- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-13
- Bylos Nr.
- e2-3355-1157/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24825-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Virgailienė Mečkauskienė
- Ieškovas
- G. K.
- Atsakovas
- D. A.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovei D. A. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas G. K. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą (toliau – ir teismas) su ieškiniu atsakovei D. A. (toliau – ir atsakovė), kuriuo teismo prašė nustatyti atsakovės bendravimo su jos nepilnamečiu sūnumi L. K. tvarką: kas dvi savaites (nuo kiekvieno mėnesio pirmos iki penkioliktosios dienos imtinai) L. K. tiesiogiai bendrauja ir gyvena su savo motina D. A., būdamas jos žinioje ir priežiūroje. Likusį savo laiką, t. y. kitas dvi savaites iš eilės (nuo kiekvieno mėnesio šešioliktosios dienos iki paskutinės kalendorinio mėnesio dienos imtinai), L. K. tiesiogiai bendrauja ir gyvena su savo tėčiu G. K., su kuriuo yra nustatyta jo gyvenamoji vieta.
2. Ieškovas paaiškino, kad kartu su atsakove yra nepilnamečio vaiko L. K. tėvai. Nors nuo šalių gyvenimo skyriumi pradžios vaikas gyveno kartu su motina, 2020 m. rugpjūčio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su atsakove. 2022 m. gegužės 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-6600-1157/2022 vaiko gyvenamoji vieta buvo pakeista, nustatant ją kartu su ieškovu. Minėtu sprendimu nustatyta itin lakoniška bendravimo su atskirai gyvenančia vaiko motina tvarka, numatant, jog ieškovė su nepilnamečiu sūnumi bendrauja nuolat ir tiesiogiai. Ieškovo teigimu, nustačius tokią abstrakčią bendravimo su vaiku tvarką, atsakovė matosi su vaiku gan retai ir nereguliariai – dažniausiai tik savaitgaliais. Tuo tarpu vaikas visą savo gyvenimą gyveno kartu su atsakove, yra įpratęs reguliariai matytis ir bendrauti su motina, yra be galo prie jos prisirišęs.
3. Pasak ieškovo, pradėjęs gyventi kartu su juo, vaikas iki šiol prašo tėčio dažniau ir ilgiau būti su motina ir praleisti su ja daugiau laiko. Vaiko emocinė būsena dėl itin reto bendravimo su mama tampa vis prastesnė, jo lankomumas mokykloje ir mokymosi rezultatai tapo tiesiog tragiški. Ieškovo supratimu, vaikas taip maištauja prieš motinos „netekimą“. Ieškovas jokiomis savo pastangomis ir perkamais daiktais negali nei priversti vaiko mokytis, nei pakeisti vaiko motinos, kurios jam trūksta.
4. Ieškovo nuomone, priežastis kodėl atsakovė pati kreipėsi į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, nustatant ją su ieškovu ir kodėl pakeitus vaiko gyvenamąją vietą atsakovė ėmė retai matytis su savo nepilnamečiu sūnumi, yra ta, jog atsakovė sukūrė kitą šeimą, kurioje susilaukė kito vaiko.
5. Ieškovas nurodė, jog teismų praktikoje yra įprasta nustatyti vienodos trukmės nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką su abiem tėvais – tiek gyvenančiu atskirai, tiek ir su kuriuo yra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Tokia bendravimo su vaiku tvarka dažniausiai yra nustatoma tuomet, kai abu nepilnamečio vaiko tėvai gyvena netoliese vienas kito ir turi sąlygas apgyvendinti vaiką savo namuose. Tokiu būdu vaikui sudaromos sąlygos vienodai ir lygiavertiškai augti ir bendrauti su abiem savo tėvais po lygiai. Tokiu būdu išlaikomas vaiko emocinis ryšys su abiem tėvais vienodai, tuo pačiu vaiko netraumuojant, nesukeliant jam diskomforto. Pasak ieškovo, šalių vaikas lankymosi pas atsakovę metu gyvena (duomenys neskelbtini) m² trijų kambarių atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, kuris yra arčiau nei už trijų kilometrų nuo ieškovo gyvenamosios vietos. Be to, pas atsakovę vaikas turi savo atskirą kambarį. Taigi teismui nustačius ieškovo siūlomą bendravo tvarką, vaikas gautų visus bendravimo su abiem savo tėvais privalumus, ir nepatirtų dėl to jokių nepatogumų – eitų į tą pačią mokyklą, lankytų tuos pačius būrelius, išsaugotų realiai tą pačią gyvenamąją aplinką, draugus ir kt. Galiausiai, šalių vaikas (duomenys neskelbtini) bus jau (duomenys neskelbtini) metų paauglys, todėl šioje byloje teismo nustatyta bendravimo su atskirai gyvenančia motina tvarka tegalios (duomenys neskelbtini) metus. Tuo tarpui L. būtų užtikrintas bendravimas su abiem tėvais vienodai pačiu jam svarbiausiu gyvenimo momentu – baigiant mokyklą ir pradedant pirmuosius savarankiško pilnamečio asmens gyvenimo metus.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į ieškinį atsakovė nurodė, jog su ieškiniu nesutinka ir prašo nustatyti tokią jos ir sūnaus bendravimo tvarką: 1) matytis su sūnumi kasdien nevaržomai, susitartu laiku (po mokyklos ir darbo valandų) iki 20 val. vakaro; 2) sūnaus nakvojimas atsakovės namuose savaitgaliais, nuo penktadienio (po pamokų) iki sekmadienio 20 val. vakaro; 3) atostogas, šventines dienas sūnus leidžia pas atsakovę ir pas tėvą po lygiai.
