Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-756-372/2020

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-12-28
Bylos Nr.: e2A-756-372/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-29-3-01681-2019-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Birutė Simonaitienė
Atsakovas: S. Ž.
Ieškovas: D. B.
Trečiasis asmuo: D. S., A. Ž.

Kategorijos

2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus

Civilinė byla Nr. e2A-756-372/2020 Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01681-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 28 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. Ž. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. liepos 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-59-715/2020 pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovui S. Ž. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo, tretieji asmenys D. S. ir A. Ž..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė D. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui S. Ž. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo. Teismo prašė: pakeisti 2010 m. vasario 18 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu (civilinėje byloje Nr. 2-156-832/2010) nustatytą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo S. Ž. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 Eur nepilnamečio vaiko J. Ž. išlaikymui, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sūnaus pilnametystės, periodines išmokas mokant į ieškovės D. B. sąskaitą, išlaikymo dydį indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; paskirti nepilnamečio vaiko J. Ž. išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise jo motiną D. B.; priteisi iš atsakovo S. Ž. visas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad 2010 m. vasario 18 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu (civilinėje byloje Nr. 2-156-832/2010) buvo nutraukta D. B. (Ž.) ir S. Ž. santuoka. Šiuo sprendimu buvo patvirtinta D. B. (Ž.) ir S. Ž. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 3 punkte buvo aptarta nepilnamečiam vaikui mokamo išlaikymo forma ir dydis, numatant, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 3 d. teismo įsakymu (civilinė byla Nr. L2-3000-215/2008) priteistos periodinės išmokos dydis kas mėnesį po 400 Lt (116 Eur) nepilnamečio sūnaus išlaikymui būtų pakeistas, nustatant, kad S. Ž. nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepilnamečio sūnaus J. Ž. išlaikymui mokės periodines išmokas kas mėnesį po 450 Lt (130 Eur) iki sūnaus pilnametystės.

3. Ieškovė nurodė, kad per 9 metus, kai buvo priteistas 130 Eur išlaikymas sūnui, jo poreikiai, jos turtinė padėtis iš esmės pasikeitė. Sūnui jau beveik (duomenys neskelbtini), dėl to jam reikalingi mokymosi reikmenys, kompiuteris, internetas, telefonas, tokio amžiaus vaikui normaliam vystymuisi tinkamas maistas, drabužiai ir avalynė, higienos, sveikatos priežiūros priemonės. Ieškovė nurodė, kad sūnus mokosi (duomenys neskelbtini), vaikas mokykloje pietauja, ieškovė jam skiria lėšas maitinimuisi mokykloje ir dienpinigiams. Mokykloje vyksta įvairūs renginiai, organizuojami spektakliai, vaikai vežami į ekskursijas ir šios pramogos yra mokamos. Nepilnamečio poreikiai nuolat didėja, vaikas auga, maisto, rūbų, paslaugų kainos nepaliaujamai kinta, todėl ieškovė yra nepajėgi iš savo gaunamo darbo užmokesčio ir atsakovo skiriamo mažo išlaikymo užtikrinti nepilnamečiam vaikui net būtiniausių, minimalių poreikių. Ieškovė nurodė, kad sūnus yra apdraustas draudimu nuo nelaimingų atsitikimų, sumokėta pradinė draudimo įmoka (150, 00 Eur) ir kiekvieną mėnesį mokama po 43,44 Eur. Ieškovė su vaiku gyvena bute, vaikas turi savo atskirą kambarį, kuriame yra visi jo poreikiams būtini daiktai, baldai, kuriuos nuolatos būtina atnaujinti, keisti, kad atitiktų sūnaus amžių.

4. Ieškovė nurodė, kad vaikas turi rimtų sveikatos problemų, nes 2017 m. gegužės 14 d. buvo užpultas ir sužalotas netinkamai prižiūrimo šuns. Medikai konstatavo, kad padarytos (duomenys neskelbtini). Nuo pastarojo įvykio reguliariai tenka lankytis pas psichiatrą, psichologą, logopedą, nes sūnus pradėjo labai tyliai šnekėti, mikčioti. Vykta į UAB Klaipėdos estetinės ir lazerinės medicinos centrą, kur (duomenys neskelbtini). Vaikas dėl silpno regėjimo yra sekamas okulistų, nešioja akinius; (duomenys neskelbtini).

5. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas moka po 131 Eur nepilnamečio sūnaus išlaikymui kas mėnesį, tačiau šių teikiamų lėšų nebepakanka. Ieškovė ne kartą bandė kalbėti su atsakovu dėl didesnio išlaikymo teikimo, tačiau atsakovas tokius prašymus visiškai ignoruoja. Atsakovas su sūnumi nebendrauja, nerodo iniciatyvos susitikti, nepalaiko jokių ryšių.

6. Ieškovės vertinimu, sūnaus būtiniausiems poreikiams patenkinti per mėnesį reikėtų apie 600 Eur, todėl atsižvelgiant į tai, kad abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, vaiko tėvas turėtų skirti pusę nepilnamečio vaiko išlaikymui reikalingos sumos. Atsakovas yra dirbantis, gauna nuolatines pajamas, todėl yra pajėgus skirti didesnę sumą nepilnamečio vaiko išlaikymui, nei skyrė iki šiol.

Atsiliepimas

7. A. S. Ž. atsiliepime nurodė, kad su ieškovės ieškiniu sutinka iš dalies.

8. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, jog ne visos ieškovės nurodytos išlaidos yra pagrįstos. Atsakovo vertinimu, išlaidos vasaros stovyklai, aprangai mokyklai yra patiriamos kartą per du, o ne per vienerius metus, vaistai, vitaminai, odontologo paslaugos, mokymo, ugdymo priemonės, papildomos rinkliavos mokykloje, buities reikmenys nėra skaičiuotinos kiekvieną mėnesį; išlaidos renginiams, spektakliams, išvykoms ir ekskursijoms yra panašios, todėl jos realiai turėtų įeiti į papildomų išlaidų bei dienpinigių sumą. Į bylą nepateikta draudimo sutartis, iš kurios būtų galima nustatyti, jog draudžiamas asmuo yra šalių sūnus, o ne pati ieškovė; pateiktas mokėjimo nurodymas nepatvirtina, jog 569,99 Eur sumą ieškovė sumokėjo už kompiuterį; dalis ieškovės į nagrinėjamą bylą pateiktų rašytinių įrodymų nepatvirtina ieškovės teiginių, kad jos mokamos lėšos buvo skirtos vaiko poreikių tenkinimui (2019-01-13 „J. B.“ parduotuvės kvitas, 2019-06-03 mokėjimo nurodymas Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinei sąjungai, 2019-06-06 užsakymas į UAB „Open 24“ sąskaitą banke, 2019-06-10 mokėjimo nurodymas UAB „Artodelfas“, 2019-06-21 mokėjimo nurodymas UAB „Paysera Lt“, 2019-04-10 važiuoklės remonto dirbtuvės pažyma).

9. Atsakovas nurodė, jog sūnui suteiktos paslaugos, susijusios su sveikata, buvo apmokėtos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, todėl ieškovės teiginiai, jog esą jai tenka skirti daug piniginių lėšų reabilitacijai, yra nepagrįsti. Ieškovės per 18 dienų vaiko gydymo reabilitacijos ligoninėje laikotarpį patirtos papildomos išlaidos tikrai nėra tokios išlaidos, kurios skaičiuotinos kiekvieną mėnesį, nes į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad gydymo kursą rekomenduojama kartoti tik vieną kartą per metus. Ieškovės pridėtuose įvairių prekybos centrų ir degalinių kvituose esantys duomenys nesudaro pagrindo pripažinti, kad jos išlaidos vaiko poreikių tenkinimo užtikrinimui per mėnesį iš esmės padidėjo. Nors vaikui yra diagnozuotas (duomenys neskelbtini), kurio koregavimui vaikas turi nešioti akinius, tačiau šio sutrikimo kontrolė vykdoma tik kartą per metus, o ne kartą per mėnesį, todėl pripažinti, kad vaiko sveikatos būklė iš esmės pakito, t. y. kad vaikas turi ypatingai didelių sveikatos sutrikimų, kurių gydymas reikalauja iš esmės didesnių išlaidų, tikrai nėra pagrindo.

10. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovės teigimu, vaikas gyvena bute, kuriame turi savo atskirą kambarį su visais jo poreikiams būtinais daiktais ir baldais. Ieškovė tik abstrakčiai nurodė, jog pastaruosius būtina atnaujinti ir keisti, kad atitiktų vaiko amžių. Ieškovė nedetalizavo, kokius konkrečiai vaiko baldus ir būtinus daiktus yra būtina keisti, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad vaiko poreikiams būtinus daiktus ir baldus ji iš tikrųjų keitė.

11. Atsakovas akcentavo, kad su sūnumi anksčiau bendraudavo, o bendrauti ir su vaiku susitikti nustojo tik todėl, kad jam bendraujant su vaiku, tarp jo ir ieškovės nuolat kildavo daug problemų ir konfliktų. Ieškovė vaiko akivaizdoje atsakovą nuolat dėl ko nors kaltindavo, jai nuolat neįtikdavo atsakovo bendravimas su sūnumi. Būtent dėl nuolatinių konfliktų vaiko akivaizdoje ir nuolatinės atsakovo kritikos jis ir nustojo bendrauti su vaiku.

Atsiliepimas

12. Atsakovas nurodė, kad tiek jis, tiek ieškovė dirba, gauna nuolatines pajamas. Ieškovės pajamos, vertinant 2018 m. gegužės mėn. (929,91 Eur) ir 2019 m. balandžio mėn. (1291,36 Eur) padidėjo 361,45 Eur, ieškovė nuo 2019-01-01 kiekvieną mėnesį gauna išmoką vaikui (50,16 Eur), ši išmoka turi būti įtraukiama į ieškovės pajamas. Atsakovo gaunamas vidutinis darbo užmokestis 2019 m. sausio mėn. – birželio mėn. yra 1308,46 Eur, tad tiek jo, tiek ieškovės darbo pajamos praktiškai yra lygiavertės. Ieškovė savo vardu yra įregistravusi dvi transporto priemones, jos nuosavybės teisės įregistruotos į du butus. Nors atsakovas po santuokos nutraukimo nuosavybės teise taip pat įgijo nekilnojamojo turto, o savo vardu yra įregistravęs 4 transporto priemones, tačiau tai nereiškia, jog jis yra pajėgus skirti ieškovės reikalaujamą neprotingai didelio dydžio išlaikymą. Atsakovo vertinimu, būtina atsižvelgti į tai, jog ieškovė išlaiko tik vieną sūnų, atsakovas išlaiko net tris vaikus – (duomenys neskelbtini). Atsakovo turimais duomenimis, ieškovė turi sutuoktinį, kuris taip pat dirba, tačiau apie šį faktą sąmoningai nutyli; skaičiuojant išlaidas už komunalines paslaugas ir kitas jos šeimos išlaidas, vaikui tenkanti dalis yra atitinkamai padidinta, nors turėtų būti mažesnė. Atsakovas pažymėjo, jog jo sūnus (duomenys neskelbtini); atsakovo sutuoktinė A. Ž. šiuo metu nedirba, todėl jam taip pat tenka mokėti ir už jos nuo (duomenys neskelbtini), be to, atsakovas su AB „Šiaulių bankas“ 2019-01-29 sudarė 2400 Eur 18 mėn. vartojimo kredito sutartį, nes jam neužteko lėšų apmokėti ženkliai padidėjusias išlaidas sūnaus ir sutuoktinės gydymui.

13. Atsakovas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog šalys iš esmės disponuoja lygiavertėmis reguliariomis pajamomis, abu turi kilnojamo ir nekilnojamo turto, ieškovė turi tik vieną išlaikomą vaiką, o atsakovas išlaiko tris nepilnamečius vaikus, moka už sūnaus E. Ž. bei savo sutuoktinės gydymą, be to, turi skolą AB „Šiaulių bankas“, neturėtų būti abejojama, kad šiai dienai atsakovo turtinė padėtis tikrai nėra pagerėjusi, be to, jis ir neturi galimybių teikti 300 Eur dydžio išlaikymą šalių nepilnamečiam sūnui. Ieškovės pateikti duomenys nepatvirtina, nei, kad iš esmės pasikeitė vaiko poreikiai, nei, kad iš esmės pasikeitė tėvų turtinė padėtis, todėl ji nebegalinti iš savo gaunamų darbo pajamų ir atsakovo mokamo išlaikymo užtikrinti net būtinųjų minimalių vaiko poreikių. Iš atsakovo prašoma priteisti 300 Eur nepilnamečio vaiko išlaikymui suma yra neprotingai didelė ir tikrai nėra proporcinga šalių vaiko poreikiams bei jo tėvų dabartinei turtinei padėčiai. Paties atsakovo kiekvienam šeimos nariui tenkanti suma nesiekia 300 Eur per mėn. Atsakovas nurodė, kad sutinka, jog išlaidymo vaikui dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, todėl jis neprieštarautų, kad 2010 m. vasario 18 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu priteista 130 Eur išlaikymo vaikui suma būtų indeksuota, o priteistinas išlaikymo dydis atitinkamai būtų padidintas iki 150 Eur. Atsakovas neprieštaravo, kad iš jo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistinų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ir toliau liktų ieškovė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

14. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. liepos 28 d. sprendimu ieškovės ieškinys buvo tenkintas iš dalies. Teismas nusprendė pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-156-832/2010 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 3 punktu priteisto išlaikymo dydį ir iš atsakovo S. Ž. priteisti išlaikymą sūnui J. Ž. po 250,00 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2019 m. liepos 8 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; ieškovę D. B. paskirti nepilnamečio vaiko J. Ž. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; likusioje dalyje ieškinį atmesti; priteisti iš atsakovo S. Ž. į valstybės biudžetą 32,66 Eur žyminį mokestį; priteisti iš atsakovo S. Ž. ieškovei D. B. 209,66 Eur bylinėjimosi išlaidų.

15. Teismas nurodė, kad išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo priteistas prieš 10 metų, per šį laikotarpį padidėjo vaiko poreikiai, atsirado papildomų išlaidų vaiko sveikatos priežiūrai, ugdymui, dėl šalyje besikeičiančios ekonominės situacijos pakilo būtinųjų prekių, paslaugų kainos. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendė, jog situacija pasikeitė iš esmės, tad būtina iš naujo peržvelgti nepilnamečio vaiko poreikius bei tėvų galimybes teikti didesnį išlaikymą.

16. Teismas sprendė, jog kai kurios iš ieškovės nurodytų išlaidų yra nepagrįstai didelės (ieškovės nurodyta būsto išlaikymo išlaidų dalis (40-80 Eur/mėnesiui); per didelė išlaidų suma pramogoms, laisvalaikiui, nes kai kurios laisvalaikiui skirtos prekės būna tinkamos naudoti kelerius metus; daug išlaidų (54-75 Eur/mėn.) nurodyta kaip dovanos (gimtadienio, naujametinės, mokytojams); rašytiniais įrodymais nėra pagrįsta ir mokslo, ugdymo priemonių išlaidų suma (nuo 113 Eur/mėnesiui)). Įvertinęs ieškovės pateiktą nepilnamečio vaiko poreikių paskaičiavimo lentelę, atsižvelgęs į tai, jog kai kurios išlaidos (išlaidos būsto išlaikymui, pramogoms, laisvalaikiui, mokslo ir ugdymo reikmenims) yra gana didelės ir nepagrįstos rašytiniais įrodymais, remdamasis teisingumo, protingumo, teisingumo kriterijais, vaiko teisės gyventi ir sveikai vystytis principu, teismas sprendė, jog nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimui kas mėnesį reikalinga 500 Eur suma.

17. Teismas nurodė, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas yra dirbantys, jų darbo užmokestis yra šiek tiek didesnis nei vidutinis darbo užmokestis šalies ūkyje; turi nekilnojamojo turto. Ieškovė ir atsakovas turi sutuoktinius, atsakovas turi kitų išlaikytinių. Įvertinęs atsakovo turtinę padėtį, gaunamas pajamas, teismas konstatavo, kad jo turtinė padėtis leidžia teikti vaikui didesnį išlaikymą. Teismas pažymėjo, kad atsakovas neturi didelių kreditorinių įsipareigojimų, yra darbingo amžiaus, neturi sveikatos problemų, tad gali užsiimti veikla, iš kurios gautų pakankamai pajamų, be to, gali parduoti dalį turimo nekilnojamojo turto ir tokiu būdu užtikrinti tinkamą pareigos išlaikyti vaiką vykdymą.

