- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-19
- Bylos Nr.
- e2-728-567/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00697-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Bobcatus“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bobcatus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 30 d. nutarties iškelti uždarajai akcinei bendrovei „Bobcatus“ bankroto bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Primestus“ (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama iškelti atsakovei UAB „Bobcatus“ (toliau – bendrovė, įmonė) bankroto bylą.
2. Pareiškėja nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1317-643/2023 priteisė pareiškėjai iš atsakovės UAB „Bobcatus“ 69 720 Eur skolą ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (69 720 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. lapkričio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovė UAB „Bobcatus“, kaip pareiškėjos skolininkė, ilgą laiką nevykdo įsiteisėjusio teismo sprendimo. Pareiškėja išsiuntė pranešimą atsakovei dėl skolos apmokėjimo ir bankroto bylos iškėlimo. Atsakovė galimai yra nemoki įmonė, nes laiku nemoka už suteiktas paslaugas, nevykdo ir negalės įvykdyti prisiimtų sutartinių turtinių įsipareigojimų, todėl jos atžvilgiu yra keltina bankroto byla.
3. Atsakovė UAB „Bobcatus“ atsiliepimo į pareiškėjos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. liepos 30 d. nutartimi nutarė iškelti UAB „Bobcatus“ bankroto bylą, nemokumo administratore paskirti mažąją bendriją „Elandas".
5. Teismas nustatė, kad UAB „Bobcatus“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2018 m. vasario 5 d. Iš atsakovės balanso už 2021 m. teismas nustatė, kad įmonė turėjo 283 741 Eur vertės turto, iš kurio ilgalaikis turtas sudarė 103 504 Eur, trumpalaikis turtas – 180 237 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 236 556 Eur. Iš veiklos rezultatų ataskaitos už 2021 m. teismas nustatė, kad įmonės pardavimo pajamos buvo 693 583 Eur, įsigytos atsargos ir sunaudoti ištekliai sudarė 401 935 Eur, įmonė gavo 111 045 Eur grynojo pelno. Įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai registro tvarkytojui už 2023 m. nepateikti.
6. Iš viešųjų registrų duomenų teismas nustatė, kad atsakovė neturi nekilnojamojo turto, o atsakovės vardu registruotos 3 transporto priemonės, kurių dalyvavimas eisme draudžiamas, įmonėje nedirba nė vienas darbuotojas. Įmonės skola Sodrai – 0 Eur, atsakovės mokestinė nepriemoka Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) – 2 867,25 Eur. Pagal Antstolių informacinės sistemos duomenis bendrovės atžvilgiu vykdomos 9 vykdomosios bylos. Pareiškėjos pateiktais duomenimis įmonė skolinga pareiškėjai 69 720 Eur.
7. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, pateiktus argumentus ir duomenis iš viešųjų registrų bei kitų duomenų sistemų, priėjo išvadą, kad UAB „Bobcatus“ nutarties priėmimo metu negali laiku vykdyti savo turtinių prievolių, t. y. atsakovė yra nemoki, turi pradelstų kreditoriams (VMI ir pareiškėjai bei kitiems juridiniams asmenims) įsipareigojimų, kurie viršija jos turtą, dėl to jai keliama bankroto byla.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atsakovė UAB „Bobcatus“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 30 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Atsakovė neatitinka Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnyje ir teismų praktikoje nurodytų kriterijų, kuriais remiantis jai galėtų būti iškelta bankroto byla. Pirmosios instancijos teismas neteisingai ir nepagrįstai konstatavo, kad įmonė yra negyvybinga ir nemoki.
Žemesnės instancijos teismas
8.2. Pirmosios instancijos teismas atsakovės nemokumą konstatavo, nes neteisingai įvertino tik 2021 m. įmonės finansinius duomenis ir neįvertino 2022 m., 2023 m. ir 2024 m. aktualių UAB „Bobcatus” finansinių duomenų. Atsakovė 2024 m. liepos 30 d. pateikė prašymą pirmosios instancijos teismui pratęsti terminą JANĮ 17 straipsnio 2 dalyje numatytiems dokumentams pateikti iki 2024 m. rugpjūčio 30 d. ir atidėti teismo posėdį, nes reikiami dokumentai yra rengiami ir įmonė ketina restruktūrizuotis, tačiau pirmosios instancijos teismas atsakovės prašymo netenkino. Dėl to atsakovė prarado galimybę įrodyti savo mokumą ir pajėgumą atsiskaityti su kreditoriais.
8.3. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu teismui pateikia įrodymus, kurie patvirtina, kad atsakovė yra gyvybinga, veiklą vykdo, yra pajėgi atsiskaityti su kreditoriais restruktūrizavimo plane numatyta tvarka ir terminais, todėl nėra pagrindo atsakovei iškelti bankroto bylą.
