- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-17
- Bylos Nr.
- e2S-234-544/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16882-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Pareiškėjas
- D. T.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. T. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024-02-01 nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-465-1027/2024 pagal pareiškėjo D. T. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė B. P., A. P. ir R. P.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas D. T. (toliau – ir pareiškėjas, skolininkas) antstolei B. P. (toliau – ir antstolė) pateiktu skundu prašė: 1) panaikinti vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolės 2023-07-13 įpareigojimą atlikti veiksmus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) nutraukti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas pateiktame skunde teigė, kad Utenos apylinkės teismo Utenos rūmams 2022-12-14 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1813-356/2020 nustačius servitutus, teismo sprendime nėra nustatyta jokių prievolių, kurios būtinos servituto teisėms įgyvendinti. Tai kartu reiškia, kad minėtu teismo sprendimu nustačius servitutus, joks vykdymas dėl servitutų nustatymo yra negalimas (nereikalingas), t. y. daiktinės teisės – servituto – nustatymui (pripažinimui) jokie vykdymo veiksmai nereikalingi. Taigi vykdomajame rašte pareiškėjo atžvilgiu jokių įpareigojimų atlikti veiksmus, kurie yra būtini servituto teisėms įgyvendinti, nėra. Vykdomojoje byloje antstolė atlieka veiksmus, kurie nėra nurodyti išduotame vykdomajame rašte ir kurie servitutų nustatymui nėra reikalingi. Nesant jokio teismo sprendimo ir/ar vykdomojo rašto dėl pareiškėjo įpareigojimo atlikti veiksmus, susijusius su nustatytų (pripažintų) servitutų įgyvendinimu, antstolė vykdomojoje byloje atlieka neteisėtus vykdymo veiksmus.
Antstolė B. P. 2023-11-20 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo skundą atsisakė tenkinti. Antstolė nurodė, kad specifinė vykdomojo dokumento rūšis (įpareigojimas atlikti teismo sprendime nurodytus veiksmus) antstolei suponuoja pareigą veikti išimtinai imperatyviai, t. y. 2023-07-13 įpareigojime atlikti veiksmus Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma atlikti veiksmus išimtinai teismo išduoto vykdomojo rašto turinio apimtimi. Skolininkas skundžia vykdymo veiksmų atlikimą patį savaime, kvestionuoja vykdomojo dokumento teisėtumą, tačiau antstolės atliktų vykdymo veiksmų neteisėtumo niekaip nepagrindė.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys (išieškotojai) A. P. ir R. P. pateiktu atsiliepimu su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad skolininkas yra įpareigotas užtikrinti viešpataujančio daikto savininko valdymo ir naudojimosi daiktines teises. Skolininkas teismo sprendimo išduoti vykdomąjį raštą neapskundė. Jei servituto teisė būtų atskiriama nuo servituto teisės įgyvendinimo, įstatyme būtų numatyta, kad nustačius servitutą teismo sprendimu, vykdomasis raštas neišduodamas.
Suinteresuoti asmenys taip pat prašė kreiptis į Lietuvos advokatūrą dėl advokato A. L. veiksmų. Nurodė, kad advokatas A. L. nuolat daro neprocesinį spaudimą išieškotojams, antstolei, teisėjams, teikia tikrovės neatitinkančią informaciją.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024-02-01 nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Teismas taip pat atmetė ir suinteresuotų asmenų prašymą dėl kreipimosi į Lietuvos advokatūrą dėl advokato A. L. veiksmų.
Nagrinėjamoje byloje, teismas, atsižvelgęs į įstatymų leidėjo antstoliui suteiktus įgalinimus, nesutiko su pareiškėjo skunde nurodytais argumentais, kad teismo sprendimu šalies neįpareigojus atlikti konkrečių veiksmų (pašalinti objektą ar kita) teismo sprendimo vykdymas nėra galimas.
Teismas nurodė, kad Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022-12-14 sprendimu nustatyta daiktinė teisė – kelio ir inžinerinių tinklų komunikacijų koridorių servitutas turi turinį, nes teismo sprendime yra nurodytos ir konkretesnės suteikiamos teisės, t. y. teisė naudotis 4 m pločio keliu važiuoti, eiti, tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas. Taigi teismo sprendimu nustačius servitutą buvo pritaikytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnio 1 punkte numatytas civilinių teisių gynimo būdas ir suinteresuotiems asmenims buvo pripažinta teisė naudotis svetimu, pareiškėjui priklausančiu turtu (išspręstas teisinis naudojimosi svetimu turtu klausimas), tačiau tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta faktiškai, gali būti reikalingos priverstinio vykdymo priemonės (pareiškėjas negali trukdyti naudotis servitutu). Taigi nagrinėjamu atveju, teismas padarė išvadą, kad antstolės B. P. įpareigojimas vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą nėra priimtas viršijant antstolei suteiktus įgaliojimus, kaip tą numato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 585 straipsnio 1 dalis, CPK 624 straipsnio 2 dalies 8 punktas. Teismas vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, kad antstolio atliekami veiksmai turi būti nurodyti vykdomajame rašte, pažymėjo, kad teismo sprendimų vykdymas negali būti suprantamas vien kaip vykdomajame rašte pažodžiui nurodytų veiksmų atlikimas.