18. Teismas nurodė, kad šalių turtinė padėtis yra panaši, tad tiek ieškovė, tiek atsakovas turi lygias galimybes teikti išlaikymą vaikui. Teismas, nustatęs, jog nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimui kas mėnesį reikalinga 500 Eur suma, sprendė, kad abu tėvai turėtų vaiko išlaikymui skirti po 250 Eur per mėnesį, ir nepilnamečiam J. Ž. iš atsakovo priteistinas 250 Eur išlaikymas mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2019 m. liepos 8 d., iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

19. Teismas nurodė, kad ieškovė prašė padidinti išlaikymą nuo 130 Eur iki 300 Eur, už ieškinio pateikimą mokėtinas žyminis mokestis buvo 46 Eur, t. y. (300 Eur – 130 Eur) x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.; teismas sprendė, kad už ieškinio reikalavimų tenkinimą proporcingai iš atsakovo valstybės naudai priteistina 32,66 Eur žyminio mokesčio. Teismas nurodė, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidos sudaro 827,79 Eur, atsakovo – 1303,68 Eur; ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 587,73 Eur bylinėjimosi išlaidų (827,79 Eur x 71 proc.), o iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 378,07 Eur (1303,68 Eur x 29 proc.); tarpusavyje įskaičius mokėtinas sumas, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 209,66 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

20. Apeliaciniame skunde atsakovas (apeliantas) S. Ž. prašo Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. liepos 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-59-715/2020 pakeisti ir jį išdėstyti taip: Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-156-832/2010 iš atsakovo S. Ž. priteistą kas mėnesį periodinėmis išmokomis mokamą išlaikymą jo ir ieškovės D. B. nepilnamečiam sūnui J. Ž., nuo ieškinio šioje byloje padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, padidinti iki 150,00 Eur, šią išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; paskirti ieškovę D. B. šio išlaikymo administratore uzufrukto teise; likusioje dalyje ieškinį atmesti; priteisti iš atsakovo S. Ž. 15,00 Eur dydžio žyminį mokestį valstybei; priteisti atsakovo S. Ž. naudai iš ieškovės D. B. 1047,90 Eur pirmosios instancijos teisme jo patirtų bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš ieškovės D. B. atsakovui S. Ž. visas apeliacinės instancijos teisme jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. sumokėtą 27,00 Eur dydžio žyminį mokestį ir patirtas 600,00 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

20.1. Spręsdamas išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, teismas netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalies normą, todėl yra pagrindas teigti, jog skundžiamas sprendimas šioje byloje yra iš esmės neteisingas, nepagrįstas ir neteisėtas. Nors teismas nustatė, jog nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaidymo dydžio pakeitimo, vaikas paaugo, tačiau vien ta aplinkybė, jog vaikas yra didesnis, nesudarė pagrindo pripažinti, jog vaiko poreikiai dėl to iš esmės padidėjo, o ieškovė tapo nepajėgi iš savo gaunamo darbo užmokesčio ir atsakovo mokamo išlaikymo užtikrinti nepilnamečiam vaikui net būtiniausių, minimalių poreikių. Teismas visiškai neanalizavo ir nelygino vidutinio kainų lygio santykinio pokyčio su ieškovės darbo užmokesčio padidėjimo pokyčiu, todėl neturėjo pagrindo daryti išvadą, jog dėl šalyje besikeičiančios ekonominės situacijos ir būtinųjų prekių bei paslaugų kainų pakilimo teismo sprendimu patvirtintas tėvų sutarimu sutartyje buvęs nustatytas išlaidymo dydis tikrai nebegali užtikrinti net būtinų paaugusio vaiko poreikių. Nei savo procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžio metu atsakovas neginčijo ir neneigė, kad jo nepilnametis sūnus lanko užklasinės veiklos būrelius, kad jis turi laisvalaikio pomėgių. Teismas visiškai neatsižvelgė ir nesuteikė reikšmės tam, kad byloje nėra nei vieno ieškovės pateikto įrodymo, kuris patvirtintų, kad sūnaus lankomi užklasinės veiklos būreliai yra mokami, nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų, jog ieškovė už sūnaus lankomus būrelius moka konkretaus dydžio įmokas.

20.2. Skundžiamame sprendime teismas konstatavo, jog yra nustatyta, kad J. Ž. turi sveikatos problemų, susijusių su rega, širdies veikla, dantų būkle, taip pat jam reikalinga speciali priežiūra po 2017 m. įvykio, kada vaikas buvo sužalotas šuns. Pažymėtina, jog šios aplinkybės teismo yra iš esmės nustatytos neteisingai, nes visos vaiko gydymo išlaidos yra valstybės kompensuojamos, todėl ieškovė neturi jokių papildomų vaiko sveikatos priežiūros išlaidų. Ieškovė teigė, kad ji turėjo papildomų išlaidų sūnaus gydymo reabilitacijos ligoninėje metu, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad vaiko gydymosi reabilitacijos ligoninėje metu ieškovės patirtų išlaidų suma tikrai nėra ženkliai didelė. Teismui nebuvo jokio pagrindo pripažinti, kad dėl vaikui nustatyto regėjimo sutrikimo iš esmės padidėjo vaiko poreikiai ir dėl to ieškovei atsirado papildomų vaiko sveikatos priežiūros išlaidų. Kad dėl vaiko dantų būklės atsirado papildomų išlaidų, ieškovė įrodymų taip pat nepateikė. Visos 2017 metais vaikui suteiktos paslaugos buvo apmokėtos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, todėl teismas neturėjo pagrindo abejoti, jog už vaikui suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas ieškovei mokėti nereikėjo. Ieškovė neįrodė, nei, kad iš esmės pasikeitė vaiko poreikiai, nei, kad dėl jos nurodytų vaiko sveikatos sutrikimų atsirado papildomų vaiko sveikatos priežiūros išlaidų. Teismas teisingai nustatė, jog J. Ž. turi sveikatos problemų, susijusių su rega, širdies veikla, dantų būkle, taip pat jam reikalinga speciali priežiūra po 2017 m. įvykio, kada vaikas buvo sužalotas šuns, tačiau atsakovas kartu su skundu pateikė UAB „Šeimos sveikatos centras“ 2020-08-05 išduotą raštą dėl nemokamo gydymo, kuriame esantys duomenys neabejotinai patvirtina, jog dėl teismo nustatytų vaiko sveikatos sutrikimų ieškovei neatsirado papildomų vaiko sveikatos priežiūros išlaidų. Rašte esantys duomenys patvirtina, kad vaikas neserga jokia liga, kurios gydymas ir tyrimai nebūtų kompensuojami valstybės. Tik akinių įsigijimas nėra kompensuojamas valstybės. Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose argumentuotai ir pagrįstai nurodė, jog pareiga atlyginti vaiko sveikatai padarytą žalą įstatyme nustatyta netinkamai prižiūrėto šuns savininkui, bet ne atsakovui, kaip vaiko tėvui. Į bylą pateiktas Telšių apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. nuosprendis, iš kurio matyti, jog netinkamai prižiūrėto šuns savininkas buvo pripažintas kaltu dėl vaiko sukandžiojimo; iš dalies patenkinus ieškovės civilinį ieškinį, iš jo buvo priteistas 1261,96 Eur turtinės žalos ir 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Taigi dėl šuns sukandžiojimo atsiradusias papildomas vaiko sveikatos išlaidas ieškovei ne tik, kad kompensavo ir kompensuoja valstybė, bet ir minėtu teismo nuosprendžiu priteistos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sumos, šias aplinkybes ieškovė nutylėjo. Teismas neatsižvelgė į tokį nesąžiningą ieškovės elgesį ir jo tinkamai neįvertino, taip pat tinkamai neįvertino ir atsakovo atsikirtimo argumentų, byloje esančių įrodymų visumos, todėl neteisingai nustatė aplinkybę, jog dėl nustatytų vaiko sveikatos problemų iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, ir dėl to ieškovei atsirado papildomų vaiko sveikatos priežiūros išlaidų.