7. Atsakovė paaiškino, kad nuo 2018 m. šalys gyvena skyriumi. 2020 m. atsakovė pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui ieškinį dėl nepilnamečio sūnaus išlaikymo. 2020 m. rugpjūčio 17 d. buvo priimtas sprendimas iš G. K. priteisti 230 Eur mėnesinių išmokų sūnaus išlaikymui ir gyvenamąją vietą nustatyti su motina. Bendravimo tvarka tarp tėvo ir sūnaus nebuvo nustatyta. Apytiksliai nuo 2019 m., prasidėjus sūnaus mokymosi ir elgesio sunkumams, šeimai paskirta atvejo vadyba. 2022 m. atsakovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu. 2022 m. gegužės 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.e2-6600-1157/2022, ieškinys buvo patenkintas, sūnaus gyvenamąją vietą nustatant su tėvu, motinai paskiriant mokėti 230 Eur mėnesines vaiko išlaikymo išmokas. Be to, minėtu 2022 m. gegužės 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu teismas nustatė, kad ieškovė D. A. su nepilnamečiu sūnumi L. K. bendrauja nuolat ir tiesiogiai.
8. Atsakovės teigimu, nuo 2022 m. spalio 1 d., kai sūnus persikėlė gyventi pas tėvą, ji su sūnumi matosi kiekvieną dieną (nebent sūnus atsisako pasimatyti), o savaitgaliais sūnus nakvoja jos namuose. Esant dabartinei bendravimo tvarkai, su sūnumi susitinka laisvai, jiems abiem tinkančiu laiku, dažniausiai atsakovės namuose, po pamokų. Kiekvieną savaitgalį L. lieka nakvoti pas atsakovę. Laikotarpiu nuo gruodžio 1 d. iki sausio 8 d. sūnus gyveno su atsakove (ieškovas buvo išvykęs į kelionę, taip pat L. buvo žiemos atostogos). Ieškovo teiginys, kad su sūnumi yra bendraujama itin retai ir nereguliariai prieštarauja realybei.
9. Atsakovės teigimu, sūnus visą gyvenimą augo su abiem tėvais ir yra prisirišęs prie abiejų, o prasidėjus brendimui, tėvo valdžios poreikis tapo dar didesnis. Ieškovo argumentas dėl suprastėjusios vaiko emocinės būsenos ir mokymosi rezultatų yra nepagrįstas. Atsakovės teigimu, per pastaruosius dvejus metus nei jos, nei socialinių darbuotojų pastangos pagerinti sūnaus mokyklos lankomumą nepadėjo, L. į mokyklą yra ėjęs tik iš tėvo namų. Ieškovo teiginys dėl vaiko maištavimo yra neteisingas, nes sūnaus mokyklos nelankymas ir mokymosi problemos prasidėjo prieš trejus metus, o ne persikėlus gyventi pas tėvą. Atsakovės teigimu, priežastis, kodėl buvo kreiptasi į teismą dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos pakeitimo buvo ta, kad tėvo mažas įsitraukimas gyvenant skyriumi nuo L. neigiamai atsiliepė bręstančiam paaugliui, sūnus pradėjo praleidinėti pamokas, vykdyti nusikaltimus, visiškai ignoruodamas motinos autoritetą.
10. Atsakovė pabrėžė, jog svarbus yra ne tik mokyklos lankomumo klausimas, bet ir L. kaip bręstančio žmogaus vystymasis. Tėvui dalyvaujant sūnaus gyvenime, pastebimai pagerėjo L. elgesys, sūnus nebepatenka į policijos akiratį. Tėvo pavyzdys ir jo namuose sukurta rutina (duomenys neskelbtini) sūnui daro teigiamą įtaką.
11. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą dėl ieškinio, kurioje nurodė, jog nėra pagrindo keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 30 d. sprendimu nustatytos motinos bendravimo su L. tvarkos, kuri nustato, jog motina su vaiku bendrauja nuolat ir tiesiogiai, bet nedetalizuoja konkretaus bendravimo laiko, dienų ir / ar valandų, kurias L. praleidžia su motina. Tarnybos vertinimu, atsakovės ir paties L. paaiškinimai, taip pat atvejo vadybos specialistų pateikiama informacija, patvirtina, kad priešingai nei nurodo ieškovas, motina vykdo savo pareigą bendrauti ir palaikyti šeimos ryšius su vaiku, dalyvauja jo auklėjime, priežiūroje, rūpinasi jo sveikata ir ugdymu, bendradarbiauja su vaiko lankomos ugdymo įstaigos specialistais, taip pat kitais, pagalbą vaikui ir šeimai teikiančiais specialistais, L. motinos namuose svečiuojasi šiokiadieniais, ten taip pat praleidžia savaitgalius, atostogas, motina pasirūpina sūnaus priežiūra tėvui išvykus, taigi visuma aplinkybių patvirtina, kad net ir galiojant, kaip įvardija ieškovas, lakoniškai motinos bendravimo su vaiku tvarkai, L. teisė turėti šeimos ryšius su motina yra užtikrinta.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismo posėdžio metu ieškovas G. K. pareikštą ieškinį palaikė pilna apimtimi. Teismo posėdžio metu iš esmės nurodė argumentus, kurie išdėstyti ieškinyje. Papildomai paaiškino, kad jo tikslas – bendravimo tvarka, kuri tiktų vaikui. Apskritai vaikas nenori gyventi su tėvu. Ankstesnis teismo sprendimas vaiko nepaveikė teigiamai, priešingai – vaikas tarpo užsidaręs, nebepasitiki suaugusiais, suprastėjo santykiai su tėvu. Pasak ieškovo, atsakovė kategoriškai atsisakė tokios bendravimo tvarkos, vaikas kalbėjo su atsakove apie siūlomą bendravimo tvarką. Šiuo metu vaikui yra labai nepatogu, savaitgalį namuose jis net nebūna. Atstumas tarp tėvų namų – pora kilometrų. Ieškovas vaikui nedraudžia užsukti ir savaitgalį, pasiimti, ko jam reikia. Pasak ieškovo, anksčiau su vaiku bendraudavo laisvai, vaikas būdavo linksmas, keldavo jį rytais. Šiuo metu priėjo iki to, kad vaikas kreipėsi į policiją, melagingai apkaltino tėvą. Praėjusiais metais vaikas stengėsi, turėjo tik 1 neigiamą pažymį. Pasak ieškovo, vaikas bendravo su S. M., kuri pasakė, kad tėvų ginčai padarė nepataisomą žalą vaikui.
13. Taip pat ieškovas paaiškino, kad vaikas turi telefoną, už jį moka mama, taip pat mama moka už breketus, perka rūbus. Tarp jo ir sūnaus buvo susitarimas, kad vaikas gaus po 5 Eur/dieną ir savaitgaliais, kai eina į mokyklą, taip pat ir už gerus pažymius. Bet dabar vaikas nebesimoko, tai pinigų nebeduoda. Ieškovo teigimu, jis moka už kirpyklą, nupirko kompiuterį, taip pat davė pinigų batams, sūnus turėjo juos nusipirkti, tačiau nenusipirko (pavedė). Ieškovas nurodė patiriantis einamąsias išlaidas (būsto, maisto). Kitų periodinių išlaidų nepatiria.
14. Ieškovas pripažino, jog už santykio su vaiku kūrimą atsakingas jis, tačiau, jo vertinimu, lemia ir aplinkybės. Paaiškino, kad porą kartų buvo pas psichologą, netgi su L.. Psichologas L. nepatiko, todėl atsisakė lankytis. Pozityvios tėvystės kursų nelankė (domisi pats), kadangi yra užimtas žmogus. Vaiko atžvilgiu įvairiais laikotarpiais taikė skirtingus metodus (ir griežtai, ir laisvai), naudos niekas nedavė. Su vaiku šiuo metu laiko neleidžia – vaikui (duomenys neskelbtini) metų, jis laisvalaikį leidžia su draugais. Savaitgaliais sūnus dažniausiai būna pas mamą, bet būna, kad ir mama išvažiuoja.
15. Tarnybos atstovei atkreipus dėmesį, jog pakeitus bendravimo tvarką galimai būtų tikslinga pakeisti ir priteistą išlaikymą, ieškovas nurodė, jog palieka spręsti teismui.
16. Teismo posėdžio metu atsakovė D. A. su ieškiniu nesutiko, paaiškino, jog nesupranta tokio padalinimo esmės. Atsakovės manymu, svarbu, kad vaikas jaustų rūpestį, būtų domimasi jo psichologine būsena, mokslais. Ji prisiima visą atsakomybę, domisi vaiko mokslais, bendrauja su socialine pedagoge. Būtent ji susisiekė su (duomenys neskelbtini) atstove ir rūpinosi tuo. Tėvas gal net nežinojo. Pasak atsakovės, su sūnumi ji bendrauja kasdien, viską apie sūnų žino, nežino, ką pakeistų nakvynė. Kol sūnus gyveno pas ją, keldavosi 16 val., buvo pradėjęs degraduoti. Pas tėvą apsigyvenęs tuo aspektu pasikeitė. Sūnui nusprendus nesimokyti, buvo parūpintas darbas (dirbo apie pusmetį), po to gavo pasiūlymą iš draugo dirbti (duomenys neskelbtini). Atsakovė tikisi, kad formuojasi požiūris, jog reikia uždirbti pinigus. Susirgęs pas tėvą, vaikas su mama tariasi, kaip gydytis. Taip pat atsakovė nurodė, jog nors sūnus gyvena su tėvu, ji išlaidų neskaičiuoja – perveda tėvui priteistą išlaikymą, be to, moka už vaiko breketus, dantų higieną, rūbus. Atsakovės vertinimu, nesuprantama, kaip keistųsi gyvenimas, ryšys. Dabar jos santykiai su sūnumi tobuli. Santykiai pagerėjo, kai vaikas pradėjo gyventi pas tėvą, atsirado daugiau pagarbos. Pavyzdžiui, nuėjus kartu į kavinę, vaikas pradėjo atsiverti. Namie atvirumo nebūna. Per tokius susitikimus akis į akį daug sužino apie sūnų, jo draugus ir pan.