Teismas nagrinėjamoje byloje nurodė, kad priverstinio vykdymo procesas yra viena pagrindinių realios asmenų teisių apsaugos garantijų, kurios tikslas yra užtikrinti veiksmingą vykdytinų dokumentų vykdymą ir kuo greičiau atkurti socialinę taiką, išlaikant išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyrą (LAT 2023-04-06 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-1120/2023, 50 punktas). Tai reiškia, kad vykdymo procese taikomos priemonės turi būti nukreiptos į realų ir efektyvų vykdytinų dokumentų įvykdymą.
Taigi teismas konstatavo, kad 2022-12-14 priimtas teismo sprendimas sukėlė teisines pasekmes tiek pareiškėjui (skolininkui), kuris yra tarnaujančio daikto savininkas, tiek suinteresuotiems asmenims (išieškotojams), kurie yra viešpataujančio daikto savininkai.
Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė, kad antstolė B. P. būtų nustačiusi neproporcingus ir už teismo išduoto vykdomojo rašto ribų išeinančius įpareigojimus, kadangi vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis servituto vietoje 2023-07-13 (skundžiamo patvarkymo priėmimo data) buvo tik nesudėtingai pašalinami objektai, kaip antai šiltnamis, tvoros segmentai, kauburys apdengtas plėvele, kilnojamas vandens rezervuaras, akmenys, kilnojama krosnelė. Teismas pažymėjo, kad antstolės įpareigojime pašalinti kliūtis yra aiški nuoroda į servituto plotą su įvardytais posūkių taškais, kurie atitinka nurodytus 2022-12-14 teismo sprendime, o kito įpareigojimo, kuris būtų susijęs su didesniu nei teismo sprendime nustatytas servituto plotas, antstolė pareiškėjui nenustatė. Teismas taip pat nenustatė pagrindo vykdomajai bylai nutraukti (CPK 629 straipsnis).
Teismas vertindamas suinteresuotų asmenų prašymą, vadovaujantis CPK 299 straipsniu priimti atskirąją nutartį ir kreiptis į Lietuvos advokatūrą dėl advokato A. L. veiksmų, nurodė, kad to padaryti nagrinėjamoje byloje nėra pakankamo pagrindo, todėl tokį suinteresuotų asmenų prašymą, atmetė. Teismas pažymėjo, kad suinteresuoti asmenys, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. 1R-321 patvirtintu Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašu, turi teisę kreiptis į Lietuvos advokatūrą su motyvuotu skundu dėl advokato veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėjas D. T. (toliau – ir apeliantas) atskiruoju skundu prašo: 1) panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024-02-01 nutartį; 2) išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti skundą; 3) panaikinti vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolės B. P. 2023-07-13 įpareigojimą atlikti veiksmus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) nutraukti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).
Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad pagal LAT praktiką, antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktas teises, o bet koks veikimas viršijant kompetenciją (lot. ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (LAT 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010). Teismo sprendimo pagrindu išduodamas vykdomasis raštas yra vykdomasis dokumentas, kuris apibrėžia antstolio veiklos ribas (LAT 2017-04-07 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-378/2017, 23 punktas). Antstolis turi vykdyti tai, kas nurodyta vykdomajame dokumente ir gali atlikti tik tuos vykdymo veiksmus, kurie tam reikalingi. Todėl antstolis, atlikdamas priverstinio vykdymo veiksmus, turi besąlygiškai laikytis vykdomajame dokumente nustatytos vykdymo tvarkos (LAT 2023-02-23 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-701/2023, 25 punktas; 2023-06-29 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-203-823/2023, 28 punktas).
