- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-30
- Bylos Nr.
- e2A-2121-863/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02322-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kristina Lysionok, Linas Zinkevičius, Dalia Trumpulienė
- Ieškovas
- D. A.
- Atsakovas
- G. K.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Lysionok (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Trumpulienės ir Lino Zinkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) G. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. A. ieškinį atsakovui G. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir susijusių klausimų, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1. Nustatyti šalių sūnaus L. K., gimusio 2007 m. balandžio 19 d., gyvenamąją vietą su tėvu G. K.; 2. Priteisti nepilnamečiam vaikui L. K. iš motinos D. A. išlaikymą mokant periodinėmis kasmėnesinėmis po 230 Eur dydžio išmokomis iki vaiko pilnametystės; 3. Nustatyti, kad D. A. su nepilnamečiu sūnumi L. K. bendrauja nuolat ir tiesiogiai.
Šalies argumentai
1.1. Ieškovė nurodė, kad su vaiko tėvu gyvena skyriumi, nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina Vilniaus miesto apylinkės teismui 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-29156-1094/2020 patvirtinus šalių sudarytąją taikos sutartį. Į teismą kreipėsi pasikeitus esminėms aplinkybėms, kadangi šiuo metu šalys negali suderinti bendro sprendimo geriausiai atitinkančio nepilnamečio vaiko interesus. Paaiškino, jog atsižvelgiant į praeitų mokslo metų rezultatus šalių sūnus buvo paliktas kartoti 7 klasės kursą. Galimai dėl šios priežasties prasidėjo ir tęsėsi nuolatiniai užsiėmimų mokykloje praleidimai. Pastangos formuoti mokymosi motyvaciją, kontroliuoti dienotvarkę, paskatinimų bei ribojimų taikymas ne tik nedavė teigiamų rezultatų, bet paskatino agresyvų ir konfliktišką nepilnamečio sūnaus elgesį, dėl ko 2021 m. lapkričio 27 d., įvykus konfliktui tarp ieškovės ir nepilnamečio sūnaus dėl paimto ir negrąžinto vaikui mobilaus ryšio telefono, jam atsisakant lankyti ugdymo įstaigą, nepilnametis vaikas išreiškė norą gyventi su tėvu. Nuo 2021 m. lapkričio 29 d. iki gruodžio 13 d. sūnus gyveno su tėvu. Minėtu laikotarpiu sūnaus ugdymo įstaigos lankomumas bei mokymosi rezultatai buvo ženkliai geresni, kas leidžia pagrįstai teigti, kad tėvo įtaka šiame sūnaus raidos etape yra reikšminga ir paveiki. Pažymėjo, jog grįžęs į jos namus nuo 2021 m. gruodžio 13 d. sūnus vėl praleidžia užsiėmimus mokykloje. Nuo 2021 m. birželio 23 d. šeimai yra taikomas atvejo vadybos procesas. Mano, jog nepaisant atsakovo prieštaravimų ir kardinaliai priešingai interpretuojamos susiklosčiusios situacijos šiame nepilnamečio sūnaus raidos etape yra ypatingai svarbus tėvo vaidmuo jo gyvenime, kuris turi ir gali panaudoti turimą autoritetą nepilnamečio sūnaus gerovės tikslais, todėl iš esmės pasikeitus aplinkybėms, tiesiogiai įtakojančioms nepilnamečio vaiko gerovę, prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti kartu su tėvu bei priteisti iš jos 230 Eur išlaikymą.
