- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-18
- Bylos Nr.
- eB2-2310-430/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00697-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Primestus“
- Kategorijos
- 3.4.3.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Primestus“ pareiškimą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Bobcatus“ bankroto pripažinimo tyčiniu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. liepos 30 d. nutartimi iškėlė uždarajai akcinei bendrovei „Bobcatus“ (toliau UAB „Bobcatus“) nemokumo bylą, nemokumo administratore paskirta mažoji bendrija „Elandas“. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos apeliaciniam teismui palikus nepakeistą Vilniaus apygardos teismas 2024 m. liepos 30 d. nutartį.
Šalies argumentai
2. Kreditorė uždaroji akcinė bendrovė „Primestus“ (toliau UAB „Primestus“) pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašo pripažinti UAB „Bobcatus“ bankrotą tyčiniu, dėl tyčinio bankroto kaltu pripažįstant buvusį UAB „Bobcatus“ direktorių P. P..
3. Nurodė, kad pareiškėjas yra įsitikinęs, kad šiuo atveju egzistuoja LR JANĮ 70 str. 2 d. 1 p. ir 4 p. nustatyti bankroto pripažinimo tyčiniu pagrindai, dėl ko BUAB „Bobcatus“ bankrotas turi būti pripažintas tyčiniu dėl atsakovo buvusio įmonės vadovo P. P. veiksmų, netinkamai vedant įmonės buhalteriją, neperduodant įmonės dokumentų nemokumo administratoriui. Pažymėjo, kad bankrutuojančios UAB „Bobcatus“ vadovas P. P. dokumentus ir turtą administratoriui turėjo perduoti iki 2024 m. spalio 4 d., tačiau šis įpareigojimas nėra įvykdytas. Nėra perduoti įmonės dokumentai, tame tarpe ir balansas, sudarytas nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienai, tikslūs kreditorių, bei debitorių sąrašai, Akivaizdu, kad įmonės dokumentai administratoriui yra neperduodami tyčia, siekiant nuslėpti galimai padarytą žalą įmonės kreditoriams, siekiant asmeninės naudos.
4. Paaiškino, kad UAB „Primestus“ 2022 m. lapkričio 14 d. pateikė Vilniaus apygardos teismo ieškinį dėl skolos už transporto nuomą išieškojimo iš UAB „Bobcatus“, kuris buvo priimtas ir nagrinėjamas teisme (bylos Nr. e2-1317-643/2023). Nuomos mokesčio skolos laikotarpis nurodytas nuo 2020 m. birželio mėnesio. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad kiti BUAB „Bobcatus“ kreditoriai pateikė kreditorinius reikalavimus, dėl įsiskolinimų, kurie buvo nepadengti prieš daugiau nei penkis metus laiko. Šis faktas įrodo, kad UAB „Bobcatus“ turėjo įsiskolinimus dar nuo 2020 m. Tačiau, iš byloje pateiktų aplinkybių matyti, kad buvęs UAB „Bobcatus“ vadovas, žinodamas, kad įmonė turi dideles pinigines skolas kreditoriams, toliau naudojosi jų paslaugomis ir vykdė veiklą visa apimtimi. Tai liudija kreditorių pateiktos sąskaitos-faktūros apie suteiktas paslaugas : UAB „Soliris“ 2022 m. birželio 9 d. PMV sąskaita-faktūra ir kitos dėl apmokėjimo už prekes ir paslaugas paslaugas; UAB „Tele 2“ sąskaitos už paslaugas; UAB „Vaidva“ 2020 m. rugpjūčio 20 d. ir kt. sąskaitos už paslaugas, UAB „Vilniaus rentvėjus“ kreditorinis reikalavimas, kuris nėra padengtas nuo 2023 metu ir daugelis kitų. Pabrėžtina, jog daugumos kreditorių sąskaitos UAB „Bobcatus“ buvo išrašytos dar 2020 metais, tačiau skolos nėra padengtos iki šiol. UAB „Bobcatus“ 2024 m. rugpjūčio 7 d. atskirajame skunde bandė įrodyti, jog įmonė vis dar yra gyvybinga ir ateityje galės atsiskaityti su visais kreditoriais, tačiau, to nesugebėjo padaryti nuo 2020 metų. UAB „Bobcatus“ vadovas priedu pridėjo sudarytas sutartis, kuriomis rėmėsi, jog ateityje, atlikus darbus, galės atlyginti visas skolas, tačiau šie teiginiai dar kartą įrodo, jog UAB „Bobcatus“ sudarydamas naujas sutartis su naujais klientais dar labiau smukdė įmonės veiklą. Vadinasi, įmonės vadovas sutikdamas gauti teikiamas paslaugas iš kreditorių, veikė itin nenaudingai ir žalingai tiek UAB „Bobcatus“, tiek jos kreditoriams, t. y. pirkimo ir kitus sandorius įmonės vadovas vykdė jau UAB „Bobcatus“ esant nemokiai. Ypač atkreiptinas dėmesys, kad šiai dienai UAB „Bobcatus“ kreditorių finansiniai reikalavimai siekia net 158 899,14 Eur. Šiuo atveju pagrįsta teigti, kad BUAB „Bobcatus“ prie bankroto buvo priversta tyčia, t. y. kad įmonės bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė ar kitos priežastys, o tyčiniai buvusio vadovo P. P. veiksmai, todėl egzistuoja JANĮ 70 str. numatyti pagrindai BUAB „Bobcatus“ bankrotą pripažinti tyčiniu.
5. Pažymi, kad UAB „Bobcatus“ nuo 2022 metų turėjo daug teismų priteistų skolų skirtingiems kreditoriams. UAB „Bobcatus“ jau buvo nemoki įmonė 2022 m., turėjo pradelstų įsipareigojimų ir nesugebėjo jų grąžinti nesikreipiant į teismą. Vadinasi, dar 2022 m. UAB „Bobcatus“ vadovas privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kadangi Atsakovas nesilaikė JANĮ nustatytos pareigos ir nesikreipė laiku į teismą dėl UAB „Bobcatus“ bankroto bylos iškėlimo, atsirado papildomų reikalavimų – palūkanos, delspinigiai, baudos. Iš pateiktų kreditorinių reikalavimų matoma, kad ne visi reikalavimai yra įvykdyti dalinai arba neįvykdyti visiškai. Iš pateiktų aplinkybių spręstina, kad vadovas P. P. padarė žalą UAB „Bobcatus“ ir jeigu būtų laiku kreipęsis dėl bankroto bylos UAB „Bobcatus“ iškėlimo dar 2022 m., nebūtų priskaičiuota palūkanų bei kitų išlaidų. Atsakovas akivaizdžiai laiku nesikreipė dėl UAB „Bobcatus“ bankroto bylos iškėlimo ir tai teismų praktikoje pripažįstama savarankišku tyčinio bankroto požymiu.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į pareiškimą BUAB „Bobcatus“ nemokumo administratorius MB „Elandas“ nurodė, kad buvęs UAB „Bobcatus“ vadovas (direktorius) P. P. įmonės nemokumo administratoriui perdavė įmonės dokumentus ir turtą. Kaip matyti iš bankroto byloje pateiktų įvykusių BUAB „Bobcatus“ kreditorių susirinkimų protokolų, pradėta įmonės turto (transporto priemonių ir kito) pardavimo procedūra. Pardavus įmonės turtą būtų tenkinami kreditorių (tame tarpe ir pareiškėjos) reikalavimai. Aplinkybė, kad buvęs įmonės vadovas laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad įmonė prie bankroto privesta tyčia. Nemokumo administratorius pagal jam perduotus dokumentus tikrina sandorius ir nustatinėja įmonės nemokumo momentą bei galimai atsiradusią žalą, kuri susidarė įmonės vadovui laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas dėl tyčinio bankroto atmestinas.
