- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-30
- Bylos Nr.
- e2-6600-1157/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02322-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Virgailienė Mečkauskienė
- Ieškovas
- D. A.
- Atsakovas
- G. K.
- Advokatai
- Lolita Makauskaitė
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Jurgitai Jurkaitienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal ieškovės D. A. ieškinį atsakovui G. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir susijusių klausimų, išvadą teikianti institucija –Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Ieškovė D. A. ieškiniu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama: 1) nustatyti nepilnamečio vaiko L. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu G. K.; 2) priteisti nepilnamečiui vaikui L. K. iš motinos D. A. išlaikymą mokant periodinėmis kasmėnesinėmis po 230 Eur dydžio išmokomis iki vaiko pilnametystės; 3) nustatyti, kad D. A. su nepilnamečiu sūnumi L. K. bendrauja nuolat ir tiesiogiai.
2. Ieškovė paaiškino, kad šalys – ieškovė D. A. (toliau – ir ieškovė) ir atsakovas G. K. (toliau – ir atsakovas) yra nepilnamečio vaiko L. K. tėvai. Šalys gyvena skyriumi, nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, t. y. ieškove D. A., Vilniaus miesto apylinkės teismui 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-29156-1094/2020 patvirtinus šalių sudarytąją Taikos sutartį (toliau – ir Taikos sutartis).
3. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl, jos teigimu, iš esmės pasikeitusių aplinkybių. Nurodo, jog šiuo metu šalys negali suderinti bendro sprendimo geriausiai atitinkančio Šalių nepilnamečio vaiko interesus.
4. Ieškovės teigimu, 2021 m. lapkričio 27 d. atsakovas G. K. kreipėsi į Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių, informuodamas apie galimai pažeidžiamas šalių nepilnamečio vaiko teises, nors apie iškilusias vaiko elgesio problemas buvo žinoma jau gerokai anksčiau, nes nuo 2021 m. birželio 23 d. šeimai yra taikomas atvejo vadybos procesas. Atsižvelgiant į praeitų mokslo metų rezultatus šalių sūnus buvo paliktas kartoti 7 klasės kursą. Galimai dėl šios priežasties prasidėjo ir tęsėsi nuolatiniai užsiėmimų mokykloje praleidimai. Pastangos formuoti mokymosi motyvaciją, kontroliuoti dienotvarkę, paskatinimų bei ribojimų taikymas ne tik nedavė teigiamų rezultatų, bet paskatino agresyvų ir konfliktišką nepilnamečio sūnaus elgesį, dėl ko 2021 m. lapkričio 27 d., įvykus konfliktui tarp ieškovės ir šalių nepilnamečio sūnaus dėl paimto ir negrąžinto vaikui mobilaus ryšio telefono jam atsisakant lankyti ugdymo įstaigą, šalių nepilnametis vaikas išreiškė norą gyventi su tėvu.
5. Nepaisant atsakovo prieštaravimų ir kardinaliai priešingai interpretuojamos susiklosčiusios situacijos, šalių nepilnamečio vaiko ugdymo įstaigos lankomumas ženkliai pasikeitė, kas, ieškovės vertinimu, leidžia pagrįstai teigti, kad tėvo įtaka šiame sūnaus raidos etape yra reikšminga ir paveiki. Nuo 2021 m. lapkričio 29 d. iki gruodžio 13 d., t. y. laikotarpiu, kurį šalių sūnus gyveno su tėvu, šalių nepilnametis sūnus praleido vos vieną pamoką. Tačiau grįžęs į ieškovės namus nuo 2021 m. gruodžio 13 d., sūnus vėl praleidžia užsiėmimus mokykloje. Šalių sūnaus ugdymo įstaigos lankomumas bei mokymosi rezultatai jam gyvenant su tėvu yra ženkliai geresni, kas geriau atitinka nepilnamečio vaiko interesus, kadangi švietimas – veikla, kuria siekiama suteikti asmeniui visaverčio savarankiško gyvenimo pagrindus ir padėti nuolat tobulinti savo sugebėjimus.