20.3. Vaiko sveikatos priežiūros išlaidos, kaip ir dauguma kitų ieškovės pateiktoje lentelėje nurodytų išlaidų, yra ne tik nepagrįstos, bet ir ženkliai padidintos, išpūstos. Teismas, spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo padidinti išlaikymo dydį pagrįstumo, į tokį ieškovės nesąžiningą elgesį neatsižvelgė ir jo net neįvertino. Teismas pripažino, jog ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų jos pateiktoje poreikių paskaičiavimo lentelėje nurodytų išlaidų dydžio pagrįstumą, o tai reiškia, kad neįrodė, nei, kad iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, nei, kad jų patenkinimui reikalinga vaiko poreikių paskaičiavimo lentelėje nurodyta suma. Teismas neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo daryti išvadą, esą įvertinus ieškovės pateiktą nepilnamečio vaiko poreikių paskaičiavimo lentelę, atsižvelgus į tai, jog kai kurios išlaidos (išlaidos būsto išlaikymui, pramogoms, laisvalaikiui, mokslo ir ugdymo reikmenims) yra gana didelės ir nepagrįstos rašytiniais įrodymais, remiantis teisingumo, protingumo, teisingumo kriterijais, vaiko teisės gyventi ir sveikai vystytis principu, nepilnamečio vaiko J. Ž. poreikių patenkinimui kas mėnesį reikalinga 500 Eur suma.

20.4. Spręsdamas išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, teismas neatsižvelgė į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes: atsakovas turi net tris išlaikomus nepilnamečius vaikus; ieškovė sąmoningai bei nesąžiningai slėpė faktą, jog ji turi sutuoktinį, su kuriuo gyvena jau ne vienerius metus, faktiškai su juo gyvendama ji nepatiria jokių socialinių problemų; nepilnamečio vaiko poreikių užtikrinimui valstybė į ieškovės nurodytą banko sąskaitą perveda kiekvieną mėnesį po 50,16 Eur. Teismas neturėjo pagrindo sąžiningo ir rūpestingo elgesio standartą taikyti išskirtinai vienam atsakovui, visiškai nemotyvuojant, kodėl ieškovė, turėdama tik vieną išlaikomą vaiką, negalėtų užsiimti veikla, iš kurios gautų pakankamai pajamų, ir tokiu būdu galėtų užtikrinti tinkamą pareigos išlaikyti vaiką vykdymą.

Atsiliepimas

20.5. Skundžiamas sprendimas buvo priimtas pažeidžiant procesinės teisės normas, reglamentuojančias jo išdėstymą. Teismas nenurodė jokių argumentų, kuriais atmetė atsakovo įrodymus. Nors atsakovas kartu su savo atsiliepimu į ieškinį pateikė faktinius duomenis, sudarančias jo atsikirtimų pagrindą, tačiau iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies turinio matyti, kad atsakovo pateiktų faktinių duomenų teismas neanalizavo, įrodymų vertinimą atliko formaliai, ieškovės įrodymus vertino kaip svarius, nepaisant juose esančių akivaizdžiai pastebimų turinio prieštaravimų, atsakovo atsiliepime nurodytų atsikirtimų argumentų ir pateiktų rašytinių duomenų visiškai nevertino. Kadangi teismo motyvų turinys nėra išsamus, o argumentai, kurias remiantis padarytos išvados, nėra svarūs ir pakankami, todėl nėra pagrindo abejoti, jog skundžiamas sprendimas šioje byloje neatitinka procesinės teisės normose nustatytų jo turiniui keliamų bendrųjų reikalavimų. Pirmosios instancijos teisme atsakovui iš viso nebuvo užtikrinta teisė į teisingą teismą pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį, dėl padarytų procesinės teisės normų pažeidimo ši byla galėjo būti iš esmės neteisingai išspręsta. Skundžiamas sprendimas laikytinas ne tik pagrįstai keliančiu abejonių dėl jo teisėtumo ir pagrįstumo, bet ir neatitinkančiu pagrindinių teisinės valstybės teismo proceso principų reikalavimų.

20.6. Skundžiamas sprendimas priimtas, teismui pažeidus procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą bei įrodymų tyrimą ir vertinimą, nesilaikius kasacinio teismo praktikoje suformuotų pagrindinių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių. Ieškovė savo ieškinyje nurodė aplinkybes, kuriomis grindė savo reikalavimus, tačiau nepateikė teismui jos nurodytas aplinkybes (vaiko poreikių, tėvų turinės padėties esminį pasikeitimą bei ankstesniu teismo sprendimu nustatyto išlaikymo dydžio padidinimo pagrįstumą) patvirtinančių įrodymų, o atsakovo pateiktų įrodymų netyrė ir nevertino. Teismas netyrė ir nevertino, ar atsakovo sutiktinos priteisti 150 Eur išlaikymo sumos kasmetinis indeksavimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, tikrai neužtikrintų šalių nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimo; neatsižvelgė ir nevertino ieškovės nesąžiningo elgesio, siekiant nepagrįstai didelės ir neproporcingos tėvų turtinei padėčiai išlaikymo sumos priteisimo, nuslepiant reikšmingą aplinkybę apie turimą sutuoktinį; teismas, priimdamas sprendimą, nesivadovavo teisingumo ir sąžiningumo principais.

20.7. Teismas netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau –CPK) 282 straipsnio 2 dalies normą, nes be teisinio pagrindo nukreipė skundžiamą sprendimą skubiai vykdyti. Skundžiamame sprendime teismas nenustatė, kad sprendimas įstatymo yra priskirtas prie skubiai vykdytinų sprendimų; nenustatė, kad šioje byloje dėl ypatingų aplinkybių delsimas įvykdyti sprendimą gali padaryti ieškovei didelę žalą arba iš viso gali pasidaryti negalima ar labai sunku sprendimą įvykdyti. Pati ieškovė ieškinyje neneigė ir pripažino, kad atsakovas visą laiką vykdė pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, tad akivaizdu, jog teismas neturėjo teisinio pagrindo šioje byloje nukreipti dar neįsiteisėjusį skundžiamą sprendimą skubiai vykdyti.

21. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė D. B. prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, pridėti prie bylos naujus įrodymus. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

21.1. Ieškovė visiškai sutinka su teismo sprendime padarytomis išvadomis bei sprendimo motyvais. Didžiąją dalį apeliacinio skundo sudaro ne bylos aplinkybės, įrodymų vertinimas, o teismų praktikos citavimas.

21.2. Ieškovė pateikė teismui detalius vaiko poreikių tenkinimui reikalingų sumų paskaičiavimus (poreikių paskaičiavimo lentelė) bei išlaidas patvirtinančius dokumentus, kuriuos teismas išanalizavo ir įvertino. Akivaizdu, kad vaikui augant, didėja ir jo poreikiai; akivaizdu ir to nereikia papildomai įrodinėti, jog dėl ekonominės situacijos ieškovės gaunamo nepilnamečiam vaikui skirto išlaikymo iš atsakovo perkamoji galia ženkliai sumažėjo. Pareigą išlaikyti vaiką turi abu tėvai ir jų teisės bei pareigos yra lygios. Atsakovo argumentas, kad pakitus ieškovės gaunamų pajamų dydžiui, ji turėjo įrodyti (o teismas to neanalizavo), kad jos gaunamų pajamų (ir gaunamo iš atsakovo vaiko išlaikymo) nebepakanka vaiko poreikių tenkinimui, yra niekuo nepagrįstas ir atmestinas. Teismui sprendime konstatavus, kad abiejų šalių turtinė padėtis yra panaši, atsakovas turi lygiai taip pat prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo, kaip ir ieškovė, o ne reikalauti, kad ieškovė viena pati dengtų padidėjusius vaiko poreikius iš savo gaunamų lėšų.

21.3. Atsakovas pats nepateikė jokių įrodymų, jog vaiko poreikių tenkinimui turėtų užtekti jo sutinkamos mokėti sumos – po 150,00 Eur iš abiejų tėvų. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai (neparemti jokiais skaičiavimais), kad šalių nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimui užtenka 300,00 Eur per mėnesį, yra niekuo nepagrįsti ir deklaratyvūs. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Šiuo metu (nuo 2020 m. sausio l d.) minimali mėnesinė alga sudaro 607,00 Eur, todėl ieškovės reikalautas priteisti 300,00 Eur dydžio išlaikymas atitiko kasacinio teismo suformuotą praktiką. Atsakovas reikalaujamo išlaikymo dydžio neginčijo tuo pagrindu, kad būtų nepajėgus jo mokėti. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis. Teismas, priimdamas sprendimą, įvertino nepilnamečio vaiko poreikių dydį, todėl iš atsakovo ir priteisė tik 250,00 Eur dydžio išlaikymą nepilnamečiam šalių vaikui.

