- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-30
- Bylos Nr.
- e2A-945-1012/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00635-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Jakutytė-Sungailienė
- Ieškovas
- N. S.
- Atsakovas
- E. J., A. J.
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.10.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.20pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantų (atsakovų) E. J. ir A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. S. ieškinį atsakovams E. J. ir A. J.dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovų 540 Eur turtinę žalą už nupjautus 3 medžius (slyvas) ir 3 000 Eur neturtinę žalą už nupjautus 18 medžių (slyvų) bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė:
1.1. Ieškovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). 2023 m. sausio 24 d. Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriui ieškovė pateikė prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Toks prašymas buvo grindžiamas ta aplinkybe, kad su ieškovei nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu ribojasi laisvos valstybinės žemės sklypas. Ieškovės žemės sklype augo trys medžiai (slyvos), kuriuos ieškovė prižiūrėjo ir puoselėjo tvarkingą jų augimą. Lygiai tokie patys medžiai augo ir laisvame valstybinės žemės plote, todėl esminis ieškovės tikslas – per žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą sujungti ne tik abu žemės sklypus, bet taip pat ir suformuoti vientisą medžių masyvą, kurį ieškovė ir toliau galėtų tvarkyti savo nuožiūra. Ieškovės tikslas buvo tapti ir laisvame valstybinės žemės plote augančių medžių (slyvų) savininke. Ieškovė turėjo pagrindinį tikslą išsaugoti tame žemės plote esančius medžius, kurie natūraliu būdu atriboja visą sklypą nuo važiuojamosios kelio dalies, pasižyminčios intensyviu automobilių eismu. Medžiai dėl savo dydžio ir brandumo iš tiesų atliko ne tik jaukumo, bet ir apsaugos nuo papildomo triukšmo ar taršos funkciją.
1.2. 2023 m. kovo 4 d. ieškovė pastebėjo, kad tiek jos žemės sklype augusios 3 slyvos, tiek valstybinės žemės plote buvusios 18 slyvų buvo išpjautos. Ieškovė savarankiškai surinko įrodymus, kad minimus medžius 2023 m. kovo 1 d. iškirto jos kaimynai E. J. bei A. J. Įrodymas yra vaizdo įrašas.
1.3. Ieškovė 2023 m. kovo 5 d. kreipėsi į teisėsaugos institucijas su pareiškimu dėl jos turtui padarytos turtinės žalos. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariatas 2023 m. gegužės 16 d. pateikė ieškovei atsakymą, kuriame nurodė, kad kaimynų veiksmuose neįžvelgia nusikalstamos veikos požymių ir pasiūlė ieškovei ginti savo pažeistas teises būtent civilinio proceso tvarka.
1.4. 2023 m. kovo 9 d. ieškovė kreipėsi į specializuotą įmonę „Lauko gėlininkystės bandymų stotis“, kuri pateikė sąskaitą, kad vieno tokio analogiško medžio vertė siekia 180 Eur. Kadangi iš viso ieškovės žemės sklype augo 3 tokie medžiai, todėl bendrą sugadinto turto vertę sudaro 540 Eur. Ieškovė taip pat vertina, kad kaimynams iškirtus 18 medžių (slyvų), dėl kurių ieškovė dėjo ne tik maksimalias pastangas, kad taptų nupjautų 18 medžių (slyvų) savininke, bet taip pat turėjo pagrįstą ir teisėtą lūkestį, kad jokie tretieji asmenys nepasikėsins į jos būsimąją turtinę vertybę, ji patyrė 3 000 Eur neturtinę žalą, kuri tik iš dalies galės kompensuoti tokiu cinišku būdu jai padarytą moralinę žalą ir patirtus išgyvenimus dėl to, kad ji negalės greitu metu realizuoti savo planų, nes buvo nupjauti brandūs medžiai, kuriems atsodinti ir užaugti iki buvusio dydžio užtruks daug metų.
1.5. Dėl nuolatinio kaimynų priekabiavimo įsirengė vaizdo stebėjimo kameras. Tai labai nepatiko E. J. Atsakovai ieškovei nuolatos priekaištavo dėl ne vietoje pasodintų vaiskrūmių, betoninių stulpų ir kameros. Patvirtino, kad per vaizdo kameras matė kaip buvo nupjauti medžiai. Atsakovai ir patys prisipažino, kad 2023 m. kovo 1 d. iškirto medžius. Žinodami apie ieškovės ketinimą įsigyti valstybinės žemės sklypą, atsakovai tyčia iškirto jame esančias slyvas.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė:
2.1. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad jai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kuriame augo 18 (aštuoniolika) slyvų. Slyvos buvo sulaukėjusios. Eilę metų sodininkų bendrijos rengiamų susirinkimų metu buvo diskutuojama dėl šių sulaukėjusių slyvų centralizuoto pašalinimo ir su tuo susijusių veiksmų atlikimo. Slyvos pasodintos sodininkų bendrijos įkūrimo pradžioje ir dešimtmečių eigoje savaiminiu būdu išsiplėtė, sulaukėjo. Ieškovė, dar iki ieškinio pateikimo, pati aktyviai šalino slyvas ir nupjautų medžių medieną panaudojo savų poreikių tenkinimui.