Apeliantas nurodo, kad civilinėje byloje Nr. e2-1813-356/2020 teismo sprendimu nuspręsta nustatyti tik servitutus, tačiau teismo sprendimu nėra nustatyta jokių kitų prievolių, kurios būtinos servituto teisėms įgyvendinti, kaip tą numato CK 4.113 straipsnis. Taigi teismo sprendimu suinteresuotiems asmenims yra tik nustatyta (pripažinta) viena iš CK IV knygos VII Skyriuje numatytų daiktinių teisių – servitutas (CK 4.111 – 4.140 straipsniai). Tai reiškia, kad teismo sprendimu nustačius servitutus, teismo sprendime dėl servitutų nustatymo joks vykdymas yra negalimas (nereikalingas). Taigi, nei teismo sprendimu, nei suinteresuotiems asmenims išduotu vykdomuoju raštu, pareiškėjas nebuvo įpareigotas atlikti kokius nors veiksmus įgyvendinant teismo sprendimą dėl nustatytų servitutų.
Apeliantas teigia, kad daiktinės teisės – servituto – nustatymas (pripažinimas) ir jos įgyvendinimas yra dvi skirtingos kategorijos. Tai reiškia, kad teismo sprendimu suinteresuotiems asmenims nustatytos (pripažintos) daiktinė – servituto – teisės įgyvendinimas yra kitos bylos dalykas.
Apeliantas nurodo ir tai, kad suinteresuotiems asmenims norint jo žemės sklypo vietoje, kur yra nustatytas kelio servitutas, įrengti kelią, kuriuo galėjų važiuoti transporto priemones, reikia gauti jo sutikimą arba teismo leidimą atlikti tokius veiksmus be jo sutikimo. Apeliantas nurodo, kad jo žemės sklypo vietoje, kur yra nustatytas kelio servitutas, yra augalinis sluoksnis ir čia nėra jokios kelio sankasos.
Apeliantas pažymi, kad LAT praktiką, augaliniu sluoksniu padengto žemės sklypo, kuriame yra daugiametė pieva, vieta, neturinti nė vieno kelio elemento, nors joje ir nustatytas kelio servitutas, nėra kelias Lietuvos Respublikos kelių įstatymo prasme. Augalinio sluoksnio pašalinimas ir pagrindinių kelio elementų – kelio sankasos, kurią, kaip nurodė suinteresuoti asmenys, ketinama supilti iš smėlio ir žvyro mišinio, įrengimas bei griovių įrengimas kelio pakraščiuose vandeniui nutekėti yra kelio tiesimas (įrengimas), bet ne jo remontas. Negali būti remontuojama tai, ko nėra (LAT 2023-09-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-403/2023; 47 pastraipa).
Apelianto nurodo, kad leidimas servituto kelio vietoje įrengti transporto priemonėms važiuoti tinkamą kelią, suinteresuotiems asmenims, teismo sprendimu, nebuvo suteiktas.
Remiantis išdėstytais argumentais, apeliantas teigia, kad antstolė B. P., pradėjusi vykdomąją bylą jo atžvilgiu, veikė ultra vires, t. y. išėjo už jos kompetencijos ribų, todėl antstolės priimtas įpareigojimas yra neteisėtas ir nepagrįstas bei naikintinas, o vykdomoji byla turi būti nutrauktina.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys A. P. ir R. P. (išieškotojai) pateiktu atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo: 1) atmesti skolininko D. T. atskirąjį skundą; 2) skirti skolininkui maksimalią 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimą dieną išieškotojų naudai nuo 2023-06-13 iki visiško sprendimo įvykdymo arba skirti vienkartinę 2896,20 Eur baudą; 3) išaiškinti:
-Ar suinteresuotiems asmenims reikia kreiptis iš naujo į teismą su ieškiniu ir prašyti nustatyti prie 4 metrų kelio servituto juostą, skirtą įrengti kelkraščiams, kelio sankasoms, grioviams ir kitoms vandens nukleidimo sistemoms, kurie būtini kelio, kaip inžinerinio statinio, elementai pagal STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“.
-Ar nustačius kelio servitutą skolininkas – tarnaujančio sklypo savininkas privalo palikti žemės dalį pagal STR, skirtą kelio juostai. Pabrėžtina, Utenos apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1813-356/2022 yra nurodyta teisė įrengti kelio ir inžinerinių tinklų komunikacijų koridorių. Taigi logiškai mąstant, jei jau ieškovai gavo subjektinę teisę įrengti kelią, tai kelio įrengimas apima ir kelio juostos įrengimo darbus. Pažymėtina, kad kelio juostos dydis yra griežtai apibrėžtas įstatymu. Vykdymo procese esantis išaiškinimas būtų nustatantis vykdymo ribas ir eliminuojantis ginčus dėl antstolio veikimo ultra vires.
Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
Suinteresuoti asmenys atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismo atliktas aiškinimas dėl vykdymo veiksmų teisėtumo visiškai atitinka vykdymo procesą reguliuojančias teisės normas ir kasacinio teismo praktiką.
Nurodo, kad CPK 763 straipsnyje numatyta, kad nepiniginio pobūdžio teismo sprendimai vykdomi laikantis bendrų šio Kodekso VI dalyje nurodytų nuostatų su šiame skyriuje nurodytomis išimtimis. Skolininkui, nevykdančiam sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, taikytina atsakomybė, numatyta CPK 771 straipsnyje.
Nagrinėjamoje byloje vykdomas nepiniginio pobūdžio teismo sprendimas dėl servituto. Nurodo, kad teismo sprendimo rezoliucinės dalies perkėlimas į vykdomąjį raštą nereiškia, kad tai instrukcija antstoliui. Tai teisinis pagrindas pradėti išieškojimo veiksmus, kurie turi atitikti teisės aktų reikalavimus. Skolininko pareiga bendradarbiauti ir veikti pagal teisės aktus taip pat yra preziumuojama (CPK 642, 644 straipsniai).
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys nesutinka su apelianto argumentu, kad norint įrengti kelią pareiškėjo žemės sklypo vietoje, kur yra nustatytas 4 m pločio (141 kv. m ploto) kelio servitutas reikalingas pareiškėjo sutikimas arba teismo leidimas atlikti tokius veiksmus bei pareiškėjo sutikimo.
Suinteresuoti asmenys, nesutikdami su apeliantu, nurodo įsiteisėjusio teismo sprendimo rezoliucinės dalies ištrauką <...> žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui naudotis 4 m pločio (141 kv. m ploto) keliu važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis ir eiti pėstiesiems nenustatant naudojimosi juo apribojimų, tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas. Nurodo, kad paryškinti žodžiai yra tariniai. Tarinys – pagrindinė sakinio dalis, kuria teigiamas arba neigiamas tam tikras veiksmas, būsena ar ypatybė.
Taigi teismas jau nurodė, ką suinteresuoti asmenys gali veikti su servitutu: važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis (sunkvežimiu, lengvuoju automobiliu, traktoriumi ir kita) be apribojimų naudotis, tiesti, naudoti, aptarnauti. Atskiro sutikimo iš skolininko jiems nereikia, teismas jau davė leidimą, servituto turinys aiškus.
Vadinasi, antstolio veikimo ribos – užtikrinti teismo sprendimo vykdymą tokios apimties, koks yra servituto turinys, todėl pareiškėjas privalo patraukti nuo servituto vietos visas kliūtis taip, kad išieškotojai galėtų įrenginėti inžinierinį komunikacijų koridorių.
Dėl prašymo vykdymo procese išaiškinti, koks teisinis reguliavimas taikomas dėl teismo sprendimu nustatyto kelio servituto
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys atsiliepime į atskirąjį skundą, atskirai atkreipia dėmesį į tai, kad teismo sprendimu buvo nustatyta ne teisė važiuoti tarnaujančio daikto dalimi, joje įrengti komunikacijų koridorių, o naudotis 4 m pločio (141 kv. m ploto) keliu važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis ir eiti pėstiesiems nenustatant naudojimosi juo apribojimų. Tai reiškia jau įgytą subjektinę teisę važiuoti ir tiesti kelią, jį aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas.
Suinteresuoti asmenys, siekdami pabrėžti savo teisių pažeidimą dėl nevykdomo sprendimo, atsiliepime į skundą rėmėsi Kelių įstatymu. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nepasisakė, ar suinteresuoti asmenys pagrįstai gina savo teises remdamiesi Kelių įstatymu. Vykdomojoje byloje kyla ginčas, ar skolininkas turi patraukti tvorą nuo servituto vietos ir kokiu atstumu nuo kelio gali būti statomas šiltnamis, iš kitos kelio pusės tiesiama tvora
Suinteresuoti asmenys nurodo, kad jie kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę prašydami atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, suformuoti atskirus žemės sklypus, pakeisti ir (ar) nustatyti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės naudojimo būdą (-us), įvažiuojamojo kelio suprojektavimo. Savivaldybė Reikalavimuose Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, jog kelio projektavimui taikomas Kelių įstatymas ir jį įgyvendinantis statybos techninis reglamentas STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“. Kad servitutinio kelio projektavimui taikomas STR 2.06.04:2014, įrodo ir teismų praktika (Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2A-2134-864/2023 60 punktas).
