Teisora
Registruotis

Kauno apygardos teismo nutartis

2021-02-02 · Civilinė byla Nr. 2S-341-480/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2020-10-22Kauno apygardos teismas
  2. 2YT-26552-955/2020Nutartis · 2020-12-08Kauno apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2021-02-02Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-02-02
Bylos Nr.
2S-341-480/2021
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-10050-2020-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Albina Rimdeikaitė
Pareiškėjas
L. R.
Suinteresuotas asmuo
G. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-341-480/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10050-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3, 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.4.5.11; 3.5.1; 3.5.7; 3.5.8 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 2 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos L. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-26552-955/2020 pagal pareiškėjos L. R. skundą suinteresuotiems asmenims G. R., antstoliui R. B., Luminor Bank AS Lietuvos skyriui, antstoliui M. P. dėl antstolio veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja L. R. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, prašydama atidėti visus Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 22 d. nutarties Nr. 612-L pagrindu atliekamus vykdymo veiksmus iki kol bus priimtas procesinis dokumentas civilinėje byloje Nr. 2-1524-852/2020 nagrinėjamoje Vilniaus apygardos teisme; pripažinti neteisėtu 2020 m. gegužės 20 d. antstolio R. B. veiksmą – patvarkymą dėl atsisakymo tenkinti 2020 m. gegužės 19 d. L. R. prašymą dėl vykdymo veiksmų atidėjimo Nr. S-245.

2. Pareiškėja nurodė, kad 2006 m. gruodžio 14 d. AB Luminor Bank ir G. R. sudarė kredito linijos sutartį Nr. 11339, kurios pagrindu bankas kredito gavėjams turėjo suteikti 715 361,45 Eur (2 470 000 Lt) kreditą. Šią sutartį pasirašė ir L. R., kaip G. R. sutuoktinė, tačiau vartojimo kreditas buvo išmokėtas tik G. R. jo asmeniniams ikisantuokiniams įsipareigojimams padengti. 2007 m. rugsėjo 26 d. bankas kredito sutartį vienašališkai nutraukė ir kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo. Hipotekos skyrius prie Kauno apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 22 d. nutartimi Nr. 612-L tenkino kreditoriaus AB DNB banko prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo ir nutarė priverstinai išieškoti iš G. R. ir L. R. 2 498 885,43 Lt (723 272,23 Eur) skolos, 10,88 proc. palūkanų nuo negrąžinto kredito sumos, skaičiuojant nuo pareiškimo pateikimo dienos iki visiško skolos išieškojimo ir 112 Lt (32,44 Eur) žyminio mokesčio ne ginčo tvarka bei priverstinio įkeisto turto pardavimo. 2016 m. birželio 28 d. bankas kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su prašymu dėl vykdomojo dokumento išdavimo, 2017 m. sausio 24 d. – į antstolį R. B., pateikdamas vykdyti hipotekos nutartį. 2017 m. vasario 6 d. patvarkymu Nr. S-17-85-922 antstolis R. B. priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti ir išsiuntė G. R. bei L. R. raginimą įvykdyti hipotekos teisėjo nutartį. 2019 m. gruodžio 10 d. L. R. Vilniaus apygardos teismui pateikė ieškinį dėl kredito linijos sutarties Nr. 11339 pripažinimo negaliojančia L. R. atžvilgiu. 2020 m. gegužės 19 d. L. R. pateikė prašymą antstoliui dėl vykdymo veiksmų atidėjimo. 2020 m. gegužės 19 d. patvarkymu antstolis atsisakė tenkinti prašymą dėl vykdymo veiksmų sustabdymo. Antstolio vykdomas išieškojimas Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 22 d. nutarties Nr. 612-L pagrindu yra susijęs su AB Luminor Banks, kuri šiuo metu Vilniaus apygardos teisme yra atsakovė nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-1524-852/2020, kurioje yra kilęs ginčas dėl kredito linijos sutarties Nr. 11339 pripažinimo negaliojančia L. R. atžvilgiu. Pareiškėja laiko, kad minėta civilinė byla yra tiesiogiai susijusi su antstolio atliekamais vykdymo veiksmais, kadangi minėtos bylos rezultatas gali tiesiogiai įtakoti, į kurį subjektą bus nukreipti vykdymo veiksmai ir kuris subjektas privalės už tai atsakyti. Taip pat atkreipė dėmesį, kad antstolis, priimdamas patvarkymą dėl atsisakymo tenkinti prašymą dėl vykdymo veiksmų atidėjimo, neįvertino, jog vykdomosios bylos sustabdymas ar laikinas vykdymo veiksmų joje atidėjimas pats savaime jokios žalos (neigiamų pasekmių) jokių asmenų interesams nesukeltų, o priešingai – padėtų apsisaugoti nuo nepagrįstai didelių finansinių nuostolių.