6. Ieškovė, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.174 straipsnio 4 dalis nuostatomis, nurodo, jog nagrinėjamu atveju yra iš esmės pasikeitusios aplinkybės, tiesiogiai įtakojančios nepilnamečio vaiko gerovę. Šalių nepilnamečio sūnaus raidos etape šiuo metu yra ypatingai svarbus tėvo vaidmuo jo gyvenime, kuris turi ir gali panaudoti turimą autoritetą nepilnamečio sūnaus gerovės tikslais. Esamoms ugdymo, lankomumo bei elgesio problemoms spręsti ypač efektyviai paveikė laikinas šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas. Ieškovės teigimu, šiuo metu yra svarbu užtikrinti nepertraukiamą ir nuolatinį nepilnamečio vaiko dalyvavimą ugdymo procese, nes švietimo tikslai yra orientuoti į vaiko vystymąsi, asmenybės formavimą, siekiant išugdyti vertybines orientacijas, leidžiančias tapti doru, savarankišku, atsakingu žmogumi, išlavinti dabartiniam gyvenimui svarbius jo komunikacinius gebėjimus, padėti įsisavinti žinių visuomenei būdingą informacinę kultūrą, užtikrinant gimtosios ir užsienio kalbų mokėjimą, informacinį raštingumą, o taip pat šiuolaikinę socialinę kompetenciją ir gebėjimus savarankiškai kurti savo gyvenimą. Kartu ugdymosi procesas yra svarbus nustatyti jauno žmogaus kūrybinius gebėjimus ir pagal tai padėti jam įgyti profesinę kvalifikaciją ir kompetenciją. Todėl užtikrinant nepilnamečio vaiko interesus, jo gyvenamoji vieta keistina ją nustatant su tėvu, įgyvendinant prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
7. Pasisakydama dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo, ieškovė nurodo, jog nustačius vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, iš kito priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui, kurio paskirtis – užtikrinti būtinas sąlygas vaikui augti, vystytis, realizuoti ir tobulinti įgimtus ir įgytus gebėjimus. Ieškovė prašo nustatyti tokį išlaikymo dydį ir formą nepilnamečiui vaikui išlaikyti – priteisti išlaikymą mokamą periodinėmis kasmėnesinėmis 230 Eur dydžio išmokomis nepilnamečiui vaikui, mokamas iki pilnametystės. Prašymas priteisti išlaikymą mokamą periodinėmis kasmėnesinėmis 230 Eur dydžio išmokomis nepilnamečiui vaikui mokamas iki pilnametystės grindžiamas Taikos sutartimi, kuri 2020 m. rugpjūčio 17 d. patvirtinta Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, pagal kurią šalys sutarė, kad skyriumi gyvenantis vienas iš tėvų teikia išlaikymą nepilnamečiui vaikui 230 Eur dydžio kasmėnesinėmis išmokomis.
8. Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, ieškovė nurodo, jog šalių vaikui gyvenant su ieškove, sūnaus ir skyriumi gyvenančio tėvo laisvė pasirinkti tiek bendravimo būdą, tiek laiką nebuvo varžoma. Ginčo tarp šalių dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku nėra buvę. Todėl pakeitus šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą reikalavimas nustatyti detalią bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką nėra reiškiamas. Atsakovui manant esant reikalinga nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką – tvarka nustatytina atsižvelgiant į vaiko interesus. Ieškovė turi visas galimybes užtikrinti vaiko teises į saugią aplinką tiek fizine, tiek socialine prasmėmis.
Atsiliepimas
9. Atsakovas G. K. atsiliepime prašo: 1) ieškinį atmesti; 2) išklausyti L. K. nuomonę dėl gyvenamosios vietos nustatymo; 3) iš ieškovės atsakovo naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal byloje esančius šias išlaidas patvirtinančius dokumentus.
10. Atsiliepime nurodoma, kad atsakovas yra nepilnamečio vaiko L. K. tėtis. Atsakovas su ieškove gyvena skyrium, o nuo 2020 m. rugpjūčio 17 d. su sūnumi bendrauja ir berniuku rūpinasi pagal galimybes ir laikydamiesi Taikos sutarties sąlygų. Ieškovė su atsakovu yra susitarę, ir sūnumi rūpinasi bendrai, dalyvauja savo nepilnamečio sūnaus auklėjime, domisi jo gyvenimu, mokslu, draugais. Tėvas G. K. įsipareigojo, ir kiek tai leidžia atskira nuo vaiko gyvenamoji vieta, bendrauja su sūnumi, rūpinasi jo poreikiais, sveikata, ugdymu.
11. Atsakovas nurodo, jog jis nėra pažeidęs bendravimo su vaiku sąlygų, teikia kas mėnesį nustatyto dydžio išlaikymą ir rūpinasi vaiku pagal savo išgales ir taip, kaip supranta ir mano esą geriausia sūnui.
12. Atsakovo teigimu, sūnus visą laiką mokėsi gan neblogai ir mokyklą lankė noriai. Visos problemos prasidėjo pakeitus vaiko mokyklą. Sprendimą pakeisti mokyklą ieškovė priėmė vienašališkai, nederino ir nesitarė su atsakovu. Naujoje mokykloje sūnui sunkiai sekėsi adaptuotis, prasidėjo karantinas ir tapo dar sunkiau užmegzti gerus santykius su klasės draugais, mokytojais. Atsakovas šiuo sunkiu vaikui laikotarpiu turėjo slaugyti sunkiai onkologine liga susirgusią mamą ir galėjo skirti mažiau laiko ir dėmesio berniukui. Matyt tai buvo priežastys, lėmusios mūsų L., nenorą mokytis, izoliaciją nuo mokyklos.