2.2. 3 slyvos (Kaukazo – Prunuscerasifera) neaugo ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Slyvos augo valstybiniame žemės sklype, tačiau, jos buvo išaugusios arti ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos. Šių slyvų nei ieškovė, nei ankstesnis žemės sklypo savininkas nebuvo sodinę ir jų prižiūrėję, kaip savo medžių. Atsakovė ne kartą prašė ieškovės tvarkyti aptariamas slyvas, tačiau ieškovė prašymus ignoravo. Aptariamas slyvas atsakovės prašymu kirto įmonė, kuri pasiėmė medieną. Leidimas nupjauti aptariamus medžius atsakovei nebuvo išduotas.
2.3. Atsakovė menkaverčius medžius pašalino dėl to, kad medžių laja trukdė saulės šviesai patekti į atsakovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, nes atsakovės sklypo dalis, skirta auginti daržoves ir vaisius, didžiąją dienos dalį, t. y. maždaug nuo 13 val. būdavo pavėsyje ir todėl neužderėdavo pagrįstai laukiamas vaisių ir daržovių derlius.
2.4. Slyvų kaina, dėl šio augalo menkavertiškumo, gausaus paplitimo, nepopuliarumo yra viso labo 9,99 Eur, kuri yra viešai publikuojama M. medelyno ((duomenys neskelbtini)) internetiniame tinklalapyje ir kituose skelbimuose. Ieškovės pateikta išankstinio mokėjimo sąskaita, kad slyvų pirkimo - pardavimo kaina yra 540 Eur, ne tik nepatvirtina slyvos rinkos kainos dydžio, bet akivaizdžiai prieštarauja teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, elementarios logikos dėsniams. Ieškovės reikalavimas yra galimai siekis nepagrįstai praturtėti.
2.5. Ieškovė neturi teisės kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl 18 slyvų iškirtimo valstybei priklausančiame laisvame žemės sklype, nes ieškovė nėra tas subjektas, kuris valstybinę žemę valdo, naudoja ir ja disponuoja patikėjimo teise.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. vasario 1 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovų solidariai 300 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 280 Eur bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis iš atsakovų.
4. Teismas nustatė, kad 18 slyvų augo valstybinės žemės sklype, ko neginčijo ir šalys. Atsižvelgiant į tai, teismas darė išvadą, kad ieškovė negali reikalauti žalos atlyginimo dėl turto, kuris jai nepriklausė. Byloje nėra duomenų, kad šiuo metu valstybinės žemės sklypas perėjo ieškovės nuosavybėn.
5. Dėl išpjautų 3 slyvų teismui abejonių nekilo, kad jos augo ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Tokias išvadas teismas darė apžiūrėjęs teismo posėdžio metu pateiktas originalias spalvotas nuotraukas, kuriose matosi žemėtvarkos specialisto įkaltas riboženklis ir šalia jų išpjauti medžiai. Teismas nesutiko su ieškovės paaiškinimu, kad išpjautų slyvų vertė gali būti tapatinama su dekoratyviniais augalais. Iš atsakovės pateiktų nuotraukų matyti, kokie tai buvo medžiai, kur jie augo, kokia buvo jų paskirtis. Akivaizdu, kad tai nebuvo dekoratyviniai augalai.
6. Teismas darė išvadą, kad šalys yra labai įžeistos viena kitos elgesiu ir nesutaria, o žalos klausimas yra aiškiai su tuo susijęs, todėl yra nerealus. Kartu teismas sutiko, kad atsakovų elgesys buvo netinkamas ir žala buvo padaryta. Šalys nepateikė patikimų įrodymų dėl nupjautų slyvų vertės, todėl teismas, nustatydamas jos dydį, vadovavosi protingumo, teisingumo kriterijais ir priteisė ieškovei 300 Eur turtinę žalą solidariai iš atsakovų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovai apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovai 3 slyvas nupjovė ieškovei priklausančiame žemės sklype. Priimdamas sprendimą teismas vadovavosi žemės sklypo schema, kuri žymi būsimą situaciją, t. y. po valstybinės žemės sklypo dalies išsipirkimo.