8.4. Atsakovė neturi skolų ne tik Sodrai, bet ir VMI, atsakovė padengė 2 867,25 Eur skolą biudžetui. Tai patvirtina pridedamas išrašas iš internetinės svetainės rekvizitai.lt duomenų. Šiuo metu įmonėje dirba 4 darbuotojai. Atsakovės vadovas 2024 m. liepos 30 d. pateikė prašymą Sodrai dėl įmonės darbuotojų valstybinio socialinio draudimo pabaigos anuliavimo.
8.5. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės mokumą, nebuvo aktyvus, atsakovės finansinės būklės analizę atliko formaliai, nenustatė tikrosios atsakovės turtinės padėties, realių finansinių galimybių sumokėti skolas ir neužtikrino viešojo intereso apsaugos principo laikymosi. Iš pirmosios instancijos teismui pateiktų įrodymų nepakako objektyviai įvertinti tikrąją atsakovės turtinę padėtį, jos realias galimybes atsiskaityti su kreditoriais ir toliau laiku vykdyti turtines prievoles.
8.6. Atsakovės finansiniai sunkumai šiuo metu nėra akivaizdžiai pastovaus pobūdžio, šiuo metu nėra pagrindo išvadai, kad bendrovė nebegalės vykdyti veiklos. Atsakovė vykdo veiklą, gauna pajamas, generuoja pajamų gavimą ir yra pajėgi atsiskaityti su kreditoriais. Bendrovė vykdo veiklos optimizavimą, kuris duoda teigiamų rezultatų, bendrovė kelia tikslą subalansuoti savo veiklos apimtis ir nuosekliai didinti pajamas.
Atsiliepimas
9. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja UAB „Primestus“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
9.1. Atsakovės skola pareiškėjai patvirtinta įsiteisėjusiu sprendimu, o atsakovės skola valstybei buvo nepadengta ne vienerius metus. Šią aplinkybę patvirtina internetinės svetainės rekvizitai.lt viešai teikiama informacija, kad atsakovės finansiniai įsiskolinimai nėra trumpalaikiai, o priešingai – yra ilgalaikiai ir pastovaus pobūdžio. Atsakovė nesugebėjo padengti įsiskolinimų nuo jų atsiradimo momento, todėl nėra pajėgi laiku atsiskaityti su kreditoriais.
9.2. Atsakovės į bylą pateikti dokumentai ir įrodymai nepatvirtina įmonės mokumo.
Šalies argumentai
9.3. Atsakovė padengė turimą skolą Sodrai ir VMI tik tada, kai teismas priėmė nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo. Tuo pačiu metu atsakovė pateikė prašymą Sodrai dėl darbuotojų valstybinio socialinio draudimo pabaigos anuliavimo, tačiau šis veiksmas nepatvirtina, kad minėtas prašymas bus patenkintas.
9.4. Atsakovė nevykdo įsipareigojimų kreditoriams nuo 2020 m. birželio mėnesio, todėl nėra perspektyvos, kad artimiausiu metu tokius įsipareigojimus atsakovė vykdys.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacijos ribų
10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis iškelti UAB „Bobcatus“ bankroto bylą yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl naujų įrodymų
11. Atsakovė prie atskirojo skundo pateikė įrodymus: 2022 m. kovo 22 d. statybos subrangos sutartį, 2022 m. rugpjūčio 26 d. statybos subrangos sutartį Nr. VO_PAU_9-22-386, 2022 m. rugsėjo 21 d. statybos subrangos sutartį Nr.VO_VKD-22-398, 2024 m. liepos 30 d. atsakovės prašymą dėl įmonės darbuotojų valstybinio socialinio draudimo pabaigos anuliavimo, 2024 m. rugpjūčio 7 d. išrašą iš internetinės svetainės rekvizitai.lt apie atsakovę. Šiais įrodymais atsakovė įrodinėja savo mokumą ir gyvybingumą.
12. Apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas naujų įrodymų pateikimas (CPK 314 ir 338 straipsniai). Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
13. Atsižvelgiant į tai, kad naujais įrodymais grindžiamos teisingam klausimo išsprendimui reikšmingos aplinkybės, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas priimti atsakovės pateiktus naujus įrodymus, nes jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, naujų įrodymų duomenys pareiškėjai yra žinomi, dėl jų priėmimo ir vertinimo pareiškėja išdėstė argumentus pateiktame atsiliepime į atskirąjį skundą.