13. Atsakovui žinoma, kad sūnus nesutaria su ieškove, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad berniukas yra paauglys, ir paauglystė yra audringa, tiki, kad tai tik laiko klausimas. Tėvas nuolat bendrauja su sūnumi ir kalba, kad berniukas turėtų klausyti abiejų tėvų, konfliktus spręsti kalbantis, ieškant išeities ir geriausio toje situacijoje sprendimo tiek vaikui, tiek tėvams. Ieškovė, siekdama formuoti vaiko mokymosi motyvaciją, kontroliuoti dienotvarkę, auklėja taikydamas ribojimus, paimant mobilaus ryšio telefoną, kompiuterį, nustatant draudimus, kas ne tik neduoda teigiamų rezultatų, bet didina konfliktą tarp mamos ir vaiko, paskatina agresyvų ir konfliktišką nepilnamečio sūnaus elgesį. Dėl to 2021 m. lapkričio 27 d. įvykus konfliktui tarp ieškovės ir šalių sūnaus dėl paimto ir negrąžinto vaikui mobilaus ryšio telefono, jam atsisakant lankyti ugdymo įstaigą, ieškovė berniuką išvijo iš vaiko gyvenamosios vietos. Vaikui buvo liepta eiti gyventi pas atsakovą. Ieškovė tokio sprendimo nesuderino su atsakovu, netgi neperspėjo, kad vaikas pakeliui pas tėvą, nesiaiškino, ar atsakovas yra Lietuvoje, ar yra namuose. Berniukas išėjo neturėdamas įdėtų nei drabužių, nei higienos priemonių, nei vadovėlių, kitų kasdienai ir mokyklai reikalingų savo daiktų. Vaikas iš namų išprašytas be telefono, be smulkių pinigų autobuso bilietui. Toks ieškovės elgesys ir problemų sprendimo būdas nepriimtinas nei teisės, nei moralės požiūriu.
Atsiliepimas
14. Atsakovas nurodo, jog ieškovės nuomone, konfliktai išsispręstų ir sūnus lankytų mokyklą, jeigu gyventų su atsakovu. Atsakovo teigimu, jis būtų laimingas, jeigu turėtų galimybę gyventi su sūnumi ir matytis kiekvieną dieną, tačiau, būdamas rūpestingu, atsakingu tėvu, siekia išsiaiškinti, ar berniuko gyvenamosios vietos pakeitimas tokiu audringu paauglystės laikotarpiu, nebūtų žalingas sūnui, nesukeltų neigiamų pasekmių vaiko psichologinei būklei, raidai ir pan.
15. Remdamasis Kasacinio teismo praktika, atsakovas nurodo, jog šio ginčo atveju, ieškovė nepateikė įrodymų, kurie pateisintų L. gyvenamosios vietos pakeitimo būtinumą, todėl ieškinys yra atmestinas.
16. Be to, atsakovas įsitikinęs, kad pakeitus vaiko gyvenamą vietą, berniukas nepradėtų dėl to geriau mokytis, lankti mokyklos. Priešingai – sukeltas stresas dėl aplinkos pasikeitimo, pakitusių gyvenimo sąlygų, galėtų tik dar labiau pabloginti vaiko psichologinę būklę ir pagilinti problemas, susijusias su mokykla ir ugdymo procesu. Atsakovo nuomone, reikia šalinti priežastis, dėl kurių sūnus nenori mokytis, galbūt keisti ugdymo įstaigą, galbūt reikalinga korepetitorių pagalba ir pan. Šeimos problemų, susijusių su L. maištingu elgesiu, gyvenamos vietos pakeitimas, turimų gyvenamų sąlygų pabloginimas, atskyrimas nuo augintinių, draugų, tik pablogins situaciją. Atsakovas per mediacijos procesą siūlė ne vieną sprendimo būdą, tačiau ieškovė kategoriška, mano, kad tik gyvenamos vietos pakeitimas išspręstų visas problemas.
Atsiliepimas
17. Atsakovo teigimu, šioje byloje svarbu tai, kad berniukui labai svarbu turėti savo erdvę. Dabartiniuose ieškovės namuose vaikas turi savo kambarį, turi savo mėgstamus baldus, susikūręs kambaryje jam gražią, jaukią aplinką. Tuo tarpu atsakovas gyvena nuomojamame vieno kambario bute, kuriame apsigyvenus su sūnumi, vaikas neturėtų savo kambario, savo erdvės, savo baldų ir pan. Be to, atsakovas yra jaunas vyras, turi partnerę, kuri dažnai leidžia laiką atsakovo namuose, lieka nakvoti ir pan. Todėl sunku įsivaizduoti, kaip berniukui apsigyvenus su tėvu, būtų galima sukurti vaikui tinkamas, saugias sąlygas gyventi, mokytis ir pan.
18. Be to, atsakovas nurodo, jog berniukas labai myli gyvūnus. Ieškovės namuose gyvena augintinis šuo, ir L. net sunku įsivaizduoti, kaip jam reiktų gyventi be mylimo augintinio. Taip pat L. turi keletą draugų, kurie gyvena šalia ieškovės namų. Persikėlus gyventi pas tėvą, susitikti ir draugauti per didelį atstumą būtų daug sunkiau. Vaikui labai svarbūs santykiai su kitais vaikais, pokalbiai, bendras laiko leidimas, ypatingai paauglystės laikotarpiu.
