčio 4 d. pateikė prašymą Tiekėjui dėl mini centrifugų pristatymo. Pirmąjį avansinį mokėjimą pagal Projektą pareiškėjas gavo 2020 m. rugpjūčio 24 d.
62. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo veiksmus (Pirkimo, Sutarties sudarymo, prekės užsakymo faktinių aplinkybių chronologiją) nurodė, kad pareiškėjas neturėjo pagrindo vadovaudamasis VPĮ 60 straipsnio 3 dalies 1 punktu konkursą vykdyti taikydamas pagreitintą procedūrą, nes nebuvo išpildyta pagreitintos procedūros taikymo būtinoji sąlyga – skubos poreikio egzistavimas, dėl kurio neįmanoma pirkimo atlikti laikantis šio straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų. Teisėjų kolegija nesutikdama su pirmosios instancijos teismo atliktu pareiškėjo veiksmų vertinimu ir padarytomis išvadomis, pirmiausiai pasisakydama dėl pareiškėjo pasirinkto Pirkimo būdo – atviro konkurso, taikant pagreitintą procedūrą pagrįstumo, pažymi, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas sprendimą vykdyti Pirkimą pagreitintos procedūros tvarka, priėmė vykdydamas SAM sprendimą, kuriuo jam pavesta skubiai organizuoti įrangos, tarp jos ir mini centrifūgų pirkimą, ir atsižvelgdamas į tuo metu buvusią situaciją (pandemiją). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo atliktas Pirkimo, Sutarties sudarymo, prekės užsakymo faktinių aplinkybių chronologijos vertinimas, nepagrindžia išvados, kad pareiškėjas neturėjo skubos poreikio įsigyti prekę, to nepatvirtina ir pareiškėjo veiksmai po Pirkimo atlikimo ir Sutarties sudarymo. Kadangi, būtent medicininės įrangos finansavimas ir nulėmė, kad prekės buvo užsakytos ne iš karto po Sutarties sudarymo, o tik pareiškėjui įsitikinus, kad finansavimas gautas. Be to, būtent finansavimo buvimas akcentuojamas buvo ne tik Skelbime apie Pirkimą, bet ir nurodytas Sutartyje. Bylos aplinkybės patvirtina, kad Pirkimo būdo parinkimo ir Sutarties sudarymo metu egzistavo tiek prekių poreikis, tiek ir aplinkybės, sąlygojusios šių prekių įsigijimo skubą, kurios nepriklausė nuo pareiškėjo. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo sprendimas vykdyti Pirkimą pagreitintos procedūros būdu nepažeidė VPĮ 60 straipsnio 3 dalies 1 punkto reikalavimų, pareiškėjo pasirinkimas vykdyti skelbiamą Pirkimą atviro konkurso, taikant pagreitintas procedūras, būdu užtikrino skaidrumo principą ir tiekėjų konkurenciją.
63. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju atsakovas ginčijamame Sprendime nepagrįstai nustatė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų, VPĮ 40 straipsnio 1 dalies ir 60 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 60 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir 60 straipsnio 4 dalies nuostatų pažeidimą, todėl nustatytas pagrindas panaikinti ginčijamą Sprendimą. Kadangi šiuo atveju, įvertinus bylai reikšmingas aplinkybes, nenustatytas pareiškėjo padarytas VPĮ nuostatų pažeidimas, atitinkamai nėra pagrindo taikyti finansinę korekciją.
64. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neištyrė visų bylai reikšmingų faktinių ir teisinių aplinkybių, todėl nepagrįstai atmetė pareiškėjo skundą dėl ginčijamų Sprendimo ir Sprendimo dėl lėšų grąžinimo panaikinimo, sutikdamas su Sprendime išdėstytais motyvais. Įvertinus tai, skundžiamas teismo sprendimas yra naikinamas.
65. Pareiškėjas prašo priteisti 3 100 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti pirmosios instancijos teisme ir 3 908,18 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti apeliaciniame teisme, nurodydamas, jog pastaroji suma priteistina atlyginti advokato teisinei pagalbai už apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo parengimą, tame tarpe 15 Eur žyminis mokestis.
66. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (ABTĮ 41 str. 3 d.).
67. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). Pagal Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
68. Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, 2 punkte nustatyta, jog nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą (2.1 p.); teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą (2.2. p.); ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje (2.3 p.); būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta (2.4 p.); ginčo sumos dydį (2.5 p.); teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį (2.6 p.); sprendžiamų teisinių klausimų naujumą (2.7 p.); šalių elgesį proceso metu (2.8 p.); advokato darbo laiko sąnaudas (2.9 p.); kitas svarbias aplinkybes (2.10 p.).
69. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos, o tai, ar išlaidos turėtų būti priteisiamos kaip išlaidos, susijusios su administracinės bylos nagrinėjimu, kiekvienu atveju įvertina teismas, atsižvelgęs į bylos faktines aplinkybes (žr., pvz., pvz., 2023 m. spalio 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-527-629/2023).
70. Susipažinusi su pareiškėjo prašymu atlyginti bylinėjimosi išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme bei įrodymais, kuriais grindžiami šie prašymai (PVM sąskaitomis faktūromis, mokėjimus patvirtinančiais dokumentais bei vyr. buhalterės paaiškinimais), ir įvertinusi juos pagal ABTĮ 56 straipsnio reikalavimus, teisėjų kolegija sprendžia, kad jie patvirtina patirtų išlaidų realumą ir sąsajumą su suteiktomis teisinėmis paslaugomis šioje administracinėje byloje. Tačiau, atsižvelgdama į tai, jog šioje byloje nebuvo nagrinėjami fakto ar teisės požiūriu kompleksiški klausimai, o apeliaciniame skunde iš esmės nebuvo išdėstytos naujos faktinės ar teisinės aplinkybės, kurios nebuvo nurodytos skunde pirmosios instancijos teismui, teisėjų kolegija sprendžia, jog pagrįstomis ir realiai turėtomis pareiškėjo bylinėjimosi išlaidomis šiuo atveju pripažintina 4 000 Eur suma. Įvertinus tai, pareiškėjo prašymas tenkinamas iš dalies, pareiškėjui iš atsakovo iš viso pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose priteistina 4 000 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo viešosios įstaigos Klaipėdos universiteto ligoninės apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą:
Pareiškėjo viešosios įstaigos Klaipėdos universiteto ligoninės skundą tenkinti, panaikinti viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 2022 m. vasario 11 d. sprendimą „Sprendimas dėl pažeidimo“ Nr. IT16 ir 2022 m. vasario 10 d. sprendimą dėl lėšų grąžinimo Nr. 2022-SF/2-83.
Iš atsakovo viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros pareiškėjui viešajai įstaigai Klaipėdos universiteto ligoninei priteisti 4 000 Eur (tris tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Sprendimas neskundžiamas.