3. Suinteresuotas asmuo antstolis R. B. 2020 m. birželio 26 d. patvarkymu pareiškėjos skundą atsisakė tenkinti. Patvarkyme nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 626–627 straipsniuose numatytų pagrindų nėra, todėl vykdomoji byla negali būti stabdoma. Vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) užvesta 2017 m. vasario 6 d., tačiau skola vis dar nėra padengta. Antstoliui nėra žinoma, jog Vilniaus apygardos teismas būtų taikęs laikinąsias apsaugos priemones dėl vykdymo veiksmų stabdymo, nes tokia teise skolininkė gali / galėjo pasinaudoti prašydama teismo jas taikyti. Vykdymo veiksmų atidėjimas, antstolio nuomone, būtų įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo proceso vilkinimas, nes jau daugiau kaip 3 metai skola nėra išieškoma nuo vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti.

Atsiliepimas

4. Suinteresuotas asmuo Luminor Bank AS Lietuvos skyrius nurodė, kad nuo 2019 m. gruodžio 6 d. Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1524-852/2020 pagal L. R. ieškinį suinteresuotam asmeniui dėl Kredito linijos sutarties pripažinimo negaliojančia L. R. atžvilgiu. Nagrinėjamoje byloje nei pirmos instancijos teismas, nei apeliacinė instancija po atskirojo skundo išnagrinėjimo laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikė. L. R. ieškinyje civilinėje byloje Nr. 2-1524-852/2020 teigia, kad nėra skolinga suinteresuotam asmeniui, kadangi pinigų neva negavo, kreditą ėmė jos sutuoktinis G. R., kredito grąžinimui užtikrinti buvo įkeistas didelės vertės UAB „B.“ turtas. Suinteresuotas asmuo su tokia L. R. pozicija nesutinka, kadangi Kredito linijos sutartis nėra nuginčyta nei visa apimtimi, nei kurioje nors dalyje, o L. R. neginčija, kad ji šią sutartį yra pasirašiusi, kas reiškia, kad ji yra prisiėmusi joje numatytus įsipareigojimus. Be to, yra įsiteisėjusi aukščiau šiame prašyme paminėta nutartis dėl skolos išieškojimo iš abiejų skolininkų. L. R. Kredito linijos sutartyje nurodyta kredito gavėja kartu su sutuoktiniu G. R., todėl pareiškėjai yra bendraskoliai pagal šią sutartį ir neturi reikšmės, kas iš jų panaudojo kredito lėšas. Kredito linijos sutartis buvo sudaryta 2006 m. gruodžio 14 d., tačiau L. R. kredito gavimo faktą pradėjo ginčyti tik praėjus daugiau nei 13 metų po Kredito linijos sutarties pasirašymo, prasidėjus priverstiniam išieškojimo procesui pagal Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 22 d. nutartį. L. R. į teismą kreipėsi tik po to kai įkaito davėjo UAB „B.“ bankroto byloje buvo parduotas įkeistas turtas ir paaiškėjo, kad skola nebus pilnai padengta, po to kai Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-647-450/2019 L. R. nenaudai išsprendė bylą pagal suinteresuoto asmens ieškinį dėl L. R. sudarytų sandorių pripažinimo negaliojančiais, kuriais L. R. neatlygintinai perleido savo turtą, siekdama užkirsti suinteresuotam asmeniui kelią nukreipti išieškojimą į jai priklausantį nekilnojamąjį turtą. Šios aplinkybės patvirtina, kad L. R. aiškiai suprato, kad ji kartu su sutuoktiniu G. R. buvo kredito gavėja ir kad ji solidariai su trečiuoju asmeniu buvo atsakinga suinteresuotam asmeniui ir kad ieškinio pareiškimas yra dar vienas nesąžiningas L. R. bandymas išvengti atsakomybės, kilusios iš sudarytos Kredito linijos sutarties.