19. Taip pat atsakovas paaiškina, kad šiuo metu lanko kvalifikacijos kėlimo kursus, kurie vyksta po darbo vakarais ir užsitęsia iki 22 val. vakaro. Tad sūnus, gyvendamas su tėvu, po mokyklos vakarus turėtų leisti vienas, kas matyt tikrai pagelbėtų sprendžiant vaikui iškilusias problemas dėl mokymosi ir jo elgesio.
20. Atsakovas, remdamasis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsniu, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nurodo, jog šalių sūnus turėtų būti išklausytas ir išgirstas jo noras dėl gyvenamosios vietos nustatymo. Sūnus šiai dienai yra išreiškęs norą gyventi su mama.
21. Pasisakydamas dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo, atsakovas nurodo, jog berniuko išlaikymui šiuo metu skiriamas 230 Eur dydžio išlaikymas kas mėnesį iš skyrium gyvenančio tėvo yra pakankamas. Atsakovas savo ruožtu prie vaiko išlaikymo prisideda pagal galimybes, rūpinasi ir tenkina vaiko poreikius sūnui leidžiant laiką kartu su atsakovu. Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, atsakovas nurodo, jog šalims nekyla sunkumų dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Šalys, atsižvelgdamos į gan brandaus vaiko norus, pageidavimus, susitaria, kada ir kaip bendrauti su sūnumi. Todėl nėra pagrindo keisti ir nustatyti kitokią bendravimo su vaiku tvarką.
22. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba) 2022 m. kovo 2 d. pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad atsižvelgiant į bylos aplinkybes, vaiko interesus, vadovaujantis vaiko teisių ir teisėtų interesų prioritetinio gynimo principu, prieštarauti iš esmės dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu, neturi pagrindo. Duomenų, kad tarp šalių būtų ginčas dėl bendravimo su vaikais, nėra. Taip pat Tarnyba nurodė, jog ieškinyje prašomo priteisti išlaikymo dydis siejamas su minimaliais vaiko poreikiais.
23. Tarnyba paaiškino, jog Tarnybai šeima yra žinoma: 2021 m. birželio 7 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai; liepos 16 d. vaiko teisių pažeidimų nenustatyta; lapkričio 15 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai; 2022 m. sausio 11 d. vaiko teisių pažeidimų nenustatyta. Nuo 2021 m. birželio 23 d. šeimai taikoma atvejo vadyba. Tarnyba, prieš teikdama išvadą, lankėsi tiek ieškovės, tiek atsakovo gyvenamosiose vietose, išklausė vaiką. Ieškovė gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame apie 83 kv. m. būste (3 kambariai: 2 miegamieji ir svetainė, sujungta su virtuvės zona). Apsilankymo metu buvo tvarkinga ir švaru. Paaugliui skirtas atskiras kambarys, tačiau jis neleido apžiūrėti kambario. Ieškovės teigimu, vaikas turi visus reikalingus baldus ir priemones.
24. Atsakovas gyvena nuomojamame apie 36 kv. m. būste (1 kambarys kartu su virtuvės zona). Apsilankymo metu buvo tvarkinga ir švaru. Atskiros erdvės vaikui nėra.
25. Vaiko teigimu, su mama ir jos sugyventiniu jis sutaria gerai, su tėčiu susitinka kartą per savaitę, telefonu susisiekia dažnai. Pasak L., mama jam sako, kad jis turi pagyventi su tėčiu, tačiau jis nesupranta, kodėl turėtų. L. nenori keisti gyvenamosios vietos – jam patinka taip, kaip yra dabar – gyventi su mama, o su tėčiu susitikti. L. pasakojo, kad mama buvo jį išvariusi iš namų, todėl apie dvi savaites gyveno su tėvu. Anot vaikino, pas tėvą jam nėra atskiros erdvės, nėra sudarytų sąlygų – L. miegojo ant sofos-lovos, o tėtis – ant grindų. Gyventi su mama jam patinka labiau – turi savo atskirą kambarį, šalia gyvena draugai, patogus susisiekimas su mokykla. Vaikinas nurodė, jog nenori būti išvarytas iš namų.