Dėl to suinteresuoti asmenys prašo Panevėžio apygardos teismo išaiškinimo iš jų pateiktus klausimus (klausimai nurodyti šios nutarties 21 punkte). Nuo to, koks bus nagrinėjamoje byloje Panevėžio apygardos teismo išaiškinimas, priklausys, ar suinteresuoti asmenys gali kreiptis į teismą su atskiru ieškiniu. Neišaiškinus šio klausimo, suinteresuoti asmenys vėl gali atsidurti situacijoje, kad teismai atsisakys priimti ieškinį, nes nustačius kelio servitutą, abejotina, ar atskirai kelio kelkraščio klausimas gali būti savarankišku kitos bylos objektu. Teismai gali nurodyti šį klausimą spręsti vykdymo procese.
Dėl baudos skolininkui D. T. skyrimo
Kadangi skolininkas iki šiol nėra įvykdęs teismo sprendimo ir vis daro naujas kliūtis, siekdamas išieškotojams kliudyti naudotis servitutu pagal jo paskirtį ir turinį, suinteresuoti asmenys prašo skolininkui skirti vienkartinę 2896,20 Eur baudą arba maksimalią 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimą dieną išieškotojų naudai nuo 2023-06-13 iki visiško sprendimo įvykdymo.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys nurodė, kad tokį prašymą jie buvo pareiškę ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (pateiktu atsiliepimu). Nurodo, kad atsiliepimas į skundą buvo pateiktas 2023-12-05, priimtas teisėjo rezoliucija 2023-12-05. Po mėnesio, t. y. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2024-01-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-465-356/2024 nutarta iš naujo persvarstyti atsiliepimo priėmimo klausimą, neskiriant posėdžio, neinformuojant šalių. Teismas nurodė, kad nutraukia civilinę bylą Nr. e2YT-465-356/2024 dalyje dėl suinteresuotų asmenų reikalavimo skirti skolininkui baudą.
Suinteresuoti asmenys atkreipia dėmesį, kad tokio proceso, kaip buvo organizuotas civilinėje byloje Nr. e2YT-465-356/2024, nenumato nei CPK, nei kasacinio teismo praktika. Suinteresuoti asmenys pažymi, kad pagal Lietuvoje galiojančią teisę pateikus atsiliepimą neįmanoma pradėti bylos, todėl jos nutraukti taip pat nėra jokių teisinių galimybių. Suinteresuoti asmenys neskundė Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024-01-02 nutarties, nes jos neįmanoma apskųsti pagal galiojančius teisės aktus, o tai, kad nurodyta teismo nutartyje, jog ji yra skundžiama, nelegalizuoja priimto sprendimo. Taigi prašymas taikyti baudą liko neišspręstas.
Atsižvelgdami į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja ir fakto klausimus apeliacinėje byloje, suinteresuoti asmenys prašo išnagrinėti jų prašymą dėl baudos apeliacinėje instancijoje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys) ar pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
Suinteresuoti asmenys kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – tris nuotraukas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2023-12-19 Nr. (duomenys neskelbtini) Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gatvėje formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus.
CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad naujų įrodymų priimti suinteresuoti asmenys neprašė, bei tai, kad suinteresuoti asmenys nepateikė jokių įrodymų, jog pirmosios instancijos teismas nebūtų priėmęs šių įrodymų ar jų pateikimo būtinybė būtų iškilusi vėliau, šių įrodymų prie bylos neprijungia.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir ginčo esmė
Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024-02-01 nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolės B. P. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis nustatyta, kad Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022-12-14 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1813-356/2022:
-žemės sklypui, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), nustatytas kelio ir inžinerinių tinklų komunikacijų koridorių neterminuotas servitutas, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Geodezinis planas“ 2019-12-13 parengtame servituto nustatymo plane pažymėtas S1 ir apibrėžtas žemės sklypo ribų posūkio taškais 3 - 26 - 27 - 4, suteikiantis teisę žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas), savininkui naudotis 4 m pločio (216 kv. m ploto) keliu važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis ir eiti pėstiesiems nenustatant naudojimosi juo apribojimų, tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas;
-žemės sklypui, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), nustatytas kelio ir inžinerinių tinklų komunikacijų koridorių neterminuotas servitutas, UAB „Geodezinis planas“ 2019-12-13 parengtame servituto nustatymo plane pažymėtas S2 ir apibrėžtas žemės sklypo ribų posūkio taškais 28 - 4 - 6 - 7 - 33 - 32 - 31 - 30 - 29, suteikiantis teisę žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas), savininkui naudotis 4 m pločio (141 kv. m ploto) keliu važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis ir eiti pėstiesiems nenustatant naudojimosi juo apribojimų, tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas.