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepime prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2.1. Atsakovas nurodė, kad su ieškove gyvena skyrium, o nuo 2020 m. rugpjūčio 17 d. su sūnumi bendrauja ir berniuku rūpinasi pagal galimybes ir laikydamasis taikos sutarties sąlygų. Paaiškino, jog jam yra žinoma, kad sūnus nesutaria su ieškove. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad berniukas yra paauglys, ir paauglystė yra audringa, tiki, kad tai tik laiko klausimas. Nurodė, jog nuolat bendrauja su sūnumi ir kalba, kad berniukas turėtų klausyti abiejų tėvų, konfliktus spręsti kalbantis, ieškant išeities ir geriausio toje situacijoje sprendimo tiek vaikui, tiek tėvams. Ieškovė, siekdama formuoti vaiko mokymosi motyvaciją, kontroliuoti dienotvarkę, auklėja taikydama ribojimus, paimant mobilaus ryšio telefoną, kompiuterį, nustatant draudimus, kas ne tik, kad neduoda teigiamų rezultatų, bet didina konfliktą tarp mamos ir vaiko, paskatina agresyvų ir konfliktišką nepilnamečio sūnaus elgesį. Dėl tokio bendravimo su vaiku, 2021 m. lapkričio 27 d. įvykus konfliktui tarp ieškovės ir sūnaus dėl paimto ir negrąžinto vaikui mobilaus ryšio telefono, jam atsisakant lankyti ugdymo įstaigą, ieškovė berniuką, tiesiogine to žodžio prasme, išvijo iš vaiko gyvenamosios vietos. Mano, jog toks ieškovės elgesys ir problemų sprendimo būdas nepriimtinas nei teisės, nei moralės požiūriu. Nurodo, kad ieškovės nuomone, konfliktai išsispręstų ir sūnus lankytų mokyklą, jeigu gyventų su juo (atsakovu). Paaiškino, jog būtų laimingas, jeigu turėtų galimybę gyventi su sūnumis ir matytis kiekvieną dieną, tačiau, būdamas rūpestingu, atsakingu tėvu, siekia išsiaiškinti, ar berniuko gyvenamosios vietos pakeitimas, tokiu audringu paauglystės laikotarpiu, nebūtų žalingas sūnui, nesukeltų neigiamų pasekmių vaiko psichologinei būklei, raidai ir pan. Jo nuomone, reikia šalinti priežastis, dėl kurių sūnus nenori mokytis, galbūt keisti ugdymo įstaigą, galbūt reikalinga korepetitorių pagalba ir pan., tačiau laiko, jog šeimos problemų, susijusių su sūnaus maištingu elgesiu, gyvenamos vietos pakeitimas, turimų gyvenimų sąlygų pabloginimas, atskyrimas nuo augintinių, draugų, tik pablogins situaciją. Mano, jog šiame vaiko gyvenimo etape yra svarbu, kad berniukas turėtų savo asmeninę erdvę, o dabartiniuose ieškovės namuose vaikas turi savo kambarį, turi savo mėgstamus baldus, susikūręs kambaryje jam gražią, jaukią aplinką, be to, tuose namuose gyvena ir jo augintinis, todėl vaiko aplinkos pakeitimas prieš jo valią gali turėti dar sunkesnių pasekmių.