Dėl faktinių aplinkybių
7. Juridinių asmenų registre atsakovė UAB „Bobcatus“ įregistruota 2018 m. vasario 5 d. Atsakovės vadovas nuo įregsitravimo iki bankroto bylos iškėlimo – P. P.. Įmonės veiklos tikslai ir rūšys – kraštovaizdžio tvarkymas; krovininis kelių transportas ir perkraustymo veikla; statinių nugriovimas ir statybvietės paruošimas; transportui būdingų paslaugų veikla; valymo veikla. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. liepos 30 d. nutartimi iškėlė uždarajai akcinei bendrovei „Bobcatus“ (toliau UAB „Bobcatus“) nemokumo bylą, nemokumo administratore paskirta mažoji bendrija „Elandas“. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos apeliaciniam teismui palikus nepakeistą Vilniaus apygardos teismas 2024 m. liepos 30 d. nutartį. Viliaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 28 d., nutartimi patvirtintas kreditorinių reikalavimų sąrašas, kuris tikslintas vėlesnėmis nutartimis, kreditorinių reikalavimų suma 160 407,34 EUR.
Dėl įmonės nemokumo momento
8. Pripažįstant bankrotą tyčiniu, ypač svarbus bendrovės nemokumo momento nustatymas, nes tik nustačius tokį faktą, galima analizuoti buvusio bendrovės vadovo veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp įmonės nemokumo ir jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas išvadas, ar bendrovės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1167-910/2022).
Žemesnės instancijos teismas
9. Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 punktą juridinio asmens nemokumas – tai juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Įmonės nemokumui konstatuoti pakanka nustatyti vieną iš JANĮ 2 straipsnio 7 dalies nustatytų sąlygų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-448-302/2022). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad klausimas dėl juridinio asmens mokumo spręstinas, sistemiškai vertinant visus nurodytus kriterijus ir sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
10. Iš paskutinio registrų centrui teikto atsakovės balanso už 2021 m. nustatyta, kad įmonė turėjo turto už 283 741 Eur, iš kurio ilgalaikis turtas sudarė 103 504 Eur, trumpalaikis sudarė 180 237 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 236 556 Eur. Iš veiklos rezultatų ataskaitos už 2021 m. nustatyta, kad įmonės pardavimo pajamos buvo 693 583 Eur, įsigytos atsargos ir sunaudoti ištekliai sudarė – 401 935 Eur bei gavo 111 045 Eur grynojo pelno. Taigi, darytina išvada, kad 2021 m. įmonė buvo moki. Remiantis įmonės bankroto byloje esančiais duomenimis, kuriuos pateikė kreditoriai kartu su prašymais patvirtinti kreditorinius reikalavimus, nors dalis jų susidarė 2020 – 2022 m., tačiau didžioji dalis jų atsirado pagal 2023-2024 m. išrašytas PVM sąskaitas - faktūras, pavyzdžiui kreditorės UAB „Gotas“ reikalavimai susiformavo 2023 m. gegužės – liepos mėn. kreditorės UAB „Vilniaus rentvėjus“ sąskaitos nuo 2023 m. vasario mėn. UAB „Alauša“, UAB „Gaschema“ reikalavimai susiformavo nuo 2024 m. gegužės mėn., birželio mėn. Didžiausios kreditorės (pareiškėjos) 76917,40 Eur kreditorinis reikalavimas nors susiformavo pagal 2020 m. išrašytas sąskaitas, tačiau dėl šių sąskaitų pagrįstumo vyko teisminis ginčas, kuris baigtas tik 2024 m. pradžioje.