17. Dėl ieškovo teiginio, kad sūnus praeitais mokslo metais stengėsi gerai baigti mokslus, atsakovė paaiškino, jog tėvas buvo pažadėjęs nupirkti naują motociklą.
18. Nuo gimtadienio sūnus pervestas į (duomenys neskelbtini), tačiau nuvažiavo ten gal 1 kartą. Atsakovei skambino sūnaus auklėtojas (kartu ir psichologas), pastebėjo L. apsisprendimą nelankyti mokyklos. Atsakovė mano, jog sūnus bus išbrauktas iš mokyklos, tačiau bet kada galės į ją sugrįžti.
19. Pasak atsakovės, sūnus kviečiamas kasdien, turi jos buto raktus. Sūnus nėra niekada pasakęs, kad jam blogai pas tėvą ar kad jie pykstasi, išskyrus tą atvejį, kai tėvas atėmė telefoną (vėliau susitaikė). Savaitgaliais sūnus visada kviečiamas, pavyzdžiui, važiuoti kartu į sodybą. Tačiau dažniausiai pasirenka buvimą su draugais.
20. Taip pat atsakovė nurodė, jog nepastebėjo, kad būtų pasikeitęs sūnaus požiūris į kitus asmenis (socialines darbuotojas ir pan.) – tiek anksčiau, tiek dabar jų nemėgsta. Vienintelis žmogus, su kuriuo vaikas atsiverdavo – buvusios mokyklos socialinė pedagogė.
Atsiliepimas
21. Atsakovė paaiškino, kad santykiams su sūnumi gerinti ji kalbėjosi su juo, bent 2 kartus per mėnesį eina vienu du kur nors, be to, asmeniškai lankėsi pas specialistus, priėmė Tarnybos priemones, 3 mėnesius lankėsi pas SOTAS psichologę, kas davė naudos.
22. Atsakovė nurodo bijanti, kad nustačius prašomą bendravimo tvarką, santykiai pablogės. Atkreipia dėmesį, kad L. akcentuoja tik materialines sąlygas – kambarį, tačiau po keleto metų jis turės kambariu dalintis su broliu. Be to, kambarys jam reikalingas tik tam, kad per naktį galėtų naršyti telefone, ko pas tėvą negali daryti. Dabar atsakovė jaučia, kad sūnus labiau pasiilgsta, pasidalina asmeniniu gyvenimu, supažindino su drauge.
23. Pasak atsakovės, patogumo atžvilgiu – atvykdamas 2-3 naktims, sūnus daiktų net neatsiveža, nes būtinų daiktų motinos namuose yra, net kompiuterį palieka pas tėvą. Realiai prie dabartinės tvarkos yra pripratę, L. – taip pat.
24. Su atsakovės artimaisiais vaiko santykiai daugiau simboliniai (švenčiamos visos šventės). Atviriau sūnus bendrauja su jos jaunesne seserimi.
25. Pasak atsakovės, sūnus su ja apie siūlomą bendravimo tvarkos pakeitimą nekalbėjo. Kai sūnui atsakovė pasakė, kad reikės vykti į teismą, paklausė jo, ar norėtų daugiau bendrauti su mama. Sūnus atsakė, kad ne. Daugiau šia tema vaikas atsakydavo „nežinau“. Taip pat vaiko frazė, kad „galbūt tėvas norėtų sau daugiau laiko skirti“ rodo tėvo požiūrį.
Atsiliepimas
26. Atsakovė taip pat paaiškino, kad maždaug paskutinius 6 mėnesius pinigų iš mamos jis negauna visiškai. Dėl netinkamo vaiko elgesio problemų šiuo metu paaiškino, kad buvo vienintelis atvejis, kai gindamas savo draugę, sūnus trenkė vaikui į pilvą, kitų problemų nebūna. Taip pat atsakovė nurodė, jog laikotarpiu, kai būna pas ją, sūnus grįžta laiku, jei vėluoja, visada parašo. Niekada nebūtų, kad negrįžtų ar grįžtų neblaivus, apsvaigęs. Pasak atsakovės, geriausias sūnaus draugas gyvena (duomenys neskelbtini), prie tėvo.
Žemesnės instancijos teismas
27. Teismo posėdyje išklausyta nepilnamečio L. K. nuomonė. Jaunuolis paaiškino, kad apie metus gyvena su tėvu, sekasi gerai, sutaria gerai, kartu nieko neveikia. Su mama taip pat nieko neveikia. Anksčiau gyveno su mama. Nepilnamečio nuomone, gyvenamoji vieta buvo pakeista dėl to, kad jis nelankė mokyklos. Pasak vaiko, pas mamą jis būna savaitgaliais, susirašo, susiskambina. Nepilnametis nurodė, kad norėtų gyventi po 1-2 savaites pas mamą, po to – pas tėtį. Pasak L. K., mokslai – „nieko gero“, nesimoko. Prieš 2-3 savaites perėjo į kitą mokyklą, tačiau ir naujoje ugdymo įstaigoje „nieko gero“. Mokytis niekas nemotyvuoja, nežino, ką nori veikti. Draugų neturi ir nenori turėti. Vaikas nurodė nežinantis, kokias pareigas turi namuose nei pas vieną iš tėvų, ko tėvai paprašo, tą padaro. Negalėjo nurodyti, kas patinka ar nepatinka kiekvieno iš tėvų elgesyje, tiesiog nepatinka, kad per dažnai reikia važinėti iš vieno pas kitą tėvą – nori tiesiog vienodai laiko praleisti su abiem. Nesvarbu, po 1 ar 2 savaites praleistų pas kiekvieną iš tėvų, svarbu – po lygiai. Vaikino teigimu, pas tėtį trūksta kambario, vietos. Mamos namuose dar gyvena kitas mamos vaikas ir jos vaikinas. Su vaiku L. K. nurodė nebendraujantis (vienerių metų vaikas). Pasak vaikino, atostogas norėtų praleisti su mama. Paskutines atostogas praleido pas mamą, tačiau nieko neveikė. Mamos dėmesio jam netrūksta. Kai nutinka kas nors gero, pasipasakoja draugams, tėvams – ne, kai blogo – pasako abiem tėvams. Drabužius perka ir mama, ir tėtis, kai suserga, rūpinasi mama. Jei susirgtų pas tėvą, rūpintųsi tėvas. Taip pat jaunuolis paaiškino, kad kišenpinigių dabar jam nebeduoda niekas, nuolatinį transporto bilietą perkasi pats. Pasak vaikino, jis šiuo metu užsidirba (dirba (duomenys neskelbtini)).