5. Suinteresuotas asmuo G. R. atsiliepime į skundą dėl antstolio veiksmų prašė skundą patenkinti. Atsiliepime nurodė, kad su skunde pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis bei argumentais sutinka, mano, jog pareiškėjos skundas teisėtas ir pagrįstas. 2006 m. gruodžio 14 d. kredito linijos sutartis Nr. 11339 buvo ketinama sudaryti tik tarp AB Luminor Bank (buvęs AB DNB bankas) ir G. R.. Ši kredito linijos sutartis buvo sudaryta išskirtinai G. R. ikisantuokiniams įsipareigojimams įgyvendinti, kredito suteikimui buvo vertinamas tik G. R., kaip kredito gavėjo kreditingumas / mokumas. L. R. ir G. R. likus šiek tiek daugiau nei mėnesiui iki sutarties sudarymo 2006 m. spalio 27 d. sudarė santuoką, todėl bankas nurodė, jog ir pareiškėja turės pasirašyti kredito linijos sutartyje, tačiau G. R. ir bankas niekuomet nesitarė, jog L. R. taps lygiaverte kredito gavėja kartu su G. R..

6. Suinteresuotas asmuo antstolis M. P. atsiliepimo į skundą dėl antstolio veiksmų nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 8 d. nutartimi atmetė pareiškėjos L. R. skundą dėl antstolio R. B. veiksmų.

8. Teismas konstatavo, kad pats civilinės bylos nagrinėjimo faktas bei papildomų išlaidų ar ieškovei galinčių kilti tam tikrų nepatogumų vykdant išieškojimą ar vėliau, jei atsakovei tektų grąžinti išieškotas sumas ieškovei, nesudaro nei privalomojo, nei fakultatyvinio vykdomosios bylos stabdymo ar vykdymo veiksmų atidėjimo pagrindo.

9. Teismas sprendė, jog antstolis neturėjo teisinio pagrindo stabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus, nes nagrinėjamu atveju pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės neatitinka nei vieno iš Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 626 straipsnio 1 dalyje ar 627 straipsnyje nustatytų pagrindų.

10. Teismas įvertino visas byloje nurodytas aplinkybes ir nenustatė, kad antstolis vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), atlikdamas vykdymo veiksmus, elgėsi neteisėtai ar pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias procesines teisės normas.

III. Atskirojo skundo argumentai

11. Atskiruoju skundu pareiškėja L. R. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjos atskirąjį skundą, atidėti visus Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 22 d. nutarties Nr. 612-L pagrindo atliekamus vykdymo veiksmus iki kol bus priimtas galutinis procesinis dokumentas civilinėje byloje Nr. 2-1524-852/2020, nagrinėjamoje Vilniaus apygardos teisme, ir pripažinti neteisėtu 2020 m. gegužės 20 d. antstolio R. B. veiksmą – patvarkymą dėl atsisakymo tenkinti 2020 m. gegužės 19 d. L. R. prašymą dėl vykdymo veiksmų atidėjimo patvarkymo Nr. S-245 (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Teismas priėmęs skundžiamą nutartį nekvestionavo to, kad spręsdamas vykdomosios bylos sustabdymo klausimą, antstolis turi nepažeisti ir skolininko teisių bei teisėtų interesų, kas šiuo konkrečiu atveju ir buvo padaryta.

11.2. Nei antstolis, nei skundžiamą procesinį sprendimą priėmęs teismas nevertino to fakto, kad vykdomosios bylos sustabdymas ar laikinas vykdymo veiksmų joje atidėjimas, pats savaime jokios žalos (neigiamų pasekmių) jokių asmenų interesams nesukeltų, o priešingai, padėtų apsisaugoti nuo nepagrįstų didelių finansinių nuostolių.

11.3. Vykdymo veiksmai šiuo atveju prieštarauja įstatymo normoms ir akivaizdžiai pažeidžia pareiškėjos teises ir teisėtus interesus, kadangi šios bylos rezultatai gali tiesiogiai įtakoti į kurį subjektą L. R. ar G. R. bus nukreipti vykdymo veiksmai.

11.4. Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius.

Atsiliepimas

12. Suinteresuoti asmenys Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, antstolis R. B., antstolis M. P. ir G. R. atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

14. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės. Taigi vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, kad nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės bei teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139-706/2016). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi įvertinti, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms, antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

16. Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad antstolis R. B. atlieka išieškojimą pagal Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 22 d. nutartį, kuria nutarta patenkinti kreditoriaus Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvusio AB DNB banko) reikalavimus ir priverstinai išieškoti iš G. R. ir L. R. 2 498 885,43 Lt (723 727,24 Eur) skolą, 10,88 proc. palūkanas nuo negrąžinto kredito sumos, skaičiuojant palūkanas nuo pareiškimo pateikimo dienos iki visiško skolos išieškojimo, ir 112 Lt (32,44 Eur) žyminio mokesčio, ne ginčo tvarka. 2020 m. gegužės 19 d. skolininkė L. R. pateikė antstoliui prašymą dėl vykdymo veiksmų atidėjimo, kuriuo prašė atidėti visus vykdymo veiksmus iki kol bus priimtas procesinis sprendimas Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-1524-852/2020.