11. Remiantis antstolių informacinės sistemos (AIS) duomenimis apie atsakovės atžvilgiu užvestas vykdomąsias bylas, matyti, jog pirmoji byla užvesta 2020 m. balandžio 17 d. Visos bylos užvestos 2020 m. buvo užbaigtos jas įvykdžius. Atkreiptinas dėmesys, jog 2022 m. balandžio 1 d. atsakovės atžvilgiu buvo užvesta vykdomoji byla dėl 18 204,9 EUR skolos išieškojimo UAB „Infes“ naudai, byla užbaigta 2022 m. lapkričio 30 d. visiškai įvykdžius. Seniausia užvesta ir neužbaigta vykdomoji byla Nr.0179/22/01936 2022 m. gruodžio 1 d. UAB „NT paslaugos“ naudai, kurioje išieškotina suma buvo 6 698,40 EUR, likutis 2 212,00 EUR. Vykdomoji byla Nr. 0179/23/00150 užvesta 2023 m. sausio 20 d. UAB „Forttech“ naudai dėl 5248.22 EUR skolos išieškojimo, likutis 1690.96 EUR. 2023 m. kovo 3 d. užvesta vykdomoji byla Nr.0179/23/32366 UAB „Vilniaus rentvėjus" naudai dėl 18 392,84 EUR, likutis 9013.75 EUR. Vykdomoji byla Nr. 0179/23/32869 užvesta 2023 m. birželio 9 d. UAB "Daniliškių autocentras" dėl 1364.44 EUR, likutis 860,37 EUR. Vykdomoji byla Nr. 0179/23/33049 užvesta 2023 m. liepos 7 d. dėl 6 341,03 EUR skolos išieškojimo UAB „Legal Balance“ naudai, likutis 4 414,38 EUR. Vėliau užvestos Vykdomosios bylos Nr. 0179/23/33883 (2023 m. lapkričio 14 d.) UAB "SOLIRIS" naudai dėl 1433,43 EUR skolos, byla Nr. Nr. 0179/24/00283 (2024 m. vasario 5 d.) UAB „Primestus“ (pareiškėjos) naudai dėl 69 720 EUR skolos, byla Nr. 0179/24/00973 UAB „Tikresta“ (2024 m. gegužės 8 d.) naudai dėl 17 520,80 EUR skolos, byla Nr. 0179/24/01109 VMI naudai dėl 3 495,38 EUR skolos, tačiau jokia skolų dalis minėtose vykdomosiose bylose išieškota nebuvo.
12. Iš byloje pateikto įmonės banko sąskaitos išrašų matyti, jog įmonėje dažnai pasitaikydavo momentų, kuomet įmonės sąskaitoje esančios lėšos buvo arti 0, tačiau UAB „Bobcatus“ periodiškai vis gaudavo atsiskaitymus už atliktus darbus, iš kurių atsiskaitydavo už paslaugas, medžiagas, mokėjo darbo užmokestį, tačiau iš banko sąskaitos išrašo už 2023 m. matyti, kad maždaug nuo 2023 m. gegužės mėn. 19 180.31 Eur sumos pajamų gavimo likutis įmonės banko sąskaitoje ėmė mažėti ir reikšmingesnių pajamų įmonė nebegavo, o nuo liepos mėn. jei ir gaudavo jos iš esmės visa apimtimi buvo nurašomos antstolio, sumokami atlyginimai darbuotojams ar būtinos sąskaitos veiklos vykdymui.
13. Teismas, įvertinęs aptartų duomenų visumą apie laikotarpius kuomet susidarė didžioji dalis kreditorinių reikalavimų, vykdomųjų bylų duomenis apie išieškomų skolų likučius bei banko sąskaitos išrašus, mano esant tikėtina, kad įmonė nemoki tapo 2023 m. liepos mėn. Nors iš banko sąskaitų išrašų galima spręsti, jog įmonė veiklą vykdė, mokėjo darbo užmokestį darbuotojams, gaudavo pajamų ir vėlesniu laikotarpiu, tačiau po minėto momento kreditoriniai reikalavimai iš esmės tik kaupėsi, 2023 m. liepos 7 d. užvesta vykdomoji byla buvo paskutinė, kurioje buvo padengta bent dalis skolos.
Dėl tyčinio bankroto požymių
14. Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, jog jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalį teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šioje dalyje nurodytus požymius. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje aiškinant minėtas įstatymo nuostatas yra nurodyta, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vadinasi, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-999-450/2023 26 punktas).