28. Tarnybos atstovė teismo posėdyje pateikė išvadą. Tarnyba nurodė, jog ieškinyje nurodomos aplinkybės, kad mama nepakankamai bendrauja su sūnumi, nepasitvirtino – netgi priešingai. Taigi pagrindo pakeisti bendravimo tvarką nebūtų. Tačiau, atsižvelgiant į L. nuomonę teismo posėdyje, įvertinus tai, kaip svarbu išlaikyti vaiko pasitikėjimą ir vertinti jo nuomonę, reikėtų tenkinti ir nustatyti bendravimo tvarką kas 2 savaites. Taip pat Tarnybos atstovė atkreipė dėmesį, jog teismas turėtų būti aktyvus ir spręsti išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą. Atstovė pabrėžė, jog ieškovas nepatiria jokių periodinių mokėjimų vaikui, be to gauna valstybės išmoką. Tuo tarpu motina yra prisiėmusi daugiau periodinių išmokų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo
29. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
30. Tam, kad būtų užtikrinta vaiko teisė būti auklėjamam savo tėvų, įstatyme nustatyta vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), praktinis šios teisės įgyvendinimas įtvirtintas CK 3.170 ir 3.175 straipsniuose. Įstatyme įtvirtinta prezumpcija, kad labiausiai nepilnamečio vaiko interesus atitinka maksimalus, kiek įmanoma, bendravimas su abiem tėvais. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-99-969/2016 ir kt.). Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikui yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Nustatydamas skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, teismas esminę reikšmę teikia geriausius vaiko interesus apibrėžti padedančioms reikšmingoms aplinkybėms – vaiko amžiui ir poreikiams, sveikatos būklei, lankomų ugdymo įstaigų buvimo vietai, faktinei vaiko tėvų gyvenamajai vietai ir kt.
31. Taip pat teismų praktikoje nurodoma, jog skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
32. Taip pat nagrinėjamoje byloje svarbu pažymėti, jog kai spendžiamas kiekvienas su vaiku susijęs klausimas, vaikas nepriklausomai nuo jo amžiaus, tačiau sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas teisme, o jei šitai neįmanoma, – per atstovą (CK 3.177 straipsnis, CPK 380 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, vertinant vaiko norus ir skiriant tam dėmesį, turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis), taip pat į kitas reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos vaiko išreikštam norui dėl jo gyvenamosios vietos, pvz., prisirišimą prie asmens, su kuriuo jis gyvena, šio suteikiamas materialines sąlygas, saugumo pojūtį ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Sprendžiant ir vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
33. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo nustatyti tokią atsakovės bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką:
1) kas dvi savaites (nuo kiekvieno mėnesio pirmos iki penkioliktosios dienos imtinai) L. K. tiesiogiai bendrauja ir gyvena su savo motina D. A., būdamas jos žinioje ir priežiūroje;
2) likusį savo laiką, t. y. kitas dvi savaites iš eilės (nuo kiekvieno mėnesio šešioliktosios dienos iki paskutinės kalendorinio mėnesio dienos imtinai), L. K. tiesiogiai bendrauja ir gyvena su savo tėčiu G. K., su kuriuo yra nustatyta jo gyvenamoji vieta.
34. Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-6600-1157/2022 atsakovės bendravimo su sūnumi tvarka buvo nustatyta, nurodant, jog „Ieškovė D. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) su nepilnamečiu sūnumi L. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) bendrauja nuolat ir tiesiogiai“. Vien tai, kad nustatyta bendravimo tvarka buvo lakoniška, nereiškia, jog ji nebuvo nustatyta apskritai. Dėl šios priežasties laikytina, jog šioje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo.
35. Atsakovė su ieškovo pasiūlyta bendravimo su vaiku tvarka nesutiko ir prašo nustatyti tokią jos ir sūnaus bendravimo tvarką:
1) matytis su sūnumi kasdien nevaržomai, susitartu laiku (po mokyklos ir darbo valandų) iki 20 val. vakaro;
2) sūnaus nakvojimas atsakovės namuose savaitgaliais, nuo penktadienio (po pamokų) iki sekmadienio 20 val. vakaro;
3) atostogas, šventines dienas sūnus leidžia pas atsakovę ir pas tėvą po lygiai.