17. Antstolis R. B. 2020 m. gegužės 20 d. priėmė patvarkymą dėl atsisakymo tenkinti 2020 m. gegužės 19 d. L. R. prašymą dėl vykdymo veiksmų atidėjimo Nr. S-245, kuriuo skolininkės prašymo dėl vykdymo veiksmų atidėjimo netenkino. Atsisakymas tenkinti prašymą dėl vykdymo veiksmų sustabdymo buvo grindžiamas tuo, kad antstolis vykdomąją bylą gali sustabdyti CPK 626–627 straipsniuose numatytais pagrindais, tačiau nei vieno minėtuose straipsniuose nurodyto pagrindo nėra.

18. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl prašymo pripažinti antstolio 2020 m. gegužės 20 d. patvarkymą neteisėtu, nurodė, kad antstolis neturėjo teisinio pagrindo stabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus, o pats civilinės bylos nagrinėjimo faktas bei papildomų išlaidų ar pareiškėjai galinčių kilti tam tikrų nepatogumų vykdant išieškojimą ar vėliau, jei suinteresuotam asmeniui tektų grąžinti išieškotas sumas pareiškėjai, nesudaro nei privalomojo, nei fakultatyvinio vykdomosios bylos stabdymo ar vykdymo veiksmų atidėjimo pagrindo.

19. Bylos esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėja 2019 m. gruodžio 6 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl kredito linijos sutarties pripažinimo negaliojančia (civilinės bylos Nr. 2-609-852/2021). Pareiškėja Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje siekia, kad 2006 m. gruodžio 14 d. kredito linijos sutartis Nr. 11339 būtų pripažinta negaliojančia L. R. atžvilgiu ir pripažinta asmeniniu G. R. įsipareigojimu ir prievole.

20. Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad antstolis nesilaikė įstatymo nuostatų bei neatsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, todėl antstolio veiksmai laikytini neteisėtais, o tokia nutartis naikintina.

21. Teismas, išnagrinėjęs pateiktą civilinės bylos medžiagą, įvertinęs skundo argumentus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų.

22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad vykdomosios bylos sustabdymas pagal diskrecijos teisės suteikimą antstoliui spręsti sustabdymo reikalingumą skirstomas į dvi rūšis: privalomąjį (CPK 626 straipsnis) ir fakultatyvųjį (CPK 627 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2007). Antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą ir vykdymo veiksmus, kai nustato, jog yra Civilinio proceso kodekso 626 straipsnio 1, 2 dalyje įtvirtinti pagrindai. Kitais atvejais, nustatytais Civilinio proceso kodekso 627 straipsnyje, antstolis turi teisę sustabdyti vykdomąją bylą, t. y. savarankiškai nuspręsti dėl vykdomosios bylos sustabdymo reikalingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2013). Pažymėtina, kad vykdomoji byla gali būti sustabdyta tik esant įstatyme nustatytam pagrindui. Tuo tarpu antstolis, spręsdamas vykdomosios bylos sustabdymo klausimą, privalo laikytis antstolių veiklos ir civilinio proceso principų: savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, užtikrinti, kad būtų tinkamai ginami išieškotojo interesai, taip pat nepažeidžiamos kitų vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (CPK 634 straipsnio 2 dalis).