Teismo sprendimas įsiteisėjo 2023-06-13 Panevėžio apygardos teismui civilinėje byloje Nr. e2A-244-828/2023 priėmus nutartį, kuria Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022-12-14 sprendimas iš esmės paliktas nepakeistas. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2023-07-05 išieškotojams A. P. ir R. P. išdavė vykdomąjį raštą Nr. e2-1813-356/2022.
Suinteresuotas asmuo A. P. antstolei B. P. pateikė 2023-07-05 prašymą priimti vykdymui aukščiau nurodytą vykdomąjį raštą, nurodydamas, kad sklypo dalyje, kurioje nustatytas kelio servitutas, yra šiltnamis, akmenų krūva, naudotis servitutu trukdo D. T. priklausanti tvora, prašė užtikrinti teismo sprendimo vykdymą pašalinant kliūtis, trukdančias naudotis servitutu.
Antstolė B. P. 2023-07-07 patvarkymu priėmė 2023-07-05 vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-(duomenys neskelbtini), nustačiusi, kad nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti.
Antstolė 2023-07-13 priimtu įpareigojimu atlikti veiksmus Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė:
- įpareigoti pareiškėją vykdyti įsiteisėjusi teismo sprendimą, suteikiant teise žemes sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas), savininkui naudotis 4 m pločio (141 kv. m ploto) keliu važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis ir eiti pėstiesiems nenustatant naudojimosi juo apribojimu, tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas;
- per 10 darbo dienų, nuo šio pareigojimo gavimo dienos, pašalinti visas sklype esančias kliūtis, kurios trukdo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas), savininkui naudotis 4 m pločio (141 kv. m ploto) servitutiniu keliu važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis ir eiti pėstiesiems nenustatant naudojimosi juo apribojimu, tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (pagal UAB „Geodezinis planas“ 2019 m. gruodžio 13 d. parengtame servituto nustatymo plane pažymėtą S2 ir apibrėžtą žemes sklypo ribų posūkio taškais 28 (koordinates (duomenys neskelbtini)) - 4 (koordinates (duomenys neskelbtini)) - 6 (koordinates (duomenys neskelbtini)) - 7 (koordinates (duomenys neskelbtini)) - 33 (koordinates (duomenys neskelbtini)) - 32 (koordinates (duomenys neskelbtini)) - 31 (koordinates (duomenys neskelbtini)) - 30 (koordinates (duomenys neskelbtini)) - 29 (koordinates (duomenys neskelbtini));
- įvykdžius pateiktą įpareigojimą nedelsiant informuoti antstolę raštu, pateikiant tai patvirtinančius dokumentus (nuotraukas).
Apelianto atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022-12-14 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1813-356/2020 suinteresuotiems asmenims buvo pripažinta tik daiktinė teisė (nustatyti servitutai), be jokių įpareigojimų atlikti veiksmus, būtinus servituto įgyvendinimui. Taigi teismo sprendimo pagrindu išduotu vykdomuoju raštu pareiškėjas nėra įpareigotas atlikti veiksmus, kurie yra būtini servituto teisėms įgyvendinti. Dėl to vertina, kad ir antstolė....
Dėl skundžiamo antstolės patvarkymo įpareigoti atlikti veiksmus (ne)teisėtumo
CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymų nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad be pateikto vykdomojo dokumento draudžiama atlikti vykdomuosius veiksmus. Vykdomajam dokumentui keliami reikalavimai nustatyti CPK 648 straipsnyje, kurio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad vykdomajame rašte, be kita ko, turi būti nurodoma su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis pažodžiui. CPK 646 straipsnyje nustatyta, kad vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą.
Pažymėtina, kad išieškojimo interesą turinčio subjekto vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti nereiškia, kad šis dokumentas besąlygiškai turi būti vykdomas. Antstolis neturi teisės spręsti vykdomojo rašto teisėtumo klausimo, tačiau pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį, prieš pradėdamas vykdomuosius veiksmus, turi išspręsti vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą – patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir jam vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis.
Dėl kiekvieno pateikto vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti antstolis privalo įsitikinti, ar nėra objektyvių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, to nepadaręs antstolis pažeistų CPK 651 straipsnio 2 dalies tvarką. Jeigu, nepatikrinęs vykdomajam dokumentui vykdyti kliūčių, priimto vykdomojo dokumento pagrindu antstolis atliko vykdymo veiksmus, kurie, kaip išaiškėja vėliau, negalėjo būti atlikti ir antstoliui tai buvo žinoma arba turėjo būti žinoma, tai tokie vykdymo veiksmai laikytini atliktais nesant teisinio pagrindo ir negali sukelti jais siekiamų pasekmių (LAT 2009-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2009).