3. Išvadą teikianti institucija pateikė byloje išvadą ir papildomus duomenis. Išvadoje nurodė, kad tarnybai dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų šeima yra žinoma. 2021 m. birželio 7 d., 2021 m. lapkričio 15 d. ir 2021 m. lapkričio 29 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. Nuo 2021 m. birželio 23 d. šeimai yra taikoma atvejo valdyba. Nurodė, kad lankytasi ieškovės gyvenamojoje vietoje, ieškovė gyvena kartu su sugyventiniu bei bendru poros vaiku – 3 kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Apsilankymo metu buvo tvarkinga ir švaru. Šalių sūnui yra skirtas atskiras kambarys, tačiau jis neleido apžiūrėti kambario. Pasak ieškovės, vaikas turi visus reikalingus baldus ir priemones. Šalių sūnus mokosi Vilniaus (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, septintoje klasėje. Papildomų užsiėmimų nelanko. Vaikas motinos gyvenamojoje vietoje apklaustas teigė, kad su mama sutaria gerai, su mamos sugyventiniu Renatu taip pat sutaria gerai. Pasak vaikino su tėčiu Gintaru susitinka kartą per savaitę, telefonu susisiekia dažnai. Nepilnametis nurodė, jog mama jam sako, kad jis turi pagyventi pas tėvą, tačiau jis nesupranta kodėl turėtų. Vaikinas taip pat nurodė, jog nenori keisti gyvenamosios vietos, jam patinka kaip yra dabar – gyventi su mama, o su tėčiu susitikti. Lukas pasakojo, kad mama buvo jį išvariusi iš namų, todėl apie dvi savaites gyveno su tėvu. Anot vaikino, pas tėvą jam nėra atskiros erdvės, nėra sudaryta jokių sąlygų. Vaikinas sakė, jog nenori būti išvarytas iš namų. Apsilankymo pas atsakovą metu nustatė, jog atsakovas gyvena nuomojamame 1 kambario bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Apsilankymo metu buvo tvarkinga ir švaru. Pasak atsakovo, sūnaus apsilankymo metu Lukas miega ant sofos – lovos, atsakovas ant grindų. Atsakovas G. K. sakė, jog su ieškove skyriumi gyvena apie 5 metus, su sūnumi susitinka pagal poreikį arba pagal abiejų bendrą susitarimą, telefonu bei per socialinius tinklus bendrauja kiekvieną dieną. Teikia sūnui 230 Eur išlaikymą. Paaiškino, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka bei nesupranta tokių ieškovės veiksmų, kadangi nėra aišku, kaip tokie jos veiksmai gali įtakoti vaiko ateitį.
3.1. Teismo posėdžio metu tarnyba pažymėjo, kad sprendžiant su nepilnamečiu vaiku susijusius klausimus ypatingai svarbus pastovumo principas, kuris remiasi patirtimi, kad šeimos ir socialinių ryšių tąsa yra svarbi sąlyga stabiliam ir sveikam psichologiniam – socialiniam augančio žmogaus vystymuisi. Tarnybos atstovė nurodė, jog vadovaudamasi vaiko teisių ir teisėtų interesų prioritetinio gynimo principu, prieštarauti iš esmės dėl vaiko gyvenamosios vietos su tėvu nustatymui neturi pagrindo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 30 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino visiškai – pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2SP-29156-1094/2020, patvirtintos 2020 m. rugpjūčio 11 d. taikos sutarties 1 punktą, kuriuo nepilnamečio L. K. gyvenamoji vieta nustatyta su jo motina D. A., ir nustatė nepilnamečio L. K. gyvenamąją vietą su tėvu G. K.; pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2SP-29156-1094/2020, patvirtintos 2020 m. rugpjūčio 11 d. taikos sutarties 3 punktą ir priteisė išlaikymą nepilnamečiui L. K. iš motinos D. A. išlaikymą mokant periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis po 230 Eur, nuo sprendimo įsiteisėjimo iki vaiko pilnametystės, sumokant šias išmokas iki einamojo mėnesio 20 dienos už einamąjį mėnesį, lėšas pervedant į G. K. sąskaitą banke; nustatė, jog lėšas, skirtas L. K. išlaikymui, uzufrukto teise valdo G. K., išlaikymas kasmet indeksuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; nustatė, jog ieškovė D. A. su nepilnamečiu sūnumi L. K. bendrauja nuolat ir tiesiogiai bei priteisė ieškovei D. A. iš atsakovo G. K. 147 Eur sumokėto žyminio mokesčio.
5. Teismas, pasisakydamas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, nurodė, kad iš ieškovės teismo posėdžio metu teiktų paaiškinimų buvo nustatyta, jog jau taikos sutarties tvirtinimo metu situacija su šalių sūnaus ugdymu buvo pradėjusi prastėti, o bylos nagrinėjamo metu padėtis ypatingai pablogėjusi – vaikas ugdymo įstaigos praktiškai nebelanko, ieškovė nepajėgia jo priversti nei rytais atsikelti, nei lankyti mokyklą.