Dėl bankroto bylos iškėlimo
14. Nagrinėjamu atveju apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodė, kad UAB „Bobcatus“ yra moki ir gyvybinga, o pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nebuvo aktyvus ir paviršutiniškai vertino pateiktus dokumentus, nurodytas faktines aplinkybes, padarydamas išvadą, jog atsakovė yra nemoki ir negyvybinga.
15. Pagal JANĮ 21 straipsnio 2 dalį bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.
16. Juridinio asmens nemokumas – tai juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis), t. y. nemokumo būsenai konstatuoti yra būtina bent viena iš nustatytų aplinkybių: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
17. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
18. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus įmonės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios įmonės kreditorių ir pačios įmonės interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-541-219/2018). Kita vertus, bankroto procesas neturi sudaryti sąlygų pašalinti iš rinkos vis dar mokių ir galinčių sėkmingai tęsti veiklą juridinių asmenų. Todėl kiekvienu atveju, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė iš tiesų yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019).
19. Tam, kad būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir kitus byloje esančius įrodymus, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės (ne)mokumo būklę.
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui klausimą, yra tikrinama konkrečios įmonės turtinė padėtis, galimybė atsiskaityti su kreditoriais ir toliau tęsti veiklą, t. y. įmonės mokumas ir gyvybingumas.
21. Apeliantė atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl įmonės nemokumo, teigdama, kad bendrovė yra moki, pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl įmonės nemokumo, nesivadovavo aktualiais bendrovės finansiniais apskaitos duomenimis, todėl netinkamai įvertino atsakovės turtinę padėtį, atsakovė yra gyvybinga, ketina vykdyti ūkinę komercinę veiklą, gauti pajamas ir yra pajėgi atsiskaityti su kreditoriais.
22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama bendrovei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (JANĮ 20 straipsnio 2 dalis, CPK 12, 178 straipsniai), todėl būtent ji turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį. Juridinio asmens teisė būti išklausytam užtikrinama, pateikiant atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir turtinę padėtį apibūdinančius duomenis.
23. Apeliantė, siekdama išvengti bankroto bylos iškėlimo, turėjo pareigą pateikti įrodymus, kad ji realiai vykdo veiklą, dirba pelningai, turto turi daugiau nei pradelstų įsipareigojimų ir gali laiku įvykdyti turtines prievoles.
Žemesnės instancijos teismas
24. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. birželio 27 d. nutartimi nutarė nustatyti atsakovei terminą iki 2024 m. liepos 15 d. pateikti atsiliepimą į pareiškimą iškelti bankroto bylą ir įpareigoti atsakovės vadovą pateikti teismui: juridinio asmens kreditorių ir skolininkų sąrašus, kuriuose nurodoma asmens vardas ir pavardė, jeigu jis fizinis asmuo, arba pavadinimas ir kodas, jeigu jis juridinis asmuo, gyvenamosios vietos ar buveinės adresai, reikalavimų sumos, įvykdymo terminai ir užtikrinimo būdai; juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinį už laikotarpį nuo ataskaitinių finansinių metų pradžios iki pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo dienos ir praėjusių finansinių metų finansinių ataskaitų rinkinį, jeigu jis nėra pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui; informaciją apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne teismo tvarka; informaciją apie įkeistą turtą ir įkeitimu ar hipoteka užtikrintus įsipareigojimus; juridinio asmens sąskaitų, įskaitant areštuotas sąskaitas, sąrašą, kitus dokumentus, kurie jo nuomone, gali būti svarbūs bankroto bylai iškelti; informaciją apie atsakovės turimą turtą bei jo vertę, kitus ūkinės ir finansinės būklės duomenis.
25. Atsakovė 2024 m. liepos 30 d. pateikė prašymą bankroto bylos iškėlimo klausimą nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui, prašydama pratęsti terminą atsiliepimui ir dokumentams pateikti iki 2024 m. rugpjūčio 30 d. ir atidėti teismo posėdį. Pirmosios instancijos teismas šio atsakovės prašymo netenkino, pažymėdamas, kad negali būti pratęsti pasibaigę procesiniai terminai.
26. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovė pirmosios instancijos teismui nepateikė bendrovės finansinę būklę apibūdinančių įrodymų (finansinės atskaitomybės dokumentų, kreditorių, debitorių sąrašų ir kt.). Kadangi atsakovė nepateikė pirmosios instancijos teismui duomenų, reikalingų išspręsti bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, teismas apie bendrovės mokumą galėjo spręsti iš pareiškėjos pateiktų ir paties teismo surinktų duomenų, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, nes išsamesnių duomenų atsakovė į bylą nepateikė. Sprendžiant, ar juridinis asmuo yra (ne)mokus, svarbu atsižvelgti ne tik į finansinės atskaitomybės dokumentuose pateiktus duomenis, bet ir visų kitų duomenų visumą, nes pavienis faktas ar aplinkybė neleidžia daryti išvadas apie juridinio asmens finansinę būklę.