Žemesnės instancijos teismas
36. Atsakovė, prašydama nustatyti jos siūlomą bendravimo tvarką su vaiku, nurodė, kad apytiksliai nuo 2019 m., prasidėjus sūnaus mokymosi ir elgesio sunkumams, šeimai paskirta atvejo vadyba. 2022 m. atsakovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu. 2022 m. gegužės 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.e2-6600-1157/2022, ieškinys buvo patenkintas, sūnaus gyvenamąją vietą nustatant su tėvu, motinai paskiriant mokėti 230 Eur mėnesines vaiko išlaikymo išmokas. Be to, minėtu 2022 m. gegužės 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu teismas nustatė, kad ieškovė D. A. su nepilnamečiu sūnumi L. K. bendrauja nuolat ir tiesiogiai.
37. Atsakovės teigimu, nuo 2022 m. spalio 1 d., kai sūnus persikėlė gyventi pas tėvą, ji su sūnumi matosi kiekvieną dieną (nebent sūnus atsisako pasimatyti), o savaitgaliais sūnus nakvoja jos namuose. Esant dabartinei bendravimo tvarkai, su sūnumi susitinka laisvai, jiems abiem tinkančiu laiku, dažniausiai atsakovės namuose, po pamokų. Kiekvieną savaitgalį L. lieka nakvoti pas atsakovę. Nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. sausio 8 d. sūnus gyveno su atsakove (ieškovas buvo išvykęs į kelionę, taip pat L. buvo žiemos atostogos). Atsakovės teigimu, sūnus visą gyvenimą augo su abiem tėvais ir yra prisirišęs prie abiejų, o prasidėjus brendimui, tėvo valdžios poreikis tapo dar didesnis. Atsakovė pabrėžė, jog svarbus yra ne tik mokyklos lankomumo klausimas, bet ir L. kaip bręstančio žmogaus vystymasis. Tėvui dalyvaujant sūnaus gyvenime, pastebimai pagerėjo L. elgesys, sūnus nebepatenka į policijos akiratį. Tėvo pavyzdys ir jo namuose sukurta rutina (duomenys neskelbtini) sūnui daro teigiamą įtaką.
38. Tarnybos pateiktoje išvadoje nurodoma, jog nėra pagrindo keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 30 d. sprendimu nustatytos motinos bendravimo su L. tvarkos, kuri nustato, jog motina su vaiku bendrauja nuolat ir tiesiogiai, bet nedetalizuoja konkretaus bendravimo laiko, dienų ir / ar valandų, kurias L. praleidžia su motina.
39. Iš teismo posėdžio metu ieškovo teiktų paaiškinimų matyti, jog jis siekia, kad būtų nustatyta konkreti atsakovės bendravimo tvarka, kuri tiktų vaikui. Teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, jog nesupranta tokios bendravimo tvarkos padalijimo. Atsakovės vertinimu, nesuprantama, kaip keistųsi gyvenimas, ryšys. Moters teigimu, dabar jos santykiai su sūnumi tobuli – santykiai pagerėjo, kai vaikas pradėjo gyventi pas tėvą, atsirado daugiau pagarbos.
40. Teismo posėdyje buvo išklausyta nepilnamečio L. K. nuomonė. Be kita ko, vaikas nurodė, kad jam nepatinka, jog per dažnai reikia važinėti iš vieno pas kitą tėvą – nori tiesiog vienodai laiko praleisti su abiem. Nurodė, jog nesvarbu, po 1 ar 2 savaites praleistų pas kiekvieną iš tėvų, svarbu – po lygiai.
41. Teismo posėdžio metu Tarnybos atstovė teigė, jog pagrindo keisti bendravimo tvarką nebūtų, kadangi motina pakankamai bendrauja su sūnumi. Visgi Tarnybos atstovės vertinimu, atsižvelgiant į vaiko nuomonę bei įvertinus tai, kaip svarbu išlaikyti vaiko pasitikėjimą ir vertinti jo nuomonę, reikėtų nustatyti bendravimo tvarką kas 2 savaites.
42. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu modelis, pagal kurį vaikas praleidžia su skyrium gyvenančiu tėvu tiek pat laiko, kiek ir su tuo iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta („50 : 50 proc. laiko“), yra iš esmės suderinamas su vaiko interesais ir (ar) galimas pagal Lietuvos teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).
43. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl vienos iš vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu modelio, pagal kurį vaikas praleidžia su skyrium gyvenančiu tėvu tiek pat laiko, kiek ir su motina, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta („50:50 procentų laiko“ modelis), įgyvendinimo formų, pagal kurią vaikas kas antrą dieną pakaitomis gyventų su kiekvienu iš skyrium gyvenančių tėvų, nustatymo sąlygų, konstatavo, kad tokia aptariamo modelio įgyvendinimo forma gali būti nustatoma tik išskirtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 38 punktas). Tuo tarpu vėlesnėje praktikoje, pasisakydamas dėl kitokių, ne tokių kraštutinių, „50:50 procentų laiko“ modelio įgyvendinimo formų galimumo ir jų nustatymo, pavyzdžiui, teismo nustatytos skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, pagal kurią vaikas realiai pakaitomis gyvena su kiekvienu iš tėvų po savaitę, kasacinis teismas nurodė, kad ji nereikalauja kasdieninio vaiko kilnojimosi iš vieno tėvo pas kitą, todėl ji nesukelia vaikui tiek streso, nereikalauja tiek tėvų resursų, todėl gali būti taikoma ir nesant tėvų sutarimo dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019, 58 punktas).
44. Nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos kontekste, teismas neturi pagrindo nepritarti ieškovo prašomos nustatyti bendravimo su sūnumi tvarkos. Įvertinus šalių paaiškinimus teismo posėdžių metu, Tarnybos išvadas, bylos aplinkybes, pateiktus duomenis ir įrodymus, vaiko amžių (L. šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų), savarankiškumą (jaunuolis užsidirba pats – dirba (duomenys neskelbtini), taip pat susimoka už nuolatinį transporto bilietą), išreikštą vaiko nuomonę, teismas sprendžia, kad ieškovo prašoma patvirtinti bendravimo tvarka geriausiai atitiks tiek nepilnamečio vaiko interesus, tiek ieškovo ir atsakovės interesus, užtikrins šalių lygiateisiškumo principą bendraujant su vaiku prasme. Be to, tokią bendravimo tvarką palaiko pats jaunuolis, tad šalių vaikui tai bus įprasta ir nesukels stresinių situacijų.
45. Teismas pažymi, jog CK 3.170 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką tuo atveju, jei tėvai dėl to nesusitaria, todėl paminėtina, kad šalys pačios gera valia gali susitarti dėl kitokios ir papildomos bendravimo su vaikais tvarkos. Be to, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl teismo nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo ar papildymo.
Dėl priteisto išlaikymo pakeitimo
46. CPK 376 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo nagrinėjant šeimos bylas. Teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis), viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 straipsnio 3 dalis), taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 4 dalis). Nurodytos įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija yra išaiškinusi, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtimi. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
47. Nagrinėjamu atveju nors ieškovas ieškinio reikalavimuose nereiškė atskirojo reikalavimo dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo, o atsakovė priešieškinio nepateikė, teismas sprendžia, jog nustačius tėvų bendravimo su vaiku „50:50 procentų laiko“ modelį, nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nustatytas vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su kiekvienu iš tėvų yra svarbi aplinkybė, nuo kurios gali priklausyti iš skyrium gyvenančios motinos priteistino išlaikymo dydis.
48. CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šio straipsnio 2 dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).
49. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
50. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).
51. Byloje nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-6600-1157/2022, be kita ko, priteisė išlaikymą nepilnamečiui vaikui L. K. iš motinos D. A., išlaikymą mokant periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis po 230 Eur. nuo sprendimo įsiteisėjimo iki vaiko pilnametystės, sumokant šias išmokas iki einamojo mėnesio 20 dienos už einamąjį mėnesį, lėšas pervedant į G. K. sąskaitą banke.
52. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
53. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016 36 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Vienas iš veiksnių, į kurį turi būti atkreipiamas dėmesys sprendžiant išlaikymo vaikui dydžio klausimą, yra tėvų pareigų tenkinant vaiko poreikius pasiskirstymas, t. y. kiek laiko ir kokiu tikslu kiekvienas iš tėvų praleidžia su vaiku. Tuo atveju, kai vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su abiem tėvais yra vienodas (pavyzdžiui, kai yra nustatytas bendravimo su vaiku modelis „50:50 procentų laiko“), abu tėvai faktiškai tenkina daugumą vaiko poreikių, turėdami atitinkamų išlaidų. Šių išlaidų, susijusių su kasdieninių, einamųjų vaiko poreikių tenkinimu, priteisimas iš vieno iš tėvų reikštų jų teisių ir pareigų disbalansą. Kita vertus, vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik kasdieninėmis išlaidomis. Kai kurių iš šių poreikių tenkinimas reikalauja atitinkamų periodinių ar vienkartinių tėvų išlaidų (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimas). Nesant tėvų susitarimo dėl tokių išlaidų pasiskirstymo, preziumuojama, kad jas patiria tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Tokiu būdu išlaikymo priteisimas iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) suponuoja to iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ir kuriam pavedama tvarkyti vaiko naudai priteistą išlaikymą uzufrukto teise, papildomas prievoles, susijusias su esminių vaiko poreikių tenkinimu (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).
54. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, jog vaikas turi telefoną, už jį moka mama, taip pat mama moka už breketus, perka rūbus. Ieškovo teigimu, jis moka už kirpyklą, nupirko kompiuterį, taip pat davė pinigų batams. Ieškovas nurodė patiriantis einamąsias išlaidas (būsto, maisto). Patvirtino, jog iš esmės kitų periodinių išlaidų nepatiria. Be to, vaikas dirba, nuolatinį transporto bilietą perkasi pats. Tuo tarpu atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nors sūnus gyvena su tėvu, ji išlaidų neskaičiuoja – perveda tėvui priteistą išlaikymą, be to, moka už vaiko breketus, dantų higieną, rūbus.
55. Tarnybos atstovė teismo posėdžio metu atkreipė dėmesį, jog teismas turėtų būti aktyvus ir spręsti išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą. Atstovė pabrėžė, jog ieškovas nepatiria jokių periodinių mokėjimų vaikui, be to gauna valstybės išmoką, tuo tarpu motina yra prisiėmusi daugiau periodinių išmokų.