6. Teismas nurodė, kad aptartas L. K. elgesys kenkia pačiam vaikui, jo interesams, t. y. 15 metų paaugliui ugdymas yra privalomas, todėl atsisakydamas lankyti ugdymo įstaigą vaikas netenka galimybės tobulėti, įgyti vėlesniems gyvenimo etapams būtinų žinių bei įgūdžių, riboja socialinių ryšių plėtojimą, tuo darydamas žalą sau. Pažymėjo, jog tarnybos atstovė, susipažinusi su bylos medžiaga bei išklausiusi šalių paaiškinimų teismo posėdžių metu, taip pat pateikė išvadą, jog vaiko interesus labiausiai atitiktų būtent vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas, nustatant ją su tėvu (atsakovu). Pažymėjo, jog šioje byloje vaiko nuomonė nėra lemianti, kadangi ji akivaizdžiai prieštarauja paties vaiko interesams – patogus gyvenimas pas motiną neduoda teigiamų rezultatų, vaiko nemotyvuoja keisti savo elgesio, mokytis, lankyti ugdymo įstaigos ir pan., o priešingai – būtent gyvenant pas motiną vaiko elgesys pasikeitė, suprastėjo motyvacija, vaikas motinos neklauso. Esant šioms aplinkybėms, teismas tenkino ieškovės prašymą ir pakeitė šalių sūnaus L. K. gyvenamąją vietą, nustatydamas ją su tėvu G. K..
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovas G. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo atmesti; nustatyti nepilnamečio L. K. ir skyrium gyvenančio tėvo G. K. (ar motinos D. A., jeigu apeliacinio skundo dalis dėl gyvenamosios vietos pakeitimo būtų atmesta), bendravimo tvarką 50/50.
8. Teigia, jog teismas nepagrįstai neišsiaiškino vaiko nuomonės, su kuriuo iš tėvų jis norėtų gyventi. Be to, teismas nesiėmęs jokių priemonių išsiaiškinti vaiko nuomonės, nepagrįstai nesivadovavo Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. kovo 2 d. išvada, kurioje konstatuota, kad nepilnametis vaikas išreiškė norą gyventi kartu su motina. Teismas privalėjo remtis Vaiko teisių apsaugos institucijos išvada, papildomai iškaustyti vaiko nuomonės bei į ją atsižvelgti. Gyvenamosios vietos perkėlimas, jeigu pats 15 metų sūnus išreiškia kitokią nuomonę, gali sukelti priešingą sūnaus reakciją. Tai būtų veikimas prieš sūnaus norus - prievarta.
Atsiliepimas
9. Ieškovė D. A. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti 2022 m. gegužės 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą nepakeistą.
10. Ieškovė pažymi, kad apeliantas, kaip nepilnamečio vaiko tėvas, turi ne tik teisę bet ir pareigą auklėti savo vaiką bei prisiimti atsakomybę už vaiko auklėjimą ir vystymąsi. Abi šalys yra pajėgios užtikrinti tinkamas buitines sąlygas vaikui augti. Atsakovo argumentai dėl galimybės neturėjimo užtikrinti vaikui normalių gyvenimo sąlygų (atskiros erdvės) yra niekiniai, kadangi atsakovas įsigijo naują dviejų kambarių butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje.
Žemesnės instancijos teismas
11. 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nusprendė papildyti byloje esančią medžiagą šiuo metu susiklosčiusios situacijos vertinimu bei vaiko nuomonės išklausymu, todėl įpareigojo Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atlikti nepilnamečio L. K. šeimos gyvenimo sąlygų patikrinimą, išklausyti, dalyvaujant psichologui, nepilnamečio vaiko nuomonę dėl gyvenamosios vietos pakeitimo, bei pateikti teismui surašytą buities tyrimo aktą ir išvadą byloje kilusio ginčo klausimu.