27. Apeliantė atskirajame skunde nepagrįstai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino 2022 m., 2023 m. ir 2024 m. aktualių UAB „Bobcatus” finansinių duomenų, nes pati apeliantė šių duomenų iki šiol nepateikė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui. Situacija, kai juridinis asmuo, kuriam pareikšti reikalavimai iškelti bankroto bylą, pateikia prašymą bankroto bylos iškėlimo klausimą nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui pratęsti terminą vienam mėnesiui atsiliepimui ir dokumentams pateikti, patvirtina formalų prašymo pobūdį, kuriuo siekiama vilkinti bankroto bylos iškėlimo procesą, nenorint pagrįsti įmonės tikrosios finansinės padėties pirmosios instancijos teismui, be kita ko, ir apeliacinės instancijos teismui nepateikiant finansinių duomenų.
28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš Juridinių asmenų registrui pateiktų finansinės atskaitomybės duomenų (balanso) už 2021 m. matyti, jog įmonė turėjo 283 741 Eur turto, iš kurio ilgalaikis turtas sudarė 103 504 Eur, trumpalaikis turtas – 180 237 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 236 556 Eur, įmonė 2021 m. gavo 111 045 Eur grynojo pelno. Apeliantė nepateikė duomenų apie šiuo metu turimą turtą, įsipareigojimus kreditoriams, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog apeliantė disponuoja 2021 m. balanse nurodytu turtu, vykdo veiklą, dirba pelningai ir jos skolos yra mažesnės už turto vertę, juolab kad pati apeliantė neginčija turimų finansinių įsipareigojimų kreditoriams, tarp jų ir pareiškėjai. Apeliantė iki šiol nėra pateikusi Juridinių asmenų registrui 2022 m. ir 2023 m. finansinės atskaitomybės dokumentų, todėl pirmosios instancijos teismas dėl apeliantės nemokumo pagrįstai nutarė vertinti pagal pareiškėjos pateiktus ir teismui viešai prieinamus duomenis (CPK 178 straipsnis, 179 straipsnio 3 dalis).
29. Nustatyta, kad atsakovė neturi registruotino nekilnojamojo turto, o atsakovės vardu registruotų 3 transporto priemonių dalyvavimas eisme draudžiamas, pirmosios instancijos teismui priimant nutartį iškelti atsakovei bankroto bylą, atsakovė neturėjo valstybiniu socialinio fondo draudimu apdraustų asmenų, t. y. įmonė neturėjo darbuotojų ir turėjo 2 867,25 Eur mokestinę nepriemoką VMI. Be kita ko, pagal Antstolių informacinės sistemos duomenis bendrovės atžvilgiu vykdomos 9 vykdomosios bylos. Pareiškėjos pateiktais duomenimis atsakovė skolinga pareiškėjai 69 720 Eur.
30. Nors apeliantė atskirajame skunde akcentuoja, kad mokestinės nepriemokos šiuo metu neturi, tačiau atsakovės mokestinė prievolė buvo ilgalaikė bei buvo padengta tik pirmosios instancijos teismui priėmus nutartį iškelti atsakovei bankroto bylą. Taigi, atsakovės mokestinė nepriemoka egzistavo pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo metu. Pažymėtina, kad ne tik tinkamas mokestinių prievolių vykdymas pripažįstamas reikšminga aplinkybe, sprendžiant dėl įmonės mokumo, gyvybingumo, bet ir aplinkybės, jog atsakovė, sumokėdama skolas valstybės biudžetui, bent iš dalies atsikaito su kitais kreditoriais. Byloje nėra duomenų, kad bendrovė vykdo iš dalies atsikaitymus su visais kreditoriais, nes vien atsiskaitymas su VMI (taip pat ir Sodra) savaime nepatvirtina bendrovės mokumo ir gyvybingumo.
31. Sprendžiant dėl įmonės nemokumo ir bankroto bylos iškėlimo, reikšmingomis aplinkybėmis laikytina jos vykdoma ūkinė komercinė veikla ir šios veiklos sėkmingo vykdymo perspektyvos, planuojamų gauti pajamų realumas. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, susijusiomis su bendrovės nemokumu, pateikė 2024 m. rugpjūčio 7 d. išrašą iš internetinės svetainės rekvizitai.lt apie atsakovę ir subrangos sutartis, kuriomis įrodinėjo gebėjimą vykdyti veiklą ir gauti pajamas, taip dengiant turtinius įsipareigojimus kreditoriams.