7.2. Liudytojas D. S. minėjo, kad yra padarytas vaizdo įrašas, kuriame matomas medžių pjovimas, tačiau šis vaizdo įrašas nebuvo pateiktas į bylą ir teismas rėmėsi įrodymu, kuris neištirtas.
7.3. Teismas netyrė ir nesiaiškino, kiek slyvų nupjovė pati ieškovė.
7.4. Teismas nepagrįstai nesirėmė atsakovų pateiktas įrodymais dėl slyvų kainos.
7.5. Teismas nepagrįstai nevertino atsakovų pateiktų į bylą matininko atliktų kadastrinių matavimų duomenų, kurie patvirtina, kad slyvos augo už ieškovės žemės sklypo.
Atsiliepimas
8. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas Atsiliepime nurodoma:
8.1. Faktą, jog 3 medžiai augo ieškovės žemės sklype, nustatė kompetentinga valstybinė institucija.
8.2. Teismas prie vieningos išvados, kad 3 medžiai augo ieškovės žemės sklype, priėjo ne tik iš byloje esančio tiesioginio įrodymo – žemės naudojimo patikrinimo akto, bet ir iš išvestinių įrodymų.
8.3. Atmestini apeliantų teiginiai, kad teismas ieškovės kviestiems liudytojams suteikė didesnę įrodomąją galią, nes liudytojo parodymai neįrodo atskirą elementą, o tik sutvirtina kitų byloje esančių dokumentų tikslingumą, kad 3 medžiai augo ieškovės žemės sklype.
8.4. Liudytojas D. S. ne tik verbaliai patvirtino, kad ieškovės žemės sklype buvo iškirsti 3 medžiai, bet ir paliudijo, kad į bylą pateiktos nuotraukos buvo jo paties darytos, turint tikslą išskirti ir užfiksuoti faktą, kad buvo iškirsti būtent 3, o ne kitas didesnis ar mažesnis medžių kiekis.
8.5. Apeliantai į bylą iš konteksto paprasčiausiai pateikė tik interneto tinklalapio nuorodą be konkrečių komentarų, t. y. apeliantai sprendė, kad teismas pats turi naršyti po nuorodą ir ieškoti medžių kainų bei parinkti tokį variantą, kuris atitiktų faktinę tikrovę. Tuo tarpu ieškovė labai aiškiai pagrindė žalos dydį ir jį įrodinėjo – 2023 m. kovo 9 d. ieškovė kreipėsi į specializuotą įmonę „Lauko gėlininkystės bandymų stotis“, kuri pateikė sąskaitą, su aiškiai nurodytomis kainomis už analogiško dydžio ir storio medžius.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
9. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo 2024 m. vasario 1 d. sprendimo, kuriuo buvo ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. – pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).
10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007). Pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas apeliacine tvarka tikrinamas atsižvelgiant į reikšmingas faktines aplinkybes, buvusias nagrinėjimo (tyrimo ir vertinimo) dalyku pirmosios instancijos teisme, pagal visus apeliaciniame skunde nurodytus argumentus tiek fakto, tiek ir teisės klausimais, be teisėto pagrindo neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).
11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
12. Apeliantai kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują rašytinį įrodymą – vietovėje nupjautų slyvų situacijos planą. Apeliantų teigimu, šio įrodymo pateikimo būtinybė atsirado po teismo sprendimo priėmimo, kuriuo nepagrįstai pripažinta, kad 3 slyvos augo ieškovės žemės sklype. Ieškovė prašo teismo nepriimti šio apeliantų teikiamo įrodymo, nes apeliantai piktnaudžiauja procesine teise teikti naujus įrodymus, šio įrodymo priėmimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, be to, šis įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui.
13. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
14. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
15. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje esančiai duomenimis ir šalių paaiškinimais, sprendžia, kad apeliantai nepagrindė prašomo priimti įrodymo pateikimo tik apeliacinės instancijos teisme būtinybės. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovai teikė įrodymus teismui, siekdami pagrįsti savo poziciją, jog 3 nupjautos slyvos neaugo ieškovės žemės sklype. Tuo tarpu vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė atsakovams nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo savaime spręsti, kad tai suponuoja būtinybę atlikti naujus kadastrinius matavimus. Atsakovai turėjo galimybes kadastrinius matavimus atlikti ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismui. Atitinkamai nėra pagrindo spręsti, kad šio dokumento pateikimo galimybė iškilo teismui priėmus skundžiamą sprendimą, todėl jį atsisakoma priimti.