12. 2022 m. rugsėjo 16 d. byloje gauta Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus Išvada dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo. Išvadoje tarnyba papildomai pažymėjo, jog socialines paslaugas šeimai teikiantys specialistai pastebi, kad Lukas pastebimai sutrikęs, dažnai stipriai įsitempęs, dažna jo nuotaikų kaita. Pastebima vaiko apatija ar agresija. Galimai tėvai kelia vaikui dviprasmiškų jausmų – ir saugumo, ir baimės. Galimai tėvai negeba atpažinti emocinių vaiko poreikių, nuolat ignoruoja jų tenkinimą. Lukas gyvena jausdamas nerimą, yra priverstas slopinti savo jausmus ir emocijas. Tėvai tai neigia, konfliktuoja tarpusavyje ir nei vienas nekalba apie sūnų, permesdami atsakomybę vienas kitam. Vilniaus (duomenys neskelbtini) progimnazijos socialinė darbuotojos teigimu, Lukas ne kartą yra guodęsis, jog mama jį varo iš namų; pažymėjo, jog Luko emocinė psichologinė būsena yra nestabili. Lukas yra pakankamai atsakingas ir jam labai sudėtinga susivokti vykstančioje situacijoje, konsultacijos metu buvo stebimas Luko nerimas dėl ateities, moksleivis susigraudino ir pravirko. Moksleivis nebepasitiki aplinkiniais. Mokykloje turi draugų. Institucija mano, jog abu tėvai pajėgūs sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo ir buities sąlygas, išlaikyti, rūpintis, auklėti ir pan., tačiau vengia atsakomybės, neatliepia vaiko emocinių poreikių, ignoruoja jo nuomonę bei interesus.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
13. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo 2022 m. gegužės 30 d. sprendimas, kuriuo buvo patenkintas ieškovės D. A. ieškinys dėl nepilnamečio vaiko L. K. gyvenamosios vietos pakeitimo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. - pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).
14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl ginčo esmės
15. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-29156-1094/2020 patvirtinta ieškovės ir atsakovo pasirašyta taikos sutartis, kuria šalys susitarė nepilnamečio vaiko L. K. gyvenamąją vietą nustatyti su motina D. A.. Kartu šalys susitarė, kad bendrai ir maksimaliai dalyvaus savo nepilnamečio sūnaus auklėjime. G. K. įsipareigojo, kiek tai leis atskira nuo vaiko gyvenamoji vieta, ir toliau rūpintis sūnaus sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, prisidėti prie sąlygų jam mokytis ir lavintis. Šalys susitarė, kad visi veiksmai ir sprendimai, susiję su sūnaus auklėjimu, turi būti planuojami ir vykdomi abipusiu šalių susitarimu. Taip pat šalys susitarė dėl išlaikymo vaikui – po 230 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Šiuo metu šalių vaikui – L. K. yra 15 metų.
16. Ginčijamu teismo sprendimu pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovės reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir nustatė nepilnamečio L. K. gyvenamąją vietą su tėvu – atsakovu G. K.. Atsakovas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, mano, jog teismas nepagrįstai neišsiaiškino vaiko nuomonės, su kuriuo iš tėvų jis norėtų gyventi, bei nepagrįstai nesivadovavo Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. kovo 2 d. išvada, kurioje konstatuota, kad nepilnametis vaikas išreiškė norą gyventi kartu su motina. Pažymi, jog nagrinėjamu atveju yra akivaizdus vaiko tėvų gyvenamųjų sąlygų disbalansas, t. y. būtent ieškovė yra pajėgi užtikrinti sūnui tinkamas sąlygas, atskirą erdvę. Dėl šių atsakovo argumentų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisako toliau.
17. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 3.174 straipsnio 4 dalis). Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014).
18. Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, įstatyme nenustatyta, tačiau vystomoje kasacinio teismo praktikoje pateikiami pavyzdžiai: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje.
19. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Kriterijai, lemiantys sprendimą nekeisti vaiko aplinkos: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą; būsto sąlygos; vaiko poreikių tenkinimas; bendravimo ryšių susiformavimas; susiformavęs glaudus emocinis ryšis su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu; ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis; kitos aplinkybės, kurių pripažinimas svarbiomis sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; kt.).