15. Nagrinėjamu atveju pareiškėja, remiasi JANĮ 70 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 1 ir 4 punktuose nustatytais pagrindais, argumentuodama, kad bankrotas pripažintinas tyčiniu dėl atsakovo buvusio įmonės vadovo P. P. veiksmų, netinkamai vedant įmonės buhalteriją, neperduodant įmonės dokumentų nemokumo administratoriui, jam žinant, kad įmonė turi dideles pinigines skolas kreditoriams, toliau naudojosi jų paslaugomis ir vykdė veiklą visa apimtimi, laiku nesikreipė dėl UAB „Bobcatus“ bankroto bylos iškėlimo.
16. JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad vienas iš požymių, į kuriuos teismas gali atsižvelgti spręsdamas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, yra tai, kad buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai.
17. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką tyčinio bankroto bylose, yra nurodęs, kad aiškinantis ar įmonė prie bankroto nebuvo privesta tyčia, reikia visų bylos aplinkybių kontekste nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, o, nustačius aplinkybę, kad įmonė faktiškai buvo nemoki, patikrinti, ar tolesnė tokios įmonės veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą, bet reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą. Kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai taip pat gali būti vertinami tokie atvejai, kai sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2016; 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019 ir kt.).
18. Nagrinėjamu atveju pareiškėja teigdama, kad egzistuoja JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas bankroto pripažinimo tyčinio pagrindas, t. y. kad suinteresuotų asmenų sprendimu buvo priimti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai, grindžia nurodydama, kad jai nuomos mokesčio skola susidarė nuo 2020 m. birželio mėnesio ir kiti kreditoriai pateikė kreditorinius reikalavimus, dėl įsiskolinimų dar nuo 2020 m., tačiau buvęs įmonės vadovas, žinodamas, kad įmonė turi dideles pinigines skolas kreditoriams, toliau naudojosi jų paslaugomis ir vykdė veiklą visa apimtimi. Teismo vertinimu, šie argumentai nepagrįsti ir nesudaro pagrindo konstatuoti sąmoningą ir kryptingą įmonės privedimą prie bankroto. Nors pareiškėja akcentuoja, kad dalis byloje esančių kreditorinių reikalavimų tame tarpe ir jos pačios susiformavo dar 2020 m., tačiau tai nesudaro pagrindo vertinti, kad įmonė jau tuo metu buvo nemoki. Minėta, jog remiantis 2021 m. finansinės atskaitomybės duomenimis įmonė veikė pelningai. Priešingai nei teigia pareiškėja, 2020 metais susiformavo tik maža dalis kreditorinių reikalavimų. Tuo tarpu didžioji dalis iš jų, minėta, atsirado pagal 2023-2024 m. išrašytas PVM sąskaitas – faktūras, priimtus teismų procesinius sprendimus.
19. Teismas, įvertinęs tiek nagrinėjamoje byloje, tiek įstaigos bankroto byloje esančius rašytinius įrodymus, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra faktinio pagrindo pripažinti esant JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pagrindą pripažinti įstaigos bankrotą tyčiniu ir / ar nustatyti JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų tyčinio bankroto požymių. Pareiškėja, argumentuodama, kad įmonė laikytina nemokia jau 2020 m. šių teiginių neįrodė, pirmiau aptarta bylos medžiaga šiuos teiginius paneigia (CPK 178, 185 straipsniai). Teismas, be kita ko, atkreipia dėmesį, jog pareiškėja akcentuoja, kad įmonės vadovas minėtu laikotarpiu žinodamas, kad įmonė turi dideles pinigines skolas kreditoriams toliau naudojosi jų paslaugomis, tačiau neįvertina aplinkybės, kad veikla buvo vykdoma ir pajamos gaunamos, o kreditorinių reikalavimų sumos iš dalies buvo dengiamos iki pat 2023 m. vidurio. Teismo vertinimu, bylos medžiaga patvirtinamos įstaigos pagrindinių skolų susidarymo aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo ir / ar įstaigos vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir / ar teisėtus interesus; taip pat nenustatyta pagrindo pripažinti, jog buvo sąmoningai sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įstaigai sandoriai ir / ar sprendimai.