Dėl civilinės atsakomybės sąlygų ir turtinės žalos atlyginimo
16. Apeliaciniu skundu iš esmės nesutinkama su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog atsakovai nukirto 3 slyvas, augusias ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Pasak atsakovų, nurodyta teismo išvada padaryta tinkamai neįvertinus byloje esančių įrodymų ir liudytojo teiktų paaiškinimų.
17. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Prievolė atlyginti žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011). Taigi, deliktinės civilinės atsakomybės taikymui būtina nustatyti visas šias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas. Nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas, išskyrus skolininko kaltę, kuri paprastai yra preziumuojama, privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010).
18. CK 6.263 straipsnyje – specialiojoje deliktinės atsakomybės normoje – įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmens turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą. Jeigu tokiu elgesiu sukeliama žalos kitam asmeniui, tai yra pagrindas reikalauti žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017, 28, 29 punktai; 2021 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-3-969/2021, 60 punktas).
19. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-9-1075/2024).
20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovai nupjovė 21 slyvą, iš kurių 18 augo valstybiniame žemės sklype ir 3 ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Atsakovai iš esmės neginčijo, kad jų iniciatyva buvo nukirstos slyvos, tačiau, atsakovų teigimu, slyvos buvo nukirstos tik valstybiniame žemės sklype. Tuo tarpu apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino pačios ieškovės atliktų slyvų kirtimų. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, pažymi, kad tokia apeliaciniame skunde dėstoma pozicija laikytina deklaratyvia, nepagrįstai jokiais byloje esančiais duomenis. Šiuo atžvilgiu atkreiptinas dėmesys, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovė pripažino nukirtus 3 medžius, dėl kurių ir kilo ginčas (2024 m sausio 15 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 10 min. 10 sek. – 1 val. 15 min. 18 sek.). Atitinkamai nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas išvadą dėl atsakovės iniciatyva atliktų slyvų kirtimo darbų priėmė netinkamai įvertinęs bylos rašytinius įrodymus ar liudytojo paaiškinimus. Nors liudytojas D. S. teigė, jog atsakovų atliktus kirtimo darbus patvirtina vaizdo įrašas, kurio pirmosios instancijos teismas savarankiškai netyrė, tai nesudaro pagrindo pripažinti, jog tuo pažeistas įrodymų vertinimo principas. Šiuo aspektu pažymėtina, teismas savo išvadas daro tik iš įrodymų visumos, kuri, kaip minėta, patvirtina atsakovės iniciatyva atliktų slyvų kirtimo darbus. Įvertinus tai, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje iš esmės ginčas kilo dėl ieškovės žemės sklypų ribų, dėl ko būtina nustatyta ieškovei priklausančio žemės sklypo ribas, ir ar į jas patenka 3 atsakovų nukirstos slyvos.
21. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad didžiąją ieškovei priklausančio žemės sklypo dalį šiaurės rytų pusėje juosia iš metalinių skardos lakštų su medinių lentų intarpais pastatyta tvora (el. b. 1 t., b. l. 83–86). Taip pat nustatyta, kad ieškovės žemės sklypas tęsiasi tam tikrą atstumą nuo minėtos tvoros rytinio krašto. Už metalinės tvoros išeinantis žemės sklypas sudaro trikampio formą, jis nėra ribojamas metalinės tvoros, o vėliau tvora pasisuka ir eina pagal žemės sklypo ribą (el. b. 1 t., b. l. 86). Kaip nustatyta iš byloje esančių nuotraukų (el. b. 1 t., b. l. 68, 83–84), nurodytame trikampiame ruože augo 3 slyvos, kurios vėliau buvo nukirstos atsakovų pastangomis (el. b. 1 t., b. l. 111–113). Kadangi apeliaciniu skundu iš esmės ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada dėl 3 nukirstų slyvų, patenkančių į ieškovės žemės sklypą, šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į nuotraukas el. b. 1 t., b. l. 111 ir 113. Pirmojoje nuotraukoje matyti atskaitos punktas nuo kur šiaurės vakarų kryptimi prasideda ieškovės žemės sklypas, t. y. nuo medinės tvoros priešais ir kairėje esančios vielinės tvoros kampo. Iš nuotraukos el. b. 1 t., b. l. 113 matyti, kad būtent iš nurodyto riboženklio fiksuojama situacija po 3 slyvų iškirtimo. Taip pat matyti, kad pravedus tiesę nuo riboženklio, iš kurio daroma nuotrauka, link tvoros, darytina išvada, kad ji sueina į vieną tiesę, kas, kaip minėta, atitinka toliau ieškovės žemės sklypo ribas pagal einančią metalinę tvorą. Tai nustačius, darytina išvada, kad 3 nukirstos slyvos (viena nuotraukos kairėje ir dvi viena šalia kitos) patenka į ieškovės žemės sklypą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovai neturėjo teisės savarankiškai nupjauti 3 slyvas ieškovės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, todėl privalo atlyginti ieškovės patirtą turtinę žalą. Tai konstatavus, nustatytos visos atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (nukirstos slyvos ieškovei priklausančiame žemės sklype), padaryta turtinė žala (sunaikintas turtas, nukirstos slyvos), priežastinis ryšys (dėl neteisėtų atsakovų veiksmų nukirstos slyvos), kaltė (tyčia nukirsti medžiai).