20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, išklausęs šalių paaiškinimų ir įvertinęs šalių pateiktuose dokumentuose nurodytus argumentus, padarė išvadą, jog yra pagrindas keisti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, nes vaiko interesus geriau atitiktų jo gyvenamoji vieta su atsakovu. Tokią išvadą teismas grindė byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis apie tai, kad patogus gyvenimas pas motiną neduoda teigiamų rezultatų, nemotyvuoja vaiko keisti savo elgesį. Su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nėra pagrindo nesutikti.
21. Byloje nustatyta, jog šiuo metu penkiolikametis šalių sūnus praleidžia didelę dalį pamokų mokykloje, būtent vaiko nenoras lankyti ugdymo įstaigą, kaip nurodė ieškovė, yra pagrindinė priežastis, dėl kurios ji kreipėsi į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.
22. CK 3.165 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo sudaryti sąlygas savo vaikams mokytis iki įstatymo nustatyto amžiaus. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 straipsnyje numatyta ne tik vaikų teisė į mokslą, bet ir pareiga vaikams iki 16 metų mokytis, o tėvams ar kitiems vaiko įstatyminiams atstovams imtis visų priemonių užtikrinant šios teisė ir pareigos vykdymą.
23. Bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teismo posėdyje metu šalys pasisakė dėl to, kokių auklėjimo priemonių ėmėsi vaiko paskatinimui mokytis ir motyvavimui: motina atėmė išmanųjį telefoną, nupirko paprastąjį, ribojo kišenpinigius, tuo pačiu laiku tėvas skatino papildomomis piniginėmis lėšomis, kiekvieną dieną skambino ir teiravosi dėl nebuvimo mokykloje priežasčių. Šalys kritikavo priešingos šalies pasirinktas auklėjimo priemones, bendro sutarimo dėl priimtiniausio vaiko auklėjimo būdo nerado. Tačiau ieškovė paaiškino, jog galimai vaiką lankyti mokyklą galėtų priversti ėjimo į mokyklą rutina, prie kurios vaikas buvo priverstas prisitaikyti, gyvendamas pas tėvą. Ją sąlygojo savaime susiklosčiusios gyvenimo aplinkybės, kuomet vaikas keldavosi kartu su tėvu ir abu išeidavo iš namų, tėvas į darbą, vaikas į mokyklą. Kadangi ieškovė šiuo metu yra dekretinėse atostogose, ji tokios rutinos vaikui sudaryti negalinti, o ir vaikas jos neklauso. Nors byloje nėra jokių patikimų įrodymų, pagrindžiančių tokią ieškovės nuomonę, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi ją kartu su kitomis nustatytomis faktinės aplinkybėmis, vertina kaip labiau tikėtina.
24. Pažymėtina, jog nors nepilnametis šalių vaikas sąlyginai trumpą laiką buvo priverstas gyventi pas atsakovą, tačiau tuo metu jo mokyklos lankomumas ženkliai pagerėjo, taip pat pagerėjo vaiko pasiekimai moksle. Iš atsakovo prie apeliacinio skundo pateiktų duomenų matyti, jog vaikas dėjo pastangas metiniams pažymiams pagerinti.
25. Iš šalių procesiniuose dokumentuose dėstomų pozicijų matyti, jog šalys nesutaria dėl to, kas lėmė teigiamą vaiko elgesio pokytį. Byloje taip pat nėra jokių rašytinių įrodymų, iš kurių teismas galėtų nuspręsti kokie veiksniai lėmė nepilnamečio vaiko elgesio pokytį tuo metu, kai vaikas buvo priverstas gyventi pas tėvą. Tačiau nepriklausomai nuo to, ar tai lėmė vaiko tėvo autoritetas ir bendro dienos pradėjimo ir išėjimo iš namų į darbą /į mokyklą rutina (kaip nurodo motina), ar baimė, jog teks gyventi pas tėvą pastoviai, ar kitos byloje nenustatytos priežastys, iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, jog laikinas vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas davė teigiamų rezultatų. Kita vertus, iš 2022 m. rugsėjo 14 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto duomenų matyti, jog, kaip nurodo motina, prasidėjus naujiems mokslo metams nepilnametis mokykloje dar nėra buvęs, paauglys piktybiškai jos nesiklausia, ignoruoja prašymus, žaidžia kompiuteriu iki 1-2 nakties, į mokyklą nesikelia.