II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė
26. Ieškovė D. A. teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus bei paaiškino, kad bėdos su vaiko mokslais tęsiasi apie dvejus metus, nuo 6 klasės, kai vaikas buvo išmestas iš privačios mokyklos. Situacija pablogėjo per karantiną. Vaikas buvo paliktas antrais metais, bet vis tiek nesusiėmė. Kai vaikas būna pas tėvą, pagerėja jo lankomumas, pagerėja ir santykiai su ieškove. Ieškovės manymu, vaikui tiesiog trūksta tėvo dalyvavimo jo gyvenime. Jos nuomone, vaikui būtų geriau gyventi su tėvu tam, kad jis bent jau baigtų mokyklą. Ieškovė paaiškino, kad kalbėjo su tėvu, kad su sūnumi praleistų daugiau laiko, bet su juo sunku susitarti. Vaikui patinka rutina – kad jie kartu keliasi, pusryčiauja, kartu su tėvu išeina. Tuo tarpu ieškovė – vaiko priežiūros atostogose, tokios rutinos nėra. Ieškovė teigia išbandžiusi įvairias priemones, tačiau situacija negerėja. Ieškovės teigimu, ji naudoja įvairias buitines motyvacines sistemas – arbatpinigiai, kompiuterio, kitų ekranų ribojimas, kalbėta su jos seserimi, seneliais. Pas psichologus lankosi pati ieškovė, bet vaiko įkalbėti nuvykti pas psichologą nepavyksta. Vaikas pradėjo vyriškėti, bręsti, todėl jam reikalingas tėvas. Ieškovės nuomone, problemos yra susiję ne tik su mokymųsi, bet ir su asmeninėmis vaiko problemomis (paauglystė, brendimas). Jos teigimu, vaikas sistemingai, net piktybiškai atsisako visos pagalbos, būrelių. Mokyklos lankymas didžiausia bėda.
27. Ieškovė paaiškino, jog vaikas turi savo kambarį, jam patogu. Iš namų išvarytas jis nebuvo – nurodomas įvykis buvo ledkalnio viršūnė, nuo kurios viskas pradėjo keistis. Po bandymo paimti telefoną, ieškovė buvo išvadinta necenzūriniais žodžiais. Po konflikto vaikas susikrovė daiktus ir išvažiavo pas atsakovą.
28. Ieškovės teigimu, bendraujant su vaiku, paliepimų būna mažai – pastoviai vyksta derybos. Ieškovė nurodo, jog viską daro dėl sūnaus gerovės.
29. Ieškovė nurodo, jog atsakovas su vaiku nesusitinka. Kai vaikas gauna daugiau dėmesio, pasikeičia iš esmės.
30. Ieškovė paaiškino, jog tiek L., tiek tėvui siūlė, kad gali padėti įsigyti baldus ir pan.
31. Taip pat teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, jog jau apie metus laiko į namus ateina socialinė darbuotoja, pakelia sūnų ir išeina. Ieškovė stengiasi kalbėtis su sūnumi, kviečia dalyvauti, važiuoti prie ežero.
Šalies argumentai
32. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu papildomai nurodė, jog tėvas kritikuoja motinos taikomas priemones, tačiau su gyvenamosios vietos pakeitimu nesutinka. Atstovės teigimu, susiklosčiusi situacija – kelia nerimą. Šeimai nuo 2021 m. birželio taikoma atvejo vadyba. Ieškovė visas Tarnybos rekomendacijas įvykdė, atsakovas – neišklausė kursų.
33. Esminis pasikeitimas, dėl ko turėtų būti pakeista vaiko gyvenamoji vieta nagrinėjamoje byloje – iš esmės pasikeitęs vaiko elgesys, kuris turi ženklią įtaką ugdymosi procesui. Vaiko elgesys kenkia jo paties interesams.
34. Atskiros privačios erdvės turėjimas motinos namuose vaiko neskatina tinkamai elgtis. Atsakovo būstas – vos perpus mažesnis. Būstu dalintųsi 2 artimiausi tos pačios lyties asmenys. Atsakovo privatus gyvenimas (partnerė) negali būti priešpastatomas vaiko interesams.
35. Atstovės nuomone, augintiniai, draugai – nėra esminiai dalykai, kai sprendžiamas vaiko gerovės klausimas. Gyvenamosios vietos skirtumas – vos 4 kilometrai, kas Vilniaus mastu nėra daug. Atstovės vertinimu, vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas – vienintelis būdas, kad nenukentėtų vaiko interesai. Tikėtina, kad vaikui gyvenant su tėvu, vaiko rezultatai pagerėtų, situacija pakryptų į gerąją pusę. Ginčo dėl išlaikymo dydžio (230 Eur/mėn) nėra. Bendravimo tvarkos taip pat prašo nenustatyti, kadangi dėl to ginčo tarp šalių taip pat nėra. Vaikas pakankamai suaugęs ir brandus. .
Atsiliepimas
36. Atsakovas G. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka, nes mokslai pablogėjo pakeitus mokyklą. Dėl pakeitimo ieškovė su atsakovu nesitarė. Tarnyba su tėvu susisiekė tik tada, kai vaikas buvo paliktas antriems metams.
37. Atsakovas paaiškina, kad jo motina sirgo sunkia onkologine liga ir vasarą mirė, bet ieškovei tai nerūpėjo. Atsakovas daug laiko praleido mokydamasis ir slaugydamas motiną.
38. Atsakovo nuomone, ieškovei neaktuali vaiko nuomonė, neatsižvelgia, kad atsakovas net neturi sąlygų vaikui gyventi (gyvena 1 kambario bute, vaikas miega ant pripučiamo čiužinio ant grindų). Vaikui nepatogu, nėra kur pasidėti daiktų, ruošti pamokų, nėra privatumo. Pas atsakovą vaikas būti nenori, nakvoja pas draugus.