21.4. Dėl nepilnamečio vaiko turimų širdies ligų jis turi reguliariai vykti į Klaipėdos vaikų ligoninę atlikti tyrimus, kurie trunka ne mažiau kaip savaitę. Tokio amžiaus nepilnametis vaikas negali pats vienas vykti į gydymo įstaigą, jį taip pat reikia kas dieną lankyti ir prižiūrėti, todėl ieškovė turi papildomų išlaidų vaiko buvimo Klaipėdos vaikų ligoninėje metu. Taip pat pasakytina ir apie ieškovės patiriamas išlaidas dėl nepilnamečio vaiko buvimo Abromiškių reabilitacinėje ligoninėje, į kurią nepilnametis vaikas turi vykti reguliariai dėl regos problemų. Nepilnamečiam vaikui teikiamos odontologo paslaugos yra mokamos. Be to, nepilnametis vaikas dažnai serga ir kitomis ligomis – sloguoja, kosti, būna sukilusi temperatūra, bėrimas ar kiti susirgimai, dėl ko ieškovė patiria išlaidas vaistams, vykimui pas gydytojus ir pan.

21.5. Dabartiniam ieškovės sutuoktiniui nekyla pareiga išlaikyti ieškovės ir atsakovo nepilnametį sūnų, tokia pareiga kyla tik nepilnamečio vaiko motinai ir tėvui. Jei dabartinis ieškovės sutuoktinis geranoriškai prisideda prie nepilnamečio vaiko išlaikymo, tai nereiškia, kad dėl to atsakovas gali nebevykdyti savo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką ar tuo pagrindu mažinti jam priklausančio mokėti išlaikymo dydį. Atsakovas neturi pareigos išlaikyti savo sutuoktinės nepilnametį sūnų ir skirti jam, kaip nurodo pats atsakovas, net 294,61 Eur per mėnesį iš visų gaunamų pajamų. Ieškovės sutuoktinis taip pat turi sveikatos problemų, jam reikalingas gydymas ir dėl šio gydymo jis patiria ženklias išlaidas.

21.6. Atsakovas nurodė, jog skundžiamame sprendime teismas nenustatė, kad sprendimas įstatymo yra priskirtas prie skubiai vykdytinų sprendimų. Šis atsakovo teiginys yra visiškai nesuprantamas, nes paties atsakovo nurodyta CPK 282 straipsnio 2 dalies norma aiškiai nurodo, kad „Teismas nukreipia skubiai vykdyti šiuos sprendimus ir nutartis: 1) dėl išlaikymo priteisimo; [....]“. Tai yra imperatyvi norma ir teismas, priėmęs sprendimą dėl išlaikymo priteisimo, papildomai „nustatinėti“, „priskirti“ nebeturi ir tai tik nurodo sprendime. Tai teismas savo sprendime ir nurodė, kad „sprendimą dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai“.

21.7. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, jog „visą laiką vykdė pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką“, tai nevisiškai atitinka tikrovę. Skolininkas, mokantis periodines išmokas savo noru, privalo pats indeksuoti periodines išmokas, tačiau atsakovas savo nepilnamečiam vaikui mokamo išlaikymo nė karto nėra indeksavęs bei mokėjęs indeksuotą išlaikymą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovo (apelianto) apeliacinis skundas netenkintinas.

2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra (duomenys neskelbtini) straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

3. Atsakovas kartu su skundu pateikė UAB „Šeimos sveikatos centras“ 2020 m. rugpjūčio 5 d. išduotą raštą dėl nemokamo gydymo. Atsakovo vertinimu, šiame rašte esantys duomenys neabejotinai patvirtina, jog dėl teismo nustatytų vaiko sveikatos sutrikimų ieškovei neatsirado papildomų vaiko sveikatos priežiūros išlaidų. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat prašė pridėti prie bylos vaiko medicinos dokumentų išrašus, kasos čekius (apmokėjimą už vaikui suteiktas odontologo paslaugas, D. S. gydymo išlaidas patvirtinančius čekius).

4. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus, tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis Nr. e3K-3-237-684/2019). Taigi, taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019).

5. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalių pateikti rašytiniai įrodymai yra tiesiogiai susiję su byloje nagrinėjamais klausimais ir gali turėti reikšmės teisingam bylos išsprendimui, kad teikiami nauji rašytiniai įrodymai neužvilkins bylos nagrinėjimo, sprendžia, jog apeliacinės instancijos teismui šalių pateikti rašytiniai įrodymai priimami ir vertintini visų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų kontekste.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

6. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 18 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-156-832/2010, buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, pagal kurios 3 punktą S. Ž. įsipareigojo nepilnamečio vaiko J. Ž., (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį mokėti po 450 Lt (130,33 Eur).

Žemesnės instancijos teismas

7. Nustatyta, kad nepilnamečio vaiko deklaruota gyvenamoji vieta yra kartu su ieškove, adresu (duomenys neskelbtini).

8. Į bylą pateikti medicininių dokumentų išrašai, patvirtinantys nepilnamečio vaiko sveikatos būklę, teiktas konsultacijas sveikatos klausimais, teiktą ir rekomenduotą gydymą, patirtas išlaidas, susijusias su nepilnamečio vaiko sveikatos priežiūra, gerinimu, gydymu. Vaikui teiktos įvairių medicinos specialistų paslaugos (odontologinės, fizinės medicinos ir reabilitacijos, kalbos korekcijos, psichologijos, fototerapijos, chirurgijos, ortopedijos). 2017 m. gruodžio 20 d. UAB „Mažeikių psichinės sveikatos centras“ pažymoje nurodyta, kad J. Ž. 2017 m. birželio 14 d. buvo konsultuotas (duomenys neskelbtini). Iš 2018 m. sausio 8 d. BĮ Šiaulių teritorinės ligonių kasos suvestinės nustatyta, kad J. Ž. buvo teiktos sveikatos priežiūros paslaugos nuo 2017 m. gegužės 14 d. iki 2017 m. spalio 27 d. (suteiktos paslaugos finansuotos Privalomojo sveikatos draudimo). Atsakovo pateiktoje 2020 m. rugpjūčio 5 d. UAB „Šeimos sveikatos centras“ rašte nurodyta, kad vaikas paskutinį kartą lankėsi 2019 m. rugpjūčio mėnesį; buvo paskirtos (duomenys neskelbtini); 2019 m. rugsėjo mėnesį buvo taikyta reabilitacija (duomenys neskelbtinoi); vaikas neserga jokia liga, kurios gydymas ir tyrimai nebūtų kompensuojami valstybės; vaikui nustatytas regėjimo sutrikimas, paskirti akiniai, akinių įsigijimas valstybės nėra kompensuojamas.

9. Į bylą pateikta draudimo sutartis, iš kurios nustatyta, kad šalių nepilnametis vaikas apdraustas gyvybės draudimu, taip pat nuo traumos dėl nelaimingo atsitikimo, nuo invalidumo nuo nelaimingų atsitikimų; draudimo laikotarpis nuo 2012-06-30 iki 2053-12-31; draudimo įmokų grafikas; mokėjimo nurodymai, patvirtinantys mokamas draudimo įmokas. Pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys vaiko lankomus būrelius, dalyvavimą užklasinėje veikloje, poilsį stovykloje. Į bylą pateikti mokėjimo kvitai, liudijantys patirtas išlaidas nepilnamečio vaiko poreikiams (išlaidos vaiko gimtadieniui, kompiuteriui, kompiuterio priedams, baldams, telefonui, mokyklinei aprangai, pomėgiams bei užsiėmimams).