26. Iš psichologės E. B. po bendravimo su L. K. surašyto 2022 m. rugsėjo 15 d. Tarnybinio pranešimo matyti, jog vaikas pripažįsta, kad su motina nebendrauja ir tokio bendravimo nesiekia. Iš nepilnamečio pokalbių su specialistais duomenų matyti, jog vaikas nori likti gyventi pas motiną dėl to, jog tėvo gyvenamojoje vietoje neturės savo kambario, baldų ir pan. Iš tokių paauglio paaiškinimų spręstina, jog vaiko noras likti gyventi su motina yra susijęs su turima asmenine erdve – nuosavu kambariu, į kurį, kaip matyti iš visų vaiko lankymo dokumentų, vaikas neįsileidžia Tarnybos specialistų, t. y. vaikui iš esmės nėra svarbus asmuo, su kuriuo jis gyvens, pirmenybė yra teikiama vietai - nuosavam kambariui motinos bute, kuriame paauglys tikėtina jaučiasi saugiai, ir tokios vietos praradimas paaugliui sukelia didelį nerimą dėl ateities.
27. Teisėjų kolegija pažymi, kad tarptautinės ir nacionalinės teisės normos užtikrina vaiko šeimos aplinkos apsaugą ir, nesant būtino reikalingumo bei aiškaus, pakankamo pagrindo, nenustato vaiko aplinkos keitimo net ir tais atvejais, kai vaikui aplinka buvo sukurta pažeidžiant tam tikrus teisės normų reikalavimus (EŽTT 2006 m. sausio 12 d. sprendimas byloje M. prieš Bulgariją). Be to, aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 27 punktas).
28. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog šalių nepilnametis vaikas yra susigyvenęs su motinos bute esančia aplinka, vaikas įpratęs gyventi savo kambaryje, į kurį neįsileidžia pašalinių asmenų, todėl gyvenamosios vietos pakeitimas ne tik gali, bet labai tikėtina ir sukels tam tikrų padarinių jo emocinei būsenai. Tačiau apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės apie vaiko gyvenimą pas tėvą leidžia pagrįstai tikėtis, jog gyvenamosios vietos pakeitimas turės teigiamą rezultatą vaiko ateičiai, privers vaiką susiimti ir įvertinti teismo sprendimo pagrindu atsiradusius gyvenimo pokyčius.
29. Nors apeliantas nurodo, jog vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas yra netinkamas dėl prieštaravimo vaiko nuomonei, tačiau šiuo konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nepilnamečio L. K. nuomonė ir noras likti gyventi motinos bute (nebūtinai su motina) negali būti lemiami sprendžiant jo gyvenimo vietos klausimą, nes tokia vaiko nuomonė prieštarauja paties vaiko interesams.
30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę, tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
31. Nagrinėjamu atveju vaiko nuomonė buvo išklausyta dukart, dalyvaujant išvadą teikiančios institucijos specialistams ir abiem atvejais vaikas nurodė, jog nori likti gyventi motinos namuose. Taip pat bendraudamas su psichologe E. B., nepilnametis, be kita ko, nurodė, jog atsibodo kalbėtis su specialistais, kad įtampa namie jaučiasi, kai atvažiuoja vaiko teisių specialistai.