20. Iš bankroto bylos medžiagos matyti, kad iš viso patvirtinta 160 407,34 EUR kreditorinių reikalavimų suma, iš kurių 76 917,40 EUR, t. y. beveik pusę, sudaro pareiškėjos kreditorinis reikalavimas. Atkreiptinas dėmesys, jog nors pareiškėjai skola pradėjo formuotis nuo 2020 m., tačiau tarp šalių dėl minėtos skolos pagrįstumo nuo 2022 m. lapkričio mėn. vyko teisminis ginčas, kuris buvo užbaigtas tik 2024 m. sausio 18 d. apeliaciniam teismui palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo priteista skola. Kitas kreditorius su reikšmingesne 7 960,00 Eur skola, susiformavusia 2020 m., yra UAB “KASTILITA”, tuo tarpu visų kitų didesniųjų kreditorių skolos susiformavo 2023 m. – 2024 m. Pavyzdžiui UAB „Vilniaus rentvėjus“, kuriam skola susiformavo pagal 2023 m. vasario – gruodžio mėn. išrašytas sąskaitas. Atkreiptinas dėmesys, jog vykdomojoje byloje, kuri buvo užvesta 2023 m. kovo 3 d. UAB „Vilniaus rentvėjus" naudai didelė dalis skolos išieškota, t. y. užvesta dėl 18 392.84 EUR, patvirtintas kreditorinis reikalavimas 8507,50 EUR sumai. UAB „Gotas“ 4924,47 EUR skola susiformavo pagal 2023 m. gegužės – liepos mėn. sąskaitas faktūras. Atkreiptinas dėmesys, jog šio kreditoriaus 2023 m. gegužės mėn. sąskaita faktūra 6 930,88 EUR sumai buvo beveik visa apmokėta 2023 m. rugsėjo, spalio, gruodžio mėn. atliktais pavedimais (likutis 162,16 Eur). UAB „Nersalita“ skola susiformavo pagal 2023 m. rugsėjo 29 d. sąskaitą – faktūrą. UAB „Michaelio Rosako namas“ 3 780 Eur skola yra neapmokėtas likutis pagal 2022 m. spalio 17 d. sąskaitą faktūrą. UAB „Legal balance“ skola atsirado perėmus reikalavimą ir pradinio kreditoriaus pagal 2022 m. gruodžio 2 d. sąskaitas – faktūras, vykdomojoje byloje Nr. 0179/23/33049 užvestoje 2023 m. liepos 7 d. dalis iš 6341,03 EUR skolos buvo išieškota UAB „Legal Balance“ naudai, likutis 4414,38 EUR.
21. Pirmiau šioje nutartyje aptarti duomenys patvirtina, kad įmonės finansinė padėtis ėmė blogėti 2023 metų viduryje, tačiau įmonė veiklą vykdė ir pajamų gavo iki 2024 m. pradžios. Teismo vertinimu, pareiškėjos pagrindinis teiginys, kad įmonei susiduriant su finansiniais sunkumais ir turint skolų, sandorių sudarymas su kitais juridiniais asmenimis tikslu tęsti veiklą negali būti vertinamas kaip savaimis tyčinio bankroto požymis. Teismo nuomone, šiuo atveju byloje nėra duomenų leidžiančių spręsti, kad sudarant tokius sandorius būtų siekta ne toliau vykdyti įstaigos veiklą, o veikti priešingai įmonės ir / ar kreditorių teisėtiems interesams, neatsiskaityti su kreditoriais, sąmoningai gilinti įmonės nemokumą ar pan. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, jog UAB „Bobcatus“ buvo sudariusi 2022 m. kovo 22 d. Statybų subrangos sutartį su UAB „DG statybų valdymas“, kurios nevykdymas atitinkamai galėjo užtraukti pinigines sankcijas UAB „Bobcatus“ ir dar padidinti skolas. Pagal šią sutartį, remiantis banko sąskaitos išrašais įmonė gavo reikšmingas sumas (iš viso 92 140 Eur nuo 2022 m. birželio iki 2022 m. gruodžio mėn.; 94 387 Eur nuo 2023 m. vasario mėn. iki 2023 m. gruodžio mėn.).
22. JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte kaip vienas iš tyčinio bankroto požymių įvardinti atvejai, kuomet juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas.
23. Viena iš juridinio asmens valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas. Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis siekiant užtikrinti finansinės apskaitos informacijos tinkamumą ataskaitoms parengti ir subjekto ar informacijos vartotojų ekonominiams sprendimams priimti. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Teismų praktikoje pažymėta, kad bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015). Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas bendrovės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1807-381/2016).
24. Nagrinėjamu atveju pareiškėja reikalavimą pripažinti bankrotą tyčiniu šiuo pagrindu įrodinėja tuo, kad netinkamai vedant įmonės buhalteriją, administratoriui nėra perduoti įmonės dokumentai, tame tarpe ir balansas, sudarytas nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienai, tikslūs kreditorių, bei debitorių sąrašai. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog nemokumo administratorius atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad buvęs UAB „Bobcatus“ vadovas (direktorius) P. P. įmonės nemokumo administratoriui perdavė įmonės dokumentus ir turtą. Kita vertus, teismas pažymi, jog finansinių ataskaitų rinkiniai registrui nebuvo teikiami nuo 2021 m., nėra duomenų, kad jie buvo rengiami, todėl yra teisinis pagrindas pripažinti aplaidų buhalterinės apskaitos vedimą. Tačiau kaip minėta pavienių tyčinio bankroto požymių nustatymas nesudaro pagrindo pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, nenustačius sąmoningo blogo juridinio asmens valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus.
25. Tas pats pasakytina ir dėl pareiškėjos argumentų, jog įmonės bankrotas pripažintinas tyčiniu tuo pagrindu, jog buvęs įmonės vadovas laiku nesikreipė dėl bankroto. Teismų praktikoje išaiškinta, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Tuo atveju, kai nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo bendrovės valdymo ir nemokios bendrovės padėties esminio pabloginimo, atskiri įstatyme įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisines priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad bendrovė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018; 2024 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-823/2024).
26. Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad įmonės vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimas yra savarankiškas deliktas, galintis lemti pareigos atlyginti žalą įmonei ir kreditoriams atsiradimą, išaiškino, kad šios pareigos pažeidimas papildomai gali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla laiku neinicijuojama sąmoningai (įmonės vadovui aiškiai suvokiant, kad įmonė yra nemoki ir neturi galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto), taip pat laikotarpiu, kai turėjo būti inicijuota bankroto byla, sąmoningai sudarant sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018).
27. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant šioje nutartyje jau konstatuotas aplinkybes, sietinas su įmonės nemokumo atsiradimo momentu, įvertinus įstaigos vadovo veikimas tame kontekste, t.y. turint su sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, gaunant pajamų, vertinamas kaip siekis tęsti veiklą, iš dalies mažinant kreditorinius reikalavimus. Šiuo atveju nenustatytas esminis tyčinio bankroto elementas – įstaigos privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, taip pat nenustatytas priežastinis ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo, t. y. nėra įrodyta, jog, jei nebūtų buvę sąmoningų į įstaigos padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Nenustačius šių esminių tyčinio bankroto požymių bei elementų, įstaigos vadovo (ne)veikimas bankroto proceso (ne)inicijavimo klausimu vertintinas taikant kitus teisinius institutus, tačiau, kaip išaiškinta kasacinio teismo, negali lemti konstatavimo, kad įstaiga privesta prie bankroto tyčia.
28. Nurodytų argumentų visumos pagrindu, pareiškėjos prašymas pripažinti UAB „Bobcatus“ bankrotą tyčiniu, dėl tyčinio bankroto kaltu pripažįstant buvusį UAB „Bobcatus“ direktorių P. P., atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70-71 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 115, 290–292 straipsniais, teismas
nutaria:
Atmesti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Primestus“ prašymą pripažinti uždarosios akcinės bendrovės „Bobcatus“ bankrotą tyčiniu, dėl tyčinio bankroto kaltu pripažįstant buvusį UAB „Bobcatus“ direktorių P. P..
Nutarti per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.