23. CPK 626 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą šiais atvejais: skolininkui ar išieškotojui mirus, taip pat reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, kuris yra skolininkas ar išieškotojas, jeigu atsižvelgiant į teisinius santykius yra galimas teisių ir pareigų perėmimas (1 punktas); skolininkui netekus veiksnumo (2 punktas); iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą. Šiuo atveju vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto ar restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui (3 punktas); skolininkui bankui ar Centrinei kredito unijai paskelbus veiklos apribojimą (moratoriumą) (4 punktas); gavęs išieškotojo ir skolininko sudarytą taikos sutartį (5 punktas); kai atnaujinamas apeliacinio skundo padavimo terminas, jeigu pagrindas vykdomajam raštui išduoti buvo apskųstasis sprendimas (išskyrus skubiai vykdytinus sprendimus) (6 punktas). CPK 626 straipsnio 2 dalis nustato, kad antstolis privalo sustabdyti turto realizavimo veiksmus ir lėšų išmokėjimą šiais atvejais: kai fiziniam ar juridiniam asmeniui laikinai apribojamos nuosavybės teisės į realizuotiną turtą ar šis turtas areštuojamas, jei šios teisės apribojamos ar turtas areštuojamas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka (1 punktas); kai turtas areštuotas siekiant užtikrinti pirmesnės negu išieškotojo eilės kreditoriaus reikalavimus (2 punktas); kai teismas nutartimi sustabdo areštuoto turto realizavimą (3 punktas); kai įkaito turėtojas ar hipotekos kreditorius neprisijungia prie išieškojimo, jeigu išieškoma atitinkamai iš įkeisto turto ar hipoteka įkeisto turto (4 punktas); kai fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis realizuotinas turtas Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka paimamas siekiant užtikrinti galimą šio turto konfiskavimą (5 punktas).

24. CPK 627 straipsnyje yra nustatyta, jog antstolis taip pat gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus šiais atvejais: kai raštu prašo išieškotojas (1 punktas); skolininkui sunkiai susirgus, jeigu liga nėra chroniška, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos (2 punktas); kai skolininkas gydosi ligoninėje (3 punktas); kai paskelbta skolininko paieška (CPK 620 straipsnis) (4 punktas); kai yra iškeldinimo byla, jei skolininkas ar jo šeimos narys suserga, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos, jeigu liga ne chroniška (5 punktas); teismui išreikalavus vykdomąją bylą (6 punktas); kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo nuostatomis skolininkui ar išieškotojui yra atliekami finansų sektoriaus subjekto pertvarkymo veiksmai (7 punktas).

25. Įvertinus privalomuosius ir fakultatyviuosius vykdomosios bylos sustabdymo pagrindus, matyti, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų ir esant pagrįstam pagrindui konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės neatitinka nei vieno iš CPK 626 straipsnio 1 dalyje ar 627 straipsnyje nustatytų pagrindų.

26. Atskirajame skunde apeliantė taip pat nurodo, kad neteisėti antstolio veiksmai pasireiškia tuo, jog nukreipiant išieškojimą L. R. atžvilgiu pagal kredito sutartį, kuri buvo suteikta išimtinai jos sutuoktinio G. R. naudai ir L. R. net neturėjo tikslo ir galimybės pasinaudoti kredito sutarties pagrindu perduotais pinigais, nes jų niekada negavo, todėl šiuo atveju svarbu įvertinti tą faktą, jog kreditas buvo suteiktas išskirtinai suinteresuoto asmens įsiskolinimams. Apeliacinės instancijos teismas dėl šio atskirojo skundo argumento pažymi, jog kieno naudai (G. R. ar L. R., ar jų abiejų) buvo suteikta kredito linijos sutartis pasisakys Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-609-852/2021 pagal L. R. ieškinį, o ne antstolis.

27. Tai, kad apeliantė kreipėsi su ieškiniu į teismą, savaime nedaro antstolio veiksmų neteisėtais. Todėl, net jei ieškinys būtų tenkintas ir priimtas apeliantei palankus sprendimas, įvykdžius šį sprendimą, gali būti taikomas sprendimo įvykdymo atgręžimo institutas, t. y. grąžinama visa tai, kas buvo pagal panaikintą sprendimą iš pareiškėjos išieškota (CPK 760 straipsnis). Apeliantė be deklaratyvių teiginių, kuriais iškelia savo, kaip skolininkės, teises aukščiau kitų vykdymo proceso šalių, nepateikė teismui įrodymų, kad įpareigojus šalį grąžinti tai, ką ji yra gavusi pagal panaikintą ar pakeistą teismo sprendimą (CPK 373 straipsnis), kiltų kokios nors realios grėsmės, kad apeliantės teisės liktų neapgintos ar jų apgynimas būtų ženkliai apsunkintas. Šiuo atveju išieškotojas yra bankas – finansiškai stipresnė šalis, todėl sprendimo įvykdymo atgręžimo atveju šalių sugrąžinimas į pradinę padėti nebus apsunkintas.

28. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamos teismo nutarties išvada, jog antstolis, atmetęs pareiškėjo prašymą sustabdyti vykdomąją bylą, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Atskirajame skunde pareiškėja nepateikė jokių šią pagrįstą teismo išvadą paneigiančių argumentų.

29. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

30. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atskirajame skunde išdėstytos aplinkybės bei argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, dėl to atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Albina Rimdeikaitė