32. Įvertinusi byloje surinktų faktinių duomenų visetą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog dabartinė vaiko aplinka tapo vaikui nesaugi ta prasme, kad patogus gyvenimas pas motiną nemotyvuoja vaiko keisti savo elgesį, mokytis, lankyti ugdymo įstaigą ir pan. Įvertinus tai, jog paauglys nebendrauja su motina ir tokio bendravimo vengia, nėra pagrindo tikėtis, jog ši situacija, paaugliui ir toliau gyvenant su motina, pasikeis. Atitinkamai konstatuotina, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai neatsižvelgė į paauglio nuomonę ir nusprendė pakeisti vaiko gyvenamąją vietą bei nustatyti ją su vaiko tėvu.
33. Atskirai pažymėtina, jog naujai paaiškėjusios aplinkybės, apie atsakovo naujai įsigytą dviejų kambarių butą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, paneigia atsakovo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes apie tai, jog jis nėra pajėgus užtikrinti nepilnamečiam sūnui saugią, vaiko poreikius atitinkančią gyvenamąją vietą bei suteikti asmeninę erdvę. Dėl atsakovo galimybių užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas nepilnamečiam sūnui taip pat pasisakė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, kurios specialistai apsilankė atsakovo bute ir įvertino, jog atsakovas yra pajėgus sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo ir buities sąlygas. 2022 m. rugsėjo 14 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte, be kito ko, nurodyta, jog butą sudaro 2 kambariai – miegamasis bei svetainė, sujungta su virtuvės zona, yra visi patogumai būtiniausi baldai ir namų apyvokos daiktai. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas turi visas sąlygas ir galimybes sudaryti nepilnamečiam sūnui tinkamas gyvenimo sąlygas.
34. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismui pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nebuvo nustatyta detali vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarka, tuo tarpu atsakovas nėra pajėgus pats užtikrinti visų vaiko poreikių. Dėl minėto apeliaciniame skunde atsakovas pareiškė reikalavimą dėl lygiavertės „50:50 procentų laiko“ bendravimo tvarkos nustatymo.
35. Pagal CK 3.170 straipsnio 1 dalį tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).
36. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).
37. Šalių nepilnamečio vaiko bendravimo su skyrium genančiu tėvu tvarka nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2SP-29156-1094/2020 priimta 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis. Taikos sutartimi šalys sulygo, kad bendrai ir maksimaliai dalyvaus vaiko auklėjime. Nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme nei ieškovė nei atsakovas neprašė nustatyti detalios bendravimo su vaiku tvarkos, nurodydami, jog vaikas jau yra pakankamai subrendęs ir pats sprendžia su kuo ir kiek bendrauti.
38. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga, teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų.
39. Pažymėtina, kad abu tėvai turi dėti pastangas, kad būtų užtikrintas ryšio su vaiku palaikymas, o keisti bendravimo tvarką teismas gali tik konstatavęs, jog būtent ji geriausiai atitinka vaiko interesus. Tai turi įrodyti bendravimo tvarką siekianti pakeisti šalis pagal CPK 178 straipsnio reikalavimus.
40. Nagrinėjamu atveju atsakovas reikalavimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo nereiškė, todėl pirmosios instancijos teismas tokio reikalavimo nesprendė, atitinkamai šis reikalavimas negali būti apeliacijos dalyku (CPK 312 straipsnis), tačiau šalims pasiūlytina patiems ar pasitelkus specialistus (pvz., mediatorių) susitarti dėl kitokios, vaiko ir šalių interesus atitinkančios, bendravimo tvarkos.
41. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turės teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, esant poreikiui – dėl detalios bendravimo tvarkos nustatymo.
Dėl bylos procesinės baigties
42. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo tėvams gyvenant skyrium sąlygas bei vaiko teisę būti išklausytam teisme sprendžiant nurodytą klausimą, todėl apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti priimtą pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
43. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
44. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovei priklauso bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą atlyginimas. Duomenys apie ieškovės apeliacinėje instancijos patirtas bylinėjimosi išlaidas į bylą nepateikti, todėl šios išlaidos ieškovei neatlygintinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija,
nutaria:
netenkinti atsakovo G. K. apeliacinio skundo.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.