CPK 651 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose išvardytos akivaizdžios kliūtys, kuriai bent vienai esant antstolis atsisako vykdomąjį dokumentą priimti ir vykdyti, o 8 punkte nustatyta, kad gali būti ir kitokių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti.
Nagrinėjamos bylos kontekste apeliacinės instancijos pažymi, kad CPK 18 straipsnyje yra nurodyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šioje teisės normoje įtvirtintas privalomas teismo įsiteisėjusio procesinio sprendimo vykdymas.
Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022-12-14 sprendimas, kuriais buvo nustatyti servitutai yra įsiteisėjęs, t. y. sprendimas turi būti vykdomas, tačiau šioje byloje, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, turi būti įvertinta ir tai, ar šis teismo sprendimas CPK 651 straipsnio prasme yra vykdytinas, t. y. ar 2022-12-14 sprendimui gali būti taikomos priverstinės vykdymo priemonės.
Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad privalomąjį sprendimo vykdymą reikia skirti nuo priverstinio teismo sprendimo vykdymo. Priverstinis teismo sprendimo vykdymas atliekamas CPK nustatyta priverstinio vykdymo tvarka ir vadovaujantis joje nustatytais dokumentais. Pagal CPK 587 straipsnio 1 dalies 1 punktą vykdomasis dokumentas yra teismo sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas. Jis išduodamas vykdytinam teismo sprendimui įsiteisėjus (CPK 646 straipsnio 1 dalis). Ši nuostata suprantama taip, kad tai turi būti priverstine tvarka vykdytinas teismo sprendimas. Tai nėra bet kuris teismo sprendimas, kuris pagal CPK 18 straipsnį privalomas vykdyti. Ar teismo sprendimas yra priverstinai vykdytinas, sprendžiama pagal teismo sprendimu taikytą teisės gynimo būdą (LAT 2017-04-17 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-378/2017 17 punktas).
LAT praktikoje yra išaiškinta, kad pagal teisės gynimo būdą teismo sprendimai skirstomi į tris rūšis: 1) sprendimus dėl teisinių santykių pripažinimo (patvirtinami ar paneigiami tam tikri teisiniai santykiai); 2) dėl teisinių santykių modifikavimo (pakeičiami ar nutraukiami jau susiklostę tam tikri teisiniai santykiai); 3) dėl priteisimo (atsakovas įpareigojamas atlikti arba susilaikyti atlikti ieškovo naudai tam tikrus veiksmus). Iš jų vykdytini yra tik sprendimai dėl priteisimo, o kiti sukelia teisinius padarinius be jų vykdymo (LAT 2017-10-23 nutarties civilinėje byloje 3K-7-199-248/2017, 24 punktas; 2009-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2009).
Kaip nustatyta šioje nagrinėjamoje byloje, 2023-07-05 vykdomasis raštas suinteresuotiems asmenims buvo išduotas Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022-12-14 sprendimo pagrindu, kuriuo teismas suinteresuotiems asmenims nustatė servitutus. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis šioje nutartyje išdėstytu teisiniu reglamentavimu bei aptarta kasacinio teismo praktika, pritaria apelianto atskirojo skundo argumentams, kad pareiškėjas nei teismo sprendimu, taigi, ir jo pagrindu išduotu vykdomuoju raštu, nebuvo įpareigotas atlikti veiksmus, kurie yra būtini servituto teisėms įgyvendinti (CK 4.113 straipsnis). Todėl nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022-12-14 priimtas sprendimas nėra laikomas sprendimu dėl priteisimo, todėl šis sprendimas, kaip minėta pagal šioje nutarties 55 punkte aptartą kasacinio teismo praktiką, teisinius padarinius sukelia be jo vykdymo.
Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad kasacinis teismas ne kartą akcentavo, jog antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktas teises, o bet koks veikimas viršijant kompetenciją (lot. ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (LAT 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010). Teismo sprendimo pagrindu išduodamas vykdomasis raštas yra vykdomasis dokumentas, kuris apibrėžia antstolio veiklos ribas (LAT 2017-04-07 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-378/2017, 23 punktas). Taigi teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų, turi įvertinti, ar antstolis, atlikdamas ginčijamą vykdymo veiksmą – priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, tinkamai vykdė jam įstatymu nustatytas pareigas ir ar neperžengė jam suteiktų teisių ribų.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje antstolė B. P., 2023-07-07 patvarkymu priėmusi Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022-12-14 sprendimo pagrindu išduotą 2023-07-05 vykdomąjį raštą vykdyti, pažeidė CPK 651 straipsnio 1 dalyje įtvirtiną pareigą patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Nagrinėjamu atveju antstolė, vadovaudamasi CPK 651 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu, turėjo atsisakyti priimti suinteresuotų asmenų pateiktą 2023-07-05 vykdomąjį raštą, nustačiusi, kad jis yra išduotas priverstinai nevykdytino įsiteisėjusio 2022-12-14 teismo sprendimo pagrindu (CPK 646 straipsnio 1 dalis).