Atsiliepimas
39. Atsakovo teigimu, su sūnumi jis gyveno 10 metų. Ieškovė yra sukūrusi naują šeimą, todėl jai svarbu jos asmeniniai norai, o vaiko gyvenamąją vietą pakeisti siekia, nes jai nepatogu, kai vaikas paauglys. Atsakovo manymu, mama nededa pastangų, nedirba, turi daug laiko, vadovaujasi sovietiniais metodais (bausmėmis, atėmimais), nedraugiškais paaugliui. Atsakovas su vaiku bendrauja tiek, kiek vaikas nori (telefonu, socialiniais tinklais, susitinka). Problemas bando spręsti ir su Tarnyba, ir su psichologais. Vaikui skambina kasdien, jį motyvuoja.
40. Atsakovo teigimu, apie lankomos mokyklos pakeitimą jis sužinojo mokslo metų viduryje. Pasak vaiko, jis sunkumų neturėjo. Prie dienyno atsakovas nesijungė, nes tuo metu sirgo mama, turėjo rūpesčių. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad mokslo metų pradžioje lankomumas buvo neblogas, tačiau mamai susilaukus vaiko, L. lankomumas pradėjo kristi. Atsakovas vaiko motyvavimui naudoja papildomas lėšas, pirkimą, kas rytą skambinasi, bendrauja su Tarnybos atstovais.
41. Atsakovo nuomone, tikėjimas (kad situacija pasikeis) – ne argumentas, viskas turi būti grindžiama faktais. Ieškinys prieštarauja vaiko interesams, konkrečiai – į privačią erdvę. Ieškovė viską „taiso“ vaiko išvarymu. Atkreipia dėmesį, kad jis su vaiku lankėsi pas psichologą (ko nepadarė mama).
42. Išvadą teikiančios institucijos atstovė Jurgita Jurkaitienė teismo posėdžio metu pateikė išvadą, nurodydama, kad palaiko 2022 m. kovo 1 d. išvadą. Tarnybos atstovės teigimu, pasikeitęs vaiko elgesys laikytinas svarbia aplinkybe vaiko gyvenamajai vietai pakeisti. Atsakovo prieštaravime girdimas tik tėvo atsisakymas vykdyti tėvo pareigas. Ieškinys, Tarnybos vertinimu, pareikštas vaiko interesais. Vaiko norai prieštarauja jo interesams. Vaiko gyvenamąją vietą nustačius su tėvu, jo interesai bus geriau apsaugoti. Vaikui tėvas privalo sudaryti tinkamas sąlygas. Atskiros erdvės nebuvimas – ne pagrindas nekeisti vaiko gyvenamosios vietos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados
Ieškinys tenkinamas.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo
43. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-29156-1094/2020 patvirtinta ieškovės ir atsakovo pasirašyta taikos sutartis, kuria šalys susitarė nepilnamečio vaiko L. K. gyvenamąją vietą nustatyti su motina D. A.. Šalys susitarė, kad bendrai ir maksimaliai dalyvaus savo nepilnamečio sūnaus auklėjime. G. K. įsipareigojo, kiek tai leis atskira nuo vaiko gyvenamoji vieta, ir toliau rūpintis sūnaus sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, prisidėti prie sąlygų jam mokytis ir lavintis. Šalys susitarė, kad visi veiksmai ir sprendimai, susiję su sūnaus auklėjimu, turi būti planuojami ir vykdomi abipusiu šalių susitarimu. Taip pat šalys susitarė dėl išlaikymo vaikui – po 230 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės (el. b. l. 6-7). Šiuo metu šalių vaikui yra (duomenys neskelbtini) metų.
44. Nagrinėjamu atveju ieškovė siekia pakeisti šalių nepilnamečio sūnaus L. K. gyvenamąją vietą, t. y. nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, kadangi gyvendamas su motina, vaikas atsisako lankyti ugdymo įstaigą, nesimoko, ieškovės pastangos formuoti vaiko motyvaciją, kontroliuoti dienotvarkę ir pan., ne tik nedavė teigiamų rezultatų, bet ir paskatino agresyvų ir konfliktišką sūnaus elgesį. Tuo tarpu po konflikto nepilnamečiui kurį laiką gyvenus su tėvu, ugdymo įstaigos lankomumas ženkliai pasikeitė – gyvendamas su tėvu, sūnus praleido vos vieną pamoką. Po to, kai sūnus vėl grįžo pas ieškovę, jis vėl praleidžia užsiėmimus mokykloje.
45. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).
46. Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010; 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).
47. Kasacinio teismo pažymėta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014).
48. Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, įstatyme nenustatyta, tačiau vystoma kasacinio teismo praktikoje pateikiant to pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje.
49. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, jog vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).
50. Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje surinktus įrodymus, nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-29156-1094/2020 patvirtinta šalių taikos sutartis, kuria šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina. Iš ieškovės teismo posėdžio metu teiktų paaiškinimų nustatyta, jog jau taikos sutarties tvirtinimo metu situacija su šalių sūnaus ugdymu buvo pradėjusi prastėti. Tačiau šiuo metu padėtis ypatingai pablogėjusi – vaikas ugdymo įstaigos praktiškai nebelanko, ieškovė nepajėgia jo priversti nei rytais atsikelti, nei lankyti mokyklą. Tuo tarpu sūnui kurį laiką gyvenant su atsakovu, vaiko elgesys buvo pasikeitęs.
51. Įvertinus į bylą pateiktus išrašus iš elektroninio dienyno, matyti, jog šalių sūnus, gyvendamas su motina, praleidžia ypatingai daug pamokų, gaunami dalykų įvertinimai – daugiausia neigiami, kas rodo itin žemą vaiko motyvaciją tiek mokytis, tiek lankyti ugdymo įstaigą. Taip pat šias aplinkybes patvirtina ir į bylą pateikti rašytiniai dokumentai: Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2021 m. lapkričio 30 d. vaiko situacijos vertinimo anketa, Vilniaus miesto socialinės paramos centro Pagalbos šeimai skyriaus 2021 m. gruodžio 27 d. Pagalbos planas, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinavimo skyriaus 2021 m. gruodžio 6 d. Susitikimo protokolas, kuriuose užfiksuotos aplinkybės tiek dėl vaiko konfliktiškų santykių su motina (ieškove), tiek dėl ugdymo įstaigos nelankymo. Pažymėtina, jog nors ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog į namus atvyksta net socialinė darbuotoja, kuri kelia vaiką, kad šis eitų į mokyklą (vaikas, žinodamas, kad darbuotoja atvyks, paprastai atsikelia), tačiau iš pateiktų elektroninio dienyno išrašų nematyti, jog bent kažkuriuo metu vaikui gyvenant pas motiną, lankomumas būtų pagerėjęs. Tuo tarpu gyvendamas pas atsakovą, kad ir laikinai, tačiau vaikas buvo pakeitęs savo elgesį, kas rodo, jog galimai tėvo įtaka vaikui yra didesnė.
52. Aptartas vaiko elgesys kenkia pačiam vaikui, jo interesams, t. y. (duomenys neskelbtini) metų vaikas, kuriam ugdymas yra privalomas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 straipsnio 1 dalis), atsisakydamas lankyti ugdymo įstaigą, netenka galimybės tobulėti, įgyti vėlesniems gyvenimo etapams būtinų žinių bei įgūdžių, riboja socialinių ryšių plėtojimą, tuo darydamas žalą sau. Pažymėtina, jog Tarnybos atstovė, susipažinusi su bylos medžiaga bei išklausiusi šalių paaiškinimų teismo posėdžių metu, taip pat pateikė išvadą, jog vaiko interesus labiausiai atitiktų būtent vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas, nustatant ją su tėvu (atsakovu).
53. Atsakovas, nesutikdamas su ieškinio reikalavimais, nurodo, jog jo gyvenamoji vieta nėra tinkama apsigyventi sūnui, kadangi sūnus neturės atskiros erdvės, būstas nėra didelis, be to – atsakovas turi partnerę, kuri dažnai lankosi jo namuose ir lieka nakvoti.
54. Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, jog vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo. Taigi, atsakovas nepagrįstai savo asmeninių interesų tenkinimą priešpastato vaiko gerovei. Pabrėžtina, jog abu tėvai yra atsakingi už vaiką, abu privalo dėti visas pastangas, kad vaiko poreikiai būtų užtikrinti. Atsakovo nurodytas argumentas dėl atskiros erdvės vaikui neturėjimo taip pat nelaikytinas reikšmingu – vaikas motinos namuose turėjo atskirą kambarį, tačiau tai visiškai neįtakojo jo elgesio, nemotyvavo mokytis ir pan., netgi priešingai – gyvendamas su ieškove komfortiškomis sąlygomis, sūnus atsisakė lankyti ugdymo įstaigą, keltis rytais, be to, konfliktavo su motina.
55. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, jog byloje turėtų būti išklausyta vaiko nuomonė.
56. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė reikšti savo pažiūras visais jį liečiančiais klausimais ir būti išklausytam bet kokio jį liečiančio teisminio ar administracinio nagrinėjimo metu tiesiogiai arba per atstovą ar atitinkamą organą nacionalinių įstatymų nustatyta tvarka. CK 3.177 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išsiaiškinti vaiko norus ir pažiūras nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, kad jis sugebėtų šiuos suformuluoti ir išreikšti. Vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, teisme turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą (CK 3.164 straipsnis). Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintas įpareigojimas teismui, sprendžiančiam vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą, išsiaiškinti vaiko nuomonę, su kuriuo iš tėvų jis norėtų gyventi, tačiau nenustatyta, jog visais atvejais ši teismo pareiga turi būti įgyvendinama tiesiogiai, t. y. per teismo posėdį.
57. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vaiko nuomonė nėra visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 str. 2 d., CPK 380 str. 1 d.), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
58. Nagrinėjamoje byloje yra pateiktas 2022 m. vasario 21 d. Vaiko nuomonės išklausymo aktas. Su vaiku bendravo Tarnybos atstovai. Tiek iš pateikto akto, tiek iš atsakovo ir net ieškovės paaiškinimų vaiko nuomonė yra aiški – vaikas nori gyventi su motina, nes jam ten patogu – turi savo atskirą kambarį, šalia gyvena draugai, patogus susisiekimas su mokykla. Taigi, papildomai apklausti vaiką būtent tiesiogiai teismo posėdyje, kai jo pozicija yra visiškai aiški, teismo vertinimu, nėra tikslinga. Kita vertus, šioje byloje vaiko nuomonė nėra lemianti, kadangi ji akivaizdžiai prieštarauja paties vaiko interesams – patogus gyvenimas pas motiną neduoda teigiamų rezultatų, vaiko nemotyvuoja keisti savo elgesio, mokytis, lankyti ugdymo įstaigos ir pan., o priešingai – būtent gyvenant pas motiną vaiko elgesys pasikeitė, suprastėjo motyvacija, vaikas motinos neklauso.
59. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi patvirtinta šalių taikos sutartimi nustatyta vaiko gyvenamoji vieta keistina ir vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su tėvu (atsakovu).
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo
60. Nustačius nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su atsakovu, iš ieškovės priteistinas išlaikymas vaikui. Ieškovė prašė priteisti iš jos nepilnamečiui sūnui po 230 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, kadangi tokią sumą šalys buvo numatę teismo patvirtintoje sutartyje mokėti atsakovui, kol vaikas gyveno su ja. Atsakovas su šiuo ieškinio reikalavimu sutiko.
61. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
62. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
63. Nustačius, kad L. K., kuriam šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų, yra sveikas, specialiųjų poreikių neturi, be to, nesant tarp šalių ginčo dėl išlaikymui reikalingos sumos, nustatytina, kad iš ieškovės priteistinas išlaikymas nepilnamečiui sūnui po 230 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki vaiko pilnametystės.
64. Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečiui vaikui išlaikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoju skiriamas atsakovas G. K. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).
65. Remiantis CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis turėtų būti vykdomas skubiai. Tačiau nagrinėjamoje byloje svarbu įvertinti aplinkybę, jog sprendimas dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo nėra vykdytinas skubiai. Atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę, taip pat tai, jog išlaikymas reikalingas būtent vaikui, todėl, remiantis teisingumo bei protingumo kriterijais, sprendimą dalyje dėl periodinio išlaikymo priteisimo taip pat netikslinga vykdyti skubiai, o tik po sprendimo įsiteisėjimo.
Dėl bendravimo su vaiku tvarkos
66. CK 3.175 straipsnis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.
67. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog tarp šalių nekyla ginčų dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos. Teismo posėdžių metu abi šalys šią aplinkybę patvirtino, atsakovas sutiko, jog detalios bendravimo tvarkos nustatyti nereikia, šalys dėl to sutaria.
68. Atsižvelgdamas į šalių paaiškinimus, teismas vertina, jog nesant ginčo tarp šalių, detali ieškovės bendravimo su vaiku tvarka nenustatytina.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
69. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis).
70. Remiantis bylos dokumentais, ieškovė teikdama ieškinį sumokėjo 147 Eur dydžio žyminį mokestį (2022 m. sausio 25 d. SEB mokėjimo nurodymai Nr. 56823 – 85 Eur ir Nr. 56824 – 62 Eur). Ieškovė neprašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos.
71. Byloje patirta 4,48 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), ši suma iš šalių į valstybės biudžetą nepriteistina. .
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2SP-29156-1094/2020, patvirtintos 2020 m. rugpjūčio 11 d. taikos sutarties 1 punktą, kuriuo nepilnamečio L. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) gyvenamoji vieta nustatyta su jo motina D. A. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir nustatyti nepilnamečio L. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą su tėvu G. K. (a. k. (duomenys neskelbtini))
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2SP-29156-1094/2020, patvirtintos 2020 m. rugpjūčio 11 d. taikos sutarties 3 punktą ir priteisti išlaikymą nepilnamečiui L. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš motinos D. A. (a. k. (duomenys neskelbtini)) išlaikymą mokant periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis po 230 (du šimtus trisdešimt) Eur nuo sprendimo įsiteisėjimo iki vaiko pilnametystės, sumokant šias išmokas iki einamojo mėnesio 20 dienos už einamąjį mėnesį, lėšas pervedant į G. K. sąskaitą banke. Lėšas, skirtas L. K. išlaikymui, uzufrukto teise valdo G. K.. Išlaikymas kasmet indeksuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Ieškovė D. A. (a. k. (duomenys neskelbtini)) su nepilnamečiu sūnumi L. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) bendrauja nuolat ir tiesiogiai.
Priteisti ieškovei D. A. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo G. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 147 (vieną šimtą keturiasdešimt septynis) Eur sumokėto žyminio mokesčio.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.