10. Ieškovė 2019 m. lapkričio 15 d. teismui pateiktoje poreikių paskaičiavimo lentelėje nurodė, kad būtinos išlaidos nepilnamečio vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, sveikam bei doroviniam vystymuisi yra 614 Eur per mėnesį: maudynių reikmenys (vandens akiniai, nardymo komplektai, trumpikės, šlepetės, plaukimo liemenės) – 6 Eur; vasariniai vandens žaislai (kamuoliai, plaustai, valtis, smėlio reikmenys) – 5 Eur, žiemos žaislai (kastuvai, sniego rogės, pačiūžos, slidės) – 5 Eur, žvejybos reikmenys (meškerės, zilkos, ruletės, švinas, masalas, daiktadėžė) – 5 Eur; laisvalaikis (dviratis, riedlentė, kamuoliai, riedučiai, dronas, knygos, paspirtukas ) – 15 Eur, kiekvieno mėnesio draugų gimtadieniai – 40-50 Eur, vaistai – vitaminai – 20-30 Eur, rūbai pagal sezoną – 20-50 Eur, avalynė pagal sezoną – 20-40 Eur, siuvyklos paslaugos (rūbų trumpinimas ir platinimas) – 5 Eur, kirpyklos paslaugos (per mėnesį dažniausiai 2 kartai) – 10-15 Eur, sąsiuviniai, pratybos, kanceliarinės prekės – 10-20 Eur, kuprinė – 5-10 Eur, įvairių daiktų pirkimas mokyklai (tualetinis popierius, puodelis, šaukštelis, spausdinimo popierius) – 5-10 Eur, mokytojų sveikinimas (dovanos, gėlės, saldumynai) – 4-10 Eur, naujametinių dovanų pirkimas (draugams, klasiokams) – 10-15 Eur, dantų gydymas – 5-10 Eur, įvairios konsultacijos pas medikus – gydymas – 10-15 Eur, baldai (lova, spinta, komoda, stalinė lempa, rašomasis stalas, kėdė) – 20-30 Eur, vaiko kambario remontas (foto tapetai, roletai, kilimas, tapetai, dažai) – 10-50 Eur, vaiko kompiuteris – 20-50 Eur, vaiko telefonas (pamokų ruošai bei susisiekimui) – 10-15 Eur, internetas (telefone, kompiuteryje bei namuose) – 8-10 Eur, vasaros stovykla, išvykos, pramogos, kelionės – 20-40 Eur, vaiko gimtadienio išlaidos – 30-50 Eur, maisto išlaidos – 150-230 Eur, būsto išlaikymo išlaidos – 40-80 Eur, reikalingo gydymo išlaidos (akinių pirkimas, širdies veiklos priežiūra) – 20-50 Eur, kuro išlaidos (vaiko poreikiams tenkinti) – 10-30 Eur, būreliai – 10-20 Eur, maistas mokykloje – 35-70 Eur, ekskursijos mokykloje – 6-10 Eur, higienos reikmenys – 10 Eur, skalbimo reikmenys – 5 Eur, indai – 5-10 Eur, patalynė – 5-10 Eur.

11. Nustatyta, kad 2019 m. gegužės 14 d. VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovės vardu registruotos 2 transporto priemonės; 2019 m. gegužės 7 d. VĮ „Registrų centras“ duomenimis ieškovei nuosavybės teisės įregistruotos į nekilnojamuosius daiktus, kurių registro Nr. (duomenys neskelbtini). Iš 2018 m. lapkričio 27 d. pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį nustatyta, kad ieškovei (už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės mėn. iki 2018 m. spalio mėn.) buvo išmokėta 5579,47 Eur; iš atsiskaitymo lapelių už 2018 m. spalio mėn. iki 2019 m. balandžio mėn. nustatyta, kad ieškovei priskaičiuota 3016,45 Eur darbo užmokesčio. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys apie ieškovės gaunamas SODROS išmokas vaikui. Į bylą pateikta 2016 m. rugpjūčio 31 d. Būsto paskolos sutartis, paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafikas. Pateikti mokėjimo nurodymai, patvirtinantys atsakovo mokamas lėšas vaiko išlaikymui.

12. Nustatyta, kad su atsakovu S. Ž. deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) dar gyvena du nepilnamečiai – (duomenys neskelbtini). 2019 m. liepos 17 d. VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovo nuosavybės teisės įregistruotos į nekilnojamuosius daiktus, kurių registro Nr. (duomenys neskelbtini). 2019 m. liepos 16 d. VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovo vardu registruotos 4 transporto priemonės. VĮ „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro“ duomenimis atsakovas Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre yra įregistravęs šią techniką: traktoriaus puspriekabę, 4 traktoriaus priekabas, 3 ratinius traktorius. Iš 2019 m. liepos 17 d. pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas nustatyta, kad už laikotarpį nuo 2019 m. sausio iki 2019 m. birželio mėn. atsakovui iš viso priskaičiuota išmokėti suma – 7850,76 Eur. Iš Metinės pajamų deklaracijos už 2018 m. nustatyta, kad atsakovo su darbo santykiais susijusios pajamos sudarė 18973,47 Eur.

13. Į bylą pateiktos Odontologijos ir burnos priežiūros paslaugų teikimo sutartys (pacientai – E. Ž., A. Ž.); 2019 m. liepos 17 d. pažymos dėl E. Ž., dėl A. Ž. gydymo; sąskaitos išrašai; 2019 m. sausio 29 d. Vartojimo kredito sutartis bei įmokų grafikas; 2019 m. liepos 24 d. antstolės pažyma apie išlaikymo vaikui mokėjimą.

Dėl ginčo esmės

14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo nuspręsta pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-156-832/2010 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 3 punktu priteisto išlaikymo dydį ir iš atsakovo S. Ž. priteisti išlaikymą sūnui J. Ž. po 250,00 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2019 m. liepos 8 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; ieškovę D. B. paskirti nepilnamečio vaiko J. Ž. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

15. Tėvų prievolė išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta įstatyme – pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Nepilnamečio vaiko tėvams (ar vienam iš jų) šios pareigos nevykdant, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo), ar valstybinės vaiko teisių institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis).

16. Teismo sprendimu išlaikymo prievolė ir jos dydis gali būti nustatomi dviem atvejais: pirma, kai, tėvams nesusitariant, teismas pagal byloje surinktus duomenis nustato priteistino išlaikymo dydį (CK 3.59 straipsnis, 3.76 straipsnio 1 dalis, 3.194 straipsnis); antra, kai teismas sprendimu patvirtina šalių gera valia pasirašytą susitarimą dėl vaikų išlaikymo dydžio ir formos (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.64 straipsnio 2 dalis). Ir vienu, ir kitu atveju teismo sprendimas turi vienodą teisinę galią, t. y. juo nustatyta išlaikymo prievolė yra privaloma ir turi būti vykdoma (CPK 18 straipsnis).

17. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

18. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

19. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

20. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

21. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 18 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-156-832/2010, buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, pagal kurios 3 punktą S. Ž. įsipareigojo nepilnamečio vaiko J. Ž., (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį mokėti po 450 Lt (130,33 Eur). Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas išlaikymą vaikui teikia, moka po 131,00 Eur per mėnesį, šalys šių aplinkybių neginčija.

22. Ieškovė nurodė, kad nuo to laiko, kai buvo priteistas išlaikymas, sūnaus poreikiai, jos turtinė padėtis iš esmės pasikeitė. Sūnus auga, jam reikalingi mokymosi reikmenys, kompiuteris, internetas, telefonas, tokio amžiaus vaikui normaliam vystymuisi tinkamas maistas, drabužiai ir avalynė, higienos, sveikatos priežiūros priemonės. Vaikui būtina skirti lėšų renginiams, spektakliams, ekskursijoms, vaiko daiktams, baldams. Ieškovė pažymėjo, jog vaikas turi sveikatos problemų, be to, nepilnamečio poreikiai nuolat didėja, vaikas auga, maisto, rūbų, paslaugų kainos kinta, todėl ji yra nepajėgi iš savo gaunamo darbo užmokesčio ir atsakovo skiriamo mažo išlaikymo užtikrinti nepilnamečiam vaikui net būtiniausių, minimalių poreikių. Ieškovė prašė pakeisti 2010 m. vasario 18 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo S. Ž. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 Eur nepilnamečio vaiko J. Ž. išlaikymui, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sūnaus pilnametystės, periodines išmokas mokant į ieškovės sąskaitą, išlaikymo dydį indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; paskirti nepilnamečio vaiko išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise jo motiną.