22. Atsakovai apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu turtinės žalos dydžiu.
23. Pažymėtina, kad pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Jos tikslas – grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (restitutio in integrum), kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytą žalą ir taip atkurti padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo. Vadovaujantis CK 6.245 straipsnio 4 dalies ir 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, asmuo, dėl kurio veiksmų atsirado žala kitam asmeniui, privalo šią žalą atlyginti.
24. Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015; 2016 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-378/2016 11 punktas, kt.).
25. CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad ją patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011). Minėtas principas be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020 59 punktą).
26. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką žalos faktas ir dydis ginčuose dėl turto sugadinimo gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais. Įrodymais CPK 177 straipsnio 1 dalies prasme yra pripažįstami bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros faktinės aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Bylai teisingai išspręsti reikšmingi faktiniai duomenys gali būti nustatyti įvairiomis įrodinėjimo priemonėmis – CPK 177 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas pavyzdinis (nebaigtinis) tokių priemonių sąrašas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-383-219/2019, 34 punktas).
27. Ieškovė už nukirstas 3 slyvas prašė priteisti 540 Eur turtinę žalą, kuri buvo įrodinėjama UAB „Lauko gėlininkystės bandymų stotis“ pateikta išankstine sąskaita (el. b. 1 t., b. l. 22). Savo ruožtu atsakovai nesutiko su tokiu žalos apskaičiavimu ir teigė, kad slyvų kaina, dėl šio augalo menkavertiškumo, gausaus paplitimo, nepopuliarumo yra viso labo 9,99 Eur, kuri yra viešai publikuojama M medelyno ((duomenys neskelbtini)) internetiniame tinklalapyje ir kituose skelbimuose. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad slyvos nebuvo dekoratyviniai augalai, jos augo už pagrindinės tvoros, slyvos nebuvo estetiškos bendrąja prasme, sprendė ieškovę patyrus 300 Eur turtinę žalą. Apeliacinės instancijos teismas su tokia teismo išvada sutinka.
28. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad priteista turtinė žala prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Šiuo atžvilgiu pirmiausiai pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog šalys nepateikė patikimų įrodymų dėl nupjautų slyvų vertės. Pirma, kaip minėta, nupjautos slyvos buvo už ieškovės žemės sklypo pagrindinės tvoros ir neišsiskyrė estetine verte. Kita vertus, atsakovai sunaikino ieškovės turtą, dėl ko ieškovė įgijo teisėtą lūkestį į naujų slyvų atsodinimą, tikėjimą, kad atsodintos slyvos bus sveikos, žaliuojančios ir suteiks iki tol buvusią vizualinę vertę. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai sprendė, jog ieškovės patirta turtinė žala už atsakovų sunaikintas 3 slyvas sudaro 300 Eur sumą.
29. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo įvertinti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, bylos aplinkybės, kuriuos išanalizavus, nėra pagrindo padaryti kitokių išvadų, nei padarė ginčą išsprendęs pirmosios instancijos teismas.
30. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas taip pat nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties
31. Apibendrinant išdėstytą, konstatuotina, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo nesutikti su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu. Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisinių taisyklių, teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Dėl to apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
32. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).
33. Apeliacinis skundas atmetamas, todėl apeliantams bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).
34. Ieškovė pateikė prašymą ir įrodymus dėl 500 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą pasitelkiant advokatą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad prašomas priteisti išlaidų dydis apeliacinės instancijos teisme, atsižvelgiant į suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir nagrinėjamos bylos teisinę specifiką, neviršija maksimalių nustatytų Rekomendacijose, atitinka proporcingumo bei protingumo principus. Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašymas dėl 500 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš apeliantų yra tenkinamas ir ši suma priteisiama ieškovei iš apeliantų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 3 dalis, 302 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
atsakovų apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt eurų 0 ct) advokato pagalbos išlaidas iš apeliantės E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti ieškovei N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt eurų 0 ct) advokato pagalbos išlaidas iš apelianto A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.