Pripažinęs, kad antstolė B. P. neturėjo teisės priimti vykdyti suinteresuotų asmenų pateiktą 2023-07-05 vykdomąjį raštą ir jo pagrindu 2023-07-07 pradėti priverstinį vykdymo procesą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad antstolės priimtas 2023-07-13 įpareigojimas atlikti veiksmus Nr. (duomenys neskelbtini) yra neteisėtas (CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punktas), todėl yra panaikinamas (CPK 629 straipsnio 2 dalis).
Dėl vykdomosios bylos nutraukimo
Sprendžiant apelianto reikalavimą nutraukti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) turi būti vadovaujamasi CPK 630 straipsnio 1 dalimi, kurioje numatyta, kad vykdomąją bylą nutraukia antstolis priimdamas patvarkymą, todėl šio klausimo išsprendimas nepriklauso apeliacinės instancijos teismo kompetencijai.
Tačiau apeliacinės instancijos teismas šiai bylai svarbių aplinkybių kontekste pažymi, kad apelianto skunde nurodytas reikalavimas dėl vykdomosios bylos nutraukimo buvo suformuluotas kaip procesinis prašymas ir 2023-08-01 skunde dėl antstolio veiksmų, kuris buvo išspręstas 2023-11-20 patvarkymu ir skundo netenkinus perduotas nagrinėti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmams.
CPK 510 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti gali būti skundžiami CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per šio CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. CPK 512 straipsnyje nurodyta, kad skundas dėl antstolių ar notarinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo.
Pagal aktualų teisinį reguliavimą apeliantui skunde dėl antstolio veiksmų pareiškus atskirą procesinį prašymą nutraukti vykdomąją bylą, toks prašymas turėjo būti išspręstas atskiru antstolio patvarkymu. Apeliantui nesutinkant su priimtu patvarkymu jis turėjo teisę teikti skundą dėl minėto patvarkymo panaikinimo. Po antstolis, išnagrinėjęs skundą dėl patvarkymo, kuriuo netenkintas prašymas nutraukti vykdomąją bylą, turėjo priimti atitinkamą patvarkymą – skundą tenkinti arba su vykdomąja byla perduoti nagrinėti apylinkės teismui. Nagrinėjamu atveju antstolis atskiro patvarkymo dėl skunde pareikšto procesinio prašymo nutraukti vykdomąją bylą nepriėmė, o 2023-11-20 neskundžiamu patvarkymu, netenkinęs apelianto skundo, jį perdavė apylinkės teismui (CPK 510 straipsnio 3 dalis). Tokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad nebuvo laikytasi prašymų vykdymo procese nagrinėjimo tvarkos.
Apeliantas atskiruoju skundu prašo nutraukti vykdomąją bylą, tačiau apeliacinės instancijos teismas negali spręsti tokio procesinio prašymo, nes, minėta, jis buvo išspręstas 2023-11-20 antstolio patvarkymu, kuris nėra skundžiamas (CPK 510 straipsnio 3 dalis).
Nagrinėjamoje byloje pripažinus, kad antstolė neteisėtai pradėjo vykdymo procesą, kiti atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, nelemia kitokios bylos baigties, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Dėl procesinės bylos baigties
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, 2024-02-01 skundžiama nutartimi atmesdamas pareiškėjo skundo dalį panaikinti vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolės B. P. 2023-07-13 įpareigojimą atlikti veiksmus Nr. (duomenys neskelbtini), netinkamai vadovavosi procesinėmis teisės normomis, reglamentuojančiomis vykdymo procesą, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos tokio pobūdžio byloje, todėl priėmė neteisėtą nutartį. Todėl skundžiama nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – antstolės B. P. 2023-07-13 įpareigojimas atlikti veiksmus Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinamas, o klausimas dėl vykdomosios bylos nutraukimo perduodamas spręsti antstoliui CPK 629 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu,
nutaria:
panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024-02-01 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: panaikinti antstolės B. P. 2023-07-13 įpareigojimą atlikti veiksmus Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); pareiškėjo D. T. prašymą dėl vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo perduoti spręsti antstolei B. P.