23. Pirmosios instancijos teismas nusprendė ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies – pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-156-832/2010 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 3 punktu priteisto išlaikymo dydį ir iš atsakovo S. Ž. priteisti išlaikymą sūnui J. Ž. po 250,00 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2019 m. liepos 8 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; ieškovę D. B. paskirti nepilnamečio vaiko J. Ž. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

24. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jį išdėstyti taip: Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-156-832/2010 iš atsakovo S. Ž. priteistą kas mėnesį periodinėmis išmokomis mokamą išlaikymą jo ir ieškovės D. B. nepilnamečiam sūnui J. Ž., nuo ieškinio šioje byloje padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, padidinti iki 150,00 Eur, šią išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; paskirti ieškovę D. B. šio išlaikymo administratore uzufrukto teise; likusioje dalyje ieškinį atmesti.

25. CK 201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas (CK 201 straipsnio 2 dalis). Teismas pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų prašymą gali pakeisti priteisto išlaikymo formą (CK 201 straipsnio 3 dalis).

26. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad pagal CK 3.201 straipsnio nuostatas pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Tai turi būti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

27. Taigi teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų; kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018, 24 punktas).

28. Remiantis į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovei (už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės mėn. iki 2018 m. spalio mėn.) buvo išmokėta 5579,47 Eur (2018 m. lapkričio 27 d. pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį); už 2018 m. spalio mėn. iki 2019 m. balandžio mėn. ieškovei priskaičiuota 3016,45 Eur darbo užmokesčio (atsiskaitymo lapeliai); 2019 m. gegužės 14 d. VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovės vardu registruotos 2 transporto priemonės; 2019 m. gegužės 7 d. VĮ „Registrų centras“ duomenimis ieškovei nuosavybės teisės įregistruotos į nekilnojamuosius daiktus, kurių registro Nr. (duomenys neskelbtini); ieškovė gauna SODROS išmokas vaikui; išlaiko vieną nepilnametį vaiką; yra sudariusi Būsto paskolos sutartį, vaiko Gyvybės draudimo sutartį, moka su šiomis sutartimis susijusias įmokas; ieškovė gauna atsakovo mokamas lėšas vaiko išlaikymui (131,00 Eur).

29. Remiantis į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovui už laikotarpį nuo 2019 m. sausio iki 2019 m. birželio mėn. iš viso priskaičiuota išmokėti suma – 7850,76 Eur (2019 m. liepos 17 d. pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas); 2018 m. atsakovo su darbo santykiais susijusios pajamos sudarė 18973,47 Eur (Metinė pajamų deklaracija už 2018 m.); 2019 m. liepos 17 d. VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovo nuosavybės teisės įregistruotos į nekilnojamuosius daiktus, kurių registro Nr. (duomenys neskelbtini); 2019 m. liepos 16 d. VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovo vardu registruotos 4 transporto priemonės; VĮ „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro“ duomenimis atsakovas Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre yra įregistravęs šią techniką: traktoriaus puspriekabę, 4 traktoriaus priekabas, 3 ratinius traktorius. Nustatyta, kad su atsakovu S. Ž. deklaruotoje gyvenamojoje vietoje dar gyvena du nepilnamečiai – (duomenys neskelbtini); atsakovas yra sudaręs Vartojimo kredito sutartį, moka su ja susijusias įmokas; moka už E. Ž. ir A. Ž. gydymą (duomenys neskelbtini).

30. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtus į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, kad šalių turtinė padėtis yra panaši. Tiek ieškovė, tiek atsakovas turi lygias galimybes teikti išlaikymą vaikui. Abi šalys yra dirbančios, gauna nuolatines pajamas, susijusias su darbo užmokesčiu, turi įsipareigojimų kitiems kreditoriams, turi registruotų transporto priemonių, nekilnojamojo turto, turi išlaikytinių, sutuoktinius, yra darbingos, duomenų, kad šalys turėtų sveikatos sutrikimų, neįgalumą ar pan. byloje nėra, šalių galimybės gauti daugiau pajamų nėra apribotos.

31. Sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad išlaikymas nepilnamečiam J. Ž. buvo priteistas prieš 10 metų, per šį laikotarpį vaiko poreikiai pasikeitė; dėl šalyje besikeičiančios ekonominės situacijos, pakilo būtinųjų prekių, paslaugų kainos.

32. Ieškovė pateikė teismui vaiko poreikių paskaičiavimo lentelę, kurioje nurodė, kad būtinos išlaidos nepilnamečio vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, sveikam bei doroviniam vystymuisi yra 614 Eur per mėnesį. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs lentelėje pateiktus duomenis, nustatė, kad pagrindinės išlaidos skiriamos šioms sritims: maistui – nuo 150 Eur/mėn., pramogoms, laisvalaikiui – nuo 131 Eur/mėn., mokslo, ugdymo priemonėms – nuo 113 Eur/mėn., būsto išlaikymo išlaidų daliai – nuo 40 Eur/mėn., rūbams, avalynei – nuo 40 Eur/mėn., gydymui – nuo 35 Eur/mėn. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog kai kurios iš nurodytų išlaidų yra nepagrįstai didelės (būsto išlaikymo išlaidų dalis, pramogoms, laisvalaikiui, daug išlaidų nurodyta kaip dovanos, rašytiniais įrodymais nėra pagrįsta ir mokslo, ugdymo priemonių išlaidų suma). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktą nepilnamečio vaiko poreikių paskaičiavimo lentelę, ir atsižvelgęs į tai, jog kai kurios išlaidos (išlaidos būsto išlaikymui, pramogoms, laisvalaikiui, mokslo ir ugdymo reikmenims) yra gana didelės ir nepagrįstos rašytiniais įrodymais, sprendė, jog nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimui kas mėnesį reikalinga 500 Eur suma.

33. Ieškovė nurodė, kad šalių vaikas turi rimtų sveikatos problemų, kadangi 2017 m. gegužės 14 d. buvo užpultas ir sužalotas netinkamai prižiūrimo šuns. Medikai konstatavo, kad (duomenys neskelbtini). Nuo pastarojo įvykio reguliariai tenka lankytis pas psichiatrą, psichologą, logopedą, nes (duomenys neskelbtini).

34. Į bylą pateikti medicininių dokumentų išrašai, patvirtinantys nepilnamečio vaiko sveikatos būklę, teiktas konsultacijas sveikatos klausimais, taikytą ir rekomenduotą gydymą, patirtas išlaidas, susijusias su nepilnamečio vaiko sveikatos priežiūra, gerinimu, gydymu. Byloje nustatyta, kad vaikui teiktos įvairių medicinos specialistų paslaugos (odontologinės, fizinės medicinos ir reabilitacijos, kalbos korekcijos, psichologijos, fototerapijos, chirurgijos, ortopedijos). 2017 m. gruodžio 20 d. UAB „Mažeikių psichinės sveikatos centras“ pažymoje nurodyta, kad J. Ž. 2017 m. birželio 14 d. buvo (duomenys neskelbtini). Iš 2018 m. sausio 8 d. BĮ Šiaulių teritorinės ligonių kasos suvestinės nustatyta, kad J. Ž. buvo teiktos sveikatos priežiūros paslaugos nuo 2017 m. gegužės 14 d. iki 2017 m. spalio 27 d. (suteiktos paslaugos finansuotos Privalomojo sveikatos draudimo). Atsakovo pateiktoje 2020 m. rugpjūčio 5 d. UAB „Šeimos sveikatos centras“ rašte nurodyta, kad vaikas paskutinį kartą lankėsi 2019 m. rugpjūčio mėnesį; buvo paskirtos (duomenys neskelbtini); 2019 m. rugsėjo mėnesį buvo taikyta reabilitacija dėl (duomenys neskelbtini); vaikas neserga jokia liga, kurios gydymas ir tyrimai nebūtų kompensuojami valstybės; vaikui nustatytas regėjimo sutrikimas, paskirti akiniai, akinių įsigijimas valstybės nėra kompensuojamas.

35. Atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju neabejotinai atsirado papildomų išlaidų vaiko sveikatos priežiūrai. Vaikas turi sveikatos problemų, susijusių su rega, širdies veikla, dantų būkle, taip pat jam reikalinga speciali priežiūra po 2017 m. įvykio, kada vaikas buvo sužalotas šuns. Vaikui skiriamos kardiologo, endokrinologo, odontologo, okulisto konsultacijos, taikomos fizinės medicinos reabilitacijos, kalbos korekcija. Nors vaikui taikomas gydymas ir tyrimai kompensuojami valstybės, tačiau tam reikalingos papildomos išlaidos (kelionių, procedūrų išlaidos, taip pat išlaidos, susijusios su nepilnamečio vaiko sveikatos priežiūra ir palaikymu, gerinimu, gydymu ir pan.). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.).