56. Iš šalių pateiktų paaiškinimų matyti, jog vaiko motina išimtinai rūpinasi vaiko dantų priežiūra, apranga, be to perveda tėvui priteistą išlaikymą. Ieškovas pripažino, jog išskyrus vaiko kirpyklos, vienkartinio pirkinio – kompiuterio, bei einamųjų išlaidų (būsto, maisto) iš esmės nepatiria.
57. Pažymėtina, kad remiantis kasacinio teismo praktika, vaikams reikalingą išlaikymą iš dalies padengia pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos išmokos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020) (šiuo metu 85,75 Erų per mėnesį kiekvienam vaikui). Ši suma įskaitoma į išlaidas patiriamas vaikų poreikių patenkinimui, nes ja valstybė palengvina tėvams vaikų išlaikymo naštą, tačiau dėl jo įskaitymo būdo ir vaiko poreikių apimties kiekvieną kartą sprendžia teismas.
58. Teismas vertinimu, šiuo sprendimu nustačius šalių bendravimo su nepilnamečiu vaiku „50:50 procentų laiko“ modelį, abu tėvai faktiškai tenkins daugumą vaiko poreikių, tuo tarpu nekeičiant atsakovės dabartinės teikiamos išlaikymo sumos (230 Eur), ir atsižvelgiant į tai, kad vaikui reikalingą išlaikymą iš dalies padengia valstybė – ieškovas gauna išmoką, kuri siekia 85,75 Eur, susidarytų situacija, kuri reikštų vieno iš tėvų jų teisių ir pareigų disbalansą.
59. Atsižvelgiant į išdėstytą, šalių paaiškinimus, taip pat Tarnybos išreikštą poziciją teismo posėdžio metu, bylos aplinkybes bei tai, jog šiuo teismo sprendimu nustatomas šalių bendravimo su nepilnamečiu vaiku „50:50 procentų laiko“ modelis, pakeičiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 30 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-6600-1157-2022 patvirtintas išlaikymo dydis nepilnamečiui vaikui L. K., priteisiant iš atsakovės D. A. nepilnamečio vaiko L. K. naudai išlaikymą mokant periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis po 100 Eur nuo sprendimo įsiteisėjimo iki vaiko pilnametystės, sumokant šias išmokas iki einamojo mėnesio 20 dienos už einamąjį mėnesį, lėšas pervedant į G. K. sąskaitą banke. Pažymėtina, jog periodinio išlaikymo iš atsakovės nepriteisimas nagrinėjamu atveju neatitiktų vis dar nepilnamečiu esančio vaiko interesų.
60. Teismas sprendžia, kad tokio dydžio išlaikymas yra racionalus ir adekvatus, atitinkantis vaiko poreikių, jo tėvų teisių ir pareigų pusiausvyrą bei nustatytą bendravimo su tėvais „50:50 procentų laiko“ modelį. Taip pat išaiškintina, jog iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šalys turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
61. Piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti (palikti) tėvą (ieškovą) G. K. (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).
62. Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
63. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys).
64. Nagrinėjamu atveju ieškovo atstovas pateikė teismui dokumentus, pagrindžiančius, jog jis sumokėjo 105 Eur žyminio mokesčio, taip pat patyrė 950 Eur atstovavimo išlaidų. Atsakovė dėl teisinės pagalbos nesikreipė. Pažymėtina, kad šalių išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nustatytų maksimalių dydžių.
65. Šiuo sprendimu ieškovo reikalavimas tenkintas visiškai (t. y. 100 procentų). Remiantis minėtu teisiniu reglamentavimu, ieškovui iš atsakovės priteistina 950 Eur atstovavimo išlaidų bei 105 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Taigi ieškovui iš atsakovės iš viso priteistina 1 055 Eur.
66. Taip pat šioje byloje patirta 6,64 Eur pašto išlaidų (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylos viršelio vidinė pusė) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Tenkinus ieškinį visiškai, šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, 282 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-6600-1157/2022 nustatytą D. A. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi L. K. bendravimo tvarką ir nustatyti naują ieškovo G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarką, pagal kurią:
1) kas dvi savaites (nuo kiekvieno mėnesio pirmos iki penkioliktosios dienos imtinai) L. K. tiesiogiai bendrauja ir gyvena su savo motina D. A., būdamas jos žinioje ir priežiūroje;
2) likusį savo laiką, t. y. nuo kiekvieno mėnesio šešioliktosios dienos iki paskutinės kalendorinio mėnesio dienos imtinai, L. K. tiesiogiai bendrauja ir gyvena su savo tėvu G. K., su kuriuo yra nustatyta jo gyvenamoji vieta.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-6600-1157-2022 patvirtintą išlaikymo dydį nepilnamečiui vaikui L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisiant iš atsakovės D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai išlaikymą mokant periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis po 100 Eur nuo sprendimo įsiteisėjimo iki vaiko pilnametystės, sumokant šias išmokas iki einamojo mėnesio 20 dienos už einamąjį mėnesį, lėšas pervedant į G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) sąskaitą banke.
Priteisti iš atsakovės D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1 055 Eur (vieną tūkstantį penkiasdešimt penkis eurus) išlaidų už advokato padėjėjo pagalbą ir sumokėtą žyminį mokestį.
Priteisti iš atsakovės D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 6,64 Eur (šešis eurus 64 ct) bylinėjimosi išlaidų už pašto išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.