32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės pateiktos subrangos sutartys yra 2022 m. ir pagal jas numatyti darbų atlikimo terminai yra pasibaigę, papildomų susitarimų dėl šių sutarčių vykdymo terminų pratęsimo nepateikta. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas atsakovės gyvybingumą, konstatuoja, kad šios sutartys nepagrindžia atsakovės veiklos tęstinumo perspektyvų ir galimybių ateityje gauti pajamų iš apeliantės pateiktų sutarčių vykdymo, taip padengiant finansinius įsipareigojimus kreditoriams.
33. Tai, kad atsakovės vadovas 2024 m. liepos 30 d. pateikė prašymą Sodrai dėl įmonės darbuotojų valstybinio socialinio draudimo pabaigos anuliavimo, ir šiuo metu įmonėje dirba 4 darbuotojai, nepatvirtina bendrovės mokumo ir gyvybingumo, nes byloje nėra duomenų, jog po 2024 m. liepos 30 d. atsakovė sudarė naujas sutartis, leidžiančias įmonei generuoti pajamas atsiskaitymui su kreditoriais.
34. Pažymėtina, kad atsakovė nepateikė kitų duomenų, kaip įmonė vykdys veiklą, kokias pajamas planuoja gauti, kokia tvarka bus atsiskaitoma su kreditoriais, todėl šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl apeliantės veiklos perspektyvų ir galimybių atsiskaityti su kreditoriais. Atsakovė iki šiol nesumokėjo pareiškėjai Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1317-643/2023 priteistos skolos ir teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nepateikta duomenų, kaip ir kada ši skola pareiškėjai bus dengiama. Pirmosios instancijos teismas iš Antstolių informacinės sistemos duomenų nustatė, kad bendrovės atžvilgiu vykdomos 9 vykdomosios bylos. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą apie sunkią atsakovės turtinę padėtį ir negebėjimą vykdyti finansinių įsipareigojimų kreditoriams, todėl atsisakymas iškelti bankroto bylą gali lemti esminį kreditoriams pradelstų finansinių reikalavimų padidėjimą, kuris neatitiks nei pačios bendrovės, nei jos kreditorių teisių ir teisėtų interesų.
35. Atsakovė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų gerą atsakovės turtinę padėtį, realiai vykdomą veiklą, gaunamas pajamas, aktualius finansinės atskaitomybės pareiškimo iškelti atsakovei bankroto bylą pateikimo dienos ir kitų reikšmingų duomenų apie turtinę padėtį (turto sąrašą, kreditorių, debitorių sąrašus ir pan.), iš kurių būtų galima spręsti apie įmonės turto vertę ir galimybes atsiskaityti su kreditoriais (CPK 12, 178 straipsniai).
36. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovės nemokumas nagrinėjamu atveju konstatuotas pagrįstai, nes bendrovė laiku neatsiskaito su kreditoriais, o toks negalėjimas atsiskaityti yra tęstinio ir ilgalaikio pobūdžio.
37. Byloje nėra duomenų apie įmonės gerą finansinę būklę. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad bendrovė turi ilgalaikius finansinius sunkumus, įmonė nepagrindė, jog jos reali turto vertė yra didesnė už įsipareigojimus kreditoriams, ji vykdo realią veiklą ir iš gaunamų pajamų gali atsiskaityti su kreditoriais.
38. Apeliacinės instancijos teismas prieina išvadą, kad UAB „Bobcatus“ finansiniai sunkumai yra tęstinio ir ilgalaikio pobūdžio, bendrovė negali vykdyti turtinių prievolių ne tik pareiškėjai, bet ir kitiems kreditoriams. Byloje nėra duomenų, kad apeliantė su pareiškėja ir kitais kreditoriais neatsiskaito dėl kitų, bet ne dėl blogos finansinės būklės, nulemtų priežasčių. Apeliantė neįrodė, kad UAB „Bobcatus“ yra pajėgi išspręsti tęstinius ir ilgalaikius finansinius sunkumus bei gali vykdyti prievoles kreditoriams, nes yra nemoki ir negyvybinga.
Dėl bylos procesinės baigties
39. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai tyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, šio teismo išvados atitinka byloje surinktų įrodymų visetą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šiuo metu UAB „Bobcatus“ yra nemoki ir nėra pagrindo konstatuoti, jog artimiausiu metu jos turtinė padėtis gali reikšmingai pagerėti. Taigi, apeliantės atskirojo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista. Kiti apeliantės argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 30 d. nutartį palikti nepakeistą.