Žemesnės instancijos teismas

36. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių nepilnamečio sūnaus poreikių lentelėje ieškovės nurodytas sumas, šalių argumentus dėl vaiko būtinųjų ir kitų poreikių, ekonominę situaciją šalyje, nuolat augantį pragyvenimo lygį, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais bei prioritetinio vaiko teisių ir jo interesų gynimo principu, atsižvelgdamas į augančio vaiko, turinčio sveikatos problemų, poreikius, sprendė, jog reikalinga, atitinkanti šalių sūnaus amžių ir ne tik minimalius būtinuosius poreikius (maistas, apranga, būstas, higiena, sveikata, mokslas, poilsis, laisvalaikis, bendravimas, saviraiškos pomėgių ir gabumų lavinimas ar tobulinimas, kultūrinio ir kitokio ugdymo tenkinimas) išlaikymo suma yra 500 Eur. Taigi teismas, spręsdamas dėl išlaikymo vaikui, kurį privalo teikti abu jo tėvai, dydžio keitimo, atsižvelgė į jo poreikius, įvertino vaikui skirti reikalingas išlaidas dėl sveikatos sutrikimų ir iš esmės nustatė tokį išlaikymo dydį, kuris, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atitinka formuojamą praktiką ir laikytinas protingas, pakankamas tokio amžiaus vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, taip pat vaiko laisvalaikiui, bendravimui, saviraiškos pomėgiams, gabumams lavinti bei sveikatai prižiūrėti.

37. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kiekvienu atveju vaikui išlaikyti reikalinga suma gali skirtis priklausomai nuo tėvų finansinių pajėgumų (turimo turto, pajamų, turimų išlaikytinių skaičiaus, sveikatos ir pan.) ir kiekvieno vaiko poreikių (sveikatos, gabumų, kurie turi būti lavinami, ir pan.).

38. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant dėl vaiko išlaikymui reikalingos sumos dydžio, taip pat buvo atsižvelgta į byloje esančius duomenis, susijusius su šalių turtine padėtimi, įvertintos šalių gaunamos pajamos, turimas turtas, turimi įsipareigojimai, išlaikytinių skaičius, šeimyninė padėtis, galimybės gauti didesnes pajamas. Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo išlaikymo teikimo lygiomis dalimis principo. Teismas įvertino ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį ir galimybes teikti vaikui didesnį išlaikymą, ir nurodė, jog šalių turtinė padėtis yra panaši, tad tiek ieškovė, tiek atsakovas turi lygias galimybes teikti išlaikymą vaikui. Nustatęs, jog nepilnamečio vaiko J. Ž. poreikių tenkinimui kas mėnesį reikalinga 500 Eur suma, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad abu tėvai turėtų vaiko išlaikymui skirti po 250 Eur per mėnesį. Be to, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog vaiko poreikių tenkinimui turėtų užtekti jo sutinkamos mokėti sumos.

Dėl įrodymų vertinimo

39. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad skundžiamas sprendimas priimtas, teismui pažeidus procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, įrodymų tyrimą ir vertinimą, nesilaikius kasacinio teismo praktikoje suformuotų pagrindinės įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių.

40. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

41. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai). Teismas pažymi, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo įvertintos ir atsakovo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės (dėl atsakovo išlaikomų nepilnamečių vaikų; dėl ieškovės gaunamų pajamų bei finansinių galimybių teikti išlaikymą; dėl sąžiningo ir rūpestingo elgesio standarto taikymo abiem šalims; dėl pasikeitusių vaiko poreikių bei papildomų vaiko sveikatos priežiūros išlaidų), kuriuos įvertinus, nėra pagrindo padaryti kitokių išvadų, nei padarė ginčą išsprendęs pirmosios instancijos teismas.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

42. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, jog skundžiamas sprendimas buvo priimtas pažeidžiant procesinės teisės normas, reglamentuojančias jo išdėstymą. Teismas nenurodė jokių argumentų, kuriais atmetė atsakovo įrodymus, atsakovo pateiktų faktinių duomenų neanalizavo, įrodymų vertinimą atliko formaliai, ieškovės įrodymus vertino kaip svarius, nepaisant juose esančių akivaizdžiai pastebimų turinio prieštaravimų, atsakovo atsiliepime nurodytų atsikirtimų argumentų ir pateiktų rašytinių duomenų visiškai nevertino. Kadangi teismo motyvų turinys nėra išsamus, o argumentai, kurias remiantis padarytos išvados, nėra svarūs ir pakankami, todėl nėra pagrindo abejoti, jog skundžiamas sprendimas šioje byloje neatitinka procesinės teisės normose nustatytų jo turiniui keliamų bendrųjų reikalavimų.

43. CPK 270 straipsnio, reglamentuojančio reikalavimus sprendimo turiniui, 4 dalyje nustatyta, jog motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai.

44. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs civilinės bylos duomenis bei įvertinęs pirmosios instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas vertino abiejų šalių pateiktus ir byloje esančius įrodymus, nustatė faktines bylos aplinkybes, taikė bylai aktualias teisės normas, rėmėsi tinkama teismų praktika ir pateikė savo išvadas dėl ieškovės pareikštų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas argumentuotai atsakė į esminius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ištyrė visas faktines aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamai bylai, skundžiamame teismo sprendime argumentuotai pateikė pagrindines išvadas dėl ginčo dalyko, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka procesinės teisės normose nustatytų jo turiniui keliamų bendrųjų reikalavimų, yra atmestini kaip visiškai nepagrįsti ir deklaratyvūs.

45. Atsakovas apeliaciniame skunde pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 282 straipsnio 2 dalies normą, nes be teisinio pagrindo nukreipė skundžiamą sprendimą skubiai vykdyti.

46. CPK 282 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skubaus vykdymo atveju teismo sprendimas ar nutartis (ar jų dalys) pradedami vykdyti dar jiems neįsiteisėjus. Skubiai vykdytinų sprendimų ar nutarčių apskundimas jų vykdymo nesustabdo. Teismas nukreipia skubiai vykdyti šiuos sprendimus ir nutartis: dėl išlaikymo priteisimo (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

47. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtas teisės normas, konstatuoja, jog įstatyme numatyta, kad procesinį sprendimą dėl išlaikymo priteisimo teismas nukreipia skubiai vykdyti, todėl pirmosios instancijos teismas CPK 282 straipsnio 2 dalies normų nepažeidė.

48. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, o dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra tikslinga plačiau pasisakyti, nes jie iš esmės neturi įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. Be to, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Taigi, apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, plačiau jų nekartodamas sprendžia, jog sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, kad nėra pagrindo jo keisti ar naikinti, remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

49. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

50. Apeliacinės instancijos teismui nutarus, kad atsakovo apeliacinis skundas netenkintinas, spręstinas klausimas dėl ieškovės bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė 2020 m. spalio 14 d. sąskaitą faktūrą už teisinę pagalbą (už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą), kurios suma 600 Eur; 2020 m. spalio 15 d. mokėjimo nurodymą, patvirtinantį apie 600 Eur sumokėjimą už advokato paslaugas.

51. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

52. Atsižvelgdamas į minėtas įstatymo nuostatas, ieškovės pateikto procesinio dokumento turinį, apimtis, byloje nagrinėtus klausimus, minėtas rekomendacijas, bei į ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtas išlaidas už ieškinio parengimą (350 Eur), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis yra nepagrįstas ir pernelyg didelis. Minėtų rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių); už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai yra 1,3 (8.11 punktas). Nors nurodyta suma (600 Eur) neviršija rekomendacijose nustatytą galimą šių išlaidų dydį, tačiau, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į pateikto procesinio dokumento turinį, į atsiliepimo apimtį, galimai sugaištą laiką, spręstina, kad minėta suma yra per didelė, šiuo atveju prieštarautų protingumo bei sąžiningumo principams. Todėl dėl nurodytų priežasčių ieškovei apeliacinės instancijos teisme priteistina bylinėjimosi išlaidų suma mažintina ir ieškovei iš atsakovo priteistina 300 Eur suma bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. liepos 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo S. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei D. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Birutė Simonaitienė